2011-05-23

Mirė advokatas, žinomas žmogaus teisių gynėjas K.Čilinskas

N.P.: Didelė netektis, nes pernelyg mažai žymių visuomenės veikėjų ir politikų gindavo žmogaus teises ir viešą interesą. Tokių žmonių Lietuvoje labai mažai, todėl ir padėtis šiose dviejose srityse Lietuvoje yra labai bloga. K.Čilinskas buvo labai svarbus šioje gynyboje:

www.DELFI.lt 2011 gegužės mėn. 21 d. 08:45

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-advokatas-zinomas-zmogaus-teisiu-gynejas-kcilinskas.d?id=45746555

Penktadienį vėlai vakare sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo, Nepartinio demokratinio judėjimo steigėjo ir tarybos nario Kęstučio Čilinsko gyvybę. Apie tai DELFI patvirtino Nepartinio demokratinio judėjimo atstovas Rimas Armaitis. K.Čilinskui buvo 65-eri.

K.Čilinskas mirė po sunkios ligos.

Kęstutis Čilinskas gimė 1946 m. sausio 8 d. Šiauliuose. Jis baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu. Buvo advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Nepartinio demokratinio judėjimo steigėjas ir pirmininkas, buvęs Tėvynės sąjungos frakcijos Seimo narys.

2007 m. spalį Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Tačiau 2008 m. kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje ir prašė jo kandidatūrą išbraukti.



K. Čilinsko atsidavimas darbui, atjauta, išmintis ir atkaklumas pelnė žinomumą, nuoširdžią pagarbą, meilę, pasitikėjimą ir, žinoma, dar didesnę atsakomybės naštą, rašoma Nepartinio demokratinio judėjimo nekrologe.

K. Čilinskas neatsisakydavo sudėtingų bylų, imdavosi ginti neišgalinčius susimokėti, teisės srityje dirbo toli gražu ne vien kaip advokatas: taip pat vadovavo Teisės projektų ir tyrimų centrui, buvo dažnai kviečiamas Lietuvos valdžios institucijų kaip teisės ekspertas, rengė ir publikavo studijas, išaiškinimus ir siūlymus dėl teisiškai sudėtingų situacijų, ypač susijusių su viešojo intereso ir žmogaus teisių pažeidimais, stengdavosi informuoti visuomenę. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teisėkūros, buvo vienas iš teisinės bazės kūrėjų ir, beje, nuolatinis teisinės sistemos kritikas, siekiantis efektyvesnio sistemos veikimo, buvo dirbęs Seime, Vyriausybėje, Seimo Žmogaus teisių gynimo komitete, jam teko ragauti ir universiteto dėstytojo duonos.

Ypatingą dėmesį K. Čilinskas visada skyrė žmogaus teisių gynybai. Praęjusių metų pabaigoje K. Čilinsko apdovanojimų sąrašą papildė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) skiriamas Žmogaus teisių šauklio apdovanojimas.

"Žmogiškai ir pilietiškai jautrus, principingas ir nebijantis viešai išreikšti savo nuomonės, jis jau daugelį metų naudoja savo ekspertines teisės ir žmogaus teisių žinias, kovodamas prieš teisinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės principų laužymą, kviesdamas piliečius bendram darbui Lietuvos labui, gindamas labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių teises", - tuomet argumentavo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

K. Čilinskas išties ne tik gynė, bet ir bandė išjudinti Lietuvos visuomenę, pažadinti ją ir suteikti pasitikėjimo, kovojant ne tik kiekvienam už save, tačiau drauge ginant Lietuvos Konstitucijos nuostatas. Viename pirmųjų K. Čilinsko vadovauto pilietinio judėjimo mitingų, sukviestame Vilniuje, prie V. Kudirkos paminklo, skambėjo varpo dūžiai, kvietę busti, pasiryžti ir ginti savo konstitucines teises. Varpas darsyk tapo simboliu, ne kartą lydėjusiu K. Čilinsko vadovauto Nepartinio demokratinio judėjimo renginius.

Varpų dūžiai skambės ir palydint K. Čilinską amžinojo poilsio vieton. Nenutils jo įsiūbuoti varpai, nes jie daužosi širdyse tų, kuriuos jis padrąsino, apgynė, sušildė paguodos žodžiu, įkvėpė tikėjimo, sakoma Nepartinis demokratinis judėjimo nekrologe.

I.Degutienė: ėmėsi sunkių ir nedėkingų darbų

Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl žinomo visuomenės veikėjo, žmogaus teisių gynėjo, buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko mirties.

„Velionis buvo iš tų drąsių Lietuvos visuomenės žmonių, kurie, nesivaikydami naudos nei populiarumo, imdavosi sunkių ir nedėkingų darbų tiek profesinėje, tiek ir politinėje ar visuomeninėje veikloje. Beje, šviesaus atminimo Kęstučio Čilinsko atveju tai dažniausiai sutapdavo – ne kartą galėjome įsitikinti, kad savo išskirtines teisininko žinias ir gilią patirtį jis naudojo gindamas ne partijas ar interesų grupes, o žmones, jų teises, viešąjį interesą. Šios pastangos Kęstutį Čilinską atvedė į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, į Jungtinį Demokratinį judėjimą. Šias nuostatas kaip svarbiausią vertybę Kęstutis Čilinskas skiepijo savo studentams, kolegoms, visiems šalia esantiems. Ši laikysena ir moralinis principingumas Velioniui pelnė daugybės žmonių pagarbą ir nuoširdų dėkingumą", - užuojautoje rašo I. Degutienė.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad Velionio atsakomybė, žmogiškasis solidarumas ir profesinis rūpestis, ne vienam žmogui padėję patikėti teisingumu ir žmogiškumu, šiandien kartu su šilčiausiais žodžiais grįžta kaip didžiausio dėkingumo ir nuoširdžios pagarbos ženklas pačiam Kęstučiui Čilinskui ir Jo šviesiam atminimui.

