2018-09-19

Viešas sektorius gaus kaimynų lygio algas tik po visuotinio streiko:

Kultūros darbuotojams trūkinėja kantrybė dėl dvigubai mažesnės algos, nei Estijoje. Todėl išdrąsėję surengė mititingą prie Vyriausybės. Tikrai verti pagyrimo už drąsą ir organizuotumą. Šis mitingas buvo didesnis, nei pastarasis mokytojų. Tik dvi pastabas turėčiau: nebuvo įgarsinimo, todėl susirinkusieji negirdėjo, ką išsiderėjo derybininkai ir reikalavimas labai jau kuklus - padidinti tik 75 € ir tik per pusantrų metų. Tada LT kultūrininkų alga bus tik 675, o Estijos, spėju, jau bus padidėjęs dar 100€ ir pasiekęs 1100. Kitaip tariant, estai toliau tols nuo mūsų. Kaip įveikti kairiuosius liberalus Finansų ministerijoje, kurie mano, kad viešam sektoriui Lietuvoje normalios kaimynų lygio algos nereikalingos? Susivienyti su mokytojais ir medikais, organizuot visuotinį viešojo sektoriaus streiką, ir mitinguose naudoti įgarsinino aparatūrą. Kodėl siūlau streiką? Nes man Seime taip pat nepavyksta dėl normalių algų kol kas nepavyksta įtikinti kolegų, todėl balsavau prieš biudžetą.

Dar kelios taiklios Mariaus Matulevičiaus pastabos dėl šio mitingo:
Kultūros darbuotojų protestas
Iš karto po kandidatų į prezidentus prisistatymų, prie LR Vyriausybės įvyko kultūros darbuotojų protestas dėl mažų atlyginimų. Šis sujudimas nusipelno ir palaikymo ir šiokios, tokios kritikos. 594 eurai – toks vidutinis Lietuvos kultūros darbuotojo atlygis. Tuo tarpu Estijoje jau šiais metais pradedantis kultūros specialistas gauna 1000 eurų „į rankas".
Iškeldami, jų manymu, ambicingą reikalavimą pakelti atlyginimus vidutiniškai 150 eurų 2019-ais metais, kultūros žmonių profsąjungų atstovai greitai pradėjo kalbėti apie kompromisą – tegul bus 150 eurų per tris metus. Premjeras S. Skvernelis praeitą savaitę pasišaipė iš šių reikalavimų, sakydamas, kad ir žadamas 21 euro priedas yra dideli pinigai.  Tokiu būdu jis patikrino protestuotojų gebėjimus derėtis.
Mitinge klausėme žmonių, kodėl jie taip kukiai vertina savo darbą, kodėl nereikalauja atlyginimų didinti tiek pat, kiek ir teisėsaugos pareigūnams – po 200-400 eurų? Susirinkusieji gūžčiojo pečiais.
Negana to, trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė praeitą savaitė „Žinių radijui" tvirtino – „mūsų reikalavimai yra jokiu būdu ne politiniai". Tarsi kultūros žmonės jaučia nepriteklių ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių.
Tačiau techninės priežastys ir yra politinės. Vyriausybė ir valdančioji dauguma, patvirtindami neadekvačią mokesčių reformą, iškasė duobę viešajam sektoriui. Atsisakyta apie 300 mln. eurų galimų pajamų į biudžetą per metus. Priėmus kitokius sprendimus buvo galima kultūros žmonėms, mokytojams, dėstytojams ir kitiems specialistams padidinti darbo užmokestį 50 procentų jau 2019 metais.
Kita vertus, šiandien jau žengtas drąsesnis žingsnis – kultūros žmonės bando vaduotis iš baudžiauninko mąstymo. Tiesa, procesas kol kas gana lėtas. Iš kandidatų į prezidentus pikete dalyvavo tik Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis.
http://lietuvossarasas.lt/marius-matulevicius-lietuvos-gyvenimo-dienorastis-septyni-savaites-ivykiai/

Viešas sektorius gaus ksimynų lygio algas tik po visuotinio streiko.

