2017-03-23

Antikorupcijos komisijos prašau padėti gauti posėdžių, kuriuose buvo sumažintos Trakų senamiesčio ribos RIMI naudai, garso įrašus.

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras prašo Antikorupcijos komisijos padėti iš Kultūros paveldo departamento gauti posėdžių, kuriuose slapta nuo visuomenės priimtas galimai korupcinis sprendimas sumažinti Trakų senamiestį, garso įrašus.

2017 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai .

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių, prašydamas padėti iš Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) gauti Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. vasario 9 d. posėdžių skaitmeninius garso įrašus.  Tokį prašymą Seimo narys pateikė manydamas, kad nurodytuose posėdžiuose svarstytas ir priimtas Tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktas Nr. KPD-RM-627/1, kuriuo slapta nuo visuomenės buvo ne tik sumažinta pietinė Trakų senamiesčio dalis, bet ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui ir tankinimui (žr. http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/ ), yra neskaidrus ir galimai korupcinis, priimtas tenkinant verslininko Dariaus Nedzinsko ir kitų asmenų privačius komercinius interesus, bei pažeidžiant viešąjį interesą išsaugoti istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą ateities kartoms. 
Seimo narys nurodė, kad visuomeninį judėjimą „Gelbėkim Trakus" atstovaujanti dr. Lina Leparskienė ir jis keliais raštais kreipėsi į KPD ir Tarybą, prašydami pateikti informaciją, kuri paaiškintų, kokiu pagrindu ši Taryba minėtu aktu patikslino kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17141) duomenis Kultūros vertybių registre, pakoreguodama senamiesčio ribas pietinėje dalyje, t. y. sumažindama šią dalį. Taip pat prašyta pateikti su šiuo visuomenei svarbiu sprendimu susijusius dokumentus, labai aiškiai nurodant, kad prašoma ir minėtų Tarybos posėdžių garso įrašų.  Nors pastarasis prašymas buvo suformuluotas visiškai aiškiai, KPD su savo 2017 m. kovo 21 d. raštu, kuriuo atsakyta į Seimo nario prašymą, garso įrašų nepateikė. 
Kaip nurodo N. Puteikis, KPD sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų (2015 m. sausio 15 d. patvirtintuose KPD direktoriaus įsakymu Nr. Į-9) 14 punkte nustatyta, kad „Tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžius protokoluoja sekretorius, protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo", nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių, kuriuose Taryba atlieka šių Nuostatų 5.1–5.5 punktuose nustatytas funkcijas, eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris po posėdžio Tarybos sekretoriaus perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo". Kadangi Trakų senamiesčio atveju Taryba atliko būtent 5.1–5.5 punktuose nurodytas funkcijas, prie protokolo turi būti pridėtas ir skaitmeninis garso įrašas. 
N. Puteikis pažymi, kad minėtuose posėdžiuose dalyvavę ir pasisakę asmenys teigia, kad KPD pateiktuose protokolų išrašuose nėra užfiksuoti esminiai jų pasisakymų teiginiai, kurie gali būti svarbūs aiškinantis Trakų senamiesčio sumažinimo aplinkybes ir tokio sprendimo pagrįstumą.  „Turiu pagrindo manyti, kad garso įrašų nepateikimas yra ne atsitiktinumas, bet bandymas nuslėpti svarbias aplinkybes, kurios padėtų apginti nuo naikinimo Trakų kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą, bet nėra palankios KPD", – nurodo Seimo narys. 
Taip pat N Puteikis paprašė Antikorupcijos komisijos padėti atlikti tyrimą dėl neskaidraus ir galimai korupcinio Tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto, kurio rezultatus, gavęs garso įrašus, jis paskelbtų Antikorupcijos komisijos posėdyje. 

