Pirmosios visuotinio streiko kregždės?

Nuotraukoje - Profsąjungų mitingas prie Vyriausybės 2009 10 21, plakatai: „Mokytojo alga=seimūno kanceliarinės išlaidos"; „Sveikatos apsaugos ministro žadėti greitajai medicininei pagalbai 5 mln.Lt=3 +2 mln.Lt vandens patrankoms".

Profsąjungos prašo neskurdinti valstybės

15 min. 2009 10 21

Trečiadienio popietę prie Vyriausybės susirinko per porą šimtų profsąjungiečių dar kartą reikalaudami nežlugdyti Lietuvos kultūros, švietimo ir medicinos.

Nors buvo planuota, kad susirinks apie pusė tūkstančio žmonių, jų per tris šimtus. Tačiau vienas mitingo organizatorių, Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas žiniasklaidai teigė, kad esmė – ne žmonių kiekyje. Esą čia atvyko kitų miestų ar rajonų gyventojai, kurie čia išgirstas idėjas skleis savo gyvenamosiose vietose.

Skirtingi reikalavimai

Iš viso susirinko aštuonios profesinės sąjungos, atstovaujančios kultūros, švietimo darbuotojus bei medikus. Visos profsąjungos atėjo su savo reikalavimais: medikai piktinosi sprendimu visiems  suvienodinti darbo bei atostogų laiką, pedagogų bei bibliotekininkų atstovai piktinosi mažinamais atlyginimais.

Prie piketuojančių prisijungė ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovai – jie taip pat nepatenkinti atlyginimų mažinimu.

„Šį kartą mes atėjome ne tik su reikalavimais, bet ir su konkrečiais pasiūlymais", – kalbėjo A.Bružas. Anot jo, valdantieji galėtų papildomai apmokestinti viršpelnį – taip biudžetas būtų papildytas 2 mlrd.Lt, įvesti turto mokestį – tai atneštų 1,5 mlrd.Lt pajamų, dar 2,5 mlrd.Lt esą būtų galima sutaupyti pertvarkius viešųjų pirkimų sistemą.

Reikalauja keisti Vyriausybę

Mitinge pasirodęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis profesinių sąjungų pirmininkus pakvietė susitikti su premjeru Andriumi Kubilium ir aptarti susidariusias problemas. „Keista – mus prisimena tik piketų metu, o tarp jų su mumis niekas nesikalba",– į kvietimą sureagavo piketą vedęs A.Bružas.

Piketuotojai skanduodami ragino premjerą patį išeiti laukan ir susitikti su profsąjungų atstovais. Tačiau buvo nuspręsta, kad su Vyriausybės vadovu eis susitikti keli atstovai.

Jiems išėjus tęsėsi ugningos kalbos, kuriomis Vyriausybė buvo raginama atsimerkti, nepataikauti oligarchams, rūpinti savo rinkėjais. Mitinguotojai garsiais plojimais pasitiko siūlymą kitą kartą piketuoti prie prezidentūros ir reikalauti, kad Dalia Grybauskaitė paleistų Seimą ir Vyriausybę bei paskelbtų priešlaikinius rinkimus.

Kubilius: triukšmauja tie, kuriems darėm nuolaidas

 Po susitikimo su profesinėmis sąjungomis premjeras žiniasklaidai teigė, kad pedagogams, kultūros darbuotojams ir vidaus reikalų sistemos darbuotojams atlyginimai buvo kerpami mažiausiai. „ Išskirdami tas grupes tikėjomės, kad tai bus įvertinta kaip mūsų aiškus prioritetas ir kad kaip tik profsąjungos, kurios atstovauja tuos sluoksnius bus ypatingai suinteresuotos tuo, kad visuomenėje būtų daugiau rimties", – kalbėjo premjeras. Tačiau, anot jo, būtent šios profesinės sąjungos ir kelia daugiausiai sumaišties.

A.Kubilius teigė supratęs, kad šių profsąjungų netenkina jų atstovavimas derybose dėl Nacionalinio susitarimo.

„Profsąjungos sėdėti visoms kartu prie vieno stalo yra sudėtinga. Mes ieškosime susitarimo, mes esam tam pasišventę. Duris visada atviros", – tikino A.Kubilius.

Tačiau profesinių sąjungų atstovų šie žodžiai neįtikino – A.Bružas tikino, kad derybos vyksta tik su tomis trimis profsąjungomis, kurios gauna finansavimą iš biudžeto ir negina dirbančiųjų interesų.

 

Premjeras profesinių sąjungų nuotaikos nepataisė

Diena Media News 2009-10-21, 17:29

Apie dvi valandas trukęs premjero Andriaus Kubiliaus susitikimas su profesinių sąjungų atstovais buvo praktiškai bevaisis. Vyriausybe nusivylę profesinių sąjungų nariai grasina jau ne mitingais, o streikais.

„Kitą kartą čia sugrįšiu ne su varpeliu", - miniai sakė vienas iš gausaus būrio pedagogų, panorusių išsakyti savo nuomonę priešais Vyriausybės rūmus. Regis, panašios nuostatos laikosi ir profesinių sąjungų vadovai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas po susitikimo su premjeru žurnalistams pareiškė, jog streikai gali prasidėti jau netrukus, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į profsąjungų reikalavimus. Kitas profesines sąjungas, kol kas nepalaikančias radikalių veiksmų, A.Bružas pavadino nupirktomis ir „bučiuojančiomis vieną vietą".

Po A.Bružo vėliava stojusios profesinės sąjungos atsisako pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuris neva neišspręstų susidariusių problemų.

A.Kubilius, savo ruožtu, skundėsi, esą profesinėms sąjungoms „sėdėti prie vieno stalo gana sudėtinga", kas esą apsunkina konstruktyvaus dialogo paieškas.

Latvija žengė žingsnį į Europos civilizaciją, o kada mes?

N.P.: nekilnojamojo turto mokestis – civilizuotos valstybės požymis. Iš ES narių necivilizuotų šia prasme buvo 3. Dabar liko 2, tarp jų – ir Lietuva. Užbėgdamas už akių noriu informuoti, kad Europoje šio mokesčio didžiausią naštą nešą turtingieji – ten niekas ant nepasiturinčių pensininkų sodo namelių tokio mokesčio nekrauna, o uždeda jį namams-rūmams.

Mes kol kas esame Laisvosios  rinkos instituto įkaitai, o šį institutą išlaiko  tik labai turtingi žmonės, monopolinės įmonės ir oligarchai.

Lietuvoje kuo daugiau žmogus uždirba, tuo mažiau moka. Iki 5000 Lt ant popieriaus per mėnesį mokesčiai auga iki 28 proc. pajamų,  o toliau mažėja. Kai pasiekia 9500 ant popieriaus per mėnesį, mokesčių visai nebemoka. Tai pasiekiama gaunant pajamas ne iš algos, o manipuliuojant dividendais, patentais bei veikiant šešėlinėje ekonomikoje ir pan.

Tai ne aš sugalvojau, o išanalizavo mokslininkai: Emilio Dambausko straipsnis (http://emilis.info/2008/ar-turtuoliai-moka-maziau-mokesciu) ir Aušrinės Maldeikienės interviu „Žinių radijui" (anonsas čia - http://www.ziniur.lt/apie/pranesimai?item=3476, o laidos įrašas – čia http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?pg=1&cat=31&item=8894 , parsisiųsti – čia: http://www.ziniur.lt/get_file.php?file=8894

Kas netikite – būtinai paskaitykite ir paklausykite laidos įrašo – ir vienas ir kitas labai trumpai aiškiai išdėstyta net visiškai ekonomikoje nenusimanančiam žmogui.

