Nacionalinis susitarimas: mažintis algas jas pasididinant

Seimo langams (ir dar kai kam) pritrūko kiaušinių

Seimas susimažino algas. Praneša, kad net 15 proc. Vos neapsiverkiau iš džiaugsmo – pagaliau sumažėjo socialinė atskirtis ir visokie populistai politikieriai nustos skaičiuoti, keliolika kartų daugiau seimo nario minimumas yra didesnis už paprasto mirtingojo minimalų atlyginimą. Baigsis galų gale žurnalistų kenkėjiški išvedžiojimai ir www komentatorių piktybiškai platinamos lyginamosios lentelės.

Bet ar tikrai susimažino?

Patikrinkim.

2008 11 13 (trylikta!) d.: senasis seimas pirmiausia amputuoja neapmokestinamąjį ir neatsiskaitytiną garsųjį vokelį kanceliarinėms išlaidoms nuo 6960 Lt iki 3944 Lt mėnesiui.

Čia mažinimo lyginamasis projektas, o čia balsavusieji.

Po tokio apsikirpimo ir apsišvarinimo seimo nariui dar teks už šias išlaidas ir atsiskaityti („naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba"), ko nebuvo anksčiau.

Ar suvoki, mirtingasis skaitytojau, kaip sunku seimo nariams bus tapti tokiu pačiu kaip ir tu – nes dabar jiems kaip ir tau reikės pateikti buhalterijai benzino, bilietų ir kt. čekiukus? Ir tik tada gaus pinigus. Ar įsivaizduoji, kaip jiems, nepratusiems bus sunku?

Todėl antrasis veiksmas – algų padidinimas ėjosi lengviau: didina nuo 3474 iki 8230 Lt mėnesiui „į rankas": čia didinimosi lyginamasis variantas, o čia – balsavusieji už tai.

Dauguma tądien balsavusiųjų senųjų seimo narių balsavimo dieną žinojo, kad jie jau yra išrinkti į naująjį seimą. Jie žinojo, kad gaus tas padidintas algas būdami naujam seime. Patiems nusistatyti algas draudžia seimo statutas. Todėl turėjo nusišalinti. Bet didžioji dalis senųjų-naujųjų nenusišalino.

Naujasis seimas mums su liūdesiu praneša, kad norėtų su mumis krizės akivaizdoje solidarizuotis ir tas senojo seimo padidintas algas susimažinti. Bet bijo pažeisti Konstituciją. Nes Konstitucijai neprieštarauja tik mūsų, parprastų mirtingųjų algų mažinimas. Dėl viso pikto Seimas pabando pasitikrinti: 19 seimo narių mano, kad galima mažinti, kiti balsuoja už tai, kad tokios mintys yra antikonstitucinės, arba balsuoja kojomis.

Tačiau Konstitucinis teismas nusprendžia priešingai, nei manė didžioji Seimo dalis.

Ir nuo rinkėjų niekur nedingsi. Tie, neprisibelsdami į savo išrinktųjų širdis, bando prisibelsti į Seimo langus. Kiaušiniais.

Taigi Seimas balsuoja: iš pradžių už A.Valinsko pasiūlymą, kad algą - 8230 Lt „į rankas" reikia mažinti per pusę iki 4115 Lt „į rankas" (o kur Jūs buvote anksčiau, ponas Valinskai?): už - 36, prieš - 15, susilaikė - 50, nepritarta (kas kaip balsavo).

Tada mažinasi 15 proc. – nuo 8230 Lt iki 6996 Lt „į rankas" – praktiškai vienbalsiai pritaria (kas kaip balsavo už 15 proc. susimažinimą). Tik kažkodėl ne nuo kito mėnesio, o tik nuo kovo. Matyt, labai sunku buvo balsuoti, reikia pusantro mėnesio reabilitacijos – kad atsigautų, priprastų prie mažesnių pajamų.

Taigi balsavo be jokių ginčų.

