2015-05-27

Politologas V.Vobolevičius mano, kad mes visi kartu per Seimo rinkimus galime pervilioti Tvarkos ir teisingumo partijos gerbėjus.

N.P.: politologas V.Vobolevičius mano, kad per Seimo rinkimus galiu pervilioti Tvarkos ir teisingumo partijos gerbėjus. Tikrai nenoriu trukdyti jokiai partijai, noriu, kad partijos atstovautų žmones ir gintų viešą interesą:
"Pasak V. Vobolevičiaus, ar „tvarkiečiai" peršoks 5 proc. barjerą, priklausys nuo kelių priežasčių. „Iššūkis jiems tikrai bus, bet ar jie jį įveiks, priklausys nuo įvairių dalykų, tarkime, kaip bus nuteisiamas V. Uspaskichas; kas vyks su naujomis partijomis – ar nepartiniai susivienijimai virs partija, ar ne; kaip seksis N. Puteikiui, ar jis vykdys gerą kampaniją ir bus patrauklus rinkėjams ir pan." – dėstė V. Vobolevičius.

VMI skambina aukojusiems 12 eurų per rinkimus ir TYČIA neteisėtai reikalauja deklaruoti turtą.

Įspėjimas dėl neteisėtų Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų:
pastarosiomis dienomis VMI vėl skambina aukojusiems 12 eurų per rinkimus ir reikalauja deklaruoti turtą.
Tai neteisėta, nes įstatymas užtikrina teisę iki 12 € imtinai aukoti be deklaracijų.
Apie tai praeitą savaitę perspėjau VMI raštu ir žodžiu, jie pripažino klaidą, tiesa tik žodžiu.
Deja, vakar vėl pratęsė neteisėtus reikalavimus. Akivaizdu, kad tai daro tyčia-nori atmušti norą aukoti ateityje. Pagal į mane besikreipusių žmonių informaciją už ką jei aukojo, spėju, kad tokie reikalavimai taikomi tik opozicinių partijų rėmėjams.
Sulaukę tokio VMI skambučio, reikalaukite,kad atsiųstų Jums raštu/el.paštu ir persiųskite man į puteikis@gmail.com ir paskambinkite man. N.Puteikis

Štai šio įstatymo VMI nė už ką nenori matyti:
2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. XII-1136 Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatyme nurodyta:
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;“.

2015-05-24

Į mobiliuosius telefonus skrieja prašymas pervesti pinigų būsimiems Seimo rinkimams - N. Puteikis: siunčiu neraudonuodamas.

N.P.: "Ubago kepure mojuoji, gražūs ponai pro šalį eina – gal ką nors įmes. „Lietuvos sąrašui" prieš porą metų 7,5 tūkstančio sumetė gražūs ponai, todėl sąrašas ir galėjo kandidatuoti Vilniuje. Naudoju šią patirtį ir siunčiu žinutes pažįstamiems. Jei nusiunčiau nepažįstamam, tai jau mane nulinčiuos", – pridūrė N. Puteikis, pabrėždamas, kad mažosios partijos turi daug mažesnes finansines galimybes, negu didžiosios.
Kiek pinigų tokiu būdu pavyko susižvejoti, rinkimams besiruoši
antis N. Putekis sužinos tik vėlų rudenį.
Apie tai, kad kartu su jį palaikančia komanda pradeda ruoštis rinkimams socialiniame tinkle „Facebook" balandžio viduryje paskelbęs Seimo narys ir ten kvietė prijaučiančius aukoti 1 proc. GPM į neparlamentinės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sąskaitą. Tai jis priminė ir šiomis dienomis":


