2015-04-09

Ačiū rinkėjams: "Baltijos tyrimai" - tarp tų, kuriais labiausiai pasitikima esu aštuntas.

"Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei ketvirtadalis suaugusių šalies gyventojų paminėjo prezidentę D.Grybauskaitę – ja pasitiki 27 proc. respondentų. Dar tarp labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 2 procentų respondentų) pateko Ministras Pirmininkas A.Butkevičius, kuriuo pasitiki 13 proc. respondentų.
Trečioje pozicijoje pagal pasitikėjimą yra Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, kuriuo pasitiki beveik 5 proc. apklaustųjų. Žemiau rikiuojasi partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas (4,6 proc.) ir Prezidentas Valdas Adamkus (4 proc.).
Šeštoje vietoje yra išrinktasis Vilniaus meras R.Šimašius (2,9 proc.). Dešimtuką užbaigia:
7.Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius (2,7 proc.),
8. Seimo narys Naglis Puteikis (2,7 proc.),
9. europarlamentarai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir 
10. socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė (2,2 proc.) su ekonomiste Aušra Maldeikiene (2,2 proc.).

Už visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, dešimtuko ribų liko tokie politikai kaip Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Vytautas Landsbergis, Artūras Paulauskas, Irena Degutienė, Petras Gražulis, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Artūras Zuokas, Vytautas Grubliauskas, Visvaldas Matijošaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Loreta Graužinienė ir Linas Antanas Linkevičius.
Lyginant su gruodį vykusia apklausa, labiausiai į akis krinta E.Masiulio ir R.Šimašiaus reitingų pokyčiai. Tuomet E. Masiulis su 2,2 proc. respondentų, kurie juo pasitiki, buvo už dešimtuko visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, ribų. Tuo tarpu R.Šimašiumi gruodį pasitikėjo vos 0,3 proc. rinkėjų, o kovą šis rodiklis pasiekė 2,9 proc.

Savanoriai kareiviai gaus daugiau nei 330 eurų per mėnesį plius maitinimas

N.P.: savanoriai kareiviai gaus daugiau nei 330 eurų per mėnesį plius maitinimas, apgyvendinimas nekainuos :), jei nueis savanoriais iki gegužės 11 (152 eurai kart 25 proc.plius 140 buitinėms  - iš viso 330 eurų , t.y. 1140 litų):
"Numatytos finansinės skatinimo priemonės
Pataisose numatyta ir nauja privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių asmenų skatinimo priemonė – vienkartinė kaupiamoji piniginė išmoka. Ji bus skiriama vietoj lengvatos, skirtos kompensuoti dalį už studijas sumokėtos kainos.
Kaupiamoji piniginė išmoka bus skaičiuojama kas mėnesį, o sukaupta suma bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.
Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos mėnesį bus skaičiuojamos 4 bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įvertintiems – 3 bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – 2 bazinės socialinės išmokos (76 eurai).
Savo noru į tarnybą atėjusiems jaunuoliams kaupiamosios piniginės išmokos bus didinamos dar 25 procentais. Į šią padidintą kaupiamąją išmoką šiais metais galės pretenduoti tie asmenys, kurie prašymą raštu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą bus pateikę iki šių metų gegužės 11 d. Po šios datos atlikti tarnybą savo noru, pasirinkti norimą tarnybos vietą ir pretenduoti į padidintą kaupiamąją išmoką galės tik tie jaunuoliai, kurie nebus įtraukti į 2015 metų šauktinių sąrašus.
Baigę devynių mėnesių tarnybą gautą vienkartinę kaupiamąją išmoką asmenys galės naudoti savo nuožiūra.
Be to, šauktiniams kas mėnesį bus mokama išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Priėmus įstatymo pataisas, ji buvo padidinta ir dabar siekia 140,6 euro. Ši išmoka yra vienoda visiems šauktiniams, nežiūrint į tai, ar asmuo bus atėjęs savo noru ar bus gavęs šaukimo pranešim":

2015-04-08

Būtinai paklausykite - Algirdo Patacko paskutinis laiškas-eilėraštis, kurį per Algirdo laidotuves perskaitė jo brolis Gintaras.

N.P.: šiandien buvau Algirdo Patacko laidotuvėse, girdėjau jo priešmirtinį laišką-eilėraštį, kurį perskaitė jo brolis Gintaras, siūlau visiems paklausyti - labai stipru (yra ir troliams, broileriams bei moliams skirta keletas eilučių, o daugiausia ir stipriausiai - "mes einame kaip ir ėjome, ne į mirtį, o į gyvenimą: "Gintaras Patackas skaito brolio Algirdo atsisveikinimo laišką per jo laidotuves".
http://yourlisten.com/Erikas.Ov%C4%8Darenko_102_fb/g-patackas-skaito-brolio-algirdo-atsisveikinimo-laik
Vėliau gavau el.paštu:
Algirdo Patacko kalba per savo paties laidotuves pasakyta brolio Gintaro lūpomis

Nebenoriu pušų intymo
Ir juodos į kalvą procesijos.
Palinkėkit man oro tyro 
Ir šiltos saulutės poezijos.

Kad prajočiau ant balno tymo, 
Pasakyčiau šakalams: Nestaukite,
Jeigu jaučiate mano buvimą - 
Puotaukite...

Mano broliai yra ne broileriai, 
Netupėjau su jais vištidėje,
Sakalai yra mano broliai
Aukštybėje...

Ka galiu jums ištarti, troliai,
Pakarti troleibuso ienų:
- Buvot moliai ir liksit moliai, 
Esat jūs tiktai maistas hienų!

Su brangiausiais - neatsisveikinu...
Mes, gyvieji, niekad nemirsime,
Mėnulveidžiai ir saulavedžiai,
Į tikėjimą tyrą pavirsime,

Į tikėjimą, į tekėjimą,
Į gaivaus dieviškumo srovenimą,
Nes mes einame, kaip ir  ėjome - 
Ne į mirtį, o į gyvenimą.

Gintaras Patackas 

Epitafija broliui Algirdui

Aš uždegsiu širdy žvakutę,
Pastatysiu ant tavo kapo,
Parašysiu vieną eilutę:

- Tapo...

2015-04-06

Prieš ir per Velykas vienas paskui kitą išeina Sąjūdžio ir apskritai Lietuvos istorijos legendos - iš pradžių Algirdas Patackas, dabar - Romualdas Ozolas

N.P.; atsimenu, kaip velionis R.Ozolas dalyvaudavo pirmose talkose kertant medžius ir krūmus nuo Kernavės piliakalnių  1987-8 m. - važiuodavo kartu su visais tarpmiestiniu autobusu, apsirengdavo šventiškai- su kostiumu, su juo ir kirsdavo tuos krūmus.

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas www.alkas.lt

Balandžio 6 d. po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Romualdas Ozolas.

Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete. 1965–1968 m. žurnalo „Kultūros barai" redakcijos atsakingasis sekretorius, skyriaus redaktorius. 1968–1973 m. VU aspirantas, 1973–1989 m. dėstytojas. 1973–1990 m. SSKP narys. 1975–1980 m. dirbo LSSR MT sekretoriate. 1980–1989 m. „Minties" leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

1988–1990 m. Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas. 1989–1990 m. savarankiškosios LKP, jos biuro narys. 1989–1990 m. LSSR AT deputatas. 1990–1992 m. LR AT deputatas, Nepriklausomybės akto signataras. 1990–1991 m. ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. [1] 1990–1993 m. Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, LR valstybinių derybų su SSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys.

Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. LR Seimo narys. [2] 2002 m. išrinktas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą. [3] 2008 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvių tautinį centrą, narys nuo jo įkūrimo. [4] Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas. 2012 m. buvo Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje" apskritojo stalo pirmininku.

1994–1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys. Laikraščio „Atgimimas" steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Nuo 2012 m. žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai" vyr. redaktorius.


Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas
http://alkas.lt/2015/04/03/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-seimo-narys-a-v-patackas/

2015 04 03 09:47, Atsisveikinimas balandžio 7 d. Kauno karininkų ramovėje. Laidotuvės balandžio 8 d., 14 val. Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Balandžio 3 d. rytą po sunkios ligos mirė Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII Seimo ir dabartinės kadencijos narys, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas.

A. V. Patackas 1988-1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.

A. Patackas taip pat buvo kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė",  „Ethos",  „Saulė ir kryžius" autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką


uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina) gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose.  1960 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. Kauno politechnikos institutą, inžinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje. 1965–1966 m. pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas.

Baigęs institutą ir dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje, 1968 m. tapo Mokslų akademijos aspirantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė devynis mokslinius straipsnius iš elektrochemijos srities. Už antisovietines, lietuviškas patriotines ir krikščioniškas pažiūras A. V. Patacką ėmė persekioti sovietų KGB, todėl jis perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą, iš kur 1982 m. KGB nurodymu buvo pašalintas ir iki pat 1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatacijos valdybos darbininku.

Sovietiniais laikais A. V. Patackas aktyviai įsitraukė į žygeivių, taip pat į neformalų etnokultūrinį judėjimą, palaikė ryšius tiek su romuviečiais, tiek ir su antisovietinio katalikų pogrindžio veikėjais. Būdamas giliai tikintis ir pasišventęs katalikas, jis visą laiką ieškojo tvirto pagrindo dvasinei krikščionybės ir prigimtinės lietuvybės sąjungai. A. V. Patackas padarė didžiulę įtaką daugeliui Lietuvos patriotinių jėgų veikėjų, studentijai, kurie skaitė jo savilaidos būdu išleistas knygas apie lietuvių persekiojimą Rytų Lietuvos bažnyčiose XX a. pirmojoje pusėje, taip pat apie lietuviškų švenčių giliąsias dvasines šaknis ir dorinę kultūrą (rinkinys „ETHOS"). Už leidinių „Pastogė" ir „Lietuvos ateitis" redagavimą ir leidybą buvo suimtas KGB ir įkalinasmas prieš pat Sąjūdį – 1986–1987 m.

Prasidėjus Atgimimui, A. V. Patackas iš karto aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą – buvo Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, tarybos narys, Steigiamojo Suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, aktyvus Kauno Sąjūdžio akcijų ir renginių organizatorius ir dalyvis. 1990 m. Kauno miesto Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje Nr. 27 buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą–Atkuriamąjį Seimą. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

Aktyviai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, vėliau šiame universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, senovės baltų kultūros istoriją. A. V. Patackas buvo itin aktyvus valstybės ir teisingumo gynėjas, savanoris ir atkurtos Lietuvos kariuomenės rėmėjas. 1992–1996 m., 1996–2000 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau Krikščionių demokratų frakcijoms, vadovavo Lietuvos-Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei. 2000–2002 m. dirbo Krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose LR URM bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas.

2012 m. vėl buvo išrinktas į Seimą. Dalyvavo specialiosiose Lietuvos Respublikos misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.

A. V. Patackas kartu su bendraminčiais gilinosi į lietuvių kalbos ir baltų istorijos paslaptis ir išleido įspūdingas knygas: „Virsmų knyga", „Lietuva – tai Vydija", „Litua", „Galindiana".

Už kūrybinę visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai", taip pat Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu.

A. V. Patackas buvo tvirtų pažiūrų, paprastas žmogus, visada tvirtai gynęs savo nuomonę. Iki paskutinio atodūsio A. V. Patackas liko ištikimas Lietuvos valstybės gynėjas, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbęs Tėvynei ir Tautai

Valstybės vadovai pareiškė užuojautą dėl A. V. Patacko mirties

Valstybės vadovai Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės akto signataro, Seimo nario Algirdo Patacko mirties.

„Netekome Algirdo Patacko – tvirto, sąžiningo ir niekada nepasidavusio kovotojo už Lietuvą ir jos Laisvę. Disidentas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys – aktyvi politinė ir visuomeninė veikla įrodo, kad A. Patackui visada rūpėjo Lietuva ir jos likimas", – sakoma Lietuvos prezidentės užuojautoje.

Pasak Prezidentės, A. Patackas buvo žmogus, kurį visą gyvenimą lydėjo tautiškumo, patriotiškumo ir lietuvybės idealai. Tai buvo drąsi ir išskirtinė asmenybė, be kurios būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos Nepriklausomybės kelią.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė užuojautą A. Patacko šeimai, bendražygiams ir visai Lietuvos politikos bendruomenei.

„Netekome Lietuvai atsidavusio žmogaus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktyviai dalyvavusio visuomeniniame ir politiniame gyvenime, daug prisidėjusio prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sukūrimo. Algirdas Patackas žinomas kaip plačių interesų ir gebėjimų žmogus, pedagogas, straipsnių apie kultūrą ir geopolitiką autorius. Algirdas Patackas net ir sunkiai sirgdamas iki paskutinės dienos aktyviai atstovavo Lietuvos žmonėms dirbdamas Seime", – teigia Seimo vadovė.

Velionio šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams netekties valandą Seimo Pirmininkė palinkėjo stiprybės.

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus užuojautoje rašoma:  „Visas šio iškilaus žmogaus gyvenimas – ryškus patriotizmo, pasišventimo kilniems idealams pavyzdys. Dėl A. V. Patacko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bendražygiams ir visiems, kuriems buvo lemta pažinti šią didžią asmenybę".

Senojo baltų tikėjimo bendrijos vardu užuojautą dėl A. Patacko netekties pareiškė Lietuvos Romuvos  Krivė Inija Trinkūnienė. „Jo laisvės troškimas, baltiškosios kultūros tyrimai ir sklaida  įkvėps einančius mūsų protėvių keliais. Lai amžinoji ugnis nušviečia tau kelią pas protėvius!", – rašoma Romuvos užuojautoje.

Užuojautas dėl savo bendražygio netekties pareiškė taip pat ir Seimo nariai.

Atsisveikinimas su Velioniu – balandžio 7 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) nuo 10 val. iki 20 val.

Balandžio 8 d. 9 val. bus aukojamos Šv. Mišios už Velionį Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A ).

Laidotuvės – balandžio 8 d., 14 val. Kauno Petrašiūnų kapinėse (Gimbutienės g.).

2015-04-05

Ekspertai: skurdo Lietuvoje mažėja lėtai:

Ekspertai: skurdo Lietuvoje mažėja lėtai:
„2005-2013 metais žmonių, esančių rizikos zonoje, sumažėjo nuo 41 iki 31 proc. Visgi tai prastesnis rodiklis nei ES vidurkis - 24,5 proc. - ir dalies mūsų kaimynių. Pavyzdžiui, Estijoje žmonių, patiriančių skurdo ar socialinės atskirties grėsmę 2013 metais buvo 23,5 proc., Lenkijoje - 25,8 proc. Reikia pažymėti, kad geriausia padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu buvo 2008 metais. Vėliau smarkiai išaugo, o pastaruoju metu palaipsniui krito. Taigi, situacija yra kontroliuojama ir po truputį gerėja, tačiau ne tokia gera kaip dalyje kitų pokomunistinių ES valstybių narių", - BNS komentavo politologas":
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ekspertai-skurdo-lietuvoje-mazeja-letai.d?id=67629218

R.Sadauskas-Kvietkevičius siūlo "Lietuvos sąrašui" eiti į Seimo rinkimus suburiant nesisteminius visuomenininkus:

R.Sadauskas-Kvietkevičius siūlo "Lietuvos sąrašui" eiti į Seimo
rinkimus suburiant nesisteminius visuomenininkus:
"Visi supranta, kad Drąsos kelias po Neringos Venckienės pabėgimo iš
Lietuvos yra pasmerktas tyliai sunykti, bet iš gausaus būrio su ta
pačia banga į politiką atėjusių arba į ją sugrįžusių visuomeninių
judėjimų ir pavienių aktyvistų dar įmanoma sulipdyti kažkokį jauką
protesto balsams nukanalizuoti per 2016 m.Seimo rinkimus.
Dariaus Kuolio vadovaujamo Lietuvos sąrašo įtraukimas į Vilniaus
valdančiąją koaliciją visai nereiškia, kad jo pasekėjai žodį „Tiesos"
nuo šiol kreidelėmis paišys ne Daukanto, o Europos aikštėje.
Nors trečiajame to judėjimo ešelone buvo tikras gyvenimo nuskriaustų
veikėjų terariumas, bet į Vilniaus tarybą jo atvesta ekonomistė Aušra
Maldeikienė, ekologas Liutauras Stoškus ir aktorius Gediminas
Storpirštis, dirbdami valdančiojoje koalicijoje, kur reikės ilgai ir
nuobodžiai tvirtinti begales detaliųjų planų pakeitimų ir šunų
vedžiojimo tvarkos aprašų papildymų, turėtų
pamažu išsivaduoti nuo radikalizmo. Juo labiau, kad ta koalicija,
suburta tarsi vaikui nupirkti
dviem dydžiais didesni batai, sprendimus galės priimti ir be jų balsų.
Tas vaidmuo, Facebooke diskutuojant šia tema, vilnietės Jurgitos
Gintautaitės itin vykusiai palygintas su glamžytu popieriumi didelio
koalicijos bato nosyje, buvusius nesisteminius visuomenininkus galėtų
parengti 2016 m.pakartoti tai, ką 2008 m. pavyko padaryti Arūno
Valinsko
suburtai pramogų pasaulio žvaigždžių partijai. O per tą laiką gal ir
sisteminėms partijoms pavyks iš savo broilerių užsiauginti naujų
superherojų, vertų užimti Sąjūdžio laikų titanų vietas":
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-sadauskas-kvietkevicius-sajudzio-titanai-isejo-reikia-nauju-didvyriu.d?id=67628470


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2015-04-02

Kviečia jungtis ir dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimuose, visiems kartu pasirenkant tam tinkamiausią formą.

Visuomeninių savivaldos rinkimų komitetų atstovai, susirinkę 2015-03-28 Ukmergėje, nutarė jungtis bendrai politinei ir visuomeninei veiklai siekdami, kad Lietuvoje atsirastų daugiau skaidrumo ir vakarietiškos demokratijos ir kviečia visus tam pritariančius žmones ir organizacijas jungtis ir dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimuose, visiems kartu pasirenkant tam tinkamiausią formą.

2015-03-26

Esu įsitikinęs, kad Šiaulių savivalda taps pavyzdžiu, kaip galima tvarkytis be korupcijos - naujasis meras A.Visockas:

N.P.: esu įsitikinęs, kad Šiaulių savivalda taps pavyzdžiu, kaip galima tvarkytis be korupcijos - naujasis meras A.Visockas:
"Manau, kad per šią kadenciją pirmą kartą atsiras galimybė aptvarkyti miestą visomis prasmėmis. Kalbu ir apie nešienautus žaliuosius plotus, ir apie įstatymo viršenybę. Seniai metas suprasti, kad įstatymų nesilaikymas neturi ateities, tai niekur nenuves.
Skandalingasis menų inkubatoriaus projektas – geriausias to pavyzdys. Tikiuosi, kad per ateinančius ketverius metus mieste atsiras daugiau masinio sporto, išsiplės tam būtina infrastruktūra - pavyzdžiui, dviračių takų tinklas. Žmonės gyvenimą mieste renkasi tada, kai jiems čia išties gera ir patogu gyventi. Vadinasi, toks ir turi būti siekis. Tikiuosi, kad ir patys miestiečiai taps aktyvesni, bandys įtakoti miesto valdymą.
Mūsų tikslas - girdėti žmones, žinoti jų norus. Todėl miesto tinklapyje www.siauliai.lt nuolat vyks kryptingos apklausos - sieksime žinoti miestiečių poreikius ir norus. Tikiuosi, kad rezultatą išvydę šiauliečiai įpras tai daryti nuolat":
http://m.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/siauliu-meras-a-visockas-mane-vadino-skundiku-ir-grioveju.htm?p=1

2015-03-24

Seimo rinkimuose smogsime partijų biudžetiniam finansavimui komitetų imamais greitaisiais kreditais.

Visuomeniniams rinkimų komitetams rekomendacija dėl rinkimų taktikos: 2016 m. Seimo rinkimuose smogsime partijų biudžetiniam finansavimui komitetų imamais greitaisiais kreditais.
P.S.: dalis žmonių šį pajuokavimą suprato kaip nepajuokavimą, todėl papildau: greitieji kreditai yra blogis, nes juos ima socialiai pažeidžiami asmenys, o už juos atiduoda tuos kreditus su didžiulėmis palūkanomis jų artimieji. Bet per rinkimus nebeturėjau kur dėtis, nes buvo paskutinė diena mokėjimams, o turimų dviejų banko kreditinių kortelių bei vieno banko vartojamosios paskolos nebeužteko, todėl turėjau imti ir du greituosius kreditus. Didelė Seimo nario alga leido pasiimti 3000 eurų vienoje ir 1500 eurų kitoje bendrovėje.
Didžiosios partijos maudosi milijoninėse biudžeto dotacijose, kurias panaudoja kalėdiniams sveikinimams beveik už milijoną litų (TS-LKD kanddiatas Vilniuje per savivaldos rinkimus), arba iššvaisto milžiniškiems reklaminiams stendams. Ir ne tik maudosi tuose visų piliečių piniguose, bet dar pasiima ir kreditus bankuose, kurie laisvai juos duoda, nes žino, kad kitų metų valstybės biudžeto dotacijos leis partijoms tuos kreditus grąžinti.
O mažosios partijos ir rinkimų komitetai tokių galimybių neturi, todėl jų nariai priversti skolintis asmeniškai.
P.P.S.: jei Seimas leis rinkimuose dalyvauti visuomeniniams rinkimų komitetams.

Prezidentė klysta, remdama Klaipėdos m.savivaldybės sprendimą didinti "Klaipėdos energijos" pelną tam, kad galima būtų išmokėti dividendus.

"Klaipėdos energija" didina šilumos kainą tam, kad išmokėtų dividendus jos akcininkui - "Fortumui".
N.P.: Prezidentė klysta, teigdama, kad Klaipėdos m.savivaldybė teisingai elgiasi, didindama savivaldybės įmonės "Klaipėdos energija" pelną. Nes tas pelnas skirtas "Fortumui", kuris turi "Klaipėdos energijos" akcijų. O tas akcininkas - ši korporacija išsimoka dividendus ir jais praturtina Suomijos biudžetą bei privačių akcininkų kišenes klaipėdiečių sąskaita pabranginant šilumą:
"Būtina depolitizuoti įmonių valdybas ir administraciją. Tai galėtų tapti ir papildomomis pajamomis. (…) Pernai Klaipėda iš savivaldybės įmonių mokamų dividendų savo biudžetą papildė 1,7 mln. eurų, kai sostinė – praktiškai 17 kartų mažiau", - sakė D. Ulbinaitė."