N.Puteikis įregistravo nori didesnio NPD remdamasis N.Mačiulio ir kitų ekonomistų siūlymu

"Tuo tarpu panašu, kad Seime tariantis dėl 2016 m. biudžeto mokestinių iniciatyvų bus ir daugiau. Vakar Seime taip pat pritarta Vyriausybės siūlytam GPM įstatymo pakeitimui nuo 2016 m. padidinti mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 Eur.

Tačiau Seimo narys Naglis Puteikis tikina, kad spręsdamas dėl šio projekto Seimas kartu turės apsispręsti ir dėl jo įregistruoto pasiūlymo susieti NPD su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos.

„Neproporcingas darbo pajamų, ypač minimalių, apmokestinimas yra viena pagrindinių skurdo priežasčių Lietuvoje, todėl Seimo narys Puteikis pritaria pozicijai, kad būtina didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tokiu būdu mažinant darbo jėgos mokestinę naštą, tačiau kritikuoja Vyriausybės pasiūlymą nustatyti, kad šis dydis būtų 200 Eur", – teigiama p. Puteikio pranešime.

Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/10/21/grizta-prie-progresiniu-mokesciu-mma-ir-npd-kelimo

N.Mačiulis taip pat siūlo tą patį:

„Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą užtikrina ne tik NPD ir PNPD, bet ir socialinio draudimo įmokos. Šioms įmokoms lubų nėra, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, o visos išmokos – senatvės pensija, motinystės pašalpa, bedarbio draudimo išmoka – yra apribotos labai žemame lygyje. Tai, beje, sukuria labai didelį apmokestinimo progresyvumą, kurio, panašu, GPM įstatymo pataisų autoriai niekaip nesuvokia. Dabartiniai pasiūlymai niekaip nepadėtų mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems – jų mokamas GPM tarifas nemažinamas. Būtent NPD didinimas gali greičiausiai ir efektyviausiai pasiekti socialdemokratines vertybes. Sulyginti NPD su MMA siūliau jau gana seniai, tai labai apribotų politikų polinkį nevertinant galimybių didinti vis didesnį minimalų atlyginimą. Žinoma, dar geriau nustatyti aiškią taisyklę, kaip MMA priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje – tuomet nebeliktų vietos tuščiam populizmui", – sako p. Mačiulis.

Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/10/21/grizta-prie-progresiniu-mokesciu-mma-ir-npd-kelimo#ixzz3pH6ZchZs

Teismus stebinčiai Lietuvos visuomenei tokia Teisėjų garbės teismo praktika gali priminti kyšių ėmimą

"Tokiu sprendimu Teisėjų garbės teismas iš esmės pateisino praktiką, kai teisėjai vaišinasi nežinodami, kokiame renginyje dalyvauja ir ar turi susimokėti už vaišes – kuri, sprendžiant iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teismo posėdyje, jog „Tai nebuvo pirma ir vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų vakarienė", yra įprasta. Teismus stebinčiai Lietuvos visuomenei tokia praktika gali priminti kyšių ėmimą – būtent todėl teisėjų vaišės verslininko užeigoje Kaišiadoryse ir sukėlė didelį rezonansą.":

Seimo nario N. Puteikio pranešimas. N. Puteikis prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą dėl teisėjo E. Žirono kaip nepagrįstą, leidžiantį išvengti atsakomybės ir pateisinantį kyšių ėmimą primenančią praktiką

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi su skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą drausmės byloje, iškeltoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, teismo pirmininko pareigas ėjusiam Egidijui Žironui.

Drausmės byla buvo iškelta pagal N. Puteikio 2015 m. vasario 25 d. teikimą, kuriuo prašyta ištirti ir įvertinti didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią informaciją apie pasitikėjimą teismais menkinantį dešimties Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono elgesį, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje „Pas Radvilą", dalyvaujant pačiam jos savininkui, žurnalistams apie tai paskelbus šio teismo kancleris Juozas Akstinas teigė sąskaitą už šias apie 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o šio teismo pirmininkas E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika") ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara".

Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu nusprendė nutraukti teisėjui E. Žironui iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų nesilaikymo, o kitoje dalyje apsiriboti drausmės bylos svarstymu.

Tokį sprendimą Seimo narys N. Puteikis prašo panaikinti kaip nepagrįstą, paremtą faktinių aplinkybių neatitinkančiu teiginiu, leidžiantį išvengti E. Žironui drausminės atsakomybės už nusižengimą, pateisinantį kyšių ėmimą primenančią teisėjų praktiką ir todėl galintį dar labiau sumenkinti teismų autoritetą.

Prašydamas panaikinti sprendimo dalį neskirti teisėjui E. Žironui drausminės nuobaudos ir apsiriboti drausmės bylos svarstymu, N. Puteikis nurodė, kad šį sprendimą Teisėjų garbės teismas pagrindė teiginiu, prieštaraujančiu drausmės byloje užfiksuotiems faktams.

Teisėjų garbės teismas pripažino, kad teisėjas E. Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ir juridinių asmenų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nusprendė neskirti jam drausminės nuobaudos, argumentuodamas taip:

„Teisėjų garbės teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pats teisėjas iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, daro išvadą, jog teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjui Egidijui Žironui drausminė nuobauda neskirtina ir apsiribotina tik drausmės bylos svarstymu."

Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, teiginys, neva E. Žironas „iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi", prieštarauja drausmės byloje užfiksuotiems faktams ir visiškai neaišku, kuo remdamasis Teisėjų garbės teismas taip teigia.

Atvirkščiai – iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teisme, užfiksuoto 2015 m. spalio 5 d. sprendime, akivaizdu, kad jis ne tik nuoširdžiai, bet ir apskritai nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, o situaciją interpretavo ironiškai, siekdamas sumenkinti nusižengimą ir įteigti, jog teisėjui nesusimokėti už vakarienę privačioje užeigoje yra visiškai priimtinas dalykas, kurį pateisina teisme praktikuojama neskaidri švenčių išlaidų apmokėjimo tvarka.

„Situacija, kai Teisėjų garbės teismas leidžia savo kaltės nepripažįstančiam teisėjui nepatirti dėl pažeidimo jokių pasekmių, gali sudaryti visuomenei įspūdį apie teisėjų nebaudžiamumą ir dar labiau sumenkinti teisminės valdžios autoritetą. Kadangi teisėjas Egidijus Žironas nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, nėra jokio pagrindo apsiriboti drausminės bylos svarstymu ir turi būti pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 87 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų", – rašoma N. Puteikio skunde, primenant, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų E. Žironas buvo atleistas ne dėl nusižengimo, o pasibaigus paskyrimo terminui.

Taip pat Seimo narys prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą nutraukti drausmės bylos dalį dėl tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio teisėjo E. Žirono neveikimo, sprendžiant atsiskaitymo už vakarienę klausimus. Priimdamas šį sprendimą Teisėjų garbės teismas rėmėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015 m. birželio 15 d. sprendimu atsisakyti iškelti drausmės bylas dešimčiai vaišėse dalyvavusių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų: anot Teisėjų garbės teismo, pripažinimas, jog teisėjai nepadarė nusižengimo, automatiškai suponuoja tai, kad ir teismo pirmininkas E. Žironas nepadarė nusižengimo nekontroliuojamas teisėjų elgesio, nes šis elgesys pripažintas tinkamu.

Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, toks teisėjo E. Žirono neveikimo pateisinimas, remiantis tuo, kad buvo pateisintas dešimties teisėjų elgesys, yra nepagrįstas ir logiškai ydingas, nes viena iš priežasčių, dėl kurių Teisėjų etikos ir drausmės komisija pateisino dešimties teisėjų elgesį, yra būtent tai, kad tinkamai atsiskaityti už vaišes jiems trukdė teismo kanclerio J. Akstino ir teismo pirmininko E. Žirono elgesys, todėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas suponuoja ne teisėjo E. Žirono nekaltumą, kaip nusprendė Teisėjų garbės teismas, bet priešingai – jo atsakomybę, nes būtent jo veiksmai ir trukdė teisėjams elgtis tinkamai.

