Klaipėdos apygardos vyr.prokurorui I.Lauciui leista suprasti, kad jau laikas į užtarnautą poilsį

 

Prokuroras išsisuks dėl amžiaus

Lietuvos Žinios 2008 12 18 Mindaugas MILINIS

 

I.Lauciui leista suprasti, kad jau laikas į užtarnautą poilsį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ignacą Laucių ir jo šeimą persekiojantys nemalonumai nesibaigia. Jau sausį I.Lauciui gali tekti atsisakyti šių pareigų ir išeiti užtarnauto poilsio. Tačiau amžius - tik dingstis išvengti bausmės.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas neseniai išsiuntė įspėjimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui I.Lauciui, kad šis, sulaukęs pensinio amžiaus, turės pasitraukti iš posto. Kalbama, kad tai abipusiu susitarimu pasiektas kompromisas. Generalinis prokuroras po tarnybinių patikrinimų negalėjo neskirti griežtų nuobaudų I.Lauciui, tačiau buvo surasta formali dingstis - Klaipėdos prokuroro amžius.

Pretekstas - amžius.

Šių metų liepą I.Lauciui sukako 62 metai. Vyrai šiuo metu į pensiją išlydimi sulaukę 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus.

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aurelija Juodytė LŽ informavo, kad I.Laucius - vyriausias iš visų Lietuvos apygardų prokuratūrų vadovų. Panašaus amžiaus yra tik keturi apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai, vienam iš jų taip pat išsiųstas įspėjimas apie būsimą atleidimą.

Spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jo išvados I.Lauciui nepalankios. Praėjusią savaitę prokuroro žmonai Bronislavai Lauciuvienei pagrūmojo tarnybinės etikos sargai.

Mašinų turgus kieme

I.Laucius į kolegų nemalonę pateko dėl pasirodžiusių publikacijų spaudoje. Rašyta, esą prokuroro vairuotojas Virgilijus Miežetis negrąžino iš prokurorų pasiskolintų pinigų ir nesumokėjo jiems žadėtų palūkanų. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

51 metų V.Miežetis darbo metu prokuratūros kieme prekiavo naudotais automobiliais, o tarnybinėms mašinoms skirtą garažą naudojo kaip pardavimo aikštelę.

Generalinės prokuratūros komisija po patikrinimo pateikė išvadas - jose konstatuota, kad I.Lauciaus vadovaujamoje prokuratūroje Ūkio skyriaus darbas visiškai nereglamentuotas. Pabrėžta, kad įstaigos kieme vyko prekyba automobiliais. Komisija siūlė skirti I.Lauciui tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Komisijos išvadas I.Laucius apskundė. Jis tvirtino, kad Ūkio skyriaus darbuotojų veikla reglamentuota 16 įvairių įsakymų, tad atskiro reglamento nereikia. Prokuroras paneigė ir prekybos mašinomis kieme faktą.

Išanalizavęs komisijos išvadas ir I.Lauciaus skundą, generalinis prokuroras A.Valantinas nusprendė vyriausiojo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nebausti. Esą per tarnybinį patikrinimą negauta tvirtų ir neginčytinų duomenų, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros kieme per pastaruosius 6 mėnesius buvo prekiaujama automobiliais. Vis dėlto I.Lauciui nurodyta parengti ir patvirtinti minėto skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus.

Tai, kad prokuratūros kieme iš tiesų prekiauta automobiliais, LŽ patvirtino ir buvęs Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas. Jis esą kartą atvažiavęs į darbą tarnybiniu automobiliu kieme net nerado vietos jam pastatyti.

Supainiojo interesus

Praėjusią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad I.Lauciaus žmona, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B.Lauciuvienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. VTEK sprendimu, I.Lauciuvienė, 2003 metais pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su bendrove "Pelėda", kurios akcininkė yra ir ji pati, nevykdė prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė minėto įstatymo nuostatas.

VTEK pradėjo tyrimą dėl LŽ pasirodžiusios informacijos, kad B.Lauciuvienė leido bendrovei "Pelėda" privatizuoti jos vadovaujamos bibliotekos kieme esantį žemės sklypą ir jame pastatyti viešbutį.

Abejonės dėl sklypo

Į sklypų skyrimo skandalą buvo įsivėlęs ir Bronislavos bei Ignaco Laucių sūnus Justas. Buvo suabejota jo, kaip Vyčio ordino kavalieriaus, teise gauti žemės sklypą Klaipėdos mieste.

Mat Vilniuje gyvenantis ir dirbantis J.Laucius sklypą turėjo gauti sostinėje, o Vyriausybė esą nebuvo nustačiusi tvarkos, leidžiančios daryti priešingai, tad buvo pažeisti įstatymai ir viešasis interesas.

Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija šių metų balandį nusprendė, kad J.Laucius žemės sklypą Klaipėdoje gavo teisėtai, o įsakymą skirti sklypą uostamiestyje pasirašiusi tuometė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė įstatymų nepažeidė.

Sunkiaisiais metalais nuodys paplūdimius ir mus

Kalėdiniai tarpuvaldžio valdžios siurprizai

Nuotraukoje: Uosto direkcijai įgyvendinus šį savo sumanymą, Jums nebereikėtų sukti galvą, kur gauti nekenksmingų bešvinių langų: užtektų porą kartų išsimaudyti jūroje, ir Jūs tiesiog nebejaustumėte nei gyvsidabrio, nei kadmio poveikio, nes būtumėte puikiai užsigrūdinęs.

Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į naujos Vyriausybės formavimą ir jos programos svarstymą, Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai parengė, mano manymu, nusikalstamą veiką: jie planuoja artimiausiu metu slapčia nuo visuomenės išvežti ir paskandinti Baltijos jūroje sunkiaisiais metalais užterštą dumblą (keliasdešimt tūkstančių kubinių metrų) iš AB „Vakarų laivų gamyklos" dokų duobių. Būtini šiam nusikaltimui „leidimai" jau praktiškai išduoti, numatomas atlikimo laikas – naktimis tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų.

Sunkieji metalai audrų metu neišvengiamai pasklistų po visus Klaipėdos, Palangos paplūdimius, sukeldami mirtiną pavojų žmonėms ir gamtai, visiems Baltijos jūros pakrančių gyventojams.

AB „Vakarų laivų gamykla" remontuoja itin didelius laivus .Šios įmonės dokų duobėse nuo TSRS žlugimo laikų susikaupė milžiniški kiekiai dumblo, užteršto nuo laivų nuvalytų dažų likučiais. Daugumoje šių dažų, kaip taisyklė, buvo naudojami sunkieji metalai – kadmis, cinkas, švinas, gyvsidabris ir kt. tam, kad laivų korpusai kiek įmanoma mažiau apaugtų jūrų augalais. Minėti sunkieji metalai tuos jūrų augalus ir gyvūnus tiesiog per ilgesnį laiką nunuodydavo, todėl jie arba nukrisdavo patys, arba juos būdavo lengviau nuvalyti nuo laivo bortų.

Dokai – pontoninės tuščiavidurės konstrukcijos su šoninėmis sienelėmis. Į juos pripumpavus vandens, dokai nuskęsta. Tada ant jų užplaukia laivas, iš dokų vanduo išpumpuojamas. Dokas iškyla pats su savimi iškeldamas laivą. Smėlio, kartais liejimo šlako mišiniu, kuris suspausto oro srove pučiamas į laivo bortą, nuvalomi seni dažai, kurių sudėtyje – sunkieji metalai.

Šiai laivų remonto procedūrai reikalingos gilios duobės, į kurias nuskandinami dokai tam, kad ant jų galėtų užplaukti laivas. Valant senus dažus aukščiau aprašytu būdu dalis senų dažų dalelių dulkių pavidalu nuskrieja nuo doko (nors jis ir būna dalinai apdengtas) ir, būdami sunkesni už smėlį, nugrimzta į patį doko duobės dugną.

Palaipsniui kaupiantis minėtam dumblui, kasmet dokai vis mažiau nugrimzta, todėl vis mažesnius laivus teišgali iškelti - sparčiai krenta minėtos įmonės savininkų, kurie moka mokesčiu uosto direkcijai, pelnas. Todėl Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcija susitarė su Pasaulio banku ir buvo gauti 7 mln.JAV dolerių šio dumblo saugyklai krante įrengti.

Dėl nesuprantamų ir visuomenei nepaaiškintų priežasčių tokios saugyklos buvo atsisakyta, o užnuodytą dumblą nuspręsta paslapčiomis paskandinti išvežus baržomis toliau į jūrą. Tai grubus Lietuvos įstatymų, tarptautinių sutarčių pažeidimas, keliantis pavojų piliečių sveikatai ir visai gamtai.

Vakar su panašiu į aukščiau pateiktą tekstą kreipiausi į valdžios ir teisėsaugos institucijas, prašydamas kuo skubiau sustabdyti šį planuojamą nusikaltimą, o jo planuotojus nubausti.

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Antenų karas Klaipėdos rajone dvoktelėjo korupcija

 

Klaipėdos r. Triušelių k. mobiliojo ryšio operatoriai užsikorė ant vandens bokšto

 

Antenos dvoktelėjo korupcija Klaipėdos rajono SAVAITĖ 2008 11 21-27 Reda Baltinaitė

 

Būsimi Klaipėdos rajono Triušelių kaimo naujakuriai Rasa ir Egidijus Jonušai nepavargdami mina valdininkų, politikų, redakcijų slenksčius tam, kad išsikovotų galimybę namus pasistatyti ir vaikus auginti saugioje aplinkoje. Klaipėdiečių protestai prieš antenas jau davė rezultatų. Šį pirmadienį bendrovė „Tele 2" pašalino savo anteną nuo dviaukščio gyvenamo namo Verpėjų g. Tuo tarpu mūsų rajono gyventojai nevyniodami į vatą tikina, kad pasiekti rezultatų rajone trukdo numanoma valdininkų korupcija.

 

Apie R.E.Jonušų pastangas „nukabinti" mobiliojo ryšio anteną, netikėtai ir be jokių dokumentų atsiradusią ant šalia jų žemės sklypo esančio vandens bokšto, rašėme jau keletą kartų.

Praėjusią savaitę reportažą apie jaunų naujakurių problemas rodė ir LNK laida „Paskutinė instancija".

Norėdami pagaliau išspręsti savo problemas, naujakuriai kreipėsi ir į Seimo narį Petrą Gražulį, o praėjusią savaitę pas Klaipėdos rajono valdininkus atėjo kartu su Klaipėdos politiku Nagliu Puteikiu, kuris aktyviai dalyvavo protestuose dėl antenų nukėlimo Verpėjų g., Klaipėdoje.

