2010-02-20

Kodėl paprasti piliečiai ir oligarchai su skirtingais jausmais žiūri į sandorius su Kremliaus bendrovėmis

Fotografijoje - K. Čilinskas

K.Čilinskas: B.Lubiui derėtų patylėti, o ne mokyti Prezidentę

Nuo Prezidentės nusilenkimo Maskvai būtų pilnesnės nebent oligarchų, o ne paprastų Lietuvos piliečių kišenės, teigia nepolitinio Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Jis pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės principingai pozicijai Rusijos atžvilgiu ir atsisakymui dalyvauti Kremliaus rengiamose iškilmėse.

K.Čilinskas laiko teisiškai ir etiškai nekorektišku viešą Pramoninkų konfederacijos pirmininko B.Lubio pasisakymą, kuriame šis demonstruoja nedviprasmišką spaudimą Prezidentei dėl jos sprendimo nevykti į Maskvą. Teisinėje valstybėje, pasak K.Čilinsko, stambiojo verslo įtaka turi būti atribota nuo politikos, tačiau Lietuvos oligarchija to nepaiso.

B.Lubys savo kišimąsi į Prezidentės sprendimą pridengia susirūpinimu, kaip Lietuva išsimaitins. Palyginę B.Lubio turtus ir kasdienius „rūpesčius" (pvz., kaip išplėsti savo valdas prestižiniame Žvėryno rajone) su kasdienine paprastų žmonių kova už išlikimą, kai pensija mažesnė už buto šilumos kainą, suprasime, kodėl paprasti piliečiai ir oligarchai su skirtingais jausmais žiūri į sandorius su Kremliaus bendrovėmis.

Pasak K.Čilinsko, stambiųjų monopolijų savininkai su nostalgija prisimena, kaip jie lydėjo Prezidentus į Maskvą. Po tų vizitų pagerėdavo Lietuvos monopolistų finansiniai reikalai, ir B.Lubiui čia nėra kuo skųstis. Tačiau Lietuvos piliečiams Rusijos kontroliuojamos energijos paslaugų kainos nuolat didėdavo ir tebedidėja.

K.Čilinsko teigimu, taip yra dėl to, kad Kremliaus kontroliuojamos energetikos bendrovės veikia korupcijos metodais. Visa nauda, dėl kurios susitariama su Kremliaus bendrovėmis, yra padalijama tarp susitariančių šalių monopolistų ir administracijos atstovų. Augant kyšių dydžiams, auga ir kainos.

Todėl, teigia K.Čilinskas, Lietuvos žmonių interesas yra ne oligarchinių-korupcinių santykių su Rusija tvirtinimas, o atvirkščiai - ryžtingas posūkis į skaidrų apsirūpinimą energetiniais ištekliais. Ukrainos ir kitų su Rusija „susirišusių" valstybių pavyzdys rodo, kad Rusija niekada nebus patikimas partneris, ypač toms valstybėms, kurias Kremlius vis dar priskiria „imperijos pakraščiams".

Pasak K.Čilinsko, Jungtiniam demokratiniam judėjimui Lietuvos Prezidentės principingas požiūris priimtinas dar ir todėl, kad Rusijos demokratinės jėgos ir žmogaus teisių organizacijos su viltimi laukia, kad Europos valstybės principinių žmogaus teisių ir laisvių vertybių neiškeis į Kremliaus trumpalaikę ekonominę „dovaną"  Lietuvos ar kitos    ES monopolistams.

Valstybė nekovoja su sukčiais

Nuotraukoje - kelionių organizatoriumi prisistatančios bendrovės "Amber promotion", o iš tikrųjų mulkintojų vadybininkas Anthony Grima siūlo žurnalistams duoti į snukį

N.P.: tyčia ėjau į mulkintojų renginį, nes buvau girdėjęs, kad tokie sukčiai, kurie dangstosi kitų firmų teikiamomis pasaugomis, yra valstybės globojami. Taip ir paaiškėjo - kelionių organizatoriumi prisistatanti bendrovė "Amber promotion", nežiūrint į prieš kelis mėnesius nuskambėjusį skandalą Vilniuje, nors ir skundėsi apgauti piliečiai, bet Turizmo departamentas vis tiek jiems išdavė leidimą veikti – t.y. ir toliau mulkinti žmones.

Ką jie ir bandė tęsti Klaipėdoje, bet ne „ant tokių" užsirovė:

Prieštaringieji "Amber promotion" kelionėmis viliojo ir klaipėdiečius

Kl.lt 2010-02-19, 11:21Asta Aleksėjūnaitė

Kumščiai: agentūros atstovas, išvydęs žurnalistus, puolė prie dienraščio fotografo ir pagrasino sudaužyti aparatą.

Prieštaringai šalyje pagarsėjusi kelionių organizavimu užsiimanti įmonė ėmėsi veiklos ir Klaipėdoje. Į prezentaciją sukvietusi žinomus klaipėdiečius ji ir čia sukėlė sumaištį – vieni buvo išvyti iš renginio, kiti pasijuto apkvailinti.

Suviliojo laimėtais prizais

Kelionių organizatoriumi prisistatanti bendrovė "Amber promotion" pagarsėjo pernai po Vilniuje rengtų susitikimų su klientais.

Pasipiktinusių žmonių pareiškimų tą kartą sulaukė ir teisėsauga. Sostinės ekonominėje policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šios įmonės veiksmų.

Trečiadienį viename Klaipėdos viešbutyje šios įmonės atstovai susikvietė būrį klaipėdiečių kelionėms pristatyti.

"Nustebino jau pirmasis jų skambutis. Man buvo pranešta, kad aš loterijoje laimėjau vieną iš trijų prizų – plazminį televizorių, vaizdo kamerą ir laikrodžių rinkinį. Į mane kreipėsi vardu, todėl aš labai abejoju, ar nėra pažeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Iš kur ši įmonė gavo mano asmeninį telefoną? Jokioje loterijoje nedalyvavau, tačiau labai mėgstu keliauti, todėl nusprendžiau ateiti", – pasakojo žinomas renginių organizatorius klaipėdietis Giedrius Gustas.

Žinoma klaipėdiečių pora Nika ir Naglis Puteikiai taip pat sulaukė kvietimo.

"Jau vos įžengus į salę padvelkė kažkuo nelabai aiškiu – atvykėliai buvo susodinami po du prie kiekvieno stalelio, kitų žmonių veidų nesimatė. Su jais individualiai dirbo po vieną vadybininkę. Tai kvepėjo smegenų plovimu", – kalbėjo N.Puteikienė.

Užrakino salės duris

Klaipėdiečiams buvo pranešta, kad pristatymas vyks pusantros valandos.

Drįsusiems pareikšti, kad tiek laiko dirbantys žmonės negalės skirti, organizatoriai pareiškė, jog išeiti viduryje renginio negalima.