Nekilnojamojo turto mokestis bei progresiniai mokesčiai būtų žingsnis Europon tolyn nuo Rusijos, kurios ekonominį, socialinį ir teisingumo modelį kuo toliau, tuo tiksliau kopijuojame. Ten valdo ne įstatymas ir ne moralė ir ne teisingumas, o turtuolių saujelė, kuri manipuliuoja sąrašiniais rinkimais ir kaip velnias kryžiaus vengia bet kokių tiesioginių bei slaptų rinkimų pradedant seniūnais, merais, baigiant dūma - parlamentu.

Taigi, Latvija jau žengė į Europą. Beje, tik Tarptautinio valiutos fondo priversta. Estija minėtus mokesčius senai yra įsivedusi.

Kada mes nuspręsime būti civilizuoti:?

 

Latvijos valdantieji susitarė dėl 0,1 proc. NT mokesčio

DELFI.lt2009 spalio mėn. 20 d. 10:09

Praėjusį pirmadienį Latvijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė įvesti gyvenamojo ploto mokestį, kuris būtų 0,1 proc. nuo nekilnojamojo turto kadastro vertės, informuoja DELFI.lv.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis teigė, kad tai vienintelis variantas, su kuriuo sutiko Tautos partija. Jis informavo, kad įvedus šį mokestį per metus už 50 kvadratinių metrų butą Rygoje reikės mokėti 50 latų (244 Lt).

Šis mokestis gali papildyti biudžetą maždaug 6,5 mln. latų (31,6 mln. Lt). Bet kadangi vyriausybei reikėjo rasti papildomus 13 mln. latų (63,4 mln. Lt), nutarta pakeisti cigarečių akcizo skaičiavimo metodiką. Ateityje mokestį skaičiuos ne iš mažmeninių cigarečių kainų, kaip buvo daroma iki šiol, o priklausomai nuo pardavimų apimties. Tada pigios cigaretės kainuos daugiau.

Parlamentinės frakcijos vadovas Ventis Armandas Krauklis pareiškė žurnalistams, kad Tautos partija ir toliau nepritaria gyvenamojo ploto mokesčiui, tačiau nesant kitų galimybių priimti biudžeto projektą, partija pritars 0,1 proc. dydžio mokesčiui nuo nekilnojamojo turto kadastro vertės.

Lietuvos valdžia linkusi į puikybę

Paveikslėlyje - Jeronimo Boscho paveikslas 'Septynios mirtinos  nuodėmės'. Pirmoji šiame sąraše – puikybė. Buvimas valdžioj ją skatina ir vysto – žinau savo kailiu, nes buvau ja užsikrėtęs.

N.P.: Septynios mirtinos nuodėmės Romos katalikybėje – mirtinos nuodėmės (žr.wikipediją), kurių padarymas veda į sielos mirtį: puikybė (išdidumas), godumas (gobšumas), paleistuvavimas (palaidumas), pavydas, rūstumas (kerštas), persivalgymas/persigėrimas (apsirijimas), tingėjimas (tingumas).

Pirmoji šiame sąraše – puikybė. Buvimas valdžioj ją skatina ir vysto – pats buvau ja užsikrėtęs, kai dirbau kultūros viceministru 1997-1999 m.

Apie ekonomiką daug apžvalgininkų rašo, o štai apie valdžios atotrūkį nuo eilinio žmogaus, mano manymu, dar per mažai diskutuojama.

Todėl pateikiu ištrauką iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektoriaus Mindaugo Kubiliaus 2009 10 18 dienos interviu (visas tekstas- čia) delfi.lt korespondentei Eglė Samoškaitei apie valdžią ir pauikybę.

Mindaugas Kubilius: „Apie politinį elitą tai tikrai neturiu nieko gero pasakyti, nes nematau darbo rezultato, lyderiai turi solidarizuotis, turi atsisakyti arogantiškų gaidų, o apie Lietuvos visuomenę tai turiu labai daug ką gero pasakyti":

Mindaugas Kubilius: valdžia linkusi į puikybę delfi.lt 2009 10 18

<...>Ištrauka:

Kaip manote, kodėl visuomenė negatyviai vertina visą mūsų politinį elitą? Kodėl dažnas pilietis mano, kad politikai yra be vertybių?

– O kaip Seimas elgiasi su savo parlamentinei veiklai skiriamomis išlaidomis, automobiliais? Tai visiškai akivaizdu. Arba tai, ką pasakė gerbiama Dalia Teišerskytė, kad ji nacionalinė vertybė, tai simptomiška visam Seimui. Ne kiekvienam Seimo nariui atskirai, bet visam Seimui.

Bet parlamentarė pajuokavo, ji norėjo pasakyti, kad yra senyvo amžiaus, dėl to yra tarsi nacionalinė vertybė.

– Mes nežinome, ar ji pajuokavo. O kodėl kiekviena močiutė nėra nacionalinė vertybė? Tokia yra jos laikysena, tai pakankamai akivaizdu iš jos arogancijos. Čia nebuvo juokai, viduje ji save taip suvokia. Žmonės mėgsta persisemti galia ir būti aukščiau už kitus.

Paprastai tariant, Seime individualiems žmonėms trūksta teisingumo dorybės. Ta prasme, kai tu esi teisingas, tu supranti, kad tau negali būti gerai, jeigu kitam blogai. Na, negali būti. Tu viską darysi, kad ir kitas jaustųsi gerai. Gal tu gyvensi geriau, bet kitas žinos, kad jo situacija gerėja, tu bandysi solidarizuotis ir tai bus didelė pastanga. Tuo tarpu dabar mes tos pastangos visiškai nematome.

Labai sunku yra atsisakyti, pavyzdžiui, pinigų, dėl kurių tu atėjai į Seimą, labai sunku. Labai sunku atsisakyti privilegijų.

Ar jūs manote, kad tie pinigai yra dideli, kai eilinio Seimo nario atlyginimas „į rankas" sudaro apie 5,2 tūkst. Lt, o parlamentinėms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama apie 3,2 tūkst. Lt?

– Na, jų moralinis svoris yra labai didelis. Šiaip pinigai tikrai nėra dideli, bet jų moralinis svoris – labai didelis. Be to, šioje diskusijoje praleidžiamas dar vienas dalykas – kad visuomenė mano, jog Seimas jų nevertas. Kodėl? Argi mes manome, kad jie dirba gerai? Argi mes manome, kad jie dirba kokybiškai? Mes matome jų godumą, nes nematome pozityvių jų darbų, jie nerodo solidarumo.

Opozicija išvis nieko nedaro, nieko. Ar yra šešėlinė Vyriausybė? Nėra. Tiesiog opozicija leidžia konservatoriams sugriūti. Tad mes žvelgiame į Seimą, kaip į žmones, į instituciją, kuri dirba blogai, kuri nevertą jokių pinigų. Čia yra esminis dalykas. Nėra diskusijos, ar jie uždirba daug, ar mažai. Visuomenėje tvyro jausmas, kad politikai dirba blogai, neatlieka darbo ir išvis nėra verti jokių pinigų.

