Klaipėdos policija: žmonių mušimas DNSB susirinkimuose yra normalus dalykas

© N.Jankausko nuotr.kl.lt. Priešprieša: smurtu kaltinamas N.Puteikis tikino pats bendrijos surinkime patyręs fizinį skausmą.

Smurtu N.Puteikį kaltinanti moteris pasiskundė Seimui

Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Etikos komisijos dėl smurto prieš moteris ir netinkamų poelgių išteisintas politikas Naglis Puteikis ramybės kol kas neturės. Dėl jo elgesio skundai pasiekė Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje ir net Seimą.

Kl.lt VIDEO: N.Puteikio išvarymas iš susirinkimo:

http://www.youtube.com/watch?v=ZUJLFjCxWko

<object width="500" height="405"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/ZUJLFjCxWko&hl=en_US&fs=1&border=1"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/ZUJLFjCxWko&hl=en_US&fs=1&border=1" type="application/x-shockwave-flash" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" width="500" height="405"></embed></object>

Policija nesikiš

Portalas rašė, jog konfliktas tarp N.Puteikio ir daugiabučių namų bendrijos „Upė" vadovių įvyko prieš kelias savaites bendrijos susirinkime. Politikas jame dalyvavo, nes turėjo vienos iš gyventojų įgaliojimą atstovauti jos interesams. N.Puteikis į susirinkimą atsivedė ir antstolį, kad šis fiksuotų posėdžio eigą.

Tačiau bendrijos „Upė" tuometė valdybos pirmininkė Gražina Korsakė svečių apsilankymu neapsidžiaugė. Ji pareikalavo, kad N.Puteikis ir antstolis pasišalintų iš susitikimo. Šiems nesutikus išeiti, G.Korsakė iniciavo, kad politikas būtų išmestas už durų.

Po tokio apsistumdymo su kai kurias bendrijos nariais policijoje atsirado N.Puteikio pareiškimas, nes politikas tikino, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas, jis buvo sužalotas. N.Puteikis neseniai gavo atsakymą, jog policija ikiteisminio tyrimo nepradės, nes nėra nusikalstamos veikos požymių.

„Paprasčiau tariant, policija nusprendė, kad bendrijų susirinkimuose muštis galima ir tai nėra nei viešosios tvarkos, nei baudžiamojo kodekso pažeidimas", - teigė N.Puteikis.

Jis policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.   

Elgėsi tinkamai

G.Korsakė savo ruožtu kreipėsi į Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, kad šis ištirtų, ar N.Puteikis nepažeidė politikų elgesio kodekso, nes esą jis viršijo savo įgaliojimus, užgauliojo moteris, o G.Korsakei ir bendrijos buhalterei spyrė į koją ir alkūne trenkė į paširdžius.

R.Taraškevičius moters skundą perdavė nagrinėti Etikos komisijai. Jos nariai vienbalsiai nusprendė, kad N.Puteikis nekaltas.

„Nagrinėjome pačios G.Korsakės pateiktą filmuotą medžiagą. Joje aiškiai matyti, kad N.Puteikis neviršijo savo įgaliojimų. Jis tikrai turėjo vienos gyventojos įgaliojimą dalyvauti susirinkime. Be to, politikas elgėsi korektiškai. Nors kokia kontraversiška asmenybė N.Puteikis yra, šįkart jo elgesys su etika neprasilenkė. Etikos komisija savo sprendimo tikrai nekeis", - tvirtino Etikos komisijos pirmininkė Alina Velykienė.

Įgaliojimas neteisėtas?

Nepatenkinta tokiu Etikos komisijos, kurios posėdyje, nors ir buvo kviesta, G.Korsakė nedalyvavo, nes esą patyrė žiniasklaidos spaudimą, sprendimu, moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje. Skunde ji aiškina, kad Etikos komisija nusprendė netinkamai, nes esą N.Puteikis neturėjo teisės dalyvauti susirinkime, todėl pažeidė ir įstatymus, ir politikų elgesio kodeksą. Anot G.Korsakės, įgaliojimas N.Puteikiui nebuvo patvirtintas notariškai, todėl esą buvo negaliojantis. Tačiau A.Velykienė teigė, kad notariškai fizinio asmens įgaliojimo kitam fiziniam asmeniui tvirtinti nereikia.

Skambino iš Seimo

Skundą K.Vintilaitei bendrijos valdybos pirmininkė motyvavo tuo, kad nors ir turi teisę dar kartą kreiptis į Etikos komisiją, bet nesikreips, nes nepasitiki jos nariais ir jų kompetencija.

K.Vitilaitė šį G.Korsakės skundą persiuntė merui R.Taraškevičiui, nes Vyriausybės atstovė negali nagrinėti Etikos komisijos sprendimų. „Paprašiau A.Velykienės, kad šį raštą aptartų Etikos komisijoje ir nuspręstų, ar skundą nagrinėti iš naujo", - savo sprendimą įvardijo R.Taraškevičius.

A.Velykienė tvirtino, kad Etikos komisija šį klausimą gali svarstyti dar kartą, bet esmė tai nepakeis, nes yra filmuota medžiaga, atsakanti į visus klausimus.

„G.Korsakė, matyt, parašė skundą ir Seimui, nes man skambino iš Seimo kanceliarijos. Įsipareigojau jai persiųsti Etikos komisijos protokolą. Ta moteris gali privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą ir viską išsiaiškinti", - teigė A.Velykienė.

Antkapis iš Skulptūrų parko yra senųjų kapinių dalis ir paimtas iš ten neteisėtai

Nuotraukose:

1.senovinis postamentas radimo metu,

2. eksponuojamas senųjų kapinių teritorijoje,

3. neteisėtai paimtas ir panaudotas naujo paminklo kūrimui

Teismas: antkapis iš Klaipėdos Skulptūrų parko paimtas neteisėtai

2009-12-11 16:32 Alfa.lt

Šiandien, gruodžio 11 d., Klaipėdos administracinis teismas nustatė, kad antkapis iš Skulptūrų parko yra senųjų kapinių dalis ir paimtas iš ten bei panaudotas naujai skulptūrai neteisėtai.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys prašė, kad Klaipėdos liberalų sąjūdis sugrąžintų į savo vietą buv. kapinėse Skulptūrų parke stovėjusį senovinį  postamentą, kurį be leidimo naujam Sąjūdžio paminklui panaudojo skulptorius Stasys Mišeikis.

