2016-05-04

N.Puteikis: būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui.

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.
Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.“, – rašoma N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme.
Tokia padėtis, kaip pabrėžia Seimo narys, pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.
N. Puteikis pažymi, kad aukščiau aprašytą praktiką vykdyti išieškojimą nepaliekant lėšų minimaliam išgyvenimui draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau dėl jos taikymo formuojama prieštaringa teismų praktika.
Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.
Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).
Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis  išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.
Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.
Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.
Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.
Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas.
Šią padėtį – pažymi N. Puteikis – būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. N. Puteikio pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1144496&p_tr2=2.
Svarstyti projektą, kuriam pateiktas šis pasiūlymas, numatyta gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje.
Daugiau informacijos: Naglis Puteikis, tel. 8 698 421 36

2016-04-26

Klaipėdos savivaldybė turi daug laisvų butų, bet atsisako skirti našliui su dviem mažametėmis dukromis. Gal žinote kam juos laiko?.

Klaipėdos m. merui
2016 m. balandžio 26 d. 
DĖL V.S. IR DVIEJŲ JO MAŽAMEČIŲ DUKRŲ 
Į mane kreipėsi našlys V.S., po sunkia liga sirgusios žmonos mirties auginantis dvi mažametes dukras. Šiuo metu šeima gyvena bendrabutyje adresu Žvejų g. X-XX, Klaipėdoje, tačiau gyvenimo sąlygos jame yra daugeliu požiūrių akivaizdžiai netinkamos mažamečiams vaikams – ir dėl prastų buities sąlygų, ir todėl, kad vaikus traumuoja dažni kitų šio bendrabučio gyventojų girtavimo, konfliktų atvejai. V. Simanauskas nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybę, prašydamas laikinai, kol šeima sulauks savo eilės socialinio būsto nuomai, suteikti kitą gyvenamąją vietą, tačiau savivaldybė atsakė neturinti laisvų butų. Tačiau neseniai sužinojome, kad adresu Yyyyyy g. XX-8 (arba Xxxxxxx Y-8, nes namas kampinis), Klaipėdoje, yra savivaldybei priklausantis butas, kuriame jau daug metų niekas negyvena. Prašyčiau šį butą laikinai suteikti V. Simanauskui su dukrelėmis, kol ateis jų eilė gauti socialinį būstą.
Taip pat prašyčiau pateikti visų savivaldybei priklausančių tuščių butų sąrašą, nurodant, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių juose niekas negyvena, kiek dar laiko numatoma juos laikyti negyvenamus.
Pagarbiai,  Seimo narys Naglis Puteikis

2016-04-22

1 GPM % centristams- paremkite Lietuvos centro partiją neišleisdami savo pinigų.

1 GPM procentas centristams.

Paremkite Lietuvos centro partiją neišleisdami savo pinigų.

Iš viso gyventojas gali skirti 3 proc. savo pajamų mokesčio  - 1% partijai, kitus 2%  - viešosioms įstaigoms. Neskyrus to vieno procento partijai, jis lieka nepaskirstytas - jo negalima perkelti viešosioms įstaigoms.
Lietuvos centro partijai  galite padėti skirdami 1% valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio iki gegužės 2 d. Tam turite būti deklaravęs pajamas.
Skirdami 1% partijai,  kitus 2% savo GPM galite skirti visuomeninėms ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Jei jau kažkam skyrėte tą vieną procentą kuriai nors partijai, arba užpildėte laukelį tik dėl 2 proc., tai iki 2016 09 01 galite pataisyti savo prašymą, kaip kad taisote, pvz. pajamų deklaraciją - anksčiau teikto prašymo duomenų pagrindu tiesiogiai portale užpildykite (pataisykite)  partijos kodą iš naujo ir pateikite - galios vėliausias.

KAIP PERVESTI 1% LCP-ai:

Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos https://deklaravimas.vmi.lt
Meniu eilutėje kairėje spauskite pateikti dokumentą / pildyti naują dokumentą.
Suraskite formą, kurios kodas FR0512.
Spauskite „pildyti formą tiesiogiai portale".
Užpildykite reikiamus laukus: 
E1 – gavėjo tipas: 1; 
E2 – gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 195725380 - tai LCP numeris;
E4 – mokesčio dalies dydis: 1 %. 
Galima pažymėti, kad paramą skiriate iki 2019 m.

Neužmirškite, kad skirdami 1% Lietuvos centro partijai, dar 2% galite aukoti savo pasirinktai visuomeninei organizacijai.
Jei klaidų nėra, spauskite „pateikti prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms".



2016-04-21

A.Brazas apie LT stebuklus: darbo našumas 2008-2014 išaugo 12%, o vidut.realus darbo užmokestis sumažėjo 5%

Alfonsas Brazas: "...nutylėta, kad po 2008 m. krizės darbo produktyvumas Lietuvoje nuolat AUGA (nuo 2008 m. iki 2014 m. išaugo ~ 12%), o vidutinis REALUSIS (!) darbo užmokestis MAŽĖJA (!!!), - nuo 2008 m. iki 2014 m. sumažėjo ~ 5%. Štai ir pasaka baigta... Pastaba: mano teiginys remiasi šiuo šaltiniu: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI (gaila, kad negaliu pridėti grafinės iliustracijos)".