„Jeigu vietinei valdžiai atrodo, kad rajono gyventojai yra niekas ir jiems „nusikakot" ant mūsų problemų, tai dar nereiškia, kad ir mes save taip vertiname. Mes mokame kovoti už visiškai teisėtas savo teises ir ketiname tai daryti", – neslėpė R.Jonušienė.

Kovojo atkakliai

Velykų rytą ant vandens bokšto netoli savo sklypo aptikę pakabintas antenas R.E.Jonušai pirmiausiai kreipėsi į Klaipėdos rajono merą Vaclovą Dačkauską. Rajono vadovas sušaukė komisiją ir paskyrė darbuotojams ištirti įvykį.

„Po tyrimo meras parašė raštą „Klaipėdos rajono vandenų" vadovui, kad antenos būtų nukeldintos. Tą raštą mes turime. „Fainai", pasiėmėme paskolą ir pradėjome statyti namą. Esame įsitikinę, kad šios antenos kenkia, todėl verčiau būtume pardavę sklypą, nei statę namą šalia tokio monstro, – pasakojo R.Jonušienė. – Tačiau antenos niekas nuo bokšto nenuėmė. Darsyk atvykome pas merą, pasirodė, kad jis užduotį perdavė administracijos direktoriui Česlovui Banevičiui. Paaiškėjo, kad reikalus dabar spręs jis, paskirtas naujas tyrimas, o V.Buivydui duotas terminas iki kada pateikti dokumentus, reglamentuojančius antenų statybą, sutartis ir pan. Netrukus „Klaipėdos rajono vandenų" vadovas merui atsiuntė raštą, kuriame teigia, kad nemato priežasčių nukelti antena", – dėstė įvykių seką jauna mama.

Po kurio laiko meras vis dėlto įsakė V.Buivydui antenas nukelti. Anot R.Jonušienės, V.Buivydas siuntė raštus mobiliojo ryšio bendrovėms, kad įmonė vienašališkai nutraukia sutartį dėl antenų kabinimo ant vandens bokštų. Komunikacijų bendrovės tai turėjo padaryti iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Gyventojams melavo

Tačiau mobiliojo ryšio antenos ant Triušelių vandens bokšto kabo ir šiandien.

„Po to, kai bendrovės nenukėlė antenų iki sutarto termino, V.Buivydas mums žadėjo paduoti bendroves į teismą. Gražios kalbos gražiom kalbom, bet mes staiga iš mobiliojo ryšio operatorių gauname labai negražų raštą, kuriame teigiama, kad rugpjūtį visi mums gražias kalbeles giedoję: Banevičius, Buivydas, Kampas ir visų operatorių atstovai gražiai pasiposėdžiavo (turime posėdžio protokolą) ir sutarė, kad pasuks tą reikalą, kaip reikia verslininkams – perplanuos sanitarines zonas, įteisins antenų pakabinimą kitaip, – apie neįtikėtiną įžūlumą pasakojo moteris. – Trumpai tariant, operatoriai, mums rašte tiesiai šviesiai išdėstė, ką, kaip ir kuo remiantis Savivaldybės valdininkai artimiausiu metu perplanuos vandenviečių teritorijas, įteisins antenų kabinimą ir todėl mums jokių pokyčių neva nereikėtų tikėtis."

Praėjusią savaitę E.Jonušas sužinojo, kad vandenviečių sanitarinės zonos jau pakeistos. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė naujakuriams paaiškino, kad kai projektavimai vykdomi iš privačių lėšų (mobiliojo ryšio bendrovių kišenės) Tarybos pritarimas tam neva nebūtinas.

„Žodžiu, išėjo taip, kad valdininkai mums pusę metų aiškino, kad dirba mūsų labui, o vėliau paaiškėjo, kad jie patyliukais tarėsi su turtingomis mobiliojo ryšio bendrovėmis, kaip padaryti, kad visi mūsų prašymai būtų atmesti. Mums valdininkai sakė viena, o su turtingaisiais kalbėjo kitaip", – piktinosi R.Jonušienė.

Nors mero įsakymas nukabinti antenas neatšauktas, jis jau kelis mėnesius nevykdomas.

„Kai pas Turto skyriaus vedėją Audrių Kampą nuėjome kartu su N.Puteikiu, jis elgėsi įžūliai. Aiškino, kad nėra joks išjungiklis ir antenų neišjunginės", – sakė moteris.

Naujakuriai džiaugiasi tik tuo, kad pusmetį rašinėdami laiškus valdininkai susipainiojo. Pasitelkus visus oficialiai jiems atsiųstus dokumentus, prireikus, būtų galima net bylą prieš Savivaldybę laimėti.

„Turbūt būtent todėl į kai kuriuos naujus mūsų klausimus Savivaldybė atsakė lakoniškai: „Tai yra konfidenciali informacija", – guodėsi R.Jonušienė.

Nesuvaldo pavaldinio?

„Man juokingai skamba, kad A.Kampas mums mėgina meluoti, kad nieko negali padaryti V.Buivydui ir priversti jo nukabinti antenų. Kaip negali? Jis yra tiesioginis jo viršininkas ir net bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys" valdybos pirmininkas", – pastebėjo E.Jonušas.

Tačiau Klaipėdos rajono gyventojų vizitas į Savivaldybę kartu su Klaipėdos politiku, vietinius valdininkus kaip reikiant įsiutino. Šis vizitas įsiutino ir patį politiką.