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai - paaiškinimas dėl sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės skundo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
2017 03 23
Seimo nario Naglio Puteikio
Paaiškinimas dėl sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės skundo
Į mane nuolat kreipiasi nukentėję nuo pinigų išviliotojų-sukčių, kurie piktnaudžiaudami pasitikėjimus (būdami geri pažįstami, kaimynai ir pan.) išviliodavo didžiules pinigų sumas. Pinigų išviliojimo schemos, kurias taiko yra panašios – sukčiai ir sukčiuvienės įtikinėja artimai pažįstamus ašarodami, kad trūksta pinigų gydymui, ar žlunga verslo projektas. Dažniausiai nukentėjusieji turi įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuruose sukčiai ir sukčiuvienės remiantis Baudžiamuoju kodeksu už sukčiavimą yra nuteisti, bet nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigose yra atleisti, nes neva taip greičiau ir geriau atlygins teismo priteistą nukentėjusiems žalą, tačiau sukčiai ir sukčiuvienės neturi savo vardu jokio turto ir nieko nukentėjusiems ne tik negrąžina, bet dar nuolat primena nukentėjusiems, kad už tai, kad drįso kreiptis į teismą juos nubaus – nieko negrąžins.
Analogiškas atvejis yra ir su nukentėjusiais nuo sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės: į mane kreipėsi klaipėdietė Janina Jokšienė, jos dukra Ilona Strėlienė bei jos vyras Ričardas Adomauskas, informuodami, kad Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė apgaulės būdu išviliojo iš J.Jokšienės 115 000 litų, o iš Ilonos Strėlienės bei jos vyro Ričardo Adomausko – 150 000 litų. J.Jokšienė turi įsiteisėjusi teismo sprendimą, kuriuo Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė pripažinta kalta. Apylinkės teismo sprendimu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes ji yra tokiu būdu apgavusi daugybę žmonių - tai nustatyta kruopščiu prokuratūros tyrimu .Būtent dėl Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės piktybiškumo (lošia kazino, važinėja po užsienius, demonstruoja prabangą, o tuo metu apgautosios J.Jokšienė ir I.Strėlienė patiria infarktus, nes paprašiusios atiduoti pinigus gauna tik patyčias) prokurorė prašė realios laisvės atėmimo bausmės.
Deja, Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė sugebėjo net ir tokioje situacijoje visus apgauti – apygardos teismui pateikė keliolika lapų neva įrodymų, kad ji periodiškai grąžina skolą J.Jokšienei. Apygardos teismas pasielgė labai keistai – nepatikrino šių keliolikos lapų, prijungė juos kaip įrodymus, patikėjo sukčiuvienės advokato teiginių, kad sukčiuvienė neva gera valia periodiškai grąžina skolą ir pasiremdami būtent tais keliolika lapų panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį dėl realios bausmės atlikimo – paliko tik teistumą ir skyrė bausmę lygtinai.
Peržiūrėjus tuos keliolika rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje (kaip lengvinanti aplinkybė) paminėtų lapų, neva įrodančių, kad sukčiuvienė periodiškai grąžina skolą, buvau šokiruotas – ten sudėtos pavedimų kopijos kitiems asmenims, o J.Jokšienei mokėta kelis kartus po dvidešimt litų ir tik teismo posėdžių laikotarpyje. Nesuprantu, kokiu stebuklingu būdu ši sukčiuvienė sugebėjo apgauti Klaipėdos apygardos teismo teisėją, bet jis turėjo būti itin naivus ir itin aplaidus, kad nepastebėtų, jog dauguma pavedimų - kitiems asmenims, beje, nukentėjusiems kitose bylose.
Deja, J.Jokšienė šios teisėjo klaidos laiku nepamatė ir kasacine tvarka neskundė. Tokiu būdu sukčiuvienė Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė ne tik išvengė realios bausmės, ne tik išvengė skolos grąžinimo (kai tik teismo sprendimas įsiteisėjo, ji nustojo pervedinėti nukentėjusiai net ir po tuos varganus patyčinius 20 litų), ne tik viešai ir privačiai žemina nukentėjusius, bet J.Jokšienės, I.Strėlienės ir Ričardo Adomausko teigimu toliau vaikšto į kazino ir toliau važinėja po užsienius.
Tokį sukčių ir sukčiuvienių klestėjimą užtikrina labai keistas teisėjo elgesys, praktiškai išmetantis į šiukšlių dėžę kruopštų prokuratūros tyrimą, dar keistesnis teisėjo sprendimas, kuriame nebėra jokių sankcijų už skolos negrąžinimą, keistas Probacijos tarnybos neveiklumas.
Neapsikęsdamas valstybės institucijų veiksmų visumos, kuri sudaro sukčiams ir sukčiuvienėms galimybę negrąžinti skolų nukentėjusiems, parašiau apie visa tai savo feisbuko paskyroje.
Į tą įrašą atsiliepė sukčiuvienė Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė – pasiprašė priimama, atvyko į mano kaip Seimo nario būstinę su prabangiu automobiliu, prabangiais rūbais ir brangiais kvepalais, bandė draskyti akis, aiškindama, kad nukentėjusiosios pačios kaltos - neva savo noru atidavė pinigus, nes norėjo išvengti mokesčių, visaip kaip šaipėsi iš nukentėjusių. Į mano klausimus, kada atiduos nukentėjusioms pinigus, atšovė, kad ne mano reikalas, neva neturiu teisės klausinėti.
Dalios Balčiūnienės – Paulauskienės skundo Jums teiginiai, kad klausinėdamas jos, kada ji atiduos pinigus nukentėjusioms, aš žeminu Lietuvos teismus tik patvirtina, kad tokios sukčiuvienės kaip Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė neatiduoda nieko nukentėjusiems tik todėl, kad jų atžvilgiu yra priimimai labai keisti teismų sprendimai, užtikrinantys sukčių klestėjimą. Prie to prisideda ir Probacijos tarnybos neveiklumas, leidžiantis sukčiams ir sukčiuvienėms lakstyti po užsienius, lankytis kazino, pramogauti, puotauti ir maudytis prabangoje už nukentėjusiųjų pinigus.
Kol teismuose nėra tarėjų, kol teismuose priimami labai keisti sukčiautojams palankūs sprendimai, kol Probacijos tarnyba leidžia sukčiautojams prabangiai gyventi nukentėjusiųjų sąskaitą, tol lieka vienintelis būdas priversti sukčius ir sukčiuvienes, kurių atžvilgiu yra įsiteisėję apkaltinamieji teismų sprendimai, priversti nustoti žeminti savo aukas, jų atsiprašyti ir sugrąžinti iš jų išviliotus pinigus – viešinti juos ir su jais susijusius faktus. Ką ir darau.
Šį laišką-paaiškinimą Jums taip pat paskelbsiu viešai.
P.S.: jei reikia, galiu pridėti prokuratūros kaltinamąjį aktą, teismų sprendimus ir tuos keliolika lapų, kuriais buvo apgautas apygardos teismo teisėjas.
Naglis Puteikis

2017-03-11

Nedzinskas + KPD = KM (karšti milijonai). Norite praturtėti – investuokite į senamiesčius.

