Už tiesą ir teisingumą

2010-03-05

Metų klaipėdietė – Nijolė Hansen. Ačiū balsavusiems. Sveikiname Nijolę

Nuotraukoje - Socialinių problemų sprendimų asociacijos bei Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Nijolė Hansen

Metų klaipėdietė – Nijolė Hansen

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/metu-klaipediete-nijole-hansen-266501

Daiva Janauskaitė kl.lt 2010 03 05 20:00

Aštuntąja metų klaipėdiete dienraščio „Klaipėda" skaitytojai išrinko Socialinių problemų sprendimų asociacijos bei Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkę Nijolę Hansen.

Ne pirmą kartą klaipėdiečių valia patekusi į konkurso finalą N.Hansen nusipelnė miestiečių pagarbos už rūpestį neįgaliais žmonėmis, talentingais, bet nepasiturinčiais vaikais, pagalbą senelių globos namams.

Pasveikinta ne tik miesto mero Rimanto Taraškevičiaus bei dienraščio „Klaipėda" redaktoriaus Valdemaro Puodžiūno N.Hansen sulaukė įspūdingos gėlių puokštės iš sutuoktinio Nielso Hansen bei nuoširdžių žodžių iš dukros Auksės.

Susijaudinusi netikėtai užklupusio dėmesio aštuntoji Metų klaipėdietė kalbėjo trumpai.

„Neslėpsiu, man malonu, kad mūsų asociacijos daromi darbai buvo įvertinti miesto gyventojų. Labai džiaugiuosi. Jeigu žmonės nori panašių konkursų ir juose aktyviai balsuoja, vadinasi tai tikrai reikalinga. Gerbiu klaipėdiečių pasiryžimą ieškoti miesto vardą garsinančių ir jo labui aktyviai dirbančių moterų. Ne kartą galvojau apie tai, kad trečius metus iš eilės patekusi į finalinį septynetuką galbūt užimu kurios nors kitos, miestiečių pagarbos nusipelniusios moters vietą. Manau, tokių Klaipėdoje yra nemažai", - kalbėjo gausiam žurnalistų būriui N.Hansen.

Šiemet konkurso finalininkėmis be N.Hansen tapo greičiausia Lietuvos moteris, praėjusių metų Europos jaunimo čempionė, pasaulio studentų vasaros žaidynių - universiados laimėtoja Lina Grinčikaitė, gyvūnų globos namų „5 pėdutės" steigėja, įmonės „Aumura" direktorė Rita Ilgūnė, sporto klubo „Kitonija" steigėja, Kristina Kesminienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė, Vokiečių bendrijos ir labdaros organizacijos „Sandora" pirmininkė Magdalena Piklaps, Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė ir Klaipėdos koncertų salės vadovė Danutė Žičkuvienė.

Šiemet konkurse būta naujovių. Balsuoti už pretendentes galima buvo trim būdais. Laimėtoja išaiškinta susumavus balsus atiduotus internetiniame portale www.kl.lt, trumposiomis SMS žinutėmis ir balsavimo lapeliais, iškirptais iš dienraščio „Klaipėda". Įdomu, kad lyderės, balsuojant kiekvienu būdu, skyrėsi. Pavyzdžiui, internetu daugiausiai simpatijų sulaukė R.Ilgūnė. O iškirptų iš laikraščio lapelių skaičiumi ir SMS balsų daugiausiai teko N.Hansen.

Plačiau apie Metų klaipįdietės konkursą skaitykite šeštadienio dienraštyje "Klaipėda".

Susijaudinusi netikėtai užklupusio dėmesio aštuntoji Metų klaipėdietė kalbėjo trumpai.

Plačiau apie Metų klaipįdietės konkursą skaitykite šeštadienio dienraštyje "Klaipėda".

Meras užpuolė Vyriausybės atstovę, nes ji gynė žmones nuo absurdiškos šiukšlių rinkliavos

Nuotraukoje – viešo intereso ir žmonių gynėja Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė užsistojo žmones dėl neteisingos rinkliavos už šiukšles, kuri renkama pagal nekilnojamo turto, tame tarpe ir buto, plotą. Klaipėdos meras R.Taraškevičius dėl to ją apskundė Vyriausybei (nuorodos į šiuos straipsnius - teksto pabaigoje).

Labai palaikau K.Vintilaitę ir paaiškinsiu kodėl:

Dviejų metų senumo faktas iš Klaipėdos gyvenimo: du pensininkai -žmona su vyru gyvena 3 kambarių 60,68 kv.m bute Kretingos 3-..., Klaipėdoje. Abu jų vaikai suaugę, gyvena kituose miestuose, Klaipėdoje jie nekilnojamojo turto neturi.

Pagal miesto tarybos patvirtintą šiukšlių surinkimo tvarką vienam daugiabučio gyventojo kv buto metrui yra nustatyta 17 kg šiukšlių surinkimo norma metams. Vadinasi jų buto atveju išeitų, kad 2 pensinikai per metus „pagamina" 1031,56 kg šiukšlių, o tai yra 85,96 kg per mėnesį, kitaip tariant 2,87 kg šiukšlių kasdien.

