2008-01-30

Po kiek monolitinės akcijos, ponai deputatai?

Klaipėdos valdžios pasakėlės rinkėjams

Ką jie dar suspės pabranginti?

Planuodama apmokestinti kvadratinį klaipėdiečio būsto metrą lietaus mokesčiu, praktiškai nesitardama su gyventojais dėl kiemų mokesčio grąžinimo ir labai skubėdama jį vėl įvesti, planuodama bene didžiausią vandens kainą dabartinė sena/nauja Klaipėdos valdžia išlieka nuosekli, nes ji tęsia darbus:
pradėjusi nuo mažiausios šilumos kainos Lietuvoje pavertimo didžiausia, ji toliau didina senų mokesčių auginimo ir naujų įvedimo apsukas.
Grėsmingai džiaugsmingi šūkiai skamba ir iš AB „Klaipėdos vanduo“ vadovų pusės: jie ruošiasi taip smarkiai modernizuoti vandens „tiekimo paslaugas“, kad jos, panašu, planuojamos taip pat padaryti kaip ir už šilumą pačiomis didžiausiomis Lietuvoje.
Tai tikrai originalus mūsų miesto garsinimo būdas.

Rinkėjams per veidą - "skiediniu"

Ta proga pasiskaičiau politikų pažadus prieš rinkimus.
Ir štai ką radau: Klaipėdos liberalcentristų rinkimų programos antrą punktą, kuris lietaus apmokestinimo ir kitų senu bei naujų mokesčių fone skamba itin egzotiškai:
„2. PRIEŠINSIMĖS MOKESČIŲ DIDĖJIMUI
Štai taip, juodu ant balto. Tiksliau - juodu ant geltono (tokios LICS spalvos). Arba dar tiksliau - skiediniu ant betono.
Ir jokios gėdos.

Didino, didina ir didins

Ir nieko čia nuostabaus, nes jų valdančiosios „Monolitinės koalicijos“ betoninio pagrindo – LiCS priešrinkiminė 2007 m. programa taip ir skamba: „Klaipėdos komanda. Tęsiam darbus“.
Va ir tęsia: didino, didina ir didins.
Jei taip ir toliau „tęs darbus“ ("skies skiedinį") ir tokiu būdu „priešinsis mokesčių didėjimui“ , tai tuoj liksim be kelnių.

Opiumas ar betonas liaudžiai?

Užtat beveik visi Klaipėdos biudžeto pinigai nukeliaus egzotiškų šalių medienai, kuria šiltinamos naujai betonuojamos Danės krantinės (VE 2008 01 30, Bulvaras: „Didieji Klaipėdos statybininkų draugai liberalcentristai vis braukia ašarą...“).
O LICS monolitinės vienybės pamatai ir toliau tvirtės.

Po kiek monolitinės akcijos, ponai Klaipėdos liberalcentristai?

2008-01-29

Apartamentininkams vieškeliai į elito aikštyną, o liaudžiai šunkeliai į vaikų darželį

Kokios raidės formos sportininkų bendrabučio „stogas“?

Pirmame fotografijos plane - platus ir geras takas sportininkams į Žvejų kultūros rūmų elitinę teniso salę, kuri skirta žalgiriečiams - apartamentininkams. Toliau matosi žalgiriečių pusračiu pamėtytos plytelių nuolaužos - čia „takas“ paprastiems mirtingiesiems į vaikų darželį. Iki socialiai remtiniems sportininkams skirto bendrabučio statybų čia buvo 6-ių plytelių pločio puikus pėsčiųjų takas, įrengtas už miestiečių pinigus. Tos plytelės dabar perkeltos į elitininkų taką link teniso aikštyno, o tėvams, vedantiems vaikus į „Purienos“ darželį, pabarstė nuolaužų, likusių po visuomeninio turto sunaikinimo.

Aiškėja, kas dangsto miesto purvintojus

Vakar Miesto ūkio komitete pradėjo aiškėti, kas dangsto miesto purvinančius žalgiriečius ir statybininkus ir kokios ‚formos“ šis stogas.
Labiausiai socialiai remtinų sportininkų daugiaaukščių apartamentų, statomų Taikos pr. 70, užsakovus (Lietuvos sporto draugija "Žalgiris") ir rangovus (UAB „Status optimus“), kurie purvu užvertė šalia Žvejų rūmų esančius darželį, mokyklą ir Darbo biržą, gynė Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.
Dešinėje: buvęs šaligatvis nuo Taikos pr. į vaikų darželį „Puriena“ po žalgiriečių ir statusininkų statybinių eksperimentų.

Blogam šokėjui iš departamento...

Direktoriaus argumentai: netobuli įstatymai, bloga administracines baudas skirianti komisija, per mažos baudos ir pati svarbiausia priežastis – „nieko neįmanoma padaryti“.
Deja, paaiškėjo, kad direktorius visiškai nekontroliuoja situacijos, nes esą nežino, kad seniai baigėsi jo paties vadovaujamo departamento išduotas leidimas tiesti komunikacijas tarp šio sklypo ir Taikos prospekto. Nors darbai vyksta pilnu tempu – toje vietoje su begaliniu įniršiu baigiami naikinti buvusio 6-ių pusmetrinių plytelių pločio pėsčiųjų tako likučiai.

Dešinėje - purvabrydis vietoj šaligatvio pakeliui į mokyklą

Efektyviausias apynasris purvintojams - nepanaudotas

Vien tik to negaliojančio leidimo pakaktų sustabdyti darbus. O šito IR TIK ŠITO VIENINTELIO DALYKO BIJO užsakovai ir statybininkai.
Deja, A.Šimkus to nepanaudojo. Žmogus patyręs, vadinasi nenaudojo sąmoningai.
Vadinasi jau turime pirmą „savivaldybininką“, apie kurį, kaip visagalį pirmo savivaldybės aukšto reikalų šiose statybose tvarkytoją, mįslingai kalbėjo statybininkai.

"Stogų" monitoringas

Komitete įpareigojome administraciją imtis ne tik šio leidimo ir darbų sustabdymo, bet ir visų kitų elementarių tvarkos priemonių: kreiptis į gamtosaugos ir statybų inspekcijas, prokuratūrą ir pan.
Ką gi, toliau stebėsime šio sportininko bendrabučio purvus, pamatus, ir „stogus“.

Kairėje - žalgiriečiai taip smarkiai užpurvino savo įvažiavimą į 13-aukščio bendrabučio statybvietę, kad jų sunkvežimiai užklimpo. Apvažiuodami purvyną savivarčiai sunaikino už biudžeto pinigus įrengtą veją miestiečių žemėje.

Šios dienos spauda apie šiuos įvykius:

Virginija Spurytė: „Po Klaipėdą – purvinais ratais“ („Klaipėda“),
tas pats straipsnis www delfi – čia.
Denisas NIKITENKA: „Statybininkai miestą pavertė tvartu“ („Vakarų ekspresas“);
Jurgita Andriejauskaitė: „Statybos bendrovių baudos negąsdina“ („15 minučių Klaipėda“).

