2017-06-22

Prokuratūra ir Ekonominė policija, gal dėl neišmanymo, dangsto užstatymo teisės sukčius, kurie nesumoka visų mokesčių biudžetui.

Vilniaus apygardos prokuratūrai per Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą

                      Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0622/2017  2017 m. birželio 22 d.

SKUNDAS

 

DĖL VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO KRIMINALINĖS POLICIJOS EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO VALDYBOS 1-JO SKYRIAUS 2017 06 12 d. NUTARIMO Nr. M-1-01-42654-17 APSKUNDIMO

 

2017 06 15 d. mano gyvenamuoju adresu Klaipėdoje atėjo laiškas iš Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus, kuriuo siunčiamas šio skyriaus vyresniojo tyrėjo Beno Sarpaliaus 2017 06 12 d. nutarimas Nr. M-1-01-42654-17, kuriuos atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano pareiškimo apie neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą su UAB „Misionierių namai" dėl žemės sklypo Subačiaus g. 20, Vilniuje. Laiško gavimo metu mano darbo vieta, įskaitant šiandieną, yra Vilniuje, tad originalo negavau, skundą rašau pagal minėto nutarimo kopiją.

Nepraėjus 7 dienoms, t.y. nepraleidžiant apskundimo termino, nesutinku su nutarimu, skundžiu jį -  prašau jį panaikinti ir ištirti mano minėtą pareiškimą ikiteisminio tyrimo ar kitokio tyrimo būdu.

Nes aukščiau minėtas mano pareiškimas iš esmės nebuvo tiriamas, o buvo iš esmės tik nagrinėjami tik mano apklausos būdu duoti parodymai, kuriuose atkartojau savo rašto pagrindiniu teiginius kitais žodžiais.

Mane apklausė tyrėjas-operatyvininkas (kriminalinė žvalgyba), neturintis specifinių žinių apie žemės nuomos bei užstatymo teisės specifiką. Jis dėl to nekaltas, nes jam tą tyrimą pavedė atlikti jo vadovybė ir kontroliuojantis prokuroras, kurio pavardės man B.Sarpalius nepasakė.

Pasirinkę tokį keistą tyrimo būdą, prokurorai ir policija gaišta laiką, o tuo metu socialiai neatsakingi ir nesąžiningi verslininkai su Nacionalinės žemės tarnybos pagalba įsigyja milijoninių verčių teises į žemės sklypų užstatymą.

Naudojant šią nesąžiningą schemą, valstybės biudžetas , o kartu ir VRM sistemos pareigūnai negauna pakankamo finansavimo, nes lėšos apgaulės būdu atitenka nesąžiningų ir antiįstatyminių schemų kūrėjams.

Jūs, mano manymu taip neatsakingai nagrinėdami medžiagą apie nusikalstamas schemas, tik švaistote valstybės lėšas ir aš apie tai būtinai informuosiu atitinkamus Seimo komitetus ir generalinį prokurorą.

Todėl reikalauju panaikinti Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus vyresniojo tyrėjo Beno Sarpaliaus 2017 06 12 d. nutarimą Nr. M-1-01-42654-17 ir profesionaliai ištirti mano aukščiau paminėtą mano pasirašytą  pareiškimą apie neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą su UAB „Misionierių namai" dėl žemės sklypo Subačiaus g. 20, Vilniuje paskiriant atsakingą, tuos klausimus išmanantį prokurorą ir specializuotus ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Pasirašytą laišką ir minėtą nutarimą siunčiu iš Seimo nario el.pašto nepažeisdamas apskundimo termino, t.y iki 2017 06 22 d. 23:59.

Priedas: nufotografuotas aukščiau minėtas nutarimas.

 

Pagarbiai, 

 

Seimo narys Naglis Puteikis  

2017-06-20

Prie Aplinkos ministerijos – piketas dėl nevykdomo pažado stabdyti statybas prie Misionierių ansamblio

Rytoj, birželio 21 d., 12 val. prie Aplinkos ministerijos (A. Jakšto g. 4, Vilniuje) visuomeninių organizacijų atstovai rengia piketą, ragindami įvykdyti viešą pažadą sustabdyti prie buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio (toliau – Misionierių ansamblis) vykdomas daugiabučių namų statybas, kurios išprovokavo dėl kultūros paveldo vertybių naikinimo pasipiktinusios visuomenės protestus.