N.Puteikis: panašus tekstas buvo pasakytas šiandien - 2017 03 10 d. Seimo posėdyje kaip pareiškimas - kad liktų ant amžių amžinųjų Seimo stenogramose ir garso įrašuose - tegul tauta žino didvyrių vardus:
Mokykitės iš labiau patyrusių. Darius Nedzinskas moka kurti valstybės apkraustymo schemas. Štai garsi jo operacija – nusiperki iš valstybės „Vakarų skirstomuosius tinklus" už pusę milijardo litų, po to perkainoji valstybės „atsitiktinai" užmirštą įvertinti rinkos kainą jos turtą, pasididini ta suma įstatinį kapitalą, po to sumažini, o skirtumą  - 400 mln . Lt išsimoki dividendais: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/vst-gali-moketi-beveik-100-mln-litu-dividendu.d?id=6224748. Tai primena Kauno holdingų „prichvatizacijos" schemas, kai perki valdišką įmonę už 10 000, nors  jos sąskaitoje  - milijonas, sandėliuose  - prekių už du milijonus, o teritorija ir pastatai verti dar trijų milijonų.
Valstybė  - su nosimi, Vilniaus prekybos akcininkai  - su penkiskart didesne valstybės dovana, nei ankstesnė spec.operacija  - 76 mln. litų dovanų neva susigrąžinto per specialiai tam įsteigtą neįgaliųjų įmonę PVM-o: http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2015/08/19/vp-grupes-krize-seseli-metes-spindulys-veikia-iki-siol
Atrodo, kad D.Nedzinskas „Spindulio" (o, koks simboliškas pavadinimas) operacijoje nedalyvavo. Bet inovacinis kūrybingumas tebetrykšta – susipažinkite su operacija „TrakoGeits" (Trakų vartai): Senamiesčiuose investuoti sunku. Jei tik nori ką didesnio pastatyti, tuoj subėga dar neišmirę  R.Ozolo, M.Martinaičio, Č.Kudabos ir kitų visuomeninių paminklosaugininkų pasekėjai ir pradeda cypauti, kad Lietuvos ekonomiką gelbstinčios investicijos užstos ir sudarkys istorinį vaizdą. Čia aš kažko nesuprantu, nes tie biurų ir butų  statytojai už statybų žemę beveik nieko nemoka, bet Laisvos rinkos institutas žino geriau –jei jie sako, kad ant tų dėžučių statybos laikosi Lietuva, vadinasi taip ir yra – juk ten dirba geriausi ekonomikos profesoriai, juk taip?
Dėl tokių nepribaigtų visuomeninių paminklosaugininkų-marginalų rėkavimo senamiesčiuose liko daug nuo konkurentų išsaugotų investavimui tinkamų vietų. Tik reikia žinoti, kaip iš KPD (Kultūros paveldo departamento), gauti „vsio zakonno" dideliam prekybcentriui, ar Trampo stiliaus dangoraižiui.
Taigi,  D.Nedzinsko receptas: randi tokį sklypą senamiestyje, pvz. autobusų stotį Trakų senamiesčio vartuose (tinka ir Klaipėdos, Kauno, Vilniaus senamiesčiai), pėdini pas KPD  (iš tikrųjų  tai yra  NSSD – Naujų statybų skatinimo senamiesčiuose departamentas) direktorės Dianos Varnaitės pavaduotoją Algimantą Degutį ir paprašai, kad jis KPD Vertinimo taryboje organizuotų senamiesčio režimų ir reglamentų tame sklype panaikinimą.
Įspėjimas: niekada to nedarykite patys, nes Vertinimo tarybų yra keturios. Jei ne į tą nueisite, tai jums tuos reglamentus dar pastiprins – turėsite už savo pinigus ten atlikti visokius kvailus urbanistinius, architektūrinius, istorinius tyrimus, tada apskritai viską savo sklype nugriauti, išsikasti pamatus ir dar kartą už tai sumokėti archeologams. Nes trijose iš keturių Vetinimo tarybų dar likę „nedamuštų" ozolistų, arba apie kažkokią reputaciją svaičiojančių paminklosaugininkų.
Tuo tarpu A.Degutis žino, į kurią iš keturių vertinimo tarybų reikia nešti investicinį, t.y. paminklosauginių reikalavimų panaikinimą. O jau tada viskas vyks kaip per sviestą  -  „geroji" Vertinimo taryba žaibiškai organizuoja slaptą  posėdį ir jame be diskusijų, be vykimo į vietą, be nuotraukų, be perspektyvinių ir panoraminių brėžinių ar vizualizacijų, be tyrimų ir nenurodydami jokių argumentų Trakų autobusų stoties sklypą išbraukia iš senamiesčio. KPD šiuos duomenis žaibiškai įkelia į Kultūros vertybių registrą, pastarasis susijungia su Nekilojamojo turto registro ir  - ilgai lauktas momentas - automatiškai ištrina iš Jūsų nusipirkto ar išsinuomoto sklypo visus paminklosauginius reikalavimus ir, kas svarbiausia, VISIŠKAI PANAIKINA visų investuotojų didžiausią siaubą (štai kodėl A.Avulis niekada neinvestuoja paveldo zonose) SPECIALIĄSIAS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGAS.
Vualia – kelias barakams, sandėliams, dėžutėms ir Trampo dangoraižiams laisvas.
Papildomas malonumas (vyšnia ant torto) tame, kad Jūsų konkurentai absoliučiame nokdaune – guli kamputyje ir garuoja iš įniršio. Nes jie šalia  Jūsų išsivalyto nuo paminklosaugos sklypo 20 metų uoliai vykdė visokias valdiškų paveldo veikėjų iš KPD šimtus tūkstančių kainuojančias užgaidas: archeologiniai tyrimai ten, kur nėra jokios archeologijos, tik porą metų nesubyrančių-vienkartinių neva paminklosauginių čerpių pirkimas už aukso kainą, kažkokių neva licencijuotų stalių,  kurie vinies įkalti nemoka, o už darbą prašo, daugiau, nei  plastinės chirurgijos virtuozai, samdymas ir t.t.
P.S.: slaptoji Vertinimo taryba (tik niekam neišduokite):
Romas Pakalnis (pirmininkas) - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – želdynų ir kraštovaizdžio nekilnojamasis kultūros paveldas.
Ramūnas Kondratas (pirmininko - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Inga Zakšauskienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Arūnas Boruta - architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Audronė Šolienė - architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Inesa Alistratovaitė - Kurtinaitienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Ilona Vaškevičiūtė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – archeologinis, povandeninis, mitologinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Eligijus Juvencijus Morkūnas - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – inžinierinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Rasa Butvilaitė - Petrauskienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas;
Kęstutis Lupeikis - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.