"Mane net nustebino, kad Anželo vardu prisistatantis vyriškis užrakino salės duris. Pasijautėme lyg įkaitai", – pasakojo N.Puteikienė.

Kita šiame pristatyme dalyvavusi klaipėdietė teigė buvusi nemaloniai nustebinta šios įmonės vadybininkių elgesio.

"Organizatorių atstovės tonas buvo perdėm saldus, dirbtinai mandagus, tačiau tuo pačiu įsakmus, neleidžiantis prieštarauti, todėl jau nuo pat pradžių nuteikė nemaloniai. Juk buvome pakviesti kaip laimėtojai atsiimti jau laimėtų prizų, sužinoti apie keliones, o čia štai – kliūtys", – dienraščiui skundėsi Rima.

Moterį nustebino žinia, kad be jos prizus laimėjo dar septynios klaipėdiečių poros.

"Mums paprašius parodyti būsimus prizus, išgirdome atsakymą, kad kai reikės, tai ir bus", – pasakojo Rima.

Kitas klaipėdietis ėmė klausinėti renginio organizatorių apie jų įmonę ir netrukus buvo išprašytas lauk.

"Net neabejoju, kad ten kažkas nešvaru. Jau po kelių mano klausimų šios įmonės atstovė pareiškė, kad aš tuoj pat išsinešdinčiau. Mano kolegė mobiliuoju telefonu nufotografavo salę. Tuomet jau kilo atviras konfliktas. Kai pasakiau, kad iškviesiu policiją, įmonės atstovas ėmė nebesirinkti posakių. Mums teko išeiti", – apie įsiplieskusį konfliktą pasakojo G.Gustas.

Grasino sudaužyti fotoaparatą

"Klaipėdos" žurnalistams pravėrus salės duris, neprisistatęs įmonės atstovas puolė aiškinti, kad jokia informacija nebus suteikta.

Dienraščio fotografui viešbučio koridoriuje nuspaudus fotoaparato mygtuką, "Amber promotion" vadybininkas puolė prie žurnalisto sugniaužtais kumščiais.

Pabandžius paaiškinti, kad koridorius yra vieša vieta, ir žurnalistai gali fiksuoti čia vykstančius įvykius, vadybininkas pagrasino, kad jei fotografas ir toliau fotografuos, bus sudaužyta fotografo įranga.

Tik pasirodžius policijos patruliams paaiškėjo, kas grasino dienraščio darbuotojams. Pardavimo vadybininko asistentas Anthony Grima vis reiškė pretenzijas dienraščio darbuotojams už klausimus, ar turi leidimus užsiimti tokia veikla.

Po skundų licenciją išdavė

Valstybės turizmo departamentas praėjusių metų pabaigoje viešai išplatino pareiškimą, kad įmonė "Amber promotion" neturi licencijos verstis kelionių organizavimo veikla.

"Taip, jie dirbo be leidimo, mes kreipėmės į Vilniaus apskrities policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši įmonė į departamentą kreipėsi tik sausio pradžioje. Pateikti dokumentai buvo tvarkingi ir nebuvo pagrindo neišduoti kelionių agentūros pažymėjimo. Jis išduotas sausio 18 dieną", – kalbėjo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Vaiva Vaitkaitytė.

"Kitas klausimas, tai šios įmonės sutartys su klientais – jos neatitiko teisės aktų, buvo nesąžiningos dėl jų nutraukimo sąlygų, todėl tyrimo ėmėsi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba", – sakė V.Vaitkaitytė.

Kreipėsi 55 nukentėjusieji

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo ir atlygintinų medicininių paslaugų skyriaus vedėja Solveiga Kuzienė tikino, kad vien tik jos skyrius tiria 55 gyventojų pareiškimus dėl "Amber promotion" veiklos.

"Iki vasario 15 d. ši įmonė turėjo mums pateikti naujų sutarčių su klientais pavyzdžius. Tačiau jose mažai kas pasikeitė, sumažėjo tik numatomų baudų suma. Tai aiškinasi mūsų teisės skyrius", – tikino S.Kuzienė.

Turizmo departamento specialistės V.Vaitkaitytės teigimu, įmone domisi ne tik šios dvi valstybinės įstaigos.

"Jos veikla yra stebima. Šia įmone susidomėjo ir prokuratūra bei Darbo ir Mokesčių inspekcijos", – pastebėjo V.Vaitkaitytė.

Vyko mulkių paieškos?

Vakar Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis Turizmo departamentui išsiuntė dar vieną pareiškimą dėl įmonės "Amber promotion" veiklos.

"Tai tikros mulkių paieškos. Mes su žmona aiškiai girdėjome kelionių pristatyme, kad ši įmonė dengiasi pasaulyje žinomos RCI kompanijos vardu. Iš pradžių vadybininkai aiškino, kad jie tėra šios tarptautinės kompanijos produkto reklamuotojai. Tačiau paprašius dokumentų, buvo prisipažinta, kad jokių atstovavimo pažymėjimų neturi", – kalbėjo N.Puteikis.

Vyko ir aukcionas

Naglis ir Nika Puteikiai "Amber promotion" pristatyme išbuvo iki pabaigos ir pasidomėjo, kuo baigsis renginys.

"Telefonu kviesdamiesi į renginį, jie net nepaminėjo "Amber promotion" vardo. Prisistatė žinomos RCI kompanijos vardu. Šios žinomos kompanijos koncepcija yra tokia – sumokėjęs nuo 5 iki 15 tūkst. eurų išsiperki nuo 1 iki 52 savaičių laikotarpį atostogoms viename RCI viešbučių 32 pasaulio šalyse. Esą sumokėjus šiuos pinigus galima išsipirkti rezervavimą visam gyvenimui. Šį produktą galima parduoti, paveldėti ir šia galimybe gali naudotis net proanūkiai", – pasakojo N.Puteikienė.

Nors Puteikiai liko vieninteliai iš visų dalyvių iki pabaigos.

"Prasidėjus aukcionui, buvo pasiūlyta 700 eurų suma už kelionę į Tenerifės salą. Tačiau į šią sumą įėjo tik apgyvendinimas penkių žvaigždučių viešbutyje be maitinimo ir be skrydžio", – kalbėjo N.Puteikienė.

Loterija – lifto fojė

Puteikiai pasakojo, kad iš salės vienas po kito išeidavo potencialūs klientai, o jos durys buvo mikliai užrakinamos iš vidaus.

"Likome paskutiniai. Mums pasiūlė dalyvauti žadėtoje loterijoje. Nusileidus į penktą aukštą, tiesiog fojė stovėjo stalas su dėže. Iš jos ištraukėme voką. Žinoma, jokio televizoriaus nelaimėjome. Mums buvo įteiktas laikrodis, kuris netiko net mūsų vaikams. Pasijutome lyg mus laikytų aborigenais. Tame pačiame voke buvo 50 proc. nuolaida aukcione pardavinėtai kelionei į Tenerifę. Prasidėjo spaudimas – buvo kartojama, kad pinigus reikia mokėti iš karto. Atsakius, kad neturime tokių grynųjų, buvo siūloma bėgti į bankomatą arba paieškoti kojinėje", – pasakojo N.Puteikienė.

