2018-06-12

Bandome užbėgti už akių teisėjų ”žaidimams” su Misionierių statybomis:

"Tokia situacija paskatino Seimo narį N. Puteikį kreiptis į LVAT pirmininką G. Kryževičių, kuris paprašytas paaiškinti, kokios automatiškai bylas teisėjams skirstančios kompiuterinės programos ydos nulėmė R. Klišausko paskyrimą kolegijos pirmininku, nepaisant to, kad jis buvo pranešėju anksčiau nagrinėtoje byloje dėl to paties teisės akto. Jei kompiuterinėje programoje nėra numatyti saugikliai, leidžiantys išvengti tokių atvejų, N. Puteikis paragino LVAT pirmininką imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų pakeista.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei pastaruoju metu teigiama, anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą LVAT nepasisakė dėl paveldosauginių argumentų - 2018 m. sausio 2 d. priimtu sprendimu LVAT nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais. Todėl paveldosauginiai argumentai, kuriais remiantis ginčijamas specialiojo plano teisėtumas, iki šiol yra neįvertinti".

2018-05-25

Norint apsaugoti SODRĄ, reikia atstatydint du ministrus.

Paaiškėjo trečias valstiečių rinkėjų išdavikas. Nepatikėsite kas. Kad finansų ministras dirba ne daugumai dirbančiųjų ir ne pensininkų labui, o investicinių fondų pelnui, nė kiek nestebina, nes jis išeivis iš ten. Kad tą patį daro Premjero patarėjas Lukas Savickas, taip pat nestebina, nes jis taip pat iš ten - iš Investuotojų forumo, kurio branduolį sudaro bankai ir jų bei kitos investicinės bendrovės. Bet kad 2% iš SODROS, t. y. iš dabartinių ir būsimų pensininkų nori atimti ir juos permesti investiciniams fondams buvęs Caritas vienas iš vadovų, tai sukrečia: pas socialinės apsaugos ministrą L. Kukuraitį patarėju dirbęs ir iš ten išstumtas viešą interesą ginantis ekonomistas R. Lazutka liudija: „SADM pensijų skyrius dirba kaip privačių fondų valdytojų marketingo padalinys." L. Kukuraitį ministru pasiūlė T. Tomilinas. Tomai, laikas atšauktį šį ministrą. Finansų ministrą atšaukti bus sudėtingiau, nes spėju, kad jį pasiūlė bankai. Bandau prognozuoti, kad kol šie su ministrai dirbs, tol nebus įvykdyti priešrinkiminiai valstiečių pažadai dėl pensijų ir algų padidinimo bent jau iki Latvijos lygio, nors ten silpnesnė ekonomika ir mažesnis BVP vienam gyventojui. Nes bus toliau apkraustoma SODRA, nebus jokių progresinių mokesčių nuo visų pajamų, nebus nė vienu procentu priartėta prie kaimynų biudžeto perskirstymo - pas juo 34-35% nuo BVP, pas mus - 30%. Tas skirtumas yra 1,6 MILIJARDO !!! , Karlai, MILIJARDO €/metams - kaip tik tiek trūksta iki kaimynų algų viešam sektoriuje, vidutinės algos ir vidutinės pensijos. Laikas rinktis į mitingus ir reikalauti šių dviejų ministrų atsistatydinimo!!! 

2018-05-24

Prašyčiau įvertinti mano vlogą - kaip kandidato į prezidentus interviu Laisvės TV, paspausdami nykštį.

Nepietauju su koncernų atstovais, už rinkimus moku iš savo kišenės, siekiu, kad didžiausius mokesčius mokėtų daugiausiai uždirbantys. O ne atvirkščiai, kaip yra dabar, kai gaunantys minimumą išlaiko ligonines, mokyklas, policiją:
https://m.youtube.com/watch?v=EUJQx6Kv9UA N. Puteikis

Pasiūliau mažinti turtinę nelygybę skirant ES lėšas pirmiausia smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Mano iniciatyva Seimo Ekonominės galios koncentracijai žemės ūkio sektoriuje tirti grupė aiškinsis, kokie Lietuvos politikai, kada ir kodėl pasirinko ES paramą žemės ūkiui teikti ne vienam ūkiui, kaip kad yra absoliučioje daugumoje ES šalių, o vienam hektarui, kas labai didina turtinę nelygybę kaime. To rezultatas bus siūlymas keisti šią ydingą praktiką - pirmiausia remti smulkų ir vidutinį ūkį. N. Puteikis

2018-05-14

Naujas teisingumo ministras - ar ir vėl bus atstovaujami tik stipriausieji ir turtingiausieji?