Po netikėtai nemalonaus vizito ir susitikimo su rajono valdininkais, N.Puteikis Klaipėdos apygardos prokuratūrai lapkričio 11 d. išsiuntė pareiškimą „Dėl įstatymų pažeidimo eksploatuojant mobiliojo ryšio antenas-bazines stotis Klaipėdos mieste ir rajone".

Šiam pareiškimui pasiekus prokuratūrą, lapkričio 17 d., pasak politiko, įvyko teisingumo stebuklas: „Tele2" pašalino savo anteną nuo dviaukščio gyvenamo namo Verpėjų g.

„Tikras teisingumo stebuklas ar stebuklingas teisingumas oligarchų valdomoje Lietuvoje? To negali būti, nes „Tele2", kaip ir visi stambūs verslininkai daugumą valdininkų yra nupirkę, daugumą politikų papirkę. Kaip partizanai tą anteną statė – darbininkai be užrašų ant striukių, tokie patys užsislaptinusieji ir nuvertė, – rašė politikas savo tinklapyje. – Ką tik visi nupirktieji valdininkai šaukte šaukė, kad viskas yra tvarkoje. Maža to, per kelis pastaruosius mėnesius Visuomenės sveikatos centrai net 2 mokslines konferencijas surengė, kurių tikslas – pasitarti, kaip apginti nuo gyventojų mobiliojo ryšio bendrovių antenas, pastatytas beveik gyventojų miegamuosiuose. Sunku patikėti, kad „Tele2" išsigąstų peticijų, skundų, mitingų. Lietuvos oligarchai ir stambūs verslininkai nebijo Dievo į medį vyti, tai ko jiems čia išsigąsti paprastų žmonių. Šį antenos nuėmimo stebuklą reikės ištirti ir visiems paskelbti tam, kad visi išmoktume apsiginti nuo pelno ir godulio apakusių verteivų, papirktų valdininkų ir parsidavusių politikų".

Siūlo interpeliaciją

Trečiadienį kalbėdamasis su Klaipėdos rajono SAVAITE N.Puteikis stebėjosi Klaipėdos rajono politikų veiksmais.

„V.Buivydas savo rašte rajono vadovams raštu pamelavo, kad visos mobiliojo ryšio bendrovės turi leidimus-higienos pasus. Atsakingai galiu pasakyti, kad tai yra visiškas melas. Sąmoningas patyrusio žmogaus melas ir grubus įstatymo pažeidimas. Prieš įjungiant antenas turėjo būti surinkti visi reikalingi dokumentai. Jeigu tokie dalykai vyktų Klaipėdoje, aš, kaip Tarybos narys, tuoj pat užregistruočiau nutarimo projektą dėl interpeliacijos bendrovės direktoriui, nes jis diskredituoja valdžią žmonių akyse, – sakė N.Puteikis. – Iš tiesų, direktorius galėtų tuoj pat nutraukti sutartį ir parašyti negerbiamoms mobiliojo ryšio bendrovėms, kad jos per kelias valandas nuimtų antenas nuo vandens bokšto".

Politikas tikino, kad bet kuri kavinė nedelsiant būtų uždaryta, jei neturėtų higienos paso.

„O įstatymai galioja visiems vienodai. Nuo to prasideda valstybė. O pasitikėjimą valstybe ponas V.Buivydas griauna labai grubiai. O Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, puikiai žinodama, kad higienos pasų nėra, kažkodėl tempia gumą. Esu tuo pasipiktinęs, todėl ką tik oficialiai kreipiausi į Dangirą Lingį su pretenzijomis dėl konservatoriaus A.Kampo veiksmų. Būdamas valdybos nariu ir gavęs tokią informaciją, A.Kampas privalo šaukti valdybos posėdį ir skirti atitinkamą bausmę vadovui. Mano nuomone, tokį direktorių reikia vyti kuo toliau, nes jis griauna žmonių pasitikėjimą valstybe", – neslėpė N.Puteikis.

Politikas neabejoja, kad partijos skyrius imsis griežtų veiksmų.

„Nė kiek neabejoju, tikiu, kad po svarstymo frakcijoje ponas Kampas pasižiūrės į šitą reikalą kitu kampu – iš gyventojų interesų pusės, – tikino jis. – Apskritai, šios problemos sprendimas turėtų tapti Klaipėdos rajono tarybos narių garbės reikalu. Jei jie labai greitai neišvys mobiliojo ryšio operatorių, su meru priešakyje patirs didžiulę gėdą visos šalies akivaizdoje. Kur matyta – su Administracija susitikę mobiliojo ryšio operatoriai nutarė pakeisti sanitarines vandenvietės zonas. Nujaučiu, kad Tarybos nariai apie tai nieko nežino, o sužinoję imsis priemonių. Reikia turėti savigarbos", – siūlė jis.

Viešas interesas: norint sutvarkyti, reikia prichvatizuoti

Apskrities rankos biblioteką ir prokuratūrą plauna

 

2008-12-11 18:55 BNS:

...B.Lauciuvienė paaiškinime VTEK teigė, kad bendrovė „Pelėda" iš to jokios naudos neturėjo, tik išlaidas, nes pastatą nugriovė savo lėšomis. B.Lauciuvienės teigimu, pasirašydama sutartį su bendrove „Pelėda", kurios akcijų turėjo, dėl menkaverčių pastatų nugriovimo šios bendrovės lėšomis, užtikrino ne privatų, o viešą interesą. Ji nurodė, kad jos iniciatyvos ir investicijų pritraukimo dėka, savivaldybei tam neskiriant lėšų, minėtas sklypas buvo sutvarkytas, išgrįstas plytelėmis, bendra sklypo teritorija nevaržomai gali naudotis kiekvienas norintis.