Šio teksto autorius - Naglis Puteikis.

2017-03-10

Prašome įvertinti nesąžiningus mainus Trakuose, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui ir sudarančius D. Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita.

Kreipiausi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Konkurencijos tarybą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitas institucijas prašydamas įvertinti nesąžiningus, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui prieštaraujančius mainus, kurie sudarė verslininkui Dariui Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita, ne konkurso būdu įgyjant teisę pastatyti privatų komercinį objektą valstybiniame žemės sklype, esančiame Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje.

 

Visų adresatų paprašyta patikrinti, ar jų priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų nepažeidžia sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas" ir/arba UAB „Hakonlita" privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi", mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui. Šio prekybos centro mažojoje dalyje D. Nedzinskas įrengtų Trakų autobusų stotį, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.

„Manome, kad D. Nedzinskas tokių mainų ir kitais sandorių, susijusių su šiais mainais, būdu neteisėtai gauna savivaldybės ir valstybės pagalbą, t. y. išvengia viešo konkurso, kuriame galėtų rungtis ir kiti prekybos centrai ar verslininkai. Taip pat manome, kad tokiu būdu D. Nedzinskas valstybės nuosavybėje esančiame sklype Vytauto g. 90, Trakuose, neteisėtai įgyja teisę pastatyti komercines jam ar jo įmonėms priklausančias patalpas, nes Trakų raj. savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai nesurengia valstybinės žemės aukciono. Esu įsitikinęs, kad teisę statyti komercines patalpas valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype jis galėtų gauti tik nusipirkęs šią žemę arba iš valstybės nusipirkęs užstatymo teisę, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 – 4.164 straipsniuose.", – pabrėžia N. Puteikis.

Seimo narys N. Puteikis paprašė, kad vertinant nurodytą sandorį būtų įvertinti ir šie aspektai:

 

1.      ar neturėjo būti organizuotas viešasis pirkimas, nes ruošiamasi pirkti paslaugą – autobusų stoties rekonstrukciją, sumokant dviem būdais: dalimi tos stoties pastato ir neatlygintinai perleidžiant teises į dalies to sklypo užstatymą;

 

2.      ar Trakų raj. savivaldybė neturėjo skelbti konkurso ar aukciono ir ar tos vertės, kurias ji bando perleisti D. Nedzinskui, nėra tyčia nuvertintos, t. y., ar pardavus tas vertes viešame aukcione ar konkurso būdu nebūtų gautos keliskart didesnės pinigų sumos, nei reikia stoties rekonstrukcijai;

 

3.      ar buvo atliktas mainų sutartimi išmainytų turto dalių vertinimas;

 

4.      ar toks turto vertės ir būsimos naudos (pelno), įgyjamo turto ir su tuos susijusių įgyjamų teisių į valstybinės žemės nuomą finansinės vertės įvertinimas yra pagrįstas ir teisingas;

 

5.      ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad D. Nedzinsko įmonė „Trastas" mainų sutartimi įgijo 47/100 dalis susidėvėjusio autobusų stoties pastato, t. y. mažiau nei 50 proc., tačiau įgyvendinus parengto projekto sprendinius D. Nedzinskui priklausanti nuosavybė išaugs beveik dvigubai, t. y. privačios nuosavybės teise jam atiteks 90 proc. planuojamo pastato ploto (prekybos centrui ir kitiems jo privatiems komerciniams objektams), o savivaldybei liks tik 1/10 autobusų stočiai ir kitiems viešosios paskirties objektams;

 

6.      ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad iki rekonstrukcijos D. Nedzinskas gavo teisę į valstybinės žemės nuomą tik į 0,2764 ha dalį valstybinės žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose, o po rekonstrukcijos jis gaus neatlygintinai teisę jau į dvigubai didesnę šio sklypo dalį, t. y. į 0,529 ha (viso žemės sklypo plotas yra 0,5881 ha).

 

Primename, kad planuojama prekybos centro statyba išprovokavo dėl kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo susirūpinusios visuomenės protestą, visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus" paskelbtą peticiją internete jau pasirašė apie tūkstantis piliečių (http://peticijos.lt/visos/72276/signed).

 

2017-03-09

Nedzinsko-Rudelienės prekybcentris “RIMI TrakoGeits” - tipinė valstybės biudžeto apvogimo schema.