Ką reikėtų daryti, kad šis jausmas nebetvyrotų? Juk ne visi politikai yra blogi, tikrai galima atrasti savo darbui atsidavusių žmonių.

– Pirmiausia, dabartiniai lyderiai turi solidarizuotis, turi pradėti klausyti, atsisakyti arogantiškų gaidų, pradėti komunikuoti, bandyti telkti visą įmanoma politinę valią. Nacionalinis susitarimas yra tiktai juokas. Aišku, gerai, kad žmonės susitaria, bet jis tikrai nėra nacionalinis. Reikia telktis, vienytis, bandyti telkti politinę valią ir diskutuoti apie pamatinius protingus sprendimus. Kol kas to nevyksta. Ir šiaip iš esmės reiktų užsiimti vadinamąja telkiančiąja lyderyste.

Apie tai dažnai šneka premjeras A. Kubilius...

– Gerai, kad jis šneka, bet telkiančioji lyderystė užsibaigia protingais veiksmais. Tuo tarpu mes žinome, jog valstybė neturi jokio plano, jokio!. Ar jie turi kokį nors skatinimo, antikrizinį planą – tai juokinga, viskas sugriuvo.

Tačiau ar visuomenės grupės – profsąjungos, verslas, kirtos grupės – yra pasirengusios telktis po ta telkiančia lyderyste?

– Jeigu lyderis turės viziją ir siūlo protingus sprendimus, jis sugebės sutelkti. Bet grįžkime prie Nacionalinio susitarimo, kuriame kalbama apie „Sodros" įmokų pakėlimą 2 proc. A. Kubilius sako nebežinąs, ar Seimas tai patvirtins. Tai kokia šio Nacionalinio susitarimo prasmė? Vyriausybė nesusitaria tarpusavyje, ji nesusitaria su Seimu, kur daugumą sudaro valdančioji koalicija.

Telkiančioji lyderystė prasideda nuo lyderių koalicijos – Vyriausybėje ir Seime. Ir štai jie absoliučiai nežino, ar „Sodros" įmokos bus padidintos. Mes stebime visišką politinės valios išsiskaidymą, nes žmonės nežino, ką daryti, jie nesusitaria tarpusavyje. Nacionalinis susitarimas pirmiausia turi įvykti ten, kur yra nacionalinė valia – Seime ir Vyriausybėje. Tik tada aplinkui apsilipdo visi socialiniai partneriai. Ir su opozicija reikia susitarti, bet jie tarpusavyje nesusitaria.

Jeigu mes atsuktume premjero ir buvusio finansų ministro Algirdo Šemetos kalbas apie „Sodros" biudžetą, kaip jie skaičiavo mokesčių surinkimą, tai pastebėkite, kokie yra realybės ir jų prognozių skirtumai. Tai yra neįmanoma, reikia įvertinti debiliškumo lygį, taip valstybė nevaldoma!

Jūsų požiūriu, kokios didžiausios dabartinės valdžios klaidos? Realybės nematymas?

– Po „naktinės" mokesčių reformos man teko šnekėti su draugu verslininku – žymiu ir turtingu žmogumi. Jis pasipiktinęs, kad valdantieji atėjo ir per vieną dieną padarė perversmą. Kadangi man teko dalyvauti debatuose tarp verslo asociacijų ir šiaip stambių verslininkų, tai žinau, kad apie tuos „naktinius" įstatymus jie šneka kaip apie Spalio revoliuciją, kaip perversmą.

Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad verslas yra įžeistas, kad juos pažemino. Iš karto viskas išėjo į šešėlį, viskas, tą pačią dieną. Paskaičiuokime, kiek nesumokėta į biudžetą mokesčių.

Klausimas, ar politikai paskaičiavo, koks bus šių įstatymų efektas ekonominiam gyvenimui? Realiai efektas toks, kad pasipylė krūvos bankrotų, iš jų daug buvo tyčinių. Bedarbių skaičius ėmė augti. Tie mokestiniai pakeitimai išstūmė žmones į ekonomikos paribį, į šešėlį, kur slepiami mokesčiai. Ar galime manyti, kad šita valdžia suvokia realybę?

Apie ekonomikos skatinimą išvis užmiršta – jie nebežino, ką daryti. Taip yra todėl, kad realybę jie suvokia per savo galingąjį „aš", o ne per vientisą žmonių bendruomenę.

Ar nemanote, kad šiuo atveju skiriasi mąstymo lygmenys: jūs kalbate apie paskirus žmones, paskirus verslininkus, o premjerui tenka mąstyti apie visą šalį, visos šalies biudžetą, valstybės galimybes pasiskolinti? Jis visa tai regi tarsi iš paukščio skrydžio.

– Galbūt, bet Vakaruose, kur pilietis yra svarbu, buvo padaryta viskas, kad tik žmogus krizės laikotarpiu neprarastų darbo. Čia yra esmė. Jis gali uždirbti mažiau, svarbu kad tik neprarastų darbo, kad išlaikytų savigarbą, kad neitų į užribį, nes užribyje viskas darosi tik blogiau. Vokietijoje iš karto sumažino darbo dienų skaičių biurokratams, nukirpo jų algas, bet jie sugebėjo padėti ekonomikai. Ne ekonomikai abstrakčia prasme, bet dirbančiam ir kuriančiam žmogui.

Gal galite pasakyti ką nors gero apie mūsų visuomenę ir mūsų politinį elitą? Juk ne viskas juoda?

– Apie politinį elitą tai tikrai neturiu nieko gero pasakyti, nes nematau darbo rezultato, o apie Lietuvos visuomenę tai turiu labai daug ką gero pasakyti. Nors dabar vyksta liūdni dalykai, vis tik žmonės valosi, bręsta. Mes turime praeiti tą baisų posovietinio debilizmo etapą, skausmingai mokytis mąstyti patys. Manau, kad Lietuva visa tai pergyvens, aš matau, kaip žmonės telkiasi, aš matau, kad telkiasi verslas ant paprastų proto pagrindų, ir tai yra įkvepiantys dalykai. Manau, po dviejų-trejų metų matysime kitokią Lietuvą.

Klaipėdos savivaldybėje - 2000 lt kompensacijos už privačių automobilių naudojimą

N.P.: pateikiu ištrauką iš straipsnio, kuriame lyg tarp kitko užsimenama apie milžiniškas, mano nuomone, kompensacijas savivaldybės tarnautojams už privačių automobilių naudojimą tarnybiniams reikalams.

Situacija ir graudi ir absurdiška – Klaipėdos savivaldybė savo tarnautojams neduoda popieriaus, nes taupo, bet kai kuriems suranda pinigų mokėti 2000 Lt dydžio kompensaciją už nuosavo automobilio naudojimą darbo reikalams. Spėju, kad niekas nekontroliavo, kas, gaudamas tokią kompensaciją, kur važiavo, kada ir kodėl, t.y. be tai buvo daroma be kelionės lapų.

Parašiau paklausimą šia tema (tekstas -  čia, arba http://tiny.lt/spi8ix3). Manau, kad tokios išmokos yra slaptas priedas prie algos ir  greičiausiai, dar ir neatsiskaitytinas.

Seimo narių automobiliai gali nublankti prieš 2000 Lt per mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės neatsiskaitytinus benzinpinigius:

Savivaldybė pristigo net popieriaus

2009.10.19 08:15 Autorius: Gina Kubiliūtė 15min.lt

Pastaruoju metu Klaipėdos savivaldybėje nebeišgalima nupirkti net darbams reikalingo popieriaus.  Sunkmečio prispaustoje Klaipėdos savivaldybėje nebeišgalima nupirkti net popieriaus.