Paprašius parodyti sutartį, N.Puteikienė aptiko įrašą, kad ją nutraukus, iš sumokėtų 350 eurų susigrąžinti galima tik 200. Jei pavėluoji pranešti per septynias dienas, gali apskritai likti be pinigų.

Pasijuto it musę kandęs

Kitas klaipėdietis Raimundas G. aiškino, kad susigundęs šio pasiūlymo kaina, atsikvošėjo tik po valandos.

"Tačiau įdomiausia dalis prasidėjo pabandžius nutraukti sutartį. Atsikvošėjęs, nuskubėjau atgal su prašymu ją anuliuoti, tebuvo praėję pusantros valandos. Man pareiškė, kad pretenziją turiu siųsti faksu. Išsiuntęs paskambinau, tačiau įmonės atstovė pareiškė, kad nieko nėra gavusi. Siunčiau pretenziją ir elektroniniu paštu, tačiau taip pat – jokio atsako. Manau, nei fakso, nei laiško nebuvo norima gauti. Tuomet nusprendžiau siųsti registruotu laišku", – kalbėjo Raimundas.

Ne vien šis vyras pasijuto it musę kandęs. Vakar į šios įmonės pristatymą pradėjo vienas po kito veržtis apgautais pasijutę klaipėdiečiai.

Nepatenkintus klientus kelionių agentūros merginos bandė gaudyti prie lifto ir įkalbinėjo derėtis tyliai, nes pastato fojė jau rinkosi kiti žmonės.

"Baikite meluoti"

Vilnietis Kęstutis Bingelis dienraščiui atvirai papasakojo, kokio lygio paslaugas jis įsigijo iš šios įmonės.

"Baikite meluoti, brangieji, kad nakvynė žadama 5 žvaigždučių viešbutyje. Faktiškai gavau vieno kambario butą – viena lova kambaryje, kita stovėjo virtuvėlėje. Štai ir liukso apartamentai. Derantis man buvo siūloma 2 savaičių kelionė į Tenerifės salą. Sumokėjau. Netrukus paaiškėjo, kad galiu keliauti tik savaitę", – stebėjosi vilnietis.

Vyriškiui pasiteiravus, kodėl negali ilsėtis dvi savaites, šios agentūros atstovė esą atrėžė: "O kur tai parašyta sutartyje?"

Vyriškis puolė ieškoti kitos kelionių agentūros, kurioje galėtų nusipirkti dar vieną savaitę toje saloje.

"Paaiškėjo, kad žadėtos nakvynės prie pat vandenyno neteks išvysti. Mus nuvežė į kalnuose esantį viešbutį. Iki vandenyno buvo 7 kilometrai. Buvome informuoti, kad maitinimas čia kainuos 200 eurų vienam žmogui, paaiškėjo, kad iš tiesų kainuos 500 eurų. Teko pirkti produktus ir virtis valgį patiems. Nieko panašaus, kas mums buvo žadėta, negavome. Tik stebėtina, kad šis mulkinimas nesibaigia", – poilsio įspūdžius pasakojo vilnietis.

Turės nutraukti sutartis

Lietuvos institucijų dėmesio sulaukusi įmonė "Amber Promotion" pateko ir į akiratį.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė nusprendusi, kad "Amber Promotion" turės nutraukti sutartis su 11 klientų, kuriems siūlė keliones į Kanarų salas, nereikalaudama iš jų baudų.

Į tarnybą besikreipę vartotojai pareiškė norintys nutraukti su sutartis su bendrove ir susigrąžinti įmokas, nemokant jai baudų. "Amber Promotion" vartotojus telefonu pakviesdavo atsiimti laimėto prizo, tačiau jiems atvykus į viešbučio patalpas, surengdavo pristatymą ir reikalaudavo kuo greičiau pasirašyti sutartį bei iš karto sumokėti pinigus - tai vartotojai įvertino kaip psichologinį spaudimą.

Jeigu šie nutarimai nebūtų vykdomi, tarnyba teigia svarstysianti galimybę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tarnyba taip pat teigia pradėjusi nagrinėti, ar "Amber Promotion" veiksmai pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo.

Šiemet sausį "Amber Promotion" pradėjo vadovauti graikas Nikolas Typoas, tapęs bendrovės akcininku. Jis pakeitė buvusį vadovą ir akcininką britą Coliną Lodgą .

2010-02-19

Vasario 16 proga – policininkų trukdomos ir valdžios slepiamos eitynės

Nuotraukose: TS-LKD narių būrys šventinėj 02.16 d. eisenoje Klaipėdoje. Policijos ekipažas, nereagavęs į prašymus neleisti svastikų nešėjams dalyvauti Vasario 16 eitynėse Klaipėdoje ir atkirtęs žmones nuo pareigūnų kolonos.

N.P.: 2010 02 16 d. Klaipėdoje po mišių Šv. Marijos Taikos karalienės bažnyčioje kartu su kariškais, policininkais ir kitais pareigūnais su pučiamųjų orkestru priešakyje pražygiavome, nors ir su nuotykiais, iki Atgimimo aikštės, kur įsiliejome į švenčiančių miestiečių būrį, kuris kasmet didėja.

Buvo smagu, kad norinčių dalyvauti eitynėse taip pat  kasmet daugėja.

Tiesa, Klaipėdos m. valdžia kaip visada pasistengė, kad apie eitynes nieko nežinotų miestiečiai, nes visose skelbiamose tos dienos renginių programose eitynės buvo kruopščiai išcenzūruotos, ištrintos, paslėptos.

Bet mes Klaipėdoje jau senai pripratome prie tokio miesto valdžios požiūrio, todėl tas nuotaikos nesutrikdė.

Šventinės nuotaikos nesutrikdė ir aktyvūs policininkų, turėjusių prižiūrėti eiseną, trukdymai paprastiems žmonėms dalyvauti eitynėse: policininkų ekipažas vis stengėsi atkirsti paprastus žmones nuo pareigūnų kolonos. Taisyklės policiją  įpareigoja važiuoti eisenos gale, kad ant žmonių neužvažiuotų automobiliai. Šiaip ne taip, nors žmonės ir priešinosi, šiam policininkų ekipažui pavyko įsibrauti į eisenos vidurį, o ant kolonos gale einančių žmonių vis bandė užvažiuoti miesto autobusai.