„Kadangi Teisėjų garbės teismas pateisino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio E. Žirono elgesį remdamasis sprendimu, kuris suponuoja jo atsakomybę, toks argumentavimas yra vidujai prieštaringas ir nelogiškas, o sprendimas nepagrįstas.

Tokiu sprendimu Teisėjų garbės teismas iš esmės pateisino praktiką, kai teisėjai vaišinasi nežinodami, kokiame renginyje dalyvauja ir ar turi susimokėti už vaišes – kuri, sprendžiant iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teismo posėdyje, jog „Tai nebuvo pirma ir vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų vakarienė", yra įprasta.

Teismus stebinčiai Lietuvos visuomenei tokia praktika gali priminti kyšių ėmimą – būtent todėl teisėjų vaišės verslininko užeigoje Kaišiadoryse ir sukėlė didelį rezonansą.

Vargu ar Jums reikia priminti, kad teisėjams keliami ypatingi etiniai reikalavimai, pagal jų elgesį visuomenė susidaro nuomonę ir apie teisingumo vykdymą, todėl teisėjų elgesys turi būti nepriekaištingas tiek atliekant savo pareigas teisme, tiek ir privačiame gyvenime, teisėjas turi nesudaryti jokio pagrindo įtarimams dėl viešų ir privačių interesų supainiojimo ar neskaidrios veiklos.

Neabejotina, kad patys aukščiausi etiniai reikalavimai turi būti keliami ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui – valstybės teisme negali būti toleruojamos jokia neskaidri „vidinių atsiskaitymų specifika" ir natūriniai mainai, kai teisėjai nežino, ar turi susimokėti už savo vaišes, o jų išlaidas apmoka teismo kancleris, taip atlygindamas niekur nefiksuotą skolą už anksčiau nemokamą maitinimą.", – pažymėta skunde.

Išsamiau išdėstytus argumentus rasite pridėtoje 2015 m. spalio 15 d. registruotu paštu išsiųstoN. Puteikio skundo kopijoje. Taip pat siunčiame Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo kopiją.

Siūlau didinant MMA kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius.

Naglis Puteikis siūlo didinant MMA kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius

Artėjant rinkimams, valdantieji sukruto didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau šie iš pirmo žvilgsnio dosnūs pasiūlymai, užuot palengvinę skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, gali virsti dar vienu biudžeto papildymu.

Rytoj, rugsėjo 22 dieną, rytinėje Seimo darbotvarkėje numatytas dviejų rezoliucijų pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Būrys Darbo partijos narių siūlo priimti rezoliuciją, kuria Seimas pasiūlytų vyriausybei „iki 2016 metų liepos 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų per mėnesį". Alternatyvų projektą įregistravęs Petras Gražulis siūlo siūlyti kiek kitaip: „numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokesčio vidurkį šalies ūkyje. Įtvirtinti, jog minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje."

Abiejose rezoliucijose nė žodžiu neužsiminta apie esminį dalyką – padidinus MMA, didelė dalis to padidinimo iš žmonių bus atimta, iš didesnės algos išskaičiuojant didesnius mokesčius ir įmokas (Apie tai jau seniai kalba ir rašo Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, jo atstovės Rasos Žemaitės komentarą rasite čia: http://lietuvos.link/su-rasa-zemaite-kodel-skursta-lietuvos-vaikai-ir-kaip-is-socialinio-modelio-pradingo-mokesciu-reforma/).

Kad MMA padidinimas iš tiesų papildytų žmonių kišenes, o ne biudžetą, Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymus papildyti abu rezoliucijų projektus.

„Padidinus minimalią mėnesinę algą, bet kartu proporcingai nepadidinus neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, didelė dalis šių lėšų ne pagerins skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, bet mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų pavidalu papildys valstybės biudžetą. Iki šiol didinant minimalią mėnesinę algąneapmokestinamųjų pajamų dydžiai arba visai nebūdavo didinami, arba būdavo padidinami ne iš karto, neadekvačiai, neproporcingai, ir tą padidinimą didele dalimi nulemdavo ne siekis užtikrinti orų, ekonominės realijas atitinkantį dirbančiųjų pragyvenimą, bet siauri politinių partijų interesai (pvz., rinkiminiai). Kad to būtų išvengta, būtina įtvirtinti sąsają tarp minimalios mėnesinės algos ir proporcingo neapmokestinamųjų pajamų dydžių padidinimo", – rašoma šiandien įregistruotuose Naglio Puteikio pasiūlymuose.