Sklype, kuriame stovėjo bibliotekai priklausę pastatai, vėliau iškilo bibliotekininkei priklausantis viešbutis. Šiuo viešbučiu, išdygusiu privatizavus bibliotekai priklausiusį sklypą uostamiesčio centre, susidomėjo prokurorai.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė B.Lauciuvienė, be kita ko, yra Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

VTEK nuomone, B. Lauciuvienė sprendžiant klausimus, susijusius su bendrove „Pelėda", turėjo nusišalinti.

 

N.P.: Vyriausioji tarnybines etikos komisija, išnagrinėjusi laidoje "Paskutine instancija" paskelbtus dokumentus, šiandien konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybes bibliotekos direktore B. Lauciuviene pažeidė viešų ir privačių interesu derinimo įstatymą (nuoroda - http://www.vtek.lt/?pageid=6642&id=9573 )

Tyrimą pagal laidoje pateikta medžiagą atlieka ir Generalinė prokuratūra, į kurią žurnalistai kreipėsi prašydami ištirti galima žemgrobystės atvejį. UAB "Pelėda", kurio akcininke yra bibliotekos direktore B. Lauciuvienė, prieš kelerius metus nusipirko dalį jos vadovaujamos bibliotekos kieme esančio sklypo ir pasistatė ten viešbuti. Pirkti ši sklypą leido buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė V. Lukošienė, nors įstatymas draudžia privatizuoti sklypus senamiestyje.  Tuo metu, kai sudarytas šis sandėris, B. Lauciuvienės vyro Igno Lauciaus vadovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūra tyrė žemgrobystės skandalą, į kuri buvo įsipainiojusi V. Lukošienė.  

 

VTEK: Klaipėdos bibliotekos vadovė supainiojo interesus:

Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su bendrove „Pelėda", kurios akcijų turi, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Taip ketvirtadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), ištyrusi žiniasklaidoje pateiktą informaciją.

Pasak etikos sargų, uostamiesčio savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė įstatymą pažeidė 2003 m., kai pasirašė sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda", kurio direktoriumi dirbo jos sūnus, dabartinis generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius. Ji yra šios bendrovės akcininkė.

Tokiu būdu B. Lauciuvienė neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prievolės vengti interesų konflikto.

Įstatymas nurodo, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, kurie sukelia interesų konfliktą.

Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu šis asmuo privalo informuoti savo vadovą ir kitus procedūroje dalyvaujančius asmenis, apie interesų konfliktą.

Jis taip pat privalo nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Vadovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

B. Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona, atsidūrė ir prokurorų akiratyje. Jie susidomėjo moters viešbučiu, pastatytu privatizavus bibliotekai priklausiusį sklypą uostamiesčio centre. Būtent šiame sklype esančius statinius griovė bendrovė „Pelėda".

Ačiū visiems, padėjusiems grįžti į paminklosaugininko darbą

 

Noriu visiems, ypač visuomeniniams paminklosaugininkams, kolegoms, žiniasklaidininkams ir TS-LKD bendražygiams, padėkoti už visokeriopą ir įvairiopą pagalba kaunantis su "negeriečiais" teismuose dėl grįžimo į paminklosauginį darbą.

Jausmas, kad esi ne vienas ir kad daug žmonių tavimi tiki, bei padeda, yra labai stipri paspirtis tokiose kovose.

Ačiū teisėjams, kurie nusprendė, kad paveldo apsauga yra svarbiau, nei statybinių kompanijų savininkų, kurie tą paveldą griauna, pelnas.

Jei ne visuomenes ir Jūsų visų nedviprasmiška pozicija dėl paveldo išsaugojimo, tai galėjo būti ir kitokie sprendimai.

Ačiū, kad Jūsų daug ir Jūsų daugėja.

Tai žadina vilti ir įkvepia tolesniam darbui visuomenes naudai, o Jūsų pasitikėjimas įpareigoja elgtis sąžiningai.

 

Pagarbiai,

 

Naglis Puteikis

Ar VTEK sustabdys neteisėtą Klaipėdos vaikų bibliotekos slydimą į privačias rankas?

 

Klaipėdos apygardos prokuroro Igno Lauciaus žmona,bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

I.ir B.Laucių viešbutis vaikų bibliotekos kieme

 

Ačiū „Paskutinės instancijos" laidai už bibliotekinių istorijų viešinimą (apie tai rašiau čia)

 

Prokuroro žmona - ant etikos sargų kilimo ve.lt inf.

Ketvirtadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) svarstys Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos  direktorės Bronislavos Lauciuvienės veiklą.

VTEK, remdamasi anksčiau žiniasklaidoje pateikta informacija, bandys nustatyti, ar B. Lauciuvienės veika atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Etikos sargų akiratyje atsidūrė privati bendrovė "Pelėda", kurios akcininkė yra B. Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo Igno Lauciaus žmona. Ši UAB sugebėjo įsigyti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio senamiestyje esančio žemės sklypo dalį bei ten pastatyti viešbutį. Pagal teisės aktus senamiestyje sklypą galima tik išsinuomoti.

Įtarimų šešėlis krenta ir ant valstybinę žemę valdančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri galimai neatkreipė dėmesio, kad bendrovė sklypo dalį nusipirko, o ne išsinuomojo.

Dėl šių faktų yra pradėta rinkti medžiaga ir Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriuje.