Buvęs "Vilniaus prekybos" akcininkas Darius Nedzinskas ieško kur investuoti dalį neteisėtai iš valstybinės įmonės "Vakarų skirstomieji tinklai" išplukdytų dividendų. Labai apibendrinant taikyta tokia schema: įmonė išnuomojama "Vilniaus prekybai", perkainojamas turtas, nors tai turėjo būti padaryta prieš išnuomojant, tada dėl perkainojimo susidaręs perviršis paverstas dividendais ir išmokėtas VP-os akcininkams. Dabartiniam "Vilniaus vandenų" valdybos pirmininkui D.Nedzinskui šios valstybės apgavimo schemos neužtenka - sugalvojo naują. Tam pasitelkė Liberalų sąjūdžio Trakų merę Editą Rudelienę - sugalvojo tipinę valstybės apkraustymo machinaciją - autobusų stoties žemė mainais į D.Nedzinsko prekybcentrį "TrakoGeits" (nuomą D.Nedzinskui mokėtų RIMI). XIX a.pabaigoje šis įvažiavimas nuo Vilniaus pusės buvo vadinamas Trakų vartais. Dabar ten - Trakų autobusų stotis. Trakuose, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje, kitose savivaldybės, kur autobusų stočių žemė buvo padovanota koncernų prekybcentriams, valstybė buvo brutaliai apvogta, nes ji iš tokio pseudosandorio tegauna tik apgailėtinas sumas už žemės nuomą, o mainais dovanoja milijonų vertės teisę statyti ant valstybės žemės. Nekilnojamojo turto mokestis negali būti vertinamas kaip koncerno investicija, nes visais atvejais bet kam ir bet kur pastačius negyvenamos paskirties pastatą tas mokestis atsiranda automatiškai. Tokiose savivaldybėse tiek pozicija, tiek opozicija dėl aukščiau minėtų apgaulingų sandorių, kuriais apvaginėjama valstybė, nesikreipdavo į prokuratūrą ar teismus, o ministerijos, Seimai ir Vyriausybės apsimesdavo, kad čia "vsio zakonno". Jei kas netyčia ir kreipdavosi, tai teisėsaugininkai numuilindavo patys visi žinome, kodėl ir už kiek. Tokių žemės sklypų dovanojimo ar teisės į užstatymą dovanojimo niekur pasaulyje ir pačioje Lietuvoje nėra - pabandykite ant privačios žemės nemokamai pasistatyti prekybcentrį - savininkas paprašys arba už dešimtis milijonus nupirkti žemę, arba sumokėti milijonus už teisę statyti. Apgailėtinų dydžių žemės nuomos ir nekilnojamojo turto išmaldėlės į valstybės bei savivaldybių sąskaitas tūkstančius kartų mažesnės, nei koncernų politikams ir valstybės tarnautojams dovanojami briliantiniai laikrodžiai (Kurlianskis buv.VMI vadovui Bradauskui: „ ... čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi..."). Visas šis statybų planas yra neteisėtas, nes galimybė statyti prekybos centrą autobusų stočiai suformuotame sklype Vytauto g. 90 atsirado po to, kai D. Nedzinsko įmonė mainų sutartimi išmainė sklypą, esantį Vytauto g. 88, į Trakų r. savivaldybės įmonei UAB „Trakų autobusai" priklausiusio autobusų stoties pastato dalį, nors tokie mainai įstatymais yra seniai uždrausti. Taip pat nesuprantama, kodėl neskelbiamas konkursas tarp prekybos centrų – gal kiti pasiūlytų statyti prekybos centrą tinkamesnėje vietoje, nežalojant istorinio kraštovaizdžio, o vietoje „Rimi", mokančio savo darbuotojams vienas mažiausių algų tarp prekybos centrų, atsirastų kitas, mokantis žymiai daugiau, pvz. prieš savaitę viešai buvo skelbta, kad LIDL-as moka vidutinę algą dviem šimtais eurų per mėnesį didesnę, nei RIMI. Be to, panašiai kaip verslininko Arvydo Avulio planuojamos statybos Žalgirio stadiono vietoje atveju, Trakų r. savivaldybė su Nacionaline žemės tarnyba ruošiasi D. Nedzinskui už 0 eurų padovanoti teisę statyti valstybei priklausančiame sklype, nors bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje verslininkai sumokėtų valstybei didžiulius pinigus už teisę statyti tokius objektus, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse tokia verslininkų pareiga – nusipirkti iš valstybės teisę statyti nuomojamame sklype – taip pat yra numatyta. Taigi, verslininkas D. Nedzinskas ir Trakų r. savivaldybė šioje istorijoje bando pažeisti ne tik paminklosauginius įstatymus, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus, o neskelbdami konkurso, neorganizuodami valstybinės žemės sklypų aukciono, dovanodami užstatymo teisę iškraipo rinką necivilizuoto verslo naudai, valstybės biudžetas dėl tokių schemų taikymo dešimtmečiais negauna milijardų eurų į biudžetą. Štai kodėl Lietuvos BVP vienam gyventojui yra toks pats, kaip ir Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, bet pačio BVP perskirstymas per biudžetą yra žymiai mažesnis, dėl ko algos ir pensijos Lietuvoje trečdaliu mažesnės, nei minėtose šalyse. Dėl tokios situacijos yra kalti godžių koncernų korumpuojami politikai ir teisėsaugininkai, leidžiantys tęstis tokiam valstybės apiplėšinėjimui, kuris sukelia didžiausią ES-e emigraciją ir tautos nykimą.

2017-03-08

Kultūros viceministro misija: rūpestis ne slenkančiu Gedimino kalnu, o buv."Vilniaus prekybos" akcininko D.Nedzinsko iš piliečių neteisėtai nugvelbtų VST dividendų investavimas.

