Ar pakankamai esate apsirūpinęs avalyne?

Ne? Tai geriau apsirūpinkite, nes tai gali nepatikti prokurorui ir Jūs atsidursite basas beprotnamyje

Fotografijoje: paminklosaugininkas Gediminas Kontrimas

Pasitikrinkite rūbų spintą, apmąstykite santykius su kaimynais, gerai pagalvokite, ar ne per dažnai varginate valdžią savo raštiškais skundais ir neužmirškite susitvarkyti savo batų dėžės. Nes artimiausios apylinkės prokuroro teikimu galite būti pripažintas neveiksniu.

Neįtikėtina? Tai paskaitykite šalia patalpintame paveiksliuke 2008 03 01 d. "Kauno dienos" straipsnį "Kačergines ramstis - dori policininkai ir prokurorai".

Aš, beje, ir toliau nenoriu tikėti žemiau pateikiamais faktais apie paminklosaugininko Gedimino Kontrimo teisinį persekiojimą, nors protas ir aptirtis sako ką kita.

Naujausias pavyzdys: Kultūros ministerija nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl A.Žigaitytės-Nekrošienės atstatymo į darbą (į Klaipėdos muzikinio teatro vadovės pareigas) , nes teismo vykdomajame rašte frazėje „vykdyti skubiai“ žodis "skubiai"...NĖRA PABRAUKTAS.

Ups, ką aš padariau, paryškinau savo žodžius ne kaip visi – pajuodindamas, o parašiau DIDŽIOSIOMIS raidėmis.

Bėgu patikrinti rūbų spintos ir pažiūrėti, ar pakankamai tvarkingai sudėti batai, kol neatėjo prokuroras...

N.Puteikio darbo diena baigėsi neprasidėjusi

Paskutinį kartą Lietuvoje taip drastiškai paminklai buvo niokojami prieš 25 metus

KPD Klaipėdos teritorinis padalinys savo buvusį vedėją vakar aštuntą ryto pasitiko su įrodymais, kad priverstinės atostogos jam dar nesibaigė

Giedrė NORVILAITĖ

http://www.ve.lt/?data=2008-03-06&rub=1065924810&id=1204746440

Vakar ryte į darbą atskubėjęs buvęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pasijuto patekęs į dviprasmišką situaciją. Faksu atsiųsta apeliacinio skundo, sustabdančio jo grąžinimą dirbti, kopija buvo parodyta, tačiau be Vyriausiojo administracinio teismo raštinės gavimo žymos, o raštinė informavo, jog skundas dar neužregistruotas.

"Atėjau į darbą sužinoti, ar įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl mano grąžinimo, nes įstatyme parašyta, kad jeigu per 14 dienų departamentas jo neapskundžia Vyriausiajam administraciniam teismui, aš turėčiau pradėti dirbti. Atėjau tikėdamasis, kad jeigu apskundė, parodys man apeliacinį skundą su teismo raštinės gavimo žyma. To dokumento pamatyti nepavyko, o raštinė sakė, kad skundas dar negautas, bet jie dar nespėjo užregistruoti visų vakar atneštų", - kraipė galvą N. Puteikis.

Pirmosios po priverstinių atostogų darbo dienos išvakarėse buvęs vedėjas būgštavo, kad jeigu darban neatvyks, o tuomet paaiškės, jog apeliacinį skundą pateikti žadėjęs KPD vis dėlto to nepadarė, jis galįs būti atleistas už pravaikštą.

Vis dėlto vėliau pageidaujama skundo kopija Klaipėdos teritorinį padalinį pasiekė, tad, pasak N. Puteikio, jam teks ir toliau priverstinai atostogauti, kol teismas šį skundą išnagrinės.

Šiuo metu, anot N. Puteikio, jis dirba partijoje organizacinį darbą už biudžeto pinigus, kurie skiriami Tėvynės sąjungai išlaikyti, bet tai esąs tik laikinas variantas.

"Galvoju, kad mano žinios ir patirtis - šiemet sukanka 20 metų, kai dirbu paminklosaugos sistemoje su nedidelėmis pertraukomis - paminklams galėtų būti naudingi. Kai pasižiūri per televiziją išvartytus, suartus senovinio kapinyno žalvarinius papuošalus, ietigalius... Paskutinį kartą Lietuvoje taip drastiškai paminklai buvo niokojami prieš 25 metus. Grįžta labai blogos tradicijos, labai blogos tendencijos, o išsigandę departamento atstovų veidai akivaizdžiai rodo, kad jie nekontroliuoja paminklosaugos situacijos. Kiekvienas žmogus reikalingas, ir aš tikiuosi įnešti savo indėlį saugant paminklus, ypač tokio pakankamai laukinio verslo įsigalėjimo Lietuvoje metu", - sakė jis.

Iš užimamų pareigų po skandalo, kai motyvuodamas niokojamu paveldu sustabdė I. Simonaitytės bibliotekos restauravimą, N. Puteikis KPD direktoriaus Albino Kuncevičiaus sprendimu buvo atleistas praėjusių metų rugsėjį. Prieš dvi savaites Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog šiurkščių pažeidimų vedėjas nepadarė ir grąžino jį dirbti.

Prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti paminklosaugininką neveiksniu

Iš pavydo dabartiniams Lietuvos prokurorams Stalinas turėtų grabe vartytis

Labai siūlau visiems tinklapio lankytojams perskaityti žemiau pateikiamą tekstą kelis kartus, ypač tą vietą, kurioje aprašomi policijos ir prokuratūros veiksmai, nukreipti prieš Kačerginėje gyvenantį buvusį Kultūros paveldo inspekcijos darbuotoją, aktyvų paminklosaugininką Gediminą Kontrimą.
Jei šitie sovietinių marazmų laikai ir toliau tokiais pat tempais grįžinės, tai tam, kad spėtume vieni pas kitus važinėti į pagalbą, kaip kad į Jūratės Markevičienės teismus, tai reikės antra tiek alternatyvinių ir nealternatyvinių paminklosaugininkų.
Komentuoti straipsnį, manu, nėra reikalo, nes aprašoma istorija itin iškalbinga.
Panašu, kad laikas atėjo kviesti BBC, Dicovery ir kitas žiniasklaidos imperijas, kurios specializuojasi filmuodamos gyvąją gamtą ir istorinius filmus apie pirmykštes gentis. Mes tuoj būsim, jei ne jau esam, tinkami tokiems filmams.
Ką gi, manau kad prokuroras Tomas Staniulis savo veiksmai rodo, kas iš tikrųjų yra NEVEIKSNUS – jis, Gediminas Kontrimas ar visa prokuratūra. Net Stalinas su savo prokurorais iš pavydo tokiems staniuliams turėtų grabe vartytis.