Rinkimams besiruošiantis N.Puteikis: išvarykime azijinę kultūrą iš Lietuvos

N.P.: to junginio, kurį kuriant aš prisidedu, „vėliavos", šūkiai ir lozungai labiausiai atitinka Socialdemokratų sąjungos, Centro partijos, Krikščioniškosios demokratijos partijos narių, buvusių ir esamų politikų pažiūras – tai socialinis solidarumas, vargstančių, kenčiančių užjautimas ne žodžiais, o darbais. Valstybė turi pasirūpinti tais, kurie patys negali savimi pasirūpinti", – tęsė politikas. Pasak jo, vienintelis būdas tai padaryti – progresniai mokesčiai, kuriuos moka „daug uždirbantys valstybės tarnautojai, teisėjai, Konstitucinio Teismo teisėjai, valstybės įmonių direktoriai". „Jeigu mes įvestume papildomą didesnį tarifą tiems, kurie uždirba daugiau negu 3 tūkstančius litų senais pinigais, mes galėtume perskirstyti per biudžetą gerokai daugiau ir užtektų pinigų ir medikams, ir policininkams, ir medicinos seselėms, švietimui ir socialinėms pašalpoms. Tai ir siūlo mano minėtos trys partijos. O liberalai, TS-LKD ir Socialdemokratų partija siūlo Kirgistano, Tadžikistano modelį, kur kuo daugiau uždirbi, tuo mažesnius mokesčius moki", – aiškina jis.


N. Puteikio teigimu, nors tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų ekonomistai aiškina, kad jei valstybė per biudžetą perskirsto mažiau negu 40 proc. BVP, ji neturi pakankamai lėšų, kad pasirūpintų mokytojais, policininkais, medikais. „Lietuva perskirsto tik 28 proc. BVP, net bulgarai su rumumnais perskirsto daugiau, bet nei kairiosios nei dešiniosios partijos neturi politinės valios pakelti jį iki Europos Sąjungos (ES) standartų. „Mes sieksime, kad per biudžetą būtų perskirstoma bent 32 proc. BVP., nors ES vidurkis yra apie 35 proc. To sieksime padidindami mokesčius Seimo nariams, teisėjams, valstybės įstaigų vadovams, kitiems nomenklatūrininkams – siūlysime, kad tiems, kurie į rankas gauna daugiau kaip 3 tūkst. litų senais pinigais, mokesčių tarifas šią sumą viršijančiai atlyginimo daliai būtų padidintas iki 30 proc.", – sakė jis. Politikas pridūrė, kad visai nesvarbu, kuriai partijai priklauso ar nepriklauso tie, kurie eis kartu su juo: „Mūsų šūkis galėtų būti „Išvarykime azijinę kultūrą iš Lietuvos". Svarbiausia vertybės, tos programinės nuostatos, kurias mes atnešime kiekvienam rinkėjui į namus".


Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/834410/rinkimams-besiruosiantis-naglis-puteikis-isvarykime-azijine-kultura-is-lietuvos

Lietuvoje turtingi žmonės per krizę pralobo, gavo 1,5 mlrd. daugiau nei iki krizės, o neturtingiausi gyventojai 2 mlrd. mažiau

Kaip DELFI komentavo Seimo narys Naglis Puteikis, Laimutė yra viena iš žmonių, ypač nukentėjusių per krizę, nes valdžia problemas sprendė pažeidžiamiausiųjų sąskaita.

„Europos Komisija labai aiškiai parašė, kad Lietuva iš Europos Sąjungos valstybių tuo akivaizdžiai išsiskiria iš visų kitų šalių. Naštą užkrovė ant skurdžiausių, o ne ant turtingiausių. Oficiali statistika rodo, kad turtingi žmonės per krizę pralobo, gavo 1,5 mlrd. daugiau nei iki krizės, o neturtingiausi gyventojai 2 mlrd. mažiau", - pabrėžė Seimo narys.

Dėl Laimutės politikas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją klausdamas, ar normalu, kad tokie žmonės, kaip 43 metų darbo stažą turinti mūsų istorijos herojė, gyvenanti sąžiningą ir dorą gyvenimą, neturinti žalingų įpročių – skursta. Atsakymo ko kas nėra.

Tačiau pagrindinis klausimas – ar tauragiškei bus kompensuota išmokų dalis, kuri buvo nurėžta per krizę?

„Šita žmonių kategorija iš tiesų likusi už borto, nes sumažintos pensijos kompensuojamos, o nubrauktų nedarbo išmokų dalis – ne. Dėl to laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo. Jeigu ji parašys, kad tai – normalu, Seime rinksime parašus ir registruosime įstatymo projektą, bandydami siekti, kad tokiems žmonėms, kaip Laimutė, būtų ištaisyta ne tik finansinė, bet ir moralinė skriauda. Ši moteris juk mato, skaito, kaip kompensuojamos pensijos pensininkams, o ji lieka už borto", – pakartojo N. Puteikis.

Pasak jo, jeigu DELFI pašnekovė būtų didelės korporacijos vadybininkė, sąžiningai mokėjusi įnašus papildomam pensiniam draudimui ir staiga to privataus pensinio fondo valdyba dvigubai sumažintų išmokas, kurios buvo numatytos sutartyje, kiltų milžiniškas skandalas. Būtų pasitelktos advokatų kompanijos ir pensijų fondas bankrutuotų, nes vieni klientai nutrauktų sutartis, o kiti nebesudarinėtų naujų.

„Tuo tarpu valstybė, Laimutės atveju, pirko iš jos draudimą, tačiau per krizę jos sąskaita išsisprendė savo problemas", – mano Seimo narys.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuves-ultimatumas-valstybei-grazinkit-nusavintus-pinigus.d?id=67981268

2015-05-21

Vilniaus m.savivaldybė meta į gatvę su skurdu kovojančias nevyriausybines organizacijas-gal leis joms dirbti savivaldybės foje

2015 m. gegužės 21 d., 12:09
Vilniaus m. merui Remigijui Šimašiui
Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui
Nr. SN-S-0521/2015

PAKARTOTINAI: NEIŠMESKITE Į GATVĘ PAGALBĄ SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIEMS VILNIEČIAMS TEIKIANČIOS ORGANIZACIJOS

2015-04-21 išsiunčiau Jums, gerb. Remigijau Šimašiau, ir tuo metu Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas dar ėjusiam Valdui Klimantavičiui adresuotą paklausimą dėl Vilniaus m. savivaldybės planų privatizuoti patalpas Sodų g. 15, kuriose veikia pagalbą socialiai pažeidžiamiems vilniečiams teikianti nevyriausybinė organizacija Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius. Prašiau sustabdyti privatizavimo procesą, kuris būtų socialiai neatsakingas veiksmas, o apie priimtus sprendimus informuoti mane ir visuomenę.
Jokio atsakymo į šį paklausimą nesulaukiau, tačiau šiandien sužinojau, kad gegužės 8 dieną minėtos patalpos buvo parduotos privatizavimo aukcione, o samariečių organizacija gavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos nurodymą „atlaisvinti" patalpas ir grąžinti jas savivaldybei ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 25 d.
Kitaip tariant, nevyriausybinė organizacija, savo veikla prisidedanti prie socialinės atskirties mažinimo ir vykdanti kelis šiam tikslui skirtus projektus pagal sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra, yra metama į gatvę.
Kadangi toks veiksmas, mano įsitikinimu, būtų asocialus, darantis žalą viešajam interesui ir nesuderinamas su Lietuvos ir Europos Sąjungos siekiais mažinti socialinę atskirtį, prašau leisti iš patalpų Sodų g. 15 varomai samariečių organizacijai persinešti savo daiktus bei dokumentus į Vilniaus savivaldybės pastatą Konstitucijos prospekte ir tęsti veiklą savivaldybės fojė.
Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

VMI neteisėtais reikalavimais gąsdina 2015 metais aukojusius savivaldybių rinkimų kampanijai.

Valstybinei mokesčių inspekcijai
2015 05 19
Šiandien skambino keturi žmonės iš Kauno miesto ir rajono, bei iš Klaipėdos miesto ir rajono, kurie paaukojo 2015 m.savivaldos rinkimuose man po 12 eurų- maksimalią įstatymo leistą suma, kurią galima aukoti nuo 2015.01.01 nedeklaravus turto.
Visus tuos aukotojus kviečia į VMI, kad deklaruotų turtą.
Spėju, kad pas Jus - programavimo klaida, nes pernai maksimumas, kiek galima aukoti nedeklaravus turto, buvo 40 litu, o šįmet -12 euru.
Matyt Jūsų programinė sistema verčia 12 eurų i 41,43 lito ir VMI automatiškai kviečia aukotoją "ant kilimo".
Prašyčiau kuo greičiau ištaisyti programavimo klaidą ir negąsdinti aukojusių politinėms kampanijoms.
Taip pat norėčiau sužinoti, ar VMI su tokiais neteisėtais reikalavimais kreipėsi tik į man aukojusius, ar ir kitų politikų rėmėjus?
Seimo narys Naglis Puteikis