2008-01-28

Kas nenuleidžia vandens tualete

Statybininkai purvu atakuoja jau ir vaikų darželius

Baigiame priprasti, kad inkomstininkai, vėtrūnininkai, statusininkai ir kitos nei savęs, nei klaipėdiečių, nei įstatymų negerbiančios statybinės kompanijos nuolat teršia miestą purvu. Ir nekreipia jokio dėmesio į administracines nuobaudas, nes matyt jiems pigiau tas baudas mokėti, nei po savęs apsišluoti. Matyt, jie ir pasinaudoję tualetu elgiasi lygiai taip pat.

Nuotraukoje: štai taip 2008 01 24 d. atrodė prieigos prie Klaipėdos lopšelio - darželio „Puriena“ Naikupės g. 27. Toks vaizdas po daugkartinių darželio vadovų maldavimų savivaldybei ir po to, kai Tvarkos palaikymo skyrius surašė taip vadinamiems „statybininkams“ iš UAB „Status optimus“ protokolą.
Matote, kaip į tai sureagavo šie 13 aukštų socialiai remtinų sportininkų daugiabučių apartamento statybininkai: jie ne tik gatvę, bet ir šaligatvį į vaikų darželį užteršė.
Ar miesto politikai ir atsakingi administracijos darbuotojai ir toliau bus tolerantiški vandens po savęs tualete nenuleidžiantiems taip vadinamiems statybininkams?

Stebuklas Klaipėdos gatvėse: jas barsto

Ar keičiant vadovus atsiranda tvarka?

Šįryt buvau priblokštas, nes 07.30 ryto važiuodamas plikšalos užpultomis gatvėmis mačiau mašiną, barstančią druską, ar smėlį, o gal abiejų mišinį.
Klaipėdoje tai tikrai džiugus įvykis. Ypač turint omeny, kad amerikoniškas mano automobilio termometras rodė lauke esant 370 pagal Farenheitą arba +2,70 Celsijaus.


Dešinėje: nesudėtingas prietaisas komunalinio ūkio problemoms Klaipėdoje spręsti: lengvas ir patogus smėlio barstytuvas lengvajam automobiliui. Naudojimo būdas - važiuoti atbulam kartu barstant smėlį ar druską. Šią produkciją galite užsisakyti supertiuning@klaipedos-savivaldybes-adminitracija.lt.


Anksčiau tokias atvejai prisiklausydavome savivaldybės administracijos aimanų ir kukčiojimų, kad temperatūra pliusinė, todėl nėra juridinio pagrindo reikalauti jas barstyti.

Gražbylystės vietoj darbų

Arba susipažindavomes su auksinėmis UAB „Specialusis autotransportas“ vadovų mintimis, kai juso bandydavo ta pati administracija prispausti:
"Mes nesame nei jūsų padalinys, nei jūs esate akcininkai. Bendravimas turi būti šiek tiek kitoks", - reaguodamas į uostamiesčio valdininkų pastabas dėl prasto gatvių valymo žiemą Savivaldybės administraciją vakarykščiame [N.P.: 2007 10 16] Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje auklėjo naujasis UAB "Specialus autotransportas" generalinis direktorius (dienraštis „Vakarų ekspresas“).
„Mentalitetas Klaipėdoje yra keistas. Mes nesame ... savivaldybės skyrius, ... kad duotume ataskaitas. „Specialus autotransportas“ yra privati įmonė, kuri dirba su jumis sutartiniais pagrindais“, – savivaldybės darbuotojai I.Šakalienei atrėžė O.Anapolskis (dienraštis „Klaipėda“).

Mažiau vadovų, daugiau barstytuvų

Nesenai O.Anapolskis buvo atleistas.
Šiandieniniai barstytuvas gatvėje leidžia spėti, kad arogantiško ir nesusitvarkančio vadovo pakeitimas miestiečiams buvo naudingas.
Atleidus pavaduotojus ir departamentų vadovus, gatvėse greičiausiai šių barstytuvų atsirastų dar daugiau.
Gal laikas ir savivaldybei pagalvoti, ar nepabandžius šito senas kaip pasaulis, bet labai naudingo būdo spręsti problemas, ypač ten, kur jos metų metais nesisprendžia? Pvz. Miesto ūkio departamente.

Foto kairėje: jei labai daug sniego Klaipėdos gatvėse, Jums padės nebrangus sniego surinktuvas. Šią produkciją galite užsisakyti mailto:neimanoimos-isspresti-problemos@klaipedos-savivaldybes-adminitracija.lt).


Tai gal atėjo laikas imtis tikrai efektingų priemonių?

2008-01-27

Kada Klaipėdos valdžia apmokestins jūros bangas?

Lietaus mokestis – naujas Klaipėdos reklamavimo būdas


Lietus suminkštino smegenis

Monolitinė koalicija miesto taryboje - valdantieji liberalcentristai kartu su partneriais paruošė klaipėdiečiams siurprizą: ruošiasi apmokestinti lietų skaičiuodami nuo kvadratinio buto metro. Nes esą nuotekų tinklų atnaujinimui trūksta pinigų.

Nuotraukoje kairėje: klaipėdietė, dar nežinanti, kad valdžia apmokestino lietų.

Iš vaikystės išnyra prisiminimai apie piktą poną, kuris iš godumo įvedinėjo vis naujus ir naujus mokesčius baudžiauninkams, kol apmokestino šypsenas.
O kodėl ne nuo stogo ploto?
O gal reikėtų apmokestinti jūros bangas vidutiniškai paskaičiavus, kas kiek laiko reikia atnaujinti molus, kuriuos pamažu ardo bangos? Juk tokiam remontui taip pat nuolat trūksta pinigų?

Pavažiavo ar prakiuro stogai?

Kas atsitiko valdantiesiems? Godumas? Miestiečiai panašūs į baudžiauninkus? Gal prakiuro Liepų 11 (čia įsikūrusi miesto valdžia) stogas? O gal liūdnai pagarsėjusi UAB „Konsolė“, kuri atliko remonto darbu savivaldybės pastate, nepritvirtino savivaldybės stogo, ir jis pavažiavo, todėl ant valdžios galvų prilijo ir suminkštėjo jų smegenys?

Proto trūkumas ar strateginis planas?

Dvi citatos iš Virginijos Spurytės straipsnio „Klaipėdiečiai mokės už lietų“.
1. „Mokesčių naštos slegiamiems klaipėdiečiams miesto valdžia rengia dar vieną siurprizą. Klaipėdos gyventojai vieninteliai šalyje bus priversti mokėti už lietų.
Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane 2007-2013 metams juodu ant balto parašyta: „Įvesti vietinę rinkliavą už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje“. Išvertus šį tekstą į žmonėms suprantamą kalbą, tampa aišku, jog Klaipėdos gyventojai bus priversti mokėti mokestį už lietaus vandens nuotekas.“

Nuotraukoje dešinėje: ta pati klaipėdietė, sužinojusi, kad miesto taryba apmokestino lietų. Ji šoka ne todėl, kad jai pavažiavo stogas. Ne, ji nuoširdžiai džiaugiasi, nes miesto taryba po ilgų ginčų nusprendė lietų apmokestinti ne pagal buto, o pagal stogo plotą. Šiai klaipėdietei labai pasisekė, nes ji gyvena ne individualiame name su milžinišku stogu, o kukliame 17 aukštų "Žalgirio" draugijos sportininkų bendrabutyje prie Žvejų rūmų, kurio stogą ji dalinsis su kleiasdešimčia socialiai vargstančių olimpiečių: lengva-ir-sunkia-atlečių.