Anksčiau darbuotojai dar spausdindavo dokumentus ant jau panaudotų lapų švariosios pusės. Tačiau šiuo metu ir jų neliko. „Greičiausiai, kad iki Naujųjų metų popieriaus išvis neturėsime. Skatiname visus darbuotojus jį taupyti, nerašyti, dokumentų nespausdinti, o persiųsti elektroniniu paštu", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Tačiau jis tikino, kad darbuotojams nereikės pirkti popieriaus iš savo pinigų.

Lėšas popieriui įsigyti savivaldybė sumažino perpus, ketinama nurėžti ir dar daugiau.  „Kitaip mes neišgyvensime. O kada pirkome pieštukus, parkerius, trintukus, jau nepamenu. Naudojame tai, kas yra likę", – sakė V.Karmanovas.

Anot jo, sumažintos ir kompensacijos kai kuriems darbuotojams, kurie savo automobiliais važinėdavo darbo reikalais. Anksčiau jie per mėnesį gaudavo 2000 litų, o dabar kompensuojama 800 Lt. Taip pat rečiau naudojami savivaldybei priklausantys šeši automobiliai. Anot pašnekovo, dabar darbuotojai kur kas rečiau jais važinėja į komandiruotes.

Teismas sustabdė paveldo griovimo ir neteisingumo puolimą Neringoje

Nuotraukoje – garsusis botelis - Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad  ‚Sabonio klubas ir partneriai' per pusę metų privalo nugriauti šiuos neteisėtai pastatytus pastatus Preiloje.

N.P.: turėjo būti keli sklypeliai istoriniam žvejų verslui su senoviniais kurėnais ir jų prieplauka, bet biznieriai, prisidengę Sabonio vardu, pasinaudodami korumpuotais valdininkais, pažeisdami įstatymus pasistatė vietoj jų gyvenamuosius namus – prabangius apartamentus ir tuo itin grubiai pažeisdami Kuršių nerijos generalinio plano reikalavimus.

Tai ne pirmas kartas, kai dangstantis  žymių žmonių vardais, yra naikinama istorinė aplinka. Prieš 10 metų prisidengiant to paties Sabonio vardu, buvo sunaikintas antras pagal senumą Lietuvoje vandens malūnas Žvėryne, Vilniuje (seniausios yra Klaipėdos Tilžės gatvėje esančio vandens malūno liekanos).

Iš Žvėryno malūno savaitgalio naktimis slapta išvežus senovinę įrangą buvo paliktas tik kiautas, transformuotas į prabangius apartamentus.

Po kelerių metų 2002-2003 m. dar labiau išdrąsėjus, sunaikinta ir istorinė to malūno aplinka pristatant joje prabangių gyvenamų namų.

Vėliau, kiti, dar turtingesni, pasekė tokiu pavyzdžiu ir netoliese pradėjo užiminėti valdiškas žemes (Žurnalas „Ekstra" , 2009 09 21 A.Kvedarienė „Milijardieriaus B.Lubio taikinys — valstybės žemė" http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2009/0921/).

Nesustojantis pažeidimų,  neteisybės ir kyšininkavimo kamuolys nesustodamas riedėjo per Lietuvą nuo Žvėryno iki Neringos ir atgal, pakeliui griaudamas kultūros paveldą, gamtą, teisingumą, pasitikėjimą valstybe ir atrodė, kad nėra vilties.

Beviltiškumą stiprino dar ir tai, kad nebeveikė apsauginiai valstybės isntitucijų mechanizmai: bandžiusi savo 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 96 išsaugoti Žvėryno malūno aplinką ir nubausti korumpuotus valdininkus Valstybinė paminklosaugos komisija (toliau – VPK) buvo priversta paklusti akivaizdžiai antivisuomeniniams Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2004-01-20 sprendimui Nr.2003/03-4R-213, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-03-22 sprendimui Nr.I/13-516/04.

Šių ginančių vien tik privačius interesus sprendimų pasekmėje tuometinis VPK pirmininkas, pagarsėjęs savo prisitaikėliškumu Jonas Glemža  ne tik nereikalavo skųsti akivaizdžiai paveldui ir visuomenei žalingų sprendimų, bet net sutiko atšaukti aukščiau minėtąjį Valstybinė paminklosaugos komisijos sprendimą.

Ką ir padarė VPK savo 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 99. Tai vieni iš pačių gėdingiausių paminklosaugos ir teismų šioje srityje sprendimų nuo 1990 03 11 d.

Tačiau pasirodo, kad kai kurie valstybės apsauginiai mechanizmai veikia ir dar yra visuomenės gynėjų kituose teismuose. Komentuojant žemiau aprašomą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą dėl neteisėtų pastatų Preiloje nugriovimo, labai džiugu konstatuoti, kad viešąjį interesą iš esmės nustojus ginti politikams, tą pareigą iš jų perėmė teismai.

Vadinasi mūsų valstybė ir jos Konstitucija turi vilties pasveikti:

 

Teismas: „Sabonio klubas ir partneriai" per pusę metų privalo nugriauti pastatus Preiloje

DELFI.lt 2009 10 19 d. 17:44

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė panaikinti 2008 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas Klaipėdos prokuroro ieškinys dėl pažeidimų Kuršių nerijos nacionalinio parko Preilos gyvenvietėje (neteisėtas planavimas ir statybos), ir įpareigojo UAB „Sabonio klubas ir partneriai" nugriauti savavališkai pastatytus statinius per pusę metų.

Apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra pamatinis dokumentas, nukrypimai nuo kurio yra negalimi. Tuo tarpu minimų statybų atveju detalieji planai iš esmės pažeidžia Kuršių Nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą) ir viešąjį interesą – aplinkosaugą.

Iš šių detaliųjų planų akivaizdu, kad teritorijos, skirtos atgaivinamam Preilos verslo istoriniam reliktui – žvejybai – plotas, ribos ir naudojimo būdas, skiriant ją rekreacijai ir komercijai, suskaidomas ir pakeičiamas, taip sumažinant funkcinį bendrumą turinčią ūkinę ir komunalinę uosto teritoriją, pakeičiant uosto paskirtį ir naudojimo būdą.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad prokuroro pateiktu ieškiniu siekiama apginti viešąjį interesą – natūralios aplinkos apsaugą, ypač vertingą valstybės nuosavybės teisės objektą, visuotinę reikšmę turinčią ne tik nacionalinę, bet ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybę – Kuršių nerijos nacionalinį parką, rašoma teismo pranešime.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma tik esminio teisinio pažeidimo atveju, o neteisėtų detaliuoju planavimu ir jo pagrindu vykdytomis neteisėtomis statybomis ir buvo šiurkščiai pažeistas krašto tvarkymo režimas ir sukelta grėsmė Kuršių nerijos išlikimui.

Primename, kad ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. vasarį kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, šios savivaldybės administracijai ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai" dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo.

Prokuroro prašymu 2006 m. kovo mėn., pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas Neringos savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir savivaldybės bei fizinio asmens, iš kurio UAB „Sabonio klubas ir partneriai" vėliau perėmė visas teises, galiojimas.

