Valstybinė kultūros paveldo komisija neturi pinigų išvažiuojamiesiems posėdžiams

Nuotraukoje: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė

N.P.: tai labai blogai, nes Seimui atskaitinga kontrolės institucija nebegali vykdyti dalies savo funkcijų.

G. Drėmaitė: žmonės mąsto vadovaudamiesi tik siaurais savo interesais

Ve.lt;  elta.lt 2010 m. vasario 08 d.

Vilnius netenka labai daug architektūrinės atributikos, apgailestauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

"Man labai skaudu, kad ant senų namų nebelieka kaminų, kadangi pirmajame aukšte yra kokia nors kavinė - jai turi būti trauka. Todėl kieme yra pastatomi "vargonai". Pereikime per keletą kiemų ir matome vamzdžius - gyventojai miegoti negali, nes kai vėjas pučia, tai "muzika" groja", - sakė G. Drėmaitė, pirmadienį apsilankiusi pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Jai nerimą kelia ir tai, kad Vilniaus kiemai yra uždaromi, kai kurios prabangios parduotuvės sumontuoja vitrinas iki šaligatvio, kad nesureguliuotas transportas.

"Meras, matyt, būdamas baikeris, sugalvojo dar vieną dalyką, kad į senamiestį galima važinėti motociklais. Kodėl šv. Onos bažnyčią reikia restauruoti? Todėl, kad mašinos važiuoja šalia pat bažnyčios nemažindamos greičio, vibracija duoda savo rezultatus", - sakė G. Drėmaitė.

Jos pastebėjimais, pas mus įstatymai tokie, kad visuomet galima rasti landą, ir jeigu neparašyta, tai kodėl negalima?..

"Lietuva yra Lietuva. Čia lietus lyja, čia žmonės kombinuoja, čia žmonės galvoja tik vadovaudamiesi siaurais savo interesais. Kas darosi Kuršių nerijoje? Tai - pasaulio paveldo objektas, faktiškai ten žiemą tušti namai, nes vien pasistatytos vilos, o mes kalbame apie Neringos gyvenvietę, kad ten turi būti žmonėms geresnės sąlygos, o viskas atvirkščiai - naikinama", - teigė G. Drėmaitė.

Pas Seimo vadovę apsilankiusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė apgailestavo dėl nepakankamo komisijos finansavimo. "Kalbėjome apie visas institucijas, kurios yra atskaitingos Seimui, kad jos turėtų vienodas sąlygas ir pareigas. Komisija gavo labai mažai pinigų šiais metais ir negali atlikti savo pareigų. Mes norime, kad per metus būtų skirta mums nors 700 tūkst. litų. Šiuo metu per metus turime tik 500 tūkst. litų", - sakė G. Drėmaitė.

Dėl tokio kuklaus finansavimo komisija, anot jos vadovės, negali rengti išvažiuojamųjų posėdžių, kurie yra suplanuoti. "Mes galime vertinti, pavyzdžiui, Kuršių neriją tik iš popierių, faktiškai negalime kalbėtis telefonais, išjungėme juos, palikome tik tris. Mes taupome, nes neturime iš ko už šilumą susimokėti, neturime benzinui pinigų, mūsų darbuotojai eina 1,5 mėnesio nemokamų atostogų, kad išgyventume", - teigė G. Drėmaitė.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.

Teismas negailestingas paveldosaugininkų aferoms

Nuotraukose:

1. Suskilusi siena po A.Lydekos palėpe Žydų 4a, Vilniuje sustabdžius neteisėtus darbu;

2. Ta pati siena, bet jau sustiprinta po nuobaudos skyrimo;

3. Išsaugotos arkos liekanos A.Lydekos palėpėje Žydų 4a, Vilniuje, kurios turėjo būti sunaikintos pagal paminklosaugininkės suderintą projektą.

N.P.: daugelyje savivaldybių teritorijų planavimo ir statybos srityje 20 metų sėkmingai dirba šeimyniniai kooperatyvai, kai vyras valdžioje, o žmona gauna atitinkamus užsakymus. Politikams tai tinka ir patinka, bėda ta, kad kenčia paveldas:

Štai vyr.architektas Klaipėdoje yra Almantas Mureika, o jo žmona Vida Mureikienė – smarkiai praktikuojanti Klaipėdos mieste architektė, ant kapinių suprojektavusi apartamentus.

Arba vyras yra Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas, pvz. Egidijus Dedūra Vilniuje, o jo žmona Birutė Dedūrienė vos nesugriovė saugomų kultūros vertybių sienų po Seimo nario A.Lydekos palėpe Žydų 4a, Vilniuje. Ji ši užsakymą gavo iš firmos „Renova", kuriai vadovauja liūdnai paminklosaugiškai pagarsėjęs architektas A.Songaila, kurio rengtas viešbučio „Novotel" projektas priešais Vyriausybės pastatą sukėlė visuomenės protestus dėl paminklosaugos reikalavimų pažeidimo. Pastatas nedidelis – tik kelių aukštų, užtat pastogė penkių auštų. Po šio tikrai genialaus A.Songailos atradimo Aplinkos ministerija turėjo taisyti STR-us statybos techinius reglamentus.

Arba štai dar vienas variantas  - vyras dirba „paveldosauginiu derintuvu" (derinantis priešprojektinius pasiūlymus ir išduodantis  paminklosaugines projektavimo sąlygas), pvz. Ramūnas Bartkus Klaipėdoje (dabar dirba Neringos vyr.architektu), o jo žmona – smarkiai projektuojant įvairius paveldo objektus Liuda Bartkienė.

Tokiems šeimyniniams kooperatyvams, kurie apsiima pernelyg didelius krūvius, arba projektuojantys ypač reikšmingus objektus (pvz. seimo narių palėpes) reikalingi papildomi „darbininkai-talkininkai" dirbantys valdiškose paminklosaugos įstaigose:

 

Seimo nario A. Lydekos palėpės rekonstrukcijos projektą suderinusi paveldosaugininkė nubausta teisėtai

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistės Laimos Navickienės skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Valstybės tarnautoja nusižengė pritarusi Seimo nario Armino Lydekos palėpės Žydų g. 4A neteisėtai rekonstrukcijai.

KPD vyr. specialistė L. Navickienė nusižengė aplaidžiai atlikdama savo pareigas. Ji leido A. Lydekai rekonstruoti palėpę Žydų g. 4A kaip neypatingą statinį, tokiu būdu supaprastindama projektą ir statybos darbus. Tuo tarpu pastatas Žydų g. 4A yra kultūros vertybė, kuri tvarkoma tik kaip ypatingas statinys. Kaip žinia, ypatingam statiniui nustatomi papildomi reikalavimai, todėl visi darbai turėjo būti projektuojami ir atliekami parengus paminklosauginę ir kitas ekspertizes. Teismas pažymėjo, kad ši bylos detalė yra labai svarbi, nes būtent „nuo statinio įvardijimo neypatingu ar ypatingu statiniu, priklauso projektavimo ir statybos proceso eiga, o būtent, statinio projekto įvertinimas."

Vertindama A. Lydekos palėpę kaip neypatingą, paveldosaugininkė nepareikalavo atlikti techninio projekto specialiosios paveldosaugos ekspertizės, nenurodė saugoti prieškarinės arkos palėpės viduje. L. Navickienė taip pat nepareikalavo imtis priemonių smarkiai įtrūkusių šio pastato sienų, ant kurių buvo įrenginėjama minėta palėpė, sutvirtinimui. Tai galėjo iššaukti dar baisesnius padarinius, kaip kad pvz., atsitiko su griuvusia namo siena Šiaulių g. 8, Vilniuje.

Šio tarnybinio nusižengimo pasekmės – nebuvo užtikrinama tinkama į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų apsauga, bei dėl teisės aktų nustatytų, bet KPD Vilniaus teritorinio padalinio  nereikalaujamų procedūrų, neteisėtai išduotas statybos leidimas.

Todėl Kultūros paveldo departamentas skyrė L. Navickienei griežtą papeikimą, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri sustabdė minėtos palėpės rekonstrukciją, kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo bei įpareigojo statytoją pašalinti projektinės dokumentacijos trūkumus. Atlikus reikalingas ekspertizes, šiuo metu Žydų g. 4A namo sienos yra sutvirtintos. Taip pat bus išsaugota prieškarinė arka palėpės viduje.

 

Žiniasklaida apie tai:

2010-02-09 12:05 BNS: Seimo nario Lydekos palėpės rekonstrukcijos projektą suderinusi paveldosaugininkė nubausta teisėtai

Bendruomenė apsigindavo net sovietmečiu, kodėl nebemoka tai daryti dabar?

Fotografijoje - Prie Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010 02 05 vyko Jungtinio demokratinio judėjimo organizuotas piketas, kairėje – Pranciškus Daugaravičius.

N.P.: žemiau pateikiu ištrauką iš R.Matelio laiško dėl savivaldos problemų. Ištrauką publikuoju, nes pasirodė svarbu žinoti,kad nuo valdžios galiam apiginti buvo net sovietmečiu.

Ir Lietuvos masteliu tą patį galima pritaikyti – jei visuomenė smarkai pasipriešina, ar reikalauja permainų, tai jos ir įvyksta. Kad ir generalinio prokuroro vakarykštis atsistatydinimas, kuris, mano galva . yra susijęs ne tik su labai blogai nagrinėjama pedofilijos byla, ar gen.prokuroro sesers neteisėta veikla mokant algas vokeliuose, bet ir su visuomenės (šiuo atveju Jungtinio demokratinio judėjimo) organizuotais piketais prieš jį patį.

R.Matelis:

„Nors buvau dar vaikas, prisimenu, kai Kaune gal apie 1970 metus, mano aplinkoje, kur buvo vien privatūs žmonių namai su sodais ir daržais [tada Kauno Žaliakalnis, kuriame gyvenau ir gyvenu iki šiandiena, buvo vos ne priemiestis, bet Kaunas ėmė sparčiai plėstis], didieji sovietiniai ponai užsimanė pasistatyti sau daugiaaukščius kooperatinius namus.

Na ne visai jau pakraštys buvo tas Žaliakalnis, iki tikro pakraščio reikėtų dar apie tris kilometrus pavažiuoti, o ten laukai, negražu. O čia - žaluma, miela akiai. Tad, esant tuometinei tvarkai, kad žemė yra visaliaudinė nuosavybė, nuspręsta nugriauti mūsų apie 20 namukų ir į jų vietą pastatyti namus ponams. Mūsų šeimoms, pagal tuometinius įstatymus, būtų davę po 1-2 kambarių butukus tikrajame miesto pakraštyje...

Tačiau ne kvailų žmonių pas mus gyventa: parašė skundą į Vykdomąjį komitetą. Nesuveikė, nes valdžia "stengėsi" dėl savų. tada parašytas skundas į Vilnių. Tačiau ir čia dar veikė mažo kaimo sindromas - kiek gi čia tos Lietuvos yra. tad ir iš Vilniaus atskriejo žinia, kad namus griauti ir statyti daugiaaukščius čia tikslinga. tada sekė skundas į Maskvą, regis į "Izvestijų" laikraštį. Iš ten atvykę žurnalistai nuoširdžiai pažvelgė į situaciją, parašė straipsnį į savo laikraštį, į ką tuoj pat dėmesį atkreipė TSRS atitinkamos struktūros

Netrukus į Kauną atvyko jau kompetetinga Maskvos komisija, ne vien žurnalistai. Ir viską ištyrus, buvo nuo pareigų nuimtas miesto vyr. architektas bei dar keli aktyvus griovimo "specialistai" iš Kauno Vykdomojo komiteto. Mums buvo palikta teisė gyventi savo namuose...

Bėgo metai ir apie 1976 metus istorija pasikartojo. Beveik vienas prie vieno. Tik tada jau buvo kiti veikiantys asmenys. Ir vėl mes išsaugojome savo namus ir sodus. Čia dauguma gyvename ir šiandiena...

Ne politinis šis mano prisiminimas. Ir visai nesvarbu, kad čia minima Maskva. Viskas panašiai gali būti ir dabar, jei savivaldai suteiksime nepagrįstai išskirtinį dėmesį ir deramai neįvertinsime galimų to pasekmių.

R.Matelis"

Klaipėdos valdžia slepia šiukšlininkų išlaidavimus

Nuotraukoje - Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos narė Lilija Petraitienė.

N.P.: pateikiu puikiai atliktą itin ydingos šiukšlių ir mokesčių už jas surinkimo sistemos Klaipėdoje analizę. Įdomiausia tai, kad valdžia visais būdais bando įslaptinti šiukšlininkų pajams ir išlaidas, nors tai iš žmonių surinkti pinigai:

Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje egzistuoja klaipėdiečių tribūna, suteikianti galimybę išsakyti problemas, pateikti savo siūlymus bei pastabas įvairiais miesto gyvenimo klausimais prieš tarybos posėdį.

2010 01 28d. vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu šios tribūnos teise pasinaudojo Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos narė Lilija Petraitienė, siekdama informuoti Klaipėdą valdančius apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarkos ir rinkliavos dydžio problemas.

Lilija PETRAITIENĖ :

"Gerbiami Klaipėdos miesto tarybos nariai,

Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės taryba suteikė man įgaliojimą kreiptis į jus kiekvienam Klaipėdos miesto gyventojui ir kiekvienai organizacijai bei bendruomenei aktualia tema. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarkos ir rinkliavos dydžio problemų tema. Jau antri metai iš eilės ne tik mes , bet ir kitos miesto įstaigos, bendruomenės dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą bei nepasitenkinimą.

2008 metų gale buvome šokiruoti, gavę mokestinius reikalavimus iš KLAIPĖDOS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO (KRATC) - vietinės rinkliavos mokestis bažnyčiai ir diakonijai sudarė 3 222,00 litų metams. Mokestis buvo paskaičiuotas nuo bažnyčios ir diakonijos bendrojo ploto.

Atlikome matematinį skaičiavimą: bažnyčia naudojasi vienu 0,24 kub.m. talpos konteineriu. Jis išvežamas kartą per savaitę  ir tai – pustuštis. Net jei jis būtų išvežamas pilnas - per metus susidarytų 12 kub. m. buitinių atliekų. Vadinasivieno kubinio metro buitinių atliekų išvežimo kaina - 269 litai.

O dabar pacituosiu Vietinės rinkliavos nuostatų VI skyriaus 19 straipsnį: "Vietinė rinkliava atskiroms Vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos Vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt". Kur sveiko proto logika ar bent ekonominis pagrindimas? Tonos kaina - 203 litai, kubinio metro - 269 litai.