Beje, neseniai svarstyti ir I. Lauciaus veiksmai, tiesa, ne VTEK, o Generalinėje prokuratūroje - čia buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl darbo organizavimo, turto naudojimo tvarkos, prokurorams taikomų reikalavimų ir apribojimų.

Generalinis prokuroras neskyrė tarnybinės nuobaudos I. Lauciui, kurio vairuotojas, įtarta, prokuratūros kieme pardavinėjo automobilius.

Klaipėdos šimkinizacija iš komedijos virsta farsu

A. Šimkus: "ko čia dar iš savivaldybės paprašius?"

Paš...ko prie svetimų durų ir paskambinęs į duris paprašė popieriaus užpakaliui nusišluostyti

 

N. Puteikis pajuto skundų skonį ve.lt 2008 12 10:

Prieš dieną Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai apskundęs tris savo kolegas, Tarybos narius, politikas Naglis Puteikis trečiadienį tai pačiai teisėtvarkos įstaigai parašė prašymą ištirti susikompromitavusio Savivaldybės valdininko Alfonso Šimkaus veiksmus.

Antradienį nedarbingumo lapelį turintis A. Šimkus pasirodė Savivaldybėje ir paprašė nutraukti darbinius jo, kaip Turto skyriaus specialisto ir Savivaldybės administracijos santykius šalių susitarimu, t. y. jis panoro palikti šį postą savo noru ir dar gauti piniginę kompensaciją.

N. Puteikis paprašė prokurorų ištirti buvusio Miesto ūkio departamento direktoriaus A. Šimkaus "nedarbingumo biuletenius, įsakymą dėl jo perkėlimo kaip neteisėtą panaikinti teisminiu ar kitokiu būdu, kaltus dėl antiįstatymiškų veiksmų savivaldybės tarnautojus patraukti atitinkamom atsakomybėn ir išieškoti iš jų savivaldybės patirtą finansinę žalą, taip pat imti prevencinių veiksmų – uždrausti administracijai išmokėti A. Šimkui išeitinę pašalpą" (kalba netaisyta - red. past.).

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vadovas N. Puteikis teigia, neva nebuvo jokios tarnybinės būtinybės perkelti sergantį A. Šimkų į Savivaldybės administracijos Turto skyrių, "kuriame tuo metu buvo 4 darbuotojai ir kurių nė vienas nesirgo ir dėl kurių darbo nebuvo jokių skundų".

"Taigi Turto skyrius su savo pareigomis kuo puikiausiai susitvarkė, todėl A. Šimkaus perkėlimas į jį nebuvo sąlygotas jokio būtinumo. Be to, kaip galėjo A. Šimkus, turintis nedarbingumo biuletenį, 5 minutėm pagyti, parašyti pareiškimą dėl perkėlimo, pasirašyti atitinkamą, beje taip pat per 5 minutes parašytą įsakymą, ir tuoj pat vėl susirgti?" - prokurorų klausia N. Puteikis.

"Esu įsitikinęs, kad į šią Klaipėdą Lietuvos žmonių akyse kompromituojančią situaciją esame įstumti todėl, kad kažkuris iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų, ar pats direktorius (nepavyksta nieko šiuo klausimu sužinoti, nes informacija labai slepiama) savavališkai ir antiįstatymiškai perkėlė A. Šimkų į kitas pareigas po to, kai A. Šimkų nušalino teismas", - rašte tvirtina konservatorius.

Pasak N. Puteikio, tolesnis A. Šimkaus darbas, "tiksliau, sirgimas, žemina ne tik savivaldybę Lietuvos akyse, bet ir visą uostamiestį bei jame sąžiningai dirbančių žmonių moralę ir orumą."

Teismams kultūros paveldo išsaugojimas pasirodė svarbesnis, nei statybininkų pelnas

 

N.Puteikis grąžintas į darbą Kultūros paveldo departamente delfi.lt:

2008 gruodžio mėn. 10 d. 13:31

 

Trečiadienį paveldosaugininkas Naglis Puteikis grąžintas į ankstesnes Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigas. Toks sprendimas priimtas gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Kultūros paveldo departamento buvusio direktoriaus Albino Kuncevičiaus apeliacinį skundą ir palikus galioti vasario 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo panaikintas įsakymas dėl N. Puteikio atleidimo iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų.

N. Puteikis buvo atleistas iš minėtų pareigų 2007 m. rugpjūčio 17 d. Atleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad N. Puteikis I. Simonaitytės bibliotekos ikikarinio priestato griovimo metu, inicijuodamas naujai aptiktos vertybės nustatymą, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė tarnybines pareigas, savavališkai ir neteisėtai stabdė darbus, sutrikdė investicinį bibliotekos projektą, sukėlė neigiamas pasekmes statytojui ir tokiu būdu padarė finansinių nuostolių rangovui. Tuo jis esą diskreditavo valstybės tarnybą, ja piktnaudžiavo.

Teismui išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad N. Puteikis turėjo teisę stabdyti darbus, inicijuoti naujų vertingųjų savybių nustatymą, todėl jo veiksmai nėra laikytini piktnaudžiavimu tarnyba, savivaliavimu ir valstybės tarnybos diskreditavimu.

Iki šiol Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigas ėjęs Vitalijus Juška pervestas į vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigas.