 

Praėjo jau trys savaitės nuo tada, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė (žr.: http://www.vtpsi.lt/node/3454), jog stabdys šias statybas, nes nustatė grubius Statybos įstatymo pažeidimus: statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype, be to, darbai vykdomi ne pagal patvirtintą projektą.

 

Nepaisant šio viešojoje erdvėje plačiai paskelbto pranešimo, statybos ir toliau vyksta.

 

Todėl piketo dalyviai paragins Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžią inspekciją įvykdyti pažadą ir sustabdyti statybas, vykdomas pažeidžiant įstatymus, o jeigu to daryti neketinama – viešai paaiškinti, kodėl.

 

Primename, kad gegužės 24 d. visuomeninių organizacijų atstovai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, prašydami padėti sustabdyti Misionierių ansamblio ir UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro naikinimą – toks prašymas buvo išsiųstas Lietuvos valdžios institucijoms nereaguojant į grėsmę, kad statant daugiabučius namus bus neatitaisomai sužaloti vienas iš vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų bei į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio kraštovaizdis. (žr.: http://lietuvos.link/visuomenininkai-praso-unesco-padeti-sustabdyti-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-darkyma/). Internete pritarimą šiam kreipimuisi išreiškė apie 2000 Lietuvos ir Lenkijos piliečių, tarp jų ir žinomi akademinės visuomenės atstovai bei menininkai (http://lietuvos.link/peticija/).   

 

Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo narys Naglis Puteikis, tačiau sprendimai dar nėra priimti.

 

Neseniai buvo paviešinta informacija apie du kyšininkavimo atvejus, tiesiogiai susijusius su šiomis statybomis ir kelią joms atvėrusiu specialiuoju planu (žr.:http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=174334&p_a=0).

 

Piketą organizuoja Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdissusibūręs ginti viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės (apie jo įsteigimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171140&p_a=0).

2017-06-16

Aplinkos ministerijai: DĖL NESĖKMINGO DARBŲ STABDYMO PRIE MISIONIERIŲ BAŽNYČIOS

Aplinkos ministerijai

DĖL NESĖKMINGO DARBŲ STABDYMO PRIE MISIONIERIŲ BAŽNYČIOS

Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos (Statybų inspekcija?) sustabdė (stabdė, bet nepavyko?) gyvenamųjų namų statybos darbu, kuriuos prie Misionierių bažnyčios Vilniuje vykdo UAB "Misionierių sodai".
Tačiau betonavimo ir kiti statybos darbai vykdomi trimis pamainomis vis parą.
Todėl prašytume atsiųsti dokumento, kuriuo buvo stabdomi minėti darbai, kopiją ir išsamiai paaiškinti, kodėl tie darbai vyksta kasdien vis intensyviau.

2017-06-15

Prokuratūra paprašyta įvertinti kyšininkavimo atvejus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo įvertinti du kyšininkavimo atvejus, susijusius su Vilniaus senamiestyje prie Misionierių ansamblio vykstančiomis statybomis.
 
Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę N. Puteikis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė kultūros paveldo komisija.
 
Prie anksčiau pateiktos medžiagos N. Puteikis paprašė prijungti informaciją, kad dėl korupcinių veikų, susijusių su įmone, nusipirkusia Misionierių ansamblyje esantį pastatą ir šiuo metu vykdančia daugiabučio namo statybas, buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, kurias išnagrinėję teismai pripažino pagrįstais asmenims pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo.
 
2011 m. rugsėjį Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, o 2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino Gintarą Kazaką, buvusį Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį, kaltu dėl bandymo papirkti kitą šios tarybos narį Vidą Urbonavičių keliuose epizoduose, iš kurių vienas – bandymas 2008 m. sausį 10 000 litų dydžio kyšiu papirkti V. Urbonavičių, kad jis paveiktų Vilniaus m. miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos narę Birutę Galinienę balsuoti už sprendimą atleisti pastatą Misionierių ansamblio teritorijoje nusipirkusią bendrovę „Corpmanagement" nuo 2 mln. litų delspinigių mokėjimo.
 
Antroji byla yra tiesiogiai susijusi su kelią statyboms atvėrusiu specialiuoju planu, nes joje priimtu baudžiamuoju įsakymu Vilniaus m. apylinkės teismas piliečiui P. T. skyrė 26 000 Lt dydžio baudą už tai, kad 2012 m. pavasarį veikdamas savo ir uždarosios akcinės bendrovės „( – )" interesais jis pažadėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 20 000 Lt kyšį ir netrukus pusę šios sumos davė, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti kuo didesnės kvadratūros pastatą.
 
N. Puteikis nurodo, kad šis baudžiamasis įsakymas yra paskelbtas nuasmenintas (interneto prieiga: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012), o pateikti nenuasmenintą jo kopiją Vilniaus m. apylinkės teismas atsisakė.
 
Todėl Seimo narys paprašė ne tik priimant sprendimus įvertinti, bet ir pateikti informaciją apie nurodytas baudžiamąsias bylas, nes visuomenė turi teisę išsamiai žinoti apie korupcinius procesus, dėl kurių kilo grėsmė Vilniaus baroko šedevrui ir UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio kraštovaizdžiui.
 
N. Puteikis paprašė informuoti, ką pavyko išsiaiškinti apie priežastis, dėl kurių duodamas kyšį V. Urbanavičiui G. Kazakas siekė naudos UAB „Corpmanagement"? Kas jį siejo su šia bendrove? Kaip pats G. Kazakas paaiškino, kodėl siekė naudos minėtai įmonei? Ar atliekant tyrimą ir/ar teisme buvo apklausti asmenys, tiesiogiai susiję su UAB „Corpmanagement" darbo ar kitais santykiais? Jei taip – kas buvo apklaustas ir ką šie asmenys paliudijo apie ryšius su G. Kazaku? Ar buvo tiriamas galimas UAB „Corpmanagement" poveikis G. Kazakui, kad jis savo ruožtu paveiktų V. Urbonavičių atlikti įmonei reikalingus veiksmus, jei taip – ką pavyko nustatyti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas? Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas minėtos įmonės atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl?
 

Taip pat N. Puteikis paprašė atskleisti antrojoje byloje nurodyto piliečio P. T. tapatybę ir įmonės, kurios interesais veikdamas jis bandė papirkti V. K., pavadinimą, bei atsakyti į kitus klausimus: ar buvo tiriamas galimas įmonės, kurios naudai veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., savininkų dalyvavimas planuojant ir/ar finansuojant V. K. papirkimą, jei taip – ką pavyko nustatyti ir kokie sprendimai buvo priimti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas. Ar tyrimo metu buvo apklausti minėtos įmonės savininkai, jei taip – ką jie paliudijo, jei ne – kodėl nebuvo apklausti. Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas įmonės, kurios interesais veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl. Ką pavyko nustatyti apie pinigų, kuriais P. T. pandė papirkti V. K., kilmę, ar kyšiui skirti pinigai buvo asmeninės P. T., ar kitų asmenų lėšos, jei kitų – kas jie.
 
Seimo narys N. Puteikis norodo, kad ši informacija leistų visuomenei įvertinti didelį rezonansą sukėlusias statybas vykdančios įmonės UAB „Misionierių namai" (buvusi UAB „Corpmanagement", pavadinimas pakeistas 2013 m.) veiksmų skaidrumą, tuo labiau, kad jos atstovai pabrėžia savo sąžiningumą ir net leidžia sau moralizuoti prieš šias statybas protestuojančių visuomeninių organizacijų nariams ir jas tiriančioms institucijoms dėl to, kad jie trukdą sąžiningam investuotojui.
 
Be to, Seimo narys nurodo, kad yra svarbu paneigti arba patvirtinti informaciją, kad asmuo, pastaruoju metu besilankantis įvairiose institucijose kaip minėtos įmonės atstovas ir dalyvaujantis svarstant klausimus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio, gali būti tas pats P. T., baustas už tiesiogiai su šiomis statybomis susijusią korupcinę veiką.

2017-05-20

Kaip kovoti su įžūliausiais žemgrobiniais malinauskais ir nedzinskais.

Manau, kad šis profesionalo - buv.Druskininkų vyr.architekto tekstas bus naudingas pirmiausia Trakų nac.parko darbuotojams, bet ir kitiems spec./det./bendrųjų planų gurmanams-viešo intereso gynėjams. Ir geras pradžiamokslis paminklosaugos/gamtosaugos mėgėjams-pradedantiesiems. Ypač geri du paskutiniai cituojami sakiniai :-):
„Sudegus valčių nuomos punktui bei ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka (CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Pripažintina, kad tiek 2012 m. kovo 19 d. įsakymas, tiek 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryti pažeidžiant ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini ir pripažįstami negaliojančiais.
...
Galvojančius, kad galbūt dvaras yra teisėta statyba, kviestume vietoje pasigrožėti šiuo objektu. Būsite nustebinti savininkų (tikrų ir menamų) įžūlumu".


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-05-11

D. Kreivys gina viešą interesą nuo valstybės įmonės „Turto bankas“, kuris kažkurio privataus šilumos tiekėjo naudai tyčia žlugdydama valstybės kontroliuojamą „Geotermą“.

Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo".

2017 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Praėjusią savaitę Energetikos komisijoje buvo svarstomas UAB „Geoterma" klausimas. Atsiliepdamas į valstybės valdomą įmonę „Geoterma" valdančio „Turto banko" atstovų abejones, ar verta investuoti į šią nuostolingai veikiančią įmonę, Seimo narys Dainius Kreivys teigia, kad pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo.

„Turto bankas kartu su Lietuvos energijos gamyba įmonę valdo jau kelerius metus, tačiau per tą laiką net nebuvo įvertinta, kaip pasikeis įmonės finansiniai rezultatai, jei vandens pašildymas dujomis būtų pakeistas į biokurą. Nebuvo nieko padaryta siekiant sulyginti jos konkurencijos sąlygas su konkuruojančiais šilumos tiekėjais, kurie naudojasi valstybės teikiamomis subsidijomis, tačiau siekiama privatizuoti įmonę už grašius, kai ji dėl nevykusio valdymo atsidūrė sunkioje būklėje", – sako Seimo narys.

Kreivys pažymi, kad matant sunkumus, kylančius bendrovei, jos vadovybė turėjo visas galimybes pasinaudojant Europos Sąjungos pagalba ir investuojant į biokuro katilą situaciją keisti ir turėti visiškai kitokį įmonės balansą.

Siūlysiu Seimo Energetikos komisijai priimti sprendimą, įpareigojantį Turto banką stabdyti valstybei nenaudingą privatizavimą, sustiprinti įmonę ir tik tada spręsti, ką su ja toliau daryti", – teigia D. Kreivys.

„Turto bankas" valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, AB „Lietuvos energijos gamyba" – 23,44 proc.


Kontaktams: Seimo TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys

Tel. (8 5) 239 6605 El. p. Dainius.Kreivys@lrs.lt



Turto bankas: siūlymas gelbėti „Geotermą" - abejotinas

Vilnius, gegužės 8 d. (BNS). Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos" akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma" nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga. Galimybės gelbėti įmonę kol kas nevertina ir kita jėgainės akcininkė - bendrovė „Lietuvos energijos gamyba", o rinkos analitikas sako, kad nuostolingų valstybės įmonių gelbėjimas yra ydingas.

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę įpareigojo didžiausią bendrovės akcininką Turto banką kartu su kita akcininke - įmone „Lietuvos energijos gamyba" (LEG) parengti „Geotermos" gaivinimo planą, į ją investuojant 3 mln. eurų ir pakeičiant deginamas dujas biokuru.

Parlamentarai tikina, kad įmonė nuostolinga, tačiau jos padėtis nėra visiškai bloga, be to, jis svarbi ir geologams, atliekantiems geoterminius tyrinėjimus.


Turto bankas abejoja gelbėjimo planu

Turto bankas tokia idėja abejoja, ar šiuo metu nebeveikiančią Klaipėdos įmonę dar galima išgelbėti, nes „Geotermos" gaminamos šilumos kaina ir poreikis nuolat mažėja.

„Vertinant ekonominiu aspektu, jėgainės veikla nuo įmonės veiklos pradžios nebuvo rentabili ir efektyvi. Be to, jėgainė susiduria su techninėmis problemomis, susijusiomis su geoterminio vandens gavyba, tad negali išnaudoti visų pajėgumų ir užtikrinti tinkamo efektyvumo. Siūlymas investuoti į biokuro katilinės statybą, finansuojant iš valstybės biudžeto, kelia abejonių, ne tik atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, ribojančias valstybės finansines galimybes jau įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, bet ir ekonominio efektyvumo požiūriu", - BNS pateiktame komentare teigė Turto bankas.

Be to, „Geoterma" yra privatizuojamų įmonių sąraše, o iki šiol į tokias bendroves nebūdavo investuojamos valstybės lėšos.

„Papildoma investicija į privatizuojamų įmonių sąraše esančią bendrovę būtų išties reikalinga tik tuo atveju, jei investicija yra ekonomiškai pagrįsta ir gali padidinti privatizuojamos bendrovės akcijų kainos vertę", - teigia Turto bankas.

Anot jo, apie „Geotermos" gelbėjimo planą bus svarstoma, gavus Energetikos komisijos siūlymą.

„Lietuvos energijos gamyba": dėl įmonės ateities spręs valdyba

„Lietuvos energijos gamyba" galimybės gelbėti „Geotermą" taip pat kol kas nevertina. Anot LEG vadovės Eglės Čiužaitės, kol kas negautas Energetikos komisijos įpareigojimas, o dėl investicijų turės spręsti „Geotermos" valdyba.

„Bendrovė dar nėra gavusi oficialios informacijos apie tokį įpareigojimą. Bet kuriuo atveju, kai tik bus gautas Energetikos komisijos sprendimas, bus išnagrinėtas „Geotermos" valdyboje ir būtent visa valdyba, o ne viena LEG, kuri valdo mažesniąją akcijų dalį, vertins tolesnių veiksmų ar sprendimų galimybes, pasinaudojant Energetikos komisijos įvardintomis galimybėmis", - BNS teigė E.Čiužaitė.


V.Rūkas: planas - neracionalus

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia kol kad nėra išsamiai išnagrinėjęs „Geotermos" situacijos, tačiau praktika, kai nuostolingas valstybės įmones bandoma gelbėti jos pinigais, anot jo, yra ydinga ir neracionali.

„Nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl akcininkas turėtų kurti naują - biokuro - verslą nuostolingai dirbančioje įmonėje. Jeigu biokuro katilo tikrai reikia, galima jį statyti naujos bendrovės pagrindu, arba tos pačios „Lietuvos energijos" pagrindu, kuri veikia pelningai. Statant biokuro katilą nuostolingoje įmonėje, galima viską prarasti", - BNS sakė V.Rūkas.

Jis priminė „Lietuvos jūrų laivininkystės" pavyzdį, kai bandant gelbėti bankrutuojančią įmonę, Vyriausybės nurodymu „Lietuvos geležinkeliai" jai paskolino 3 mln. eurų, tačiau bendrovė vis vien bankrutavo, o geležinkeliai prarado pinigus.

Anot V.Rūko, subsidijuoti nuostolingas bendroves galima tuomet, jeigu jos vykdo socialinę, o ne komercinę veiklą.

„Valstybei priklausančios įmonės turėtų viską, ką uždirba, išmokėti valstybei, o tada jau valstybė sprendžia, kaip tuos pinigus paskirstyti. bet naudoti įmones nuostolingoms veikloms, jei tai nėra socialinė veikla, negalima", - aiškino jis.


Parlamentarai tiki „Geotermos" perspektyva

Konservatorius Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad „Geoterma" galėtų investuoti 3 mln. eurų į biokuro katilą, dalį lėšų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos. Jis įsitikinęs, kad pagerėtų įmonės finansinė situacija, o ateityje kylant šilumos kainai, „Geotermos" rezultatai taip pat gerės.

Socialdemokrato Artūro Skardžiaus nuomone, neuždarius „Geotermos", šilumos kaina Klaipėdoje kristų arba bent nekiltų.

„Geoterma" pernai šildymo sezonu pagamindavo apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Klaipėdoje žiemą šilumos suvartojimas siekia apie 80-120 tūkst. megavatvalandžių per mėnesį. „Geotermos" gamyba siekia 6-8 tūkst. megavatvalandžių, iš kurių didžiąją dalį bendrovė gamina iš dujų, o iš geoterminės energijos bendrovė gamina apie 2 tūkst. megavatvalandžių šilumos.

Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma" pranešė atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą. Tuo metu ji teigė, kad veiklą stabdo nuo kovo 1 dienos dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo" kainodaros. Pastaroji įmonė teigė, kad kaltinimai nepagrįsti, mat dujos šiemet pigesnės nei pernai.

„Geoterma" vertinama ir kaip mokslui svarbi bendrovė. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas mano, kad sustabdžiusi jos veiklą, valstybė užsikerta kelią geoterminiams projektams ateityje. Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos pirmininkas Feliksas Zinevičius įsitikinęs, kad įmonei reikia duoti šansą ir suteikti jai mokslinį statusą.

1997 metais Klaipėdoje pradėta statyti pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione, užtrukus derinimo darbams, pradėjo veikti tik 2004 metais. Į 21,4 mln. eurų vertės projektą, be Lietuvos Vyriausybės, investavo ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas.

Vyriausybė pernai lapkritį įtraukė „Geotermą" į privatizuojamų įmonių sąrašą. Bendrovė nuo 2009 metų iki 2015 metų pelningai dirbo tik dvejus metus - 2009 metais ji gavo 614,7 tūkst. eurų pelno, o 2011 metais - 27,7 tūkst. eurų. 2010 metais įmonė patyrė 410 tūkst. eurų nuostolių, 2012 metais - 79 tūkst., 2013 metais - 4,794 mln. eurų, 2014 metais - 465 tūkst. eurų, o 2015 metais - 369 tūkst. eurų. Jos nepaskirstyti nuostoliai 2015 metų pabaigoje siekė 7,302 mln. eurų.

Turto bankas valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, LEG - 23,44 proc.

Autorius: Artūras Ketlerius

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius

2017-04-30

Skirkite 1 GPM % centristams- paremkite Lietuvos centro partiją neišleisdami savo pinigų.

Tiems, kas išmanote - 195725380 - tai LCP numeris.
Instrukcija tiems, kas nežinote: iš viso gyventojas gali skirti 3 proc. savo pajamų mokesčio  - 1% partijai, kitus 2%  - viešosioms įstaigoms. Neskyrus to vieno procento partijai, jis lieka nepaskirstytas - jo negalima perkelti viešosioms įstaigoms.
Lietuvos centro partijai  galite padėti skirdami 1% valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio iki gegužės 2 d. Tam turite būti deklaravęs pajamas.
Skirdami 1% partijai,  kitus 2% savo GPM galite skirti visuomeninėms ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Jei jau kažkam skyrėte tą vieną procentą kuriai nors partijai, arba užpildėte laukelį tik dėl 2 proc., tai iki 2017 09 01 galite pataisyti savo prašymą, kaip kad taisote, pvz. pajamų deklaraciją - anksčiau teikto prašymo duomenų pagrindu tiesiogiai portale užpildykite (pataisykite)  partijos kodą iš naujo ir pateikite - galios vėliausias.
KAIP PERVESTI 1% LCP-ai:
Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos https://deklaravimas.vmi.lt
Meniu eilutėje kairėje spauskite pateikti dokumentą / pildyti naują dokumentą.
Suraskite formą, kurios kodas FR0512.
Spauskite „pildyti formą tiesiogiai portale".
Užpildykite reikiamus laukus:
E1 – gavėjo tipas: 1;
E2 – gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 195725380 - tai LCP numeris;
E4 – mokesčio dalies dydis: 1 %.
Galima pažymėti, kad paramą skiriate iki 2020 m.
Neužmirškite, kad skirdami 1% Lietuvos centro partijai, dar 2% galite aukoti savo pasirinktai visuomeninei organizacijai.
Jei klaidų nėra, spauskite „pateikti prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms".

2017-04-26

Seimas valo paminklosaugą nuo ūsuotų bebrų.

Seimo kultūros komiteto 7 nariai šiandien, 2017 05 26 d. po kandidatų į Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) prisistatymo balsavo slaptai ir išrinko keturis: sociologą, visuomeninį paminklosaugininką Donatą Brandišauską - 7 balsai, paminklosaugininkę Jūratę Markevičienę (7), menotyrininkę Skaidrą Trilupaitytę (6) ir Kauno m. sav. paminklotvarkininkę Andrijaną Filinaitę (6). Šie kandidatai bus teikiami Seimui tvirtinti. Kiti kandidatai gavo mažiau: buvęs Seimo narys E. Šablinskas - 2 balsus,  KPD Kultūros paveldo centro direktorius V. Kačinskas - 1. Likusieji kandidatai balsų negavo, o archeologas A. Kuncevičius, sužinojęs, kad Seimas gavo visuomenininkų protestą dėl jo negerų paminklosauginių veiksmų, kandidatūrą atsiėmė.
Jei Seimas pritartų Kultūros komiteto teikiamiems kandidatams, jie pakeistų archeologą A.Kuncevičių, istoriką Z.Butkų ir mokytoją Nadeždą Spiridonovienę. Anksčiau kelias kadencijas dirbusi šios komisijos pirmininke G.Drėmaitė nusprendė nebekandidatuoti ir tęsti veiklą nevyriausybinėse paminklosaugos organizacijose.
12-os narių VKPK yra aukščiausia ekspertinė paminklosaugos institucija Seimui (skiria 4), Vyriausybei (4) ir Prezidentūrai (2). Dar du narius renka nevyriausybinės kultūros paveldo organizacijos. Jie naujai bus renkami, kaip ir du Prezidento, bei keturi Vyriausybės skiriami 2018-19 metais. N. Puteikis.


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-04-25

Žymus laukinio kapitalizmo apologetas Darius Nedzinskas kitaip negali - griebia visur ir viską, kol nesulaukia pasipriešinimo:

"Vilniaus vandenų" valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas taip pat pateko į nemalonią situaciją. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, namas, kurio bedrasavininkas yra D. Nedzinskas, aptvertas tvora, kurios dalis galimai patenka į valstybinę žemę. Beje, tvora suręsta taip, kad būtų išsaugota viena sena pušis. Tiesa, pastatas ir sklypas priklauso ne tik D. Nedzinskui. Nuosavybės teise jis dalijasi su Vaida Nedzinskiene, Antanu Lape, Liudvika Lapiene. Nepaisant to, jam priklausanti dalis, palyginti su kitomis, yra pati didžiausia. D. Nedzinskas liko nustebęs, kai sužinojo, kad aplink jo statomą namą galimai užimta ir valstybinė žemė. „Niekas neinformavo – nežinau. Ne, tikrai ne. Nežinau, aš tokią informaciją pirmą kartą girdžiu. Ir neturiu, ką pakomentuoti", - teigė D. Nedzinskas".

2017-04-09

Re: Kaip A. Matonis ir LRT suteikė eilinę paslaugą vienam iš Leo LT architektų D. Nedzinskui – iš „anties“ pagamino „kadrinį“

Puiku, kad gerb.N.Puteikis taip gerai ir konkrečiai užmynė  neobjektyvios žiniasklaidos atstovui ant ,,uodegos".
Gal kitą kartą pasibodės skelbti viską aukštyn kojom?Jau bloga nuo iškreiptų žinių ir a'lia naujienų.


Renata Senavaitienė

NVO asociacijos ,,Klaipėdos piliečiai"
pirmininkė, Klaipėdos savivaldybės NVO tarybos
narė

Tel.Nr.+370 681 48155
On Thursday, April 6, 2017 5:57 PM, Naglis Puteikis <puteikis@gmail.com> wrote:


Rasos Kalinauskaitės tekstas:

LRT ir toliau paslaugiai tarnauja kaip ruporas vienam iš Leo LT architektų Dariui Nedzinskui, padėdama jam tais pačiais metodais, kuriais buvo prievartaujama visa valstybė, brukti prekybcentrį į Trakų istorinį nacionalinį parką – šįkart D. Nedzinskui parankios naujienos kūrimas prasidėjo nuo "anties" ir šokiruojančių klausimų, kurie silpnesnį žmogų už G. Abaravičių gal ir išmuštų iš vėžių

Vakar LRT „Panorama" parodė produktą, kurio autorius nenurodytas ir kuris žurnalistų žargonu kartais vadinamas „kadriniu" – diktorius perskaitė tekstą apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes „Darius Nedzinskas skundžiasi esą G. Abaravičius daro neteisėtą spaudimą investuotojams ir galbūt kuria korupcinę aplinką", prašo jį „kuo skubiau nušalinti nuo pareigų, įpareigoti nebendrauti su pavaldiniais ir pateikti įtarimus piktnaudžiavus tarnyba" bei nurodo jau patyręs „174 tūkstančių eurų žalą". Štai tas produktas, ir video, ir tekstiniu pavidalu:
STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų
Tikslius komentarus apie tai jau paskelbė žurnalistė Vilma Danauskienė (Žurnalistė Vilma Danauskienė: STT praleido progą patylėti) ir Naglis Puteikis (Visuomeninė TV ir toliau Trakų paveldo sąskaita aršiai gina LEO LT vieno iš aferos vykdytojų D.Nedzinsko ir jo atstovaujamos RIMI interesus), tad tik trumpai atkreipsiu dėmesį, kad šituo produktu LRT ne tik daro spaudimą G. Abaravičiui, bet ir padeda D. Nedzinskui daryti poveikį Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kurios parengta pažyma yra labai nepalanki jo projektui (Štai ji: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais). Komisija balsuos penktadienį, ir štai į pagalbą jos nariams skambinėjančiam Nedzinskui atskuba LRT.
Priminsiu ankstesnes LRT paslaugas D. Nedzinskui: kovo 5 d. (savivaldybėje vykusio viešo svarstymo išvakarėse) „Panorama" parodė panegirinį reportažą, kuriame bandyta įteigti, neva D. Nedzinsko planai Trakų istoriniame nacionaliniame parke pastatyti „Rimi" jau suderinti ir tuoj-tuoj prasidės statybos (bet apie „Rimi" užsiminta tik labai kukliai, akcentuota stotis, kuriai numatyta mažoji ploto dalis), po to LRT.lt išsamiai pristatė „žurnalistu" kukliai pavadinto LTV naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio fantazijas, neva visuomenininkai gina „seną šlamštą" (t. y. stoties pastatą), bet nesuteikė teisės pareikšti kitą nuomonę ir paaiškino, neva A. Matonio kritika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Dabar, kai D. Nedzinskui parankią naujieną LRT „Panorama" paskelbė likus dienai iki svarbaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, galima konstatuoti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos vadovo A. Matonio paslaugumas D. Nedzinskui yra ypatingas.
Manau, svarbi detalė yra ir tai, kaip gimė šis LRT „Panoramos" produktas. Buvo planuotas ne anoniminis „kadrinis", bet reportažas, o žurnalistui suteikta klaidinga informacija, neva G. Abaravičiui esą pareikšti įtarimai ir jis esąs apklaustas specialiuoju liudytoju. Todėl veiksmas prasidėjo nuo to, kad LRT žurnalistas apstulbino Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių prašymu pakomentuoti jam galbūt pareikštus įtarimus. Bandydamas išsiaiškinti, kas vyksta, G. Abaravičius susisiekė su STT, kurios darbuotojai patvirtino, kad jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Išsiaiškinęs, kad gandai nepasitvirtino, LRT žurnalistas nusprendė nedaryti reportažo, todėl D. Nedzinskui labai, labai reikalinga žinia buvo paskelbta „kadrinio" pavidalu.
O kad veiksmas prasidėjo nuo „anties", pasakė LRT televizijos žurnalistas, su kuriuo štai taip pasikalbėjau telefonu:
– Laba diena. Ar kalbu su žurnalistu Giedriumi Vitkausku?
– Taip.
– Aš Rasa Kalinauskaitė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.
– Taip.
– Skambinu Jums dėl tos istorijos su Trakų istoriniu nacionaliniu parku ir planais rekonstruojant autobusų stotį pastatyti „Rimi" Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Seimo narys taip pat domisi šita istorija ir norėtume pasitikslinti tokią informaciją: Jūs sakote, kad Gintarui Abaravičiui, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui, lyg ir yra pareikšti įtarimai, ar ne?
– Ne, aš taip nesakiau ponui Abaravičiui.
– Nesakėt šitaip?
– Ta prasme, sakiau „galbūt", nes žinot, iš kelių šaltinių buvo gauta informacija, tai paskui patikslinau jam, kad įtarimai nepareikšti.
– Nepareikšti? O apie tai, kad jis apklaustas specialiuoju liudytoju?
– Irgi ne.
– Nesakėt taip?
– Buvo keli pokalbiai, tai paskui jam patikslinau. Bet jis, matyt, emocijų vedamas nelabai jau girdėjo paskui…
– Supratau. O pirma Jūsų versija buvo tokia, kad yra pareikšti įtarimai ir jis apklaustas?
– Ne, čia nei versija, nei ką, aš jo paklausiau, ar to nėra, tai žinot…
– Bet turbūt kažkuo rėmėtės, kažkokia informacija?
– Nežinau, ar ją galima vadinti informacija, jeigu ji nepasitvirtino. Gandas gal greičiau…
– Greičiau gandas? Nes mums tokius dalykus, jeigu žmogus neigia, o tokie dalykai vyksta, svarbu žinoti, nes čia skandalas būtų.
– Žinoma, man pačiam buvo keista. Tai, galima sakyt, nepavykusi antis. Nežinau, kaip pavadint.

Tekstas  - Rasos Kalinauskaitės.
--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google" grupę „pilietine iniciatyva".
Jei norite atšaukti šios grupės prenumeratą ir iš jos nebegauti el. laiškų, praneškite apie tai adresu pilietine-iniciatyva+unsubscribe@googlegroups.com.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę adresu https://groups.google.com/d/optout.