2015-05-20

Socialinės apsaugos sistema ištikta gilios krizės, nes neužtikrina pažeidžiamiausių visuomenės narių teisių ir tik sudaro regimybę, kad jiems teikiama būtina pagalba.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Nr. SN-S-0520/2015

PAKLAUSIMAS

Dar kartą kreipiuosi į Jus, prašydamas suteikti pagalbą vienišai, keliomis sunkiomis ligomis sergančiai ir giliame skurde gyvenančiai pensininkei Irenai J. (Xxx g. y8-y, Vilniuje, tel. 86xxxxxx ir 2xxxxx), kurios laišką siunčiau Jums su 2015-04-01 paklausimu Nr. SN-S-0331/2015.

I. J. informavo mane, kad Vilniaus m. savivaldybė priėmė sprendimą skirti jai 40 Eur vienkartinę pašalpą ir sakė esanti nuoširdžiai dėkinga savivaldybei už šią paramą, kuri bent laikinai išgelbės ją nuo badmiriavimo, nes šį mėnesį iš pensijos sumokėjus mokesčius, tarp jų ir dėl lifto remonto ypatingai padidėjusį mokestį namą administruojančiai bendrovei „už kitas paslaugas", jai nebeliko pinigų tenkinti būtiniausiems poreikiams.

Vis dėlto nei minėta vienkartinė pašalpa, nei kiti panašaus pobūdžio savivaldybės sprendimai, apie kuriuos atsakant į mano paklausimą rašoma LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-04-20 rašte nr. (15.3-35)SD-2546, negali sušvelninti ilgalaikio skurdo ir nėra adekvatus būdas spręsti skurdo problemą, su kuria susiduria I. Jegorovienė ir daugybė kitų panašioje padėtyje atsidūrusių žmonių, dėl objektyvių priežasčių negalinčių savarankiškai užsitikrinti materialinių sąlygų pragyvenimui.

Jeigu iš tiesų visa pagalba, kurią socialinės apsaugos sistema gali suteikti I. Jegorovienei, yra 40 Eur vienkartinė pašalpa, tai reiškia, kad ši sistema yra ištikta gilios krizės, nes neužtikrina pažeidžiamiausių visuomenės narių teisių ir tik sudaro regimybę, kad jiems teikiama būtina pagalba.

Todėl esu įsitikinęs, kad būtini sisteminiai sprendimai, pvz., kuo skubiau nustatyti tokį valstybės remiamų pajamų dydį, kuris atitiktų ekonomines realijas. Tai, kad šis dydis, sudarantis 102 Eur, nesikeitė nuo 2008 metų, nors juo remiantis sprendžiama, ar asmuo turi teisę į socialinę pašalpą ar kompensaciją už šildymą, yra vienas iš faktų, liudijančių apie imitacinį socialinės apsaugos sistemos pobūdį.

Todėl prašau informuoti, kada ketinama perskaičiuoti valstybės remiamų pajamų dydį, bei paaiškinti, ką ir kada numatyta daryti, kad socialinės apsaugos sistema taptų pajėgi adekvačiai reaguoti į I. Jegorovienės ir kitų socialiai pažeidžiamų žmonių skurdą.

Pagarbiai,  Seimo narys Naglis Puteikis

2015-05-12

Nepatyrusio Vilniaus m.savivaldybės darbuotojo klaida gali kainuoti iki 2 mln.eurų