Užvirins kanalizaciją

Ačiū Dievui, kol kas planuoja užvirinti tik lietaus kanalizaciją:
2. „Klaipėdos savivaldybės pasamdytos V„Nacionalinių projektų rengimo“ ekspertas Mindaugas Rimeika. – „Jei gyventojai nemokės už lietaus nuotekų pašalinimą, tai tuomet reikėtų užvirinti tinklų vamzdžius ir tegul visas miestas skęsta. Žmonės nori vaikščioti švariais batais, tačiau nenori už tai mokėti“.

Miesto įvaizdžio gadinimas

Valdžia visomis išgalėmis sieki populiarinti Klaipėdą. Tam skiriam daug pastangų ir pinigų. Paruošta 2003-06 metų programa „Dideli darbai. Iš meilės Klaipėdai“. Kuriami logotipai. Net įkuriama Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija. Visiems šiems dalykams negailima pinigų.
Ir štai ši „smulkmena“ – naujas mėginimas įvesti naujus mokesčius - ir Klaipėda pradeda garsėti priešingai – protu nesuvokiamomis „inovacijomis“. Apie tai skelbia visi didieji tinklapiai (Delfi, LRT) ir dienraščiai.

Atjungs lietų?

Klaipėdiečių komentarai po šiuo straipsniu taip pat labai iškalbingi. Keletą pacituosiu: „nemokesiantis: nemokesi uz lietu atjunks lietu kaip ir elektra,Ha ha ha .Jo nebezino kaip tas savo kisenes papildyt.Tai gal dar uz medziu zaliavima,geliu zydejima,imkit mokescius,ir uz sniega,kurio taip laukiam.Jo savivaldybe nespeja mus stebint. Sekmes jai ir toliau priimant tokias apsurdiskus sprendimus.“
Pupkis ne Aldonas: Statybų biznis sąstingio būsenoje,todėl burmistras sugalvojo būdą pinigų pasirinkti.“

Neliko abejingi tokiam Klaipėdos garsinimui ir visos Lietuvos komentatoriai, kurie tiesiog rungėsi, kas labiau pasišaipys iš uostamiesčio: ČIPOLINO MOKESTIS: dar liko mokestis už mėnulio ramybę...už upės tekėjimą....pagalvės mokestis....už bezdėjimą ir riaugėjimą...metų laikų mokestis...už jūros bangavimą....už paukščių čiulbėjimą...debesų plaukimo mokestis sudvejintas su saulės mokesčiu....na žinoma ir šypsenos mokestis,blogos nuotaikos,ašarų ir....blogų minčių prieš valdžią MOKESTIS“

Visas biudžetas -„į betoną“

Kaip logiškai paaiškinti tokius valdžios planus? O gal nereikia ypatingai protingo atsakymo ieškoti? Juk absoliuti dauguma savarankiškai Klaipėdos m. tarybos skirstomo savivaldybės biudžeto nukreipta „į betoną“ – į esamas ir būsimas statybas. O miestas vis labiau nuo netvarkomos aplinkos grimzta į šiukšles, purvą ir dulkes, nesurūpinama net darželiais ir mokyklomis – trūksta modernių valgyklos įrangų, tinkamų suolų ir kėdžių vaikams. Šiems „nesvarbiems“ dalykams trūksta pinigų. Per maži suolai ir prastas maitinimas gadina vaikų sveikatą. O prišnerkšta aplinka, kai nėra kur pastatyti automobilių, todėl jie važiuoja ant dar išlikusių vejų miegamuose rajonuose, ir t.t. gadina suaugusiųjų nervus.

Nuo minties, kad reikėtų dalį biudžeto miestiečių labui nuimti nuo statybų, valdžiai važiuoja stogas.
Todėl jie ir kraustosi iš proto beieškodama naujų mokesčių ir ... baudžiauninkų.