Darbiečių rezoliuciją jis siūlo papildyti įrašant, kad nuo 2016 metų liepos 1 dienos didinant minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų  per mėnesį, kartu bus proporcingai padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, o papildymas Petro Gražulio rezoliucijai toks: „Įtvirtinti, kad didėjant minimalios mėnesinės algos dydžiui, kartu proporcingai padidinami ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis."

Naglio Puteikio pasiūlymus ir pačias rezoliucijas rasite čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078221

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078222

Vilniaus savivaldybei - prašymas pagailėti ir padėti vienišiems senukams, ligoniams, nepasiturintiems

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centrui
Pilaitės seniūnijai

Nr. SN-S-0916/2015

Prašyčiau informuoti, kokia pagalba teikiama Karaliaučiaus g. 5a-23, Vilniuje, gyvenančiai Irenai Strumskienei, kurios visos pajamos yra vos didesnės už 100 Eur (mano žiniomis, jas sudaro, skaičiuojant sena valiuta, 271,33 Lt senatvės pensija, 70 Lt našlės pensija ir kartą per 3 mėnesius iš Vilniaus m. savivaldybės gaunama 52,67 Lt šalpos išmoka, o iš senatvės ir našlės pensijų dar vykdomos išskaitos po 20 procentų dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas), todėl moteris, kuriai diagnozuotos kelios sunkios ligos, tarp jų ir depresija, gyvena absoliučiame skurde, negalėdama patenkinti būtiniausių poreikių.
Taip pat prašau:
1. Vilniaus miesto savivaldybės – suteikti Irenai Strumskienei papildomą socialinę paramą, pasinaudojant savo teise teikti ją ypatingai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai pagal nustatytus teisės aktus parama nepriklauso arba nėra pakankama, tam panaudojant socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas.
Priimant sprendimą dėl šios paramos suteikimo, prašau atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą man adresuotame rašte Nr. (15.3-35)SD-112: „Atsižvelgiant į I. Strumskienės gaunamos pensijos dydį (114 Eur), kuris neviršija 20 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (51 Eur), savivaldybės administracija galėtų pasinaudoti jai suteikta teise ir skirti moteriai 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 25,50 Eur, socialinę pašalpą per mėnesį išimties tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
2. Vilniaus miesto savivaldybės – priimti sprendimą kompensuoti Irenai Strumskienei didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 ir 11 straipsniuose; priimant šį sprendimą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą rašte Nr. (15.3-35)SD-112.
3. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro ir Pilaitės seniūnijos – įvertinti Irenos Strumskienės padėtį ir suteikti jai reikalingas socialines paslaugas, atsižvelgiant, be kitų dalykų, ir į tai, kad kritinėje skurdo būklėje atsidūrusi moteris yra vieniša, todėl patiria dar didesnę socialinę atskirtį, nes bendravimo stygius gilina depresiją.

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Seimo nariui Nagliui Puteikiui Nr. (15.3-35)SD-112

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui

Nr. SN-S-0916/2015

Manydamas, kad teikiant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą Nr. XIIP-3021 bei 2015-06-23 priimant jį Lietuvos Respublikos Seime buvo paskubėta ir nepakankamai įsigilinta į problemas, todėl neleistinai pabloginta pataisos namuose  bausmę atliekančių nuteistųjų padėtis ir tai šalies mastu išprovokavo masinę bado akciją, vakar, 2015 m. rugsėjo 15 d., įregistravau Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo projektą XIIP-3533 ir kviesčiau Jus aktyviais veiksmais paremti šią iniciatyvą, kad šį įstatymo projektą būtų galima kuo skubiau pateikti, svarstyti ir priimti Lietuvos Respublikos Seime.