Štai Jums ir išsvajotasis Nacionalinis susitarimas, tautos vienybė.

Ir garsūs džiūgavimai, kad atlyginimo vokeliuose neliko net tik  „Krekenavos agrofirmoje", bet ir Seime. Ir kartu išsamūs paaiškinimai iki apsiputojimo, kad „mes labai save susimažinome, nes nebegauname tų 6700 Lt kanceliarinių". Tokiu būdu prisipažįsta, kad „tuos" jie anksčiau paprasčiausiai įsidėdavo į kišenę.

Palyginimui: senojo seimo laikais su atlyginimais vokeliuose kovėsi paprasta moteriškė Dalia Budrevičienė. O seimo nariai ramiai sau krovėsi į kišenes ne tuos 200 „budrevičiškų" litų, o storą 6700 Lt vokelį kas mėnesį, o D.Budrevičienę praktiškai paliko vienut vienutėlę akis į akį su Uspaskicho galiomis, turtais ir vokelinės valstybės galybe.

Tik K.Čilinskas užsistojo. Beje, D.Budrevičienė vos nenumirė, nes pačios teisingiausios valstybės institucijos iš pradžių su ja „buvo labai vienodai teisingos", kol nepakilo visuomenės nepasitenkinimas.

O dabar pabaikime ekskursiją į istoriją, ir pereikime prie matematikos. Pasikvieskime savo vaikus moksleivius ir paklauskime:

2008  m. Seimo nario mėnesinė alga - 3474 (~3500 Lt „į rankas")

Nuo 2009 03 01 d. ji pasidarė  6960 (~7000 Lt „į rankas").

Tai Seimo nariai algas susimažino ar „susimažino"?

Ir socialinę atskirtį, arba kaip sovietiniais laikais sakydavo, socialinę diferenciaciją paliko tokią pat – jų minimalios algos „tik" 11,5 karto didesnės, nei minimali Lietuvos gyventojo alga.

O algas mums tiek valdiškose, tiek nevaldiškose tarnybose dirbantiems mažins ir ne taip, kaip sau, o iš tikrųjų. Ir ne nuo vasario.

Ir po to jie mokys mus kaip gyventi. Apie krizę kalbės. Apie diržų veržimąsi pasakos. Sakys, kad visi turime būti solidarūs. Visi, bet ne jie.

Stiuardesės lėktuvuose prieš skrydį rodo pratimus su gelbėjimosi liemenėmis. Galėtų mūsų seimo nariai ant savo kūno parodyti, kaip tą diržą ant savo pilvo (gerklės?) užsiveržti.

O gal mes juos pamokykime, kas kam atskaitingi, gal pamokykime juos savo pavyzdžiais?

Ei, ar čia, Lietuvoje, dar kas nors turi kiaušinių? (turiu omeny abu galimo Jūsų pagalvojimo variantus).

Pasaulinė Nemokamų apsikabinimų diena

Nuotraukose: trys apsikabinimai apsikabinimų dieno proga.

N.P.: už kiek radau, už tiek ir parduodu - va toks tekstas alfa.lt. Įdomu, kodėl toks keistas pavadinimas  - kodėl „Nemokamų" apsikabinimų?:

 Šiandien - Pasaulinė apsikabinimų diena

2009-01-21 15:35 Indrė Vainalavičiūtė | Alfa.lt

Be tradicinių švenčių pasaulyje minima daugybė keisčiausių dienų: Jūrų, Nerūkymo, Dviračių, Žemės, Rankų plovimo, Susigiminiavusių miestų ir kt.

Viena neįprasčiausių – Nemokamų apkabinimų diena, kuri pasaulyje minima keletą kartų per metus.

Šios iniciatyvos pradininkas buvo australas Juanas Mannas, kuris po ilgo laiko grįžęs į savo gimtąjį miestą nustebo, kad niekas jo nepažino ir nepasitiko, tad jis ant paprasto popieriaus lapo užrašė „Free Hugs" ir iškėlė šį užrašą sau virš galvos. Įdomu tai, kad jau po kelių minučių būriavosi žmonės, norintys jį apkabinti.