Klaipėdos m. savivaldybė buvo raštu nurodžiusi, kad Klaipėdos liberalų sąjūdis yra šio naujojo paminklo užsakovas. Liberalų sąjūdis mokėjo skulptoriui S.Mišeikiui už darbą autorinį honorarą. Skulptorius S. Mišeikis anksčiau teigė, kad šis postamentas yra pagamintas sovietiniais laikais kuriant Skulptūrų parką.

Apygardos teismas nustatė, kad senovinis postamentas yra sudėtinė Senųjų Klaipėdos kapinių, kurios buvo sunaikintos kuriant jos teritorijoje Skulptūrų parką, dalis. Teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, kad senovinis postamentas yra vertingas nekilnojamosios kultūros vertybės – senųjų kapinių – memorialinę reikšmę turintis elementas, todėl, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis negalėjo būti paimtas ir negalėjo būti panaudotas naujam paminklui kurti be Kultūros paveldo departamento sutikimo.

Teismo nuomone naujosios skulptūros savininkas yra Klaipėdos m. savivaldybė, nes Liberalų sąjūdis teigia, kad šią skulptūrą jau yra jai padovanojęs.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys prašys, kad Klaipėdos m. savivaldybė senąjį postamentą grąžintų ten, iš kur jis yra neteisėtai paimtas - į Senąsias Klaipėdos kapines. Naujai skulptūrai gali būti pagaminta nauja analogiška jo dalis.

Klaipėdos apylinkės teismas jau yra skyręs skulptoriui Stasiui Mišeikiui 50 Lt baudą už tai, kad negrąžina savavališkai paimto istorinio postamento į Klaipėdos miesto senąsias kapines, tačiau skulptorius atsisako grąžinti postamentą į senąją vietą, atsisako mokėti baudą, kurios skyrimą  yra apskundęs Vyriausiajam administraciniam teismui.

Kultūros paveldo departamentas siekia, kad žmonės nustotų vogti istorinių antkapių bei jų liekanų detales iš Klaipėdos krašto kapinių, kurių neprižiūri artimieji.

Primename, kad skulptorius Stasys Mišeikis senovinį postamentą paėmė be leidimo ir panaudojo kurdamas paminklą Sąjūdžio dvidešimtmečiui, kuris pastatytas Klaipėdos pietinėje dalyje įrengtame parke.

Antkapio dalis – postamentas iki šio incidento buvo eksponuojamas senosiose Klaipėdos m. kapinėse. Skulptoriaus teigimu antkapis buvo naudojamas kaip kanalizacijos dangtis, todėl jis nematė nieko blogo jį paimdamas. Tačiau šioje kapinių vietoje nėra ir niekada nebuvo nei kanalizacijos trasų, nei jų šulinių.

Skulptorius Stasys Mišeikis pats yra nukentėjęs nuo panašių dalykų, nes po Klaipėdos pieno kombinato bankroto nežinomi asmenys kažkur išsigabeno jo skulptūrą „Baltijos kelias".

Senosios Klaipėdos kapinės buvo įsteigtos 1820 m. Kapinėse buvo laidojami žymiausi miesto žmonės. Tikėtina, kad įspūdingas naujajai skulptūrai panaudotas postamentas buvo skirtas neeiliniam klaipėdiečiui.

1975 m. kapinės buvo sunaikintos, o vietoje jų buvo įrengtas Skulptūrų parkas, kuriame per 15 metų 72 skulptoriai  iš visos Lietuvos (tarp jų  - ir S. Mišeikis) Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras.

Tačiau dalis istorinių kapinių senųjų antkapių, bei jų liekanų išliko, pvz. paminklas 1923 m. kovose už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos žuvusiems savanoriams. Atgimimo metu miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pažymėti išlikusių paminklų dalis, palaidojimo vietas, keletas paminklų buvo atstatyta, pvz. žymaus Klaipėdos mecenato J. L. Wiener (1795 - 1862) antkapis.

 

Kitos publikacijos:

Akmuo - ant savivaldybės pečių VE 2009 12 12 d.

Teismas: paminklas turi būti grąžintas   15min.lt Klaipėda: 2009 12 12 17:33

Valdžioje konservatoriai, bet politikoje dominuoja liberalizmas

Viduramžių skulptūra  - liberalus liūtas stipresnis už konservatyvų miestietį.

N.P.: aukščiau parašytas pavadinimas  - mano. Galvoju, kad mokslininkas santūriai, ironiškai, o gal net sarkastiškai, bet tiksliai apibūdina, kas vyksta.

Po tekstu – įdomesni komentarai.

Krizė ir liberalizmas

Romas Lazutka | lrt.lt 2009-12-09

Pirmuosius finansinius metus liberalai, atrodo, baigs pergalingai. Jie, būdami valdžioje, sėkmingai įgyvendina savo ideologines nuostatas. Metų pradžioje padidino socialinius mokesčius smulkiesiems verslininkams. Vasarą pradėjo stipriesiems naudingesnę studijų reformą.

Rudenį ėmėsi pensijų, nedarbo, ligos, motinystės išmokų ir paramos vaikams mažinimo. Kad neliktų abejonių dėl ideologinės orientacijos – į biudžeto projektą dar įdėtas ir pelno mokesčio sumažinimas.

Tiesa, visi minėti žingsniai visuomenei buvo pristatomi kaip neišvengiami dėl krizės, lyg ir nenoromis žengiami. Tačiau antikriziniai argumentai nelabai įtikina. Juk visi minėti socialiniai apkarpymai sumažins daugiausia Sodros išlaidas tik keliais šimtais milijonų litų. Tuo tarpu visas valdžios deficitas vos ne dešimt milijardų. Be to pagrindinę išlaidų ekonomiją duos pensijų mažinimas. Visų kitų smulkučių socialinių išmokų apribojimai yra ideologiniai ar net dogmatiniai, o ne antikriziniai.

Krizė tik likimo dovana liberalams. Ja galima pasiteisinti ir neprarasti politinės paramos net tų gyventojų, kurių gerovės sąskaita įgyvendinami pertvarkymai. Atviras cinizmas nesuderinamas su politinio žaidimo taisyklėmis, todėl kad ir kokie būtų sprendimai, jie turi būti paaiškinti kokia nors teisingumo traktuote. Atrodo, kad liberalios ideologijos politikams tai geriausiai sekasi.