Pridedu esmines šio projekto nuostatas (apačioje):

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO NR. XII-1818 40, 41, 94 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIP-3021 Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas 2015-04-27. Įstatymo projektas priimtas 2015-06-23. Sprendžiant iš 2015-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados Nr. 102-P-25 ir atsižvelgiant į tai, kad gana didelės svarbos ir apimties įstatymas buvo priimtas per palyginti trumpą laiką, galima daryti prielaidą, kad tikėtina, jog Seimo nariai tinkamai, visapusiškai ir iš esmės neįsigilino į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktą įstatymo projektą XIIP-3021, todėl 2015-09-01 visos šalies mastu visų šalyje esančių pataisos namų nuteistieji paskelbė bado akciją. 

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis įstatymo projektas, manytina, visiškai nebuvo teiktas susipažinimui nuteistuosius atstovaujančioms visuomeninėms organizacijomis, nors nuo 2013 metų jį rengė net 2 darbo grupės, todėl tikėtina, kad nebuvo tinkamai užtikrintas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 53 str. 6, 7 punktų ir 54 str. įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas.

Išanalizavus 2015-09-09 gautą nuteistųjų peticiją „Dėl kalinių bado akcijos" (pridedama) paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 pakeitimo įstatymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pamatiniams teisės aktams, reglamentuojantiems pagrindines žmogaus teises ir laisves. 

Reaguodami į šiuo metu susiklosčiusią kritinę situaciją, šio įstatymo projekto rengėjai nuvyko į dvi pataisos įstaigas, iš esmės įsigilino į peticijoje išdėstytus argumentus ir juos įvertinę teikia Lietuvos Respublikos  bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 įstatymo pataisos.

Parengto projekto tikslai:

sudaryti palankias sąlygas nusikaltusiems ir paskirtą bausmę atliekantiems asmenims palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais; 

įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir išspręsti praktikoje kylančias problemas;

užtikrinti Europos Tarybos ir Europos Komisijos teiktų rekomendacijų ir reikalavimų dėl nuteistųjų kankinimo ir laikymo nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis įgyvendinimą;

įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos įgyvendinimą nacionaliniuose teisės aktuose;

Parengto projekto uždaviniai:

nustatyti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas atitinkančias bausmių atlikimo sąlygas;

užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintą teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą;

tinkamiau užtikrinti nuteistojo asmens socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą;

užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. str. įtvirtintų teisės normų suderinimą su teikiamu įstatymo projektu;

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projekto pakeitimus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, projektą parengė jo padėjėja-sekretorė Laura Radzevičiūtė, el. p. laura.radzeviciute@lrs.lt.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Vizitų į pataisos namus metu betarpiškai bendraujant su nuteistaisiais paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymas Nr. XIIP-1818 gali būti  parengtas nekokybiškai, galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, be to, juo įtvirtintoms naujoms teisės normoms įgyvendinti nėra numatyta papildomai lėšų iš valstybės biudžeto,  didesnio darbuotojų skaičiaus įdarbinimas pataisos namuose, todėl tikėtina, kad ateityje šis įstatymas bus nuolat koreguojamas. 

Atsižvelgiant į 2015-09-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešimą spaudai ir nuteistųjų peticiją (pridedama), nuspręsta skubiai parengti įstatymo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamos tik pačios opiausios problemos: būtinybė tinkamiau užtikrinti nuteistųjų socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą ir kokybiškesnę mitybą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Pažymėtina, kad iniciatyva parengti šį įstatymo projektą tapo paskata nuteistiesiems nutraukti 2015-09-01 paskelbtą bado akciją. Priėmus šį įstatymo projektą, sumažės problemų praktikoje įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų pamatinių teisės aktų nuostatas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą sumažės priežasčių tokias kritines situacijas, kaip kolektyvinio badavimo akcijos, sukeliančiam nuteistųjų asmenų nepasitenkinimui. Sumažės Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tenkantis papildomas krūvis, susijęs su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip bado akcijos, bus taupomos ir valstybės biudžeto lėšos. Bus išvengta pavojaus, kuris tokių akcijų metu kyla žmonių sveikatai ir gyvybei bei valstybės turtui, užtikrinta viešoji tvarka pataisos įstaigose. 

Įstatymo projekto

lyginamasis variantas

Lietuvos respublikos

bausmių vykdymo kodekso NR.XII-1818 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo

įstatymas

2015 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje

1. Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

2. Pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje

1. Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

2. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje yra aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio suma.

1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;

3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos, vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų.

4. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali nuteistiesiems draudžiama įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis

1. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų keturių valandų ir ilgalaikiai iki –vienos paros dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais.

3. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba artimais giminaičiais, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims, pagal atskiras Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir higienos reikalavimus, sudaromos sąlygos įsinešti maisto produktų ar kitų daiktų, kurių leistiną sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims pageidaujant sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.

4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.

5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui,ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.

7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

2. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Trumpalaikiai pasimatymai, specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais."

3 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 94 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„94 Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 49, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d."

Seimo narys Naglis Puteikis

Ką daryti su pabėgėliais iš Sirijos

Reikia kovoti su pabėgimo priežastimis. O ES iš dalies prie jų prisideda.

Dabartinė pabėgėlių banga plūsta pirmiausia iš Sirijos, kurioje prieš karą gyveno 22 milijonai žmonių. JTO Pabėgėlių komiteto duomenimis, per ketverius metus savo namus paliko 11 mln. sirų, iš jų:

7,2 mln. persikėlė į kitą Sirijos vietą;

2 mln. – Turkijoje;

1,1 mln. – Libane;

0,6 mln. – Jordanijoje;

0,25 mln. – Irake (daugiausia Irako Kurdistane);

0,13 mln. – Egipte.

Turkijos ir Irako Kurdistano vyriausybės jau antrus metus prašo JTO, JAV, ES pagalbos dėl pabėgėlių išlaikymo ir skundžiasi, kad jų nebeįstengia išlaikyti, nes trūksta pinigų. Pvz., Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas nurodė, kad pabėgėlių išlaikymas Turkijai kainavo šešis milijardus JAV dolerių, paramos iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų gavo tik pusę milijardo JAV dolerių – o visą likusią sumą teko skirti pabėgėliams skriaudžiant savo piliečius, ir Turkijai tai pernelyg didelė našta.

Spėju, kad tęsiantis kovoms Sirijoje pabėgėliai tiesiog nebetelpa Turkijoje ir Libane, iš ten ir pajudėjo milžiniški srautai. Gal ir Turkijos vyriausybė pradėjo nebepriiminėti į stovyklas.

Vadinasi, reikia nutraukti karą Sirijoje. O sukilėlius pirmiausia finansuoja sunitiškos arabų valstybės, kurios, beje, pabėgėlių nepriima. Manau, kad ši banga yra sukelta organizuotai iš Sirijos prezidento Bašaro al-Asado pusės, nes ji plūstelėjo būtent po Asado gynybos ministro vizito Maskvoje (puiki gynybinė priemonė, nes JAV ir ES taip pat prisideda prie sukilėlių finansavimo). Prisidėjo ir Turkijos elgesys su pabėgėliais, jau nedraugiškas, nes, viena vertus, persipildė stovyklos, o antra vertus, Turkijai nepatinka, kad dalis ES šalių finansuoja kurdus Irake ir ypač Sirijoje, kurioje garbinamas kurdų Darbininkų partijos lyderis A. Odžalanas, o jį Turkija laiko didžiausiu teroristu.

Asadą galima suprasti – sunitiškos arabų valstybės finansuoja prieš jį kovojančius Islamo valstybę ir Al Nusra frontą, JAV ir dalis ES – tą patį Al Nusra, Laisvosios Sirijos armiją ir kurdus, kurių dalis kartu su Laisvąja Sirijos armija plečia teritorijas net ten, kur negyvena kurdai (nors kurdai su Asadu nekariauja, bet plečia savo autonomiją, kurios anksčiau nenorėjo Asadas).

Bet kuriuo atveju, Asadas yra teisėtai išrinktas prezidentas, kaip ir Sirijos parlamentas, o sukilėlius finansuoja kaimynai, JAV, dalis ES, tapdami viena iš agresijos priežasčių (analogija su Ukraina – Rusija finansuoja separatistus).

Rusijos elgesį smerkiame, o Sirijos sukilėlių elgesio – ne. Dvigubi standartai.

Ką daryti? Manau štai ką:

1. Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė, mano galva, privalo pradėti reikalauti, kad JAV ir didžiosios ES valstybės nustotų finansuoti sukilėlius ir būtų sudarytas analogiškas Minsko susitarimui toks pats taikos susitarimas tarp Asado ir sukilėlių – tada sustos pabėgėlių banga.

2. Tegu pirmiausia didžiąją dalį pabėgėlių pasiima tos ES šalys, kurios teikia ginklus Laisvajai Sirijos armijai;

3. Pabandykime atskirti ekonominius pabėgėlius nuo tų, kurie bėga nuo karo – pastaruosius priimkime;

4. Bet kuriuo atveju visi pabėgėliai stengsis iš Lietuvos pabėgti, nes čia daugėja skurstančių, o visos didžiosios partijos skatina turtinės nelygybės didėjimą ir nieko nedaro, kad skurdo Lietuvoje mažėtų;

5. Siūlau skurstančius Lietuvos piliečius taip pat pripažinti ekonominiais pabėgėliais ir remti panašiai, kaip remiame pabėgėlius iš kitų šalių;

6. Pats priimčiau gyventi pabėgėlių šeimą, nekreipdamas dėmesio ar jie ekonominiai, ar nuo karo, nes tai atskirti labai sunku.

Dėl Vilniaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų galimo diskriminavimo (atrodo, kad parduotuvės, tel.ryšio ir pan.antkainiai yra žymiai didesni, nei laisvėje esantiems)

Vilniaus pataisos namų direktoriui A.Ižičkai

Atsižvelgdamas į Vilniaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų kreipimąsi į mane bei šalyje susidariusią sudėtingą situaciją dėl masinio nuteistųjų badavimo, prašau sudaryti galimybę 2015 m. rugsėjo 14 arba 15 dieną Jūsų vadovaujamoje įstaigoje susitikti su badaujančiais nuteistaisiais. Prašyčiau užtikrinti galimybę susitikime dalyvauti visiems to pageidaujantiems nuteistiesiems, o jeigu tokios galimybės nebūtų, leisti susitikime dalyvauti bent keliems badaujančių nuteistųjų atstovams iš
kiekvieno būrio. Taip pat po susitikimo su nuteistaisiais, jeigu neprieštarautumėte, norėtume išklausyti ir Jūsų ar pataisos namų administracijos atstovo požiūrio į nuteistųjų keliamą problemą.
Mano vardu į susitikimą atvyks mano padėjėja-sekretorė... Ji atvyktų Jūsų įstaigai patogiu laiku, visus organizacinius klausimus maloniai prašau derinti su ja.

  Sveikinu su Valstybės diena.               

 

A.Sysas apie nuolat Lietuvoje didėjančią turtinę nelygybę. Gaila, kad LSDP ir kitos partijos tą nelygybę vis didina:

"...Lietuvos BVP (bendrojo vidaus produkto) perskirstymas per valstybės biudžetą – mažiausias Europos Sąjungoje (ES) ir siekia tik 27,2 proc. (ES vidurkis – 39,4 proc.). Ir dėl to mūsų šalyje vyrauja labai daug socialinių problemų.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis žmonių, šiek tiek blogiau – tik Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje (ES vidurkis – 16-17 proc.).

Vidutinė mėnesio alga atskaičius mokesčius 2014 metais Lietuvoje buvo 524 eurai, mažesnė tik Vengrijoje – 503 eurai, Rumunijoje – 398 eurai, Bulgarijoje – 333 eurai.

Dėl viso to socialinė nelygybė Lietuvoje nemažėja.

GINI indeksas, rodantis, kokią dalį visų pajamų gauna 10 proc. turtingiausių šalies gyventojų, Lietuvoje 2013 m. tebesiekė 34,6 (ES vidurkis – 30,5).

S80/S20 indeksas, rodantis skirtumą tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. vargingiausių visuomenės gyventojų pagal pajamų lygį – 6,1 (ES – 5).

GINI ir S80/S20 indeksai rodo prastesnę ar panašią situaciją tik atitinkamai Bulgarijoje (35,4 ir 6,6), Graikijoje (34,4 ir 6,6), Ispanijoje (33,7 ir 6,3), Latvijoje (35,2 ir 6,3), Portugalijoje (34,2 ir 6) ir Rumunijoje (34 ir 6,6).

... Nors siūlantys naikinti GPM tvirtina, kad iš to išlos gyventojai, nes turės daugiau pajamų, tačiau iš tiesų GPM panaikinimas bendrai visos visuomenės gerovei to laukiamo teigiamo poveikio neturės. Kodėl? Dar kartą pabrėžiu – jis padidins socialinę nelygybę ir atskirtį. Panaikinus GPM, didesnes pajamas gaunantys iš to sutaupytų kokius 500 eurų, o uždirbantys vidutinį šalies ar mažesnį atlyginimą – tik kokius 50 eurų. O net 80 proc. Lietuvos gyventojų gauna iki 1,5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį...Panaši situacija yra ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje siekia 21 proc. t.y., vienas iš didžiausių Europoje. Juo juk yra apmokestinamos kasdienės prekės, kurias kiekvieną dieną perkame ir vartojame. Pakėlus PVM, gaunantys mažas pajamas už tuos pačius maisto produktus santykinai mokėtų daugiau nei gaunantys didesnes pajamas. Nors kaimyninėje Lenkijoje PVM siekia 23 proc., tačiau ten – didelės lengvatos mėsai, daržovėms ir kt. būtiniems maisto produktams, ir tai radikaliai keičia situaciją. O Lietuvoje, naikindami GPM ir keldami PVM, socialinės lygybės nesumažintumėme, o tik didintumėme. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-sysas-gpm-panaikinimas-lietuvoje-tik-padidintu-socialine-nelygybe.d?id=68260706

Labai gerai, kad Prezidentė pagaliau pamatė skurdą ir vagiamus ES pinigus, gaila, kad nemato didėjančios turtinės nelygybės.

N.P.: labai gerai, kad pagaliau Prezidentė prabilo ir apie vienišus, sergančius, skurstančius, bei sergančius priklausomybėmis, socialinę atskirtį, dėl valstybės kaltės išvogus pagalbos telefonui 112 skirtus pinigus bagažinėse deginamas merginas, vagiamus ES pinigus.

Blogai, kad neparagino teisėsaugos nustatyti, dėl kieno kaltės sudeginta bagažinėje mergina, sudegė mama su trimis vaikais Alytaus rajone, neparagino ištirti ES pinigų švaistymo.

Labai blogai, kad nė vieno žodžio nepasakė apie didėjančią turtinę nelygybę, greituosius kreditus, girdymą alkoholiu. Juk įvedus progresinius mokesčius vien tik Seimo nariams, teisėjams ir aukštiems valstybės tarnautojams bei valstybės įmonių vadovams tos papildomai į valstybės biudžetą surinktos sumos užtektų, kad „su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį" galėtų atsiliepti į kiekvieną skambutį.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentes-d-grybauskaites-metinio-pranesimo-tekstas.d?id=68150066

„Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra" prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.

Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys.

... Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos.

Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui...

Skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

...Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema.

Realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.

...Gerbiamieji, suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties.

Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.

Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį.

Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui.

Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys... Kaimynai latviai tikslą tapti šalimi be vaikų namų įrašė į valstybės 100-mečio jubiliejaus programą.

Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas. Visuomenei senstant, jų poreikis vis didės. Šiuo metu Lietuvoje vos 1 procentas garbaus amžiaus žmonių gauna profesionalią slaugą ir globą.

Vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką.

Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį.

Atskirties sienas griauna kultūriniai projektai ir iniciatyvos – per dainą, knygą, teatrą grąžindami visuomenei gyvenimo palaužtus žmones.

Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

Tai investicija į ateitį – pareiga, kurios negalime atidėlioti."