Labai keistas naujai paskirto teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus prioritetas - rūpestis kalėjimų sistema.
Kas atstovaus Teisingumo ministerijoje tuos, kurių interesus pažeidžia antstoliai ir kurie laukia politikų žadėto tarėjų grąžinimo į teismus. Nes Lietuva praktiškai vienintelė, kurioje visuomenė beveik niekaip nedalyvauja teismų darbe. O kodėl naujasis ministras nežada grąžinti tarėjų į teismus?
Kodėl nežada žaboti ir skaidrinti antstolių turtėjimą silpniausiųjų visuomenės sluoksnių sąskaita. Juk jų pajamos per mėnesį atskaičius išlaidas sudaro daugiau nei 10 tūkst. eurų/mėn. Ar tai proporcingos valstybės funkciją vykdančių privačių asmenų pajamos lyginant su likusia visuomenės dalimi?
Tada jau ir kalėjimais galėtų užsiimti, bet kodėl jie pirmoje vietoje, o apie tarėjus ir antstolius nė žodžio? Gerai, kad Prezidentė akcentavo kandidatui ir antstolių neproporcingo turtėjimo problemą, bet ji nė žodžio neužsiminė apie tarėjų institucijos grąžinimą į teismus. O ar išgirs jos siūlymą dėl antstolių naujasis ministras?
Jei neišgirs, tai ar nebandys tęsti ankstesnių Teisingumo ministrų praktiką į pavaduotojus priimti suinteresuotų teisininkų grupių lobistus – antstolį, notarą, bankroto administratorių ir advokatą? Tada būtų kaip visada – jų geras gyvenimas tik dar labiau pagerės, o kam rūpi milijonas dirbančių pagal darbo sutartis ir tiek pat įvairių pensijų gavėjų? Kas atstovaus jų interesus Teisingumo ministerijoje? Juk aukščiau paminėtos grupės iki š.m. mokėjo mokesčius kaip ir smulkūs verslininkai – ar teisinga valstybei remti juos per mokestines lengvatas, kai jie šitaip turtėja, nes tokias sąlygas sudaro ankstesnių teisingumo ministrų patvirtinti antstolių plėšikiški įkainiai? Ar atras savyje pilietiškumo naujasis ministras ir ar išdrįs tokius antkainius sumažinti?

2018-04-28

Lietuvos centro partija prašo Jūsų paramos - 1 procento GPM!

Lietuvos centro partija prašo Jūsų paramos - 1 procento GPM!

Lietuvos centro partija (kodas 195725380) negauna jokios paramos iš valstybės –jokių dotacijų, skirtingai nei didelės partijos. Todėl Jūsų parama mums labai svarbi.
Būtume Jums dėkingi, jei iš Jūsų 3 (trijų) proc. GPM paremtumėte Lietuvos centro partiją, skirdami jai 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio. Šį vieną procentą galima skirti tik politinėms partijoms. Kitus 2 procentus iš savo pajamų mokesčio galima skirti kitoms nepelno įstaigoms ir organizacijoms.

KAIP SKIRTI 1 % LIETUVOS CENTRO PARTIJAI:

Skirti 1 proc. partijoms ir 2 proc. savo Gyventojų pajamų mokesčio pelno nesiekiančios organizacijoms (iš viso 3 proc.) gali tik deklaruojantys savo pajamas , arba pirkę verslo veiklos liudijimus.
Jei dar niekam neskyrėte, tai galite padaryti iki 2018 gegužės 2 d. 23:55 el. būdu ir gyvai VMI-e iki 2018 05 02 d. 18:00.
Jei kažkuriai partijai jau skyrėte 1 % , o nepelno organizacijoms 2 %, tai iki 2018 rugpjūčio 20 d. - dar pusmetį galite el. būdu koreguoti Jūsų anksčiau teiktą deklaraciją skirdami kitiems, arba jei neskyrėte partijai, tai galite papildyti .

KAIP TAI PADARYTI EL.BŪDU?

Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos https://deklaravimas.vmi.lt
Meniu eilutėje kairėje spauskite pateikti dokumentą / pildyti naują dokumentą.
Suraskite formą, kurios kodas FR0512 v.3
Spauskite „pildyti formą tiesiogiai portale".
Užpildykite reikiamus laukus:
E1 – gavėjo tipas: 2;
E2 – gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 195725380- tai Lietuvos centro partijos kodas
E4 – mokesčio dalies dydis: 2 %.
Galima pažymėti, kad paramą skiriate iki 2020 m.
Neužmirškite, kad skirdami 2 % nepelno organizacijai, dar 1% (trečią) galite aukoti savo pasirinktai partijai.
Jei klaidų nėra, spauskite „pateikti prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms".