Po šios paprastutės aritmetinės analizės mums kilo aibė klausimų. Kodėl pasirinktas bendras nekilnojamojo turto plotas, o ne naudingas plotas? Ar yra tiesiog tiesmukiškas noras ir godulys, prasilenkiant su padorumu ir sveiku protu, kuo daugiau surinkti pinigų, reketuojant miesto gyventojus ir bendruomenes?

Kodėl nebandoma peržiūrėti šios nuostatos? Tik reiktų pakeisti Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų III skyriaus 10.7 straipsnį. Tuo labiau, kad Registrų centras apie kiekviena nekilnojamojo turto objektą – pastatą duoda nuorodas: nekilnojamojo turto bendrą plotą ir naudingą plotą. Reikalingas tik miesto valdžios ir tarybos sprendimas. Taip būtų atstatytas teisingumas, nebūtų dirbtinai išpūstas rinkliavos dydis.

Mūsų bažnyčia, prirašiusi šūsnis raštų ir praėjusi biurokratines užkardas, galų gale gavo leidimą deklaruoti komunalinių atliekų kiekį ir pagal deklaruojamą atliekų kiekį atsiskaityti su KRATC – u. Bet prasidėjo bauginimas kitomis sankcijomis, naujais reikalavimais: kad būtina konteineriui įrengti aptvarą, o tam reikia parengti projektą, jį derinti su kitomis miesto institucijomis (paminklotvarka, paminklosauga ir t.t.), o tai kainuoja didelius pinigus…Paprasčiau - vėl kitos formos reketas.

Parapijos bendruomenei kyla klausimas - kodėl tokie skirtumai ?

Jeigu juridinis asmuo arba gyventojas moka pagal plotą - jo atliekų konteineris gali stovėti nors gatvės viduryje. Bet jeigu moki pagal deklaruojamą atliekų kiekį - privalai rengti projektus, įrenginėti aikšteles, tvoreles etc. Išvada mums peršasi labai paprasta - siekiama priversti visus mokėti pagal plotą, nes KRATC - o įplaukos išauga dešimtimis kartų.

Išvadą patvirtina pavyzdys iš kitos bendruomenės gyvenimo. Tiltų g.18 pastate įsikūrusi IŠGANYMO ARMIJA. Ši religinė bendruomenė rūpinasi mūsų miesto skurstančiais žmonėmis, benamiais, sąvartyno gyventojais (tokių žmonių skaičius gerais laikais siekė 60). IŠGANYMO ARMIJA iš savo lėšų juos maudo, maitina, teikia medicininę pagalbą. Klaipėdos valdžia turėtų tik džiaugtis ir visaip skatinti tokius savanorius, kurie atlieka socialinę savivaldybės funkciją - rūpinasi mūsų miesto benamiais ir beglobiais. Tokį "krikščionišką" rūpestį parodė KRATC – o vadovas Šarūnas REIKALAS. Jis pasigyrė IŠGANYMO ARMIJOS dvasininkei Zuzanai KETTLER, kad ją įskundė dėl globai laikomo atliekų konteinerio. Teks šiai bendruomenei pakloti keletą tūkstančių litų - rengti projektą ir aikštelę konteineriui, kai aplinkui dešimtys tokių konteinerių stovi gatvėse (jie - gyventojų ar įstaigų, kuriuos moka pagal plotą). Būtų šaunu ir tikrai krikščioniška, jeigu KRATC – o vadovas paaukotų bent keletą litų benamiams pamaitinti.

Mūsų parapijos bendruomenė nori paklausti. Ar Klaipėdos miesto taryba, jos audito skyrius atliko KRATC- o veiklos analizę? Ar gerbiami Klaipėdos miesto tarybos nariai įsiskaitė į jų patvirtintų rinkliavos nuostatų VI skyriaus 19 straipsnį, kuris skelbia, kad "Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo."?

Saliamoniška išmintis: surinkti tiek pajamų, kiek bus išlaidų. Kiekviena paslaugas teikianti įstaiga gali svajoti apie tokią paslaugų įkainio nustatymo metodiką - nei ekonominio pagrindimo, nei formulių - išlaidauk ir didink mokesčio dydį. Kas sukontroliuos ar tos išlaidos pagrįstos ar ne? Popierius viską iškentės. Liaudyje tai vadinama „pinigų plovykla".

Todėl mūsų bendruomenė ir drįsta prašyti viešos ataskaitos apie KRATC-o veiklą už 2009 metus, kuri turėtų būti paviešinta toje pačioje KRATC-o internetinėje svetainėje - kokios buvo pajamos, kokios išlaidos, išlaidų straipsniai. Dabar šioje svetainėje yra tik mokesčių dydžiai ir sankcijos už nesumokėtas rinkliavas. Mūsų bendruomenė - mokesčių mokėtoja - nori žinoti, kaip yra naudojami KRATC – o surinkti pinigai.