2008-01-22

Jiems pelnas, mums purvas

Daugiaaukščio daugiabučio sportininkų bendrabučio statybos „kančios“

Penktadienį – skambutis į mobilųjį: nuvažiuokite į Šiaurės prospektą, ten statybininkai gatvę pavertė purvynu. Vėl nesilaikoma Klaipėdos miesto tarybos „Miesto švaros ir tvarkos taisyklių“ patvirtintų 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-474, 20 punkto: „Organizacijos, vykdančios statybos ar remonto darbus, visą statybos laikotarpį privalo prižiūrėti statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius. Transportas turi būti eksploatuojamas taip, kad nebūtų teršiamos gatvės.“
Pasiimu fotoaparatą ir mintyse ruošdamas atitinkamai „pipiringą“ kalbą Miesto ūkio komiteto pirmadieniniam posėdžiui, kurią skirčiau nesusitvarkančiai administracijai, nuvažiuoju į vietą.
Ir ką? UAB „Lemminkainen Lietuva“ buldozeris ir sunkvežimiai baigia tvarkyti buvusį šiukšlyną prie garažų tvoros, o gatvėje budi „Palangos komunalininko“ gatvių plovimo mašina, purvo ant asfalto beveik nėra.
Pirmadienį komitete išrėžiu pagiriamąją kalbą Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams už tai, kad nuosekliai bausdami statybininkus už gatvių purvinimą pasiekė tokį rezultatą, kad mieste jau darosi tvarka bent jau šioje srityje.
Mačiau nustebusias valdančiųjų akis – nustebę, kas čia atsitiko, kad užuot kritikavęs, giriu administraciją. Jaučiuosi gerai, kad pagyriau dirbančius ir rezultatus pasiekiančiu, o mieste randasi daugiau tvarkos.
Ir už tai nelieku nenubaustas: šiandien vėl skambutis – nuvažiuokit į S.Šimkaus gatvę. Nuvažiuoju. Iki dantų skausmo pažįstama situacija: individuali A.Černecko įmonė „Inkomsta“ tarsi specialiai kenkėjų pasamdyta (genrangovas – UAB „Vėtrūna“ - jau ir bausta ir spaudoje išskalbta – galima ir video pažiūrėti): gatvė nuo neplautų sunkvežimių ratų paversta į kaimo keliuką prie tvartų – purvas iki batų viršaus.
Skambinu darbų vadovui, kurio numeris puikuojasi ant statybvietės stendo. Juk stato UAB „Vėtrūna“, čia juk lygis. Čia ne mero R.Taraškevičiaus kontroliuojama statybos bendrovė UAB „Klaipėdos monolitas“, kuris slapstosi - ant išgarsėjusių statybų N.Uosto gatvėje stendo jų pavadinimo nėra, nors jie ir genrangovai, bet baimingai slepiasi už subrangovo pečių (nuotrauka kairėje).
Taigi pas UAB „Vėtrūna“ ir stendas yra ir statybinių firmų (genrangovo) ir statytojo pavadinimai yra ir atsakingų asmenų pavardės. Skambinu statybų vadovui, kurio numeris nurodytas. Atsiliepia, sako, kad ne ta pavardė, neprisistato, bet išklauso ir keista – nepasiunčia (juk „Vėtrūna, lygį laiko), bet mandagiai sako, kad čia man tik rodosi, jokių purvų nėra, o jei atrodo, kad gatvė užteršta, tai čia tik mano asmeninė nuomonė, nes jokie teisės aktai nepažeisti.
Skambinu Ūkio departamento direktoriui A.Šimkui, sako Viešosios tvarkos skyrius tuoj bus , nubaus, privers susitvarkyti.
Tikiu , kad nubaus, bet netikiu, kad situacija nesikartos, nes UAB „Vėtrūnos“ subrangovas – liūdnai pagarsėjusi A.Černecko įmonė „Inkomsta“. Spaudoje rašė, kad pavogė žvyro karjerą, su buldozeriu sunaikino archeologinę Žardės gyvenvietę, „netyčia“ su buldozeriu užkliudė Vitės kvartalo Berniukų gimnaziją taip, kad ji visa sugriuvo, daug kartų purvino miesto gatves ir jiems dzin – toliau griauna, ardo, teršia, purvina. Baudų nebijo. Žmonių ir Dievo – taip pat nebijo. Valdžios nebijo, nes patys yra valdžia, ir „stogai“, neabejotinai, geri tiek pas Vilniaus valdančiuosius Aplinkos ministerijoje, tiek pas Klaipėdos „pateptuosius“. Be to ženklą ir pavyzdį, kad galima sutaupyti „ant valymo“ miestiečių sąskaitą visiems statybininkams davė miesto mero kontroliuojama įmonė, kai pradėjo liūdnai pagarsėjusias UAB „Kleta“ statybas Vitės kvartale.
Įdomu, o UAB „Vėtrūnai“ taip pat viskas dzin?
Pažiūrėsim pirmadienį komiteto posėdyje. Praeitą kartą, kai eilinį kartą „Vėtrūna“ su „Inkomsta“ S.Šimkaus gatvė pavertė šiukšlynu, tai dauguma komiteto narių jų gailėjo, sakė negalima stabdyti darbų, negalima siūlyti atimti statybininkų licenzijas, nes jie tai padarė netyčia. Įdomu, kiek kartų yra“netyčia“?
Šiandien vakare – vėl skambutis, šį kartą prie Žvejų rūmų: įvažiavimas į mokyklą ir Darbo biržą. Užsakovai Lietuvos sporto draugija "Žalgiris", rangovai – UAB „Status optimus“, stato 13 aukštų sportininkų daugiabutį bendrabutį. Beje, neblogas pas žalgiriečius jumoro jausmas parenkant tokiai statybai pavadinimą, ar ne?
Pravažiavimas į mokyklą ir darbo biržą paverstas purvo baseinu iki pusės automobilio ratų, net šaligatviai neperbrendami. Statybos darbų vadovai šaiposi – o kas čia tokio, „nu atvažiuos už 3 dienų ir išvalys“. Beje, sako statybininkai, o tu iš kur čia toks atsiradai, kokiame skyriuje dirbi, mes juk visus reikalus per Kęstą ir Kazį iš „n“-tojo savivaldybės aukšto jau sutvarkėme ir viską jau „suderinome“ (ties šiuo žodžiu gudriai mirkčioja). Klausiu, ar su Rimu taip pat susitvarkė. Sustingsta, kažką pradeda lementi, kad monolitinių pamatų liejimo ir monolitinių perdengimų klausimą sprendžia aukštesnė valdžia. Susinervina nuo tokio mano klausimo, pradeda skambinti kažkam, keikiasi į ragelį rusiškai ir angliškai (matote, net angliškai – taip pat europinį lygį laiko).
Kartoju procedūrą - skambinu A.Šimkui. Perskambina Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis. Pasirodo iš ryto jau buvo, nufotografavo, protokolą surašė, bet purvo nuo tik dar daugiau. Taigi, ir šitiems inkomstininkų pasekėjams akivaizdu, kad viskas dzin.
Ką gi, pirmadienį patikrinsim visus Liepų 11 „kazius“ ir „kęstus“ iš „n“-tojo savivaldybės aukšto. Ir iš visų likusių aukštų, palėpių ir pusrūsių taip pat „savivaldybininkus“ patikrinsim: ištrauksim, nuvalysim dulkes ir kitus prikibusius dalykus, apšviesim, dezinfekuosim. Gal dar bus tinkami naudojimui pagal paskirtį, tai yra pagal pareigines instrukcijas?
Taip pat atliksime eksperimentą: jei statybininkams-inkomstininkams viskas „vienodai rodo“, gal 13-os aukštų daugiabučio- bendrabučio statytojams ne viskas dar dzin?
Bet kuriuo atveju noriu pažymėti, kad stebiuosi Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų ir skyriaus vedėjo atkaklumu ir pasišventimu: neturėdami nei jiems skirto kabineto (iškalbingas savivaldybės valdančiųjų požiūris į tvarkos palaikymą), nei normalių darbo priemonių, teturėdami tik kelis etatus, mano akimis dirba sąžiningai ir išsijuosę. Ir dar akivaizdžiai patirdami kazių ir kęstų spaudimą ir trukdymą.
Todėl palaikiau Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus ir šio skyriaus vedėją ir ateity palaikysiu visomis savo išgalėmis. Kaip ir visus kitus administracijos darbuotojus, kurie dirba dorai ir sąžiningai.
Būtent tokių savivaldybės darbuotojų atkaklumas man teikia vilčių, kad anksčiau ar vėliau tokius apakusius nuo greito pelno iš „daugiaaukščio daugiabučio sportininkų bendrabučio“ perpardavinėjimo gatvių purvintojus, kaip Lietuvos sporto draugija "Žalgiris", UAB „Status optimus“, UAB „Vėtrūna“ ir A.Černecko įmonė „Inkomsta“ priversime laikytis civilizuotos tvarkos.