Maždaug prieš metus Klaipėdos apygardos teismas atmetė uostamiesčio apylinkės prokuratūros ieškinį, kuriuo prašyta nugriauti Preilos botelį ir kitus statinius. Viešąjį interesą gynę prokurorai prašė nugriauti mažiausiai penkiolika galimai neteisėtai pastatytų botelio pastatų, taip pat panaikinti detaliuosius planus, infrastruktūros plėtojimo sutartis, botelio administracinio pastato bei pontoninio pirso (plaukiojančios krantinės) statybos leidimus ir pan.

Ši nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Internete - anekdotai apie N. Puteikį

Foto: ‚Vakarų ekspreso 2009 10 17 d. straipsnio ‚Internete - anekdotai apie N. Puteikį' nuotrauka: „N.Puteikis nei piktinasi, nei džiaugiasi tinklalapiu, kuriame ironiškai fiksuojami jo darbai ir darbeliai".

N.P.: Nestebina, kad kažkas sukūrė tinklapį, kuriame esu kritikuojamas, ar pašiepiamas. Tokių tinklapių, kuriuose kritikuojami politikai, vienas kitas yra ir Lietuvoje, pvz. www.nemalk.lt – jame kritikuojami ir pašiepiami daugiausiai A.Zuoko oponentai ir būsimi konkurentai tiesioginiuose mero rinkimuose, jei tokie bus, ir dar keletas  kitų politikų, matyt tam, kad ne taip matytųsi pagrindiniai taikiniai - http://www.nemalk.lt/malikai. Kliūna ir A.Zuokui, bet skirtingai nuo kitų labai jau švelniai.

Stebina tai, kad mano antiblogo http://puteikio.blogspot.com kūrėjai dangstosi mano vardu, nes jų nurodomuose kontaktuose naudoja mano vardu ir pavarde pavadintą elektroninį paštą:

Internete - anekdotai apie N. Puteikį

Denisas NIKITENKA „Vakarų ekspresas" 2009 10 17

Uostamiesčio Tarybos narys ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sulaukė neįprasto dėmesio savo asmeniui. Jo kritikai internete atidarė tinklalapį, kuriame nevengia ir pasišaipyti iš šio politiko bei valstybės tarnautojo.

Žinia, rugsėjo mėnesį N. Puteikis viešai buvo apkaltintas vilkinantis ir stabdantis strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengiantis atsakomybės, viršijantis įgaliojimus. Priekaištus jam žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai.

Lyginamas su J. Burba

Neseniai grupė nežinomų asmenų sukūrė tinklalapį http://puteikio.blogspot.com, kurį pavadino "Naglio Puteikio gerų darbų dienoraščiu". Tai - savotiška paties politiko sukurto internetinio dienoraščio, vadinamojo blogo, kita medalio pusė.

Tad minėtame "bloge" visas dėmesys skiriamas politiko veiklai iš, tinklalapio kūrėjo nuomone, blogosios pusės. Puslapyje itin smaginamasi kuriant anekdotus ir kalambūrus apie N. Puteikį. Šio tinklapio autoriai įspėja, kad jo atsiradimas ir turinys "su N. Puteikiu nebuvo derintas ir niekada nebus derinamas..."

Politikas lyginamas su radikalais Justinu Burba, Sauliumi Oželiu. Priminta ir istorija apie girto N. Puteikio viešnagę Klaipėdos policijos komisariate, nesutarimus su kolegomis Tarybos frakcijoje.

Juodojo humoro mėgėjai net surengė apklausą: ką gero N. Puteikis padarė Lietuvai? Laimėjo toks atsakymas: naikino alkoholį, kad kiti nesinuodytų...

Priešais nesidomėjo

Pats N. Puteikis "Vakarų ekspresui" sakė neįtariantis, kas galėjo pasinaudoti jo asmeninio tinklalapio interpretacija ir net nebandęs tuo domėtis.

"Tačiau mane trikdo kitas dalykas: tame "bloge" nurodytas elektroninio pašto adresas naglis.puteikis@gmail.com. Tačiau aš to adreso nekūriau. Negerai. Apie politiko veiklą žmonės turi teisę pareikšti savo nuomonę, tačiau kam maskuotis mano vardu? Žmogus gali kritikuoti valdžią anonimiškai, prisistatydamas, jei nori šaipytis - sukuria tinklalapį. Bet elektroninį adresą nurodyti... O jei aš sukurčiau ceslovas.jursenas@gmail.com?" - stebėjosi Tarybos narys.

Jo manymu, kuriant "antiblogą", kuriame informacija atnaujinama kone kasdien, buvo sutelktos nemažos pajėgos.

"Bet aš nei piktinuosi, nei nesipiktinu tuo tinklalapiu, nes kuo labiau politikus kritikuosi, tuo jų veikla bus kokybiškesnė. Padorumo ribos tame puslapyje nėra peržengtos. Analizuota mano, kaip Tarybos nario, veiklos ataskaita. Ten yra gerų pastabų. Kita vertus, ne kiekvienas politikas turi savo "antiblogą". Nesijaučiu blogų darbų padaręs, matyt, savo veiksmais "užlipau" ant tų, kurie daro ar nori daryti blogus darbus", - samprotavo paveldosaugininkas.

Jo nuomone, analogiškus tinklalapius reikėtų sukurti "ir tiems politikams, kurie išties blogus darbus dirba".

Anekdotai apie N. Puteikį iš http://puteikio.blogspot.com

Nuo uolos krenta du paveldo sergėtojai. Vienas Laisvūnas, kitas Naglis. Laisvūnas galvoja: "Krentu..." Naglis galvoja: "Skrendu..."

 

Po atstatydinimo iš paveldo sergėtojų Nagliui buvo pasiūlyta vadovauti Onkologijos centrui.

- Bet aš šioje srityje nieko neišmanau!

 

- Bet jūs vadovavote paveldosaugai - ir Klaipėdoje dingo visos statybos! Imsitės onkologijos - išnyks ir vėžys!

Ateina Naglis pas psichiatrą.

- Klausykit, daktare, padėkit man - aš sergu didybės manija.

- Taip, sunkus atvejis. Gerai, papasakokit truputį apie save.

- Iš pradžių aš užvaldžiau Klaipėdą, po to Žemaitiją, po to...

Pedofilija LT - gyvename absurdo persmelktoje valstybėje

Nuotraukoje - Drąsius Kedys su garsiuoju alyvinės spalvos megztiniu (puslapiai apie jį : http://www.kedys.lt; http://kedys.wordpress.com )

N.P.: nežinau, kas iš „Klaipėdos" dienraščio redakcijos parašė žemiau pateiktą straipsnį (kaip ir vieną labai įdomų komentarą po juo, kurį taip pat pridedu), nes autorius ar autorė labai tiksliai apibendrino ir diagnozavo pedofilijos skandalo eigą Lietuvoje.

Totalus teisėsaugos ir valstybės institucijų bejėgiškumas. Ar iš tikrųjų tiek viskas supuvo, ar tokiu būdu slepiami kaltieji? Nei vienas, nei kitas nestebintų, ypač turint galvoje, kad seimūnai ir toliau pasimeta nesuprantantys, kad savo prabangiais iš valdiškų pinigų perkamais visureigiais griauna valstybė ir jos teisėsaugą. Ir ne tik švilpia ant I.Degutienės už mėginimą sutramdyti šią godumo puotą (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=24659099), bet dar ir skiria tiems visureigiams daugiau laiko, nei pedofilijos skandalui. Nes neranda laiko sudaryti tokią parlamentinio tyrimo komisiją.