Tokia akcija sulaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje, nes atsirado daug žmonių, norinčių dovanoti kitiems dėmesį ir žmogišką artumą .

Psichologas Raimundas Alekna, paklaustas, ką žmogui reiškia apkabinimas, sakė: „Šis gestas reiškia pasitikėjimą, empatiją. Jei apsikabina žmonės, kurie vieni kitus mažiau pažįsta, tai lyg įrodymas, kad bendravimas yra atviras ir turima tarpusavio bendrybių. Apsikabinimas – daug informacijos suteikiantis gestas. Dažnai jis atskleidžia žmonių požiūrį ir tai, kad su kitu žmogumi jie jaučiasi saugiai."

Anot, psichologo, šis gestas yra šiek tiek įpareigojantis, nes dažnai ką nors duodami, to paties tikimės sulaukti iš to žmogaus: „Apsikabinimas – tai kvietimas apsikeisti atvirumu ar pasidalyti emocijomis su kitu žmogumi", – sakė psichologas.

Apie tai, ar lietuviai dažnai tokiu būdu rodo dėmesį artimiesiems, R. Alekna sakė: „Mes esam santūrūs ir dėmesį dažnai rodom kitais būdais. Tam, kaip dažnai žmonės apsikabina, turi įtakos kultūra ir temperamentas – juk italai ar prancūzai tai daro kur kas dažniau ir drąsiau nei lietuviai."

Oligarchai, profsąjungos ir mitingas Klaipėdoje

 

Nuotraukose – Klaipėdos socdemai Klaipėdos mitinge;

Lietuvos socialistų partijos pirmininkas Giedrius Petružis (kairėje);

Ten kur Maxima, ten ir kritika konservatoriams, o čia būtinai ir Mažeikių naftą reikia priminti.

Porą žodžių apie savaitgalio mitingą Klaipėdoje.

Mitingas Klaipėdoje nustebino tuo, kad iš lyginant su vilnietiškais reikalavimais, tai iš jų reikalavimų projekto buvo išbrauktas Leo LT, valdymo išlaidų mažinimas, o reikalavimas įvesti nekilnojamo turto mokestį buvo iš 1 perkeltas į 10 - paskutinį punktą.

Nors man vilniečiai telefonu sako, kad ir iš Vilniaus mitingo reikalavimų atgaline data išgaravo reikalavimai dėl Leo lt, bet esu Klaipėdoje, todėl negaliu patikrinti.

Toks įspūdis, kad padirbėjo oligarchai ir socialdemokratai. Pvz. geležinkelininkų profsąjunga ėjo atskira didele įspūdinga kolona. bet jų vadai tyli dėl 9 pavaduotojų geležinkeliuose (gal tada 19 įveskime pavaduotojų ir nieko nereikalauja dėl išsipūtusių valdymo išlaidų, premijų, seimo narių algų sumažinimo, kas būtų savaime suprantama bet kokioms profsąjungoms užsienyje.

Tai neatleidžia, aišku, mūsų valdžios (ir mano partijos vadovų) nuo pareigos klausytis, bendrauti su paprastais žmonėmis ir juos išgirsti , o šito dalyko trūksta.

Pirmais smuikais šiame mitinge grojo net ne LSDP, o Socialistų partija ir jos pirmininkas. O jis geras organizatorius (čia be ironijos) - jaučiau jo ranką plakatuose ir transparantuose ir išrikiuotose kolonose.

Na o tokia savicenzūra profsąjungų vadų tikrai nepuošia.

Teks šiuos klausimus (Leo, nekilnojamojo turto mokesčio ir valdymo išlaidų mažinimo)  kelti Klaipėdos skyriaus tarybos posėdyje, o vėliau  - ir TS-LKD centrinės tarybos posėdyje –kaip tik šį šeštadienį vyks.