Don Kichotas iš Kačerginės sužeistas, bet nenugalėtas

Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, p. 1, 3
Autorius: Arūnas Dambrauskas, data: 2008 02 28

Mėgėjus išgerti jis į akis vadina pašlemėkais ir girtuokliais, o nepagarbiai besielgiančius su tautos kultūriniu paveldu - padugnėmis. Užtai jį rengiamasi sunaikinti.

Pasipiktinusi Kačerginės miestelio bendruomenė nusprendė Don Kichotą skaudžiai pamokyti: atimti iš jo visas Lietuvos piliečiui suteikiamas konstitucines teises.
45 metų Gediminas Kontrimas Kačerginėje nuveikė virtinę neįprastų darbų. Pasiekė, kad būtų uždaryta alkoholiu prekiaujanti parduotuvė, o ant jos pakabinta atminimo lenta, jog 1941 metų birželį čia buvo įsikūręs sukilėlių štabas. Sustabdė privačių asmenų savavališkai atliekamą Lietuvos literatūros klasiko Jono Biliūno namo rekonstrukciją. Nutraukė Kačerginės šilo kirtimo darbus. Išreikalavo, kad privatūs asmenys atlaisvintų savavališkai užtvertą keliuką, vedantį į 1941 metų birželio sukilimo dalyvių Stanislovo Daukšos ir Vytauto Linkevičiaus žūties vietą. Kauno rajono savivaldybę privertė sutvarkyti šalia Kačerginės esantį Pyplių piliakalnį. Pasiekė, kad miestelyje būtų pažymėta sukilėlių palaikų išniekinimo vieta ir NKVD būstinė, vadinamasis "stribynas"
Tokia aktyvi ir daugumai visiškai nesuvokiama veikla pribloškė Kačerginės bendruomenę. 42 miestelio gyventojai kolektyviniu pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą prašydami, kad ši pradėtų procesą, kurio tikslas - padaryti G.Kontrimą neveiksniu, tai yra atimti iš jo visas teises. Neveiksnus žmogus prilyginamas aplinkoje, nesigaudančiam kūdikiui - jis praranda teisę net savarankiškai nueiti į šalia esančią parduotuvę.

Apklausė ekspertą

"Jei veiksmas vyktų bent prieš šimtą metų, G.Kontrimas būtų tiesiog užmėtytas akmenimis. Dabar bandoma panaudoti kitą, labai įžūlų ir rafinuotą sunaikinimo būdą, pasitelkiant valstybės valdžią Lietuvoje vykdančią instituciją - teismą", - sakė G.Kontrimo advokatas Gediminas Butkus. Vakar šioje byloje vyko eilinis posėdis, kurio metu buvo apklausiami liudininkai, ekspertai ir psichologai.
G.Kontrimo psichinę sveikatą ištyręs Kauno 1-osios teismo psichiatrijos komisijos ekspertas Sigitas Simanauskas stebėjosi pastangomis daugumai neįtikusį Kačerginės gyventoją paversti neveiksniu. "Turbūt pirmą kartą susidūriau su tokiu kuriozu. Neveiksnumas gali būti skiriamas tik išimtiniais atvejais. Vaizdžiai tariant, neveiksnumas žmogų paverčia daržove. Ištyręs G.Kontrimą, galiu kategoriškai tvirtinti: suteikti neveiksnumą nėra jokio pagrindo" - kalbėjo S.Simanauskas. Pats G.Kontrimas sakė, kad Kačerginės gyventojų reakcija jo nenustebino.
"Žinau, kad individualiai gindamas tautinį paveldą šoku su šakute prieš traukinį. Žmonių pyktį suprantu ir net pateisinu: pavyzdžiui, šuo negali matyti televizoriaus ekrano, o nemažai žmonių tiesiog negali suvokti, kad verta sukti galvą dėl kažkokio Biliūno, šilo, sukilėlių, piliakalnių'' - "Laikinajai sostinei" sakė G.Kontrimas.

Susipyko su girtuokliais

G.Kontrimas į Kačerginę atvyko 2001 metais ir apsigyveno šalia gražaus pušyno stovinčiame mediniame namelyje, kuris priklausė jo dėdei Steponui Kontrimui - vienam iš Lietuvos laisvės armijos kūrėjų ir vadų. 1990 - 1993 metais G. Kontrimas dirbo prie Seimo veikusioje paveldo inspekcijoje ir buvo atsakingas už Vakarų Lietuvos regioną.
"Tuomet važinėjau automobiliu, kurio numeris buvo LRS 003, o Vytauto Landsbergio -LRS 001. Policininkai atiduodavo pagarbą" - prisiminė bendruomenės nemalonę užsitraukęs Kačerginės gyventojas. Jis turi kultūros vadybos diplomą. Šiuo metu verčia tekstus iš vokiečių ir anglų kalbų. Pirmasis konfliktas įsiplieskė 2001 metais su vietos girtuokliais. Tada G.Kontrimas ėmėsi žygių, kad būtų uždaryta nelegaliai alkoholiu prekiaujanti parduotuvė. "Aš pasakiau, kad tai paveldo objektas, jame veikė 1941 metų birželio sukilimo dalyvių štabas ir čia ne vieta girtuokliauti, šlapintis, gulėti ir miegoti",
- pasakojo G.Kontrimas. Kova su girtuokliais ir jų mėgstama užeiga tęsėsi ketverius metus. G.Kontrimas šią kovą laimėjo - dabar čia alkoholiu nebeprekiaujama, girtuoklių pamėgta pavėsinė išardyta. Tokį sprendimą, remdamasi K.Kontrimo skundais ir informacija, priėmė Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Dar vienas priešas

Maždaug tuo pačiu metu G. Kontrimas įgijo dar vieną, tačiau jau daug rimtesnį priešą - Kačerginės bendruomenėje įtakingą valdininkę, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo skyriaus vedėją Teresę Bindokienę. Kačerginės senbuvė T.Bindokienė buvo pradėjusi J. Biliūno namo rekonstrukciją. K Kontrimas tuos darbus sustabdė, pranešęs apie juos Kultūros paveldo departamentui (KPD).
K.Kontrimas gavo KPD direktoriaus Albino Kuncevičiaus raštą, kuriame pranešama, kad nustatyti savavališki rekonstrukcijos darbai ir pareikalauta nedelsiant juos sustabdyti.
G.Kontrimas J.Biliūno namo rekonstrukciją apskundė 2007 metų sausio 21 dieną, o jau sausio 23-iąją Kauno apylinkės prokuratūrai buvo įteiktas kolektyvinis Kačerginės gyventojų prašymas imtis iniciatyvos pripažinti G.Kontrimą neveiksniu.
Pirmasis parašas - valstybės tarnautojos T.Bindokienės.