2008-01-17

Atsinaujino Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus vadovybė


Jau esu rašęs apie dviejų partijų – TS ir LKDP planuojama susijungimą. Kitą savaitę turėsime progą aptarti šių partijų susijungimo reikalus Klaipėdos mieste, nes pas mus į svečius ateis vietiniai krikdemų lyderiai.
Jungtis visada smagiau, nei skirtis. Tikiu, kad dauguma abiejų partijų skyrių narių Klaipėdoje pereis į būsimą naują jungtinį skyrių, kuris pagal centrinių LKDP ir TS institucijų planus ir mūsų, vietinių norus, galėtų ir turėtų atsirasti iki 2008 m. Seimo rinkimų.
Iš anksto džiaugiuosi, kad aktyvių žmonių mūsų jungtiniame partijos skyriuje padaugės.
Ta proga pasižvalgiau informacijos apie svečius internete.
Įspūdis tikrai geras.
Ypač įdomu skaityti apie naująjį LKDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininką Nerijų Čapą.
Nerijus labai neblogai pasirodė 2004 m. Seimo rinkimuose: nors užėmė tik 8-ą vietą Danės (Nr.19) vienmandatė apygardoje, tačiau tik 2 balsais atsiliko nuo „valstietės“ Aldonos Staponkienės, kuri be jokios abejonės disponavo keliasdešimt, jei ne kelis šimtus kartų didesniais finansiniais ir kitais resursais.
Nerijus vienmandatėje gavo 1040 balsus - 6.16% nuo galiojančių biuletenių , tuo tarpu jo partija šioje vienmandatėje – šešis kartus mažiau: 169 balsus (0.95% nuo galiojančių).
Lyginant rezultataus Lietuvoje N.Čapas gavo net 5 kart daugiau nei LKDP vidurkis per visą Lietuvą (1.37%).

Nerijus Čapas yra ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ministras. Jis siekia tapti ir Kretingos katalikų parapijos diakonu (juo gali būti ir vedę vyrai). Tai nauja ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos politikos padangėje, nors tai nieko nestebina Senojoje Europoje ar JAV.

Lietuvos krikščionių demokratų
Klaipėdos skyriaus valdybos informacija:

2007 m. lapkričio 18 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus ataskaitinė – rinkiminė konferencija, kurios metu buvo pristatyta kadenciją baigiančios skyriaus valdybos veiklos ir finansinė bei kontrolės komisijos ataskaitos ir išrinkti skyriaus valdymo organai – pirmininkas ir valdyba.
Skyriaus pirmininku išrinktas buvęs Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus vicepirmininkas Nerijus Čapas.
Valdybos nariais išrinkti – Marijus Juozas Eidukevičius, Airidas Vitkevičius, Deividas Tumosa, Nijolė Raudienė, Birutė Šilingienė, Antanas Matulionis, Remigijus Žiogas, Tomas Mauricas ir Irena Rezgevičienė.

Tėvynės Sąjunga jau turi savo youtube televiziją


Ją galite pažiūrėti štai čia. Šiandien jau yra 8 reportažai, iš kurių trys sukurti dalyvaujant Klaipėdos m. TS skyriui: du "Ballticum-TV" žinių reportažai apie Vakarų Lietuvos jaunojo politiko konkursą ( idėjos autorė ir įgyvendintoja – TS Vakarų regiono vadybininkė Agnė Bilotaitė). Klaipėdos TS taip pat prisidėjo prie A.Kubiliaus kalėdinio – naujametinis sveikinimo sukūrimo.
Norintiems turėti savo youtube televiziją ten pat pateikiamas ir receptas kaip tai padaryti.

http://www.youtube.com/profile?user=TEVYNESSAJUNGA:

Andriaus Kubiliaus naujametinis sveikinimas Peržiūrų: 715
Tevynės Sąjunga apie mokytojo profesijos prestižo atkūrimą Peržiūrų: 445
Jaunojo politiko konkurso finalas artėja Peržiūrų: 280
Andrius Kubilius: apie infliaciją, policijos prestižą Peržiūrų: 255
V. Lietuvos jaunojo politiko konkurso finalas Peržiūrų: 203
Rimantas Dagys - savaitės žmogus Peržiūrų: 172
Arvydas Vidžiūnas apie krepšinį ir alkoholio reklamą Peržiūrų: 81
Susikurk savo televizija Peržiūrų: 75

Radiatorių veidai

Du nauji atsinaujinančio ekologiško kuro šaltiniai

Pirmadienį Miesto ūkio komitete bandėme aiškintis, kodėl apie numatomą karšto vandens ir šildymo atjungimą kelioms Klaipėdos ugdymo įstaigoms iš anksto nebuvo pranešta jų vadovams. Posėdyje dalyvavę AB „Klaipėdos energijos“ atstovai citavo instrukcijas, kad „vsio zakonno“: pasirodo jokios avarijos nebuvo, nes per mažai gyventojų liko be šilumos. Kažkokie skaičiai kažkokioje instrukcijoje neva tai rodo, kad čia tik nedidelis smulkus techninis gedimas, todėl jokia ekstremalių situacijų komisija neturėjo rinktis. Rašau "neva instrukcija“, nes AB „Klaipėdos energijos“ atstovai patys niekada jokių dokumentų niekam nerodo, iš rankų jų neišleidžia neišleidžia.
Energetikai pareiškė, kad jie išsiuntė faksus apie numatomą šilumos ir karšto vandens atjungimą mokyklos ir darželiams, o jei tie faksai vadovų nepasiekė, nes buvo išsiųsti po darbo, tai ne energetikų problemos.
Pranešti savivaldybės Švietimo skyriui jie nematė jokio reikalo, nes už šildymo atjungimą – pajungimą mokyklose ir darželiuose yra atsakingi ne direktoriai, „todėl tegul tie direktoriai su savo sargais ir išsiaiškina“.
Taigi pagal AB „Klaipėdos energijos“ atstovų supratimą išsiuntus faksą galima palikinėti vaikus be šilumos.
Miesto tarybos sekretorius V.Plečkaitis taip pat mūru stojo ginti energetikų. Tai tampa miestą valdančių liberalcentristų vizitine kortele: jei kas, jie visada renkasi energetikų ir vandentiekininkų pusę, o ne gyventojų, vartotojų gynimo interesus.
V.Plečkaičio supratimu ugdymo įstaigų vadovai sėdi iki 20 valandos vakaro darbe, todėl tuos energetikų faksus turėjo matyti, o energetikus dar reikia ir paskatinti, kad taip gerai viską padarė.
Taigi, situacija nesikeičia: valdžia gina monopolistus, o vaikų pamokos ar darželinukų komfortas yra smulkmena, palyginus su energetikų pelnais.
Ir kaip visada eilinį kartą AB „Klaipėdos energijos“ atstovai demonstravo didžiulį pasipūtimą: jų šalti kaip radiatoriai po avarijos veidai bylote bylojo: mes sprendžiame, o ne kažkokie darželių vedėjai ar mokyklų direktoriai.
Įpareigojome energetikus patikti raštiškai kokiu pagrindu ir kaip informavo ugdymo įstaigas apie tą šildymo atjungimą. Neabejoju, kad informavimo tvarka pažeista, nes jei būtų priešingai, patys būtų raštų ir instrukcijų kopijomis komiteto narius ir žurnalistu apdaliję.
O jei kartais pamatysime, kad teisės aktuose yra kokia nors dviprasmybė, kuri leidžia energetikams tokiais atvejai šaldyti vaikus, tai pateiksime tarybai tokios tvarkos pakeitimą, kad kitą kartą ši situacija nepasikartotų.
P.S.: radau naują atsinaujinantį ekologiško kuro šaltinį – miestiečius galima būtų šildyti miesto valdžios pasipūtimu ir energetikų arogancija. Kol kas tai neišsenkantis šaltinis. Tik kur tokią specifinio kuro krosnį gauti?