Kitaip tariant pratęsime mitingavimą, bet vidinį.

 

P.S.: Spellingas žodžio ‚savicenzūra' nepripažįsta, gal todėl , kad nėra lietuviško atitikmens? Nelietuviškas reiškinys?

Konservatoriai rodo stulbinamą pakantumą valdininkų klaidoms ir nekompetencijai

Nuotraukoje  - Kęstutis Girnius, politikos apžvalgininkas

„Savųjų" protegavimas ne tik niekais paverčia kalbas apie „diržų suveržimą", bet ir atsiduoda veidmainyste

 

N.P.: Ištrauka iš K.Girniaus str. „Ar riaušės Lietuvai buvo naudingos?" Alfa.lt

...Draugiškai nusiteikę žurnalistai ne kartą įspėjo konservatorius–krikščionis demokratus, kad jie turi daugiau dėmesio skirti savo veiksmų aiškinimui, santykiams su rinkėjais. Įspėjimų nebuvo paisoma. Viešieji ryšiai visada buvo konservatorių silpnybė. Stengdamiesi pasirodyti esantys ryžtingi ir principingi, jie dažnai sudaro įspūdį, kad yra dogmatiški, arogantiški ir abejingi paprastų žmonių likimui. Jau ir taip sudėtingą padėtį aštrina irzlaus ir pasipūtusio Seimo pirmininko A.Valinsko veiksmai, pavyzdžiui, visiškai nereikalinga konfrontacija su žiniasklaida dėl darbo Seime sąlygų.

Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad Vyriausybė nesugebėjo tinkamai paaiškinti savo nepopuliarių sprendimų. Atvirai kalbant, ji nelabai ir stengėsi to daryti, nežinia kodėl manydama, kad viskas susitvarkys savaime. Laikas Vyriausybei suprasti, kad reikia mažiau grasinti griežtomis priemonėmis, o daugiau aiškinti, kodėl jos taikomos ir būtinos, nors suprantamas noras kuo greičiau atsiriboti nuo Gedimino Kirkilo pasakėlių, kad viskas puiku.

Yra didesnių problemų, kurių neišspręs net ir geriausias „piaras". Kalbėdamas apie krizės įveikimo planą, premjeras nurodė, kad „vaistus" išgerti turime visi. Deja, daugelis mano, kad „vaistai" taikomi ne visiems arba bent jau ne tokia pačia doze. Seniai paplitusį įsitikinimą, kad valdžia gina turtingųjų ir savųjų interesus, pro pirštus žiūri į jų korupciją ir nekompetentingumą, smarkiai sustiprino G.Kirkilo Vyriausybė, paskutinėmis savo dienomis dosniai dalydama valdžios lėšas pateptiesiems ir draugams. Krašto apsaugos ministerija 20 mln. litų skyrė premijoms, o pastarosiomis dienomis pranešta, kad K.Prunskienė savo pavaldiniams slapta išdalijo pusę milijonų išmokų.

Konservatoriai nėra atsakingi už šiuos veiksmus, bet jie rodo stulbinamą pakantumą valdininkų klaidoms ir nekompetencijai. Manytum, kad buvęs Vyriausybės kancleris V.Sarapinas, gruodžio pradžioje grupei savo darbuotojų skyręs tūkstantines premijas, būtų nubaustas, mažų mažiausiai sulauktų griežto papeikimo. Nieko panašaus. Prezidentas V.Sarapinui suteikė įgaliotojo ministro diplomatinį rangą, o A.Kubilius jį paskyrė Užsienio reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju.

Šitoks „savųjų" protegavimas ne tik niekais paverčia kalbas apie „diržų suveržimą", bet ir atsiduoda veidmainyste. Kiekvienas šitoks atvejis turi gilią simbolinę reikšmę, įsirėžia į kolektyvinę atmintį ir pakerta Vyriausybės patikimumą.