Dar įdomesnių, tiesiog skandalingų faktų paminėjo savo straipsniuose šia tema Aloyzas Sakalas ir Vytautas Landsbergis bernardinuose.lt, bet teisėsauga ir politikai tyli

„Kai paaiškėjo esant pedofilijos nusikaltimų, lenkų slaptosios tarnybos prigriebė vietinius nusikaltėlius "šeimose" ir perspėjo Lietuvos valdžią, kad Vilniaus rajono prokuratūra turėtų tuoj pat atlikti kratas Pabradės globos namų pareigūnų kabinetuose ir butuose. Ar tai buvo padaryta, ir kokie rezultatai, reiktų atsakymo nors dabar. Kaip ir dėl A.Sakalo aprašytosios pirties. Jei nieko nedaryta, tai reikštų, kad nusikalstamo pedofilijos verslo šaknys ilgos ir galingos. Nesinorėtų manyti, kad jos apraizgė ir teisėsaugą, bet paneigiančių tai arba apsivalymo žingsnių reikia greičiau, nes žmonių pyktis ir nepasitikėjimas valstybe jau perauga į psichozę.

  Ar tikrai vaiko teisių kontrolierė, ėmusis ginti D.Kedžio dukrą, kad jos byla būtų perduota  iš vilkinančios prokuratūros aukštesnei prokuratūrai, buvo už tai Administracinio teismo įspėta? Už tai, kad rūpinosi? Taip rašo A. Sakalas, bet kuo tada rūpinasi kažkuris Administracinis teismas?"

 

Žudikas negalėjo neiššauti

Klaipėda, 2009-10-15, 14:00 Redakcijos skiltis

Pastarosiomis dienomis neapleidžia jausmas, kad gyvename absurdo persmelktoje valstybėje, kurioje aklas įstatymo raidės laikymasis nustelbia žmogiškumą ir sveiką protą.

Būtent tokia išvada peršasi stebint vadinamąją Drąsiaus Kedžio bylą tiriančių pareigūnų veiksmus.

O kaip kitaip galima įvertinti D.Kedžio dukrelės istoriją? Po žudynių Kaune Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai mergaitę paėmė iš darželio ir, net nesiteikę pranešti jos seneliams, išvežė nežinia kur. Galiausiai seneliai sužinojo, kad anūkė laikoma Vaiko raidos centre Vilniuje. Tačiau ją aplankyti buvo ne taip paprasta. Vytautas Kedys baisisi, kad tokių dalykų net Stalino laikais nebuvo. Atvykę aplankyti anūkės garbaus amžiaus seneliai kartą lauke šalo kelias valandas, kol gavo leidimą pusvalandžiui pamatyti mergaitę.

Dar didesnis absurdo spektaklis buvo surengtas tuomet, kai pirmadienį nuspręsta mergaitę atiduoti globoti D.Kedžio seseriai teisėjai Neringai Venckienei. Iš pradžių globėja išgirdo, kad pirmadienį mergaitės neatgaus, nes nespės atvažiuoti iki tol, kol baigsis Vaiko raidos centro vadovės darbo valandos. Vėliau N.Venckienė sulaukė priekaištų, kodėl neatvažiuoja, nes direktorė jos laukia. Kai vėlai vakare globėja atvažiavo, paaiškėjo, jog mergaitės vis tiek neatgaus. Esą jai paskirta apsauga ir trūksta parašų, kad globėja mergaitę galėtų pasiimti. Pažadėta, jog rytą viskas bus sutvarkyta, tačiau antradienį slėpynės tęsėsi. Globėjai ir žiniasklaidai buvo meluojama, kad trūksta generalinio prokuroro ir generalinio policijos komisaro parašų, o po pietų paaiškėjo, jog buvo delsiama dėl to, kad prokurorai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti sprendimą skirti D.Kedžio dukros globą jo seseriai. Tik po to, kai ši žinia iškilo į viešumą, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius atšaukė savo kreipimąsi į teismą, nes neva įsitikino, kad mergaitei pas globėją bus saugu. Iškalbinga detalė: nesulaukusi anūkės ir atvykusi į Vaiko raidos centrą Laimutė Kedienė vėl kelias valandas šalo lauke.

Ne mažesnę nuostabą kelia ir žudynėmis Kaune įtariamo D.Kedžio dukters tvirkinimo bylos tyrimas. Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad generalinio prokuroro Algimanto Valantino sudaryta vidinį tyrimą atliekanti komisija penkiems Kauno miesto apylinkės ir apygardos prokuratūrų prokurorams įteikė pranešimus apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus. Net penki prokurorai – ir nė vienos pavardės. Kodėl jie slepiami nuo visuomenės? Negi A.Valantinas vis dar mano, kad ši byla – tik prokurorų reikalas?! Visuomenei privalu žinoti, kurie prokurorai įtariami vilkinę bylą, nes jei jie savo darbą būtų atlikę laiku ir gerai, žudynės nebūtų įvykusios.

Tačiau dar labiau pribloškė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius. Antradienį jis pranešė sensacingą naujieną, kad nuo galimo susidorojimo saugomam verslininkui ir politikui Andriui Ūsui pareikšti oficialūs įtarimai tvirkinus ir prievartavus D.Kedžio dukrą, jam uždrausta išvykti iš šalies. Pribloškė ne įtarimai, o laikas, kada jie buvo pareikšti. Pasirodo, įtarimai pareikšti dar rugsėjo mėnesį, bet apie tai pranešta tik dabar. Mirtini šūviai Kaune nuaidėjo spalio 5-ąją. Retorinis klausimas, kuris turėtų slėgti pareigūnų sąžinę: ar žudikas būtų iššovęs, jei apie įtarimus A.Ūsui būtų pranešta tuomet, kai jie buvo pareikšti, o ne dabar, kai visuomenė eina iš proto? Klausimas ne tik retorinis.

N.P.: įdedu ir vieną komentarą po šiuo straipsniu, kuris sukelia dar daugiau klausimų:

NE tas klausimas  2009 10 15 15:30

Klausti reikėtų ar žudikas Kedys? Visi į vienus vartus, nors jau dagybė faktų sako, kad Kedys auka. Kam užmaskuoti mašiną (atseit kelininkai), jei ją demonstratyviai palieka prie Ūso namų? Kam pirkti kitą ginklą, o savo turimą numesti prie aukos lavono. Kodėl nepradėjo žudynių nuo pagrindinio pedofilo Ūso ir savo mergaitės motinos, kuria nepasitikėjo ir labiausiai bijojo jog motina vėl atgaus teisę auginti megaitę ? Kodėl nenustatyta Kedžio buvimo vieta, jei jo telefonas po žudynių buvo įjungtas net pusę valandos (Kedžio motinos ir sesers teigimu)? Jei tyrimas bus varomas tik ta linkme, kaip dabar, vargu ar išaiškės tiesa.