Užtat tie patys policininkai niekaip nereagavo į tikinčiųjų prašymus išprašyti iš bažnyčios šventoriaus 1 * 1 metro dydžio plakatuose svastikų nuotraukas demonstruojančius kelis jaunuolius ir jų globėjus-kelis verslininkus, kurie dalijo skrajutes, ragindami leisti pardavinėti papuošalus su svastikomis, nes neva tokiu būdu Lietuvai būtų padėta kapstytis iš ekonominės krizės (cituoju iš jų dalintos skrajutės: "Dabar palanku atkurti mūsų tautodailės daiktų su Sarmatijos Lietuvos svastikomis gamybą ir jų pardavimą svetimtaučiams. Gaminiai su žinomiausiu mūsų ženklu duotų pajamų lengviau ištverti mus skurdinančią pasaulio gobšuolių krizę".

Tie patys policininkai nereagavo į eisenos dalyvių prašymus neleisti svastikų nuotraukų nešėjams eiti eisenoje. Matyt minėtas policininkų ekipažas buvo iš Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato. Nes jame dirbantys policijos vadai draudžia kištia į viešosios tvarkos pažeidimus palikdami žmonėms patiems „susitvarkyti".

Todėl minėtas policijos ekipažas  svastikų nešėjus toleravo, į gyventojų prašymus nereagavo. Jei ne politinių kalinių ir tremtinių gėdinimai ir ryžtingas pasipriešinimas, tai Vasario 16-os eisena būtų atrodžiusi štai taip: eisenos priekyje  - orkestras, už jų  - karių, kitų uniformuotų pareigūnų, šaulių kolona, tada policininkų automobilis su įjungtais švyturėliais, o už jų – apie 10 jaunuolių būrelis su transparantais, ant kurių priklijuotos metro dydžio svastikų nuotraukos.

Dalis politkalinių prisiskambino kitai policijai (iš normalaus, o ne iš 2-ojo policijos komisariato), kuri nors ir smarkiai pavėlavusi, bet pradėjo aiškintis, kodėl būtent Vasario 16 kažkas užsinorėjo prekiauti papuošalais su svastikomis.

Nors ir spaudžiami miesto autobusų laimingai pasiekėme Atgimimo aikštę ir įsiliejome į čia Vasario 16 šventusių miestiečių kasmet didėjantį būrį.

 

Straipsniai apie konfliktą su svastikų nešėjais 2010 02 16 d. eitynėse Klaipėdoje:

 

Trispalvių šešėlyje – svastikos kl.lt 2010-02-17

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/trispalviu-seselyje-svastikos-263605

 

Svastikos Vasario 16-osios eisenoje sukėlė aršią diskusiją kl.lt 2010-02-17

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/svastikos-vasario-16-osios-eisenoje-sukele-arsia-diskusija-263728/puslapis1

2010-02-18

1990-2010 - pasidavėme turtų kaupimo goduliui ir daiktų vartojimo azartui...

N.P.: Pasidavęs buvau ir aš tokiems dalykams.

Pateikiu JDJ manifestą vasario 16 d. proga ir apačioje – Algirdo Patacko komentarą.

JUNGTINIO DEMOKRATINIO JUDĖJIMO MANIFESTAS

2010 m. vasario 16 d.

Mes, II Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 vasario 16 d. įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pastačiusius mūsų tautai patį įspūdingiausią istorinį paminklą, su gilia pagarba pasitinkame didžiąją Nepriklausomybės šventę.

Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą troško Nepriklausomos Lietuvos ir visomis galiomis prisidėjo prie jos atgavimo, nėra ir negali būti skaudesnio dalyko už neišvengiamą būtinybę pripažinti ir šiandien viešai paskelbti: šitas paskutinis mūsų projektas nepavyko.

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventės proga pagerbdami savo didžiąsias istorines asmenybes ir išsivadavimo aukas, neketiname ieškoti kaltininkų. Kalti esame visi, jog taip atsitiko. Vieni dėl to, kad aklai palaikėme laisvąją rinką ir jos senovinį principą laissez faire, laissez passer (leiskite veikti, leiskite eiti), pavertusį valstybę vien tik stambiausių verslo grupių aptarnavimo instrumentu, pasidavėme agresyviai konkurencijai, turtų kaupimo goduliui, daiktų vartojimo azartui, bridimui į begalines skolas, absurdiškiems tarpusavio konfliktams. Antri lengvai pasitikėjome apsišaukėliais ir demagogais, nekritiškai balsavome už tuos, kurie skelbėsi žinovais, patriotais, demokratais ir laisvės gynėjais ar rėmėme pareigūnus, kurie galvojo tik apie save ir savo artimųjų ratą. Treti menkai tepadėjome visuomenei susigaudyti ir įvertinti, kas ko vertas, ir nebuvome pakankamai reiklūs tiems, kurie grobė, sukčiavo arba per galvas brovėsi prie valstybės vairo ir jos gėrybių. Ketvirti greitai pajutome savo bejėgiškumą, susitaikėme su tuo, kas vyksta ir net raginome vieni kitus geriau nesikišti į supainiotus ir nuolat painiojamus valstybės reikalus, užsiimti tik savo darbais ir t.t. Glaustai tariant, savo skirtingomis, bet savaip konformistiškomis gyvenimo nuostatomis sukūrėme terpę, labai palankią „stipriojo teisės" įsitvirtinimui, stambiojo kapitalo suaugimui su valstybės aparatu, ir padėjusią rastis tam, kas dabar vadinama oligarchiniu valstybės valdymu.

Tokio valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo „metodai" duoda ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo Tautos turi būti sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiais Tautos, valstybės, visuomenės, vadinasi, ir ateinančių kartų išgyvenimo interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis. Pirmiausia, ne visas pasaulis apimtas krizės ir tos krizės laipsniai bei formos labai skirtingos. Be to, mes turime savarankišką valstybę, todėl negalima suprasti, kodėl tos valstybės valdžia, įskaitant ir žiniasklaidą, nesiėmė savarankiškos subalansuotos ūkio politikos, bet vergiškai sekė „stipriojo teisę" įtvirtinančią „laisvosios rinkos" politiką, kad giliau įgrimztume beveik už visą civilizuotą Europą. Didžiausia bėda ne ta, kad ji klydo, bet kad imitavo gerai žinančią, ką daryti, rimtai nesikonsultavo, nesiklausė protingų patarimų ir už savo klaidas, užsispyrimą bei savanaudiškumą dabar sąskaitas pateikia tiems, kurie mažiausiai yra nusidėję – tos politikos kritikams, vaikams, pensininkams, darbininkams, gydytojams, mokytojams ir apskritai visiems skurstantiems žmonėms. Ką privalome padaryti?

Pirma, įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos konstitucijos reikalavimą: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

Antra, sustabdyti partijų moralinio ir politinio degradavimo procesą, pirmiausia panaikinti papirkinėjimais grindžiamą rinkimų sistemą ir ryžtingai įdiegti dalyvaujamosios demokratijos principus, suteikiančius galimybę tiesiogiai įgyvendinti Tautos suverenią galią.

Trečia, pasiekti, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų pagrįsti ne jos "kišeninių" tarybų ar savo rato "ekspertų" patarimais, o nešališkai sudarytų mokslo tiriamųjų grupių nešališkomis rekomendacijomis, patikrintomis jų laisvais debatais.