 

N. Puteikis vėl dirba paveldosaugininku ELTA lrt.lt: 

Klaipėdos miesto tarybos narys Naglis Puteikis nuo gruodžio 10-osios vėl vadovauja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui.Sprendimą grąžinti N. Puteikį į buvusias pareigas pirmadienį priėmė Vyriausiasis administracinis teismas. Antradienį įsakymą N. Puteikiui pradėti darbą pasirašė Kultūros departamento vadovė Diana Varnaitė. Konservatorius N. Puteikis iš pareigų buvo atleistas tuometinio Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus Albino Kuncevičiaus įsakymu praėjusių metų rugpjūčio 17 d.

... Netekęs paveldosaugininko pareigų N. Puteikis buvo išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą, antrajai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos uostamiesčio skyriaus pirmininku, dirbo šios partijos politinio darbo organizatoriumi Klaipėdos mieste. Pastarųjų pareigų grįžęs vadovauti KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui politikas atsisakys.

Nevaldomas uostamiesčio tarybos narių gobšumas kompromituoja valdžią žmonių akyse

 

KLAIPĖDOS M. TARYBOS NARIAMS - VĖL NETEISĖTOS IŠMOKOS „VOKELIUOSE"

 

Klaipėdos m. savivaldybės administracija vėl pažeidžia įstatymus dėl atlyginimų ir išmokų tarybos nariams: po naujo Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo ji, nors ir neturėjo tam teisės, jau 3 kartus išmokėjo tūkstantines išmokas (nuo 1000 iki 1200 Lt ) Klaipėdos miesto vicemerei J.Simonavičiūtei , tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui ir mero patarėjai A.Daujotienei.

Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įsigaliojęs nuo 2008 10 01 d., draudžia mokėti tarybos nariams kanceliarines išmokas, jei kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas tarybos nariams suteikia savivaldybės administracija.

Todėl pervedinėti šiems trims tarybos nariams išmokas už ūkines išlaidas  Klaipėdos m. savivaldybės administracija neturėjo teisės, nes visi trys aukščiau paminėtieji gauna iš savivaldybės administracijos valdiškus atlyginimus, jiems yra skirti valdiški kabinetai, valdiški telefonai, jie naudojasi savivaldybės automobiliais, yra aprūpinti valdiškais kompiuteriais, interneto ryšiu, popieriumi, pieštukais, trintukais, sąvaržėlėmis ir pan.

2008 10 01 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymų redakcija. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas" pasakyta, kad : ... 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka."

„Garsėti" blogais tarybos narių algų ir kanceliarinių išmokų pavyzdžiais jau tampa įprastine Klaipėdos m. savivaldybės tradicija:

Neseniai paaiškėjo, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracija neteisėtai pervedinėjo miesto tarybos nariams atlyginimus, nors jie nebuvo pateikę pažymų apie savo darbovietėse negautą atlyginimą už savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžių laiką. Tuo tarpu imti dvigubą atlyginimą už tą patį laiką ir darbovietėje ir savivaldybės taryboje įstatymai draudžia.

2008 07 31 d. Klaipėdos m. taryba 4-is kartus pasididino kanceliarines išmokas savivaldybės tarybos nariams - iki 1200 litų per mėnesį, už šias „vokelines" išmokas atsiskaityti niekam nereikia.

Mano manymu, toks nevaldomas miesto tarybos narių gobšumas kasdien vis labiau kompromituoja valdžią žmonių akyse.

P.S.: Visi Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių frakcijos Klaipėdos m. taryboje nariai yra atsisakę atlyginimų ir kanceliarinių išmokų, bei ragina likusius uostamiesčio tarybos narius pasekti šiuo pavyzdžiu.

Ačiū tiems 18-ai TS-LKD frakcijos narių, kurie turi gėdos jausmą

 

Kodėl Klaipėdoje genda šviesoforai, o Seime - seimo nariai

 

Todėl, kad šviesoforininkams Klaipėdoje, o seimo nariams Seime trūksta gėdos jausmo. Jei seimūnai rodytų gerus pavyzdžius, tai anksčiau ar vėliau ir vis kiti žmonės pasitemptų. Deja, temptis, pasirodo, reikia pradėti nuo savęs. Kol kiti neužtempė. Nes ponai ir ne ponai seimūnai bei šviesoforininkai, Jums gali būti taip, kaip atsitiko man:

 

Vakar vakare parašiau straipsnį į ve.lt blog'ą, kuriame bandžiau pasišaipyti iš Klaipėdos šviesoforus reguliuojančios UAB „Sankryžos", nes nei jos vadovas nei darbuotojai nesusitvarko su nuolat gendančiais Klaipėdos šviesoforais. Jie teisinasi, kad sena technika nebendrauja su naujesne. Bandžiau juos pertraukt per dantį, kad tuo metu, kai žmonija ruošiasi misijai į Marsą, mes Klaipėdoje prarandame „žalios bangos" gatves, nes neva tai trūksta kompiuterinių programų ar diodų. Todėl „žaliąsias" bangas keičia „raudonosios" Ypač kai rekonstruojamos senos sankryžos. Pvz., visi netoli Liepų gatvės/Šiaurės prospekto sankryžos esantys šviesoforai elgiasi ypač piktybiškai - jie įrengti kas 20 metrų ir pravažiavus vieną, prie kito visada dega raudona. Ir taip 4 kartus iš eilės.

Tai buvo vakar. Jaučiausi nudirbęs svarbų darbą – demaskavau atskirai pasitaikančius trūkumus, nuplėšiau kaukes nuo brokdarių, pasmerkiau vietinę valdžią. Ir nuėjau laimingas miegoti.