Štai, pensijų mažinimas argumentuojamas dėl krizės sumažėjusiomis algomis. Tačiau, nutylima, kad ir iki krizės pensijos buvo labai menkos. Visą dvidešimtmetį išėjimas į pensiją lietuviams asocijuojasi ne su nerūpestingumu ir poilsiu, o su savo poreikių griežto ribojimo įtampa.

Didesnių pensijų mažinimas didesniu procentu rodo, kad nugali ne konservatorių, bet liberalų ideologija. Konservatoriams derėtų siekti, kad visuomenės susisluoksniavimas būtų atspindėtas ir socialinėse išmokose. Liberalai į socialinę apsaugą žiūri tik kaip į pagalbą skurstantiems, todėl nesupranta, kaip pensija ar bedarbio išmoka gali būti didesnė už skurdo ribą.

Panašūs ir paramos šeimai ar motinystės išmokų pertvarkymai. Suprantama, kad konservatoriams tradicinė šeima svarbiau nei socialdemokratams ar liberalams. Neveltui vos tik laimėję rinkimus, jie paskelbė šeimos rėmimo prioritetą. Tačiau ir čia laimi liberalai, nes parama motinystei ir šeimai ne pertvarkoma tradicinės šeimos naudai, bet paprasčiausiai sumažinama ar net naikinama.

Gali kilti klausimas, kodėl mažieji valdžios koalicijos broliai liberalai tokie tvirti? Kodėl jie geba savo ideologiją primesti didesnei partijai? Atsakymas, ko gero slypi partinių ideologijų negrynume. Tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai partijų viduje turi pakankamai savų liberalų, kad vykdytų liberalią socialinę politiką net ir turėdami daugumą koalicijose.

Todėl ekonomikos ciklai ir techniniai socialinės politikos klausimai nėra lemiami veiksniai reformose. Ūkio klestėjimo laikotarpiu socialdemokratai mažino mokesčius turtingųjų naudai ir pradėjo pensijų privatizavimą. Krizės metu konservatoriai atsisako šeimos rėmimo ir pensijų mažinimu aukoja pagyvenusių žmonių simpatijas. Galime tvirtai apibendrinti, kad Lietuvos socialinėje politikoje dominuoja liberalizmas. Tai nėra ekonominės krizės pasekmė, bet krizė liberalų rūpesčius tik sumažina.

 

ĮDOMESNI KOMENTARAI:

 

werner 2009-12-10 14:58

Stai kaip Lietuvos verslas solidarizavosi su visuomene:

1. sumazino samdomiems darbuotojams algas;

2. dar padidino mokesciu slepimo masta;

3. susimazino pelno mokesti

 

Daugiau 2009-12-10 11:34

Net ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje yra du biudžetai: vienas biudžetas tautai, paprastiems žmonėms ir verslininkams, kurį reikia užpildyti. Na, o tie mūsų oligarchai, lyg visai kiti žmonės, „baltieji", kuriems terūpi vienintelė problema – kiek milijardų pasiimti iš valstybės per monopolines kainas ir neteisėtus sandorius. Jiems valdžia tiktai duoda, leidžia pasiimti, bet ta tema - tabu, jos negalima liesti!..

 

Reda 2009-12-09 14:45

Pagarba profesoriui, jis tikrai teisus, ačiū už tiesų žodį. Kas dėl liberalizmo, tai matomai ir konservatoriai turi tas savybes, bet svarbiausia pono E. Masiulio dogma-reikia mažinti senatvės pensijas, kuo jie geresni, visiems sumažinome-liko tik pensininkai. Tai jaunojo politiko žodžiai, kokie jie taiklūs ir pasiteisinantys, nes kaip tarė-taip padarė. Tik šitie valdžiažmogiai, kurie susimetė šmutkes valdo šalį, nepagalvojo, kad jų lexusų-nuoma už mokesčių mokėtojų pinigus prilygsta 5 pensininkų pensiją, tai jaunojo politiko pono E. Masiulio išmastymas, taigi ar toli nueis tokia valstybė su tokiais susimetusiais šmutkes valdininkėliais?

 

Arvyds 2009-12-09 13:00

kaip bebūtų liūdna, autorius visiškai teisus. Lietuvoje liberalizmas=laukinis kapitalizmas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pagrindinė bėda, manau, absoliutus ideologinių partijų nebuvimas (visos partijos yra absoliučiai vieningos pinigų pagrindu) ir tautiečių, neįrašytų į taip vadinamų partijų sąrašus, nušalinimas nuo bet kokios įtakos Valstybės politikos formavime.

Už seną lempą bauda 500 Lt, o už 9 medžių nukirtimą - 350 Lt

Šarūno Vaitkaus nuotrauka: prisidengiant atrakcionais vykdomas barbariškas Palangos medžių kirtimas siekiant išvalyti sklypą naujoms statyboms ties istoriniu ‚Komodos' pastatu 2009-06-10, maskuojamieji statybos darbai po medžių nukirtimo raunami kelmai, o į jų vietą užpilamas smėlis.

N.P: siūlau savo kolegos iš Palangos straipsnį apie dvigubus aplinkosaugininkų standartus. Paspalvojimai žaliai ir raudonai, bei pajuodinimai - mano.

Ką saugo gamtos sergėtojas?

Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Vaitkus

Viena didžiausių Palangos vertybių, kuria didžiuojasi visi palangiškiai, tarp jų – ir aš, yra kurorto kraštovaizdis ir gamta, kurią privaloma saugoti ir ją puoselėti.

Atrodytų, kad tai turėtų daryti aplinkosaugininkai – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra. Ši institucija įkurta tam, kad jos specialistai rūpintųsi ir kontroliuotų, kad Palangos pakelės ir miškai nebūtų teršiami šiukšlėmis, kad kurorte savavališkai nebūtų kertami medžiai, kad teršalai ir atliekos nebūtų verčiamos į jūrą, Rąžę bei aplink Palangą ir Šventąją esančius kitus vandens telkinius.