Ketvirta, sukurti sąžiningą ir efektyvią viešojo intereso apsaugos ir antimonopolinių įstatymų vykdymo kontrolės sistemą.

Penkta, sukurti privalomą Konstitucinio teismo sprendimų įgyvendinimo ir atsakomybės už tą įgyvendinimą tvarką.

Šešta, vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda.

Septinta, uždara teisinės valdžios kasta turi būti paversta sąžiningai teisingumą vykdančia ir tuo valstybei tarnaujančia sistema, kontroliuojama ir prižiūrima visuomenės. Seniai yra pribrendęs laikas sukurti prisiekusiųjų teisėjų institutą.

Aštunta, paremti visuomenės ir Seimo narių grupes, reikalaujančias sukurti dekomercializuotą visuomeninį radijo ir televizijos kanalą, kuris būtų prieinamas ne tik rutininės politikos diegimui, bet ir tiems kūrybiškiems žmonėms, kurie seniai siūlo visuomenės gyvenimui ir tautos išlikimui alternatyvių sprendimų ir įgyvendintų Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo reikalavimus.

Tikimės, kad visi atsakingi, pilietiški, t.y. bendras mūsų visuomenės išgyvenimo galimybes suvokiantys ir laisvai mąstantys, žmonės supras šių siūlymų svarbą jų pačių likimui, parems juos ir visais jiems įmanomais būdais prisidės prie to, kad jie neatidėliojant būtų pradėti įgyvendinti.

Regimantas Adomaitis, kino ir teatro aktorius

Vytautas Bakas, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas

Elona Balčiūnaitė, Stokholmo universiteto studentė

Prof. Rimantas Benetis, kardiochirurgas

Vytautas Bubnys, rašytojas

Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Juozas Ivanauskas, žurnalistas

Doc.dr. Jonas Jasaitis, JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas

Česlovas Jezerskas, atsargos brigados generolas

Dr. Gina Kavaliūnaitė, filologė, mokslo darbuotoja

Akademikas Antanas Kudzys

Doc. Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Edita Milaševičiūtė, rašytoja

Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, KTU Katedros vedėjas

Rasa Pangonienė, žurnalistė

Dr. Gediminas Petrauskas, energetikos ekspertas

Prof. Saulius Sondeckis, dirigentas, tarptautinių žiuri narys

Dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas

 

Kitos šio manifesto publikacijos:

Manifestas dėl valstybės būklės

 

Agirdo Patacko komentaras šiam manifestui:

Nesutinku iš esmės. Visa kritika skirta valdžiai, iš anksto priimant nuostatą, kad tik ji viena yra kalta. Kalta ir valdžia, ir tauta, ir dar neaišku, kieno kaltė didesnė.Turiu teisę taip sakyti, nes dešimt metų esu eilinis pilietis, pensininkas, nieko nepriėmęs iš valdžios. Tekste liečiami vien gerbūvio rūpesčiai, iš moralės dalykų paminėta vien korupcija, kaltę dėl kurios turi dalintis valdžia ir liaudis per pusę. Sakyti "projektas nepavyko"( kokia leksika!) yra šventvagystė, primenanti inteigentijos burbuliavimus prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Tarp pasirašiusių yra personažų, kuriems prieš paduodamas ranką turėčiau gerai pagalvoti. Yra pasirašiusių lengva ranka, daug negalvojant, ir apskritai vyraujanti teksto nuotaika yra neatsakingas ir perdėtas irzlumas. Lietuva nėra tokia, kokia turėtų būti, bet ji YRA. 

Agirdas Patackas

Nekilnojamo turto burbulas sprogo – kalti paminklosaugininkai?

Nuotraukoje  - savavališkai UAB ‚Baltijos aktima' pradėtas ir nebaigtas statyti gyvenamasis pastatas Klaipėdoje, Daukanto gatvėje.

Ažiotažą vainikavo bankrotas

Martynas VAINORIUS Ve.lt 2010 m. vasario 03 d.

Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą keletą itin pagarsėjusių nekilnojamojo turto projektų plėtojusiai UAB "Baltijos aktima".

Kiek skolų paliko ši bendrovė dar neaišku - paskirtas bankroto administratorius iki vasario 27 dienos priima kreditorių reikalavimus.

Politiniai niuansai

Bene labiausiai "Baltijos aktima", kurios pirminė veikla buvo pilstomo alaus įrangos gamyba bei pardavimas, prekyba barų ir virtuvės baldais, buvo išgarsėjusi savo projektu uostamiesčio S. Daukanto gatvėje.

Įsibėgėjus šioms statyboms pačiame Klaipėdos centre neteisėtai išdygo papildomas aukštas. Jį įteisinti turėjusiam naujam detaliajam planui 2007-ųjų rugpjūtį Klaipėdos miesto taryba nepritarė, nes "nebuvo sukurtos reikiamos automobilių stovėjimo vietos, be to, savininkas ir statytojas, nelaukęs Tarybos sprendimo, viršijo savo įgaliojimus".

Šis detalusis planas garsus ir tuo, kad sugebėjo pirmą kartą miesto istorijoje "išvaikyti" dalį Tarybos. Opozicinė Permainų koalicija, įtarinėjama dariusi spaudimą, kad šis detalusis planas būtų patvirtintas, valdančiąją daugumą apkaltino kito detaliojo protegavimu ir paliko posėdžių salę.

Dėl tokio elgesio miesto konservatorių lyderis Naglis Puteikis tada teisinosi, jog sklypo planavimą organizuojanti bendrovė nėra šios partijos rėmėja - jos direktorius Henrikas Petrauskas esąs eilinis partijos narys.

Po nesėkmės Tarybos posėdyje su skundu dėl detaliojo plano netvirtinimo "Baltijos aktima" kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Skundą jis atmetė, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Po visų peripetijų, 2008-ųjų pradžioje naujas sklypo detalusis planas vėl sugrįžo į miesto Tarybą, nes "Baltijos aktima" įsipareigojo įrengti 15 automobilių stovėjimo vietų arba šiam tikslui skirti 200 tūkst. litų. Taip pat buvo įsipareigota atsiimti skundą iš Vyriausiojo administracinio teismo.

Politikai tada sutiko su tokiu kompromisu, tačiau tai projekto nebeišjudino iš sąstingio. Pasak H. Petrausko, dėl pablogėjusios ekonominės situacijos bankas atsisakė toliau finansuoti šį projektą.

Įstrigo ir Palangoje

2006-ųjų liepą Palangos miesto taryba "Baltijos aktimai" leido rengti detalųjį planą komplekso J. Basanavičiaus gatvėje, kuriame gydymo tikslams žadėta naudoti mineralinį vandenį, statyboms.