2008-01-11

Miesto vadovų pasipūtimas šaldo vaikus

Klaipėdos valdžiai kiekviena žiema – stichinė nelaimė, kuriai jie taip ir neišmoksta pasiruošti

Lietuvoje degraduoja ne tik paštas. Vakar Klaipėdoje trūko karšto vandens vamzdis. Ačiū Dievui, kad ne taip kaip 2006 m. žiemą Telšiuose – lauke nėra 20 laipsnių šalčio. Bet siūlau prisiminti – pirmą nelaimės dieną Telšiuose skambėjo žvalūs raportai kad viskas bus sutvarkyta per keletą valandų. O po 10 dienų buvo rašoma: „...lieka iš klaidų bent pasimokyti, susimąstyti, ar rytoj tokia pat nelaimė neužgrius Vilniaus, Klaipėdos ar Šiaulių, ... dėl šalyje dominuojančių sovietinių sistemų pastatams šildyti statistiškai naudojame tris kartus(!) daugiau energijos, nei gerokai šiauriau stūksanti Švedija,...Vakarų šalyse šilumos vamzdžio trūkio vietą parodo davikliai. Mūsų meistrai dar dirba pagal patikrintą sovietinę metodiką – sulindę į požeminius šulinius, atidžiai įsiklausydami, kur šnypščia garas...“.

Kas pasikeitė Lietuvoje ir Klaipėdoje per 2 metus? Dabar ne 2006, ne Telšiai, laike ne -25 Co vis tiek neramu, nes žiema.
Kas atsitiko, kaip į tai sureagavo visų lygių valdžia ir kokie buvo rezultatai?
Pradžiai pasisemkime truputį informacijos iš 2008 01 10 d. „Klaipėdos“ (Virginija Spurytė „Radiatoriai nešils pusę dienos“):

KAS KALTAS [N.P.: didžiosiomis ir patamsintomis raidėmis rašytas tekstas – mano]: AB „Klaipėdos energija“ direktoriaus V.Valučio teigimu, avarija įvyko dėl statybininkų darbo broko, atlikto prieš 40 metų (solidus terminas).
KODĖL TRŪKO: Šilumos trasos vamzdis po žeme yra apgaubtas dėklu. Vamzdis turi judėti sykiu su tuo dėklu, tačiau šioje vietoje magistralinė trasa buvo nutiesta nekokybiškai, todėl vamzdis keliasdešimt metų trynėsi į dėklą, kol galiausiai prakiuro (genialu: kas trinasi taip ilgai, pasirodo prakiūra).
KAIP PASTEBĖJO: Šilumininkai avariją pastebėjo todėl, kad aplink esančiuose šuliniuose ėmė šilti vanduo (seniai pastebiu, kad gyvename elektronikos amžiuje).
KĄ DARYTI, KAD ATEITY IŠVENGTUME: „Blogiausia tai, kad tokių defektų neįmanoma surasti tuomet, kai atliekame hidraulinius bandymus. Ši avarija yra pirmoji per pastaruosius kelerius metus“, – tvirtino V.Valutis (kaip jau esame įpratę, Klaipėdos valdžia negali išspręsti nė vienos elementarios problemos, vadinasi avarijų bus daug, melskimės, kad nebūtų kaip Telšiuose – kad tuo metu nebūtų 20 laipsnių šalčio).

Skaitau šiuos genialius AB „Klaipėdos energijos“ atradimus ir negaliu atsižavėti minčių gilumu. Tiesa, kiek trukdo susikaupti skamba praeitą vasarą tų pačių energetikų Miesto ūkio komitete agresyviai išdėstytos kalbos apie neišvengiamą, bet nepaprastai genialiai sutvarkytą profilaktinį vamzdynų patikrinimą.
Tąsyk bandėme komitete kartu su kitai jo nariais paabejoti, ar būtini tokie ilgi profilaktikumai, kodėl jų nebėra pvz. Vokietijoje, ar nevertėtų nusipirkti avarijų atvejams mobilių katilinių ant ratų, siūlėme pranešti gyventojams apie tuos patikrinimus iš anksto įmetant į pašo dėžutę trumpą raštišką informaciją ir pan.
Į tokias mūsų kalbas buvo atvirai ir labai pasipūtėliškai išsišaipyta: ką norėsim, tą ir darysime, kiek reikės, tiek ir profilaktinsim, kaip norėsim, taip ir pranešinėsim ir apskritai darysim kaip sovietiniais laikais ir niekam neleisim į šiuos reikalus kištis.

V.Valutis ir jo komanda, kaip ir jo kolega L.Makūnas, AB „Klaipėdos vandenų“ generalinis direktorius, visada ir su visais, išskyrus merą, elgiasi labai arogantiškai. Kitą kartą būna nebeaišku – ar jie valdo merą, tarybą ir tuo pačiu miestą, ar atvirkščiai.
Turint besąlygišką R.Taraškevičiaus ir jo komandos palaikymą – bepigu taip elgtis.


Bet štai ekstremaliu atvejis ir paaiškėja, kad šie pasipūtę mūsų karaliai nuogi.
Per TV ir laikraščius pranešė, kad įvyko avarija ir kad paliks dieną gyventojus ir kelias mokyklas bei vaikų darželius be šildymo ir karšto vandens.

O padorumą, žmoniškumą, gailestį ir sveiką protą šie pseudokaraliai pamiršo (greičiausi nepamiršo, o šių savybių ir jausmų tiesiog neturi) - JIE UŽMIRŠO PRANEŠTI APIE TAI UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVAMS (iš 2008 01 10 d. „Vakarų ekspreso“ Martyno Vainoriaus straipsnio „Pietiniams rajonams - išbandymas šalčiu“):

„Anot ["Klaipėdos energijos" Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Smagurio], didžioji dalis pastatų, kuriems nebus tiekiama šiluma ir karštas vanduo, yra daugiabučiai Laukininkų, Smiltelės, Vingio, Mogiliovo, Budelkiemio, Markučių, Kuncų ir Brožynų gatvėse. Šešias valandas šalti teks ir "Varpo" vidurinei mokyklai, darželiams "Berželis", "Ąžuoliukas" ir "Vyturėlis".
Darželio-mokyklos "Berželis" direktorė Birutė Maknavičienė vakar popietę tik iš "Vakarų ekspreso" sužinojo apie laukiantį išbandymą.
"Niekas mūsų neinformavo. Turime šildytuvų, tačiau prašysime tėvų, kad tie, kurie gali, rytoj neatvestų vaikų. Jei vandens tiekimas nebus nutrauktas, maisto pagaminti pavyks. Indus išplausime - turime specialių priemonių", - vakar sakė direktorė, neslėpusi, kad energetikų darbai visgi sukels nemažų nepatogumų.
"Varpo" vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas apie energetikų planus sužinojo vakar prieš 16 valandą.
"Skambinau merui ir prašiau, kad remonto darbai būtų pradėti bent jau nuo 13 valandos, kai vaikų mokykloje bus mažiau. Visgi meras prašė pakentėti. Pamokas vesim, tačiau jei pradėsime šalti - jas nutrauksime ir vaikus paleisime namo", - sakė V. Kuzliakinas“.