Deja, tenka pripažinti, kad aplinkosaugininkai turi kur kas „svarbesnių" darbų. Šią savaitę vienas uolus Palangos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Remigijus Buožius nubaudė du pedagogus už tai, kad šie mokyklos, patalpose, į kurias negali patekti pašaliniai asmenys, laikė kelias perdegusias dienos šviesos lempas. 500 litų asmeninėmis baudomis nubausti Palangos senosios gimnazijos bei „Baltijos" pagrindinės mokyklos pedagogai.

Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima taip griežtai ir pirmą kartą be įspėjimo bausti už tokį pažeidimą. Tai labiau panašu į darbo imitavimą, o ne į darbą ir sąžiningą pavestų pareigų atlikimą.

Pedagogai sutinka, kad jie nusižengė Atliekų tvarkymo taisyklėms, nes kelias perdegusias lempas mokyklos patalpose laikė ilgiau kaip tris mėnesius. Bet tos patalpos buvo rakinamos, į jas jokie pašaliniai asmenys negalėjo patekti. Ir pats griežtasis inspektorius nebūtų nustatęs pažeidimo, jei, pavyzdžiui, pedagogai nebūtų parodę, kur laikomos tos lempos.

Priežastis, kodėl jos nebuvo išvežtos per tuos tris mėnesius, akivaizdi ir logiška. Už kiekvieną bendrovės, išvežančios tas lempas, iškvietimą reikia mokėti. Remiantis R.Buožiaus logika, reikėtų daryti taip: vos tik perdega lempa, iškart kviesti specialią bendrovę, kuri ją išvežtų, ir kaskart mokyklai pateiktų sąskaitą. Ugdymo įstaigų materialinė padėtis labai prasta, o finansavimas vis mažinamas. Todėl toks pavienės lempos išvežimas gali turėti didelę kainą, pavyzdžiui, būtinybę mokytojus varyti nemokamų atostogų, nes pristigs pinigų algoms.

Beje, kai tik R.Buožius nustatė „pažeidimą" lempos iš mokyklų buvo išvežtos. Paprasčiau tariant, pažeidimas greitai buvo pašalinti. Tačiau R.Buožius į tai neatsižvelgė ir po kelių dienų priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir skyrė baudas pedagogams – kiekvienam po 500 litų. Mokytojai baudas privalės sumokėti iš savo kišenės, todėl jų šeimose Kalėdos tikrai nebus linksmos, nes pedagogai ir taip skaičiuoja kiekvieną litą.

R.Buožiui niekas netrukdė mokyklų atstovas už „pažeidimą" skirti po įspėjimą. Tokiu būdu aplinkosaugininkas bent jau būtų kompensavęs savo padarytą pažeidimą, nes gamtos sergėtojai privalo bendradarbiauti su fiziniais ir juridiniais asmenimis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie aplinkos kokybės pokyčius, dalyvauti aplinkosauginio švietimo veikloje. Paprasčiau tariant, R.Buožius turėjo bendradarbiauti ir su mokyklomis bei jų vadovus informuoti, kad negalima įstaigose laikyti perdegusių lempų.

Galvoje kirba įvairiausios mintys, kodėl inspektorius toks stropus. Galbūt jam reikėjo įvykdyti metinį baudų surinkimo planą. Juk metai baigiasi, o jis, matyt, nuo plano atsilieka. Tačiau kodėl tuomet inspektorius neieško pažeidimų ten, kur jų tikrai galima rasti. Neabejoju, kad „prisikabinti" galima ir prie didžiųjų prekybos centrų, ir prie degalinių. Tačiau kam bausti gigantus, kurie gali pasipriešinti ir, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad uolus inspektorius netektų darbo. Kur kas lengviau ir saugiau paskutinį kąsnį atimti iš pedagogų.

Įdomu, kodėl R.Buožius toks stropus nebuvo šiųmetės vasaros pradžioje, kai reikėjo bausti J.Basanavičiaus gatvėje maumedžių giraitę savavališkai iškirtusius olandų verslininkus, kurie tokiu būdu „prasiplatino" vietą, kad joje tilptų daugiau atrakcionų.

Tas pats R.Buožius tuomet nustatė, kad savavališkai buvo iškirsti devyni medžiai – eglės, paprastieji ir europiniai maumedžiai, klevai, kurių skersmuo siekė nuo 17 iki 36 centimetrų. Inspektorius taip pat išsiaiškino, jog buvo iškirsti ir penki krūmai, prie kurių aplinkosaugininkas kažkodėl priskyrė ir plačialapius klevus. Tiesa, liudininkai teigė, kad buvo iškirta mažiausiai dvidešimt medžių, tačiau gamtos sergėtojas nerado ar nenorėjo rasti tai patvirtinančių įrodymų.

Už tai, kad užsieniečiai verslininkai J.Basanavičiaus gatvėje kaip reikiant pamosavo kirviais, sudarkė labiausiai saugomos ir istoriškai vertingiausios Palangos vietos kraštovaizdį, R.Buožius olandams skyrė 350 litų baudą.

Kur logika? 350 litų už miesto centre įžūliai bei savavališkai iškirstus medžius ir 500 litų už mokykloje laikomas kelias perdegusias lempas.

Atsakymą R.Buožius turi ir jį pateikė žiniasklaidai. Cituoju: „Aišku, pažeidimas netoleruotinas ir tai negerai. Bet devyni medžiai nėra daug. Blogai tik tai, kad jie nupjauti miesto centre, arti J.Basanavičiaus gatvės. Bet juk gyvenime visko būna".

Tiesa, jis dar pasidžiaugė, jog žiniasklaida aprašys, kaip „griežtai" aplinkosaugininkai nubaudė verslininkus už savavališkai iškirstus medžius. Esą kiti išsigąs ir taip nesielgs.

Apibūdinti tokį darbą, o tiksliau – darbo imitavimą, galima tik vienu žodžiu – parazitavimas. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė vis dažniau prabyla apie įstaigas, kurių funkcijos iki šiol neaiškios, o jų „reikšmingi" darbai prasilenkia su logika naikinti.

Klaipėdos valdžia persekioja principingą kontrolierę dėl kanceliarinių vokelių

Nuotraukoje – principinga Klaipėdos m. savivaldybės tarybos kontrolierė Rimutė Judita Drazdauskienė.