Tapo miestelio siaubu

Kolektyviniame prašyme dėl neveiksnumo teigiama, kad G. Kontrimas "gąsdina miestelio gyventojus savo elgesiu". "Gyvendamas vienas ir atsiskyręs nuo išorinio pasaulio, šis žmogus nemoka bendrauti su aplinkiniais ir gyvena savo susikurtame pasaulyje, kuriame egzistuoja tik jis. Toks gyvenimo būdas jam trukdo adaptuotis visuomenėje ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Abejojame šio žmogaus psichinio išsivystymo lygiu ir prašome kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jo pripažinimo neveiksniu", - dėstoma prašyme prokurorui. Prašyme teigiama, kad G. Kontrimas "vieno iš priepuolio metu kirviu sukapojo savo malkinę, iškirto prie namų augančias eglutes", taip pat yra grasinęs praeiviams.
Į kampaniją uoliai įsitraukė ir vietos policininkai. Jie sukurpė komišką raštą, kuriame teigiama, kad "G.Kontrimas yra konfliktinė asmenybė, dažnai konfliktuoja su Kačerginės miestelio gyventojais, su policijos pareigūnais bendrauja nenoriai, dažnai neįsileidžia į namus" Rašto pabaigoje policininkai padaro giliamintę įžvalgą: "G.Kontrimas uždaro būdo žmogus"

Prokuroras parėmė

Prokuroras Tomas Staniulis tokį gyventojų prašymą parėmė. Kauno apylinkės teismui jis parašė pareiškimą "Dėl asmens pripažinimo neveiksniu". Prokuroro iniciatyva nustebino Teismo psichiatrijos komisijos ekspertą.
"Gyventojų pareiškime minimi G.Kontrimo veiksmai turi būti vertinami baudžiamąja tvarka, kuri numato įvairias įtariamojo asmens apribojimo priemones. Iniciatyva dėl neveiksnumo - labai keista", - stebėjosi Psichiatrijos komisijos ekspertas S.Simanauskas.
Atliko psichologinį tyrimą.
Paties K.Kontrimo prašymu jo būklės psichologinį tyrimą atliko psichologė Irena Virbalienė.
"Tai nestandartinė asmenybė. Man susidarė įspūdis, kad šis žmogus intelektualus, protingas, aukštesnio nei daugumos intelekto. Be to, jis socialiai aktyvus", - dalijosi savo išvadomis I.Virbilaitė.
Apie S.Kontrimą teismo posėdyje kalbėjusi psichologė Nelė Gulbinaitė sakė, kad jis turi aukštą vertybių skalę, siekia savo tikslo ir yra kovotojas, tačiau jo konfliktai su gyventojais nesusiję su liguistumu. Tai gyvenimiškos, kartais tikrai sudėtingos situacijos.
Advokatas G.Butkus kalbėjo, kad užuominos apie G.Kontrimo asocialumą neturi pagrindo.
"Jis daug metų rašo skundus. Bet svarbiausia - visi skundai pasitvirtina, nes pagrįsti dalykine informacija. Vadinasi, G.Kontrimas - labai aktyvus pilietis. Tokie žmonės laikomi Don Kichotais ir jiems gyventi nelengva", - kalbėjo advokatas.
Apie sunkumus prisipažino ir pats G.Kontrimas.
Kai žurnalistas prie jo namo pastatė redakcijos automobilį, humoro nestokojantis vyras su ironijos gaidele patikino: "Gali nerakinti - mašinos niekas nelies, nes manęs čia visi labai bijo"
Dėl griežtos G.Kontrimo pilietinės pozicijos nemalonumų turėjo ir vietos miškininkai, ir medžiotojai.
Atsižvelgiant į viešąjį interesą ginančius G.Kontrimo pareiškimus, 2002 metais buvo sustabdytas miško kirtimas ir uždrausta medžioti Kačerginės miško parke ir archeologijos bei istorijos paminklo - Pyplių piliakalnio teritorijoje.

Konferencija „Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“

Kviečiame dalyvauti:

Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija

„Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“

2008 m. vasario 29 d. (penktadienį) 16 val.
Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda.

PROGRAMA
16.00-17.45
I dalis:
Moderatoriai: Rimantas Dagys, Naglis Puteikis

Andrius Kubilius „ Ar Lietuvoje gali būti skaidrūs rinkimai?“
Rimantas Dagys „Ko imtis, kad korupcija Lietuvoje mažėtų?“
Arvydas Anušauskas „Visuomenės požiūris į korupciją. Priežastys ir pasekmės“
Naglis Puteikis „Žemgrobystės Klaipėdos miesto centre“
Artūras Šulcas „Korupcijos žemėlapis Klaipėda 2007”
Dainius Elertas “Korupcija užstatant viešąsias erdves ir paminklosaugoje“
Erlandas Paplauskis „Korupcijos požymiai Klaipėdos aplinkosaugoje“;
Edvardas Šalkauskas “Korupcijos pavyzdys: nepagrįstas komunalinių mokesčių didinimas”
Jaroslav Dvorak “Korupcija ir tinklai”

17.45-18.00
Kavos pertraukėlė
18.00-19.00
II dalis:
Moderatoriai: Rimantas Dagys, Naglis Puteikis
Diskusija ir apibendrinimas

Pradėsime gaudyti Klaipėdos oro teršėjus:

Politikai drausmins oro smardintojus

Vilija ŠILINIENĖ Vakarų ekspresas 2008 02 26

N. Puteikio įsitikinimu, "Klaipėdos kartono" vadovai puikiai žino, kad po keleto incidentų gamykla yra atidžiai stebima, todėl ir skundų dėl nuo jos sklidančių blogų kvapų nebeliko

Gyventojams nuolat skundžiantis centrinėje bei šiaurinėje miesto dalyse sklindančiais blogais kvapais, Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komiteto nariai ėmėsi iniciatyvos jų šaltiniui nustatyti.
Į komiteto posėdį pakviestų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų teigimu, šiandien uostamiestyje veikia dvi stacionarios atmosferos taršos matavimo stotys - Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pasak jų, būtent toks stacionarių matavimo stočių skaičių skaičius buvo nustatytas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis.
Kiek anksčiau, sakė departamento vadovas Andrius Kairys, Klaipėdoje veikė dar dvi tokios stotys - Melnragėje bei Kalnupės gatvėje, tačiau pasenus jose buvusiai dar sovietmečiu pagamintai įrangai, jos buvo uždarytos.
Miesto ūkio komiteto narių nuomone, Klaipėda - pramoninis miestas, kuriame gausu specifinių objektų, todėl dviejų stočių jam akivaizdžiai per mažai. Esama ir kitos problemos - šios stotys nepritaikytos lakiųjų organinių junginių koncentracijai fiksuoti.
Komiteto pirmininko Naglio Puteikio įsitikinimu, oro teršėjams sudrausminti reikėtų dar keleto modernių stacionarių stočių. Jos, politiko įsitikinimu, turėtų būti išdėstytos arčiau uosto teritorijos bei "Klaipėdos kartono" - potencialių blogo kvapo šaltinių.
Pagrindinė problema - iš kur gauti pinigų reikiamai įrangai įsigyti. Aplinkosaugininkų teigimu, viena tokia sotis kainuoja apie 35 tūkst. eurų.
N. Puteikio įsitikinimu, kreiptis dėl finansavimo į Aplinkos ministeriją - beviltiškas reikalas. Todėl politikas pasiūlė keletą tokių stočių įsigyti Savivaldybės lėšomis. Kiek tokių stočių reikėtų ir kur jos būtų išdėstytos, spręstų specialistai. Vis dėlto, sakė A. Kairys, net ir tuo atveju konkretų blogo kvapo šaltinį nustatyti nebūtų lengva.
Antra vertus, teigė politikai, vien jų egzistavimas sudrausmintų galimus oro teršėjus. Mat esant grėsmei būti demaskuotiems ir nubaustiems jie paprasčiausiai nedrįstų pažeidinėti nustatytų technologijų.