2016-04-14

Pavyko iš dalies apginti eilinius darbuotojus - padidinti išeitinių dydį nuo 6 iki 12 vidutinių algų, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, t.y. kai nėra darbuotojo kaltės

Itin retas, bet džiaugsmingas, deja, išimtinis atvejis Seime svarstant Darbo kodekso išvalymą nuo garantijų eiliniams darbuotojams, projektą: pavyko iš dalies apginti eilinius darbuotojus - padidinti išeitinių dydį nuo 6 iki 12 vidutinių algų, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, t.y. kai nėra jokios darbuotojo kaltės - tik darbdavio noras atleisti darbuotoją per tris dienas.
Pasisakydamas panaudojau išeitinių Seimo nariams dydžio palyginimą su eilinių piliečių vidutine alga kaip argumentą palaikydamas pasiūlymą, kad jei darbdavys nori atleisti darbuotoją iš darbo be jokios priežasties (JAV pavyzdžiu) per tris dienas, tai jis turi sumokėti ne 6, o 12 vidutinių algų, kaip kad siūlė A.Sysas ir G.Purvaneckienė.
Kaip ne keista visų pasisakiusių "už" argumentai suveikė - bus ne ne 6, o 12 vidutinių algų:
Įdomu tai, kad dvigubai mažesnį dydį siūlė siūlė absoliuti dauguma Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo frakcijų atstovai, bei pusė Socialdemokratų frakcijos:

P.S.: čia buvo antroji svarstymo fazė Seime. Per priėmimo stadiją Seimo nariai, ypač iš aukščiau paminėtų vien tik darbdavių interesus atstovaujančių frakcijų sutelkę jėgas, dar gali šitą garantiją panaikinti.

Iš Seimo statuto: "2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka."

Sumažėjo stiprių kandidatų Danės vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje- likusiems bus lengviau.

N.P.: Jonas Sąlyga būtų buvęs labai stiprus konkurentas Danės apygardoje, nes jis yra padorus, sąžiningas, gabus žmogus, turinti begalę kitų gerų savybių. Dabar mums, likusiems kandidatams po tokio pasitraukimo bus kiek lengviau:
"Kol kas naujuose rinkimuose šioje apygardoje liko aiškūs tik keturių uostamiesčio politikų planai. Šiemet čia varžysis advokatė Indrė Butvilė (TT), Klaipėdos tarybos nariai – Rimantas Didžiokas (TS/LKD), Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis) ir dabartinio Seimo narys, nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis. Gydytojui J.Sąlygai (LSDP) pasitraukus, socdemai ieškos kitos alternatyvos."

www.lrt.lt: kuri politinė partija išties ranką parlamentarui Nagliui Puteikiui.

Prasidėjusi Seimo rinkimų kampanija žada įdomių politinių viražų. Vienas iš jų – kuri politinė partija išties ranką parlamentarui Nagliui Puteikiui. Šį kartą jis Seimą pasiryžęs šturmuoti su kompanija, mat bandymai sukurti partiją „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ (NPD) sužlugo, o Seimo rinkimuose be partijos pagal įstatymą dalyvauti viena ar kita pretendentų komanda neturi teisės.
„NPD neįsteigta dėl socialdemokratų".
„Mūsų partijos neįregistravo, nes to nenorėjo socialdemokratai. Iš pradžių užkliuvo tai, kad protokole nebuvo įrašytas partijos suvažiavimo adresas. Kai šią informaciją patikslinome, buvo pranešta, kad įkliuvome – po partijos steigimo dokumentų patikslinimo 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Nesuspėjome.
Dar buvome apskųsti prokuratūrai, kad neva tai suklastojome kažkokį įgaliojimą. Bet Panevėžio prokurorai melavo, todėl Generalinę prokuratūrą padavėme teismą, nes melagingą informaciją išplatino būtent jos atstovė spaudai. O prokurorai nieko netiria, tik dalyvauja rinkimuose – prokurorų partija", – aiškino N. Puteikis. 
Jungsis su kuria nors iš mažųjų partijų.
N. Puteikis tikisi, kad vėl bus išrinktas vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje. Tačiau jis vienas dirbti Seime be jokios partijos užnugario nebenori, nes esą „vienas Seimo narys nieko nuveikti negali". „NPD komanda su manimi pasinaudos mažųjų partijų kvietimu prisijungti ir kartu dalyvauti Seimo rinkimuose. Kelsime savo kandidatus ir vienmandatėse apygardose, ir sudarysime rinkimų sąrašą", – atviravo N. Puteikis.
Jis teigė, kad jį su komanda kviečia bent kelios mažosios, neparlamentinės organizacijos – Lietuvos krikščionių demokratų, Profsąjungų centro, Centro, Jaunosios Lietuvos ir „Lietuvos sąrašo" partijos.