N.P.: Vadovų ir politikų darbas nėra normuojamas – jie gali dirbti kad ir naktimis ir praktiškai neribotai naudoti kanceliarines priemones, tarnybinius telefonus ir valdiškus automobilius su valdišku benzinu. Klaipėdoje atsirado gudručiai tarybos nariai – vicemeras, tarybos sekretorius, bei mero patarėja, kurie įsigeidė dar ir papildomų neteisėtų kanceliarinių vokelių. O čia principinga kontrolierė atliko tyrimą ir prasidėjo baisus politikų staugimas.

Nieko naujo šiame pasaulyje – Klaipėdos politikai niršta, kad atsiranda skaidrumas dėl jų neteisėtai imamų kanceliarinių vokelių ir todėl persekioja principingą kontrolierę Klaipėdos savivaldybės kontrolierę Rimutę Juditą Drazdauskienę. Todėl tegu pastaugia. Bet nereikia kišti nagų prie principingos tarnautojos.

Prieš porą mėnesių kabinėjosi prie jos ataskaitos būtent dėl tų vokelių ir, neeilinis atvejis Lietuvoje – nepritarė kontrolieriaus tarnybos ataskaitai. Ačiū Dievui, kad toks nepritarimas dar neleidžia jos atleisti iš pareigų – pakankamai saugiklių Vietos savivaldos įstatyme ir kt.įstatymuose.

Ir dar situacija yra nemaloni tuo, kad kontrolierė tyrimą atliko ne savo pačios, o prokuratūros reikalavimu, kuriam ji negalėjo nepaklusti. O tirdama negalėjo nepastebėti, kad vicemerai ir kiti politikai, gaunantys algą ir pilną kanceliarinį aprūpinimą praktiškai visą parą ir išeiginėmis dienomis, dar gauna ir papildomą kanceliarinį nepamokestinamą jokiais mokesčiais ir neatsiskaitytiną vokelį.

Esu ir pats „kaltas" šioje istorijoje, nes nuo mano pareiškimo prokuratūrai ir prasidėjo tas pavedimas kontrolierei (tekstai čia http://tiny.lt/8i88hr9  ir šio str. apačioje).

Linkiu Klaipėdos savivaldybės kontrolierei Rimutei Juditai Drazdauskienei kuo didžiausios ištvermės, atkaklumo ir sėkmės, padėsime kuo galėsime, ir kuo negalėsime  - taip pat padėsime, laikykitės.

 

Kontrolierei – kerštas dėl „vokelių"

Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt „Klaipėda" 2009 12 08

Nuomonė: „Matyt, kažkam nepatinka, kad randame įvairiausių pažeidimų", - taip apie savo nesutarimus su savivaldybės administracija ir politikais komentavo kontrolierė R.J.Drazdauskienė.

Užuot šalinę nustatytus pažeidimus, valdininkai savo energiją skiria bylinėjimuisi su trūkumų radusia savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

Nurodė prokurorai

„Savivaldybė mano vadovaujamą tarnybą pirmą kartą padavė į teismą. Manau, kad toks atvejis gali būti ir pirmas Lietuvoje. Tai paprasčiausias kerštas. Matyt skauda, jog prisikabinau prie kanceliarinių išmokų", - žodžių į vatą nevyniojo savivaldybės kontrolierė Rimutė Judita Drazdauskienė.

Savivaldybė teismui apskundė R.J.Drazdauskienės vadovaujamos tarnybos patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, mero patarėja Audra Daujotienė ir tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis nuo 2008 metų spalio 1 dienos neteisėtai gauna vadinamuosius vokelius – išmokas, padengti jų, kaip su tarybos narių veikla, patirtas kanceliarijos, ryšio, transporto išlaidas.

„Tokį patikrinimą atlikome todėl, kad gavome nurodymą iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros. Prokurorų nurodymus privalome vykdyti. Žinia, prokuratūra tuo metu tyrė, ar politikai teisėtai gauna „vokelius", - teigė kontrolierė.

Nepateikė skaičių

Patikrinimo akte konstatuojama, kad mero pavaduotojai, patarėjai ir tarybos sekretoriui gali būti skirta tik tiek pinigų susimokėti už kanceliarines, ryšio ir transporto paslaugas, kiek jų nesuteikia savivaldybės administracija.

„Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame mūsų tarnybai adresuotame rašte aiškiai pasakyta, kad administracija šiems trims darbuotojams yra suteikusi darbo kabinetus, nustatyti pokalbių telefonu limitai, duodama popieriaus, kitų kanceliarinių priemonių. Tačiau niekada nebuvo atlikta jokių skaičiavimų, ar mero pavaduotoja, patarėja ir tarybos sekretorius patiria papildomų išlaidų, kurioms padengti ir turi būti skirtos išmokos", - aiškino R.J.Drazdauskienė.

Kontrolės ir audito tarnyba patikrinimo aktą perdavė prokuratūrai, o savivaldybę įpareigojo nustatytus pažeidimus pašalinti.

Pažeidimų nepripažino

„Mes manome, kad trūkumų nebuvo nustatytam, todėl patikrinimo aktą ir apskundėme teismui, prašėme, kad jis būtų pripažintas negaliojančiu", - teigė savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Eimantaitė.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą nutraukė, nes, jo teigimu, kontrolierių surašytas patikrinimo aktas savivaldybei jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jis esą buvo skirtas prokuratūrai.

Savivaldybė tokią nutartį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.

„Mūsų tarnybos bylinėjimąsi su savivaldybės administracija vertinu labai paprastai. Man keršija už tuos „vokelius". Be proto užsiuto dėl tų pinigų. Tikrindami įvairias savivaldybės darbo sritis, randame įvairiausių pažeidimų. Tačiau kai prisilietėme prie konkrečių pinigų, atsidūrėm teisme", - neslėpė R.J.Drazdauskienė.

 

               KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

               TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA

 

                          Liepų g. 11,  LT- 91502  Klaipėda,  mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt _____

 

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius.

Tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317,

el. paštas info@prokuraturos.lt                                                                                                                                                                                                           2009 02 04 Nr.