Kas bendro tarp „Cheminio Ali-2“ ir paminklosaugos*

Akcija 2006.06.10 12.30 val. protesto akcija - piketas „Ar miestui ir bibliotekai reikalinga mūzų slėptuvė?“ nukreipta prieš 1944 metų karo slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme griovimą
Akciją organizavo Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, fotografiją paėmiau iš http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php?p=96&sid=644a49a34d0f1af38a8b4130fc142f01

Kaip prasidėjo mano atleidimas iš Kultūros paveldo departamento

*Cheminis Ali – vieno iš artimiausių Irako diktatoriaus Huseino karo vadų, kuris kurdų sukilimo Irako šiaurėje metu cheminiu ginklu-dujomis išnuodijo keliolika tūkstančių civilių kurdų, pravardė;
**Cheminis Ali-1 - vieno iš žymesnių Klaipėdos politikų, visą pastarąjį dešimtmetį pasišventusių tam, kad Klaipėdos LEZ-e vietoj numatytų gamtos neteršiančių logistikos bei krovinių terminalų bei apdirbamosios pramonės gamyklų su tūkstančiais darbo vietų atsirastų chemijos gigantai su keliolika darbo vietų, pravardė.

Jei jau pradėjau „archeologinius kasinėjimus“ internete, tai pateiksiu dar vieną istorinį dokumentą. Kaip dabar pradedu suprasti, tai buvo mano atleidimo iš darbo pradžios pradžia, o pradžios pabaiga buvo kitas teikimas - karinės slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme toks pats įrašymas į saugomų kultūros vertybių registrą.
Pirmu atveju sukėliau prieš save socialiai neatsakingų verslininkų gvardiją, antru atveju – iš biudžetinių užsakymų verslą darančių taip vadinamų „restauratorių“ ir Stalino laikų autoritetais besiremiančių bibliotekos nomenklatūrininkų vieningą frontą.
Turint omeny, kad švelniai tariant, nuošalyje neliko vietiniai sovietinės nomenklatūros vadovai, tebesantys nuo anų laikų valdžioje, tai šiandien belieka stebėtis, kad dar taip ilgai mane kentė.

Beje, UAB „BEGA“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, išgirdės kad žemiau minima komisija ruošiasi svarstyti jau jo pasmerkto nugriovimui senojo celiuliozės fabriko įtraukimą į registrą, nepasidrovėjo tikrąja to žodžio prasme naktį skambinti tos komisijos pirmininkei Marijai Drėmaitei (beje, Marija yra žymios restauratorės ir paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės dukterėčia) į jos mobilų telefoną
Ką ir kaip šnekėjo A.Kuzmarskis komisijos pirmininkei M.Drėmaitei galima numanyti iš to, kad priminus šį epizodą M.Drėmaitei, ji praranda amą pusvalandžiui.
Šiuo atveju jaučiu begalinę pagarbą M.Drėmaitės tvirtybei – kitą rytą ji balsavo už to fabriko pastato įrašymą į registrą t.y. už nenugriovimą. O palyginimui - kitas tos komisijos narys Klaipėdos universiteto rektorius V.Žulkus, kaip suprantu, neatlaikė savo vadovaujamo universiteto globėjų tarybos vadovo A.Kuzmarskio autoriteto – pasisakė ir balsavo prieš minėto istorinio celiuliozės cecho išsaugojimą.

Tokioje šviesoje A.Kuzmarskio „švelnūs“ ir beveik nenaktiniai skambučiai beveik visiems tarybos nariams balsavimo miesto taryboje dėl jo kompanijos detalaus plano patvirtinimo išvakarėse atrodo labai elegantiškai.
Matosi, kad tokių skambučių rezultatyvumas po fiasko su M.Drėmaite pagerėjo: vieningomis valdančiosios daugumos pastangomis ir lygiai taip pat vieningai besipriešinant opozicijai (jei neskaičiuosime balsavimo momentu keleto kažkur itin skubiai išėjusių) miesto taryba gėdingai pritarė milžiniškam krovos kompanijos UAB“Bega“ plėtimuisi į aukštį, į plotį ir į mūsų sveikatą, ir per paveldo „kaulus“.

Todėl itin „inteligentiškai“ atrodo kai kurie A.Kuzmarskio samprotavimai šiais klausimais:
1. Apie chemiją – „A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas“; arba - „Trąšos nėra pavojingos ir neskleidžia jokio kvapo“, - aiškino A.Kuzmarskis.
2. Apie teisę į vaizdą ir į erdvę, kurių „neužstos“ 9 aukštų gyvenamojo namo dydžio sandėliai: „Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias“;
3. Apie paveldo išsaugojimą ir žmonių teisę į paveldą – „A.Kuzmarskis tikino, kad Celiuliozės fabrikas tikrai nebus griaunamas. „Jis išliks galimai maksimaliai“;
4. Ir pabaigai - geriausia, ką turime – apie Aloyzo Kuzmarskio teises daryti pelną plečiant ir didinant UAB „Bega“ sandėlius ir cheminę krovą mūsų visų sveikatos ir interesų sąskaita: „A. Kuzmarskis dar pridūrė, kad ne politikai duoda leidimus krauti vienokią ar kitokią medžiagą...“ – suprask, ne gyventojų bendruomenės išrinktiems atstovams spręsti bendruomenės gyvenimui įtaką turinčius klausimus.