Naglis Puteikis
 
P.S.: pridėtose nuotraukose matote mano pasirinkimą – pirmoje eilutėje skyriau 1 proc. Lietuvos centro partijai , o antroje eilutėje 2 proc. skyriau Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui (kodas 304585020), bet Jūs, tikėtina, skyrėte kitai nepelno organizacijai, arba išskaidėte tuos du proc. kelioms iš jų.


P.P.S: štai tikslus VMI rekomenduotas būdas, kaip patikslinti jau pateiktą deklaraciją ir kaip tai padaryti per ateinantį pusmetį - https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/-/asset_publisher/Pec85c90jXW4/content/ar-gali-gyventojas-patikslinti-jau-pateikta-mokesciu-administratoriui-fr0512-prasyma-/10174

2018-03-13

LEO LT atstovas D.Nedzinskas dvi dienos iki LEO LT projekto pristatymo Vyriausybei, perdavė 2,5 mln.litų grynais Vyriausybės konsultantui teisingumo klausimais V.Markevičiui.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui

Originalas siunčiamas nebus Nr. SN-S-0306/2018-6 
2018 m. kovo 12 d.
 DĖL D. NEDZINSKO PASKOLOS V. MARKEVIČIUI          

                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e-XXXX paaiškėjo, kad Darius Nedzinskas ... 2007 m. gruodžio 17 d. be palūkanų (neatlygintinai) suteikė 2500000 (dviejų milijonų penkių šimtų tūkstančių) litų paskolą Vytautui Markevičiui ...

Mano žiniomis, aukščiau nurodytas D. Nedzinskas yra verslininkas, buvęs „Vilniaus prekybos" akcininkas, amžiaus afera vadintos Leo LT kūrimo metu vadovavęs privačiai įmonei „NDX energija" ir aktyviai prisidėjęs prie to, kad būtų priimti valstybei žalingi sprendimai (žr. interneto portale alfa.lt 2007 m. lapkričio 19 d. paskelbtą straipsnį „NDX energija" iškėlė ultimatumą valstybei (papildyta), https://www.alfa.lt/straipsnis/157924/ndx-energija-iskele-ultimatuma-valstybei-papildyta), o V. Markevičius – advokatas, vienas iš advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai partnerių, nuo 2006 m. liepos mėnesio buvęs tuomečio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo neatlygintinu patarėju teisėsaugos klausimais (žr.: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-11540734111153040703-premjero-patar%C4%97j%C5%B3-komand%C4%85-papildys-politologas-m-jurkynas.htm; interneto portale infolex.lt 2008 m. kovo 18 d. paskelbtą V. Markevičiaus interviu: https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=50&str=20772).

Atkreiptinas dėmesys, kad Leo LT projektas buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Seimui ir visuomenei 2007  m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus dviems dienoms po to, kai D. Nedzinskas neatlygintinai paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų.


                      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašau pagal kompetenciją:
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – ištirti, ar 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartis, kuria D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijonus eurų, nėra apsimestinis sandoris, o šiai prielaidai pasitvirtinus priimti būtinus sprendimus.
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – ištirti nurodytos paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, įvertinant, ar jos nesuteikia pagrindo pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtos Leo LT įsteigimu suinteresuotos verslo grupės įtakos politikams, o jei ši prielaida pasitvirtintų – priimti būtinus sprendimus.

PRIDEDAMA:
1.      2018-02-21 D. Nedzinsko atsiliepimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e-XXXX, nuasmeninta kopija;
2.      2007-12-17 D. Nedzinsko ir V. Markevičiaus paskolos sutartis, nuasmeninta kopija.

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

2017-12-19

Neliečiamybę išsaugojęs Puteikis išvengė šmeižto bylos.

Neliečiamybę išsaugojęs Puteikis išvengė šmeižto bylos.
Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nutraukė procesą, kuriame privatus asmuo parlamentarą Naglį Puteikį siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimo šmeižto.
Antradienį teismo priimta galutine ir neskundžiama nutartimi konstatuota, kad negavus Seimo sutikimo panaikinti Lietuvos centro partijos vadovo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario teisinę neliečiamybę, procesas šioje byloje negalimas.
Spalio 12 dieną už siūlymą naikinti imunitetą balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, 37 susilaikė. Toks sprendimas priimtas visų Seimo frakcijų, išskyrus liberalų, atstovų balsais. Parlamentaro imunitetas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
https://m.delfi.lt/aktualijos/article.php?id=76686919

Premjeras S. Skvernelis nenori tirti, kodėl A. Kubiliaus premjeravimo laikais skolintąsi taip brangiai?