Kiekvieną sekmadienį mes meldžiamės, kad Dievas duotų išminties valstybės vadovams, Seimo nariams ir Klaipėdos miesto tarybos nariams, kad Jų priimami sprendimai tarnautų žmonėms, kaip Biblijos Išminties knygoje parašyta" Išmintingas žmogus moko savo tautą, ir jo protingumo vaisiai girtini", išminties ir linki Jums Klaipėdos liuteronų evangelikų parapijos bendruomenė

Tikimės ir laukiame Jūsų supratimo ir išminties sprendžiant šias aktualias mūsų bendruomenei ir kiekvienam klaipėdiečiui problemas."

 

Lilijos Petraitienės komentaras po pranešimo:

„Po mano pasisakymo paskambino KRATC-o Klaipėdos padalinio atstovas Šarūnas TAMULIS - tikslinosi kokių turime pretenzijų. Pokalbis buvo geranoriškas. Bet su mūsų pageidavimu, kad KRATC veiklos ataskaita (kiek surenkama lėšų ir kaip jos yra panaudojamos) būtų skelbiama jų tinklalapyje, jis nenorėjo sutikti. Anot Š.TAMULIO - finansinės atskaitomybės balansą galima rasti Registrų centro tinklalapyje.

Šarūnas TAMULIS aiškino, kad skelbti veiklos ataskaitos neleidžia steigėjas – Klaipėdos savivaldybė.

Keista ta mūsų savivaldybės pozicija. Kodėl, gi, ji bijo viešumo?"

Didžiausi panašumai tarp Lietuvos ir Afrikos

Nuotraukoje - Afrikos ir Lietuvos žemėlapių palyginimas

N.P.: šiandien šį pokštą gavau elektroniniu paštu. Juokais juokais, bet glumina žemėlapių panašumai, ypač Madagaskaro salos panašumas į Dieveniškių „salą":

 „1. Afrikiečiai yra labai geri krepšininkai - lietuviai taip pat.

2. Afrikiečiai migruoja į kitas šalis ir dirba sunkiausius darbus - lietuviai taip pat.

3. Afrikoje daug žmonių gyvena ant skurdo ribos - lietuviai taip pat.

4. Afrikoje vidutinis naudojamų automobilių amžius yra 12-15 metų - Lietuvoje taip pat.

5. Afrikiečių kalba yra nesuprantama daugumai kitų tautų atstovų - lietuvių kalba taip pat.

6. Afrikoje nusikalstamumas yra labai didelis - Lietuvoje taip pat.

7. Afrikiečiai yra nemėgstami kai kuriose šalyse - lietuviai taip pat.

8. Afrikos politikai nevisai supranta kaip reikia valdyti šalį - lietuvių seimas taip pat.

9. Afrikoje valdžia nerenkama, o pasirenkama iš vietinių artistų - Lietuvoje taip pat.

10. Afrikoje kelių kokybė apgailėtina - Lietuvoje taip pat.

11. Afrikiečiai turi legendą apie geležinį liūtą - lietuviai turi legenda apie geležinį vilką.

12. Afrikoje pasitaikydavo kanibalizmo atvejų - lietuviai irgi mėgsta vienas kitą ėsti.

Tarp afrikiečių ir lietuvių yra labai daug panašumų ir žemiau jie išvardinti. Bet pagrindinis dalykas kuris suglumino matomas žemėlapių sulyginime…"

Svarstoma, ar skaidyti Klaipėdos m. TS-LKD skyrių į keturias dalis

Nuotraukoje  - TS-LKD frakcijos nariai N.Puteikis, Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys

Prieš rinkimus – politikų tarpusavio kovos

Kl.lt 2010-01-27, 10:39 Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Uostamiesčio konservatoriai jau pradėjo tarpusavio kovas dėl geresnių pozicijų savivaldybių tarybų rinkimų sąraše.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo posėdyje Vilniuje užvakar vakare buvo sprendžiamas klausimas panaikinti partijos Klaipėdos skyrių, o vietoj jo mieste įkurti keturis atskirus skyrius.

Dienraščio šaltinių teigimu, tokį prašymą pateikė miesto taryboje esančios konservatorių frakcijos nariai, kurie esą yra nepatenkinti skyriaus pirmininko Naglio Puteikio veikla. Esą jis nedirba konkrečių darbų, tik politikuoja ir užsiima populistine veikla, skyriaus narius kiršina prieš miesto taryboje esančius konservatorius. Tačiau esą tikroji tokių pageidaujamų permainų priežastis – siekis rinkimų į miesto tarybą sąraše užimti kuo aukštesnę vietą. Įprastai pirmosios vietos sąraše yra skiriamos skyriaus pirmininkui, jo pavaduotojams.

Konservatorių partijos prezidiumas nusprendė sudaryti derybinę grupę, kuri turėtų sutaikyti N.Puteikį bei kitus konservatorių frakcijos miesto taryboje narius ir nepanaikinti partijos Klaipėdos skyriaus. Tokiu būdu esą geriau pavyktų pasirengti po metų vyksiantiems savivaldos rinkimams. Jei skyrius būtų panaikintas ir įkurti keturi nauji pagal rinkimų apygardas, esą daugiau dėmesio bus skiriama skyrių lyderių tarpusavio konkurencijai dėl vietos rinkimų sąraše, o ne bendram partijos pasirengimui.

„Partijos nuostatai man draudžia komentuoti mūsų vidinius reikalus", – į komentarus nesileido N.Puteikis.

Teigiama, kad sprendimas dėl konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus panaikinimo turėtų būti priimtas po dviejų savaičių.

Klaipėdoje toliau deginami istoriniai pastatai, o teisėsauga nieko nedaro

Fotografijose - viena gražiausių ikikarinių  pradinių mokyklų Klaipėdos apskrityje 1905 statyta Smeltės istorinė mokykla iki ir po tyčinio padegimo 2010 01 24 d. 3

N.P.: dėl nuolat tyčia deginamų Klaipėdos paveldo objektų, kurių dauguma yra savivaldybės nuosavybė, inicijuoju pasitarimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų priešgaisrinės apsaugos ir teisėsaugos institucijų, tarp jų ir prokuratūros, atstovai.

Gaisre - ir istorinis, ir kriminalinis pėdsakas

Ve.lt; 2010 m. sausio 25 d.

ve.lt jau rašė, kad sekmadienį po pietų uostamiestyje, Nemuno gatvėje, degė apleistas trijų aukštų pastatas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio nuomone, šis pastatas, 1905 metais statyta Smeltės istorinė mokykla, vadinama gražiausia iki Antrojo pasaulinio karo statyta pradine mokykla Klaipėdos apskrityje, buvo padegta tyčia.

"Pastatas priklauso savivaldybei, buvo nenaudojamas, tačiau tvirtai užsandarintas geležinėmis grotomis, todėl niekas negalėjo į pastatą patekti savarankiškai. Gaisrininkams teko naudoti metalo pjovimo įrangą, kad patektų į vidų. Gaisro židininiai rasti visuose trijuose pastato aukštuose", - pareiškė N. Puteikis.

Anot paveldosaugininko, šalia šio pastato numatomas geležinkelio į uostą platinimas.

"Ši mokykla - vienas iš penkių palei Nemuno gatvę ir numatomą rekonstruoti geležinkelį išsidėsčiusių istorinių pastatų. Po to, kai visuomenės iniciatyva Kultūros paveldo departamentas inicijavo jų paminklosauginį inventorizavimą, keturi iš jų pradėti savavališkai griauti, o gražiausias ir vertingiausias iš jų - Smeltės mokykla – padegtas.

Kultūros vertybių tyčinis deginimas – kasmet populiarėjantis būdas paveldo objektą pripažinti avarinės būklės ir nugriauti", - nerimą išreiškė N. Puteikis.

2007 metais buvo padegta 1865 m.statyta buvusi Ferdinando aikštės berniukų mokykla M. Šerniaus g. 12. 2009 metais padegta buvusi skerdykla Liepų g. 53. Pasak paveldosaugininkų, abu pastatai stovėjo tvirtai ir patikimai užsandarinti.

"Abiem atvejais gaisro vietose nebuvo nei šiukšlių, nei kitų degių medžiagų, tačiau Priešgaisrinės apsaugos departamentas kažkodėl yra įsitikinęs, kad tai savaiminiai užsidegimai ir atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus.

Ikiteisminius tyrimus prižiūrinti Klaipėdos miesto prokuratūra aktyviai gina tokią Priešgaisrinės apsaugos departamento poziciją, todėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nuomone tyčiniai istorinių pastatų padegėjai jaučiasi nebaudžiami ir ši praktika nesustabdomai plinta", - pareiškė N. Puteikis.

Partijų papirkinėjimas

Nuotraukoje - Liepų 3, Klaipėdoje, kuriame TS-LKD pagal panaudos sutartį naudojasi savivaldybei priklausančiomis  patalpomis. Visos kitos partijos patalpas kadaise išsipirko pusvelčiui.

N.P.: gavome pylos už vėluojančius atsiskaitymus. Esu kaltas. Reikėjo anksčiau susitvarkyti su iždininko pakeitimo klausimą ir pačiam aktyviau tuo užsiimti.

Šia proga primenu, kad visos kitos partijos patalpas kadaise išsipirko pusvelčiui, tik viena TS-LKD tuos nesusigundė, todėl naudojasi pagal panaudą. Klaipėdos socdemai nusipirko vienaaukštį pastatėlį ir jį labai pelningai pardavė – ten dabar 8 aukštų gyvenamasis namas, o savivaldybei liko skolingi keliasdešimt tūkstančių Lt  už komunalines pasaugas. Kadangi jei dabar kartu valdančioj koalicijoje su liberalcentristais, tai valdžia apsimeta, kad tų skolų kaip ir nėra ir ji jų neieško.