Taigi, 2006-06-13 metų dokumentas apie Klaipėdos celiuliozės fabriko pastato įrašymą į saugomų pastatų registrą:

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
KLAIPĖDOS TERITORINIS PADALINYS
http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/images/avatars/klaipedosbalsas/155867868644743de9bfad5.jpg&imgrefurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php%3Fp%3D82%26sid%3D2a1af7c271cd275ff04de0cb06d8c032&h=54&w=70&sz=6&hl=lt&start=118&um=1&tbnid=jfET44w4P2AsSM:&tbnh=52&tbnw=68&prev=/images%3Fq%3D%2B%2522puteikis%2522%26start%3D108%26as_st%3Dy%26ndsp%3D18%26um%3D1%26hl%3Dlt%26sa%3DN

Informacinis pranešimas
Klaipėda
2006-06-13

MIESTIEČIŲ AKĮ DŽIUGINANTĮ KLAIPĖDOS CELIULIOZĖS FABRIKO PASTATĄ SAUGOS VALSTYBĖ

Šiandien Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į kultūros vertybių registrą įrašė krovos darbų kompanijos „Bega“ teritorijoje esantį Klaipėdos celiuliozės fabriko virimo cecho pastatą. Už šį sprendimą balsavo 6 komisijos nariai, du komisijos nariai susilaikė.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio teikimu į kultūros vertybių registrą įrašytas celiuliozės virimo cechas statytas XIX a. pr. – XX a. pab. ir kartu su išlikusiais dviem administracijos pastatais sudaro vientisą industrinio paveldo kompleksą. Dabartinėje krovos kompanijos UAB „Bega“ teritorijoje esantis ir šiai kompanijai nuosavybės teise priklausanti istorinis kompleksas daugiau nei 100 metų buvo pramoninės uosto dalies dominantė. Šis kompleksas yra vienintelis toks unikalus pramoninės architektūros pavyzdys ne tik Lietuvoje ir yra tapęs vienu žymiausiu ir reikšmingiausiu tokios architektūros objektu Europoje, bei sulaukęs didelio pasaulio technikos paveldo mokslininkų susidomėjimo.
Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, komentuodamas šio pastato įrašymą į kultūros vertybių registrą, pakartojo 2006 05 19 d. vykusiame paminklosaugininkų ir visuomenės atstovų susitikime išsakytą savo pasiūlymą, kad „vieną pastato sieną galėtų saugoti Kultūros paveldo departamentas, antrą - Klaipėdos savivaldybė, trečią – UAB „Bega“, o ketvirtąją – visuomeniniai paminklosaugininkai. Šiandien valstybė savo įsipareigojimą įvykdė“.

Vyr. valstybinis inspektorius L.Kavaliauskas

Kokias statybas stabdo ir stabdys Klaipėdos Tėvynės sąjunga

2007 02 05 d. Klaipėdos TS susitikimas su gyventojais: užtikriname, kad ir toliau kovosime prieš jų kiemo ir parko naikinimą ir saugosime gyventojus nuo naujų dangoraižių statybų Taikos pr. 47 :



TS vertybės ir programiniai punktai 2005 metų darbuose:
Taikos pr. 45, 47, 51, ir 53 Klaipėdoje kiemo ir parko gynimo istorija

Žalgiriečių ir kauniečių statybininkų priekaištai Tėvynės sąjungai, kad ji be pagrindo stabdo jų daugiaaukščio bendrabučio Taikos pr. 70 Klaipėdoje statybų sukeliamą purvinimą priminė man kai kuriuos nesenus mūsų partijos skyriaus veiklos epizodus.

Pasirausiau internete ir istorijoje: prieš du su pusę metų stabdėme statybas Klaipėdoje, Taikos pr. 47.
Šio straipsnio pabaigoje pateiksiu įdomų istorinį dokumentą – mūsų pranešimą spaudai, raginantį gyventojus nepasiduoti statyboms, kurios turėjo sunaikinti jų sodintą parką ir jaukų kiemą, ir, kas įdomiausia – prašantį pagalbos iš žurnalistų ir iš žinaisklaidos vadovų, kad dalyvautų ir kad “maksimaliai nušviestų". Nušvietė, beje, įvairiai.

Parko naikinimas
Buvusių kooperatinių dviejų penkiaaukščių namų Taikos pr. 51 ir Taikos pr 45 gyventojai keturkampiame dideliame kieme, ribojamame kitų gyvenamųjų namų prieš keliasdešimt metų savo rankomis ir lėšomis numelioravo pažliugusias pievas, pasodino parką. 2002-2004 m. ties tuo gražiu parku tuometis Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) rėmėjas S.Sūdžius įsigijo mažą 2 aukštų kepyklos pastatėlį.

Butų karštinė „suvalgė“ legendinius tortus
19 amžiuje Šiaurės Amerikoje aptikus aukso prasidėjo „aukso karštinė“, kuri kaip viską naikinantis smagratis sumalė šimtų tūkstančių žmonių likimus. Panašiai 21 amžiaus pradžios „butų karštinė“ pradėjo savo kuriamai –ardomąjį darbą: S.Sūdžius sumanė nugriauti iki tol puikia kokybe garsėjusią „Girmenos“ kepyklą, o vietoj jos pastatyti du gyvenamuosius dangoraižius. Tam reikėjo didesnio ploto, nei po kepyklos pastatėliu išpirktas žemės sklypas. Trūkdamas naujoms statyboms pinigų S.Sūdžius kažkam pardavė net „Girmenos“ prekinį ženklą – legendiniai tortai su visu kepykla, istorija, kepėjais, tradicijomis ir nepriekaištinga reputacija – viskas be pėdsakų dingo nebesulaikomoje pelno darymo mašinoje, kuri savo godžius jokios valdžios ar skrupulų nevaržomus nasrus atsigręžė į žmonių sodintą parką ir jų viešas erdves.

Žemės pavogimas
Tuo tikslu paslapčia ir tyliai S.Sūdžius „dasidūrė“ nemenką valdiškos žemės gabalą neva tai kepyklos sunkvežimėliams apsisukti. Detalaus plano svarstymas buvo paskelbtas tokiomis mažomis raidelėmis laikraščių ir dar tokiuose užkaboriuose, kad net ir žinant tikslų puslapį vartant tų laikraščių komplektus neįmanoma pastebėti tų skelbimų. Svarstymas su visuomene buvo surengtas ...Šilutėje. Liūdnai pagarsėjusi Klaipėdos apskrities administracija su dar labiau pagarsėjusia jos viršininke Lukošiene leido tą valdišką žemės gabalą prichvatizuoti, o užsakovas dviejų dangoraižių projektą užsakė taip pat pas ne menkiau garsius architektus Atus.

Nesustabdomi daugiabučių pelnagaudžiai
Vietiniai pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai pradėjo pamažu džiūti 40 metų amžiaus iki tol buvę visai sveiki medžiai – kažkas naktimis laistė juos kažkokiu skysčiu. Užsakovas bandė medžius kirsti su suklastotais leidimais, gamtosaugininkai apsimetė, kad nieko nemato, savivaldybė ir LiCS mūru stojo užsakovo pusėn. Kad parko statusas neįteisintas, o žemė parduota, valdžia nuo žmonių slėpė, žemėtvarkininkai klastojo toponuotraukas, architektai klaidingai braižė saulės spindulių kelią dangoraižių projektuose. ir t.t. Žmonių sodintas parkas ir jų jaukus kiemas turėjo „pasiaukoti“ daugiabučių pelnagaudžiams.