Apie 40 mln. litų įvertintas kompleksas - reabilitacijos centras, SPA gydyklos, viešbutis, konferencijų centras, sporto ir sveikatingumo centras, restoranas ir kavinė - turėjo išdygti sujungus du greta esančius sklypus, kuriuose yra mineralinio vandens gręžiniai, sovietiniais laikais aptarnavę "Jūratės" gydyklas.

Nepaisant to, kad "Baltijos aktima" šiuo projektu žadėjo padėti išspręsti Palangos sezoniškumo problemą, verslininkai susidūrė su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. Puteikio pasipriešinimu.

Tam, kad šis objektas atsirastų J. Basanavičiaus gatvėje, reikėjo Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano korektūra. Būtent ties šia vieta verslininkai ir "įstrigo": paveldosaugininkai buvo įsitikinę, kad tik jie gali būti šio plano pakeitimo organizatoriai, tačiau tą patį apie save galvojo ir kurorto savivaldybė.

Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos tiek "Baltijos aktima", tiek Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas buvo kreipęsis į kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį. Pernai gautas ministro atsakymas verslininkams suteikė vilčių - buvo nurodyta, jog specialiojo plano pakeitimų organizatorius turėtų būti būtent savivaldybė. Nepaisant to, paveldosaugininkai atsisakė padėti savo parašus po reikiamais dokumentais.

N. Puteikis tada atkreipė dėmesį, kad net ir atsakius į klausimą, kas vis dėlto turėtų būti specialiojo plano korektūrų organizatorius, verslininkų norai nebūtinai bus patenkinti ir J. Basanavičiaus gatvėje nebūtinai atsiras būtent toks objektas, kokio jie čia pageidauja.

"Kalbant iš esmės, manau, kad "Baltijos aktimos" apetitai per dideli. Jeigu specialiojo plano korektūra bus leista, mes nesutiksime, kad tokioje vietoje būtų tokie pastatai. Tokius kompleksus reikėtų statyti ne istoriniame centre", - tada sakė N. Puteikis.

Dabar H. Petrauskas konstatuoja, kad šis projektas žlugo dėl "valstybinių institucijų neveiklumo".

Nepasisekė ir Šventojoje

2007-ųjų birželį "Baltijos aktima" pradėjo įgyvendinti "Šventosios upmiesčio" projektą. Ties Šventosios upės kilpa pradėti statyti "prestižiniai apartamentai".

Kompleksas turėjo įsikurti abipus specialiai jam iškasto tvenkinio. Keliais statybų etapais iš viso planuota pastatyti apie 6 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto.

Anot H. Petrausko, į šį projektą buvo jau nemažai investuota, tačiau pirkėjų dėl prasidėjusios krizės buvo atsiradę tik keletas.

"Norėjome laikytis iki galo"

Henrikas PETRAUSKAS, bankrutuojančios UAB "Baltijos aktima" direktorius

Viskas dabar vyksta pagal Įmonių bankroto įstatymą. Visi mūsų objektai - tiek pastatas Klaipėdos Simono Daukanto gatvėje, tiek "Šventosios upmiestis", tiek sklypas Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, bus parduoti bankroto administratoriaus ir gautomis lėšomis bus atsiskaityta su kreditoriais.

Mes norėjome laikytis iki galo, tačiau bankrotą inicijavo vienas kreditorius ir bankas.

Daug klientų, sumokėjusių avansus neturėjome, tačiau ir iš jų kai kurie prasidėjus krizei pradėjo reikalauti atiduoti avansinius įnašus.

"Skolos paaiškės vėliau"

Tomas MALINAUSKAS, UAB Klaipėdos administratorių biuras direktorius

Dar nesame perėmę UAB "Baltijos aktima" kreditorių reikalavimų. Visi duomenys turėtų būti aiškūs maždaug po poros savaičių. Kiek užtrunka bankroto procedūros, priklauso nuo įmonės ir jos situacijos - bendrovė bendrovei nelygi.

"Perrašė butus"

Rimantas STROPUS, UAB "Alfva" komercijos direktorius

Mes atlikome statybos darbus ir Klaipėdos Simono Daukanto gatvėje esančiame objekte, ir Šventojoje. Tiksliai negaliu pasakyti, kokie dar liko įsiskolinimai - visą informaciją turi generalinis direktorius, kuris šiuo metu atostogauja. Kiek žinau, "Baltijos aktima" kažkokius butus buvo perrašę mūsų įmonei.

2010-02-15

E.Lucas: Lietuva 1990-2010 m. Pliusai ir minusai

Nuotraukoje - savaitraščio ‚Economist' žurnalistas Edwardas Lucas.

N.P.: iš užsienio žurnalistų ir politikos apžvalgininkų man labiausiai patinka Edvardas Lukas. Nes rašo visiems žmonėms suprantama kalba (nepriklausomai nuo jų išsilavinimo), rašo trumpai (nepaskandindamas reikalo esmės detalėse) ir pastebi svarbiausius dalykus, kurie daugumai Lietuvos apžvalgininkų pasislepia kasdienybės rutinoje.

Edwardas Lucas (g. 1962) yra savaitraščio „Economist" žurnalistas. Nuo 1996 m. vadovavo žurnalo Berlyno, 1998-2002 m. – Maskvos biurui. Anksčiau bendradarbiavo su laikraščiu „The Independent" ir visuomeniniu BBC transliuotoju. Yra parašęs kelias knygas. Paskutinė – „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams" (2008).

E.Lucas. Atlantidos istorija

Edwardas Lucas, Žurnalas "Kelias" 2010 02 12 d.

Prieš 20 metų, būdamas jaunas Londono laikraščio „The Independent" žurnalistas, aš gavau nepriklausomos Lietuvos įvažiavimo vizą Nr. 0001. Tačiau labai greitai patekau į KGB rankas ir buvau deportuotas iš Sovietų Sąjungos. Jei kas nors man tada būtų pasakęs, kad Lietuvos siekis tapti nepriklausoma valstybe išsipildys, būčiau buvęs patenkintas. Tada atrodė, jog daugiausia, ką Baltijos šalys gali pasiekti, tai – ne visiškas valstybingumas, o kažkas panašaus į Puerto Riko ir JAV santykius.

O jeigu kas nors tada būtų tvirtinęs, kad Lietuva įstos į Europos Sąjungą ir NATO, apskritai būčiau buvęs nustebintas ir sužavėtas. Baltijos šalių sugrįžimas į Europos žemėlapį buvo vienas nuostabiausių praėjusio šimtmečio istorijos faktų. Jam galėtų prilygti nebent iš vandenyno gelmių staiga išnirusi ir į Jungtines Tautas sėkmingai įstojusi mitinė Atlantida.

Daugelis pokyčių nuo 1990-ųjų Lietuvoje buvo labai teigiami. Universitetuose ir leidyboje nelikus komunistų partijos kontrolės ir KGB čiuptuvų, pasikeitė kultūrinis gyvenimas. Lietuvos kultūros lobiai – literatūra, muzika ir menas – dabar jau yra Europos kultūros erdvėje, o ne nuošaliame ir apleistame užkampyje. Lietuva atsikratė uždarumo ir provincialumo kompleksų. Okupacijos laikais jie buvo savaime suprantama savisaugos priemonė, tačiau prastai derėjo šiuolaikinėje Europoje.