Kultūros ministerijos klerkai pakišinėja ministrą

Piešinyje - kultūros ministrą pakišusios ministerijos tarnautojos Irmos Grigaitienės suderintas stiklobetoninis „papuošalas" Kauno Kęstučio ir I. Kanto gatvių sankirtoje prie Kauno senamiesčio gynybinės sienos - www.sa.lt/index.php?cid=289

N.P.: pagal įstatymą ginčus dėl teritorinio planavimo dokumentų sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Ji jau išnagrinėjo ir nustatė, kad specialųjį paminklosauginį Palangos istorinės dalies planą gali keisti tik Kultūros paveldo departamentas, o ne savivaldybė. Nes Palangos istorinį centrą saugo ne savivaldybės tarybos sprendimas, o aukštesnės paminklosauginės galios teisės aktas -  kultūros ministro įsakymas.

UAB „Baltijos Aktima", kuri nori statyti didžiulį vandens procedūrų kompleksą (taip pat žr. ir čia: http://www.kpd.lt/lt/node/949 ) netoli „Jūratės ir Kąstyčio" paminklo, iš paties kultūros ministro sugeba gauti priešingą atsakymą.

Tas atsakymas prieštarauja teisės aktams. Bet jį rengusiai ministerijos darbuotojai Irmai Grigaitienei įstatymai nė motais. Nenuostabu. Juk ji jau pagarsėjo kadaise leisdama prie Kauno senamiesčio gynybinės sienos statyti didžiulį stiklo-betono gyvenamąjį namą (itin saldus reklaminis straipsnis  - čia ir dar saldesni – čia.).

I.Grigaitienės meilė didžiuliams stiklobetoniniams monstrams paveldo teritorijoje neblėsta ir dabar jau perkeliama į Palangą. Bet kodėl valstybės tarnautoja pakišinėja ministrą? Tegu pati pasirašo ir tegul pati atsako už įstatymo pažeidimą.

Konservatorius N.Puteikis neklauso ministro R.Vilkaičio

Balsas.lt 2009.10.01 10:32

N. Puteikis neklauso ministro

Giedrė NORVILAITĖ VE 2009 10 01 d.

Gydyklas ir SPA centrą Palangoje statyti ketinantys verslininkai pateko į kuriozinę situaciją - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasipriešinimo nenumaldo netgi kultūros ministro raštas, leidžiantis verslininkų planams pajudėti iš mirties taško.

Kompleksą, kuriame gydymo bei pramogų tikslams būtų naudojamas mineralinis vanduo, bendrovė "Baltijos aktima" planuoja jau ne vienerius metus. Sezoniškumo problemą spręsti padėsiančios gydyklos būtų didžiausias tokio pobūdžio objektas trijose Baltijos šalyse.

Tam, kad šis objektas atsirastų J. Basanavičiaus gatvėje, reikalinga Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano korektūra. Būtent ties šia vieta verslininkai ir "įstrigo": paveldosaugininkai įsitikinę, kad tik jie gali būti šio plano pakeitimo organizatoriai, tačiau tą patį apie save galvoja ir kurorto savivaldybė.

Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos tiek "Baltijos aktima", tiek Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas kreipėsi į kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį.

Ministro atsakymas verslininkams suteikė vilčių: nurodyta, jog specialiojo plano pakeitimų organizatorius turėtų būti būtent savivaldybė. Ši institucija buvo dokumento rengėja, be to, valstybės saugoma kultūros vertybe Palangos centrinė dalis tapo jau galiojant specialiajam planui. Įstatymai apribojimų tam pačiam organizatoriui rengti specialiojo plano pakeitimus nenumatantys.

"Ne tokį patį tekstą gavome, bet mintis ta pati", - patvirtino kurorto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas.

"Aš "apšalęs"

Nepaisant to, trečiadienį kurorte posėdžiavusi Nuolatinė statybos komisija sprendimo dėl Specialiojo paminklosauginio plano korektūros žemės sklypuose J. Basanavičiaus g. 46A ir 48 taip ir nepriėmė - KPD Klaipėdos teritorinis padalinys atsisakė padėti savo parašą.

"Mūsų sprendimas bus aiškus - "nederinti", nes KPD parašas mums yra privalomas, o jie, nepaisant ministro rašto, atkakliai laikosi savo pozicijos", - komisijos vardu sakė S. Bradūnas.

"Baltijos aktima" vadovas Henrikas Petrauskas tokią situaciją vertina vienareikšmiškai: "Aš "apšalęs."

Pasak verslininko, po komisijos posėdžio jis paskambinęs į Kultūros ministeriją išsiaiškinti, kaip įmanomas toks dalykas, kad KPD, būdamas įstaiga prie Kultūros ministerijos, jos nepaiso.

"Kokių žingsnių imsimės toliau? Apskųsime ministerijai. Tai - su tarnybine etika susijęs dalykas: kai kurios asmenybės piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, savivaliauja ir nepaiso įstatymų", - piktinosi H. Petrauskas.

"Ir man juokinga"

N. Puteikio teigimu, prieš trejus metus jis buvęs tokios pačios nuomonės, kaip šiandien R. Vilkaitis. Manydamas, kad specialiojo plano keitimą gali organizuoti savivaldybė, o sąlygas turi išduoti KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, N. Puteikis jas ir išdavęs.

"Tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas davė nurodymą tai stabdyti. KPD buvo sudaryta komisija, kuri išanalizavo situaciją ir nustatė - Palangos istorinė dalis paskelbta saugoma kultūros ministro įsakymu ir tai yra valstybinis, o ne savivaldybės lygmuo. Ką nors keisti galima tik valstybiniu lygmeniu", - aiškino N. Puteikis.

Paveldosaugininko teigimu, jo vadovas yra KPD direktorius, o direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvadų privalu laikytis pagal pareigybinę instrukciją.

"Kaip žmogui šita situacija man kelia šypseną. Vienas ministras sakė taip, kitas - kitaip", - prisipažino N. Puteikis.

Vedėjas taip pat patikino, jog kurorto valdžios užsispyrimas jam keliąs nuostabą.

"Kreipkitės į KPD dėl specialiojo plano pakeitimo ir pagrįskite, kurias vietas ir kodėl norite keisti. Gyvenimas nestovi vietoje, neabejoju, kad specialusis planas bus koreguojamas - ar dėl "Baltijos aktimos", ar ne dėl jos", - sakė jis.

N. Puteikis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad net ir atsakius į klausimą, kas vis dėlto turėtų būti specialiojo plano korektūrų organizatorius, verslininkų norai nebūtinai bus patenkinti ir J. Basanavičiaus gatvėje nebūtinai atsiras būtent toks objektas, kokio jie čia pageidaujantys.

"Kalbant iš esmės, manau, kad "Baltijos aktimos" apetitai per dideli. Jeigu specialiojo plano korektūra bus leista, KPD nesutiks, kad tokioje vietoje būtų tokie pastatai. Tokius kompleksus reikėtų statyti ne istoriniame centre. Mineralinis vanduo toje vietoje? Jį galima atsivesti vamzdžiais", - sakė N. Puteikis.

Priekulės geležinkelio stotis apsaugota nuo nugriovimo

Nuotraukoje - Priekulės geležinkelio stotis Klaipėdos rajone esanti geležinkelio stotis įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Geležinkelio stotis tapo kultūrine vertybe

15min.lt: 2009 spalio 13d. 12:44

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Priekulės geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Kultūros vertybei suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

1871–1873 m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė–Šilutė–Klaipėda, toliau nuo anuomečio Priekulės centro, 1875 m. pastatytas Priekulės geležinkelio stoties pastatų kompleksas.

Geležinkelio stoties pastatas, pirmas bei antras geležinkeliečių namai, vandens bokštas su priestatu, sandėlys, vakarų bei rytų ūkiniai pastatai turi architektūrinę ir inžinerinę vertę. Išliko senoji komplekso struktūra. Visi senieji pastatai įdomūs savo architektūra kaip regioninės stilistikos bei tuometinės valdinės architektūros pavyzdžiai.

Priekulės geležinkelio stoties kompleksas svarbus kaip specifinio kultūrinio ir technologinio paveldo vertybė.

Išvengęs didesnių pokyčių, jis liko vienu iš autentiškiausių ir įspūdingiausių objektų buvusio Klaipėdos krašto – Mažosios Lietuvos etnokultūriniame regione.

Anglijos parlamentarus už kanceliarinių lėšų švaistymą baus

N.P.: o pas mus kai tik I.Degutienė pabandė pasiūlyti mažinti tokias išlaidas, tai mūsiškai seimūnai išdrįso net švilpti

Švaistūnų laukia bausmės Lrytas 2009 10 13

MAIŠTAS. Britų parlamentarai piktinasi nauja išmokų tvarka

Didžiojoje Britanijoje vėl narpliojamas politikų išlaidavimo skandalas. Po vasaros atostogų į darbą grįžusių parlamentarų laukė negailestinga realybė – jiems liepta sumokėti už savo klaidas.

Britų akys vakar vėl krypo į mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo skandalo centre nuo pat pavasario buvusią leiboristę Jacqui Smith. Tuometė vidaus reikalų sekretorė rausdama pripažino, kad Londone esančius sesers namus vadino pagrindiniais savo namais.

O Rediče esantį šeimos namą, kuriame gyvena J.Smith sutuoktinis ir vaikai, ji įvardijo kaip antruosius namus. Tai politikei leido iš mokesčių mokėtojų per šešerius metus pareikalauti daugiau nei 116 tūkst. svarų sterlingų (430 tūkst. litų).

J.Smith ne tik užsitraukė britų rūstybę, bet ir tapo pašaipų objektu. Mat politikė reikalavo iš valstybės biudžeto sumokėti ir už jos vyro žiūrėtų pornografinių filmų nuomą.

Liepta tik atsiprašyti

Kelis mėnesius J.Smith išlaidų dokumentus tyręs Bendruomenių rūmų Standartų ir privilegijų komitetas vakar paskelbė savo išvadas. Nuspręsta, kad politikė, sesers namus pavadinusi pagrindiniais savo namais, aiškiai pažeidė nustatytas taisykles.

Dėl to buvusiai vidaus reikalų sekretorei, o dabar eilinei parlamentarei nurodyta kreiptis į Bendruomenių rūmus ir pareikšti apgailestavimą.

Tai leiboristė padarė vakar po pietų.

Neabejota, kad J.Smith skirta švelni bausmė – viso labo atsiprašymas tiktai dar labiau papiktins Didžiosios Britanijos gyventojus.

Mat politikei už namų nuomos triukus neliepta į valstybės biudžetą grąžinti nė svaro.

Taip pat nuspręsta, kad nebus imtasi tolesnių veiksmų dėl J.Smith prašymo iš mokesčių mokėtojų pinigų padengti mokestį už minėtus pornografinius filmus. Esą politikė jau pripažino savo klaidą ir grąžino neteisėtai pareikalautus pinigus.

J.Smith – viena aukščiausio rango politikų, kuriems smogė išlaidų skandalas. Iš vidaus reikalų sekretoriaus posto ji buvo išprašyta birželį.

Ragino grąžinti pinigus

Išlaidų skandalas ne pačiu maloniausiu būdu primintas ir daugeliui kitų Didžiosios Britanijos parlamentarų.

Vakar kai kurie jų gavo nepriklausomo auditoriaus Thomo Leggo laiškus. Juose nurodoma, kiek neteisėtai pareikalautų išmokų politikai turi grąžinti į valstybės biudžetą.

Tokio laiško sulaukė ir šalies premjeras Gordonas Brownas. Jam nurodyta grąžinti daugiau kaip 12 400 svarų sterlingų (apie 46 tūkst. litų). Beveik visa ši suma buvo skirta padengti premjero namų valymo, skalbimo ir sodininkystės išlaidas.

Pavyzdžiui, specialistai aiškinosi, ar ministras pirmininkas teisėtai reikalavo mokesčių mokėtojų sąskaita padengti 6500 svarų (24 tūkst. litų) sąskaitą. Šiuos pinigus G.Brownas 2004-2006 metais sumokėjo savo broliui, mat jie naudojasi tos pačios valytojos paslaugomis.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas vakar tvirtino, kad yra pasiryžęs grąžinti pinigus į biudžetą.

Taip pat pasielgti G.Brownas ragino ir kitus politikus.

„Turime išvalyti politiką, seną suterštą sistemą turime išmesti į istorijos šiukšlių dėžę. Jūs turite grąžinti pinigus, padarykime tai", – kitus politikus ragino G.Brownas.

Deputatai vėl maištauja

Vakar skelbta, kad maždaug 20 britų parlamentarų bus liepta grąžinti labai dideles pinigų sumas, o daugiau nei 500 kitų deputatų – ne tokias dideles.

Bet atverti savo pinigines nori toli gražu ne visi politikai.

Kai kurie parlamentarai tikino, kad Th.Leggas viršijo savo kompetenciją ir dėl to jie esą negali būti priversti grąžinti pinigų į biudžetą.

Parlamentarai tvirtino, kad Th.Leggas nusprendė, esą per metus išmokos už sodininkystės reikmes gali siekti 1000 svarų (apie 4 tūkst. litų), o valymo išlaidos – dvigubai tiek.

Politikai ginasi, kad tokie limitai negaliojo, kai jie pateikė prašymus dėl sąskaitų apmokėjimo. („Daily Mail", „The Times", LR)

 

Viešumo egzaminas išlaikytas tik iš dalies:

* Gegužės 8 d. laikraštis „The Daily Telegraph" paskelbė pirmąsias savo tyrimo apie parlamentarų darbo išlaidas publikacijas.

* Tik rugsėjį „The Daily Telegraph" redakcija prisipažino, kad už informaciją apie parlamentarų išlaidas sumokėjo 110 tūkst. svarų sterlingų (408 tūkst. litų).

* Gegužės 19 d. apie atsistatydinimą paskelbė Bendruomenių rūmų pirmininkas Michaelas Martinas. Jis iš posto oficialiai pasitraukė birželį. M.Martinas yra pirmasis parlamento pirmininkas per maždaug 300 metų, priverstas atsistatydinti iš pareigų.

* Dėl išlaidų skandalo vasarą iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų sekretorė J.Smith, bendruomenių ir savivaldos reikalų sekretorė Hazel Blears, gynybos sekretorius Johnas Huttonas, transporto sekretorius Geoffas Hoonas ir keli žemesnio rango vyriausybės nariai.

* Birželio 18 d. internete paskelbtos visų Bendruomenių rūmų narių darbo išlaidų ataskaitos. Tai sukėlė naują pasipiktinimo bangą, mat ataskaitose buvo užtušuota daug svarbios informacijos.

* Birželio pabaigoje buvo prabilta ir apie sukčiaujantiems parlamentarams gresiančias bausmes. Pristatytame naujame įstatymo projekte siūlyta, kad politikai, pareikalavę išmokos, kuri jiems iš tiesų nepriklauso, galėtų net 12 mėnesių sėsti už grotų.