Šiandien keisime Seimo Audito komiteto vadovą. Siūlau mažinti politikų ir tarnautojų prabangą komandiruotėms ir pan.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei greitai priimti sprendimus, kuriais būtų sustabdytas iš biudžeto išlaikomų išlaidų ekspertams, kvalifikacijos kėlimui, komandiruotėms, reprezentacijai ir transportui didėjimas - kad 2015 m. tokios išlaidos būtų sumažintos iki 2014 m. lygio ir apie priimtus sprendimus iki 2016 m. birželio 30 d. informuoti Seimo Audito komitetą.
Nes palyginus 2015 m. išlaidas su 2014 m. išlaidomis matyti, kad drastiškai auga prabangos išlaidos:
1. ekspertams – 5,1 mln. Eur (85 proc), 
2. kvalifikacijos kėlimui – 0,5 mln. Eur (17,3 proc.), 
3. komandiruotėms – 2,0 mln. Eur (12,4 proc.), 
4. reprezentacijai – 0,6 mln. Eur (10,9 proc.), 
5. transportui – 2,1 mln. Eur (5,3 proc.).

Ne PNPD, o kažkokia klastotojų partija, kurios nariai nė vieno darbo negali padaryti ko nors nesuklastoję :)

Piktinuosi kartu su valstiečiais: ne NPD, o kažkokia klastotojų-maniakų partija, kurios nariai nė vieno darbo negali padaryti ko nors nesuklastoję: G.Umbrasienė ir M.Leliukas savivaldos rinkimų naktį įlindo per rinkimų apygardos kaminą ir atrišę biuletenių maišus perrašė rinkėjų valią taip tapdami Panevėžio m.savivaldybės tarybos nariais.
Tą patį daro per NPD partijos steigimą ir planuoja tą patį per Seimo rinkimus. Net visagaliai Panevėžio prokurorai ir STT negali sustabdyti įžūlių klastotojų: "R.Karbauskis užsiminė,kad G.Umbrasienė ir M.Leliukas galimai per savivaldos rinkimus klastojo parašus ar net rinkėjų balsus. "Gaila,kad mes šią informaciją gavome jau po savivaldybių rinkimų. Nelaukdami,kol kas nors atsitiks,pašalinome juos iš partijos konstatuodami,jog taip elgiamės dėl jų reputacijos":

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ steigėjai prašo teismo paneigti prokuratūros dezinformaciją dėl neva klastotų steigimo dokumentų

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" steigėjai kreipėsi į teismą dėl Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos paskleistos dezinformacijos

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" steigimo organizatoriai Nijolė Giedraitienė, Gema Umbrasienė ir Naglis Puteikis pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinius, prašydami įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją viešai paneigti paskleistą dezinformaciją.

Į teismą kreiptasi dėl minėtų institucijų teiginių, kuriuos naujienų agentūra BNS išplatino 2016 m. balandžio 7 d. – paskutinę dieną, kai dar buvo galima įregistruoti naują partiją, kad ji galėtų dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kaip dezinformaciją partijos steigėjai įvertino Generalinės prokuratūros atstovės Panevėžyje Rasos Stundžienės teiginį, neva dėl partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" suvažiavimo dokumentų „pradėtas ikiteisminis tyrimas, (…) nustačius nusikalstamos veikos požymių pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį: dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu". Ieškinyje pažymima, kad jokie dokumentai nebuvo klastojami ir prokurorai nė vieno iš partijos steigimo organizatorių iki šiol neapklausė, o kito būdo nustatyti nusikalstamos veikos požymius šiuo atveju nėra. Be to, prašoma paneigti Teisingumo ministerijos teiginį, neva „Iš viso nustatyti 1888 teisingi įrašai. Įstatymai reikalauja, kad partijos steigėjais būtų ne mažiau kaip 2 tūkst. asmenų. Ministerijai taip pat abejonių sukėlė partijos pavadinimas. Ji kreipėsi į mokslininkus su prašymu pateikti savo nuomonę, ar viešasis juridinis asmuo savo pavadinime vartodamas žodžių junginį „neapmokestinamųjų pajamų didinimas" neklaidina visuomenės dėl savo veiklos tikslų ir jam teisės aktais suteikiamų teisių." Kaip nurodyta ieškinyje, šiais teiginiais paskleista dezinformacija, nes iš tiesų nustatyta daugiau nei 2200 teisingų partijos narių įrašų, o Teisingumo ministerija turi universiteto mokslininkų išvadą, kad partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" pavadinimas yra tinkamas.

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" steigėjai yra įsitikinę, kad ši dezinformacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant neleisti naujai partijai dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose: Teisingumo ministerijos vadovybė (ministras, viceministrai), atstovai spaudai ir kiti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra tuo tiesiogiai suinteresuoti kaip Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatai arba šios partijos rinkimų štabų nariai. Be to, ieškinio autoriai atkreipia dėmesį, kad rinkimuose dalyvauja ir Generalinė prokuratūra – tai rodo faktas, kad dezinformacija išplatinta būtent balandžio 7-ąją, kai baigiasi terminas įregistruoti rinkimuose dalyvausiančias partijas, nors socialdemokratų vadovaujama Teisingumo ministerija medžiagą Generalinei prokuratūrai buvo pateikusi dar prieš dvi savaites.