Kuktūros darbuotojams trūkinėja kantrybė dėl dvigubai mažesnės algos, nei Estijoje. Todėl išdrąsėję surengė mititingą prie Vyriausybės. Tikrai verti pagyrimo už drąsą ir organizuotumą. Šis mitingas buvo didesnis, nei pastarasis mokytojų. Tik dvi pastabas turėčiau: nebuvo įgarsinimo, todėl susirinkusieji negirdėjo, ką išsiderėjo derybininkai ir reikalavimas labai jau kuklus - padidinti tik 75 € ir tik per pusantrų metų. Tada LT kultūrininkų alga bus tik 675, o Estijos, spėju, jau bus padidėjęs dar 100€ ir pasiekęs 1100. Kitaip tariant, estai toliau tols nuo mūsų. Kaip įveikti kairiuosius liberalus Finansų ministerijoje, kurie mano, kad viešam sektoriui Lietuvoje normalios kaimynų lygio algos nereikalingos? Susivienyti su mokytojais ir medikais, organizuot visuotinį viešojo sektoriaus streiką, ir mitinguose naudoti įgarsinino aparatūrą. Kodėl siūlau streiką? Nes man Seime taip pat nepavyksta dėl normalių algų kol kas nepavyksta įtikinti kolegų, todėl balsavau prieš biudžetą.

Dar kelios taiklios Mariaus Matulevičiaus pastabos dėl šio mitingo:
Kultūros darbuotojų protestas
Iš karto po kandidatų į prezidentus prisistatymų, prie LR Vyriausybės įvyko kultūros darbuotojų protestas dėl mažų atlyginimų. Šis sujudimas nusipelno ir palaikymo ir šiokios, tokios kritikos. 594 eurai – toks vidutinis Lietuvos kultūros darbuotojo atlygis. Tuo tarpu Estijoje jau šiais metais pradedantis kultūros specialistas gauna 1000 eurų „į rankas".
Iškeldami, jų manymu, ambicingą reikalavimą pakelti atlyginimus vidutiniškai 150 eurų 2019-ais metais, kultūros žmonių profsąjungų atstovai greitai pradėjo kalbėti apie kompromisą – tegul bus 150 eurų per tris metus. Premjeras S. Skvernelis praeitą savaitę pasišaipė iš šių reikalavimų, sakydamas, kad ir žadamas 21 euro priedas yra dideli pinigai.  Tokiu būdu jis patikrino protestuotojų gebėjimus derėtis.
Mitinge klausėme žmonių, kodėl jie taip kukiai vertina savo darbą, kodėl nereikalauja atlyginimų didinti tiek pat, kiek ir teisėsaugos pareigūnams – po 200-400 eurų? Susirinkusieji gūžčiojo pečiais.
Negana to, trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė praeitą savaitė „Žinių radijui" tvirtino – „mūsų reikalavimai yra jokiu būdu ne politiniai". Tarsi kultūros žmonės jaučia nepriteklių ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių.
Tačiau techninės priežastys ir yra politinės. Vyriausybė ir valdančioji dauguma, patvirtindami neadekvačią mokesčių reformą, iškasė duobę viešajam sektoriui. Atsisakyta apie 300 mln. eurų galimų pajamų į biudžetą per metus. Priėmus kitokius sprendimus buvo galima kultūros žmonėms, mokytojams, dėstytojams ir kitiems specialistams padidinti darbo užmokestį 50 procentų jau 2019 metais.
Kita vertus, šiandien jau žengtas drąsesnis žingsnis – kultūros žmonės bando vaduotis iš baudžiauninko mąstymo. Tiesa, procesas kol kas gana lėtas. Iš kandidatų į prezidentus pikete dalyvavo tik Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis.
http://lietuvossarasas.lt/marius-matulevicius-lietuvos-gyvenimo-dienorastis-septyni-savaites-ivykiai/

2018-09-12

Naglis Puteikis paslaugas koncernui „MG Baltic“ teikusį E. Vaitekūną siūlo visai atleisti iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.



2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo".
Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic" priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<...> Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui. Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus. <...>".
N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.

2018-07-05

Toliau niokos seniausias reformatų kapines, o gal kaip tik suderins restauravimą su puikiu poilsio parku?

Kultūros paveldo departamentui
DĖL REFORMATŲ KAPINIŲ VILNIUJE PYLIMO GATVĖJE
2018 07 02 d. delfi.lt paskelbtas straipsnis apie buvusių reformatų kapinių Pylimo g. vietoje esančio skvero tvarkymą: „Daugiau nei trisdešimt metų apleistas, dabar sužydės: atnaujins vieną svarbiausių poilsio vietų " - 
Labai keista, kad šiame straipsnyje, kuris greičiausiai yra rašytas remiantis skvero tvarkymo projekto aiškinamuoju raštu,  nepaminėta, jog čia buvo seniausios, didžiausios ir gražiausios Lietuvoje reformatų kapinės su labai įdomiais antkapiais. 1972-3 , statant paminklą sovietiniams komunarams, buvo nugriauta šių kapinių centrę stovėjusi grakšti koplyčia, beje tuo metu buvusi įrašyta į sovietinius paveldo registrus. Kapinės buvo iškastos, kaulai išmėtyti ir išvežti, antkapiai sudaužyti, sunaikinti, tik keletas išvežta į Rasų kapines , kur atremti į tvorą iš vidaus.
Toks nutylėjimas atrodo grėsmingai - gal tvarkant skverą tai ruošiamasi nutylėti, gal nebus jokio stendo su šios vietos istorija, gal tvarkymo metu kapinių likučiai bus dar labiau sunaikinti ? O gal aš klystu?

