--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis
Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo".
2017 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai
Praėjusią savaitę Energetikos komisijoje buvo svarstomas UAB „Geoterma" klausimas. Atsiliepdamas į valstybės valdomą įmonę „Geoterma" valdančio „Turto banko" atstovų abejones, ar verta investuoti į šią nuostolingai veikiančią įmonę, Seimo narys Dainius Kreivys teigia, kad pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo.
„Turto bankas kartu su Lietuvos energijos gamyba įmonę valdo jau kelerius metus, tačiau per tą laiką net nebuvo įvertinta, kaip pasikeis įmonės finansiniai rezultatai, jei vandens pašildymas dujomis būtų pakeistas į biokurą. Nebuvo nieko padaryta siekiant sulyginti jos konkurencijos sąlygas su konkuruojančiais šilumos tiekėjais, kurie naudojasi valstybės teikiamomis subsidijomis, tačiau siekiama privatizuoti įmonę už grašius, kai ji dėl nevykusio valdymo atsidūrė sunkioje būklėje", – sako Seimo narys.
Kreivys pažymi, kad matant sunkumus, kylančius bendrovei, jos vadovybė turėjo visas galimybes pasinaudojant Europos Sąjungos pagalba ir investuojant į biokuro katilą situaciją keisti ir turėti visiškai kitokį įmonės balansą.
„Siūlysiu Seimo Energetikos komisijai priimti sprendimą, įpareigojantį Turto banką stabdyti valstybei nenaudingą privatizavimą, sustiprinti įmonę ir tik tada spręsti, ką su ja toliau daryti", – teigia D. Kreivys.
„Turto bankas" valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, AB „Lietuvos energijos gamyba" – 23,44 proc.
Kontaktams: Seimo TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys
Tel. (8 5) 239 6605 El. p. Dainius.Kreivys@lrs.lt
Turto bankas: siūlymas gelbėti „Geotermą" - abejotinas
Vilnius, gegužės 8 d. (BNS). Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos" akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma" nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga. Galimybės gelbėti įmonę kol kas nevertina ir kita jėgainės akcininkė - bendrovė „Lietuvos energijos gamyba", o rinkos analitikas sako, kad nuostolingų valstybės įmonių gelbėjimas yra ydingas.
Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę įpareigojo didžiausią bendrovės akcininką Turto banką kartu su kita akcininke - įmone „Lietuvos energijos gamyba" (LEG) parengti „Geotermos" gaivinimo planą, į ją investuojant 3 mln. eurų ir pakeičiant deginamas dujas biokuru.
Parlamentarai tikina, kad įmonė nuostolinga, tačiau jos padėtis nėra visiškai bloga, be to, jis svarbi ir geologams, atliekantiems geoterminius tyrinėjimus.
Turto bankas abejoja gelbėjimo planu
Turto bankas tokia idėja abejoja, ar šiuo metu nebeveikiančią Klaipėdos įmonę dar galima išgelbėti, nes „Geotermos" gaminamos šilumos kaina ir poreikis nuolat mažėja.
„Vertinant ekonominiu aspektu, jėgainės veikla nuo įmonės veiklos pradžios nebuvo rentabili ir efektyvi. Be to, jėgainė susiduria su techninėmis problemomis, susijusiomis su geoterminio vandens gavyba, tad negali išnaudoti visų pajėgumų ir užtikrinti tinkamo efektyvumo. Siūlymas investuoti į biokuro katilinės statybą, finansuojant iš valstybės biudžeto, kelia abejonių, ne tik atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, ribojančias valstybės finansines galimybes jau įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, bet ir ekonominio efektyvumo požiūriu", - BNS pateiktame komentare teigė Turto bankas.
Be to, „Geoterma" yra privatizuojamų įmonių sąraše, o iki šiol į tokias bendroves nebūdavo investuojamos valstybės lėšos.
„Papildoma investicija į privatizuojamų įmonių sąraše esančią bendrovę būtų išties reikalinga tik tuo atveju, jei investicija yra ekonomiškai pagrįsta ir gali padidinti privatizuojamos bendrovės akcijų kainos vertę", - teigia Turto bankas.
Anot jo, apie „Geotermos" gelbėjimo planą bus svarstoma, gavus Energetikos komisijos siūlymą.