Šį rytą perskaičiau laikraščius ir pasidarė bloga: Seimas vakar nusprendė, kad krizės naštą turi nešti visi gyventojai, išskyrus juos. Nes jie, Seimo nariai, nusprendė, kad mažinti atlyginimus jiems patiems – tai antikonstituciška.

Tada pagalvojai apie šviesoforininkus, kuriuos vakar pabandžiau prikalti prie kryžiaus už blogus darbus.

Ir pasidarė nepatogu: kur jų darbo brokas, ar tinginystė, ar lėšų trūkumas ir kur Seimo įžūlumas.

O kai pamačiau savo vakarykščio straipsnio komentarus (pateikiu juos žemiau), tai pasidarė dar ir gėda:

R. 2008 12 05 – 08:50

Parasyk geriau komentara, kodel konservai naikina visas lengvatas, kurios palies ne gerai gyvenancius, bet neturtingiausia sliuoksni… Kodel pries tai nera protestuojama - negi varnas varnui aki kirs? Parasyk, kodel brangs bilietai i teatra, brangs knygos ir mesa. Protestuoji pries antraeilius dalykus - pries suknistus sviesoforus, kur bala nemate as galiu lukterti, bet didelius dalykus, kuriuos daro tavo partijos nariai - palieki uz akiu… Reikia surengti visu sunkiai gyvenanciu zmoniu protesta su klausimu, kodel krize rengiamasi iveikti ju gvenimo kokybes saskaita..

Ansas Plonis 2008 12 05 – 10:55

Turėjome Justiną Burbą, gavome - Naglį Puteikį. Justinas darugavo su Šechovcovu, tačiau nepasidalijo milijardų už parduotą sapropelį ir išsiskyrė. Su kuo draugauja Naglis, jei vietoje artėjančios krizės grėsmės, kuri palies kiekvieną mūsų, ėmėsi apdainuoti šviesoforų problemas, kurios aktualios tik turtingiems buožėms? Juk mes, paprasti miestiečiai ir kaimiečiai (kaip ir Jūsų nuolankus tarnas), renkamės visuomeninį transportą, dviračius ar tiesiog einame pėsčiomis. Tad jokie sugedę šviesoforai mums nebaisūs. Manau, Naglis šiuo rašiniu atstovauja stambiajam kapitalui, kurio rankose sutelkti brangiausi automobliai - Apskrities administracijai ir Uosto direkcijai. Vieša paslaptis, kad šių įstaigų vadovų kėdes Naglis naktimis sapnuoja.

 

O tada pasižiūrėjau vakarykščio balsavimo rezultatus Seime dėl seimūnų algų susimažinimo (už - 79, prieš - 19, susilaikė - 7, pritarta, kad negalima mažintis algų seimūnams). ir pasidarė dvigubai gėda, nes TS-LKD frakcija balsavo, deja, taip pat gėdingai ir skandalingai: už tai , kad mažintis algas yra antikonstituciška -10, prieš 18, susilaikė 6.

Ačiū tiems 18-ai frakcijos narių, kurie turite gėdos jausmą.

Bet šiaip jau, broliai ir sesės konservatoriai visų rūšių ir frakcijų, taip toliau nieko nebus. Jūs ir toliau griaunate ne tik tų, kurie už Jus balsavo, bet apskritai visų žmonių, kurie turėjo viltį dėl geresnės, padoresnės valdžios, pasitikėjimą Seimu.

Todėl pradedu nuo savęs:

1. Išimu savo vakarykštį straipsnį su šviesoforininkų kritika, nes tai iš tikrųjų smulkmena, lyginant su Seimo dviveidyste dėl algų nesusimažinimo (jo kopiją perkėliau į archyvavimui, o ne skaitytojams skirtą tinklapį – išimtąjį straipsnį galite pažiūrėti čia);

2. Įdedu vietoj jo šitą savo tekstą su komentatorių citatomis;

3. Atsakau pirmajam komentatoriui ir Ansui Ploniui:

3.1. stambiam kapitalui nenoriu atstovauti ir bent jau iki vakar maniau, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jam neatstovauju; nesiruošiu to daryti ateityje;

3.2. stengsiuos ateityje protestuoti pirmiausia prieš svarbiausius dalykus, t.y. prieš Seimo, Vyriausybės, teisėsaugos, savivaldybės amoralumą, chaltūrinimus ir tinginystes, ir tik po to rašysiu apie kitų veikėjų analogišką elgesį (nors UAB Sankryža" dirba blogai, o automobiliais važinėja dauguma paprastų žmonių, bent jau kol kas, kol krizė neįsismarkavo);

3.3. Apskrities administracijos ir Uosto direkcijos vadovų kėdžių nesapnuoju. Man didesnė vertybė – tarybos nario mandatas ir paveldo apsauga;

4. Pasistengsiu kuo greičiau parašyti atskirą straipsnį apie vakarykštį Seimo dviveidišką poelgį dėl algų nesusimažinimo, kuriame pateiksiu visas nuorodas kas kaip balsavo, o vadinamąją klaipėdiečių frakciją (visus iš Klaipėdos kilusius ar Klaipėdos apygardose rinktus, ar čia rinkimų metu gyvenusius Seimo narius) ištrauksiu į dienos šviesą ir apspirginęs ant viešumo keptuvės, pateiksiu skaitytojų degustavimui (suvalgymui). TS-LKD narių balsavimą šiuo klausimu pateiksiu su desertu.