Vyriausybė turi įsisąmoninti, kad kinta visuomenės nuostatos. Vis dažniau atsisakoma ankstesnio pasyvumo, įsitikinimo, kad negalima paveikti valdžios. Mokytojų streikas parodė, kad galima išsikovoti savo, ir ši pamoka ilgai nebus užmiršta. Didėjant nedarbui, dažnės gyventojų bruzdėjimai, mitingai ir protestai...

Jeigu jūs susidūrėte su Klaipėdos miesto valdžios biurokratizmu

Gerbiami klaipėdiečiai,

Jeigu jūs susidūrėte su Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, ar kitų uostamiestyje veikiančių valstybinių institucijų aplaidžiu darbu, jeigu jų tarnautojai delsė atsakyti, ar neišsamiai atsakė į jūsų teiktus raštus, raginu informuoti mane.

Atsiprašau, jog iki šiol negaliu jūsų priimti asmeniškai, nes Baltijos rinkimų apygardos teritorijoje vis dar neturiu parlamentinei veiklai skirtų patalpų.

Tad dėl jus kamuojančių problemų prašau skambinti mano padėjėjai

Daliai Grikšaitei-Liatukienei tel. 8 616 19400

ir susitarti dėl susitikimo laiko bei vietos.

Pagarbiai -

Evaldas Jurkevičius,

LR Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

E.Jurkevičius: ar protestų organizatoriai tikrai siekia dialogo?

Seimo nario biuro nuotrauka: Seimo narys E.Jurkevičius kalbasi su 2009 01 17 mitingo Klaipėdoje dalyviais

Kitos nuotraukos – iš įvairių šaltinių: 2009 01 17 mitingas Klaipėdoje

Klaipėdiečiai per protesto akciją išliko santūrūs ir protesto akcija nevirto riaušėmis.

 

www.jurkevicius.lt 2009-01-18 d. : Klaipėdoje sausio 17-ąją surengtų eitynių ir mitingo organizatoriai savo kalbose ne kartą priekaištavo šalį valdančiai daugumai, jog ši vengia dialogo su tauta. Protesto akciją stebėjęs LR Seimo narys, valdančiosios daugumos atstovas, konservatorius Evaldas Jurkevičius sako, jog šių akcijų organizatoriai patys vengia dialogo. 

Galimybės pasisakyti per mitingą Lietuvininkų aikštėje prašęs Seimo narys žodžio taip ir negavo. „Iš tribūnų skelbtos deklaracijos apie demokratiško dialogo būtinybę, pasirodo, buvo nenuoširdžios, o valdžios kritikai patys bijo, jog visuomenė išgirs kitą nuomonę. Tad galima tik dar kartą pasvarstyti, ko siekiama protestais, ar tikrai norima dialogo?"

Seimo narys pasidžiaugė, jog klaipėdiečiai per protesto akciją išliko santūrūs ir protesto akcija nevirto riaušėmis.

S.Kairys: dabartinė valdžia daro vieną pragaištingą klaidą - nesikalba su žmonėmis

Ir dar du puikūs komentarai po Stanislovo Kairio straipsniu „Apgailėtina!.."

 

...nesu tikras, ar dabartinė valdžios ekonominė politika yra visu šimtu procentų klaidinga. Tiesa, ekonomikos profesoriai beveik vienu balsu tvirtina, kad sunkmečiu reikia visokeriopai skatinti verslą. Tačiau tuo pat metu daugelis jų pažymi, kad pastaroji krizė yra unikali. Vadinasi, sprendimai ją įveikti taip pat turėtų būti nestandartiniai.

... aiškiai matau, ir ne aš vienas, kad dabartinė valdžia daro vieną pragaištingą klaidą - nesikalba su žmonėmis. Savo pačios, o ne minios iniciatyva. Tiesa, įprasta ironiška/arogantiška šypsenėlė premjero veide gerokai prigeso, tačiau jo kietakaktiškas užsispyrimas niekur nedingo. Ir jokio atsakymo žmonėms, ar tikrai reikia taip visus smaugti vis naujais mokesčiais.

Tai ko čia stebėtis, kad žmonės vyriausybės nepalaiko!? Kodėl jie neturi galvoti, kad dabartiniai vyriausybės veiksmai tėra desperatiškas bandymas užlopyti skęstančio mūsų ekonomikos laivo skyles visiškai nesirūpinant, kur tas laivas plaukia? Iš valdžios girdime beveik vien tik dejones, kad jos pirmtakai užminavo farvaterį...

pill, 2009 01 19 11:20

Puikus rašinys. Ačiū autoriui.

Tik liūdna, kad žmonės Lietuvoje yra neišsilavinę, tesidomintys ir besirūpinantys tik savo nuosavais skrandžiais. Aišku, reikia pripažinti, kad šalies viešieji ekspertai, kaip ir "Didraščiai" visi priklauso tam tikroms oligarchų grupėms ir yra atitinkamai užangažuoti, todėl atviriau, savalaikiau ir teisingiau nušviesti paskutinių dešimtmečių pasaulio ekonominę padėtį negalėjo. O vertėjo, nes tai ką dabar daro Kubiliaus valdžia, didelė, jei ne didžiausia, kaltės dalis yra ir ankstesnių valdžių-vyriausybių, politikų (nors ir didžiąja dalimi tuščiagalvių, deja). Juk krizės užuomazgos pasaulyje vėrėsi į viešumą jau net nuo 2000 m. Nuo 2007 m. rugpjūčio apie pirmąją jau viešai matomą krizę JAV antrinėse nekilnojamo turto rinkose rėkė, šaukė viso normalaus pasaulio spauda. Reikėjo suklusti ir Lietuvos valdžiai (kur pakilime sukaupti rezervai?), viešai ir garsiai apie tai rašyti Lietuvos "Medijoms", o ne slėpti stručio galvas į smėlį.

Pasaulio gelbėjimosi programos ir planai kol kas baisiosios giliosios krizės nesustabdo, o, pvz., JAV metami gelbėjimosi milijardai tik gilina krizę ir skatina gudriuosius pasaulio grobuoniukus susiurbti ir tuos gelbėjimosi milijardus. Nes kiti - pasaulio GODŽIŲ žioplių milijardai, gudriųjų schemų pagalba susiurbti iki krizės jau buvo.

pill, 2009 01 19 11:19

Dabartinė Kubiliaus klaida, tai, kad nebuvo pirmiausia apmokestintas nekilnojamas ir brangus turtas. Ankstesnių visų valdžių klaidos, kad buvo suteiktos mokesčių lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui, nes turint omenyje lietuvaičių gudrų apsukrumą (dar labiau išlavintą TSRS vogimo iš fabrikėlių laikais), reikėjo įvertinti, kad bus išsisukinėjamą nuo mokesčių, vežama kontrabanda ir šešėlinė ekonomika klestės. Todėl pilnai, normaliai ir vienodai galima buvo apmokestinti ir visus gudriuosius smulkiuosius, nes dabar jie, prie to nepripratę, atėjo langų daužyti, nors aplink Vilnių jau turi prisistatę kotedžiukus, automobiliukus ir neblogai prakutę.

Kada bus straipsnių apie mokesčius žmonių kalba?

Laisvosios rinkos instituto siūlymai mažinti pajamų mokesčio tarifus - turtingųjų interesams

N.P.: Pasigendu žmonių kalba pateiktų samprotavimų apie mokesčius ir jų įtaką paprastam žmogui, pvz. kad ir man.

Laikraščiuose arba ekonomistų slengas, jų tarpusavio pokalbiai kinų, japonų ir pan. kalbomis apie progresinius mokesčius.