Kokie dar vaikai merui ir V.Valučiui (nuotrauka kairėje). Jiems svarbiausia – įvaizdis laikraščiuose ir televizijose.

Ką gi. Kviesime arogantiškuosius ponus iš vandenų, šilumos ir Liepų 11 (savivaldybės adresas) į Miesto ūkio komitetą ir grįšim prie vasarą nagrinėtų klausimų:

- kodėl nepranešė ugdymo įstaigų vadovams,
- kodėl nesuteikė tinkamos pagalbos šioms ugdymo įstaigoms;
- kodėl nesuveikė ekstremalių situacijų štabas Klaipėdoje,
- kodėl nėra profilaktinių patikrinimų Vokietijoje, kodėl tokie patikrinimai Klaipėdoje trunka kaip sovietiniais laikais, o rezultatų kaip matome, nėra,
- kodėl Klaipėdoje neturime kilnojamų katilinių ant ratų avariniams atvejams ir t.t. ir pan.

Gal vieną kartą reikia baigti su penkiom archeologinėm iškasenom, kurios tebėra labai šiltai įsitaisiusios Klaipėdoje nuo sovietinių laikų:

- begalinis vadininkų-vadovų pasipūtimas,
- nuolatinis pinigų eikvojimas abejotiniems dalykams,
- nuolatinės avarijos ir ekstremalūs įvykiai, kuriems valdžia amžiai nepasiruošusi (pvz. sniegas, duobės ypač ant tiltų, šiukšlių išvežimas, vamzdynų avarijos),
- visiškas nesiskaitymas su paprastais žmonėmis,
- absoliutus nesugebėjimas spręsti net pačias paprasčiausias komunalines problemas, jau nekalbant apie avarijas.

Gal reikėtų tiems nekarūnuotiems Klaipėdos „karaliams“ pasiūlyti išvykti gyventi ten, kur nebūna žiemų, nes akivaizdu, kad jie per paskutinius keliolika metų taip ir nesuprato, kad Lietuvoje būna darganoti rudenys, o kartais pasitaiko ir viena kita žiema.

Lietuvos pašto degradavimas

Kevino Kostnerio filmas „Laiškanešys“ antraip

Šiandien gavau iš Vilniaus laišką su gražiu, blizgančiu lietuvišku pašto ženklu.
Prisimenu vaikystės įspūdį, kai pirmą kartą pamačiau smetoniškos Lietuvos pašto ženklą, atrodo su Dariumi ir Girėnu: kažkas slapto, pamiršto, bet egzistavusio, valstybės, apie kurią pasakojo tėvas, likučiai. Tikras archeologinis jausmas – turbūt todėl ją ir pasirinkau studijuoti po mokyklos – nebeegzistuojančios valstybės pašto ženklai atrodė tikresni ir geresnės kokybės, nei tuometiniai sovietiniai. Tikresni, nes matinis lietuviškų pašto ženklų popierius atrodė patikimesnis, nei blizgantis sovietinių.

Dabar apėmė labai panašus jausmas, kad dabartinis lietuviškas pašto ženklas kažkoks netikras.
Matyt ne dėl blizgesio, o todėl, kad antspaudas liudijo, kad laiškas išsiųstas iš Vilniaus prieš 29 dienas.
Dėl vėlavimo Kalėdos nekaltos – seniau iš Vilniaus siųstus sveikinimus jau esu gavęs. Turbūt prie vėluojančio pašto jau pradedame visi priprasti.
Bet šis laiškas priminė ir dar vieną, jau nebe vaikystės įspūdį.
Ne taip senai kinuose ir TV rodė “Oskaro” laureato aktoriaus Kevino Kostnerio kaip režisieriaus sukurtą ir paties vaidintą fantastinį filmą "Laiškanešys" (kiti dar verčia “Paštininkas”, orig.“Postman“, 1997).
Siužetas neįmantrus: 2013 m. civilizacija sunaikino pati save. Neliko nei valdžios, nei valstybės. Siautėja nusikalstamos grupuotės, kurios kovoja dėl įtakos sferų kuo didesnėse zonose. Vienišas keliautojas K.Kostneris patenka į aršiausios grupuotės nelaisvę. Jam pavyksta pabėgti pašto mašina. Ten jis randa ir krūvas senų laiškų ir apsirengęs paštininko uniformą jis pradeda juos vežioti izoliuotoms,viena apie kitas nežinančioms todėl išsigandusioms kad civilizacija galutinai žuvo, bendruomenėms. Žmonės pradeda tikėti savo ateitimi, vienytis į kovą su banditais.
Filmo pabaigoje rodo, kaip atidengiamas paminklas jau mirusiam pirmajam paštininkui Kostneriui – akivaizdu, kad civilizacija atkurta, nusikaltėliai nuslopinti.

Paštas visada buvo vienas iš civilizacijos ramsčių, vystėsi kartu su valstybe ir valstybė vystė paštą.
Taip smarkiai, kaip dabar, paštas paskutinį kartą vėlavo turbūt kurio nors karo metu, nors ir tai abejoju.
Ir nebesvarbu, ar paštą specialiai dabartinė valdžia varo į bankrotą ir vėlina korespondencijos pristatymą, kad žmonėms pradėtų atrodyti, kad tik prichvatizavimas jį išgelbės. Ar kažkokia grupuotė pačiame pašte, ar truputį aukščiau tą daro, o vyriausybė jų nebesutvarko (apie tyčinį pašto bankrotinimą ir parceliavimą rašoma šiame straipsnyje (Jolita Žvirblytė „Lietuvos pašte - nenugalimos jėgos“).

Akivaizdu, kad paštas degraduoja, o tai rodo, kad Lietuvos civilizacija ritasi ten pat.

Ką gi. K.Kostnerio filme parodyti visi tokios padėties taisymui reikalingi instrumentai.
Todėl eikime ieškoti paštininko uniformų.

2008-01-07

Kodėl Lietuvoje beveik išnyko karikatūros?

Retas paukštis lietuviškoje padangėje: lietuviška politinė videosatyra internete

Išnyko Lietuvoje ne tik karikatūros. Kur pasidėjo satyros, jumoreskos? Ir ne tik politinės.