Sutikite, kad 2 pensininkams, kurie kartu gauna 600+612 Lt pensijų – t.y. 1212 Lt per mėnesį - ir nieko daugiau (jokių papildomų pajamų negaun, negauname ir jokių kompensacijų), tokia šiukšlių norma yra absurdiška.

Dabar jų pensija yra mažesnė dėl sumažinimo.

Toks šiukšlių kiekis ir už jį išstatyta sąskaita – 206 Lt neatitinka sveiko proto reikalavimų.

Maža to, jei jie gyventų Šiauliuose, tai mokėtų ne už kv.m, o už žmogų, tai gautųsi mokėti 59,9 plius 59,9 lygu 119,8 Lt per metus, t.y dvigubai mažiau Šiauliuose mokėtų, nei dabar moka Klaipėdoje.

Tai kaip čia išeina – kad šiauliečiai 2 kart mažiau šiukšlina, nei, klaipėdiečiai?

2,87 kg šiukšlių kasdien 2 pensininkams – vadinasi jie moka už kitus.

Tarybos sprendimas yra absurdiškas dar ir dėl to, kad nors vieną dieną gyvenęs savo bute žmogus jau privalo sumokėti už visus metus tą šiukšlių mokestį. O gal jis emigravęs , nes neranda darbo, o štai jam nelaimė atsitiko, pvz.tėvai susirgo ir jis grįžo savaitei. o buto neišnuomoja, nes pilna tuščių butų. O iš jo lupa už visus metus, nors VISI LABAI GERAI SUPRANTA,KAD ŽMOGUS NEŠIUKŠLINO 11 MĖNESIŲ IR 3 SAVAITES. bet kadangi prisisuko vandens ir elektros, tai jį verčia mokėti už metus. TO NIEKUR KITUR NĖRA TOKIO ABSURDO.

Todėl tokius politikus, kurie priima tokius idiotiškus, absurdiškus, žmones žeminančius ir skriaudžiančius sprendimus, reikia vyti lauk.

Labai keistai elgiasi teismai, kuriems apskųstas šis sprendimas.

K.Vintilaitei reiškiu pagarbą už viešo intereso gynimą ir pilietišką poziciją.

Europoje nuomininkai suskaičiuojami. Šiauliuose - taip pat. O Klaipėdoje tingima dirbti, todėl pasirinko sistema, kurioj nieko nereikia daryti, nes viską padaro patys žmonės.

Dar vienas šiukšlių tvarkymo atpiginimo būdas - pakuočių mokestis turėtų būti naudojamas šiukšlių surinkimui ir sąvartynams. Deja, Lietuva kažkodėl šioje srityje nenori būti Europos dalimi ir to nedaro. Tą pakuotės mokestį išplauna pas mus lankstukų leidybai ir pan. Tai didelė Lietuvos politikų gėda.

Mero puolimas prieš K.Vintilaitę dėl šiukšlių:

Meras galutinai supyko ant Vyrausybės atstovės ve.lt 2010 m. kovo 05 d.

K. Vintilaitė: "Žmonės gali skųstis teismui" ve.lt 2010 m. kovo 05 d.

Premjerui – mero skundas dėl K.Vintilaitės (papildyta) kl.lt 2010-03-05, 15:09

Uostamiesčio meras prašo premjero ištirti Vyriausybės atstovės veiksmus 15min.lt

Ar pro suniokotus Aušros vartus patekės europietiško restauravimo saulė?

Nuotraukose: Aušros vartų koridorius ir laiptai iki ir po euroremonto:

1.senosios durys iki remonto ir 2.senovinės durys koridoriuje pakeistos naujomis stiklinėmis su metalo rėmu;

3-4. senosios koridoriaus plytelės pakeistos granito ar marmuro imitacija;

5. senieji laiptai iš teraco ir 6. nauji laiptai is granito ar marmuro imitacijos;

7. kambarys priešais paveikslo patalpą, kairėje matosi senieji ranktūriai, grindyse - istorinės plytelės su piešiniu ir 8. tas pats kambarys po euroremonto, kairėje matosi nauji kinietiški ranktūriai, grindyse - naujos pseudogranito plokštės.

Žemiau pateikiamą komentarą parašiau po Česlavo Okinčico straipsniu lrytas.lt „Kas atsakys už suniokotą Aušros Vartų koplyčią?"

http://www.lrytas.lt/-12677225601265586146-kas-atsakys-už-suniokotą-aušros-vartų-koplyčią.htm:

Lietuvos paminklosaugoje nuo 1951 metų iki pat dabar didžiąją daugumą sudaro paveldo naikinimo šalininkai, kuriems svarbu tik kultūros paminklų išorės darbai, ir už juos uždirbami pinigai, o vidus ir autentiškos detalės naikinamos beatodairiškai.

Konkretūs žmonės (bundoniai, bitinai, navickienės ir pan.) jau daug metų nuolat darkė Vilniaus paveldą visais įmanomais būdais. Darkė taip, kad net ne paminklosaugininkams kėlė pasipiktinimą - turiu omeny Moniuškos skverelio senosios tvoros sunaikinimą. Lietinę 19 amžiaus tvorą pasiėmė kažkokio garsaus dainininko berods tėvas, nes jis, skirtingai nuo profesionalių "restauratorių", įžiūrėjo vertę ir neišmetė į šiukšlyną.

Aš pamačiau tą naująją tvorą pernai, tai net atsisėdau, nes negalėjau patikėti, kad paminklosauga Lietuvoje degradavo iki tokio lygio.

Bet prisimenant, kad nuo Stalino laikų paminklosaugai vadovaujantis tuometinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža darė milžinišką spaudimą šios komisijos narei Gražinai Drėmaitei, kad ji nesipiktintų tuo, kaip kiti , ne mažiau "profesionalūs" "restauratoriai" suniokojo I.Simonaitytės bibliotekos interjerus Klaipėdoje, matyt stebėtis nederėtų.

Beje, mane už mėginimą sustabdyti Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos 19 a.pab.-20 a.pr. autentiško interjero griovimą tokiais pačiais metodais kaip ir dabar Aušros vartuose tuometinis kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius išmetė iš darbo už tai, kad „stabdydamas neegzistuojančių vertingųjų savybių (o jos egzistavo) neva ardymą ir sustabdydamas dėl šio preteksto statybos darbus pažeidžiau „teisėtus rangovo lūkesčius gauti pelną už statybos darbus paveldo objekte ir tokiu būdu diskreditavau valstybės tarnybą" (tokia formuluotė, tiksliau tokia motyvacija tiek pakraupino teismą, kad buvau gražintas į darbą).

Tuomet autento naikinimą visais būdais rėmė ne tik J.Glemža, ar A.Kuncevičius, bet ir tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas, kult.ministerijos paveldo viršininkė Irma Grigaitienė, dauguma valdiškų paminklosaugininkų ir net didelė dalis Lietuvos ICOMOS narių. Kiti tylėjo. Kaip visada.

O kaltės buvo verčiamos ant Varnaitės , pvz. už Novotelio viešbučio statybą priešais Vyriausybę. Nors suderino bundoniai ir bitinai, kuriuos stogavo kult.ministerija ir vyriausybė, bei visokie verslininkai-plėtristai. Galų gale D.Varnaitę kitu pretekstu buvo atleista, o bundoniai-bitinai liko toliau niokoti paveldo.

O griauna istorines detales vis ta pati sovietinė mokykla – J.Glemžos-A.Gvildžio mokytinių kompanija, kurią iki šiol sistemingai dangstydavo Vilniaus KPD teritorinio padalinio darbuotojai, kurie visi turi pavardes ir konkrečiais veiksmais nuolat prisideda prie tų autentiškų vertybių naikinimo.

Jei Vilniaus KPD teritorinio padalinio darbuotojai nebus sustabdyti, tai niokojimas tęsis. Beje, Vilniaus KPD teritorinio padalinio darbuotojai net dreba iš vidinio savo įsitikinimo, kad ne tik "vsio zakonno" padarė Aušros vartuose, bet ir kad jų pasirinktas restauravimo būdas yra pasaulinės kokybės.

Tiesa, viena detalė - jau Lydekos palėpės skandalas parodė, kad tame padalinyje nėra NĖ VIENO darbuotojo, kuris mokėtų skaityti brėžinius, arba tie, kurie skaito tuos brėžinius, bet leidžia niokoti tą paveldą , yra beviltiškai korumpuoti.

Tas pats tęsiasi ir dabar – vidiniuose paminklosaugininkų susirašinėjimuose žymi dalis mūru stoja niokotojų pusėn, arba kaip visada tyli. Jonas Glemža per paminklosaugos komisijos posėdį praktiškai gynė Aušros vartų niokotojus.

Kai D.Varnaitė, pamačiusi nuotraukas liepė R.Bitinui darbu stabdyti, tas atsisakė. Tik gavęs kitų teritorinių padalinių vadovų gėdinimus, bei D.Varnaitės įspėjimą, kad tuoj bus pradėta jo atleidimo procedūra , kažkaip šiaip ne taip išstenėjo tą stabdymą, bet kitą dieną vėl darbus leido D.Varnaitei nežinant. Kitaip tariant - maištas laive, puikiai jaučiant, kad didžioji dalis paminklosaugininkų-rangovų ir nemaža dalį „specų" ypač Kult.mine remia paveldo niokojimą.

Dabar darbai dar kartą sustabdyti, bet Vilniaus padalinio ir dalies centrinio Kultūros paveldo departamento „specai" ir toliau aršiai gina tą euroremontą ir euroremontininkus, tiesa dabar jau slaptai (Vilniaus padalinys atvirai remia niokotojus).

Aš taip pat ne be nuodėmės (ypač prisidirbau atvesdamas į paminklosaugos sistemą 1991-1994 kai kuriuos darbuotojus, kurie žaibiškai perėmė sovietinę darkybos sistemą, įpročius bei tradicijas ir dabar tededirba ir prisidirba). Tuomet nežinojau, kad svarbiausia ne tik sugebėjimai, bet ir motyvacija. O motyvacija dalies jų - ne tik uždirbti kuo daugiau pinigų bet kokiomis priemonėmis pirmiausia vertybių griovimu –kad tik daugiau brangaus euroremonto būtų. Bet dalis jų, pasirodo, tiesiog nekenčia paveldo (nes prisikorupcinti galima būtų vykdant ir brangų restauravimą).

Visus tokius reikėtų atestuoti be eilės ir paleidus kaip Estijos ir Gruzijos policiją surinkti tuos padalinius iš naujo, ypač KPD Vilniaus ir dalį Apskaitos skyriaus.

Tiek patį skandalą dėl Aušros vartų darkybos, tiek kaltų paieškas, tiek bandymus kaltuosius pateisinti, tiek kraštinių paieškas, tiek visus tarpusavio kaltinimus bei priekaištus laikau labai naudingais lietuviškai paminklosaugai, nes atsiranda unikali proga ir pas mus Lietuvoje pradėti vietoj darkybos ar tvarkybos vykdyti tikrą, klasikinį lenkiškai-prancūziškai-anglišką paveldo restauravimą vietoje sovietinio stiliaus griovimo, dangstomo neva teisėtais leidimais ir derinimais kyšių bei ryšių pagalba.

Straipsniai apie Aušros vartų suniokojimą:

1. Paveldosaugininkai pasibaisėjo Aušros vartų koplyčios restauravimu (nuotraukos) lrytas.lt 2010-02-23 17:28

http://www.lrytas.lt/-12669389611265536414-paveldosaugininkai-pasibais%C4%97jo-au%C5%A1ros-vart%C5%B3-koply%C4%8Dios-restauravimu-nuotraukos.htm

2. D. Varnaitė atsiprašė už pavaldinius 2010 03 03 d. Respublika.lt, Eltos inf.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/d_varnaite_atsiprase_uz_pavaldinius

3. Sustabdyti Aušros Vartų koplyčioje vykdomi darbai delfi.lt lrt.lt 2010 02 23

http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=29303693

Architektų sąjungos paminklosaugos ekspertai paveldo nebegriaus?

Nuotraukoje - Architektų sąjungos paminklosaugos ekspertų palaimintas griovimas - Klaipėda, 2006 metų šv. Velykos. Griaunamas senasis ugnies malūnas Tilžės gatvėje.

N.P.: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LAS KAO) įkūrė Paveldosaugos ekspertų tarybą.

Apie aukščiausios kategorijos paminklosaugos ekspertus Klaipėdoje siūlau paskaityti keletą straipsnių. Žemiau pateikiamuose nuorodose aprašytais kultūros vertybių griovimo atvejais dažnas ekspertas arba palaimindavo tuos griovimus, arba tylėdavo:

1. Atviras laiškas DĖL PAVELDO NAIKINIMO LIETUVOS MIESTUOSE

http://www.culture.lt/anti-agresija/

2. Dėl agresijos prieš kultūros paveldą Klaipėdoje balsas.lt 2007.08.07 22:45

http://www.balsas.lt/naujiena/145173/del-agresijos-pries-kulturos-pavelda-klaipedoje

Dėl ekspertų tarybos įkūrimo, tai sveikinu kolegas. Pagaliau galėsime profesionaliai įvertinti K ir D dangoraižių statybą istorinėje miesto dalyje, "Lūjos" ir malūno Tilžės gatvėj sugriovimą, statybas ant kapinių prie Jono kalnelio, rudai gelžbetoniškai baisuokliškus monstrelius, kurie užstoja senuosius raudonų plytų pastatus Žvejų gatvėje, kuboidinį stikloidą Mažvydo alėjoje, "nuostabųjį" grindinį Turgaus gatvėje ir kitus nemirtingus "šedevrus" Klaipėdos m. paveldo teritorijose.

Kartu su Jumis principingai įvertinsime kas aukščiau minėtus įstatymų ir paveldo aplinkos pažeidimus užsakė, išdavė projektavimo sąlygas, atliko ekspertizes , suprojektavo, vykdė detalųjį planavimą ir rengė techninius ir darbo projektus, juos suderino, išdavė leidimus, vykdė autorinę priežiūrą ir kitaip prisidėjo prie istorinių vaizdų darkymo.

Str.:

Klaipėdos architektai užsiims paveldosauga ve.lt 2010 03 05

Klaipėdoje įsteigta Paveldosaugos ekspertų taryba kl.lt 2010 03 05

2010-03-04

Valdžia skatina daugiabučių namų pirmininkų savivaliavimą

Aplinkos ministerijai

Jakšto 4/9, Vilnius LT-01105, tel.: 8 5 2663661,

faks.: +370 5 2663663, info@am.lt

2010 02 02 Nr.

DĖL DNSB PIRMININKŲ NUOLAT VYKDOMO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMO

Prašyčiau paaiškinti, ką turėtų daryti eilinis daugiabučio namo bendrijos (toliau – DNSB) narys, jei DNSB pirmininkas nuolat - daug metų pažeidžia DNSB veiklą reglamentuojančius įstatymus, pvz.:

1. DNSB įstatai nėra perregistruoti po DNSB veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimo, todėl juose nėra pvz. valdybos, numatyta automatinė narystė visų butų savininkų, neatitinka įstatymo reikalavimų narių bei renkamų organų teisės pareigos, rinkimo ir atšaukimo tvarka.

2. DNSB pirmininkas (arba valdyba) nešaukia įstatyme numatytų kasmetinių susirinkimų ir juose neatsiskaito nei už savo, nei už valdybos veiklą, nepateikia ūkinės - finansinės veiklos ataskaitų, neišklausoma revizijos ataskaita;

3. DNSB pirmininkas (arba valdyba) neorganizuoja rinkiminių bendrijos narių susirinkimų pasibaigus renkamų DNSB organų kadencijai;

4. DNSB pirmininkas (arba valdyba) neleidžia organizuoti DNSB nariams neeilinių susirinkimų, nes neduoda narių sąrašų (narių registravimo knygos), neteikia jokios informacijos apie tai, kas iš daugiabučio namo butų savininkų yra, o kas nėra DNSB nariais.

Pastarasis įstatymo pažeidimas - nedavimas narių sąrašų – atima iš DNSB narių ne tik galimybę sušaukti įstatuose numatytą ¼ ar 1/5 narių parašų, kad galėtų organizuoti neeilinį susirinkimą, bet ir organizuoti neeilinę reviziją, ar remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 str.4 dalimi prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai .

Aukščiau aprašyti tokie įstatymų pažeidimų variantai vyksta keliolikoje Klaipėdos DNSB-ų. Pateiksiu ryškesnį pavyzdį: visus aukščiau išvardintus įstatymo pažeidimus vykdo DNSB „Topolis" (Poilsio 10 ir Rambyno 3, Klaipėda) pirmininkas Vladimir Bredichin tel.:8-656-31809, gyv. Poilsio 10-48, Klaipėda.

Šios DNSB gyventojams matantiems, kad pirmininkas nuo pat bendrijos įsteigimo vengia atsiskaityti DNSB nariams (nuo 2005 m. neorganizuoja susirinkimų), kilo įtarimų dėl neteisėtos ūkinės ir finansinės veiklos. Apie tai daug kartų žodžiu ir raštu šios DNSB pirmininką bei valdžios institucijas informavo DNSB „Topolis" narys Michail Bailo gyv. Rambyno 3-42, Klaipėda, tel.:8-698-78577,

Tačiau gyventojai iš pirmininko negavo jokių atsakymų, o iš valdžios nesulaukė jokios pagalbos:

Kai šio DNSB nariai kreipėsi į Klaipėdos apskr.vyr.policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, jiems iš pradžių buvo rekomenduota atlikti nepriklausomą auditą. Tačiau kai nariai sušaukė neeilinį DNSB „Topolis" susirinkimą ir nutarė surengti auditą, DNSB „Topolis" pirmininkas V.Bredichin tik išsišaipė iš jų sprendimo, pareikšdamas, kad susirinkimas neteisėtas, nes dalyvavo per mažai narių ir per daug gyventojų, kurie nėra nariai, tačiau kas yra DNSB nariai – nesakys ir informacijos neduos.

Kai gyventojai apie tai informavo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, tas patarė kreiptis į policiją dėl pirmininko savavaldžiavimo. Bet policija atsisakė tirti ar kitaip padėti gyventojams. Tada ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atsisakė tirti ar kitaip padėti gyventojams. Klaipėdos m. savivaldybės atstovai (pvz. Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistė Ilona Daulienė) savo ruožtu teigia, kad „realiai miesto valdžia jokios įtakos šiuose konfliktuose daryti negali" („Vakarų ekspresas" 2006 01 03).

Kreipimasis į teismą vėl gi reikalauja tam tikro DNSB narių skaičiaus (kaip jį sužinoti, jei pirmininkas slepia?) ir toks bylinėjimas kainuoja besikreipiantiems ne tik žyminį mokestį, bet ir labai daug laiko.

Esu įsitikinęs, kad neturi taip būti, kad valdžia nenumatytų priemonių jos priimtiems įstatymams vykdyti, arba ta priemonė būtų vienintelis brangus ir ilgas teismo procesas. Privalo būti ir ikiteisminiai tokių ginčų sprendimo būdai – ar savivaldybės, ar policijos ar kitokiu lygmeniu.

Prašau pateikti konsultaciją, kaip eiliniai DNSB nariai galėtų priversti DNSB pirmininkus laikytis įstatymų ir kokias reikėtų taikyti priemones tokių pažeidimų pašalinimui bei jų prevencijai.

Tarybos narys Naglis Puteikis

puteikis@gmail.com; 8-652-76250

Pagaliau už korupciją pareikalauta atsakomybės ir iš partijų

Nuotraukoje – beveik visų partijų dangstomas Alytaus m. verslininkas-meras-statybininkas Česlovas Daugėla

N.P.: Skandalingas Alytaus mero aferizmas dangstomas ne tik prokuratūroje, bet ir ginamas vietos politikų iš pačių įvairiausių partijų. Tokie patys antiįststymiški ir amoralūs turtėjimai mokesčių mokėtojų sąskaita pasinaudojant mero padėtimi vykdomi ir Klaipėdoje (Klaipėdos verslininkas-meras-statybininkas R.Taraškevičius taip pat turi nuosavą statybos firmą UAB „Klaipėdos monolitas", kurios reikalus tvarko „valdiška linija" ir yra palaikomas beveik visų partijų).

Pagaliau atsirado ir iš valdžios atstovų, kas tai pasakė viešai ir, kas svarbiausia – pasmerkė tokį politinės korupcijos mechanizmą:

D.Grybauskaitė: Alytaus prokuratūros laukia neeilinis patikrinimas

BNS 2010 kovo mėn. 4 d. 16:10

Generalinė prokuratūra šį rudenį ketina surengti neeilinį Alytaus prokuratūros patikrinimą, tai ketvirtadienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešėdama šiame mieste. Atsakydama į alytiškės klausimą, ar jai žinomos Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos aferos, prezidentė regioninio radijo FM99 eteryje tvirtino turinti daug įvairios informacijos.

"Turiu tam tikros informacijos apie įvairią veiklą ir apie šiokį tokį interesų konfliktą. Turint galvoje, kad statybos įmonių akcijas ir panašiai", - sakė ji.

Č.Daugėla buvo vienas iš statybos bendrovės "Kortas" vadovų.

Prezidentė pranešė, kad laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas jai yra pažadėjęs, kad rudenį numatytas neeilinis Alytaus prokurorų patikrinimas - kaip prokuratūra gina viešąjį interesą.

"Jeigu pati savivaldybė ir jos politinių partijų struktūros nesugeba įvertinti, ir palieka merą tokį, koks jis yra, turint ar neturint kokių nors įrodymų, tai jau politinės atsakomybės visos tarybos klausimas, - kalbėjo D.Grybauskaitė. - O prokuratūra, kuri šiandien nėra aktyvi, tikrai sulauks neeilinio patikrinimo."

Žiniasklaidoje būta įtarimų, kad statybos bendrovė "Kortas" ir jai giminingos įmonės nuolat laimi savivaldybės konkursus. Anksčiau Č.Daugėlai prokurorai buvo pateikę įtarimų dėl sukčiavimo.

N.P.: BNS nepaminėjo labai svarbaus fakto, kurį paminėjo alfa.lt žurnalistas Andrius Sytas: Žiniasklaida prieš kelerius metus skelbė įtarimus, kad statybos bendrovė „Kortas", kuriai iki tapdamas meru 14 metų vadovavo Č. Daugėla, ir jai giminingos įmonės nuolat laimi savivaldybės konkursus. Esą tai vyksta, net kai konkurentai pasisiūlo dirbti už mažesnę kainą.

Meru Č.Daugėla dirba nuo 2007 metų.

Dailininkas Romanas Borisovas atsigręžia į užmirštą paveldą

Nuotraukoje – Dailininkas R.Borisovas architektūros paveldu aktyviai domėtis pradėjo prieš keturiasdešimt metų, o jau trisdešimtmetį daugiau nieko kito ir nebeveikia

N.P.: Romanas Borisovas – puikus žmogus,talentingas dailininkas, pilietiškas, eruditas, viešojo intereso gynėjas. Kuo daugiau tokių žmonių reikėtų Klaipėdai ir Lietuvai.

Akvarelėmis medžioja istorijos griuvėsius

Justina BEZARAITĖ lzinio.lt 2010 03 04

Dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių parodos darbuose - meniškai perteikta dokumentika, griūvanti istorija ir aštrus autoriaus žvilgsnis į užmirštą paveldą.

Kai įžengi į parodos erdvę, kyla klausimas: kas autorius - menininkas, buriuotojas ar paveldosaugininkas? Trisdešimt akvarele lietų darbų kalba apie dailininko patirtį, juose pavaizduoti objektai byloja apie kauptą istorinį archyvą, o čia susirinkę buriuotojai ir pasiklydęs marinistinis kūrinys - išskirtinę jūros trauką. Vis dėlto meną R.Borisovas įvardija tik kaip savo veiklos teoriją, o susidomėjimą architektūra - kaip nuolatinį ir amžiną. Iki kovo 17 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos ekspozicijų salėje sostinės Vokiečių g. vyksiančioje parodoje dailininko kelias atsiskleidžia lyg senų pomėgių priedanga.