Arba Laisvinamosios rinkos instituto pamokslavimai į vienus vartus, nes nėra jokių diskusijų šia tema. Vienintelė A.Maldeikinė kaip Ksena kaunasi su libertarais, bet jos niekas nepalaiko. Aš palaikyčiau, bet dar nedrįstu – per žalias.

Arba visiška tyla. Žinia, veršiams nėra ko žinoti apie mokesčius – tai tik išrinktųjų privilegija.

Bet niekada nebūna taip, kad nieko nebūtų. Radau daugiau ar mažiau suprantamą tekstą apie mokesčius.

Siūlau pabandyti – išrinkau pačia paprasčiausią , bet esmingiausią ir pasistengiau, kad būtų trumpa citata:

Ištrauka iš A.Račo ir A.I.Indriūno diskusijos apie progresinius mokesčius:

...nuo 2004 metų:

a) darbuotojas, kuris gauna 1000 Lt/mėn., išlošė 234,3 – 145,5 = 88,8 Lt/mėn.

b) darbuotojas, kuris gauna 15000 Lt/mėn., išlošė 4854,3 – 3150 = 1704,3 Lt/mėn.

Gerbiamas Artūrai padarykite išvadą, ar ne paklusdama Laisvosios rinkos instituto siūlymams mažinti pajamų mokesčio tarifus valdžia daugiau dėmesio skyrė turtingųjų interesams.

Dabar paskaičiuokite, kas būtų daugiau išlošęs, jeigu mokesčių našta būtų mažinama didinant neapmokestinamą pajamų dydį ir jis šiandien būtų lygus minimaliam atlyginimui. Tada esant 33 % tarifui ir 800 Lt/mėn. neapmokestinam pajamų dydžiui mokesčių dydis būtų:

1. nuo 1000 Lt/mėn. [1000 – 800 = 200 x 33%] 66 Lt/mėn.

2. nuo 15000 Lt/mėn. [15000 – 800 = 14200 x 33 %] 4686 Lt/mėn.

Taigi, įgyvendinus tokią programą, lyginant su 2004 metų mokesčių sistema:

a) darbuotojas, kuris gauna 1000 Lt/mėn., būtų išlošęs 234,3 – 66 = 168,3 Lt/mėn.

b) darbuotojas, kuris gauna 15000 Lt/mėn., būtų išlošęs 4854,3 – 4686 = 168,3 Lt/mėn.

Vadinasi visiems ir didelius ir mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams mokesčiai sumažėtų vienoda suma, jie papildomai galėtų nusipirkti tokios pat kainos tiek pat prekių.

Išvada: siūloma mokesčių sistema mažinant mokesčių naštą didinant neapmokestinamą pajamų dydį yra nesudėtinga administravimui, aiški gyventojams, paprasta kompiuterizuotam mokesčių apskaičiavimui, atitinkanti apskaitos darbuotojų įgytai patirčiai, nedidinanti socialinės atskirties, tuo pačiu nesukeliant priešpriešos tarp valdžios ir piliečių, kuri dažnai atveda į nevaldomus procesus.

Gerbiamas Artūrai, jei jums rūpi Lietuvos žmonių ateitis, jei Jūs norite, kad Lietuvoje susikurtų darni visuomenė, kad mažėtų skurdas, socialinė atskirtis, žmonių susipriešinimas, nekiltų bereikalingų ekscesų, kurie niekam nebūna naudingi, pradėkite propaguoti proporcinio tarifo mokesčių sistemą su neapmokestinamu minimumu lygiu minimaliam atlyginimui.

Algimantas V. Indriūnas

Kodėl vyrų mirtingumas Lietuvoje yra didžiausias Europoje

Anglų tyrimas: vyrus Lietuvoje ir Rytų Europoje pakirto privatizacija

 N.P.: Pats neturiu pakankamo išmanymo, bet man tai rūpi (kenčia ne tik vyrai, bet ir moterys), todėl pateikiu kompiliacijų šiai tema:

Tyrimas: vyrus pakirto privatizacija

„Lietuvos žinios" 2009-01-17 17:53

 

Masinė privatizacija, prasidėjusi žlugus Sovietų Sąjungai, svariai prisidėjo prie staigaus vyrų mirtingumo didėjimo regione. Tokias išvadas pateikė britų mokslininkų komanda.