Premjeras S. Skvernelis nenori tirti, kodėl A. Kubiliaus premjeravimo laikais skolintąsi taip brangiai?
Labai keista, bet premjeras S. Skvernelis balsavo prieš komisijos, kuri tirtų, kodėl taip brangiai skolintąsi A. Kubiliaus premjeravimo laikais, įtraukimą į šios dienos darbotvarkę. Natūralu, kad prieš balsavo ir TS-LKD, liberalai, nes jie buvo tuometinės koalicijos dalimis. Bet kažkodėl nenori šio klausimo tirti ir G. Palucko socialdemokratai. Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, kad iš Valstiečių frakcijos premjero norą netirti palaikė dar ir S. Jakeliūnas ir R. Baškienė:
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-28301

2017-12-16

Politologė R.Urbonaitė mano, kad LCP reitingai susiję iš esmės su mano pasirodymais TV.

Politologė R.Urbonaitė mano, kad LCP reitingai susiję iš esmės su mano pasirodymais TV.
Ji mano, kad rinkėjai nežino apie mano veiklą Seime. Gal ji teisi, gal per mažai patenka informacijos, pvz. apie mano teiktus projektus, kurie panaikintų GPM mokesčius MMA gavėjams, didintų algas mažiausias algas gaunantiems biudžetininkams, pvz.socialiniams darbuotojams, mokslininkams, dėstytojams, didintų gydytojams nuo sausio 1 d. 30 %, mažintų antstolių savivalę, advokatų monopolį, neleistų Seimo nariams didintis algų, kai nuo estų vidutinės algos atsiliekame net 350 į rankas ir tokiu būdu atotrūkis tarp LT turtingiausių pajamų ir mažiausių visą laiką didėja.
Nors pranešimus apie šias iniciatyvas visada siunčiu visai žiniasklaidai, bet kol kas tik viena pateko į viešumą - dėl Seimo narių algų nedidinimo.
Reikės kažką sugalvoti.

"Pagalbos ranką ištiesė žiniasklaida: Centro partija susirenka tam tikrą protesto balsą, mano Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Nors naujų reitingų politologė nesureikšmina dėl paklaidos, ji taip pat primena, kad per praėjusius Seimo bei prezidento rinkimus N. Puteikis surinko nemažai balsų.
„Žmonės ieško alternatyvų. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ši partija iš reitingų lentelių nedingsta. Bet tai labai priklausys nuo bendros situacijos politinės, kiek yra to vadinamo nusivylimo. Iš kitos pusės, mes turime dalį žmonių, kurie ieško naujų gelbėtojų. Akivaizdu, kad N. Puteikis, nors ir atrodė išbarstęs potencialą, bet tai nereiškia, kad jis negali jo surinkti, nes yra Seime, politikoje, turi savo partiją", - tv3.lt kalbėjo R. Ubonaitė.
Vis dėlto politologė pastebi, kad lietuvis rinkėjas – labai nepastovus, todėl N. Puteikio partijai reikėtų turėti tolimesnę strategiją, kad pavyktų išlaikyti reitingus.
„Kadangi mūsų rinkėjai yra labai nepastovūs, nestabilūs, mėgsta šokinėti nuo vienos partijos prie kitos, tai mes tą galime matyti ir apklausose. Prognozuoti mūsų rinkėjo faktiškai negalime. Dalis rinkėjų vis dar nori tų naujų gelbėtojų, kai nusivilia naujais, bet senais gelbėtojais. Tai niša naujiems politiniams dariniams, kurie žada šviesų rytojų, yra", - sakė pašnekovė.
Akylesnis politikos ir Seimo veiklos stebėtojas gali matyti, kad N. Puteikis tikrai nežiba savo darbais Seime – nėra nei ypatingų iniciatyvų, nei girtino aktyvumo. R. Urbonaitė sako, kad N. Puteikis savo žinomumą didina per televizijos laidas.
„N. Puteikis bando maksimaliai išnaudoti žiniasklaidą, dažnas svečias yra laidose, kurias kiti politikai linkę ignoruoti. Pavyzdžiui, žurnalistės R. Janutienės laidos, kurios yra įdomios, pavadinkime švelniai, tai jis jose dažnas svečias. Pusiau pramoginėse irgi dalyvauja. Kažkokia auditorija tas laidas žiūri. Tai natūralu, kad jis bando išnaudoti viešąją erdvę, nepaisant to, kad apie N. Puteikio kaip politiko veiklą Seime turbūt šiandien joks rinkėjas nieko negalėtų pasakyti", - kalbėjo R. Urbonaitė".
https://www.tv3.lt/m/naujiena/938135/n-puteikio-partija-pamyne-liberalus-balsa-skyre-protestuojantys