„Nuoširdžiai prie jų prisidedu ir reiškiu nuoširdžiausią užuojautą Velionio artimiesiems ir šeimai, bičiuliams ir kolegoms, visiems, kuriuos nuliūdino ir prislėgė ši skaudi ir netikėta žinia", - rašo I. Degutienė.

Amžino poilsio atguls Palangoje

Atsisveikinti su K.Čilinsku bus galima sekmadienį, gegužės 22d., nuo 10 val. Olandų g. 22 esančiuose Vilniaus laidojimo rūmuose, 6 salėje.

Laidojamas K.Čilinskas bus gegužės 23 d., pirmadienį, Palangoje.

16 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už mirusįjį bus laikomos Šv. Mišios.

Po Šv. Mišių K.Čilinskas atguls amžinojo poilsio Palangos kapinėse.

2011-05-13

Ką gina Klaipėdos prokuratūra ir STT- viešą interesą ar verslininkų pelną?

N.P.: Klaipėdos teisėsaugininkai mane nuteisė net nelaukdami teismo sprendimo: pranešime spaudai jie rašo, kad jau nustatė, kad aš tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba atsisakiau vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/prokurorai-n-puteikio-byla-jau-perdave-teismui-351591

http://www.ve.lt/naujienos/kriminalai/nagliui-puteikiui-teks-stoti-pries-teisma-583187/

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/nagliui-puteikiui-teks-stoti-pries-teisma-59-150550

http://www.alfa.lt/straipsnis/11325152/Uz.teismo.sprendimo.nevykdyma.Puteikiui.teks.stoti.pries.teisma=2011-05-12_16-10/

http://www.alfa.lt/straipsnis/11322684/Uz.teismo.sprendimo.nevykdyma.Klaipedos.valdininkas.vel.bus.teisiamas=2011-05-12_15-36/

http://www.prokuraturos.lt/Naujiena/tabid/104/ItemID/4019/Default.aspx

Klaipėdos teisėsaugininkams nustatyti kas kaltas dar nepradėjus tyrimo jau tampa įprasta  - šio straipsnio apačioje pateikiu nuorodą į tai. (žr. taip pat ir čia:

http://lt.netlog.com/naglis_puteikis/blog/blogid=98730

http://www.facebook.com/notes/naglis-puteikis/k%C4%85-gina-klaip%C4%97dos-prokurat%C5%ABra-ir-stt-vie%C5%A1%C4%85-interes%C4%85-ar-verslinink%C5%B3-peln%C4%85/10150153018248309; .

Tai pastatų, kurie stovėjo žemiau pateikiamoje publikacijose nuotraukos ir stumiamo stikloidų projekto nuotrauka. Prašėme atstatyti vieno iš jų kopiją, repliką, ar modernų perdirbinį ir pan.(vienas iš šių pastatų jų buvo įtrauktas į visos Prūsijos kultūros paminklų sąrašą 19 amžiuje - vokiečiai dėl tokių dalykų NEKLYSTA) naujom ar senom medžiagoms, bet verslininkai nesutiko:

Kino teatro Vaiva' vietoje stovėjusio Gerlacho namo vaizdas 1

Kino teatro Vaiva' vietoje stovėjusio Dramblio sandėlio atvaizdas 1920 m.

Vietoje buvusio kino teatro 'Vaiva' planuojamų komercinių biurų ir gyvenamųjų apartamentų kompleksas.

Pagal minimą detalaus plano projektą verslo grupė  UAB „Memelio miestas" istorinėje Klaipėdos miesto dalyje vietoj buv.kino teatro "Vaiva" vietoje nori pastatyti 6 stiklinius bokštus iki 29,99 metrų aukščio (apie 10-12 aukštų).

Teismo sprendimas skamba taip: "įpareigoti suderinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 07 18 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams ruošti Nr. 42".

Neįmanoma suderinti, kol UAB "Memelio miesto" dukterinė įmonė "Investicijų kvadrantas" kategoriškai atsisako vykdyti tas sąlygas, t.y. atkurti dalį istorinio užstatymo palei H.Manto gatvę. Suderinus be tų sąlygų, taip pat būtų pažeistas teismo sprendimas.

Jei suderinčiau, tai ten išdygtų šeši stiklo bokštai, tris kartus aukštesni, nei pagarsėjęs Laisvės al.90  90, Kaune stiklainis. Tokiu atveju stiklo bokštai Klaipėdoje atrodytų taip: www.tiny.lt/3ykk7dn

O iki karo ten stovėjo štai tokie gražūs pastatai: www.tiny.lt/xdk6sb2

Siekiu, kad Klaipėda atrodytu kaip vakarietiškas miestas kad jo istoriniame centre nebūtų jokių baisuokliškų stikloidų.

Siekiu, kad vietoj apleisto Vaivos kino teatro būtų modernūs pastatai, tinkantys prie istorinio užstatymo.

Siekiu, kad Klaipėdos senamiestis atrodytu kaip Gdansko senamiestis, kuriame nėra nė vieno stikloido.

Nenoriu, kad stovėtu apleistas "Baltijos" kino teatras, prašau jį nugriauti, bet savininkai nesutinka - jiems patinka tie griuvėsiai.

Atstatyti leidžiame, pvz. kaip Frydricho pasažo pastatus, nauju pastatus taip pat leidžiame pvz. kaip Daržų ir Pievų tako gatvėje, nenorime, kad vietoje tokių gerų pavyzdžių (kaip Gdanske)  miestą darkytų visu klaikumu tokie baisuokliški naujadarai kaip juodais betonoidas prie Dangės upės šalai Memelio restorano, ar niūrieji Manto namai  M.Mažvydo alėjoje.

Beje, visuose tuose baisuokliuose niekas nei butų, nei ofisų neperka.

Nes jie baisūs. Tokių pastatų Gdanske nėra, nes lenkai sugeba suvaldyti vienadienius pelno troškulius, kylančius pas nekilnojamojo turto vystytojus.

Pas mus tokie vystytojai, kuriems nusišvilpt į dermę su istoriniu užstatymu, yra kai kurių prokuratūrų ir kai kurių STT ginami. Deja.

Tikiuosi, kad greitai ir mes tapsime civilizuotos ES dalimi - kaip kad tapo lenkai su savo senamiesčiais.

Tikiu, kad anksčiau ar vėliau ir Lietuvoje ateis diena, kai prokuratūra ir STT nustos atstovauti socialiai neatsakingus verslininkus, kurie siekia pelno grobdami viešąsias erdves, o pradės persekios tuos valdininkus, kurie derina projektus, pažeisdami įstatymus ir už tai gauna kyšius iš tų pačių socialiai neatsakingų verslininkų.

 

Žemiau pateikiu tekstą, kurį publikavau savo facebooke 2011 04 22 d.:

Ką gina Klaipėdos prokuratūra ir STT- viešą interesą ar verslininkų pelną?

Tai pastatų, kurie stovėjo žemiau pateikiamoje publikacijose nuotraukos ir stikloidų projekto nuotrauka. Prašėme atstatyti vieno iš jų kopiją, repliką, ar modernų perdirbinį ir pan.(vienas iš šių pastatų jų buvo įtrauktas į visos Prūsijos kultūros paminklų sąrašą 19 amžiuje - vokiečiai dėl tokių dalykų NEKLYSTA) naujom ar senom medžiagoms, bet verslininkai nesutiko.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/stt-pareigunai-n-puteikiui-pareiske-itarimus-347238

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=44686223

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/klaipedos-konservatoriui-nagliui-puteikiui-pareiksti-itarimai-del-teismo-sprendimo-nevykdymo-56-147316

"Teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas, jį reikėjo vykdyti. Tai pamiršęs N.Puteikis užsitraukė įtarimus - STT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo veiklos", - sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius.

N.P.: prokurore G.Danėliau, ar jau ištyrėte ir nustatėte, kad pamiršau? O gal nepamiršau, o turiu svarbių motyvų ir yra kitų aplinkybių?

Negaišote laiko tyrimui ir pats nusprendėte, kad esu kaltas?

Tokiu viešu pareiškimu Jūs įvertinote mano veiksmus neišklausę jokio mano ir Kultūros paveldo departamento paaiškinimo ir jau mane nuteisėte net nepradėję tyrimo.

Ar čia taip tęsiamos analogiškos senos "geros" ankstesnių Klaipėdos prokurorų Lauciaus ir Stulpino tradicijos Klaipėdos prokuratūrose?

Ar Jums neatrodo, kad STT ir prokuratūra, užuot ginusi viešąjį interesą, gina labai turtingų asmenų verslo interesus visuomenės sąskaita, nes man pateikti kaltinimai skamba taip: "dėl Naglio Puteikio (įdomi formuluotė - ne dėl teritorinio padalinio vedėjo, bet dėl fizinio asmens) veiksmų didelės moralinės žalos patyrė juridinis asmuo UAB "Investicijų kvadrantas", nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas"?

Prokurore G.Danėliau, ar Jums neatrodo, kad labai turtingų asmenų valdoma įmonių grupė dezinformuoja ir Jus ir visuomenę, rašydama, kad: „N.Puteikis savo veiksmais sugriovė UAB Investicijų kvadrantas" savininkų ...teisėtus lūkesčius išvystyti verslo projektą ir uždirbti pelną...dėl N.Puteikio veiksmų atsisakant derinti detalųjį planą H.Manto g.11, Klaipėdoje UAB „Investicijų kvadrantas" šiuo metu jau patyrė ir ateityje patirs materialinių nuostolių , kurių vertė sieks 26 mln.Lt":

16 mln.Lt SEB banko kreditas,

0,7 mln.Lt palūkanos,

0,07 mln.Lt baudų,

0,05 mln. administravimo mokesčio,

iš UAB „Kaušėnų paukštynas" pasiskolinta 2,2 mln.Lt paskola plius 0,3 mln.Lt palūkanų;

iš AB „Rokiškio grūdai" pasiskolinta 0,2 mln.Lt paskola plius 0,03 mln.Lt palūkanų;

iš UAB „Memelio miestas" pasiskolinta 0,25 mln.Lt paskola plius 0,02 mln.Lt palūkanų;

iš buvusio UAB „Investicijų kvadranto" akcininko Ovidijaus Bartkaus pasiskolinta 3,12 mln.Lt paskola.

UAB „Investicijų kvadranto" sumokėtos 3,7 mln.Lt palūkanos SEB bankui už kreditą;

61 tūkst.Lt advokatų kontorai;

25 tūkst.Lt prof. J.Bučui už ekspertizę;

7,8 tūkst. lt M.Lietuvos muziejui už žvalgomuosius archeologinius tyrimus

Dezinformacijos skleidimą kaip nusikalstamą veiksmą draudžia LR Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis: „Laisvė ... skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - ... šmeižtu ir dezinformacija".

Ar tirsite šį UAB "Investicijų kvadrantas" nusikalstamą veiksmą? Ar nusikalstamų veiksmų, tokių kaip dezinformacijos skleidimas, jei juos atlieka labai turtingi asmenys Klaipėdos apygardos prokuratūra netiria?

Ar Jums neatrodo, kad prieš pateikiant viešus vertinimus, kas ką užmiršo, Jūs turėtumėt pirmiau patikrinti aukščiau išdėstytas aplinkybes?

 

P.S.: Noriu, kad Klaipėda atrodytu kaip vakarietiškas miestas kad jo istoriniame centre nebūtų jokių baisuokliškų stikloidų.

Noriu, kad vietoj apleisto Vaivos kino teatro būtų modernūs pastatai, tinkantys prie istorinio užstatymo.

Noriu, kad Klaipėdos senamiestis atrodytu kaip Gdansko senamiestis, kuriame nėra nė vieno stikloido.

Nenoriu, kad stovėtu apleistas "Baltijos" kino teatras, prašau jį nugriauti, bet savininkai nesutinka - jiems patinka tie griuvėsiai.

Atstatyti leidžiame, pvz. kaip Frydricho pasažo pastatus, nauju pastatus taip pat leidžiame pvz. kaip Daržų ir Pievų tako gatvėje, nenorime, kad vietoje tokių gerų pavyzdžių (kaip Gdanske)  miestą darkytų visu klaikumu tokie baisuokliški naujadarai kaip juodais betonoidas prie Dangės upės šalai Memelio restorano, ar niūrieji Manto namai  M.Mažvydo alėjoje.

Beje, visuose tuose baisuokliuose niekas nei butų, nei ofisų neperka.

Nes jie baisūs. Tokių pastatų Gdanske nėra, nes lenkai sugeba suvaldyti vienadienius pelno troškulius, kylančius pas nekilnojamojo turto vystytojus.

Pas mus tokie vystytojai, kuriems nusišvilpt į dermę su istoriniu užstatymu, yra kai kurių prokuratūrų ir kai kurių STT ginami. Deja.

Tikiuosi, kad greitai ir mes tapsime civilizuotos ES dalimi - kaip kad tapo lenkai su savo senamiesčiais.

2011-04-30

Policija kaip sąjungininkė organizuojant mitingus ir eisenas

Nuotraukose:

JDJ ir TS-LKD mitingai prie partijų būstinių prieš šiukšlių deginimo gamyklos statybą Kaipėdoje - policija padeda dalyviams 2010 11 19;

Skrajutė-kvietimas į piketą 2008 02 14 prie KLP savivaldybės

TS-LKD organizuotas mitingas Atgimimo a.Klaipėdoje 2008 09 25 prieš šiukšlių mokestį pagal plotą.

DĖL MITINŲ. Gintaras rašė: "...noriu pateikti vieną "sąmokslo teoriją": organizuojamas mitingas prie jau žymios 'stiekliaškos', prisirenka minia pasipiktinusių piliečių, tame tarpe ir chebrytė, nepamiršusi pakeliui pasirankioti ir į kišenes įsimesti akmenukų (tokių nedidukų, kad tik gerai skristų... :))...., žodžiu, vyksmas pan. kaip buvęs prie Seimo rūmų..., ir visos problemos išspręstos: to "Š", kuris jau ir patiems savininkams pabodęs - tik gėdą daro, jau nebėra, stiklas juk vieną savybę - puikiai dūžta..., o "organizatoriai", tuo tarpu, mirtinai užtampomi po teismus (Vaškelienė apsimyžusi iš laimės...) (kas galėtų paneigti?".

 

N.P.: atsakau kaip daugelio mažų ir didelių mitingų bei eisenų Klaipėdoje organizatorius: nėra jokių problemų dėl mitingų, jei organizatoriai savo prašyme dėl leidimo surengti mitingą (eiseną) prašo , kad būtų skirta policija ir su ja bendradarbiauja. Mano praktikoje nuo 2008 metų nė vienoj eisenoje ar mitinge nebuvo jokių provokacijų ar incidentų, (net girtų nebuvo) ir tai yra Klaipėdos viešosios policijos nuopelnas (atsakingų už šiuos renginius vadovų bei eilinių policininkų).

Nes pirmas mitingo veiksmas - dieną prieš susiskambinti arba susitikti su policijos karininku, kuris išduodant leidimą yra paskiriamas atsakingu, o likus pusvalandžiui iki mitingo su juo vietoje aptarti visi galimi girtuokliai, akmenų mėtymai, kitos galimos provokacijos.

Tada policija išdėsto savo pajėgas teisingai, o mitingo organizatorių viešas tarimasis su policijos pareigūnais besirenkančiųjų į mitingą akyse sustato viską į savo vietą: mitingo dalyviai supranta, kad policija yra jų talkininkai, o policininkai pasijaučia sąjungininkais ir padėjėjais. Praktiškai vyksta broliavimasis fronte. Tą mato potencialūs provokatoriai ar šiaip mėgėjai patriukšmauti ir paspaudę uodegas dingsta dar iki mitingo pradžios.

N.Puteikis sieks Seimo nario mandato

N.P.: Ačiū visiems už palaikymą

ELTA 2011 balandžio mėn. 29 d. 17:29

www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nputeikis-sieks-seimo-nario-mandato.d?id=44912365

www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/naglis-puteikis-patvirtintas-kandidatu-i-seima-43-148415

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba elektroniniu balsavimu patvirtino TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininką Naglį Puteikį kandidatu į Seimą Danės apygardoje Klaipėdoje.

TS-LKD Klaipėdos skyrius buvo iškėlęs tris kandidatus: dabartinį pirmininką N. Puteikį, skyriaus Krikščionių demokratų frakcijos vadovą Nerijų Čapą ir teisininkę Zitą Šličytę. Pastarajai atsisakius dalyvauti rinkimuose, skyriaus slaptas balsavimas lėmė pergalę N. Puteikiui, surinkusiam 191 balsą iš 209.

Atsižvelgęs į skyriaus poziciją, TS-LKD prezidiumas pasiūlė N. Puteikį kandidatu į laisvą Seimo nario vietą. Partijos Priežiūros komitetas jo kandidatūrai pritarė.

Pakartotiniai rinkimai į Seimą Klaipėdoje vyks šių metų liepos 3 dieną.

2011-04-22

GODUMAS TAMPA ARCHITEKTŪRINE MADA? ATVIRAS DAILĖS ISTORIKŲ LAIŠKAS

N.P.: ačiū Dievui dar yra gyvų paminklosaugininkų, nes kitus baigia korupcija ir pinigų troškulys sugraužti :
 

GODUMAS TAMPA ARCHITEKTŪRINE MADA? ATVIRAS DAILĖS ISTORIKŲ LAIŠKAS

pilotas.lt/index.php/lt/architektura/item/898-kod%C4%97l-godumas-tampa-architekt%C5%ABrine-mada?/-atviras-dail%C4%97s-istorik%C5%B3-lai%C5%A1kas

tiny.lt/7v784mm

2011.04.21

Vilnius vis labiau tampa panašus į architektūrinio karo lauką.

Grubus Vilniaus Senamiesčio atnaujinimas ir ištisų kvartalų „pritaikymas turizmo reikmėms" jau seniai tapo vilniečių kasdienybe. Dažnas su nerimu žvelgia į naujomis statybininkų tvoromis aptvertą seną namą ar kvartalo dalį iš patirties žinodamas, kuo tai baigsis - dar vienu anoniminiu, prie aplinkos nei formomis, nei tūriais, nei dvasia nepritampančiu naujadaru... Šį procesą seniai laikas įvardinti tikruoju vardu – meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusių, sąžinę praradusių, pelno siekimo apakintų asmenų invazija į brangiausiai įkainotas, taigi, utilitariu ekonominiu požiūriu patraukliausias miesto teritorijas. Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.

Susirūpinę Senamiesčiu kuriam laikui nusigręžėm nuo Naujamiesčio. Atsitokėjome tik tada, kai pamatėm: Vilniaus Naujamiestis žūsta!

Baisiausia, kad jei gotikos ar baroko paveldo išsaugojimo būtinybė daugeliui eilinių Lietuvos piliečių suprantama, tai XIX–XX a. architektūrą net profesionalai dažnai suvokia kaip bevertį, nusidėvėjusį, tad šalintiną palikimą. Kai kam atrodo: „Nyksta carinių okupantų palikimas, tegul..." O juk būtent šio laikotarpio namų kvartalai sudaro antrąją Vilniaus miesto veido pusę: Gedimino prospektas, Basanavičiaus gatvė, Žvėrynas... Šių kvartalų atskiri pastatai savo verte gal ir neprilygsta Šv. Kotrynos bažnyčiai, tačiau jų visuma – fasadai, interjerai, dekoro detalės lygiai taip pat akivaizdžiai byloja apie praėjusių epochų gyvenimą, mūsų miesto, taigi ir mūsų visų istoriją.

Už miesto plėtrą atsakingų ir ją prižiūrinčių institucijų specialistai, žinoma, suvokia, kad egzistuoja saugotinas urbanistinis istorinis paveldas, bet regis nesupranta, kas tai iš tiesų yra. Kaip kitaip paaiškinti įsivyravusią XIX–XX a. pradžios pastatų pritaikymo naujiems poreikiams praktiką, kaip paliekamas vien kiautas – išorinės pastato sienos, o vidaus erdvės visiškai suardomos ir kardinaliai pertvarkomos. Prisiminkime nesenus pavyzdžius: tik fasadai teliko iš XIX a. pabaigoje statyto „Jurgio" viešbučio Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 (rekonstr. autorius arch. Algimantas Nasvytis), suniokotas buv. Vilniaus savivaldybės pastato (Gedimino pr. 9) interjeras (rekonstr. autoriai Danijos bendrovės „PLH arkitekter" atstovai Marc Wilson, Irma Kašėtaitė ir Lietuvos UAB „Archinova" atstovas architektas Antanas Gvildys).

2011 m. vasario 1 dieną prasidėję darbai J.Jasinskio gatvėje – dar vienas eilinis epizodas Vilniaus Naujamiesčio modernizavimo procese. Kol kas akivaizdžiausias jo rezultatas – statybininkų tvora aptverti griuvėsiai ir plytų krūva vietoje XIX a. pabaigos pastatų J.Jasinkio g. 10 ir 12, priklausiusio vadinamajam Ferdinando Hofmano kompleksui, kurį 1886–1891 m. suprojektavo vilnietis architektas Apolinaras Mikulskis.

Pakalnės, Geležinio Vilko ir J.Jasinskio gatvių ribojamoje teritorijoje numatytas UAB „Transmeda" priklausysiančių gyvenamųjų ir komercinių pastatų kompleksas. Projekto užsakovas „Europa City Vilnius" generalinis direktorius Juozas Pranckevičius. Pasak informacinio skydo, UAB „Architektūra, dizainas ir statyba" projektą įgyvendina – UAB „Masyvo statyba".

Pagal projektą minėtieji J.Jasinskio g. 10 ir 12 namai turėjo būti priderinti prie bendro modernaus komplekso, kurio autoriai – architektai Rolandas Palekas, Gilma Gylytė, Džiugas Karalius.

2011 m. kovo 20 d. spaudoje rašyta: „avarinės būklės pastatą nuspręsta rekonstruoti – palikti autentišką fasadą, bet pakeisti statinio perdangas. Todėl šiuo metu už statybinės tvoros stūkso tik namo karkasas. Viduje žioji kiaurymė" (Dovilė Jablonskaitė, Griuvena prisikels naujam gyvenimui, diena.lt). Taigi, pastatų rekonstrukcija buvo numatyta pagal jau ne kartą naudotą scenarijų. „Darbai vykdomi pagal projektą", – tame pat straipsnyje užtikrina savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Balandžio 16 dienos pavakare aptariamoje vietoje dar styrojo pusė autentiško fasado – vienišas sienos fragmentas griuvėsių krūvoje; balandžio 18-ą pastatų dėžučių liekanas daužė UAB „Masyvo statyba" griovikai, pratęsę darbą ir kitą dieną. „Avarinės būklės" namų sienos niekaip nenorėjo pasiduoti...

Kodėl šiuo atveju nuspręsta nepalikti net pastatų dėžutės? Ar tikimasi, kad dabartiniai mūrininkai sugebės atkurti reljefinius plytų raštus geriau negu įgudę tą darbą daryti jų pirmtakai prieš šimtą metų? O gal senąjį fasadą žadėjęs išsaugoti projektas – tik akių dūmimas? Išdaužius autentiškus likučius bus galima pasakyti, kad pastatai subyrėjo patys? Akivaizdu, kad klausimas, kas konkrečiai atsakingas už tyčinį ar netyčinį plytų stiliaus namų nugriovimą, ir vėl liks be atsako...

Dar vieno barbarybės akto akivaizdoje Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai reiškia susirūpinimą beatodairišku Vilniaus Naujamiesčio architektūros naikinimu. Manome, kad būtina atsisakyti ydingos XIX–XX a. pradžios architektūros naikinimo praktikos ir siekti, kad pritaikant istorinius pastatus naujoms reikmėms, būtų maksimaliai išsaugomos jų savybės, pradedant vidaus erdvėmis, baigiant funkciniais elementais (laiptais, balkonais, tvorelėmis, turėklais ir kt.) bei puošybos detalėmis.

Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus.

Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai:

Prof. dr. Nijolė Lukšionytė

Dr. Dalia Vasiliūnienė

Doc. dr. Giedrė Jankevičiūtė

Doc. dr. Marija Drėmaitė

Dr. Laima Laučkaitė

Dr. Jolita Mulevičiūtė

Prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė

Doc. dr. Helmutas Šabasevičius

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė

Laima Bialopetravičienė

Dr. Lina Balaišytė

Dr. Dalia Klajumienė

Dr. Gabija Surdokaitė

Dr. Dalia Ramonienė

Dr. Margarita Janušonienė

Dr. Rūta Janonienė

Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Dr. Jolanta Zabulytė

Dr. Jolita Liškevičienė

Dr. Marius Iršėnas

Doc. dr. Rasa Butvilaitė

Būdingi XX amžiaus pradžios Vilniui pastatai J.Jasinskio g. 10 ir 12 išnyko per kelias dienas, nors buvo žadėta juos rekonstruoti ir integruoti į greta statysimą kompleksą. Foto: D.Vasiliūnienė

2011-04-11

Blogos politinės Klaipėdos liberalų kultūros pavyzdys

Klaipėdos liberalų koalicija neteisingai elgiasi, iki šiol viešai per žiniasklaidos priemones ir kitais būdais nepaskelbdami miestiečiams nei koalicinės programos, nei koalicinės sutarties.

Iki šiol vis pranešimai apie kėdžių, postų dalybas, o programos viešo paskelbimo kaip nėra, taip nėra: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-valdzios-postu-dalybose-pabaigtuves-343586.

Kai bandėme burti alternatyvią   - Permainų koaliciją, atsižvelgėme į programinius punktus ir radome nemažai bendro. Štai šie dalykai pas mus buvo, o liberalų koalicijoje nėra:

1. Kova su korupcija,

2. Gyventojų apklausos, pasitarimai su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis,

3. Viešumas ir skaidrumas priimant ir įgyvendinant sprendimus,

4. Kad nebūtų smarvės mieste nuo pramonės įmonių , ypač nuo LEZ-o pietinėje Klaipėdos dalyje ir nuo naftos terminalų šiaurinėje.

Toks Liberalų koalicijos programos neskelbimas yra neteisingas miestiečių atžvilgiu, todėl nekantriai laukiame paskelbimo.

2011-04-06

Vietoj žadėtos sąžiningos politikos – papirkinėjimai, festivaliniai šou ir patyčios

2011 04 01 dieną surengėme piketą „Kad valdžia nemeluotų". Jame protestavome prieš Vydūno mokyklos (senamiestyje) pastatų prichvatizavimą ir naujos valdžios formavimą papirkinėjimo būdu.

Šio piketo metu Liberalų sąjūdžio atstovas įteikė man tramdomuosius marškinius, kaip supratau iš paaiškinimų – už tai, kad miesto tarybos posėdyje VIEŠAI kritikavau minėtos mokyklos pastatų prichvatizavimą ir VIEŠUS priekaištus liberalams dėl to, kad jie leidžia grobstyti miestiečių turtą.

Vertinu humorą.

Bet ar neatrodo kolegoms politikams, kad jie rimtus dalykus apie korupciją savivaldybės administracijoje (vieni kitiems neteisėtai perleidžia savivaldybės butus ir pastatus) ir korupciją tarp politikų (perka vieni kitus dar neįsteigtais postais, vieną socdemą  - Vytautą Čepą priverčia sulaužyti socdemų statutą, išduoti frakciją ir partijos skyrių mainais gaunant vicemero postą) pakeičia balaganu, festivaliniu šou, patyčiomis?

Ar neatrodo liberalams, kad tramdomuosius marškinius pirmiausia reikėtų nupirkti tiems, kurie neteisėtai organizavo butą savivaldybės darbuotojai I.Šakalienei, nesąžiningai papirkinėja V.Čepą vicemero pareigomis, nesąžiningai vilioja A.Velykienę dar neįsteigtu administracijos direktoriaus pavaduotojo postu?

Jei liberalams taip neatrodo, tai siūlau neužmiršti priedo prie tramdomųjų marškinių – burnos kamšalo.

Tokiais būdais užčiaupę kritikus galės laisvai ir netrukdomai korumpuotis.

2011-04-03

Klaipėdoje pasiūlyti kandidatai į TS-LKD pirmininkus ir Danės vienmandatėje apygardoje

I.Degutienė Klaipėdoje iškelta kandidate į TS-LKD pirmininkes

Pranešimas spaudai

Klaipėda, 2011 04 03

Šiandien, 2011-04-03 d. Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto skyriaus visuotinis narių susirinkimas kandidate į TS-LKD pirmininkes iškėlė Ireną Degutienę.

Kandidatais į TS-LKD pirmininkus taip pat iškelti ir dabartinis TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, bei TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

Susirinkimas taip pat pasiūlė tris kandidatus į priešlaikinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje.

Tokie rinkimai vyktų, jei dabartinis šioje apygardoje išrinktas Seimo narys Vytautas Grubliauskas atsisakytų Seimo nario mandato. Antradienį, 2011 04 05 d. vyks Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas V.Grubliausko raštiškas pareiškimas dėl Seimo nario pareigų atsisakymo. Pagal įstatymą toks prašymas gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje jį žodžiu patvirtina pats Seimo narys.

TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus susirinkimas kandidatais į galimai atsilaisvinančią Seimo Danės vienmandatę rinkimų apygardą patvirtino Atkuriamojo Seimo narę, teisininkę Zitą Šličytę, 2007 m.šioje Seimo rinkimų apygardoje antrą vietą užėmusį Nerijų Čapą ir bei TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglį Puteikį.

Galutinį sprendimą kas iš jų kandidatuotų į Seimą susirinkimas pavedė priimti skyriaus tarybai atitinkamai derinant tai su TS-LKD valdymo institucijomis.

 

Klaipėdos skyriaus tarybos narys  Alfonsas Vildžiūnas

8-616-29588, alfavildziunas@gmail.com

2011-03-26

Koalicijų programos ir aplinkosauga Klaipėdoje

Orvidų sodyba. Kęstučio Vanago nuotrauka, daryta 1989-06-24.

Džiaugiuosi, kad jaunasis liberalų sąjūdžio narys klaipėdietis Edgaras Norkus parašė straipsnį, kuriame diskutuoja apie partijų ir koalicijų programas: ve.lt/blog/2011/permainingas-politinis-snobiskumas/

Tai labai retas reiškinys Klaipėdoje - diskusijos apie programas ir politikų veikimo principus, tikslus. Šia prasme pavydžiu Liberalų sąjūdžio partijai, nes aš apie tokius dalykus diskutuoti išmokau iš kito liberalų sąjūdžio partijos nario Artūro Šulco prieš 4 metus, kai tuomet Klaipėdoje būrėme Permainų koaliciją. Jis tada sakė, kad pirmiausia apsibrėžkime misiją (permainos), po to gaires - kas jungia besivienijančias į koaliciją partijas, susiderinkime programos projektą, o tik tada diskutuokime, kas ką deleguoja į kokias politine pareigas.