Akla ir kurčia valdžia
Tada gyventojai kreipėsi į mus, pakėlėme dokumentus. Atsimenu, kad tada buvau labai smarki priblokštas to, kad nė vienas (NĖ VIENAS) dokumentas, susijęs su šiomis numatomomis statybomis, nebuvo patvirtintas laikantis įstatymų. Praktiškai visi veiksmai pradedant sklypo plėtimu, baigiant detalaus plano projekto padarymu buvo atlikti grubiai pažeidžiant įstatymus. Ir ant visų - atsakingų pareigūnų parašai. Ir visa valdžia, kaip ir žalgiriečių bendrabučio statybų atveju buvo visiškai akla ir kurčia.

Pirmą kartą - veidu į žmones
Tada pirmą kartą išėjome veidu į žmones. Susitikimai su gyventojais, piketai, mitingai, lapeliai, proklamacijos, ėjimas per butus, pavogtos žemės nužymėjimas stulpeliais su rodyklėmis kiek metrų į plotį ir kiek į aukštį bus planuojami dangoraižiai gyventojų kieme, banditiškos išvaizdos žaliūkai automobiliuose tamsintais stiklais ir panašiai – ir po pusantrų metų užsakovas ir valdžia atsitraukė.
Gyventojai pasiekė pergalę, o mes – Klaipėdos Tėvynės sąjunga pradėjome suprasti, ką reiškia frazė „atstovauti gyventojų/rinkėjų interesus“.

„Nazyvajtie familii“
Pridedu vieną istorinį dokumentą iš tų laikų mūšių prieš naujas statybas gyventojų kiemuose vietoj jų sodinto parko. Čia raginimas ateiti susitikimą su užsakovais. Tąsyk pasiekėme persilaužimą, nes valdžia išsigando žmonių. Iš pradžių gyventojai drebančiomis kojomis, dantis iš baimės sukandę, kai kurie slėpdami veidus susirinko į sausakimšą rūsio salę lemiamam svarstymui. Tąsyk pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų vėl išgirdau pamatines demokratijos frazes – „nustokit meluoti“, nazyvajtie familii tech, kto podpisal antinarodnyje dokumenty“ - salėje kaip vienas organizmas prieš Klaipėdos liberalcentristų pelnagaudžius susivienijo visų tautų atstovai.

„Gėda, gėda“
Topas buvo pasiektas, kai atvažiavo Balticum televizija ir kai kurie gyventojai ištraukė savo rankomis nieko neraginti ir nemokyti padarytus plakatus. O kad pergalė - mūsų, supratau tą akimirką, kai visi susirinkusieji pradėjo vienu atsikvėpimu skanduoti statytojui ir valdžios kaip atpirkimo ožiui pasiųstam tuometiniam vicemerui V.Plečkaičiui „Gėda, gėda“
Pastarajam, beje , taip pat buvo nemenkas smūgis, kai lemiamu momentu atsakydamas į valdžios atstovų dievagojimąsi, kad parkas niekam neparduotas ir neišnuomotas, visai salei parodžiau žemės prichvatizavimo dokumentus –V.Plečkaitis, panašu, kad savo vadų nebuvo apie tai informuotas.

Taigi, 2005 metų Klaipėdos TS pranešimas spaudai - kreipimasis į žurnalistus ir žinaisklaidą prašant pagalbos dėl viešumo:

2005-08-09 Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrius padeda daugiabučių namų bendruomenei ginti savo teises
http://www.trade.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=45069

2005-08-09 Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrius prašo žiniasklaidos priemonių atkreipti dėmesį į dviejų daugiabučių namų bendrijų esančių adresu Taikos pr. 51 ir Taikos pr. 45 Klaipėdoje kovą prieš numatomą statyti daugiabutį namą.

Minėtų daugiabučių namų bendrijų atstovai kreipėsi pagalbos į Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrių, kad būtų apsaugota nuo grubios statybų industrijos invazijos ir būtų išsaugotas žmonių rankomis pasodintas parkelis. TS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis kartu su gyventojais išstudijavo parengtą detalaus planavimo medžiagą ir rado gyventojų teises pažeidžiančių sprendinių. Po pareikšto protesto detaliojo plano svarstymas buvo atšauktas.
Šiandien yra parengtas naujas detalusis planas, kuris bus bandomas pristatyti gyventojų susirinkime, kuris įvyks ŠIANDIEN š.m. rugpjūčio 09 d 19 val. 00 min. Taikos pr. 51 namo susirinkimų salėje (tarp PC Maxima ir PC Topo centras). Susirinkime planuoja dalyvauti Klaipėdos mero pavaduotojas V.Plečkaitis, projekto užsakovas S.Sūdžius, projekto rengėjas R.Atas.
TS Klaipėdos skyrius ir minėtų namų bendruomenė suvokia, jog maksimalus viešumas gali apginti gyventojų interesus, kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti šiame renginyje.
Vienintelis Lietuvoje bandymas statyti daugiabučių namų kieme iki to laiko buvo Žirmūnuose, Vilniuje. Gyventojai pralaimėjo procesą, nes buvo praleisti visi įmanomi apskundimo terminai.

Tėvynės Sąjunga

Žalgiriečių bendrabutį Klaipėdoje vietoj statybininkų statys pijarščikai

Kas pigiau: ratų plovimo įranga ar užsakomasis straipsnis?

Jau anksčiau rašiau apie kauniečius–statybininkus, kurie purvuose paskandino vaikų darželio „Purienos“ ir Klaipėdos darbo biržos prieigas. Pusantro mėnesio kas savaitę kaip Miesto ūkio komiteto pirmininkas vykdžiau savo pareigas – įtraukdavau į komiteto dienotvarkę klausimą, kodėl savivaldybės administracijos pareigūnai nesiima normalių priemonių statybininkas-purvintojams sutramdyti.
Purvintojai iš UAB „Status optimus“ pagal Žalgirio sporto draugijos užsakymą prie Žvejų kultūros rūmų stato bendrabutį socialiai remtiniems sportininkams-žalgiriečiams.
Kas savaitę klausydavomės komitete savivaldybės administracijos darbuotojų aimanų, kad jie negali nei patys protokolo surašyti, nei išsiųsti fakso aplinkos apsaugos departamentui (kuris lyg ir bandė kažką daryti) ar ekologinei policijai, nes tai aparato nėra, tai popieriaus trūksta.
Kartais aiškindavo, kad įstatymų tokiam darbui atlikti nepakanka, negali gauti sklypo plano, nežino, kuriame skyriuje dirba už leidimus atsakingi asmenys. Beje, šie „klaidžiojimai“ vyksta tame pačiame savivaldybės pastate Liepų g.11, Klaipėdoje ir net tame pačiame aukšte.