Neblėstanti aistra

Gerokai per trisdešimt personalinių parodų surengęs autorius šią vadina miksu: vos viename paveiksle vaizduojama jūra, visi kiti - architektūrinio paveldo tematika. Tai 2006-2010 metų laikotarpio kūriniai, trys iš jų - niekur nerodyti. Vaizduojami Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aptrupėjusios viduramžių pilaitės, neprižiūrimi dvarų, namų ir bažnyčių mūrai. Stulbinami paveldo likučiai pagardinti dėmesiu detalėms - viskas meniška ir preciziškai tikslu. "Ekspozicija parodė jo sumanumą, žvilgsnį į mūsų aptrupėjusį gyvenimą ir pagarbą tiems objektams, kuriuos prarandame", - parodą komentavo architektas ir dailininkas Albinas Purys.

Kūrinių autorius pasakojo, kad yra ne viena priežastis, dėl ko gyvenimas jį atvedė prie architektūrinio braižo. "Aš jaunystėje planavau tapti architektu. Augau Vilniaus Senamiestyje, vaikystėje domėjausi architektūra, bet kai su ja susidūriau, pamačiau, kad teks projektuoti "kubikus", - esą toks požiūris ir turėjo lemiamos įtakos renkantis dizaino studijas Dailės institute (dabar akademija). Dailininkas mena, kad tada šios studijos jam pasirodė nykios, o dizaino samprata per siaura, todėl jis siekė kitokio išraiškos būdo.

Parodoje R.Borisovas išduoda dar vieną pomėgį - buriavimą, jį laiko antruoju gyvenimu. "Tūkstantmečio odisėja" pavadintos kelionės aplink pasaulį jachta III etapo dalyvio įspūdžius dailininkas įamžino visoje serijoje marinistinių darbų. Vienas jų puošia ir šią parodą.

Saugo atminimą

Pirmąsias vertingų statinių griuvėsių paieškas dailininkas pradėjo dar tarnaudamas kariuomenėje iškart po studijų. Ten R.Borisovas akvarelės griebėsi kaip būdo įamžinti šias nykstančias vertybes. "Tarnavau Rygoje ir turėjau progą visus metus keliauti su dalinio štabo automobiliais po Karaliaučiaus kraštą. Kartais padarydavau kokį nors eskizą, kai negalėdavau apžioti fotoaparatu. Tik vėliau ėmiausi akvarelės ir pradėjau tai, ką darau šiandien", - prisiminė parodos autorius.

Dabar kelionių geografija gerokai išsiplėtė: jis daro LDK paveldo ciklus, su lenkais ir vokiečiais rengia Vakarų Lenkijos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijų paveldo projektus. Piešia autorius savo studijoje, kur, kaip pats sako, akvareles kankinantis po keletą savaičių.

Rytprūsiuose - dailininko giminės šaknys, todėl grįžti ten - lyg grįžti į savo šeimos praeitį. Kūriniuose atsiskleidžia didingos šalies praeities nostalgija. Kiekvienas parodos paveikslas susijęs su tam tikra istorijos dalimi. Pasak R.Borisovo, kai statinys sutvarkytas, restauruotas, jis tampa nebeįdomus. Esą, jis nebeturi jokios išskirtinės architektūros.

Keturių dešimtmečių archyvas

Dailininkas prisipažino, kad architektūros paveldu aktyviai domėtis pradėjo prieš keturiasdešimt metų, o jau trisdešimtmetį daugiau nieko kito ir nebeveikia. "Tai nėra vien akvarelių liejimas. Jis renka istorinę medžiagą, rausiasi archyvuose, kad tai būtų tikrai autentiška", - sakė menotyrininkė Loreta Šilenkaitė. Dėl sukauptos informacijos R.Borisovas sako dešimt metų iš studijos galėtų ir nosies nekišti - medžiagos darbui užtektų.

2010-03-02

Turiu asmeninį prašymą

Turiu asmeninį prašymą.

Ar galėtumėte pabalsuoti už Nijolę Hansen Metų klaipėdietės rinkimuose pagal žemiau pateikiamą nuorodą?

Blogų žmonių nesiūlau ir nereklamuoju. Nijolė Hansen yra tas retas atvejis, kai turtingesnis dalinasi su neturtėliu:

http://klaipeda.diena.lt/lt/metu-klaipediete-2010

--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

Apleistus istorinius Klaipėdos pastatus ketinama prižiūrėti atidžiau

Nuotr.: 1995 m. sudegęs „Baltijos" kino teatras darko Klaipėdos senamiestį.

Istoriniams pastatams – atidesnė priežiūra

Aurelija Kripaitė 15min.lt 2010 03 01: 17:52

Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis susirūpino, kad neprižiūrimi pastatai vis užsidega, nuolat apiplėšinėjami.

Jis priminė, kad iki šiol neištirtos prieš kelerius metus degusio pastato Skulptūrų parke gaisro priežastys. Pastatas, kur veikė kavinė „Metų laikai" vis dar šiurpina praeivius savo išvaizda.

Ne ką geriau atrodo ir buvusios Smeltės mokyklos statinys Nemuno gatvėje, taip pat kentėjęs nuo gaisro.

N.Puteikio nuomone, tokie gaisrai – neatsitiktiniai.

Pasigendama ir tvarkos, kaip būtų galima pasirūpinti nuo gaisrų nukentėjusiais pastatais.