 

DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMO SUSTABDYMO NETEISĖTAI PERVEDANT IŠMOKAS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS MIESTO VICEMEREI, TARYBOS SEKRETORIUI IR MERO PATARĖJAI

 

Pirmiausia Jūsų institucijai norėčiau padėkoti už tai, kad Klaipėdos m. prokuratūra ėmėsi priemonių sugrąžinti į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą šio miesto savivaldybės tarybos narių neteisėtai gautus atlyginimus (nes nebuvo pateikę pažymų apie savo darbovietėse negautą atlyginimą už savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžių laiką, o imti dvigubą atlyginimą už tą patį laiką ir darbovietėje ir savivaldybės taryboje įstatymai draudžia). Gaila tik, kad iki šios dienos Klaipėdos m. savivaldybės administracija niekaip neišsiunčia savivaldybės tarybos nariams jokio prašymo sugrąžinti į savivaldybės biudžetą jiems neteisėtai pervestas lėšas.

Tačiau turiu nusistebėti, kad ta pati Jūsų institucija  - Klaipėdos m. prokuratūra – analogiškoje situacijoje nesiima jokių priemonių sustabdyti kitą besitęsiantį įstatymo pažeidimą:

2008 10 01 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymų redakcija. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas" pasakyta, kad : ... 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka."

Tačiau Klaipėdos m. savivaldybės administracija pažeidžia šį reikalavimą ir po šio įstatymo įsigaliojimo nuolat išmoka tūkstantines minėtas išmokas Klaipėdos miesto vicemerei J.Simonavičiūtei , tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui ir mero patarėjai A.Daujotienei.

Tai padaryti administracija neturėjo teisės, nes visi trys aukščiau paminėtieji gauna iš savivaldybės administracijos atlyginimus, jiems yra skirti valdiški kabinetai, valdiški telefonai, jie naudojasi savivaldybės automobiliais, yra aprūpinti valdiškais kompiuteriais, interneto ryšiu, popieriumi, pieštukais, trintukais, sąvaržėlėmis ir pan.

Kreipiausi raštu (kopija pridedama) į Klaipėdos m. prokuratūrą prašydamas sustabdyti šį neteisėtą veikimą, tačiau užuot sustabdę šiuos neteisėtus veiksmus, pareigūnai tyrimą perdavė savivaldybės kontrolieriaus tarnybai. Pastaroji tyrimo nepradeda, nes savivaldybė jiems neperduoda duomenų, o tuo metu minėti išmokėjimai tęsiasi. Klaipėdos m. prokuratūra apie tai žino, tačiau nestabdo neteisėto biudžeto lėšų panaudojimo.

Maža to, savivaldybės buhalterijos darbuotojai, vykdydami įstatymo reikalavimus, atsisakė vykdyti neteisėtus veiksmus, tačiau administracijos direktorius A.Každailevičius davė raštišką nurodymą tęsti neteisėtus pervedimus į aukščiau paminėtų tarybos narių asmenines sąskaitas.

Taigi, dėl Klaipėdos m. prokuratūros neveiklumo toliau tyčiojamasi iš įstatymo, žeminami įstatymus gerbiantys savivaldybės darbuotojai.

Prašau sustabdyti minėtas neteisėtas veikas, inicijuoti aukščiau paminėtų neteisėtai išmokėtų išmokų sugrąžinimą į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą, imtis priemonių pažeidėjams nubausti ir, kas svarbiausia, užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nesikartotų.

Priedas: minėto rašto kopija, 1 lapas.

 

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas                                                                                                                                                     Naglis Puteikis

 

Kiti el.paštai: nputeikis@agency.lt; puteikis@gmail.com

 

               KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

               TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA

 

                          Liepų g. 11,  LT- 91502  Klaipėda,  mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt _____

 

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai

Vilties g. 12, LT-91001 Klaipėda.

Faksas (8 46) 41 01 02; tel. (8 46) 41 00 78

klaipedos.miestas@prokuraturos.lt

2008 12 09 Nr

 

DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMO NETEISĖTAI PERVEDANT IŠMOKAS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS MIESTO VICEMEREI, TARYBOS SEKRETORIUI IR MERO PATARĖJAI

 

Pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad ėmėtės priemonių sugrąžinti į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą šio miesto savivaldybės tarybos narių neteisėtai gautus atlyginimus (nes nebuvo pateikę pažymų apie savo darbovietėse negautą atlyginimą už savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžių laiką, o imti dvigubą atlyginimą už tą patį laiką ir darbovietėje ir savivaldybės taryboje įstatymai draudžia).

Tačiau iki šios dienos Klaipėdos m. savivaldybės administracija niekaip neišsiunčia savivaldybės tarybos nariams jokio prašymo sugrąžinti į savivaldybės biudžetą jiems neteisėtai pervestas lėšas, todėl prašyčiau paskubinti šį procesą.

Tuo labiau, kad Klaipėdos m. savivaldybės tarybos ir administracijos vadovai tokį Jūsų neryžtingumą supranta klaidingai: atlyginimų ir išmokų sityje teisinis nihilizmas Klaipėdos m. savivaldybės taryboje ir administracijoje kas dieną vis labiau klesti:

 

2008 10 01 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymų redakcija. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas" pasakyta, kad : ... 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka."

Tačiau Klaipėdos m. savivaldybės administracija pažeidžia šį reikalavimą ir po šio įstatymo įsigaliojimo jau 3 kartus išmokėjo tūkstantines išmokas Klaipėdos miesto vicemerei J.Simonavičiūtei , tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui ir mero patarėjai A.Daujotienei.

Tai padaryti administracija neturėjo teisės, nes visi trys aukščiau paminėtieji gauna iš savivaldybės administracijos atlyginimus, jiems yra skirti valdiški kabinetai, valdiški telefonai, jie naudojasi savivaldybės automobiliais, yra aprūpinti valdiškais kompiuteriais, interneto ryšiu, popieriumi, pieštukais, trintukais, sąvaržėlėmis ir pan.

 

Prašau nutraukti aukščiau minėtas neteisėtas veikas, sugrąžinti neteisėtai išmokėtas išmokas į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą, imtis priemonių pažeidėjams nubausti ir, kas svarbiausia, užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nesikartotų.

 

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas                                                               Naglis Puteikis

 

Kiti el.paštai: nputeikis@agency.lt; puteikis@gmail.com

Dienraštis "Klaipėda': N.Puteikis – per švelnus

Nuotraukoje: Pastatas Tilžės g. 4, buvęs malūnas senamiesčio (U17) teritorijoje, unikalus buvusio pietinio Klaipėdos priemiesčio, kuriame aktyviai plėtota malūnininkystė, akcentas. Nuo XVII amžiaus malūno sklype plėtota pramoninė veikla, apie malūno veiklą anksčiausi duomenys iš XIX a. antrosios pusės, 1910, 1929 ir pokario metais malūnas rekonstruotas. 1945 m. tai buvo pirmoji Klaipėdoje gamybinę veiklą atnaujinusi įmonė; grūdų malimo funkciją pastatas atliko iki XX a. pr. ir paskutiniu metu priklausė bendrovei „Kretingos grūdai".

Pastatas pradėtas griauti 2006 m. balandį (per Šv. Velykas) vykdant nekilnojamojo turto bendrovės „Aidila" ir UAB „Prie Rąžės" administruojamą investicinį projektą statyti malūno vietoje modernų kvartalą.

Griovimas sustabdytas visuomenei pradėjus protesto akcijas.

N.Puteikis – per švelnus kl.lt 2009 12 07

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/n-puteikis-per-svelnus-252281

Miesto mero R.Taraškevičiaus apskųstas N.Puteikis jo veiklą tyrusios Kultūros paveldo departamento ekspertų komisijos nuomone elgiasi teisingai, o kartais net pernelyg liberaliai.

Daugelis šių išvadų sutampa su visuomeninės Klaipėdos kultūros paveldo komisijos nuostatomis.

Sveikiname istoriką, paminklosaugininką V.Vaivadą išrinktą Metų klaipėdiečiu

Nuotraukoje: Metų klaipėdiečiai 2009, trečias iš dešinės pirmoje eilėje– istorikas, paminklosaugininkas Vacys Vaivada.

N.P.: 2008 Metų šviesuoliu pripažintas Romas Adomavičius, kurėno vairininkas, Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos skyriaus vedėjas, nominuotas už tiriamąsias ekspedicijas po Kuršmares.

2007 Metų šviesuolis - istorikas Dainius ELERTAS, sutelkęs miestiečius Klaipėdoje griaunamų paminklų išsaugojimui, o 2007 Garbės klaipėdietis - muziejininkas ir visuomenininkas Dionyzas VARKALIS.

Dabar dar vienas aktyvus paminklosaugininkas, istorikas, viešo intereso gynėjas išrinktas 2009 Metų klaipėdiečiu – Vacys Vaivada, sveikiname.

Išrinkti 2009-ųjų Metų klaipėdiečiai

www.ve.lt/?data=2009-12-04&rub=1065924810&id=1259869439

Klaipėdoje jau penkioliktą kartą išrinkti ir pagerbti Metų klaipėdiečiai. Dienraštis "Vakarų ekspresas", suvokdamas save kaip Klaipėdos bendruomenės dalį, vis labiau stengiasi įtraukti skaitytojus į miesto gyvenimo formavimą. Siekiame, kad jie naudotųsi ne tik savo teise žinoti - skaitytų, bet ir patys kalbėtų, siūlytų, diskutuotų, reikštų savo nuomonę, o svarbiausia - veiktų. Metų klaipėdiečiai - tai pirmiausiai veiksmo žmonės. Jie keičia mūsų gyvenimus į pozityviąją pusę. Jie keičia Klaipėdą, jie myli Klaipėdą ne deklaracijomis, o poelgiais. Jie veikia, o mes norime tai pastebėti, paviešinti ir visų klaipėdiečių vardu jiems padėkoti.

2009-ųjų Metų filantropu tapo Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, gelbėjantis, gydantis ir grąžinantis jūrai Baltijos pilkuosius ruonius.

Metų šviesuoliu pripažintas Jūros šventės metu vykusios įspūdingos regatos "The Tall Ships' Races Baltic" vadybininkas Kipras Paldauskas.

Meniška siela išrinktas šokių kolektyvo "Intrus" vadovas, choreografas Mindaugas Lekauskas, nominuotas už nuolatinį darbą su jaunimu, šokių kultūros propagavimą ir Klaipėdos garsinimą tarptautiniuose šokių konkursuose.

Garbės klaipėdiečio vardą pelnė istorikas Vacys Vaivada, inicijavęs teminius renginius visuomenei "Vakarai su senąja Klaipėda", "Žemaitijos istorijos puslapiai".

Jaunojo talento nominacijoje laimėjo dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja Kristina Muravjova, sukūrusi klaipėdietišką roko operą "Eglė žalčių karalienė".

Laureatai ir visi penkiolika nominantų buvo pagerbti bei apdovanoti simbolinėmis statulėlėmis iškilmingo vakaro "Pramogų banke" metu.

"Džiaugiamės, kad organizuodami "Metų klaipėdiečio" rinkimus, suteikiame galimybę padėkoti ir pagerbti gerus darbus be atlygio darančius, garbingus ir talentingus klaipėdiečius, garsinančius mūsų miesto vardą. Tikimės, jog tokiu būdu prisidedame prie Klaipėdos bendruomeniškumo puoselėjimo. Svajojame visus Metų klaipėdiečius - tikrąjį mūsų miesto žiedą - ateityje suburti į atskirą klubą", - sakė dienraščio "Vakarų ekspresas" vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus.

Prienuose šiukšlių mokestį rinks pagal elektros skaitliuko parodymus

N.P.: Šiukšlių surinkimo centrai pagal išlaidas, korupciją ir asmeninių bei partinių pažįstamų įdarbinimą jau pralenkė iki tol šiose srityse pirmavusias vandens tiekimo įmones.

Iš gyventojų įsigudrinama rinkti pinigus už nesuteiktas paslaugas vis rafinuotesniais būdais. Plika akimi matosi, kad visos Lietuvos šiukšlininkai vienijasi, perteikdami vieni kitiems blogą patirtį.

Kokių tik monų neprisigalvoja šiukšlių surinkėjai,kad tik nereikėtų dirbti.

Išradingiausias, atrodo, šioje srityje bus Prienų meras, nes jis sugalvojo dar patogesnį būdą žmonių mulkinimui ir šiukšlininkų patogumui – mokestį už šiukšles rinkti pagal ... elektros skaitliuko parodymus. Suprask, kas naudoja elektrą, tas proporcingai pagal jo sunaudojimą ir prišiukšlina.

Lyg ir įstojome į Europos sąjungą, o žmogaus ir vartotojų teisių srityje kuo toliu, tuo labiau nuo jos tolstame.