Kaip tik to - diskusijų apie koalicijų veikimo tikslus, misiją, programinius punktus - pasigendu buriamoje Liberalų koalicijoje.

Prašome labai nepykti, kad vadinu ją Liberalų stagnacijos koalicija, nes manau, kad turiu tam pagrindą: nesuprantu, kodėl iki šiol Klaipėdos Libsąjūdžio taip smarkiai ir pelnytai kritikuotai libcentristų frakcijai liberalų sąjūdžio partijos Klaipėdos skyrius perduoda VISĄ VYKDOMĄJĄ VALDŽIĄ - admin.direktorių, o jų partneriams - admin.direktoriaus pavaduotojo poziciją.

Suprasčiau, jei LRLS-is deleguotų LiCS-ui vicemerą/us. O dabar perdavus visą vykdomąją valdžią liberalcentristams, stagnacija toliau klestėtų, gerųjų permainų šansai Klaipėdoje labai sumenktų.

Beje, Vytautui Grubliauskui siūliau mūsų, TS-LKD frakcojos, o po to telefonu suderinęs - ir Tvarkos ir teisingumo bei Rusų sąjungos frakcijų (iš viso 10 narių) neatlygintiną paramą, kad Libsąjūdis galėtų perimti ir mero, ir admin.direktoriaus poziciją, nes būtent taip įsivaizdavome permainų Klaipėdoje garantiją.

Deja, po šio pasiūlymo gavimo tą pačią dieną -vakare Libsąjūdis pasirašė susitarimą su LiCS ir Rusų aljansu būtent taip, kaip aukščiau aprašyta, t.y. perdavė du svarbiausius postus LiCS-ui ir jo parteriams Rusų aljansui. Vadinasi, tokiu atveju permainų nebūtų, o Libsąjūdis, mano manymu, vien tik su meru ir vienu vicemeru niekaip neįtakotų žymiai labiau patyrusios Taraškevičiaus komandos vykdomojoje valdžioje.

Net atvirkščiai - Taraškevičiaus komanda tokiu atveju ir toliau valdytų miestą.

Tokia politinė uostamiesčio raida, mano įsitikinimu, yra netinkama Klaipėdai, nes ir toliau klestėtų korupcija ir asmeninių reikalų tvarkymas Klaipėdos savivaldybėje.

Todėl buriame kitą – Permainų koaliciją.


Kad nebūtų nuobodu vien sausas kalbėjimas apie programas, noriu įnešti žalios spalvos ir pasidžiaugti vienu sunkiai įtikėtinu, bet maloniu dalyku:

  • šiaip Liberalų sąjūdis Klaipėdoje praktiškai niekada nepasisako dėl ryžtingų žingsnių savivaldybėje dėl švaraus oro ir švarios aplinkos mieste (išskyrus A.Šulcą):

  • niekada nepasmerkė taršios pramonės plėtros Klaipėdos LEZ-e,

  • nė karto neprotestavo dėl to, kad šios LEZ-e įsikūrusios įmonės nevaržomai teršia miestą, Libsąjūdis niekada nesipiktino, kad Klaipėdos šiaurinėje dalyje smirda nuo kraunamų naftos produktų, o pietinėje – nuo LEZ-e įsikūrusių įmonių oro taršos,

  • Libsąjūdžio frakcija miesto taryboje nuosekliai balsuodavo (ir labai aršiai pasisakydavo) prieš mėginimą pirkti oro taršos matuoklius,

  • toleravo savivaldybės ir aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos institucijų begėdišką tyčiojimąsi iš žmonių protestų prieš šias smarves (šie aiškindavo, kad žmonėms vaidenasi, kad nosys per jautrios ir šiaip jokios taršos nėra, nes „vsio zakonno").

Ir štai malonu, kad prie A.Šulco prisidėjo ir antras Klaipėdos libsąjūdžio narys – jau minėtas Edgaras Norkus, parašęs aplinkosaugine tema neblogą straipsnį: klaipedosliberalai.lt/kas_naujo/1_/625/ .

Tiesa, straipsnis nedrąsus, matyt Libsąjūdžio aršus nusiteikimas prieš aplinkosaugą daro spaudimą, bet gera pradžia – pusė darbo.

Linkiu Edgarui Norkui kartu su Artūru Šulcu toliau stiprinti aplinkosauginį Klaipėdos Libsąjūdžio sparną. Nes esu įsitikinės, kad kiekviena solidi partija turi tokią misiją turėti.

Gaila, kad TS-LKD šioje srityje taip pat kaip ir Libsąjūdis, yra labai apleidusi gamtosaugą ir paminklosaugą.

Bet visi kartu turėtume pamažu savo partijas privesti prie europietiškojo aplinkosauginio standarto – gamtą ir žmogų jame reikia saugoti nuo neprotingų žmogaus veiklų, bei poveikių, ir todėl tas veiklas BŪTINA PRIŽIŪRĖTI, O POVEIKĮ – KONTROLIUOTI.