„Lietuvos energijos gamyba": dėl įmonės ateities spręs valdyba
„Lietuvos energijos gamyba" galimybės gelbėti „Geotermą" taip pat kol kas nevertina. Anot LEG vadovės Eglės Čiužaitės, kol kas negautas Energetikos komisijos įpareigojimas, o dėl investicijų turės spręsti „Geotermos" valdyba.
„Bendrovė dar nėra gavusi oficialios informacijos apie tokį įpareigojimą. Bet kuriuo atveju, kai tik bus gautas Energetikos komisijos sprendimas, bus išnagrinėtas „Geotermos" valdyboje ir būtent visa valdyba, o ne viena LEG, kuri valdo mažesniąją akcijų dalį, vertins tolesnių veiksmų ar sprendimų galimybes, pasinaudojant Energetikos komisijos įvardintomis galimybėmis", - BNS teigė E.Čiužaitė.
V.Rūkas: planas - neracionalus
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia kol kad nėra išsamiai išnagrinėjęs „Geotermos" situacijos, tačiau praktika, kai nuostolingas valstybės įmones bandoma gelbėti jos pinigais, anot jo, yra ydinga ir neracionali.
„Nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl akcininkas turėtų kurti naują - biokuro - verslą nuostolingai dirbančioje įmonėje. Jeigu biokuro katilo tikrai reikia, galima jį statyti naujos bendrovės pagrindu, arba tos pačios „Lietuvos energijos" pagrindu, kuri veikia pelningai. Statant biokuro katilą nuostolingoje įmonėje, galima viską prarasti", - BNS sakė V.Rūkas.
Jis priminė „Lietuvos jūrų laivininkystės" pavyzdį, kai bandant gelbėti bankrutuojančią įmonę, Vyriausybės nurodymu „Lietuvos geležinkeliai" jai paskolino 3 mln. eurų, tačiau bendrovė vis vien bankrutavo, o geležinkeliai prarado pinigus.
Anot V.Rūko, subsidijuoti nuostolingas bendroves galima tuomet, jeigu jos vykdo socialinę, o ne komercinę veiklą.
„Valstybei priklausančios įmonės turėtų viską, ką uždirba, išmokėti valstybei, o tada jau valstybė sprendžia, kaip tuos pinigus paskirstyti. bet naudoti įmones nuostolingoms veikloms, jei tai nėra socialinė veikla, negalima", - aiškino jis.
Parlamentarai tiki „Geotermos" perspektyva
Konservatorius Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad „Geoterma" galėtų investuoti 3 mln. eurų į biokuro katilą, dalį lėšų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos. Jis įsitikinęs, kad pagerėtų įmonės finansinė situacija, o ateityje kylant šilumos kainai, „Geotermos" rezultatai taip pat gerės.
Socialdemokrato Artūro Skardžiaus nuomone, neuždarius „Geotermos", šilumos kaina Klaipėdoje kristų arba bent nekiltų.
„Geoterma" pernai šildymo sezonu pagamindavo apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Klaipėdoje žiemą šilumos suvartojimas siekia apie 80-120 tūkst. megavatvalandžių per mėnesį. „Geotermos" gamyba siekia 6-8 tūkst. megavatvalandžių, iš kurių didžiąją dalį bendrovė gamina iš dujų, o iš geoterminės energijos bendrovė gamina apie 2 tūkst. megavatvalandžių šilumos.
Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma" pranešė atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą. Tuo metu ji teigė, kad veiklą stabdo nuo kovo 1 dienos dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo" kainodaros. Pastaroji įmonė teigė, kad kaltinimai nepagrįsti, mat dujos šiemet pigesnės nei pernai.
„Geoterma" vertinama ir kaip mokslui svarbi bendrovė. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas mano, kad sustabdžiusi jos veiklą, valstybė užsikerta kelią geoterminiams projektams ateityje. Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos pirmininkas Feliksas Zinevičius įsitikinęs, kad įmonei reikia duoti šansą ir suteikti jai mokslinį statusą.
1997 metais Klaipėdoje pradėta statyti pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione, užtrukus derinimo darbams, pradėjo veikti tik 2004 metais. Į 21,4 mln. eurų vertės projektą, be Lietuvos Vyriausybės, investavo ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas.
Vyriausybė pernai lapkritį įtraukė „Geotermą" į privatizuojamų įmonių sąrašą. Bendrovė nuo 2009 metų iki 2015 metų pelningai dirbo tik dvejus metus - 2009 metais ji gavo 614,7 tūkst. eurų pelno, o 2011 metais - 27,7 tūkst. eurų. 2010 metais įmonė patyrė 410 tūkst. eurų nuostolių, 2012 metais - 79 tūkst., 2013 metais - 4,794 mln. eurų, 2014 metais - 465 tūkst. eurų, o 2015 metais - 369 tūkst. eurų. Jos nepaskirstyti nuostoliai 2015 metų pabaigoje siekė 7,302 mln. eurų.