Kaimo gyventojai verčiami mokėti už šiukšlių konteinerius, kurių neužsakė ir kuriais niekada nesinaudojo

Albinas Čaplikas, „Valstiečių laikraštis"2009 12 02 d.

Prienų rajono gyventojai į susitikimą su rajono meru ir jo pagalbininkais atvyko ne tuščiomis – beveik kiekvienas rankoje spaudė kvitus ar sąskaitas. Juose juodu ant balto buvo įrašyta konkretaus gyventojo skola už paslaugas, kurių jis neprašė, o kai kuriems tų paslaugų niekas ir nesuteikė.

Sąskaitų antplūdis

„Prie mano namo nėra šiukšlių konteinerio, niekada nemačiau, kad būtų atvažiavusi ir šiukšles surenkanti mašina, tačiau sąskaitas paštininkė neša vieną po kitos. Ant pirmosios nurodyta sumokėti 86 litus, ant kitų – dar 39 Lt, 60 Lt, vėl 39 Lt ir ant paskutinės – 40 litų. Iš manęs, pensininkės, nori atimti 264 litus už kažkokių atliekų išvežimą, nors niekas nieko neišvežė, be to, tiek atliekų aš, viena gyvendama, nesurinkčiau net norėdama", – stebėjosi Balbieriškio seniūnijos Norkūnų kaime gyvenanti Janina Kazlauskienė ir rodė sąskaitas Prienų rajono merui.

Invalidumo grupę turinti 80-metė Vanda K. gavo pranešimą sumokėti 96 litus. Seniūnijoje moteriai paaiškino, kad jai skirtas atliekų konteineris pastatytas... už 400 metrų nuo sodybos, nes mašina siauru keliuku negalinti arčiau privažiuoti.

„Neseniai sulaukiau grasinančio rašto: jeigu nesumokėsiu, tai atvažiuos antstoliai ir areštuos mano namus. Sumokėjau ir galvojau, kad ilgam paliks mane ramybėje, tačiau greitai gavau kitą sąskaitą – vėl prašo 96 litų, nors aš nė vienos šiukšlelės į tą konteinerį neįmečiau, nes neturiu sveikatos iki jo beveik pusę kilometro nueiti", – pasakoja Vanda K.

Naudojiesi ar nesinaudoji paslauga – mokėk

Į šiukšlininkų spąstus pateko ir nedidelė, bet Kunigiškių kaimo gyventojams labai reikalinga parduotuvė. Autobusai į miestą retai važiuoja, o kai retkarčiais važiuoja, tai kelionė ne iš pigiųjų, todėl žmonės ir suka būtiniausių prekių į savo parduotuvę. Bet vieną dieną prie parduotuvės atsirado nedidelis konteineris atliekoms. Šiukšlių surinkėjai suskaičiavo kvadratinius metrus ir kiekvieną mėnesį parduotuvėlei pateikia 72 litų sąskaitą. Tai – ne vienintelis naujas mokestis, todėl vedėja jau kalba apie parduotuvėlės uždarymą.

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Vairas" irgi sulaukė šiukšlininkų vizito. Ne bet kokio. Bendrijos vadovas Petras Lakštauskas sako gavęs pranešimą iš teismo su ieškiniu sumokėti 324 litus.

„Išsiaiškinau, kad konteineris stovi už pusės kilometro. Gal kas nors į jį ir pila šiukšles, bet tik ne mes. Štai tokia tvarka", – stebisi P.Lakštauskas.

Dokumentuose – šiukšlių ar oro kalnai?

Prieš kelerius metus galiojusią kitokią tvarką Prienų rajono meras vadina netvarka. Anksčiau, kai susikaupdavo daugiau šiukšlių, prieniškiai pranešdavo komunalininkams ir šie už nustatytą mokestį šiukšles išveždavo. Atliekų išvežimas kainuodavo apie 6 litus už konteinerį. Dabar kitaip – mokėk 16 litų per mėnesį ir niekam nesvarbu, reikia tau šios paslaugos ar nereikia. Beje, šis mokestis galioja ir žiemą, kai kaime šiukšlių gerokai mažiau. Kodėl taip atsitiko?

Paaiškėjo, kad prieš metus Prienų rajono savivaldybė ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras bei atliekų išvežimo paslaugas teikianti UAB ,,Dzūtra" susitarė ir sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo Prienų rajono savivaldybės aptarnavimo zonoje bei jų transportavimo į Alytaus regioninį sąvartyną.

Ataskaitose auginami šiukšlių kalnai

Prienų rajono meras A.Vaicekauskas sakė neketinantis keisti sutarties sąlygų. Rajonas yra vienas iš kelių privalomos rinkliavos už atliekas įvedimo pradininkų Lietuvoje. Žmonės nepatenkinti? Niekai. Pripras.

„Matote, dabar žmonės labai migruoja. Pavyzdžiui, vasarą daug kas gyvena kaimuose, o žiemą išvyksta į miestus, taigi už šiukšlių surinkimą niekas nemokėdavo", – ieško argumentų meras.

Privalomojo apmokestinimo autorius turėjo būti suktas žmogus. Kaip apmokestinti sodybos šeimininką, jeigu jis žiemą joje apsilanko vos kartą kitą? Nėra žmogaus, nėra ir šiukšlių. Todėl ir sumanyta mokestį skirti ne žmogui, bet ... plotui.

Susitikime su pasipiktinusiais rajono gyventojais meras A.Vaicekauskas sakė turįs gerą širdį, todėl nuo atliekų surinkimo mokesčio yra atleidęs apie 400 rajono gyventojų – net 15 proc. visų šio mokesčio mokėtojų. Meras kvietė pas jį atvykti ir 80-metę Vandą, J.Kazlauskienę, kitus labiausiai pasipiktinusius gyventojus – ir jiems suteiksiąs išimtį.

Apskritai meras pasidžiaugė, kad gyventojai yra tokie aktyvūs, kad veikia savivalda, tačiau tuo pat metu piktinosi šio susitikimo iniciatoriais. Akivaizdu, kad kaimo gyventojai mero neįtikino atsisakyti sutarties su atliekų tvarkytojais ir surengti naują viešą konkursą. Per mažas spaudimas. Prieniškiai elgėsi kultūringai, langų nedaužė, šakėmis nemojavo. Todėl meras prasitarė apie naujas idėjas: „Gal reikės atliekų surinkimo mokestį susieti su elektros skaitiklio rodmenimis".