Neturime partijoje ir tokių turtingų narių, kaip kad liberalcentristai, kurių vadas Gintaras Babravičius, turėdamas gausybę asmeninių skolų, dar sugeba partiją šelpti 12 000 Lt dydžio sumomis. Drįstu spėti, kad tai ne jo, o rėmėjų, kurie nenori pasiviešinti, pinigai. Bet kokiu atveju kvepia įstatymų pažeidimu. Žurnalistai taip pat kelia versijas, kad jų partijos deleguotas liberalcentristas sveikatos viceministras Artūras Skikas, pagautas su 20 tūkst.Lt kyšiu, taip pat rinko pinigus partijai.

Visų partijų vadai žadėjo, kad tokie partijų papirkinėjimai dalykai vieną kartą bus sutramdyti, net žadėjo įstatymų  paketus, kuriuose STT bus įpareigota prižiūrėti tokius dalykus, priimti. Kol kas naujienų iš šio fronto negirdėti.

Klaipėdos savivaldybė neteisi, sakydama, kad užgrobėme patalpas, nes jomis pagal panaudos sutartį LKD ir TS naudojasi daugiau nei 10 metų. Dvi partijos susijungė, LKD frakcija dirba, renkasi savo senose patalpose Danės g.9, ten pat atokiau nuo kitų įsikūrė ir Jaunieji Klaipėdos konservatoriai. Už tas patalpas įsiskolinimų nėra.

Valdantieji nepraleido progos pasirūpinti vėluojančiais mokesčiais už komunalines paslaugas

Žemiau – du straipsniai, kuriuose esame kritikuojami už skolas:

Konservatoriai užgrobė savivaldybės patalpas?

Kl.lt 2010-01-26, Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Klaipėdos savivaldybė iš uostamiesčio konservatorių negali atgauti miesto centre esančių patalpų, kuriose jie įsikūrė esą neteisėtai.

Kreipėsi ir į A.Kubilių

Turto komiteto nariai vakar jau trečią kartą tarėsi, kaip iš Danės gatvės 9 pastato iškeldinti konservatorius, nes jie jau daugiau nei metus patalpų neužleidžia.

Anksčiau šios patalpos panaudai buvo perduotos Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Tačiau ji susijungė su Tėvynės sąjunga ir tapo viena partija.

"Kadangi Lietuvos krikščionių demokratų partijos nebeliko, buvo nutraukta ir panaudos sutartis. Dar 2008 metų gruodį kreipėmės į konservatorius, kad jie sugrąžintų patalpas savivaldybei, tačiau iki šiol jos neatiduotos", – teigė Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Edvardas Simokaitis.

Dėl šių patalpų grąžinimo Klaipėdos savivaldybės atstovai kreipėsi ir į konservatorių partijos pirmininką Andrių Kubilių, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Antstoliais negąsdino

"Nesinori politizuoti šito klausimo, bet tai yra visiškas įstatymų ignoravimas. Jei taip elgtųsi kitas juridinis asmuo, juk ateitų antstoliai ir iškraustytų", – partijos nebaudžiamumu stebėjosi Turto komiteto narys Vygantas Vareikis.

Konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis teigė, kad partijai patalpos Danės gatvėje yra reikalingos.

"Susijungė dvi partijos, tapo viena, bet žmonės juk niekur nedingo. Krikščionys demokratai renkasi tose patalpose, ten taip pat yra įsikūrę ir jaunieji konservatoriai. Jei savivaldybei trūksta patalpų, tai tegul nuomoja esančias senamiestyje, kurios yra tuščios, o už jų išlaikymą reikia mokėti iš biudžeto", – aiškino N.Puteikis.

Skola – per 3 tūkst. litų

Konservatoriai neturi teisės būti ir patalpose, esančiose Liepų gatvėje. Jos taip pat buvo suteiktos panaudai, tačiau sutartis baigėsi ir ji nepratęsta, nes esą konservatoriai nepateikė prašymo.

Be to, partija yra įsiskolinusi komunalinių paslaugų teikėjams. "Klaipėdos energijai" už patalpų šildymą konservatoriai skolingi beveik 2 tūkst. 800 litų, "Klaipėdos vandeniui" – 247 litus, o VST – beveik 190 litų. Už šilumą ir vandenį partija esą nemokėjo nuo 2008 m. rudens.

"Pinigus jau surinkome ir netrukus skolas padengsime. Tačiau tai nėra priežastis su mumis nepasirašyti patalpų panaudos sutarties. Savivaldybė nesutinka jos pratęsti todėl, kad neatiduodame Danės gatvėje esančių patalpų", – savo versiją dėstė N.Puteikis.

Turto komiteto nariai vakar sutarė kreiptis į Juridinį skyrių, kad jo specialistai pasiūlytų būdą, kaip spręsti problemą dėl neteisėto patalpų naudojimo.

 

Konservatorių partija prasiskolino miestui

Darius ČIUŽAUSKAS, "Respublika" 2010 m. sausio 26 d.

Klaipėdos miesto savivaldybei gali prireikti antstolių pagalbos iš patalpų iškraustyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų uostamiesčio skyrių. Partija nemoka už komunalines paslaugas.