Gedimino kalnas griūna ir toliau. Nes už paveldą atsakingas naujasis kultūros viceministras R.Augustinavičius neturi šiam kalnui laiko. Nes turi svarbesnių misijų: nepailstamai rūpinasi buv. Vilniaus prekybos akcininko Dariaus Nedzinsko investicijomis. Pastarajam juk reikia kažkur gerai padėti LEO LT projekto ir iš visos Lietuvos gyventojų per Vakarų skirstomuosius tinklus atimtus dirbtinai-neteisėtai išsimokėtus dividendus (atlikus VST turto perkainojimą). Todėl kultūros viceministras R.Augustinavičius dieną ir naktį spaudžia ministerijos įsteigto Trakų nacionalinio parko darbuotojus, kad jie kuo greičiau leistų statyti baisinį RIMI baraką vietoje autobusų stoties (jai paliekamas mažytis simbolinis kampelis prekybos centro karalystėje).
Jei toks projektas būtų realizuotas, būtų sudarkytas Trakų urbanistinio paveldo vaizdas vietovėje, šalia kurios ėjo Trakų miesto pylimas ir kuris 19 a. dar buvo vadinamas "Trakų vartais". RIMI barakas kaip naujas pylimas, prekybcentris - kaip naujieji Trakų vartai  - "Sveiki atvykę į Trakus - prekybcentrių sostinę"; "Kultūros ministerija - geriausia RIMI draugė" ir t.t.
 Ačiū už tai ankstesnei Kultūros ministerijai, ačiū už tai Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojui Algimantui Degučiui ir šio departamento Vertinimo tarybai, paslaugiai SLAPČIA IR BE JOKIŲ TYRIMŲ BEI ARGUMENTŲ išbraukusiai D.Nedzinsko išsinuomotą sklypą iš Trakų senamiesčio teritorijos (kitaip ten nebūtų galėjęs statyti prekybos centro - tik stotį rekonstruoti).Ačiū Trakų savivaldybei, kuri neskelbė konkurso ar aukciono stoties rekonstrukcijai. Ko stebėtis -juk liberalai valdo - kokie dar konkursai? Geriau D.Nedzinskas  - jis niekam nemokės, nebent keletą simbolinių eurų žemės nuomos ir keletą šimtų eurų nekilnojamojo turto mokesčio.
Ačiū ir Nacionalinei žemės tarnybai - iš Arvydo Avulio Vilniuje reikalauja pirkti žemę aukcione, o Trakuose nereikalauja, nes ją tiesiog dovanoja D.Nedzinskui - statyk į sveikatą nemokamai. Nes jei skelbtų konkursą, ar aukcioną, tai neduokdie dar koks LIDL-as, ar kitas prekybos centrų tinklas laimėtų ir sumokėtų už sklypą ar leidimą statyti prekybcentrį milijonus, kuriuos būtų galima skirti Gedimino kalnui gelbėti:
"N.Puteikis: kadangi visuomenė iki šiol nėra tinkamai informuojama apie Gedimino kalno būklę, atliktus tvarkymo darbus, slapta nuo visuomenės vykdytų archeologinių tyrinėjimų metu rastų 1863 m. sukilėlių palaikų likimą ir perlaidojimo planus, prašau kuo skubiau Kultūros ministerijoje surengti viešą, visuomenei atvirą, tęstinį šių klausimų svarstymą.
Prašau pavesti šį klausimą kuruoti už kultūros paveldą atsakingam viceministrui Renaldui Augustinavičiui, kuris, užuot pasirūpinęs svarbiausiais paveldo išsaugojimo klausimais, tokiais kaip Gedimino kalno griuvimas, kažkodėl savo energiją ir laiką eikvoja „Rimi" prekybos centrui Trakuose: padeda šio centro savininkui Dariui Nedzinskui organizuoti susitikimus, kuriuose daromas spaudimas Kultūros ministerijai pavaldaus Trakų istorinio nacionalinio parko tarnautojams, bandantiems apsaugoti kultūrinį kraštovaizdį", – ministrei L.Ruokytei-Jonsson adresuotame pranešime teigia N.Puteikis".

2017-03-05

Naujasis kultūros viceministras R.Augustinavičius saugomose teritorijose prievartaudamas Trakų nacionalinio parko darbuotojus prastūminėja stikloidinius gelžbetoniškus monstroidus.

Nespėjo naujas kultūros viceministras apšilti kojų ministerijoje, o jau stikloidiškai gelžbetoninius monstroidus - prekybcentrius saugomose teritorijose prastūminėja visokiems žulikams, kurie susikrovė turtus machinacijomis nugriebdami iš biudžeto ir taip didindami emigraciją. O kaip viceministras D.Nedzinską meiliai vadina - vardu - "Dariau". Brendžiuką kartu ragavo, ar D.Nedzinskas viceministrui laikrodį, kaip kad Kurlianskis buv.VMI vadovui Bradauskui dovanojo, kad taip burkuoja?
Gal investicijomis rūpinasi? Tai kad čia Ūkio ministerijos kompetencija. Kultūros ministerija turi paveldo išsaugojimu, o ne žulikystėmis rūpintis.
D.Nedzinskas ruošaisi ne tik kraštovaizdį sužaloti, ne tik ubagiškas algas mokantį RIMI prastūminėti (na bent jau Lidlą - ten algų vidurkis 200 eurų didesnis, nei RIMI), bet ir valstybę eilinį kartą ruošiasi apiplėšti - kiek sumokės į biudžetą valstybei už teisę statyti? Kelis šimtus eurų žemės nuomos mokesčio? Pasityčiojimas.
Matyt D.Nedzinskas tokių machinacijų išmoko LEO LT laikais, Vakarų skirstomųjų tinklų machinacijų laikais. O kiek už tokias prekybcentrio statybas į valstybės biudžetą bet kurioje kitoje ES valstybėje sumokėtų? Įspūdingas sumas - todėl kitose ES valstybėse daugiau pinigų nuo BVP sunešama į biudžetą - mažesnė emigracija. O čia D.Nedzinskas padedamas buv.kultūros, o dabar jau chaltūros viceministro R.Augustinavičiaus ruošiasi pakartoti visus blogiausius LT scenarijus - vėl apgavystės, machinacijos teisės aktais, dalies paminklosauginių reikalvimų slėpimas, paveldu besirūpinančių pareigūnų prievartavimas, paveldo griovimas, politikų tvirkinimas.
Amen R.Augustinavičiaus reputacijai - tegul už tai dėkoja D.Nedzinskui. O tam nusispjaut - kam jam reputacija, kai tiek milijonų nekaltų mokesčių mokėtojų ir pensininkų sąskaita susikombinavo dirbdamas VP imperijose. Ypač patiko tas "NU...":
"R. Augustinavičius: Dariau, čia mes sustojam, nes diskusija nebeveda toliau niekur. Mes vėl nukrypstam… Bet esminis dalykas yra kalva, aš taip suprantu?
G. Abaravičius: Ne, netgi pasakykime taip: šito pastato santykis su kraštovaizdžiu.
R. Augustinavičius: Dariau, leiskit man kalbėt, neaštrinkit situacijos.
D. Nedzinskas: Tyliu.
R. Augustinavičius: Bet vis tiek reikia daugiau mažiau žinoti, tas kraštovaizdis kokia apimtim. Visa apimtim… akcentas kalva ir panašiai…
G. Abaravičius: Bet mes gi neprojektuosim už architektą…
R. Augustinavičius: Mes turim pasakyti sąlygas, ką mes saugom. Kas tas kraštovaizdis. Kur jis prasideda ir kur jis baigiasi. Čia mūsų kompetencija. Nu?".