XIX a. revoliucijos Europoje neįsivaizduojamos be karikatūrų laikraščiuose, lapeliuose plakatuose.
XX a. telegrafo ir radijo atsiradimas, kaip ir TV tik praturtino satyros ir humoro galimybes. Politikos srity – taip pat.
Tuo tarpu XX a. pab. - XXI a. pr. Lietuvoje susiklostė itin įdomi padėtis: humoristiniai kūriniai kažkur dingo. Vos ne vieninteliai šios kadaise klestėjusios floros ir faunos pavyzdžiai - V.Jurkūno karikatūros ir J.Erlicko papokštavimai „Lietrytyje“. Ir tai ne kasdien, o karikatūros – vos kas savaitę.
Pabandykite atsiversti bet kokio užsienio laikraštį – ten tokie dalykai - kasdienybė.

Kas pradangino šiuos dalykus Lietuvoje ? Kas kaltas? Nacionalinis charakteris? Meteoritai? Atšalimas/atšilimas? Nežinau. Gal kas turite minčių, ar skaitėte ką nors šia tema? Būčiau dėkingas už mintis ar nuorodas.

Pateikiu Jums iš kažkokio zoologijos sodo, ar muziejaus “pabėgusį“ itin retą politinės faunos egzempliorių – politinė satyra iš Palangos politinio gyvenimo. Dalis dalykų, matyt, suprantama tik palangiškiams, nes šis yuotubinis „paukštis“ subalansuotas vietiniams. Bet vis tiek siūlau pažiūrėti:
video
Taip pat galima pasižiūrėti čia: http://www.youtube.com/watch?v=lZjs6U_S4_k
O čia - ne tik pažiūrėti, bet ir atsisiųsti: http://video.google.com/videoplay?docid=7771107328117223488&hl=en

2008-01-03

Vakarų Lietuvos jaunojo politiko konkurso finalas Palangoje 20007 12 28

Politika - toks pats amatas ir menas (kaip kas sugeba) kaip ir kiti žmonių užsiėmimai. Todėl reikalinga konkurencija. Kaip ir visur. Todėl ir bandom pritraukti į politiką daugiau jaunimo:
video

"Balticum-TV" žinių reportažas apie konkursą.
Galite pažiūrėti taip pat ir čia:
http://youtube.com/watch?v=0BI1uBliHCc
O čia galite ir pažiūrėti ir parsisiųsti: http://video.google.com/videoplay?docid=-931889337971502257

2007 m. gruodžio 28 d. Palangoje klube „Ramybė“ įvyko Tėvynės sąjungos organizuojamas „Jaunojo politiko konkurso 2007“ finalas.

1 vietos laimėtojui M.Jockui (Gargždai) prizą įteikia konkurso organizatorė A.Bilotaitė.

Finale varžėsi 12 moksleivių, po vieną kiekvienoje savivaldybėje vykusio konkurso pusfinalio nugalėtoją. Dar vienas konkurso dalyvis gavo „laimingą organizatorių skambutį“ - tokiu būdu teisę rungtis konkurso finale. Organizatorių laimingu skambučiu buvo pradžiugintas mažeikietis Tadas Češkevičius.
Po atkaklios kovos I - ąją vietą „Jaunojo politiko konkurse 2007“ užėmė Martynas Jockus iš Gargždų (mokytoja V. Petrauskienė), II – ąją vietą užėmė Lina Kuzminskaitė iš Šilutės (mokytojas S. Zdanevičius) bei trečiąją vietą užėmė mažeikiškė Aurelija Sovaitė (mokytoja S. Sovienė).
Nugalėtojus ir jų mokytojus konkurso globėjas europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis pakvietė apsilankyti Europarlamente Briuselyje. Finalo nugalėtojai taip pat buvo apdovanoti Tėvynės sąjungos įsteigtais prizais: atminimo statulėlėmis, diplomais bei knygomis.
Neliko nuskriausti ir kiti finalo dalyviai, nes Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pakvietė visus finalininkus atvykti į LR Seimą susipažinti su parlamentarų darbu. Tuo tikslu Tėvynės sąjungos frakcija visiems šio finalo dalyviams organizuos specialią ekskursiją.
„Jaunojo politiko konkursas 2007“ vyko tris mėnesius nuo spalio 15 d. iki gruodžio 28 d. Konkursas vyko trimis etapais 11-oje Vakarų Lietuvos savivaldybių: Klaipėdos ir Palangos m., Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Rietavo, Skuodo, Mažeikių, Šilalės, Šilutės ir Telšių raj. Pirmajame etape mokyklų atrankose dalyvavo per 300 mokinių, antrajame etape – vienuolikoje pusfinalių savo jėgas išbandė 150 jaunuolių, iš kurių buvo išrinkta 12 finalininkų.

2 vietos laimėtoja L.Kuzminskaitė (Šilutė) su savo mokytoju S. Zdanevičiumi ir prof. V.Landsbergiu.

Palangoje vykusio finalo metu dalyviai turėjo atlikti dvi užduotis. Pirmiausia finalininkai pristatė namuose parengtą „Kandidato agitacinę kalbą“ (pasirinktinai LR Prezidento, LR Seimo arba Savivaldybių tarybų rinkimuose). Antroji užduotis buvo „Debatai“, kurių metu dalyviai grupėse diskutavo keturiomis šiandien aktualiomis temomis: „Mokytojų streikai“, „Aukštojo mokslo reforma“, „Prekybos alkoholiu ribojimas“ bei „Smulkus verslas ir monopolistai“. Kiekvienoje grupėje šiomis temomis dalyviai diskutavo atstovaudami tris pagrindines politines ideologijas: socializmą, liberalizmą, konservatizmą. Debatus moderavo Klaipėdos Universiteto politologijos katedros vedėjas dr. Saulius Šiliauskas.

3 vietos laimėtojai mažeikiškei A.Sovaitei laimėjimą įteikia TS pirmininkas A.Kubilius.

Finalininkus vertino autoritetinga komisija, susidedanti iš konkurso globėjo europarlamentaro prof. Vytauto Landsbergio, Tėvynės sąjungos pirmininko, Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Kubiliaus, Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus, Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Naglio Puteikio, Palangos miesto tarybos nario Prano Žeimio, Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkės Vestos Ratkevičiūtės bei Klaipėdos Universiteto politologų klubo pirmininkės Žanos Poluvalovos.
Komisija vertino dalyvių dalykines žinias, oratorinius bei poleminius sugebėjimus, taip pat gebėjimą aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis.

Nuotraukoje dešinėje: vertinimo komisija

Tėvynės sąjungos Vakarų Lietuvos regiono vadybininkė, konkurso sumanytoja ir organizatorė Agnė Bilotaitė teigė, kad šiuo konkursu buvo siekiama paskatinti jaunimo domėjimąsi politika, jaunimo organizacijų veikla, nebūti abejingam savo bendruomenės savo miesto ir valstybės ateičiai.
Organizatorių nuomone konkursas pavyko puikiai, nes sužibėjo tikri „deimančiukai“ – gabūs, protingi, perspektyvūs jaunieji lyderiai, kuriems šis konkursas galbūt bus kelio pradžia į didžiąją politiką.
Todėl jau planuojama „Jaunojo politiko konkursą 2008” surengti visos Lietuvos mastu.