Apsimetinėjo, kad nemato
Vienu žodžiu pusė miesto pareigūnų ne tik iš savivaldybės, bet ir iš įvairiausių valdiškų įstaigų 2 mėnesius apsimetinėjo, kad nemato itin įžūlaus miesto viešųjų erdvių, , gatvių, prieigų, takų ties Žvejų rūmais teršimo.
Ledai pajudėjo, kai komitete pavyko iš antro karto dviem balsais už“ dviem „prieš“ (pirmininko balsas tokiu atveju lemiantis) kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių A.Každailevičių, kad įtariame Ūkio departamento direktorių A.Šimkų pažeidinėjant savo pareiginę instrukciją - nesiimant tinkamų priemonių tvarkai toje vietoje įvesti. A.Šimkui pradėjo kvepėti nuobauda.

Išjudinome grasinimais
Bet svariausias mūsų komiteto argumentas, manau, buvo tai, kad A.Šimkus leidžia tiesti komunikacijas už žalgiriečiams priklausančio sklypo ribų neturint savivaldybės išduoto leidimo ir tai tęsiasi 4 posėdis – antras mėnuo- iš eilės.
A.Šimkus iki šiol vis likdavo „aklas“, nors 4 kartus apie tai buvo informuotas raštu: jis tiek kartų gavo mūsų komiteto protokolą, kuriame parašyta kad ir toliau kauniečiai dirba be leidimo tiesdami komunikacijas už savi sklypo ribų, o niekas nieko nesiima, purvai toliau plūsta į vaikų darželį „Puriena“.
Taigi, pakvipo gal net ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tai galbūt pagaliau ir išjudino kauniečius.

Pažadukai
Jau kitą dieną po tokio komiteto sprendimo savo iniciatyva su manimi susitiko UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius, kuris norėjo gyvai išgirsti ką reikia padaryti. Paaiškinau, kad miesto švaros ir tvarkos taisyklių punktas, nurodantis, kad statybų metų negali būti teršiamos gatvės vienodai galioja visoms statybų įmonėms Klaipėdos m. teritorijoje, net ir žalgiriečiams bei kauniečiams.
UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius paprašė laiko trūkumams pašalinti, motyvavo, kad reikia laiko ratų plovimo įrangai nupirkti, laikiniems pėsčiųjų takams sutvarkyti, atsitraukti į savo sklypą (buvo išsikėtoję ant jiems nepriklausančių vejų) ir pan.
Inspektoriumi dirbu nuo 1988 metų. Kai pažeidėjas elgiasi civilizuotai, pažada susitvarkyti ir vykdo šiuos pažadus, visada tokiais atvejais nebespaudžiu, nebaudžiu, duodu laiko.

Meluoja dėl tako
Vyriškai sutarėme, kad iki trečiadienio imtinai UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius apsišluos, išsiplaus, susitvarkys, nebeterš aplinkos, o vaikais su tėveliais ir darbo biržos klientai galės patekti į minėtas įstaigas kaip ir visi normalūs žmonės – nepurvinais iki kelių drabužiai ir , kaip ir anksčiau – plačiu ir tvarkingu taku.
Beje, savo žemiau pateikiamame opuse žalgiriečiai –statusininkai meluoja teigdami, kad jokio tako iki jiems ateinant nebuvo ir nieko jie neardė – skaitykite vaikų darželio „Puriena“ direktorės paliudijimus čia, čia, o taip pat ir čia).
Sutarėme, kad kai kauniečiai viską padarys pagal taisykles ir sveiką protą, tada UAB „Status optimus“ direktorius V.Jurevičius man paskambins ir pakvies apžiūrėti teritorijos.

„Vyriškas atsakymas“
Ir štai „paskambino“ ir „pakvietė“ – šiandien trečiame dienraščio „Klaipėda“ puslapyje išspausdino su užsakomuoju numeriu išsamų opusą apie susiklosčiusią padėtį žalgiriečių ir statusininkų- optimusininkų akimis.

Vietoj ratų plovyklos
Tokios didelės apimties ir tokioje vietoje straipsnis kainuoja ne mažiau 4500 Lt , t. y . tiek, kiek kainuoja ratų plovimo įranga. Kurios iki šiol tame statomame bendrabutyje nėra.
Kaip reta nuostabiai „protinga“ investicija, tikrai verta įtraukimo į ekonomikos ir vadybos vadovėlius.

Todėl pateikiu Jūsų dėmesiui visą žalgiriečių ir statusininkų-optimusininkų opusą:

UŽSAKYMO Nr.139592: Kodėl N.Puteikis persekioja statybininkus?

Užsakomoji publikacija 2008 02 22 d. "Klaipėdos" dienraščio 3 puslapyje:

"Klaipėda", 3 puslapis, autorius: Marius Girdvainis, data: 2008 02 21; rubrika: Miestas
Užsakymo Nr.139592

Kodėl N.Puteikis persekioja statybininkus?

Statybų aikštelę politikos arena pavertęs vienas miesto tarybos opozicijos lyderių Naglis Puteikis stumia iš Klaipėdos investicijas, nors sykiu apgailestauja, kad miesto biudžete neužtenka pinigų socialinių darbuotojų ir mokytojų atlyginimų priedams.

"Kova" dėl keliuko

N.Puteikis "kovą" su Kauno bendrove "Status Optimus", už Žvejų rūmų statančią daugiabutį namą sportininkams, paskelbė maždaug prieš mėnesį. Vietos konservatorių lyderis kaltino statybininkus, kad šie teršia į Darbo biržą ir darželį "Puriena" vedančią gatvę, griauna miesto infrastruktūrą. "Prisileidome chamų, o savivaldybės administracija, pamačiusi statybininkus, tik seiliojasi. Tokios netvarkos nemačiau net tarnaudamas Afganistane", - skambiomis frazėmis švaistėsi N.Puteikis. Tokie pareiškimai klaipėdiečiams ir patiems statybininkams sukėlė abejonių. "Keista, kad N.Puteikis kelia tokį triukšmą. Pats vedu anūką į darželį "Puriena" ir niekada nereikėjo klampoti per purvyną. Be to, iki Taikos prospekto nutiestas platus ir švarus takas", - stebėjosi klaipėdietis Rimas.
"Kaip galima lyginti statybas su Afganistano karu. Juk ten žmonės buvo luošinami. N.Puteikis vyko kariauti, o ne politikuoti. Be to, kas gali paneigti, kad iš karo žmonės grįžta traumuoti ir fiziškai, ir emociškai", - teigė bendrovės "Status Optimus" direktorius Vytautas Jurevičius. "Status optimus" už tūkstančius litų per mėnesį samdo bendrovę "Specialius autotransportas", kuri kasdien galvą valo. Tačiau nė vienose statybose gatvė negali blizgėti nuo ryto iki vakaro. Be to, gatvė, dėl kurios švaros neva kovoja N.Puteikis, miesto bendrajame plane net neegzistuoja. Tai tėra įvažiavimo keliukas į Darbo biržą.

Siekia šiltos kėdės?

Įdomiausia tai, kad kuo labiau reaguojame į N.Puteikio pastabas, tuo smarkiau jis mus puola. Vadinasi, čia slypi kažkoks kitas tikslas", - svarstė V.Jurevičius.
Ar į patologinį persekiojimą panašus N.Puteikio puolimas negali reikšti, kad jis siekia išklibinti savivaldybės administraciją ir palikti kelias tuščias valdininkų kėdes? Gal konservatorių lyderis vieną iš jų nori užimti? Juk vieša paslaptis, kad šiuo metu N.Puteikiui darbas yra reikalingas. Nuolat konfliktuojantis vyras prieš pusmetį buvo atleistas iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų. Dar anksčiau jis buvo atleistas iš bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus pareigų. Visus atleidimus lydėjo skandalai. Miesto ūkio komiteto pirmininku tapąs N.Puteikis dažnai tarsi didžiuodamasis pareiškia, kad nė viena statybų bendrovė Klaipėdoje neapsiėjo be baudų. Todėl esą jas reikės mokėti ir "Status Optimus".
"Ar tokiais pareiškimais galima didžiuotis?" - klausė V.Jurevičius. - Jei iškyla problema, ją reikia sprąsti. Tačiau N.Puteikis jokio sprendimo nepasiūlė. Jis pats aiškino, kad nėra statybininkas ir nieko nesupranta".

Kūdra virto tvenkiniu

Galima teigti, jog N.Puteikio pareiškimai, kad statybininkai žaloja miesto infrastruktūrą, dar kartą įrodo, kad politikui trūksta kompetencijos. Visiems žinoma, kad norintys priduoti statybų objektą rangovai turi sutvarkyti visą aplink pastatą esančią infrastruktūrą - gatves, apšvietimą, žaliąją veją ir panašiai. "To tako Taikos prospekto link, kurį neva išardėme, anksčiau net nebuvo. Tai mes jį nutiesėme, kad žmonėms būtų patogiau eiti. Tai jį suardė sunkiasvoris transportas, tačiau netrukus jį sutvarkysime", - žadėjo V.Jurevičius. "Tapome kalti dėl kažkokios kūdros, kad ją esą teršiame. N.Puteikis bando įrodyti, kad tai yra gražiausias ir švariausias tvenkinys Klaipėdoje. Tuomet jis turėtų pakviesti klaipėdiečius ne važiuoti prie jūros, o vasaras leisti prie šio tvenkinio, kuriame veisiasi tik dumbliai ir varlės", - ironizavo V.Jurevičius.

Kauniečiai pildo biudžetą

Ar geras yra politikas, kuris vardan savo tikslų stumia iš Klaipėdos investicijas?
Nors šiuo metu garsiausių mieste statybų generalinis rangovas yra bendrovė "Status Optimus", atlikti darbus ji samdo Klaipėdos įmonę, kuriai per kelis artimiausius mėnesius sumokės iki 6 mln. litų. Subrangovo mokami mokesčiai pateks ne į Kauno, o į Klaipėdos miesto biudžetą. "Status Optimus" statybos medžiagas taip pat perka iš Klaipėdos įmonių, iš uostamiesčio bendrovių nuomojama technika. Todėl Klaipėdoje vykstančios statybos, nesvarbu, kas jų užsakovas, pildo miesto biudžetą.
Nesunku suskaičiuoti, kad vien tik subrangovų sumokėtų mokesčių pakaktų, kad miesto biudžete atsirastų pinigų socialiniams darbuotojams ir mokytojams mokėti priedus prie atlyginimų. Dėl to pastaruoju metu itin kovojo konservatoriai ir jų lyderis N.Puteikis, kuris galiausiai ėmė piktintis, kad biudžete nėra pinigų. "Jis pjauna šaką, ant kurios pats sėdi. Mūsų įmonė ir pildo miesto biudžetą, tačiau N.Puteikis mus veja iš Klaipėdos ir atbaido pinigus. Drįstu teigti, kad N.Puteikis statybų aikštelėje daro politiką. Tačiau tai naudinga ne miestui, o tik jam. Politikuoti yra viena, o protingai mąstyti - visai kas kita", - argumentavo V.Jurevičius. Jo teigimu, kasinėjimo darbai statybvietėje vyks mažiau nei mėnesį. Ar po to N.Puteikis ieškosis kitos statybų aikštelės, kur galėtų siekti savo tikslų?

_______Užsakymo Nr.139592__________

DEL TEISMO: aciu alternatyvininkams, visuomenininkams, bendrazygiams, kolegoms ir kt. pagalbininkams

Sita byla laimejau ne as, o Jus

Aciu visiems. Sita byla laimejau ne as, o Jus, alternatyvininkai ir visuomenininkai, nes jei ne Jusu aktyvi paminklosaugine veikla/akcijos, tai manau, kad teismas nebutu taip ryztingai stojes paveldo pusen.
Dekoju bendrazygiams, kolegoms ir kt. pagalbininkams, visiems, kurie uzstojote paminklu apsauga, visiems, kurie palaikete mane visais imanomais budais, nes be jusu paramos, palaikymo ir supratimo nebuciau pasiekes sio nors ir tarpinio, bet vis tiek labai svarbaus paveldo issaugojimui rezultato.
Ir dar - kaip amerikonisku filmu subtitru pabaigoje rasoma - ypatinga padeka - Rasai ir kalinauskaitininkams bei Dainiui ir elertininkams.

Naglis

P.S.: keletas zmoniu, kurie slapcia nuo savo darbdaviu tiesiogiai ir neteisiogiai padejo paminklosaugai ir man sioje byloje, jau yra neteke darbo, nes buvo itarti, keletas tebera itariami ir yra persekiojami, dalis zmoniu uz savo aktyvia paminklosaugine veikla yra spaudziami visais imanomais ir neimanomais budais.

Kazkokia fantasmagorija/burbonu restauracija - grizo breznevo, jei ne blogiau laikai. Nors kai paziuri kas uzsedo svarbiausius paminklosaugos ir ne tik postus, kai paskaitai apie Siauliu amfiteatro grobima ir projekta "Leo", tai stebetis atkritimu i sovietmecio tradicijas gal ir nereiketu: sie parazitiniai pelnagaudziu reiskiniai apniko visas Lietuvos gyvenimo sritis.

Apie minetus persekiojamus asmenis ir ju pagalba paminklosaugai sioje byloje parasysiu veliau, kai tiems zmonems valdzia nebegales pakenkti. Tokia diena visu musu bendromis pastangomis anksciau ar veliau tikrai ateis.

O barbarai-pelnagaudziai tegu neturi iliuziju: visus ju "darbus" moksliskai kaip fenomena isanalizave ir apipavidaline iamzinsime ir apdainuosime PVA - Paminklosaugos Vandalu Analuose- tinklapiuose/knygose su dokumentu kopijomis, nuotraukomis, audio ir video - gales prie savo antikvariniu zidiniu vakarais pasivartyti, pasiskaityti, savo vaikams ir anukams savo "nemirtingais zygdarbiais pasigirti".


N.