2017-03-01

Vietoje Trakų paveldą užstojančio D.Nedzinsko prekybcentrio-paminklą biudžeto vogimo schemoms: džiugintų akį,stabdytų emigraciją.

Siūlau vietoje Dariaus Nedzinsko suplanuoto prekybcentrio, kuris užstotų Trakų paveldą, statyti paminklą biudžeto lėšų vogimo schemoms: jis džiugintų akį, keltų nuotaiką, mažintų emigraciją. Apie architektūrą nerašysiu - kokia dar architektūra lietuviškuose prekybcentriuose? D.Nedzinskas nori užstoti Trakų paveldą. Bet vietoje šabakštynų – griūvančios autobusų stoties ir jos aplinkos nebūtinai turi būti HiperRimi. Nebent norime paminklo mažoms algoms. Gali būti aikštė, pieva, parkas. Stiklobetoniniai vienkartiniai (dešimčiai metų) monstroidiniai prekybcentriai gali būti lomose, kad negadintų istorinių kraštovaizdžių. Amerikonai "apgriuvusiame kvartale sutvarko apleistą vietą" įrengdami ten ... parką, pvz. Vašingtono centre: https://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalin%C4%97_al%C4%97ja

Tuo tarpu LT VPrekymoidai/rimoidai/ikimonai neva šabakštynuose stato monstroidiškai stikliniškus betonoidus. Nes pinigai jiems visatos centras, kaip ir politikams, kurie iš tų koncernų gauna auksinius laikrodžius, arba eurus alkoholio dėžutėse, ir kurie išduoda leidimus statyti megaprekybcentrius miestų centruose. Nors visas pasaulis iš 19 a. pab. praktikos žino, kad juos galima statyti tik miestų pakraščiuose, nes kitaip nužudomas smulkusis verslas, o transporto kamščiai paralyžiuoja centro gyvenimą.

Jei statytų LIDL-as, tai jų pastatas bent būtų žemesnis, o algos - keliais šimtai eurų didesnės, nei pas LT prekybcentrių „pseudoviarslynikus"- būtų bent jau kažkoks argumentas statyboms.

Dabar D.Nedzinskas savo milijonais, kuriuos inteligentiškai tariant NUGVELBĖ iš nekaltų mokesčių mokėtojų per LEO LT schemą ir panašias (prisidengimas neįgalių įmonėms pavagiant dešimtis mln.LT PVM-o, turto perkainavimas išsimokant milžiniškus dividendus elektros įmonėse, plius kompensacija už LEO LT numarinimą) nori investuoti užstodamas Trakų paveldą.

Na jau ne. Nebent peršviečiamą paminklą tų pseudoviarslinykų biudžeto lėšų vogimo schemoms - tada galima jį ir didesnį. Ir būtinai bareljefą su štai tokiu siužetu: brudauskai iš mokesčių inspekcijų dangsto tas vogimo iš skurstančių emigrantų ir galo su galu nesuduriančių pensininkų schemas, už tai gaudami auksiniškai briliantiškus laikrodžius (žr.: http://puteikis.lt/seimo-narys-naglis-puteikis-klausia-kodel-netiriamas-galimas-buvusio-vmi-virsininko-d-bradausko-kysininkavimas/), kuriuos koncernai nupirkdavo iš tų pačių nušvilptų PVM-ų, koncesijų, statybinių sutartinių pseudokonkursų ir privačios/valstybinės partnerystės (prisiminkime Balsių mokyklos statybą).

Todėl pasirašykite peticiją dėl Trakų paveldo apsaugos: http://peticijos.lt/visos/72276

2017-02-28

Šviežiai paskirtas vyr.antikorupcinis prokuroras Martynas Jovaiša uoliai gina buv.VMI vadovą D.Bradauską - neva tas ima dovanas tik už visuomenei naudingus veiksmus.

DĖL NEPRADEDAMO IKITEISMINIO TYRIMO DĖL GALIMAI KORUPCINIŲ BUVUSIO VMI VIRŠININKO D. BRADAUSKO VEIKŲ.