Anot N.Puteikio, iki šiol nuobaudos griuvėsių savininkams taikytos itin vangiai, todėl šie iki šiol darko Klaipėdos vaizdą.

Siūloma sudaryti specialią darbo grupę, kurią sudarytų policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų institucijų specialistai, sugriežtinti baudas ir jų skyrimo tvarką. Kad kontrolė turi griežtėti sutiko ir Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir Turto komitetuose posėdžiavę politikai.

Skaičiuojama, kad pernai Klaipėdoje kilo 1022 gaisrai, iš jų 141 įsiplieskė apleistuose statiniuose.

Klaipėdos valdžia slepia 62000 Lt socdemų skolą miesto biudžetui

Nuotraukoje – savivaldybės patalpos Liepų g.3, kuriose įsikūrę TS-LKD Klaipėdos m. skyrius.

N.P.: Daugiau nei 10 metų už patalpų naudojimąsi uostamiesčio savivaldybei 62 tūkst. Lt yra skolingi socialdemokratai, bet kadangi Klaipėdos valdžioje ranka ranką plauna, tai tą skolą visaip slepia.

Sunku būtų tikėtis, kad abiejų rūšių liberalai išdrįstų reikalauti iš LSDP jos 62 tūkst. Lt skolos Klaipėdos miesto savivaldybei už naudojimąsi savivaldybės patalpomis. Tiesa, kai meru buvo Gentvilas, tai dėl tų 62000 Lt ne vieną kartą rengė spaudos konferencijas, tiesa, po tų spaudos konferencijų vis užmiršdavo kreiptis į teismą. O dabar E.Gentvilui apskritai kažkas pasikeitė, ar su atmintimi, ar su požiūriu į pinigus, kad nieko nebeprisimena.

Dar sunkiau būtų tikėtis, kad šios skolos išieškojimas būtų svarstomas tarybos komitetų posėdžiuose, nors tai siūlau antrą kartą iš eilės per tarybos posėdžius.

Matyt merui R.Taraškevičiui (LICS -liberalcentristai), eksmerui E.Gentvilui (LRLS – liberalų sąjūdis) ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui A.Každailevičiui tai ne pinigai.

Klaipėdos konservatoriai gali likti benamiais

Virginija Spurytė 2010-03-01, 13:33

Liepų gatvėje esančiose patalpose politikai įsikūrę be jokio teisinio pagrindo.

Konservatoriai savivaldybei pagaliau grąžino prestižinėje miesto vietoje esančias patalpas, kuriose pusantrų metų buvo įsikūrę neteisėtai. Tačiau dėl skolų jiems gresia būti iškraustytiems iš savo būstinės.

Portalas rašė, kad Klaipėdos savivaldybė nuo 2008 metų rugpjūčio iš konservatorių bandė atgauti patalpas, esančias Danės g. 9. Jos anksčiau panaudai buvo perduotos Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriui. Šiai partijai susijungus su konservatoriais, Danės gatvėje esančios patalpos turėjo būti grąžintos savivaldybei. Tačiau šiai niekaip nepavyko patalpų atgauti. Tris kartus klausimą svarstė Turto komitetas, buvo kreiptasi ir į konservatorių pirmininką Andrių Kubilių.

Neseniai konservatoriai šias patalpas grąžino savivaldybei, tačiau kita problema vis dar liko neišspręsta.

Konservatorių būstinė yra Liepų g. 3 esančiame pastate. Patalpos priklauso savivaldybei, kuri panaudos sutartimi jas išnuomojo konservatoriams Tačiau sutartis baigėsi maždaug prieš metus ir ji iki šiol nėra pratęsta. Anksčiau savivaldybė sutarties nepratęsė, nes net nebuvo iš konservatorių gavusi tokio prašymo.

Šiuo metu jis jau yra pateiktas, bet savivaldybė atsisako pratęsti sutartį, kol konservatoriai nepadengs komunalinių įsiskolinimų. Turto ir privatizavimo skyriaus duomenimis, partija yra skolinga už patalpų šildymą - apie 3 tūkst. litų, ir už elektros energiją - apie 200 litų.

Klausimą, ar imtis veiksmų iškraustyti konservatorius iš jų būstinės, šiandien spręs Turto komitetas.

Papildyta:

Komiteto nariai pirmadienį nusprendė konservatoriams suteikti dviejų savaičių terminą susimokėti skolas. Jei jos nebus padengtos iki kovo 15 dienos, bus pradėtas rengti tarybos sprendimas patalpas, esančias Liepų g. 3, suteikti kitai organizacijai.

Uostamiesčio konservatorių lyderis Naglis Puteikis komiteto nariams paaiškino, jog pinigai, skirti padengti skolas, yra pervesti į centrinę partijos banko sąskaitą, nes Klaipėdos skyrius nėra atskiras juridinis asmuo, tad negali būti ir mokėtoju už komunalines paslaugas.

"Galiu pasakyti, kad partijai patalpos labai reikalingos", - patikino N.Puteikis.