Didžiosios Britanijos tyrėjų nuomone, vyrų, tradiciškai laikomų pagrindiniais šeimos maitintojais, mirtingumas pradėjo didėti dėl spartaus nedarbo augimo, kurį savo ruožtu sukėlė pernelyg sparčiai vykdytos reformos. Žmonės nesugebėjo taip greitai prisitaikyti prie staiga pasikeitusio gyvenimo.

Pražuvo milijonas vyrų

Oksfordo universiteto sociologo Davido Stucklerio vadovaujami mokslininkai tyrė buvusių komunistinių Vidurio Rytų Europos valstybių ir Sovietų Sąjungos respublikų vyrų mirtingumo pokyčius nuo 1989 iki 2002 metų. Jų teigimu, masinio privatizavimo politikos sukeltas ekonominis šokas nusinešė mažiausiai milijono darbingo amžiaus vyrų gyvybes.

Žlugus sovietų režimui, vos per dvejus metus į privačias rankas perėjo apie ketvirtadalį visų regione veikusių stambių įmonių, kurias anksčiau valdė valstybė. Tuo pat metu nedarbas padidėjo 56 proc., o vyrų mirtingumas – 12,8 procento.

Gelbėjo visuomeninis aktyvumas

Kai kurios šalys, turėjusios aktyvesnę pilietinę visuomenę, nuo reformų sukelto šoko nukentėjo mažiau. Ten, kur bent 45 proc. visų gyventojų priklausė kokiai nors visuomeninei organizacijai, tokiai kaip parapijos bendruomenė ar profesinė sąjunga, mirtingumas pirmaisiais metais išsivadavus iš komunizmo beveik nedidėjo. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Kazachstane padėtis buvo blogiausia – nuo 1991 iki 1994 metų vyrų mirtingumas čia padidėjo 42 procentais.

Šalys, pasirinkusios laipsnišką perėjimą prie rinkos ekonomikos, nukentėjo mažiau. Geriausia padėtis buvo Albanijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje – nedarbas čia didėjo gana lėtai, o mirtingumas išaugo „vos" 10 procentų.

Perspėjimas ateičiai

D.Stucklerio vertinimu, tyrimo rezultatai nemažai pasako apie tai, kaip derėtų planuoti ir vykdyti svarbiausias ekonomikos reformas.

„Reikia būti itin atsargiems prieš imantis makroekonominės politikos priemonių, radikaliai keičiančių ekonomikos struktūrą. Būtina atsižvelgti į tai, kokie bus potencialūs padariniai gyventojų sveikatai", – teigė mokslininkas.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos profesorius Martinas McKee pabrėžė, kad Sovietų Sąjungoje mirtingumas dar iki jos subyrėjimo buvo gana didelis – visų pirma dėl neefektyvios sveikatos apsaugos sistemos, plačiai paplitusio rūkymo ir alkoholio vartojimo bei netinkamos mitybos.

Tikroji tragedija ištiko tada, kai staiga pakilo nedarbo lygis, o darbuotojai nebebuvo užtikrinti dėl savo ateities. Stresas dažniausiai siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, be to, jis skatina žalingus įpročius, tokius kaip alkoholizmas.

„Darbovietė buvo pagrindinis sveikatos apsaugos šaltinis, be to, ji teikė papildomą socialinę apsaugą. Kai žmonės prarado darbą, visa tai staiga pradingo", – sakė D.McKee.

Džiunglių įstatymai

Išgyvena tik stipriausi.

 

Karikatūristas ir architektas Rytis Daukantas apie Seimo narių algas (skelbiu autoriui leidus).