Turto bankas valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, LEG - 23,44 proc.
Autorius: Artūras Ketlerius
verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius
--Rasos Kalinauskaitės tekstas:LRT ir toliau paslaugiai tarnauja kaip ruporas vienam iš Leo LT architektų Dariui Nedzinskui, padėdama jam tais pačiais metodais, kuriais buvo prievartaujama visa valstybė, brukti prekybcentrį į Trakų istorinį nacionalinį parką – šįkart D. Nedzinskui parankios naujienos kūrimas prasidėjo nuo "anties" ir šokiruojančių klausimų, kurie silpnesnį žmogų už G. Abaravičių gal ir išmuštų iš vėžiųVakar LRT „Panorama" parodė produktą, kurio autorius nenurodytas ir kuris žurnalistų žargonu kartais vadinamas „kadriniu" – diktorius perskaitė tekstą apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes „Darius Nedzinskas skundžiasi esą G. Abaravičius daro neteisėtą spaudimą investuotojams ir galbūt kuria korupcinę aplinką", prašo jį „kuo skubiau nušalinti nuo pareigų, įpareigoti nebendrauti su pavaldiniais ir pateikti įtarimus piktnaudžiavus tarnyba" bei nurodo jau patyręs „174 tūkstančių eurų žalą". Štai tas produktas, ir video, ir tekstiniu pavidalu:STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmųTikslius komentarus apie tai jau paskelbė žurnalistė Vilma Danauskienė (Žurnalistė Vilma Danauskienė: STT praleido progą patylėti) ir Naglis Puteikis (Visuomeninė TV ir toliau Trakų paveldo sąskaita aršiai gina LEO LT vieno iš aferos vykdytojų D.Nedzinsko ir jo atstovaujamos RIMI interesus), tad tik trumpai atkreipsiu dėmesį, kad šituo produktu LRT ne tik daro spaudimą G. Abaravičiui, bet ir padeda D. Nedzinskui daryti poveikį Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kurios parengta pažyma yra labai nepalanki jo projektui (Štai ji: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais). Komisija balsuos penktadienį, ir štai į pagalbą jos nariams skambinėjančiam Nedzinskui atskuba LRT.Priminsiu ankstesnes LRT paslaugas D. Nedzinskui: kovo 5 d. (savivaldybėje vykusio viešo svarstymo išvakarėse) „Panorama" parodė panegirinį reportažą, kuriame bandyta įteigti, neva D. Nedzinsko planai Trakų istoriniame nacionaliniame parke pastatyti „Rimi" jau suderinti ir tuoj-tuoj prasidės statybos (bet apie „Rimi" užsiminta tik labai kukliai, akcentuota stotis, kuriai numatyta mažoji ploto dalis), po to LRT.lt išsamiai pristatė „žurnalistu" kukliai pavadinto LTV naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio fantazijas, neva visuomenininkai gina „seną šlamštą" (t. y. stoties pastatą), bet nesuteikė teisės pareikšti kitą nuomonę ir paaiškino, neva A. Matonio kritika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.Dabar, kai D. Nedzinskui parankią naujieną LRT „Panorama" paskelbė likus dienai iki svarbaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, galima konstatuoti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos vadovo A. Matonio paslaugumas D. Nedzinskui yra ypatingas.Manau, svarbi detalė yra ir tai, kaip gimė šis LRT „Panoramos" produktas. Buvo planuotas ne anoniminis „kadrinis", bet reportažas, o žurnalistui suteikta klaidinga informacija, neva G. Abaravičiui esą pareikšti įtarimai ir jis esąs apklaustas specialiuoju liudytoju. Todėl veiksmas prasidėjo nuo to, kad LRT žurnalistas apstulbino Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių prašymu pakomentuoti jam galbūt pareikštus įtarimus. Bandydamas išsiaiškinti, kas vyksta, G. Abaravičius susisiekė su STT, kurios darbuotojai patvirtino, kad jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Išsiaiškinęs, kad gandai nepasitvirtino, LRT žurnalistas nusprendė nedaryti reportažo, todėl D. Nedzinskui labai, labai reikalinga žinia buvo paskelbta „kadrinio" pavidalu.O kad veiksmas prasidėjo nuo „anties", pasakė LRT televizijos žurnalistas, su kuriuo štai taip pasikalbėjau telefonu:– Laba diena. Ar kalbu su žurnalistu Giedriumi Vitkausku?– Taip.– Aš Rasa Kalinauskaitė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.– Taip.– Skambinu Jums dėl tos istorijos su Trakų istoriniu nacionaliniu parku ir planais rekonstruojant autobusų stotį pastatyti „Rimi" Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Seimo narys taip pat domisi šita istorija ir norėtume pasitikslinti tokią informaciją: Jūs sakote, kad Gintarui Abaravičiui, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui, lyg ir yra pareikšti įtarimai, ar ne?– Ne, aš taip nesakiau ponui Abaravičiui.– Nesakėt šitaip?– Ta prasme, sakiau „galbūt", nes žinot, iš kelių šaltinių buvo gauta informacija, tai paskui patikslinau jam, kad įtarimai nepareikšti.– Nepareikšti? O apie tai, kad jis apklaustas specialiuoju liudytoju?– Irgi ne.– Nesakėt taip?– Buvo keli pokalbiai, tai paskui jam patikslinau. Bet jis, matyt, emocijų vedamas nelabai jau girdėjo paskui…– Supratau. O pirma Jūsų versija buvo tokia, kad yra pareikšti įtarimai ir jis apklaustas?– Ne, čia nei versija, nei ką, aš jo paklausiau, ar to nėra, tai žinot…– Bet turbūt kažkuo rėmėtės, kažkokia informacija?– Nežinau, ar ją galima vadinti informacija, jeigu ji nepasitvirtino. Gandas gal greičiau…– Greičiau gandas? Nes mums tokius dalykus, jeigu žmogus neigia, o tokie dalykai vyksta, svarbu žinoti, nes čia skandalas būtų.– Žinoma, man pačiam buvo keista. Tai, galima sakyt, nepavykusi antis. Nežinau, kaip pavadint.Tekstas - Rasos Kalinauskaitės.
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google" grupę „Jungtinis demokratinis judėjimas".
Jei norite atšaukti šios grupės prenumeratą ir iš jos nebegauti el. laiškų, praneškite apie tai adresu jdj-lietuva+unsubscribe@googlegroups.com .
Daugiau parinkčių rasite apsilankę adresu https://groups.google.com/d/optout .
Pasigrožėkime A.Matonio talentu baltą išversti į juodą – puikus melo, propagandos ir dezinformacijos kokteili: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/stt-pradejo-tyrima-del-traku-istorinio-nacionalinio-parko-vadovo.d?id=74274114
Juk viskas vyksta kaip tik atvirkščiai – vienas iš LEO LT aferos realizuotojų Darius Nedzinskas su savo atstovu Kultūros ministerijoje viceministru Renaldu Augustinavičiumi nuolat prievartavo Trakų nacionalinio parko direktorių G.Abaravičių, kad tas suderintų RIMI statybas sklypuose, kurių reglamentas ten neleidžia tokių didelių apimčių, tūrių ir aukščių.
Štai susipažinkite su D.Nedzinsko laišku-nurodymu, viceministrui Renaldui Augustinavičiui, kuriuo bandoma paneigti teritorijų planavimo registre įregistruoto specialaus plano teisėtumą, nurodoma, kaip panaikinti sklypo reglamentus ir visa tai papuošiama šypsenėle:
„Sveiki Renaldai, persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso. Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui. Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti. Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais. Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas. Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma. Bandysime dirbti toliau:) Pagarbiai, Darius Nedzinskas".
Po tokių D.Nedzinsko nurodymų viceministras R. Augustinavičius organizuoja išplėstinius pasitarimus Kultūros ministerijoje, kuriuose D.Nedzinskas ministerijos vadovų akivaizdoje neteisėtai reikalauja iš G.Abaravičiaus, kad tas pasirašytų po reglamentus neatitinkančias projektais.
Taigi, LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas A.Matonis ne tik laisvalaikiu savo feisbuke aršiai gina vieno iš LEO LT aferos realizuotojų Dariaus Nedzinsko ir RIMI interesus - prekybcentrio dėžės statybą, kuri žaloja Trakų istorinį kraštovaizdį. Jis tai daro ir darbo metu tyčia skleisdamas dezinformaciją per savo pavaldinius LRT-e.
Jei LRT ir A.Matonis būtų objektyvūs, arba būtų visuomenine televizija, tai parašytų, kad D. Nedzinskas mažos vertės sklypą (nes griežti Trakų nac. parko apsaugos reglamentai, kuriuos patvirtino ne G. Abaravičius, o Kultūros paveldo departamentas) leidžia jame statyti tik vienaaukštį namelį) išmainė į daug kartų didesnės vertės Trakų autobusų stoties dalį, kuris suteikia teisę išsinuomoti 99 metams žymiai didesnį ir žymiai vertingesnį sklypą, nes jame galima didesnė statyba. Kodėl A.Matonis taip stengiasi D.Nedzinsko ir RIMI naudai? Suprasčiau, jei tai būtų komercinė TV, bet ju čia visuomeninė – turėtų ginti viešą interesą – specialių planų reikalavimus, kurie saugo Trakų paveldą ir istorinį kraštovaizdį. Bet RIMI ir D.Nedzinko pelnas to kraštovaizdžio sąskaita visuomeninei LRT yra didesnė vertybė?
Šią valstybei nenaudingą sklypų mainų schemą padėjo D.Nedzinskui realizuoti Trakų savivaldybės taryba, vadovaujama Liberalų sąjūdžio merės. Bet STT to kažkodėl netiria, kaip ir kitų valstybei nenaudingų autobusų stočių padovanojimo verslininkams.
STT šiuo atveju stebina, nes užuot tirę D.Nedzinko, R.Augustinavičiaus ir kitų pareigūnų ir piliečių veiksmus, kuriais pažiedžiami specilaijei planai, saugantys paveldą, yra tiriami Trakų nac. parko direkcijos vadovo G. Abaravičius veiksmai. O pastarasis kaip tik reikalauja, kad visi laikytųsi Kultūros paveldo departamento Trakų nac. parko apsaugos reglamentų.
Tuo tarpu D.Nedzinsko ginama G. Abaravičiaus darbuotoja norėjo suderinti statybas sklype nr.88, kuriame jos negalimos, o G. Abaravičius užkirto tam kelią.
Tai dabar STT tirs G. Abaravičių, bet netirs tos darbuotojos, kuri veikia D.Nedzinsko ir RIMI naudai?
Neringos nacionalinio parko darbuotojai nesilaikė analogiškų reglamentų ir kartus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais suderina statybas ten., kur jų negali būti – iš čia kilo didelis skandalas, pasibaigęs Aukščiausiojo teismo sprendimais, kad tai savavalės statybos ir jos turi būti nugriautos. Bet tada STT netyrė kaltų valdininkų. Suprantama - juk–ten Klaipėdos STT – ji nėra pagavusi (nes negaudė, o ne todėl, kad nepagaunamieji) nė vieno Klaipėdą 20 metų valdžiusio liberalcentristo / liberalo, kai kiti STT padaliniai, pvz. Šiaulių , Panevėžio, Vilniaus korumpuotus politikus iš visų partijų sėmė rieškučiomis ir daug jų jau nuteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Ar Vilniaus STT dalyvaus nešvariuose LRT naujienų vadovo A.Matonio, LEO LT ir milijardo išplukdymo iš Vakarų skirstomųjų tinklų tuometinio vadovo D.Nedzinsko bei jos atstovaujamos RIMI žaidimuose?
Ir ar atsitiktinumas, kad visą šitą dezinformaciją LRT paleidžia būtent Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio išvakarėse - ji penktadienį balsuos dėl šio klausimo? Pripažinkime A.Matonio talentą manipuliuoti.
Pasigrožėkime A.Matonio talentu baltą išversti į juodą – puikus melo, propagandos ir dezinformacijos kokteili: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/stt-pradejo-tyrima-del-traku-istorinio-nacionalinio-parko-vadovo.d?id=74274114
Juk viskas vyksta kaip tik atvirkščiai – vienas iš LEO LT aferos realizuotojų Darius Nedzinskas su savo atstovu Kultūros ministerijoje viceministru Renaldu Augustinavičiumi nuolat prievartavo Trakų nacionalinio parko direktorių G.Abaravičių, kad tas suderintų RIMI statybas sklypuose, kurių reglamentas ten neleidžia tokių didelių apimčių, tūrių ir aukščių.
Štai susipažinkite su D.Nedzinsko laišku-nurodymu, viceministrui Renaldui Augustinavičiui, kuriuo bandoma paneigti teritorijų planavimo registre įregistruoto specialaus plano teisėtumą, nurodoma, kaip panaikinti sklypo reglamentus ir visa tai papuošiama šypsenėle:
„Sveiki Renaldai, persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso. Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui. Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti. Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais. Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas. Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma. Bandysime dirbti toliau:) Pagarbiai, Darius Nedzinskas".
Po tokių D.Nedzinsko nurodymų viceministras R. Augustinavičius organizuoja išplėstinius pasitarimus Kultūros ministerijoje, kuriuose D.Nedzinskas ministerijos vadovų akivaizdoje neteisėtai reikalauja iš G.Abaravičiaus, kad tas pasirašytų po reglamentus neatitinkančias projektais.
Taigi, LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas A.Matonis ne tik laisvalaikiu savo feisbuke aršiai gina vieno iš LEO LT aferos realizuotojų Dariaus Nedzinsko ir RIMI interesus - prekybcentrio dėžės statybą, kuri žaloja Trakų istorinį kraštovaizdį. Jis tai daro ir darbo metu tyčia skleisdamas dezinformaciją per savo pavaldinius LRT-e.
Jei LRT ir A.Matonis būtų objektyvūs, arba būtų visuomenine televizija, tai parašytų, kad D. Nedzinskas mažos vertės sklypą (nes griežti Trakų nac. parko apsaugos reglamentai, kuriuos patvirtino ne G. Abaravičius, o Kultūros paveldo departamentas) leidžia jame statyti tik vienaaukštį namelį) išmainė į daug kartų didesnės vertės Trakų autobusų stoties dalį, kuris suteikia teisę išsinuomoti 99 metams žymiai didesnį ir žymiai vertingesnį sklypą, nes jame galima didesnė statyba. Kodėl A.Matonis taip stengiasi D.Nedzinsko ir RIMI naudai? Suprasčiau, jei tai būtų komercinė TV, bet ju čia visuomeninė – turėtų ginti viešą interesą – specialių planų reikalavimus, kurie saugo Trakų paveldą ir istorinį kraštovaizdį. Bet RIMI ir D.Nedzinko pelnas to kraštovaizdžio sąskaita visuomeninei LRT yra didesnė vertybė?
Šią valstybei nenaudingą sklypų mainų schemą padėjo D.Nedzinskui realizuoti Trakų savivaldybės taryba, vadovaujama Liberalų sąjūdžio merės. Bet STT to kažkodėl netiria, kaip ir kitų valstybei nenaudingų autobusų stočių padovanojimo verslininkams.
STT šiuo atveju stebina, nes užuot tirę D.Nedzinko, R.Augustinavičiaus ir kitų pareigūnų ir piliečių veiksmus, kuriais pažiedžiami specilaijei planai, saugantys paveldą, yra tiriami Trakų nac. parko direkcijos vadovo G. Abaravičius veiksmai. O pastarasis kaip tik reikalauja, kad visi laikytųsi Kultūros paveldo departamento Trakų nac. parko apsaugos reglamentų.
Tuo tarpu D.Nedzinsko ginama G. Abaravičiaus darbuotoja norėjo suderinti statybas sklype nr.88, kuriame jos negalimos, o G. Abaravičius užkirto tam kelią.
Tai dabar STT tirs G. Abaravičių, bet netirs tos darbuotojos, kuri veikia D.Nedzinsko ir RIMI naudai?
Neringos nacionalinio parko darbuotojai nesilaikė analogiškų reglamentų ir kartus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais suderina statybas ten., kur jų negali būti – iš čia kilo didelis skandalas, pasibaigęs Aukščiausiojo teismo sprendimais, kad tai savavalės statybos ir jos turi būti nugriautos. Bet tada STT netyrė kaltų valdininkų. Suprantama - juk–ten Klaipėdos STT – ji nėra pagavusi (nes negaudė, o ne todėl, kad nepagaunamieji) nė vieno Klaipėdą 20 metų valdžiusio liberalcentristo / liberalo, kai kiti STT padaliniai, pvz. Šiaulių , Panevėžio, Vilniaus korumpuotus politikus iš visų partijų sėmė rieškučiomis ir daug jų jau nuteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Ar Vilniaus STT dalyvaus nešvariuose LRT naujienų vadovo A.Matonio, LEO LT ir milijardo išplukdymo iš Vakarų skirstomųjų tinklų tuometinio vadovo D.Nedzinsko bei jos atstovaujamos RIMI žaidimuose?