 Vilnius ar Klaipėda yra kosmopolitinės Europos vietos, kuriose žmonės iš viso pasaulio gali gerai jaustis. Daug lietuvių kalba užsienio kalbomis, o mano lietuvių kalba, deja, per tą laiką suprastėjo: neturiu su kuo bendrauti lietuviškai.

Lietuva tapo pasaulio ekonomikos dalimi – įgyvendino tai, kas prieš du dešimtmečius atrodė neįmanoma ir baugino, nes ūkis buvo yrančios sovietinės planinės ekonomikos dalis. Kasdienybė tapo nepalyginamai patrauklesnė: nereikia kelias dienas laukti tarptautinio pokalbio telefonu ar ieškoti prekių, kurių tada galėjai rasti tik valiutinėse parduotuvėse.

Vykdydama savo užsienio politiką, Lietuva drąsiai gynė Gruzijos interesus ir taip grąžino savo 1990–1994 m. garbės skolą tokioms šalims kaip Islandija: būtent jos tada sugebėjo išgirsti Lietuvos siekius ir donkichotiškai paremti tikrą nepriklausomybę, kuri tada atrodė visiškai nerealistiška. Lietuva atliko ir svarbų užkulisinį vaidmenį, kad būtų išlaikyti komunikacijos kanalai su Baltarusijos režimu. Tačiau kartu Lietuva rėmė tos šalies žmones, kovojusius už politinę ir minties laisvę.

Kaip gyvenęs Lietuvoje 1990-1994 m., o vėliau joje nuolat lankydavęsis, mąstydamas apie šiuos pokyčius, aš vis dar stebiuosi.

Tačiau mane stebina ir daug liūdnesni dalykai. Žvelgiant iš šalies, galima pastebėti tris dideles Lietuvos nesėkmes.

Viena iš jų – ilgalaikis strateginis planavimas. Daugiau nei dešimtmetį buvo aišku, kad Ignalinos branduolinę jėgainę teks uždaryti, tačiau viena kitą keitusios vyriausybės nesugebėjo pasiekti, kad energijos ištekliai būtų įvairesni, taupiau naudojami ir kad naujoji jėgainė būtų pradėta statyti. Skandalinga, jog dėl elektros jungties su Švedija buvo tariamasi taip ilgai. Kilusi sumaištis lėmė ne tik aukštesnes energijos kainas, bet ir prastesnį ūkio konkurencingumą. Lietuvoje puikiai mąstoma globaliai, tačiau praktiniai administravimo sprendimai įgyvendinami daug prasčiau. Tai siutina tokias šalis kaip Estija, kuri energetinį saugumą supranta kaip praktinį uždavinį.

Antra didelė nesėkmė yra korupcija. Stambusis kapitalas lengvai surado galimybių, kaip papirkti politikus, pareigūnus ir žiniasklaidą. Tai priežastis, dėl kurios priimami blogi praktiniai sprendimai, taip pat ir energetikos sektoriuje. Be to, korupcijos problema griauna šalies piliečių ir užsieniečių pasitikėjimą šalimi. Kai rinkimų sistema nesuteikia prasmingos galimybės pasirinkti prie balsadėžių, pradedama balsuoti kojomis. Dešimtys tūkstančių lietuvių taip ir padarė, išvykdami į Britaniją, Airiją, kitas šalis. Dideli migracijos srautai yra geras integracijos į Europą ženklas. Tačiau faktas, kad tiek nedaug emigrantų nori sugrįžti, yra gėdingas priekaištas šalies politikams.

Trečiąją didžiąją nesėkmę Lietuva patyrė kurdama valdžios institucijas. Kai kurios buvo akivaizdžiai silpnos, visų pirma – prižiūrinčios bankų veiklą. Dėl jų itin skaudžiai kirto tokios problemos kaip beviltiškos paskolos ir kapitalo stoka.

Kitos institucijos, kaip antai Valstybės saugumo departamentas, buvo akivaizdžiai perdaug galingos. Jis puikiai veikė iš pareigų pašalinant Rolandą Paksą, kai Lietuvai buvo iškilusi grėsmė. Tačiau įsikišimas į politiką turėjo būti išskirtinis atvejis, kartu atliekant daugybę veiksmų, kad tokios būtinybės niekada nekiltų. Atrodo, kad vietoje to VSD sureikšmino savo vaidmenį šalyje, kilo skandalų kai kuriems jo pareigūnams įklimpus į komercinius interesus, taip pat – be politinio pritarimo teikiant neaiškias paslaugas amerikiečiams.

Esu optimistas dėl Lietuvos ateities. Praėjusiųjų dviejų dešimtmečių nesėkmės yra blogai, tačiau šalies laimėjimai daug įspūdingesni. Jei Lietuva pasimokys iš savo klaidų – o tai padaryti ji tikrai gali – 2020 ar 2030 m. minimos sukaktys bus daug linksmesnės nei 2010-aisiais.

Prieš 21 metus baigėsi SSRS karas prieš Afganistaną

Nuotraukose: 1. Atvirukas, skirtas karo Afganistane 1979-1989 m. pabaigai. 2. Štai tokio 24 mm pabūklo , vad.'Šilka' - siuvimo mašina rusiškai- ekipaže aš tarnavau Afganistane. 3. Su mechaniku prie savo ‚šilkos' Heratas, Afganistanas, 1985 m.

Prieš 21 metus, 1989 02 15 d. 10.30 valandą paskutinis Sovietų sąjungos karys (generolas leitenantas B.Gromovas) paliko Afganistaną. Taip buvo baigtas SSRS kariuomenė išvedimas, 9 metus 1 mėn. ir 18 dienų trukęs karas baigėsi.

Afganistane iš pradžių veikė apie 40 000, 1980 m. pavasarį – 80 000, o 1985 m. – daugiau kaip 100 000 TSRS karių armija. Nežiūrint į tai modžachedų opozicija nuolat plėtė savo įtaką kol 1988 m. jau kontroliavo didžiąją šalies dalį ir perėmė karinę iniciatyvą į savo rankas. 1988 m. balandžio 14 d. Ženevoje buvo pasirašytas Afganistano, Pakistano, TSRS ir JAV susitarimas, kuriuo remiantis TSRS buvo priversta iki 1989 m. vasario 15 d. išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.

Šiame kare dalyvavo 550 tūkst. SSRS karininkų ir kareivių.

Žuvo 15 051 SSRS karių, sužeistų - 53 753 kariai.

Eiliniai kareiviai ir seržantai į Afganistaną buvo siunčiami taip pat, kaip ir ėmimas į sovietų kariuomenę – t.y. prievarta. Skirtingai nei karininkų ir puskarininkų, eilinių kareivių savanorių į Afganistaną nesiųsdavo.

Iš tuometinės Lietuvos SSR teritorijos buvo pašaukta 5 000 karininkų, puskarininkių ir kareivių. 96 iš jų žuvo, 224 tapo invalidais.

2010-02-10

Savivaldybių tarybų nariams - verslo liudijimus vokelinei veiklai

Nuotraukose:

1. Kauno raj.savivaldybės tarybos nario riebusis kanceliarinis vokelis 2200 litams kas mėnesį;

2. Kauno rajono Sąjūdžio atviras laiškas dėl vokelių savivaldybės tarybso nariams 200205

Savivaldybių tarybų reikia sugalvoti teisinį mechanizmą, kad jie galėtų imti vokelius legaliai. Nes neimti jie negali. Štai pvz. Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai kas mėnesį gauna po 2200 Lt į rankas be jokių mokesčių ir dar neatsiskaitytinai.

Neblogi pas Juos vokeliai, riebūs. „Pagarba" merui socialdemokratui – gal ši partija galėtų savo merą apdovanoti Socialinio teisingumo vokeliniu ordinu?

O kur žiūri Fin.min. ir mokesčių inspekcija, juk tai aiškiai darbinės pajamos, todėl turėtų būti apmokestintos kaip minimum 15 proc.tarifu.

Jooo, pabandytų kas nors privačiame versle darbuotojams kompensuoti tušinukus, mokėdami tokias sumas be pateisinamų dokumentų, tai tuoj pat gautų ir baudų ir dar visus mokesčius turėtų sumokėti už tą laikotarpį, kol gavo vokelių.

Ir dar sunkmetis vadinasi.

Jei Mokesčių inspekcija nedrįsta pajudinti tokių vokelių, tai gal drįstų šį klausimą pajudinti kokia nors Vyriausioji etikos komisija?  Juk ne tik įstatymų pažeidimas imti tokius vokelius, bet ir moralės bei papročių pažeidimas ir dar rinkėjų erzinimas sunkmečiu.

Jei jau visos valdiškos kontoros apsimeta, kad nemato problemų, ir jei Mokesčių inspekcija nedrįsta pripažinti tokių pajamų kaip darbinių, tai gal reikėtų įvesti verslo liudijimus savivaldybės tarybos nario vokeliniam verslui. Pvz. tam, kad galėtų gauti tą vokelį, nusipirktų verslo liudijimą ir kas mėnesį nuo 2200 Lt sumokėtų po 60-65 Lt už liudijimą ir dar 70-74 Lt sveikatos draudimui kas mėnesį.

Vis šiokia tokia paspirtis biudžetui.

O ir sąžinė mažiau graužtų.

Paminklosauginiai reikalavimai pusnuogių merginų skulptūroms

Nuotraukose – planuota erotinio klubo ir pypkių (?) klubo reklama.

N.P.: mano nuomonė apie nuogybes senamiesčiuose – šio straipsnio pabaigoje

Klaipėdoje nuogų krūtų nebus

Kl.lt Asta Aleksėjūnaitė 2010-02-10,

Savivaldybės tarnautojus papiktino ketinimas uostamiesčio centre įkurdinti naktinio klubo reklaminę nuorodą, primenančią prie stulpo prisišliejusį nuogos merginos siluetą.

Išsigando raudonųjų žibintų

Šį reklamos projektą svarstę valdininkai puse lūpų prognozavo, jog leidus sumontuoti stendą netrukus uostamiestyje atsiras ir Amsterdamą primenanti raudonųjų žibintų gatvė.

Uostamiesčio vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis tikino, kad ši reklama uždrausta ne dėl jos turinio.

„Už turinį atsako reklamos veiklos subjektas, jis privalo laikytis įstatymų. Tačiau reklamos komisija davė neigiamą išvadą šiam projektui. Pagrindinis argumentas – ši vieta pernelyg svarbi miestui ir tokio pobūdžio reklama čia nėra tinkama. Tai strateginis dalykas, jei vienam klubui galima, tuomet netrukus tokių reklamų norės ir kiti klubai", – teigė M.Petrulis.

Tokia reklaminė nuoroda turėjo atsirasti Naujojo Sodo gatvėje.

Pikantiškų stendų yra

Vyriausiasis dailininkas pastebėjo, kad šį mobilios reklamos stendą svarstę komisijos nariai išreiškė ir daugiau priekaištų.

„Kažkada uostamiestyje buvo raudonųjų žibintų gatvė. Jei būtų siūlę kitoje vietoje, dar būtume svarstę. Jei mes pėsčiųjų sraute statysime tokias reklamines nuorodas, turėsime aiškią vizualinę taršą. Man nesvarbu, ar ten berniukas, ar mergaitė prie stulpo – neturi reikšmės. Jei reklamos veiklos subjektas nepažeidžia įstatymų, ji galima. Miesto centre yra net gana pikantiškų, tačiau nelegalių reklamų. Leidimų jie neturi. Dėl pikantiškų reklamų pretenzijų pasitaiko, tačiau turinio nerevizuojame", – kalbėjo M.Petrulis.

Jei leidžiama, kodėl negalima?

Naktinio klubo „Red Night" vadovas Vyturys Graužinis stebėjosi tokiu valdininkų sprendimu.

„Norėjau pastatyti nuorodą savo klubo link. Tai tik juodas merginos siluetas, net ne nuotrauka. Man tai ir buvo keista – mieste pilna reklaminių skydų su pusplikėmis merginomis, o čia tik siluetas. Neleido tai neleido, ką darysi. Tačiau keistas argumentas, kad leidus vieną ir visi kiti norės. Jei teisiškai aš galiu išsipirkti reklamos plotą ir mokėti savivaldybei pinigus, tai kas čia per priežastis neleisti? Jei ir kiti mokės pinigus ir atitiks reikalavimus, o kodėl gi ne? Jei visame pasaulyje tokios reklamos leidžiamos, tai pas mus būtinai atsiras priežastis neleisti. Darbų nėra, ekonomika stovi, tačiau ką nors išjudinti neįmanoma", – kalbėjo klubo savininkas V.Graužinis.

Nuoga, bet iš marmuro

Prieš šios reklamos atsiradimą pasisakęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis tikino, kad stendo esmė jam priimtina, tačiau numatyta vieta – netinkama.

„Man nepatiko medžiaga, iš kurios mergina pagaminta. Galėtų būti iš geresnių, na, tik ne plastikinė. Pasaulio senamiesčiuose pilna gražių krūtų, tačiau tik iš gerų medžiagų, ne plastiko. Kaip pusiau nuoga mergina gali prieštarauti paminklosaugai? Niekaip. Tik jei ji būtų iš bronzos ar marmuro, galėtų būti visai nuoga. Eglė žalčių karalienė taip pat nėra apsirengusi", – pusiau rimtai pusiau juokais kalbėjo N.Puteikis.