Šį laišką paskatino Jums parašyti labai keistas neseniai pradėjusio dirbti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos atsakymas į mano klausimą, kodėl prokuratūra netiria buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko galimai paimto iš koncerno kyšio, kurio paėmimo aplinkybės detaliai atsiskleidžia Finansų ministerijos paviešintoje tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje. M. Jovaišos atsakymas buvo toks: o ką ten tirti – jei ką ir paėmė, tai gal už visuomenei naudingus darbus. Manau, kad tai yra neįtikėtinai ciniškas atsakymas, tuo labiau, kad jis nuskambėjo girdint visai Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai. M. Jovaiša, matyt, galvoja, kad jis be tyrimo gali spręsti, kad yra teisinga, kas neteisinga, kas yra korupcija, o kas nėra, ir kad tai yra išimtinė jo, kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo, kompetencija. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydamas Jūsų pateikti atsakymą į svarbų klausimą dėl galimos aukšto rango tarnautojo korupcijos.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai paskelbtoje 2017 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 12.13-TN2 dėl tarnybinio nusižengimo (http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/tyrimoisvadapdf.pdf) bei kituose viešuose šaltiniuose (pvz., http://www.delfi.lt/verslas/verslas/paviesino-d-bradausko-pokalbius-pribloskianti-leksika.d?id=73510246) perskaičiau, kad:
1. VMI viršininkas Dainoras Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu buvo keturis kartus susitikęs su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
2. 2015-08-07 viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ įvykusio susitikimo metu VMI viršininkas D. Bradauskas su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu aptarinėjo VMI atliktus ir atliekamus UAB „Vilniaus prekyba“ ir jų akcininkų kontrolės veiksmus. Tokiu būdu VMI viršininkas D. Bradauskas atskleidė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui informaciją, žinomą tik mokesčių administratoriui, apie mokesčių mokėtojus J. N., G. M., M. M. (informaciją apie šių asmenų patikrinimus ir jiems priskaičiuotas mokesčių sumas) bei UAB „Leksita“ (informaciją apie įmonės mokestinio tyrimo procesą), tuo pažeisdamas atitinkamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas („LR MAĮ“).
3. 2015-08-07 viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ įvykusio susitikimo metu VMI viršininkas D. Bradauskas nurodė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui prašymą dėl reorganizacijos teikti per Tomą (patikrinimą atlikusiai Finansų ministerijos komisijai šio asmens tapatybė žinoma) ir pridėti pageidaujamą gauti atsakymą, bei pažadėjo, kad šis prašymas atsidurs pas jį (D. Bradauską) ir jis toliau informuos apie šio prašymo nagrinėjimo eigą, o jeigu reikės, ir pakoreguos.
4. VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu sistemingai ir kryptingai (buvo susitikęs net 4 kartus) susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, nors tuo pat metu VMI atliko „MG Baltic“ įmonių grupės mokesčių administravimo veiksmus ir jos akcininkų mokestinius patikrinimus. Už suteiktą informaciją ir glaudų bendradarbiavimą VMI viršininkui buvo žadama atsilyginti, jį palaikyti politinėje arenoje, jo nepamiršti, taip pat buvo įteikiamos dovanos.
5. VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, šiurkščiai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, t. y. susitikimų su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu metu viešose vietose (viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kavinėje) buvo labai nemandagus, savo kalboje vartojo daug necenzūrinių žodžių (pizdū, pizdiec, blet, pohui), žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), būdamas įstaigos vadovu elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausio lygio valstybės politikams ir valstybės pareigūnams bei valstybės institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo, kaip VMI vadovo, galias ir galimybes („aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“), nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priėminėjo dovanas („čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo jam suteiktais įgalinimais („esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia..“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).
Nesu teisininkas, bet man labai akivaizdu, jog tokiais veiksmais aukšto lygio valstybės tarnautojas – buvęs VMI viršininkas D. Bradauskas – padarė ne tik tarnybinius nusižengimus, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus.
Minėtoje Finansų ministerijos išvadoje  ne vienoje vietoje tiesiogiai nurodyta, jog D. Bradauskui buvo teikiamos dovanos , be to, apie tai galima spręsti ir iš pateiktų D. Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento pokalbių ištraukų, pavyzdžiui: „čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi. Tuo tarpu teismų praktikoje kaip tik pažymima, kad „kyšis asmeniui gali būti įteikiamas atvirai arba užmaskuotai (pavyzdžiui, kaip dovana asmeninės kaltininko šventės proga <...>). Kyšio gavimo ir priėmimo būdas kvalifikuojant veiką reikšmės neturi – svarbu, kad turtinė nauda kaltininkui buvo suteikta už jo pasinaudojant tarnybine padėtimi atliktus (neatliktus) veiksmus ir kad jis suprastų tai ir norėtų tokios naudos.“
Kodėl Jūs iki šiol dėl šitų dalykų nepradėjote ikiteisminio tyrimo?
Pagarbiai,  Seimo narys Naglis Puteikis

2017-02-27

DĖL BRUTALIŲ PAVELDO NAIKINIMO ATVEJŲ VERTINIMO IR TOKIOS PRAKTIKOS UŽKARDYMO

Kreipiausi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą DĖL BRUTALIŲ PAVELDO NAIKINIMO ATVEJŲ VERTINIMO IR TOKIOS PRAKTIKOS UŽKARDYMO, prašydamas apsvarstyti šias aktualias paminklosaugines problemas ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas (dvi iš nurodytų 5 problemų, t. y. Trakų autobusų stoties/prekybos centro ir „atstatomos“ Anykščių pilies – prašyčiau apsvarstyti kaip įmanoma greičiau):
1. Planuojamą didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statybą Trakuose prie autobusų stoties, kuri taptų dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikintų unikalų šio istorinio miesto mastelį. Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija (http://peticijos.lt/visos/72276/pasirasyti).
2. Dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“, paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale lt (http://www.delfi.lt/veidai/kultura/barbariski-zaidimai-butaforinemis-pseudopilimis-ant-vorutos-piliakalnio.d?id=73739062), aprašytą tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantį buvusios pilies atstatymą. Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančios kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas.
3. Ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objekto, kuris ne iki galo ištirtas. Pvz., Obelių senkapis prie Obelių ežero Ukmergės rajone yra ištirtas ne iki galo, pačiame ežere taip pat palikta neištirtų po vandeniu esančių palaidojimų. Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI-XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba kasant kūdrą sunaikinti XVI-XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžių, tokių atvejų turėtų būti daugybė.
4. Ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI-XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau statant gynybinius įrengimus buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624-1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komisija mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?

5. Analogišką aukščiau aprašytai situaciją, kuri šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komiteto manymu, yra normali, atsižvelgiant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?
Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis