2019-09-16

Mykolas Katkus: „ar pavyks Nagliui Puteikiui sukurti populistų internacionalą.” :-)

– Bet ar čia galima kalbėti apie ženkliai didesnį skaičių balsų, nei tarkime, +-10 proc.?

– M. Katkus: Ženkliai negalima, bet apie 10 proc. tokioje situacijoje gali būti labai svarbūs. Antra tema, kurią reikėtų stebėti, tai ar pavyks Nagliui Puteikiui sukurti populistų internacionalą. Dabar jis tarsi tą bando daryti, Karbauskis irgi tą daro, mes turime Krivicko, Janutienės potencialų atėjimą į Seimą. Priminsiu, kad ponas Puteikis tik per klaidą nepateko į Seimą praėjusį kartą. Jis gana nuosekliai dirbo ties ta dalimi ir dabar susilpnėjus Tvarkos ir Teisingumo pozicijoms, tas tam tikras ūgtelėjimas gali įvykti, net nepaisant jo silpnų organizacinių gebėjimų. Galbūt bendradarbiaujant vienmandatėse apygardose su valstiečiais.
https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=82267497

M. Baltrukėnas: K.Krivickas ar R.Janutienė gali turėti neproporcingai didelę įtaką priimant sprendimus Seime

Po „Tvarkos ir teisingumo" frakcijos griūties kiekvienas balsas Seime yra aukso vertės. Nors rimtų reformų per iki Seimo rinkimus likusius metus laukti nevertėtų, bet politinių batalijų netrūks. Tiek naujoji frakcija „Lietuvos gerovei", tiek (jų sėkmės atveju) K.Krivickas ar R.Janutienė gali turėti neproporcingai didelę įtaką priimant sprendimus. TV pasaulyje žinomas duetas tikrai puikiai įvaldęs viešuosius ryšius ir galės spausti Ramūną Karbauskį siekdami savo tikslų. Net ir šiek tiek išaugus valdančiosios daugumos narių skaičiui politinis stabilumas neišaugs.

Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.

2019-09-11

Kreipimųsi į prokuratūrą prisidėjau prie vienos MG Baltic bandyto užvaldyti sklypo korupcinės schemos suardymo.

Ir aš prisidėjau prie €. Masiulio ir MG Baltic brendžio dėžutės istorijos vieno epizodo: kreipiausi į generalinę prokuratūrą, kad naikintų žemiau aprašomą akivaizdžiai korupcinį sklypo miške Tujų gatvėje pardavimo MG Balticui sandorį. Po šio mano rašto prokuratūra kreipėsi į NŽT paaiškinimo, tada ten pradėjo lakstyti MG B atstovai ir jų paraginti Seimo nariai, daryti spaudimą NŽT darbuotojams, kurie bandė rengti raštą prokuratūrai, kad aš teisus. Tada STT pradėjo klausytis visų šios istorijos veikėjų pokalbių telefonu ir išlindo dar korupciškesni dalykai, nei dėžutės epizode. Iš kur žinau? Buvau apklaustas STT ir jie supažindino su kai kuriais epizodais, kurie kiko dėl mano kreipimosi. Kuo smarkiau generalinė prokuratūra vykdė tyrimą mano rašto pagrindu, tuo labiau į paviršių kilo politikų korumpavimo mechanizmas. Tyrimas baigėsi prokuratūros kreipimusi į teismą ir sklypas grįžo valstybei:
"Nors Žemės ūkio ministerijos specialistai aiškino, kad išnuomoti tokio dydžio žemės sklypo neleidžia įstatymai, 2015 metų lapkričio 16-ąją, NŽT pasirašė susitarimą, kuriuo visas, 72 tūkst. kvadratinių metrų žemės sklypas buvo išnuomotas bendrovei „MG Valda". Vėliau jį panaikino teismas, į kurį kreipėsi viešąjį interesą gindama prokuratūra".
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/11/news/skandalingo-sklypo-istorijoje-nurodymai-is-centriuko--11781037

2019-09-08

Nerandu autoriaus, tai rašau Jums, kad būtų pataisyta 15min klaida eisenoje prieš smarvę dalyvavo daug kartų daugiau klaipėdiečių!

Anoniminiam 15min korespondentui/ei ir redakcijai: atstovaujate smarvę gaminančių verslininkų ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų ir smarvę skleidžiančių Klaipėdos vandenų ir KRATC interesus? Kodėl klaidinate, rašydami, kad „... Lietingas oras sekmadienį sutrikdė eisenos dalyvių planus, jų susirinko mažiau nei tikėtasi."
Atvirkščiai - akcijos organizatorė Ligita Girskienė tikėjosi 400, o susirinko 4000. Prašau paskambinti jai ir ištaisyti Jūsų klaidą, nurodyti publikacijos autorių/ę. Nes ta Jūsų klaida panašėja į mero Grubliausko, kuris gina savo kontroliuojamas miestą smardinančias savivaldybės įmones ir keletą smardinančių privačių  įmonių, tokių kaip Branda ir Grigeo, nuo klaipėdiečių. Priešingu atveju kreipsiuos į Žurnalistų ir leidėjų komisija.

2019-09-05

LCP kandidatai pradeda smarkiai veikti LT politiką - R. Janutienė savo kandidatavimu išmušė V. Gailių iš liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimų, o ir kiti du LCP kandidatai - P. Gylys ir K. Krivickas kelia didelę sumaištį tarp didžiųjų partijų.

Rūta Janutienė kalta, kad V.  Gailius vakar dar LABAI norėjo būti liberalų partijos pirmininku ir detaliai str.15min susakė visus argumentus: „- Liberalų sąjūdis rugsėjį rinks naują partijos pirmininką. Šiuose rinkimuose dalyvaujate su kitais keturiais kandidatais – Seimo opozicijos lydere V.Čmilyte-Nielsen, Trakų rajono mere Edita Rudeliene, Neringos savivaldybės tarybos nariu Andriumi Bagdonu ir Vilniaus liberalu Vytautu Danilevičiumi. Anksčiau kalbėjote, kad aktyviai remiate V.Čmilytę-Nielsen. Kas pasikeitė?
– Mane kandidatu į pirmininkus iškėlė keli partijos Šiaurės Lietuvos skyriai. Aš visą laiką laikausi žodžio, esu garbingas ir padorus žmogus. Tai rinkimai parodys..."
O šiandien V. Gailius  persigalvojo - nebekandidatuos:
Galvoju, kad suprato, kad jo liberali kandidatė nieko nepasieks, o tada jam TEKS ANTRAM TURE REMTI SOCDEMĄ JONAITĮ ir Gailiaus konkurentai į libų partijos pirmininkus tai naudos prieš Gailių. O jis neremti Jonaičio negalės - vietinė nomenklatūra prispaus. Taigi Gailiui spąstai  - visi ėjimai blogi! Tai Rūta Janutienė savo kandidatavimu išmušė neabejotinai lengvą Gailiaus pergalę libų pirmininko rinkimuose!
Prognozuoju, kad P. Gylys išeliminuos G. Palucką Žirmūnuose iš antro turo, o K. Krivickas išmuš apskritai visus vietinius neva stipriausius didžiųjų partijų kandidatus.

Superinis Rūtos Janutienės atkirtis A. Maleikienei delfyje - kas į dubenį įpila, už tą sovietinės santvarkos šlovintoja-disertantė ir loja!

Rūta Janutienė. Ponios Aušros politinė mimikrija atsakymas A. Maldeikienei:
Kodėl staiga, dar kartą pasisakydama apie tai, kokia ji protinga, o visi likusieji – kvaili, ponia Aušra tiek koncentruotos ir atvirai nemotyvuotos neapykantos skyrė man? Atsakymas ne pas daktarą Froidą. Jis – konservatorių partijos remiamos kandidatės Žiemgalos apygardoje lankstinuke, kuriame p. Maldeikienė yra pristatoma kaip kandidatės rėmėja. Kaip žinia, toje apygardoje kandidatuoju ir aš, o į Europos parlamentą nuvažiavęs „Maldeikienės traukinio" pirmasis vagonas šiandien yra vienoje frakcijoje su Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi. Paprasta ir prasta: kas įpila į dubenėlį, už tuos ir pyksta.

2019-08-31

Gavau įdomią ir įtikinančią Vaidots Kösel analizę, kodėl Lietuvoje nekyla algos.

Algų stagnacija. Darbo pasiūlos rekordinis dempingas. Tegyvuoja nuolatinės komandiruotės ir mažos algos
Po 2019 antrojo ketvirčio Estija ne tik yra aplenkusi Sloveniją ir tapūsi sėkmingiausia naujoji ES narė, bet dar ir smarkiai padidinusi atotrūkį. Estijoje vidutinė alga jau pasiekė 1170 eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu Lietuvoje ji pasiekė tik 817 eur. Panašus algų lygys Estijoje buvo dar gūdžiais 2010 metais.
Estijoje antrajį ketvirtį fiksuojamas eilinis, ne rekordinis algų augimas ir jis sudarė 52 eur.
Lietuvoje pirmą ketvirtį algos paaugo tik apie 6 eur., o antrą ketvirtį 15 eur.
Palyginkime EE - 52 eur su LT - 15 eur. Kontrastas šokiruojantis.
Privatus sektorius dėl didžiulio darbo jėgos dempingo iš esmės nustojo kelti algas. Algos simboliškai kilo tik dėl algų augimo valstybiniame sektoriuje ir dėl minimalios algos padidinimo, kurio tokiam lygiui jau tradiciškai priešinosi darbdaviai.
Lietuvoje stebima ryški pragyvenimo lygio stagnacijos tendecija. Įmonėms nebereikia kelti algų. Tuo tapru Estijoje sparčiai kyla pragyvenimo lygys.
Pragyvenimo lygio kėlimui svarbiausia yra mažiausiai uždirbančiūjų algų augimas. Dėl darbuotojų pasiūlos dempingo šiame, „elinių darbuotojų" sektoriuje išnaudojimas pakilo į rekordines aukštumas ir algos iš esmės nesikeitė. Įmonės turėjo tik vieną stimulą didinti algas ir kelti pragyvenimo lygį, būti bent jau kažkiek socialiai atsakingomis rekordinių pelnų fone, tai tik esant darbo jėgos trūkumui.
Lobizmo dėka šis faktorius buvo pašalintas ir tai nulėmė 2019 pirmojo pusmečio pragyvenimo lygio stagnaciją jei kalbėti apie privataus sektorius indelį. Sutikime, valstybės dėka 6 eur vidutinės algos augimas per 3 mėn, palyginus su kas vyksta Estijoje, yra simboliškas. Lietuva su tokiu augimu negali vadintis emerging country, t.y šalis išeinanti iš atsilėkiškumo ciklo ir galinti prisijungti prie pirmojo pasaulio.
Ūkio ministeris Sinkevičius 2018 m. interviu Kauno dienai teigė, kad darbo jėgos importas nesulėtins algų augimo Lietuvoje ir palyginimui pateikė Danijos pavyzdį. Jo pozicija buvo neteisinga, nes Danijoje egzistuoja Skandinaviška kaip ir Estijoje pirmo pasaulio socialinės atsakomybės verslo kultūra, kurioje investicijos ir pagarba darbuotojui yra verslo kertiniai aspektai. Visai kardinaliai skirtinga yra kultūra Lietuvoje. Jau šiais 2019 metais tas pats ministeris interviu Verslo Žinioms pripažino, kad darbo jėgos importas į mūsų šalį sukėlė algų augimo stagnaciją.
Po šių žodžių turėjo sekti ir tamstos ministerio atsistatydinimas. Buvo įvelta šiurkšti klaida, kas sukėlė didžiulę žalą daugumai Lietuvos gyventojų. Mes kalbame apie žmonių likimus, iširusias šeimas ir t.t
Tokie sprendimai negali būti priimami lengva ranka, o veliau neturėti jokios atsakomybės už savo grandiozines klaidas. Čia yra žaidžiama ne tik su daugelio šalies žmonių likimais bet ir su valstybės išlikimu.
Juk Estija turi didžiausia galimybę išlaikyti savo valstybingumą, nes ji labiausiai klestinti ir labiausiai vertinama sąjūngininkų bei labiausiai gerbiama rytų kaimyno, kas mažina geopolitinę grėsmę.
Lietuva, kuri neriboja darbo jėgos importo, turi ir esminiai neaugančias algas privačiame sektoriuje. Estija, kurioje darbo jėgos importas strategiškai ribojamas, džiaugiasi sparčiu vidutinės algos augimu.
Tačiau mūsų šalyje pavyzdys kopijavimui yra ne Estija, o Lenkija. Žiniasklaida, lobistai, Laisvos rinkos institutas pažymi būtent ją kaip sektinu pavyzdžiu, kuri importavo dar didesnį darbo jėgos kiekį nei Lietuva. Ir Lenkijoje 2019 antrą ketvirtį algos net sumažėjo.  Mums pažangos simbolis ne Skandinaviška elitinė Estija, o Lenkija, kurioje per antrajį ketvirtį krito algų lygys, kas buvo logiška išdava jos sprendimų.
L. Rytas viename savo straipsnių net nagrinėjo klausimą, kaip Lietuvą paversti dar palankesne darbo jėgos importui. Dienraštis gaunantis daug pajamų iš lobistų užsakomos reklamos nori paversti Lietuvą į Lenkiją, o ne į Estiją, kuri artimiausiu metu pasivys pirmojo pasaulio valstybes pagal algų lygį.
Ypatingai viešbučiai įdarbina daug darbo jėgos iš užsienio. Vilniuje viešbučių užimtumas ir pelningumas rekordinis, bet algos itin žemos ir jų nesiruošiama kelti.
Pragyvenimo lygio kėlimas, tai nėra algos padidinimas 80 eur. darbuotojui, kuris uždirba 1100 eur, į rankas, o būtent 80 eur. padidėjimas darbuotojui, kuris uždirba apie 500 eur. į rankas. Čia yra standartinė alga šalyje, kuri ir toliau išlieka tokiame lygyje, nes nėra jokio akstino jos kelti.
Dauguma žmonių Lietuvoje uždirba ribose 500 – 600 eur ir nesugeba sukonkuruoti su darbo jėgos pasiūla iš užsienio. Ukrainiečiai už tokius pačius pinigus gali dirbti ir po 12 val. į dieną ar turint mažiau išeiginių.
Galima konstatuoti, kad taip bus ir toliau kaip ir per einamuosius apie 9 mėnesius Lietuvoje vyksta algų stagnacija rekordinių įmonių pelnų fone bei didėjantis darbuotojų išnaudojimas nekeliant algos.
ES taip pat paskelbė statistiką pagal kurią Lietuvos įmonės vengia kone labiausiai mokėti mokesčius tarp ES šalių, t.y vagia iš Lietuvos valstybės.
Lietuvos įmonės – tai mokesčių sėkmingas vengimas, rekordiniai oficialūs pelnai, darbo jėgos importas ir algų stagnacija. Tai receptas socialiniam sprogimui bei šalies pragyvenimo lygio visiškam atsilikimui.
Lietuvos valstybės prioritetas – įmonių pelnų didinimas, kurie neretai išsiurbiami į užsienį, o ne algų ir pragyvenimo lygio kėlimas.
Įmonės importuoja darbo jėgą, ne to dėl kad jos ant bankroto ribos ir neišgali mokėti algų ir ne todėl, kad trūksta darbuotojų, mūsų šalyje daug žmonių neturi darbo, o jie dirba tai už itin žemas algas. 
Darbo jėga importuojama tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Verta pabrėžti, kad esminė priežastis kodėl įmonės importuoja darbo jėgą yra tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Lietuvoje yra įmonės, kurių gryni pelnai virš 2 mln. eurų ir jos importuoja darbo jėgą iš užsienio. Jos gali padvigubinti algas ir vistiek turėti didžiulį pelną, bet kam to reikia. Lengviau paskelbti, kad nėra kam dirbti. Darbuotojų būtų ir Lietuvoje, jei alga padidėtų 100 eur.  Tačiau įmonės šalyje dažniausiai nesiruošia net minimaliai kelti algų.
Dabar algos valstybiniame sektoriuje didesnės nei privačiame sektoriuje. Privačios įmonės turi principinę poziciją nekelti algų. Nesvarbu kokie milijoniniai būtų pelnai, iš principo, jokio algų kėlimo ir taškas.
Pagal statistiką bendras įmonių pelningumas Lietuvoje didesnis nei Estijoje.
Kaip gi priversti Lietuvos įmones kelti algas? Iš esmės galima tik bent jau sudaryti sąlygas, kad algų kėlimas būtų neišvengimas, kitokiu atveju Lietuvos įmones turės didesnius pelnus nei Estijoje, bet mokės žymiai mažesnes algas.
Šiuo met mūsų šalyje tvyro ekonominio pasyvumo ir susitaikymo nuotaikos tarp šalies elito. To pasekoje vis didėjantis atsilikimas nuo Estijos. Tai nulems Baltijos vienybės iširimą ir Estijos galutinės išentegracijos iš Baltijos šalių grupės.
Lietuva yra tobula šalis jei esi pasyvus
Lietuva yra tobula šalis jei esi iracionalus
Lietuva yra tobula šalis jei esi baikštus ir be idėjų
Lietuva yra tobula šalis jei esi visiškai be ambicijų
Lietuva – tai šalis be ambicijų. Estija – tai šalis su itin aukštai iškelta kartele. Jos visapusė integracija į Skandinaviją yra toks pats tikslas kaip 9 – ajame dešimtmetyje Lietuva turėjo tikslą įstoti į ES ir NATO.
Didelė dalis darbuotojų iš užsienio bėga iš Lietuvos įmonių, nes negali atlaikyti krūvio. Vieša paslaptis, kad Lietuvos įmonėse pasitaiko tokia kraupi modernioji vergovė, kad jos net negali išlaikyti užseniečių ir šie būna skundžiasi nežmonišku elgesiu. Nuo didelio kiekio Lietuvos įmonių paspruko visi Lietuviai, o dabar sprunka ir užseniečiai. O jau kitą dieną žinių portaluose galima perskaityti propogandą apie tai kaip Lietuvoje trūksta darbuotojų. Iš esmės išnaudojimas darbo vietoje privalo būti kriminalizuotas.

2019-08-30

Dėl delfi.lt portalo neteisėto dalyvavimo rinkimų kampanijoje naudojant kandidatės R. Bilkštytės rėmėjos A. Maldeikienės patyčias prieš konkurentę - LCP kandidatę R. Janutienę.

Dėl delfi.lt portalo neteisėto dalyvavimo rinkimų kampanijoje.

Ką tik Jūsų vadovaujamas portalas paskelbė interviu su A. Maldeikiene, kuri tekste mini dešimtis temų, bei klausimų, tačiau Jūs į pavadinimą iškėlėte tik vieną jos sakinį iš trumputės pastraipos ir tarsi atsitiktinai, bet kaip tyčia apie šiuo metu vykstančių naujų rinkimų į Seimą Lietuvos centro partijos kandidatę Žiemgalos rinkimų apygardoje. R. Janutienę.
Tame sakinyje, kaip jau A. Maldeikienei yra įprasta, A. Maldeikienė neanalizuoja R. Janutienės pažiūrų, rinkimų programos, nediskutuoja, o tiesiog išvadina ją  primityvia, buka ir durna (pastarąjį būdvardį pateikia kažkodėl rusų kalba): https://www.delfi.lt/multimedija/interviu/maldeikiene-gerai-kai-tokie-zmones-kaip-janutiene-parodo-kokie-jie-yra.d?id=82034945
"... ima ryškėti, kad dalis žmonių tiesiog neįstengia būti politiniais gyvūnais. Nes jie – primityvūs, buki, ir tas jų bukumas lenda per visus kampus. Manau, tai – gerai. Gerai, kai tokie žmonės, kaip Rūta Janutienė, parodo, kokie jie yra. Kaip rusai sako – „чтоб дурь вся видна была" (kad visas durnumas matytųsi)."
Nors pati A. Maldeikienė iš kitų politikų reikalauja analizės ir diskusijos, o patyčias smerkia, tačiau pati elgiasi būtent atvirkščiai. Bet tai gal logiška, nes prezidentinių rinkimų metu ji rėmė konservatorių (TS LKD) kandidatę neva nepriklausomą I. Šimonytę, patekusi į EP perėjo taip pat į konservatorių (EPP) frakciją, o aukščiau minėtų Seimo rinkimų Žiemgalos apygardoje metu remia taip pat konservatorių kandidatę Rūtą Bilkštytę, kuri kaip ir I. Šimonytė apsimetinėja neva nepriklausoma. R. Bilkštytė, kaip ir I. Šimonytė, debatuose pripažįsta, kas ją remia. Analizuojant aukotojų sąrašus, matosi, kad ji, kaip ir I. Šimonytė, pirmame ture pinigų iš konservatorių neima, bet akivaizdu, kad planuoja imti antrame ture jei į jį patektų. Keisčiausia, kad R. Bilkštytė lankstukus leidžia ir platina rinkimų sąskaitoje turėdama nulį eurų - turbūt už viską sumoka jos atstovaujamas stambus kapitalas arba/ir TS LKD. Štai tokią neskaidrią oligopolijų šalininkę kaip kandidatę remia neva oligopolijų priešininkė A. Maldeikienė: R. Bilkštytę jos lankstinukuose europarlamentarė reklamuoja kaip puikią mokesčių ekspertę. Tačiau tai absoliuti veidmainystė, nes A. Maldeikienė politinį kapitalą susikrovė skelbdama būtent Rūtos Janutienės politinę platformą - kad būtini progresinių mokesčiai nuo visų pajamų ir kad reikia mažinti pajamų ir turtinę nelygybę. Tuo tarpu A. Maldeikienės reklamuojama R. Bilkštytė daug metų nuosekliai atstovavo, gynė ir kaip mokesčių ekspertė diegė priešingas politines pažiūras - gynė tik stambaus kapitalo interesus, atstovavo principą, kad nereikia jokių progresinių mokesčių ir kad mažesni mokesčiai ir jų išimtys turtingesniems, bei mažos algos neturtingiems yra Lietuvos ekonomikos varomoji jėga.
Todėl Jūsų portalo antraštė, kartojanti konservatoriškas A. Maldeikienės patyčias yra Lietuvos politiką žalojanti praktika, nes A. Maldeikienė, kuri per visą savo kadenciją neinicijavusi  nė vienos įstatymo pataisos, mažinančios pajamų ir turtinę nelygybę, reklamuoja tokios nelygybės šalininkę ir įžeidinėja ir tyčiojasi iš R. Janutienės, kuri ir yra tikroji mokesčių "gyvulių ūkio" priešininkė.
Tokiu būdu Jūs ne tik padedate ir toliau  įsitvirtinti konservatoriškai veidmainystei, bet kartu ir pažeidžiate rinkimų įstatymus, nes nesate viešai paskelbę, kad remiate R. Bilkštytę.
Todėl prašau:
1. Išimti iš aukščiau minėto straipsnio pavadinimo R. Janutienės vardą ir pavardę,
2. Išimti iš A. Maldeikienės interviu pastraipą, kurioje rusiškai be argumentų tyčiojamasi iš R. Janutienės,
3. Paskelbti šį mano tekstą delfi.lt portale tokioje pačioje vietoje ir rubrikoje, kaip ir A. Maldeikienės straipsnis,
4. Paskelbti R. Janutienės ARGUMENTUOTĄ ir be įžeidinėjimų atsikirtimą į A. Maldeikienės patyčias tekstą delfi.lt portale tokioje pačioje vietoje ir rubrikoje, kaip ir A. Maldeikienės interviu.

Raginu delfi.lt portalą jungtis į judėjimą "Už kultūringą politiką, diskusijas su argumentais ir tekstus be patyčių!"

Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis

2019-08-27

Dėl nugriauto paveldo - ant blanko ir išsiųsti adresatams

Kultūros paveldo departamento direktoriui V. Bezarui
Nuorašai: Valstybinei kultūros paveldo komisijai 
Benui Volodzkai volodzka.benas@gmail.com
Atviros Klaipėdos redakcijai martynas@atviraklaipeda.lt

DĖL PAVOJINGO PRECEDENTO, KAI LEIDŽIAMA NUGRIAUTI AUTENTIŠKĄ MŪRĄ, LEGALIZAVIMO

Siunčiu nuorodą į straipsnį, kuriame detaliai aprašoma, kaip jau vieną kartą autentišką mūrą nugriovęs inžinierius ir išvengęs atsakomybės, samdomas antrai analogiškai operacijai ir vėl ją atlieka nenubaustas  - nugriauna Sodų 14 Klaipėdoje: https://www.atviraklaipeda.lt/2019/08/27/rekonstrukcija-baigesi-nugriovimu/
Iš pateiktų Jūsų vietinio padalinio darbuotojų citatų akivaizdu, kad ruošiamasi vėl jį išteisinti, nes „bus pasiūlyta žalą atlyginti pastato atkūrimu."
Prašau iš minimo pažeidėjo atimti visas paminklosaugines licencijas - kad nebeskleistų ydingų paveldo griovimo pavyzdžių kitiems dirbantiems šioje srityje ir kad kiti bijotų mokytis blogosios praktikos.
Taip pat prašau nubausti paveldo niokotoją reikšmingomis administracinėmis baudomis ir būtonai išieškoti žalą nesutinkant, kad ji būtų atlyginama atstatymu. Nes tokia praktika paplistų per visą Lietuvą, kas sukeltų masinę autentiškų mūrų keitimo naujovišku bangą.
Atsakymo man nuorašą prašyčiau siųsti taip pat ir Benui Volodzkai ir Atviros Klaipėdos  redakcijai.
Seimo narys Naglis Puteikis

2019-08-09

Apgautieji moka žymiai didesnius mokesčius, nei juos apgaunantys?

Valstybinei mokesčių inspekcijai
SODRAI

DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO PREKYBA UŽSIIMANČIŲ ĮMONIŲ IR JŲ DARBUOTOJAI BEI SU JOMIS DIRBANČIŲ BROKERIŲ APMOKESTINIMO

Prašytume paaiškinti, kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios įmonės ir jų darbuotojai bei brokeriai: kaip jos, jų darbuotojai ir moka pelno, PVM, GPM, PSD ir įmokas SODRAI?
Klausiu todėl, kad nagrinėdamas vienos NT firmos brokerės klaidos, o gal ir ne klaidos atvejį, kai buvo apgauta pensininkė iš Utenos J.Z. (sumokėjo pagarsėjusiai tuo metu jau už panašius dalykus teisiamai  aferistei - antstolių areštuoto buto savininkei 5000 EUR avansą pagal preliminarią sutartį ant C. T. blanko, kurioje buvo nuslėpta, kad tas butas daugelio antstolių areštuotas), pastebėjau, kad pvz. NT firma C. , turinti daug dukterinių įmonių, šiuo atveju konkrečiai C. T. turi tik 5 darbuotojus , o apyvarta 500 000 1 000 000 EUR. Ši firma tinklapyje rodo tik dalį savo brokerių (klaidą ar ne klaidą padariusi brokerė I. K. nerodoma, nors fb profilyje ji yra), bet ir tų brokerių keliolika, ar net kelios dešimtys, o rekvizitai.lt rodo tik 5 darbuotojus: 
Gal NT srityje tokios formos taiko mokesčių optimizavimo mokesčius ("gyvulių ūkį'), nes fb profiliuose brokerių firmos ir brokeriai tiesiog maudosi begalinėje prabangoje - nuolatinės kelionės po egzotiškas šalis keliskart per metus, firmų gimtadieniai itin prabangiuose viešbučiuose, kai apgauta pensininkė J. Z. iš Utenos ne tik kad neatgauna 5000 EUR avanso, bet iš jos yra iš esmės šaipomasi policijoje ir dalinai 1 instancijos teisme: neva brokerė ir brokerių firma niekuo dėta, nes  pati pensininkė, visą gyvenimą dirbusi sandėlininkė su spec. viduriniu išsilavinimu gamyklose ir vaikų darželyje, turėjo pasižiūrėti ar butas neareštuotas. O tai kam tada brokerė reikalinga, kodėl ji pakėlė skelbime nurodyto parduodamo buto tel.ragelį, kodėl ji sudarinėjo preliminarią sutartį? 
Charakteringas komentaras apie šią firmą rekvizitai.lt (situacija gal iš dalies yra jau pasikeitusi per 2 metus, bet brokerių, dirbančių šiai firmai vis tiek kelis kartus  daugiau, nei rodoma minėtame https://rekvizitai.vz.lt/imone/c...: 
"V. 2017-08-...." Įmonėje dirba [keliasdfšimt] brokerių, o rodomi tik ... darbuotojai, kurie vidutiniškai uždirba {[mažiau nei 200 EUR]. Nei direktorius, nei administratorė pilno etato neišdirba?".

Ar gali taip būti, kad pensininkus skriaudžiantys brokeriai ir faktiškieji jų darbdaviai moka žymiai mažesnius mokesčius, nei , pvz. ta pati apgautoji pensininkė, kai ji dar dirbo sandėlininke ir mokėjo maksimalius GPM, SODROS ir PSD mokesčius?