Sveiki, norėjau sužinoti, kas yra Jūsų žinutės, kuri paskelbta Viešųjų ryšių skyriaus vardu  „Sostinės savivaldybė nedelsdama pradės „Ąžuolo" darželio remontą" http://www.vilnius.lt/lit/_placiau/7176082 autorius.
Klausiu, nes noriu padėti Jums ar kitam Vilniaus administracijos darbuotojui, kuris parašė šį straipsnį, ištaisyti klaidą: frazėje „Paaiškėjo, kad ankstesnės kadencijos Vilniaus savivaldybės valdžios formaliai įsteigti du lopšeliai-darželiai „Gluosnis" (Viršuliškėse) ir „Ąžuolas" (Žirmūnuose) egzistuoja tik formaliai - patalpos yra avarinės būklės ir jų renovacijai reikia mažiausiai 4 mln. Eur." yra įsivėlusi apmaudi dezinformacija, nes lopšelio-darželio „Gluosnis" Viršuliškėse patalpos tikrai nėra avarinės būklės. Vakar teko apžiūrėti šį pastatą iš vidaus ir iš išorės - neseniai išsikėlusi į kitą pastatą prieš  tai čia 10 metų veikusi žydų mokykla paliko pastatą labai  tvarkingu (pakeisti langai, nesenai atliktas vidaus remontas, pakeista grindų danga ir pan.).
20 metų esu dirbęs paminklosaugos institucijose, todėl žinau, kas yra avarinė būklė kaip teisinė kategorija ir kaip faktinė būklė – nieko panašaus  - net mažiausių avaringumo požymių nepastebėjau. Šioje žinutėje rašoma, kad lopšelio-darželio „Gluosnis" „patalpų remontui prireiktų iki 2,5 mln. eurų" – jei nuvyktumėte į tą pastatą kartu su statybų sąmatų auditoriumi,  įsitikintumėte, kad lėšų reikėtų kelis kartus mažiau. 
Jei yra surašytas avarinės būklės aktas, norėčiau gauti jo patvirtintą kopiją.
Taip pat prašyčiau pranešti minėtos žinutės autoriaus vardą, pavardę, pareigas ir darbo telefoną bei el.paštą.

LR Seimo narys Naglis Puteikis

2015-05-08

Apie absoliutaus skurdo ribą: būtina nustatyti min.biudžetą, kurio reikia norint patenkinti būtiniausius poreikius.

N.Puteikis. Apie skolintus batus ir valstybinę melo sistemą
Naglis Puteikis, Seimo narys 2015 m. gegužės 7 d. 16:23

Skaudžiausia gauti laiškus žmonių, kurie prašo gyvybiškai svarbios pagalbos – jei žinai, kad negalėsi padėti. Tokių laiškų, iš visos Lietuvos, yra pernelyg daug.

Rašo pensininkai, neįgalieji, mažamečius vaikus auginančios vienišos moterys – ištikti skurdo ne dėl savo kaltės ar apsileidimo, bet dėl valstybinio melo, kuriuo pagrįsta socialinės rūpybos sistema. Tie laiškai paprastai ateina paštu, nes jų autoriai neturi kompiuterių, pinigų pašto ženklui skolinasi, o jų skurdas toks, kurio prakutęs pilietis, pasaulį matantis kompiuterio ekrane, gal ir neįsivaizduoja. Kai DELFI paskelbė straipsnį „Nutylėtas Vilnius",  manęs abejodami klausė – ar gali taip būti?.. Sakau dar kartą: silpniausių mūsų visuomenės narių skurdas yra ne egzotiška išimtis, bet šitos melo sistemos norma.
Vilnietė Aušra prašė jos laišką paskelbti viešai, tik nerašyti tikrojo vardo – visą gyvenimą siuvėja dirbusi moteris skurdo gėdijasi. Pas mane į Seimą ji atėjo su batais, pasiskolintais iš kaimynės, prikimšusi į jų nosis vatos. Saviems, tinkamiems, pinigų neturi. Čia jos laiško, kiek paredaguoto, dalis:
„Esu 67 metų vilnietė, vieniša, ligota (krūties vėžio operacija, 2 gimdos operacijos Onkologiniame centre, sergu cukralige, hipertenzija, glaukoma, neveikia skydliaukės hormonai, kenčiu nuo stuburo ir kelio sąnario skausmų). Dėl pajamų stygiaus gydausi ir nuo depresijos (vaistai nekompensuojami, labai brangūs). Šioms ligoms gydyti per mėnesį tenka išleisti 20-25 eurus. 
Visas mano užgyventas turtas – 1 kambario butas, o visos pajamos – 212 eurų (732 litai) pensija. Niekad niekur nesikreipiau dėl paramos (išskyrus kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį), tačiau šiuo metu jau atėjo riba, kai nebeišgaliu išgyventi, apsimokėti už buto paslaugas, esu neviltyje, visiška bejėgė.
Konkrečiais faktais įrodysiu, kad Prezidentės, Vyriausybės, kai kurių politikų kalbos apie „orią" senatvę ir tai, kad jiems rūpi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, yra melagingos, nes žmonės (pensininkai), kurių pajamos siekia apie 200 eurų ar šiek tiek daugiau (kaip mano), negali pragyventi, tokios sumos neužtenka patenkinti būtiniausiems poreikiams. Gyvename juk ne akmens amžiuje.
Štai tie konkretūs faktai. Iš savo 212 eurų kiekvieną mėnesį privalau susimokėti: apie 20 Eur – už vaistus; 12,90 Eur – už elektrą (yra įsiskolinimas); 0,64 Eur – geriamo vandens pardavimo kaina; 33,02 Eur – už šilumą (pastovus planas, vienoda suma ir žiemą, ir vasarą); 5,10 Eur – už šaltą vandenį; apie 32 Eur – už kitas paslaugas (mokame už naujo lifto įrengimą, kainavusį 119 tūkst. litų); 7,16 Eur – už dujas; 6,52 Eur – už kabelinę televiziją; 4 Eur – už mobilųjį telefoną; 13,88 Eur – už laidinį telefoną ir televizoriaus kreditą TEO. 
VISO: 135 eurai. Lieka 77 eurai maistui, švaros, higienos priemonėms. Per dieną galiu išleisti tik 2,56 eurus!
Sirgdama cukralige esu priversta valgyti tokius produktus, kurie man griežtai uždrausti, nes vištienai, žuviai, vaisiams pinigų nepakanka. Per dieną nors du kartus turėčiau pasimatuoti cukraus kiekį kraujuje, bet 4 mėnesiams kompensuojama tik 50 vienetų juostelių. Kad papildomai nusipirkčiau 190 vienetų, reiktų 50 eurų… Negaliu sau leisti nusipirkti rūbų, apavo, sugedus kranui ar durų spynai – išsikviesti meistrų. Pašalinus kairę krūtį ir pažastį esu priversta skalbti patalynę ir rūbus rankomis, nes nepataisomai sugedo skalbyklė, o naujai – nėra pinigų. Sugedo unitazas, teko keisti nauju, todėl jau kelerius metus neišlendu iš skolų.
Gėda pasakyti: trūko dantų protezas, teko pačiai susiklijuoti jį „Moment" klijais. Dabar nešioju tuos nuodus burnoje. Reikia keisti akinius, bet kokios kainos... Štai koks „orus" gyvenimas! Dar pusmetis ir būsiu priversta eiti kapstytis konteineriuose, nes mūsų daugiabutį administruojanti įmonė pranešė, kad turėsime sumokėti ne tik už naują liftą, bet ir 5500 eurų už priešgaisrinės vandens tiekimo sistemos atnaujinimą. <...>"
Šį laišką Aušra, apsiavusi skolintais batais, atnešė man į Seimą kovo pabaigoje. Dar papasakojo, kad turi suaugusį sūnų, kuris su šeima gyvena Vokietijoje – bet dirbant sandėlyje prieš kelerius metus užkritęs krovinys sužalojo ranką, tad sveikatos ir darbingumo netekusiam vyrui dabar pačiam reikalinga pagalba. „Parduoti galėčiau tik butą, bet ką man tada daryti – kraustytis į palapinę?", – klausė ji.
Po šio susitikimo išsiuntėme kelis paklausimus institucijoms, surašę į juos Aušros skurdą, įskaitant „Momentu" suklijuotą protezą, ir pridėję laiško kopiją, kad ko nors nepamirštume. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašiau informuoti apie galimybes suteikti pagalbą Aušrai ir kitiems panašioje padėtyje atsidūrusiems vienišiems, sergantiems, nedarbingiems žmonėms, kad jie galėtų patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius – nes valstybėje toks mechanizmas turi būti numatytas ir veikti. 
Ministerija patikino, kad valstybė rūpinasi skurstančiais žmonėmis, kurie patys negali savimi pasirūpinti: „<...> nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti, ir teikiamos būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos <...>."
Čia nutylėti du dalykai, kuriuos parašius ministerijai tektų pripažinti, kad vadinamoji socialinės rūpybos sistema yra tik gražia iškaba rūpestingai dangstomas melas. 
Pirma: iš „nepasiturinčių gyventojų" vertais pašalpos laikomi tik tie, kurių pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį – 102 eurus. Tuos, kurių pajamos didesnės, dabartinė sistema laiko pakankamai pasiturinčiais, kad jie neturėtų teisės į socialinę pašalpą. Aušra pagal šią sistemą yra turtuolė. 
Antra: tie 102 eurai, kurie, anot ministerijos, garantuoja „minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti", iš tiesų nieko negarantuoja. Taip tik sakoma.
Tai patvirtino trumpas paklausimas, kurį premjerui Algirdui Butkevičiui nusiunčiau šių metų sausį, prašydamas suteikti informaciją, kokia Lietuvoje yra absoliutaus skurdo riba, kokiais kriterijais remiantis nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis ir kokius poreikius Lietuvos Respublikos pilietis gali patenkinti už tą sumą – 102 eurus.
Paklausimas pasimetė, tad atsakymą, pasirašytą socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, gavau balandžio 17-ąją.
Jame rašoma, kad VRP dydis – 350 Lt arba 102 Eur – buvo nustatytas 2008-iais ir lygus tuo metu dar skaičiuotam minimaliam gyvenimo lygiui, kuris ir buvo laikomas absoliučia skurdo riba. Ją nustatant, „pirmiausia buvo vertinamas minimalus maisto produktų rinkinys, kurio sudėtis buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2006 metais. Šio rinkinio vertė buvo nustatoma naudojant minimalias maisto produktų kainas, kurių šaltinis buvo namų ūkių biudžeto tyrimo duomenys. Nustačius minimalaus maisto produktų rinkinio vertę, buvo daroma prielaida, kad skaičiuojamojo minimalaus gyvenimo lygio dalis, skirta maisto produktams, sudaro 50 procentų." 
Dabar, kaip nurodyta rašte, minimalus gyvenimo lygis (ar absoliuti skurdo riba) nebeskaičiuojamas ir nebeskelbiamas.
Kitaip tariant, dydis, kuriuo grindžiama socialinės rūpybos sistema – 102 Eur (350 Lt) – gal ir garantavo minimaliausių fiziologinių poreikių patenkinimą 2008-iais. Aiškinimas, neva prieš septynerius metus nustatyta suma kažką garantuoja dabar, yra tiesiog melas.
Todėl valstybės požiūriu pakankamai pasiturinti, „Momento" klijais suklijuotą protezą nešiojanti ir batus kelionei į Seimą besiskolinanti Aušra šiuo metu turi teisę tik į kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurias ir taip gauna.
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad prieš trejus metus – 2012 m. kovo 16 d. – moteris buvo įrašyta į Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenančių asmenų, kuriems reikalingas dantų protezavimas, sąrašą, todėl „tikėtina", kad jau šių metų „III ketvirtį" bus kompensuotos dantų protezavimo išlaidos. Jei ši prognozė pasitvirtins, vaikščioti su „Momento" klijais burnoje jai beliko pusmetis.
Vilniaus savivaldybė pranešė, kad svarstys vienkartinės pašalpos skyrimą ir tarpininkaus skiriant vienkartinį maisto produktų rinkinį – išimties tvarka, nes teisės į paramą maistu Aušra taip pat neturi, mat jos pajamos viršija 1,5 VRP – ir nurodė du adresus Vilniuje, kur teikiamos „nemokamos skalbimo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems sąlygų išsiskalbti namuose". 
Atsakymo dėl vienkartinės pašalpos Aušra tikisi sulaukti netrukus. Galbūt už ją susiremontuotų skalbyklę, gal nusipirktų akinius ar batus, gal sumokėtų skolą, likusią po unitazo remonto, o gal įsiskolinimą už elektrą. Pasirinkimas didelis. Po to vienkartinė pašalpa baigsis, o skurdas liks.
Šitos istorijos esmė yra tai, kad Aušra su savo skurdu ir beviltiškumo sukelta depresija, kuriai gydyti nėra pinigų – niekuo neišsiskirianti, eilinė pensininkė, kurios pensija tik truputį mažesnė už vidutinę (241,97 Eur). Daugybė gyvena skurdžiau už ją, dar žemiau absoliučios skurdo ribos – tačiau tai tik mano nuomonė, nes ši riba, kaip minėjau, nenustatoma ir neskelbiama, Lietuvą valdančiai partinei nomenklatūrai tiesa nėra reikalinga.
Šiek tiek mūsų sistemos melą atskleidė šių metų vasarį paskelbtas darbinis Europos Komisijos tarnybų dokumentas „Šalies ataskaita. Lietuva 2015". Pacituosiu kelis dalykus, o norintys daugiau suras čia.
Štai citata Aušrai ir kitiems eiliniams pensininkams, kuriuos mūsų sistema laiko pakankamai pasiturinčiais: „Dabartinė pensijų išmoka labai priartėjo prie skurdo rizikos ribos ir nėra indeksuojama. Maža vidutinė pensija ir tai, kad ji neindeksuojama, verčia abejoti dabartiniu pensijų adekvatumu ir yra viena iš pagrindinių vyresnių nei 65 metų gyventojų staigaus skurdo padidėjimo priežasčių." 
Kaip pažeidžiamiausios Lietuvos socialinės grupės ataskaitoje išskirti vaikai, senyvo amžiaus pensininkai ir neįgalieji, nurodyta, kad „susirūpinimą tebekelia skurdas ir pragyvenimo pajamų tiems, kuriems jų labiausiai reikia, užtikrinimas":
„<...> asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 m. tebebuvo daugiau negu 30 % (6-as pagal dydį rodiklis ES, vidurkis – 24,5 %). Nemenka dalis žmonių, kurie patiria didelį materialinį nepriteklių (2013 m. – 16 %, ES vidurkis – 9,6 %), kelia itin didelį susirūpinimą, kaip ir blogėjantis skurdo rizikos lygis. Be to, kyla didelė žmonių su negalia skurdo ir socialinės atskirties rizika (42,2 %)." 
Išnašose ties šia citata pateikti skaičiai: vaikų skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 20,8 % 2012 m. iki 26,9 % 2013 m., bedarbių – nuo 54,4 % 2012 m. iki 61 % 2013 m., pagyvenusių žmonių – nuo 18,7 % 2012 m. iki 19,4 % 2013 m., dirbančių skurstančiųjų – nuo 7,7 % 2012 m. iki 9,2 % 2013 m. Ties neįgaliųjų skurdu pridėta tokia pastaba: „Tai didelis rodiklis, ypač visų amžiaus grupių (16–64 metų) sunkią negalią turinčių asmenų (65,9 %). Jis yra antras pagal dydį ES ir didėjo nuo 2011 m. (62,3 %)." Taip pat pažymėta, kad „bedarbio pašalpų aprėptis ir adekvatumas Lietuvoje yra vieni iš mažiausių ES."
Aušrą – ne blogiausiai gyvenančią pensininkę – pagal šios ataskaitos kriterijus tektų priskirti didelį materialinį nepriteklių patiriantiems asmenims, nes tokiais, kaip nurodyta, laikomi žmonės, patiriantys „bent keturis iš toliau išvardytų nepriteklių: dėl pinigų stokos negali: į) susimokėti būsto nuomos ar komunalinių mokesčių, ii) pakankamai šildyti būstą, iii) padengti netikėtas išlaidas, iv) kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško baltyminio maisto, v) kartą per metus susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, vi) turėti automobilį, vii) turėti skalbimo mašiną, viii) turėti spalvotą televizorių arba ix) turėti telefoną." Aušra atitinka 6 kriterijus.
Taigi, žmogus, kurį mūsų melo sistema laiko pakankamai pasiturinčiu, EK tarnyboms atrodo labai skurstantis. 
Kad iš melo išbristume, pirmiausia būtina nustatyti minimalų biudžetą, kurio žmogui reikia norint patenkinti būtiniausius poreikius, arba absoliutaus skurdo ribą. Tada turėsime vieną iš svarbių atskaitos taškų, kurių reikia, norint formuoti sąžiningą ir tikslią socialinę politiką.