Dar praėjusių metų rugpjūtį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu kreipėsi į šalies Vyriausybės vadovą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Andrių Kubilių, kad šis įgaliotų kurį nors partijos atstovą pasirašyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamų patalpų uostamiesčio centre perdavimo aktą.

Nei perima, nei pratęsia

Premjero paprašyta spręsti klausimą ir dar dėl vienų analogiškų partijai perduotų patalpų panaudos sutarties pratęsimo ar grąžinimo savivaldybei. Tačiau iki šiol jokio atsakymo iš A.Kubiliaus negauta.

Klaipėdos savivaldybė sutartį su miesto konservatoriais, kuriems neatlygintinai perduotos naudotis patalpos Danės gatvėje, pasirašė dar 1999 metų vasarą. Po penkerių metų ji pratęsta ir baigė galioti pernai rugpjūtį.

Nors po to savivaldybė pareikalavo šias patalpas grąžinti, tai padaryta nebuvo. Šiuo metu joje yra įsikūrusi Jaunųjų konservatorių lyga.

Analogiška situacija susiklostė ir su pačios savivaldybės pašonėje Liepų gatvėje esančiomis kitomis konservatoriams perduotomis patalpomis. Pernai rugpjūtį pasibaigus panaudos sutarčiai, jos pratęsti neprašyta, o patalpos negrąžintos.

Pačiame uostamiesčio ventre esančias patalpas pajūrio konservatoriai jau kuris laikas naudoja neteisėtai ir daugiau nei metus nemoka už komunalines paslaugas.

Už nieką nemoka

Negana to, nemažai įsiskolinta ir už komunalines paslaugas. AB "Klaipėdos energija" konservatoriai skolingi 2777 litus ir nemoka nuo 2008 metų lapkričio. Nuo tų pačių metų rugsėjo pinigų nesulaukia ir AB "Klaipėdos vanduo". Skolos dydis - per 247 litai. Bendrovei VST už elektrą jie skolingi mažiausiai - beveik 190 litų.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės, nė su viena kita partija tokių problemų nėra iškilę.

"Mums tik pavyko pasikalbėti su Konservatorių partijos vykdomuoju sekretoriumi, jis lyg ir pažadėjo, kad bus sumokėta už komunalines paslaugas ir kreiptasi dėl patalpų Liepų gatvėje panaudos sutarties pratęsimo. O Danės gatvėje esančias patalpas jie turės grąžinti savivaldybei", - sakė "Respublikai" G.Paulikienė.

Šios problemos nepadėjo išspręsti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pokalbiai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų uostamiesčio skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Nereagavo pajūrio konservatorių lyderiai ir į kolegų iš miesto tarybos raginimus.

"Aš prisiimu visą kaltę ir atsiprašau. Artimiausiu metu visos skolos už komunalines paslaugas bus sumokėtos. Ir delspinigiai. Partijos sąskaitoje jau sukaupta reikiama suma. Jos nelikviduotos tik dėl techninių nesklandumų, kurių atsirado partijoms jungiantis", - vakar patikino N.Puteikis.

Smurtas prieš žmogų - ne valstybės reikalas

Manote,kad gyvenate civilizuotoje teisinėje valstybėje, kurioje smurtas prieš žmogų draudžiamas? Viešojoje erdvėje jums kas nors gali smogti į veidą, trenkti ant žemės. Bet tik jūsų pačių reikalas, kaip ginsitės ir apsiginsite.

Visuomenininkai - prieš teritorijų planavimo įstatymo koncepciją

II-JI ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS KONFERENCIJA

Informacija žiniasklaidai

2009 m. sausio 16 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje įvyko II-ji Alternatyvios kultūros paveldo komisijos konferencija „Dėl grėsmės valstybės ir visuomenės interesui įgyvendinus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepciją".

Joje dalyvavo šešiolikos nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai ir kviesti specialistai. Buvo konstatuota, kad naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projekto rengėjai ignoravo daugelį nacionalinės (pvz. Lietuvos Respublikos konstitucijos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo) ir tarptautinės (pvz. Orhuso konvencijos, Espoo konvencijos) nuostatų.

Naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos įgyvendinimas sukeltų realią grėsmę Valstybės saugomoms teritorijos, gamtos ir kultūros paveldui. Suinteresuotoms korupcinėms grupėms tai suteiktų beribes galimybes manipuliuojant „svarstymais" su visuomene primesti jai nenaudingus sprendimus.

Todėl siekiant atkreipti dėmesį ir pakeisti koncepcijos turinį nuspręsta kreiptis į aukščiausias Valstybės institucijas.

Pažymime, kad naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą kritiškai įvertino ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Visuomeninis judėjimas „Už gamtą" ir kiti.

Konferencijos rengėjai: Alternatyvi kultūros paveldo komisija ir Klaipėdos kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento

 

Daugiau informacijos

mob.861615158, e-pastas: elertas@gmail.com