2018-07-04

DĖL GEDIMINO PROSPEKTO GRINDINIO KOKYBĖS GARANTIJŲ

Vilniaus m. savivaldybės administracijai

 

DĖL GEDIMINO PROSPEKTO GRINDINIO KOKYBĖS GARANTIJŲ

 

Prašyčiau pranešti man el. paštu,  kokios garantijos buvo išreikalautos iš rangovo, ar rangovų darant dabartinį Gedimino prospekto grindinį (abiejų atkarpų – nes jos darytos skirtingu metu). Nes beveik kasdien jau kelinti metai važinėju juo su oranžiniu dalinimosi dviračiu ir matau, kad paviršius kasmet vis labiau skeldėja.

Ar tos garantijos buvo grįstos užstatais banke, ar kokiomis kitokiomis finansinėmis ir pan. garantijomis, ar jos buvo ir tebėra pakankamos ir ką planuojate daryti su nuolat vis labiau trupančiu šio grindinio paviršiumi?


2018-06-28

Mokesčių reforma - pliusai/minusai ir kaip balsavau.

Mokesčių reforma: balsavau prieš dvi įstatymų grupes - prieš GPM ir Sodros automatinį nukreipimą privatiems fondams. Bet už kitas reformos įstatymų grupes balsavau už. Nes mokesčių reformos pliusų, manau, yra daugiau, nei minusų, kuriuos mažino S. Jakeliūnas, o mes, keturi valstiečių frakcijos nariai - T. Tomilinas, V. Ąžuolas ir V. Vingrienė, jam padėjome, kiek galėjome ir kaip mokėjome.
Savo „rezistencine veikla" privertėme valdančios koalicijos vadovus pasitelkti 8 tvarkiečius, kad turėtų daugiau, nei 71 balsą.
Tokiu būdu bendrus biudžeto netekimus, jei teisingai supratau, nuo 800 mln. € l/metams pavyko sumažinti iki kelių šimtų mln.
Su turtinės nelygybės mažinimu sekėsi prasčiau: premjeras man parodė lentelę, kur buvo trys grupės: min. algos gavėjams ši reforma duos +16 €/mėn., 1000 €/mėn. duos +45 €, 1500 €/mėn. duos +47 €. Kaip matome, minimalių pajamų gavėjams padidinimą surys infliacija, o 1000-1500 gaus ~50 €/mėn. daugiau.
Kiek reforma pridės didžiausių  algų gavėjams, toje lentelėje nebuvo, bet galiu ir pats suskaičiuot: SODROS lubos padidins jų pajamas 2019 m.11 mln. €, o naujas progresinis tarifas sumažins jų pajamas 5,5 mln. €. Tad tas tūkstantis turtingiausių praturtės 11-5,5=5,5 mln/metams, tai vienam jų teks ~460 €/mėn.
Dar minusų:
Progresinis GPM  tarifas tik darbo pajamoms ir tik simbolinis. Dividendai lieka apmokestinti žymiai mažesniu tarifu, nei darbo pajamos - 15% - kaip buvo, taip ir lieka. Lieka krūvos lengvatinių mokesčių , pvz. antstoliams. 
Sodros pajamos dėl 0,5 % tarifo sumažinimo bus apie 150 mln. € mažesnės. S.Jakeliūnas sustabdė finansų ministro siūlymą SODROS pajamas numušti 2%, kas būtų reiškę pusės milijardo eurų sumažinimą.
NPD didinimas ir plėtimas duos apie 200 mln. € minuso biudžetui. 
Automatinis dalies SODROS įmokų pervedimas į privačius pensijų fondus panaikintas, tai didelis pliusas. Tačiau liko automatinis dirbančiųjų GPM  mokesčio procento nukreipimas į privačius pensijų fondus, kas yra labai negerai. Čekija, Lenkija ir Vengrija sustabdė ir automatinį nukreipimą - tegul tie fondai klientus viliojasi patys.
Bet didelė pliusų dalis reformoje nusveria , mano manymu, minusus: SODROS darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungimas - darbuotojas tiksliai žinos, kokią algos dalį moka SODRAI ir Privalomam sveikatos draudimui. Plečiame neapmokestinamų pajamų taikymą ir jo dydį. 

2018-06-27

KODĖL TOLIAU REMIAMA ŠĖŠĖLINĖ EKONOMIKA -KODĖL DELSIAMA RIBOTI ATSISKAITYMUS GRYNAISIAIS?

Finansų ministerijai
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui
Seimo Ekonomikos komitetui
Seimo Antikorupcijos komisijai

KODĖL TOLIAU REMIAMA ŠĖŠĖLINĖ EKONOMIKA -KODĖL DELSIAMA RIBOTI ATSISKAITYMUS GRYNAISIAIS?

Portale delfi.lt šiandien aprašomos MG Baltic bylos epizodas rodo, kad koncernas iki šiol galimai sėkmingai didina šėšėlinę ekonomiką net ir šios kadencijos Seime ir Vyriausybėje, o politikai galimai tai padeda jiems daryti:
„2014 m. gruodį Vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma nuo 2015 m. liepos riboti atsiskaitymus ir kitus sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais, kai jų suma viršija 3 tūkst. Eur. A. Skardžius ir R. Sargūnas siūlė šią sumą padidinti iki 5 tūkst., o E. Masiulis su liberalų frakcijos nariu Kęstučiu Glavecku užregistravo pataisas, kuriomis būtų galima atsiskaityti iki 10 tūkst. Eur, bet jų pataisoms nepritarta.
Iki šiol Seimas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nėra priėmęs": https://www.delfi.lt/multimedija/mgbaltic/mg-baltic-byla-paskutines-rankos-galimybe-uz-kuria-maxima-atsidekojo-milijonais.d?id=78409219

Prašome paaiškinti, kodėl delsiate?

Seimo narys Naglis Puteikis

2018-06-23

Seimas siūlo mažinti turtinę nelygybę tarp partijų

Seimas siūlo mažinti turtinę nelygybę tarp partijų: nuo 218.07.01 perskirstyt dotacijas ne pagal gautų balsų, o pagal mandatų skaičių taip: 2/3 nuo Seimo narių, 1/3 - nuo savivaldybių tarybų narių. Jei ateinantį penktadienį bus priimta ši pataisa, tada vietoj 7 partijų, dotacijas gautų dar 9-ios, iš viso 16-a partijų. Štai tos papildomos:
Lietuvos sąrašas gautų rudenį už antrą pusę metų 13 003 € už A. Maldeikienę ir  ~2500 už 4 saviv.tarybos narius. Lietuvos centro partija gautų už mane 13 003 + ~1850 už tris mandatus savivaldoje.
Lietuvos žaliųjų partija už L. Balsį 13 003.
Dar 6 partijos t. p. gautų, kurios neturi Seimo narių, bet turi saviv.tarybų narių, pvz. Tautininkų ir respublikonų sąjunga gautų už bendrus 9 mandatus apie 5000 € pusmečiui. Dar gautų Zuoko partija- 57 mandatai, Liaudies partija -5, Rusų aljansas - 5, Rusų sąjunga - 3 Žemaičių partija-3.
Bendra metinė dotacija visoms partijoms ~ 5,5 mln.€.

Skaičiavimai:
1473 tarybų nariai su merais
1/3= 1 833 333,33
Vieno mandato kaina: 1 245 € metams.
141 LRS narių 2/3=3 666 666,66.
1 Seimo nariui tenka 26 005 € metams.

2018-06-18

N. Puteikis: “Premjero stumiama mokesčių reforma įžūliai išduoda rinkėjus, jeigu ketvirtadienį ji bus patvirtinta, pasitrauksiu iš “valstiečių” frakcijos ir steigsiu nepriklausomą centro frakciją Seime”.

Šeštadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos centro partijos (LCP) suvažiavime pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis oficialiai paskelbė, kad ketina palikti "valstiečių" frakciją ir steigti naują nepriklausomą centro frakciją, jei šį ketvirtadienį Seimas pritartų Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai.

 

"Nebeįmanoma ramiai žiūrėti į mokesčių įstatymų projektus, kurie kuriami finansinių koncernų kabinetuose. Premjeras ir finansų ministras teikia ir stumia tokius įstatymus, tarsi būtų patys didžiausi liberalai – jie labiausiai gina tik turtingųjų interesus, o paprasti žmonės jiems neberūpi. Lietuvos centro partijos lyderis sakė, jog priėmus Vyriausybės siūlomas mokesčių pataisas, atsirastų būtinybė Seime rastis frakcijai, kurios svarbiausias tikslas būtų biudžeto pajamų ir eilinių žmonių algų, pensijų ir kitų išmokų didinimas iki kaimyninių šalių ir ES vidurkio. Jei surinktume tiek įplaukų į biudžetą, kiek Estija – 34 % nuo BVP, tai Lietuvos biudžete atsirastų 1,5 milijardo eurų daugiau, nei yra dabar. To  užtektų viešojo sektoriaus poreikių patenkinimui ir kitų dirbančiųjų ir pensininkų pajamų pakėlimui iki kaimyninių valstybių lygio. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo biudžeto pajamas mažinti 1 milijardu, iš jų 250 mln. eurų sumažėtų SODROS biudžetas – nebūtų iš ko didinti pensijas", – aiškino N. Puteikis.

 

"Dabartiniai Seimo valdantieji į rinkimus ėjo ir juos laimėjo sakydami, kad atstovaus eiliniams Lietuvos žmonėms ir gins jų interesus, todėl ir prisijungiau prie "valstiečių" frakcijos, deja, šiandien Vyriausybės stumiami įstatymai vis labiau rodo, kad kryptis radikaliai pasikeitė, nes atstovaujamas ir ginamas stambusis finansinis kapitalas – privatūs pensijų fondai, antstoliams ir toliau taikomos mokesčių lengvatos, tarsi jie būtų smulkūs verslininkai, milijonieriai, išsimokantys dividendus, ir toliau mokėtų keliskart mažesnius mokesčius, nei eiliniai žmonės", – kalbėjo LCP pirmininku perrinktas N. Puteikis. 

 

"Kad finansų ministras dirba ne daugumai dirbančiųjų ir ne pensininkų labui, o investicinių fondų pelnui, nė kiek nestebina, nes jis išeivis iš ten. Kad tą patį daro Premjero patarėjas Lukas Savickas, taip pat nestebina, nes jis taip pat iš ten – iš Investuotojų forumo, kurio branduolį sudaro bankai ir jų bei kitos investicinės bendrovės. Bet kad 2% iš SODROS, t. y. iš dabartinių ir būsimų pensininkų, nori atimti ir juos permesti investiciniams fondams buvęs "Caritas" vienas iš vadovų, tai sukrečia: pas socialinės apsaugos ministrą L. Kukuraitį patarėju dirbęs ir iš ten išstumtas viešąjį interesą ginantis ekonomistas R. Lazutka liudija: „SADM pensijų skyrius dirba kaip privačių fondų valdytojų marketingo padalinys." Laikas atšaukti šį ministrą. Finansų ministrą atšaukti bus sudėtingiau, nes spėju, kad jį pasiūlė bankai. Bandau prognozuoti, kad kol šie su ministrai dirbs, tol nebus įvykdyti priešrinkiminiai valstiečių pažadai dėl pensijų ir algų padidinimo bent jau iki Latvijos lygio, nors ten silpnesnė ekonomika ir mažesnis BVP vienam gyventojui. Nes bus toliau apkraustoma SODRA, nebus jokių progresinių mokesčių nuo visų pajamų, nebus nė vienu procentu priartėta prie kaimynų biudžeto perskirstymo".

 

Naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos centro partija yra viena iš sparčiausiai augančių politinių organizacijų Lietuvoje, turinti 4000 narių ir per pastaruosius kelerius metus išaugusi dvigubai. Naujausiais "Vilmorus" apklausų duomenimis, N. Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos reitingas nuolat didėja ir šiandien siekia 4,4 procentus nuo visų gyventojų ir daugiau nei 6 procentus nuo apsisprendusių rinkėjų.

2018-06-12

Bandome užbėgti už akių teisėjų ”žaidimams” su Misionierių statybomis:

"Tokia situacija paskatino Seimo narį N. Puteikį kreiptis į LVAT pirmininką G. Kryževičių, kuris paprašytas paaiškinti, kokios automatiškai bylas teisėjams skirstančios kompiuterinės programos ydos nulėmė R. Klišausko paskyrimą kolegijos pirmininku, nepaisant to, kad jis buvo pranešėju anksčiau nagrinėtoje byloje dėl to paties teisės akto. Jei kompiuterinėje programoje nėra numatyti saugikliai, leidžiantys išvengti tokių atvejų, N. Puteikis paragino LVAT pirmininką imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų pakeista.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei pastaruoju metu teigiama, anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą LVAT nepasisakė dėl paveldosauginių argumentų - 2018 m. sausio 2 d. priimtu sprendimu LVAT nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais. Todėl paveldosauginiai argumentai, kuriais remiantis ginčijamas specialiojo plano teisėtumas, iki šiol yra neįvertinti".