2010-02-02

Klaipėdos valdžia slepia šiukšlininkų išlaidavimus

Nuotraukoje - Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos narė Lilija Petraitienė.

N.P.: pateikiu puikiai atliktą itin ydingos šiukšlių ir mokesčių už jas surinkimo sistemos Klaipėdoje analizę. Įdomiausia tai, kad valdžia visais būdais bando įslaptinti šiukšlininkų pajams ir išlaidas, nors tai iš žmonių surinkti pinigai:

Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje egzistuoja klaipėdiečių tribūna, suteikianti galimybę išsakyti problemas, pateikti savo siūlymus bei pastabas įvairiais miesto gyvenimo klausimais prieš tarybos posėdį.

2010 01 28d. vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu šios tribūnos teise pasinaudojo Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos narė Lilija Petraitienė, siekdama informuoti Klaipėdą valdančius apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarkos ir rinkliavos dydžio problemas.

Lilija PETRAITIENĖ :

"Gerbiami Klaipėdos miesto tarybos nariai,

Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės taryba suteikė man įgaliojimą kreiptis į jus kiekvienam Klaipėdos miesto gyventojui ir kiekvienai organizacijai bei bendruomenei aktualia tema. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarkos ir rinkliavos dydžio problemų tema. Jau antri metai iš eilės ne tik mes , bet ir kitos miesto įstaigos, bendruomenės dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą bei nepasitenkinimą.

2008 metų gale buvome šokiruoti, gavę mokestinius reikalavimus iš KLAIPĖDOS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO (KRATC) - vietinės rinkliavos mokestis bažnyčiai ir diakonijai sudarė 3 222,00 litų metams. Mokestis buvo paskaičiuotas nuo bažnyčios ir diakonijos bendrojo ploto.

Atlikome matematinį skaičiavimą: bažnyčia naudojasi vienu 0,24 kub.m. talpos konteineriu. Jis išvežamas kartą per savaitę  ir tai – pustuštis. Net jei jis būtų išvežamas pilnas - per metus susidarytų 12 kub. m. buitinių atliekų. Vadinasivieno kubinio metro buitinių atliekų išvežimo kaina - 269 litai.

O dabar pacituosiu Vietinės rinkliavos nuostatų VI skyriaus 19 straipsnį: "Vietinė rinkliava atskiroms Vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos Vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt". Kur sveiko proto logika ar bent ekonominis pagrindimas? Tonos kaina - 203 litai, kubinio metro - 269 litai.

Po šios paprastutės aritmetinės analizės mums kilo aibė klausimų. Kodėl pasirinktas bendras nekilnojamojo turto plotas, o ne naudingas plotas? Ar yra tiesiog tiesmukiškas noras ir godulys, prasilenkiant su padorumu ir sveiku protu, kuo daugiau surinkti pinigų, reketuojant miesto gyventojus ir bendruomenes?

Kodėl nebandoma peržiūrėti šios nuostatos? Tik reiktų pakeisti Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų III skyriaus 10.7 straipsnį. Tuo labiau, kad Registrų centras apie kiekviena nekilnojamojo turto objektą – pastatą duoda nuorodas: nekilnojamojo turto bendrą plotą ir naudingą plotą. Reikalingas tik miesto valdžios ir tarybos sprendimas. Taip būtų atstatytas teisingumas, nebūtų dirbtinai išpūstas rinkliavos dydis.

Mūsų bažnyčia, prirašiusi šūsnis raštų ir praėjusi biurokratines užkardas, galų gale gavo leidimą deklaruoti komunalinių atliekų kiekį ir pagal deklaruojamą atliekų kiekį atsiskaityti su KRATC – u. Bet prasidėjo bauginimas kitomis sankcijomis, naujais reikalavimais: kad būtina konteineriui įrengti aptvarą, o tam reikia parengti projektą, jį derinti su kitomis miesto institucijomis (paminklotvarka, paminklosauga ir t.t.), o tai kainuoja didelius pinigus…Paprasčiau - vėl kitos formos reketas.

Parapijos bendruomenei kyla klausimas - kodėl tokie skirtumai ?

Jeigu juridinis asmuo arba gyventojas moka pagal plotą - jo atliekų konteineris gali stovėti nors gatvės viduryje. Bet jeigu moki pagal deklaruojamą atliekų kiekį - privalai rengti projektus, įrenginėti aikšteles, tvoreles etc. Išvada mums peršasi labai paprasta - siekiama priversti visus mokėti pagal plotą, nes KRATC - o įplaukos išauga dešimtimis kartų.

Išvadą patvirtina pavyzdys iš kitos bendruomenės gyvenimo. Tiltų g.18 pastate įsikūrusi IŠGANYMO ARMIJA. Ši religinė bendruomenė rūpinasi mūsų miesto skurstančiais žmonėmis, benamiais, sąvartyno gyventojais (tokių žmonių skaičius gerais laikais siekė 60). IŠGANYMO ARMIJA iš savo lėšų juos maudo, maitina, teikia medicininę pagalbą. Klaipėdos valdžia turėtų tik džiaugtis ir visaip skatinti tokius savanorius, kurie atlieka socialinę savivaldybės funkciją - rūpinasi mūsų miesto benamiais ir beglobiais. Tokį "krikščionišką" rūpestį parodė KRATC – o vadovas Šarūnas REIKALAS. Jis pasigyrė IŠGANYMO ARMIJOS dvasininkei Zuzanai KETTLER, kad ją įskundė dėl globai laikomo atliekų konteinerio. Teks šiai bendruomenei pakloti keletą tūkstančių litų - rengti projektą ir aikštelę konteineriui, kai aplinkui dešimtys tokių konteinerių stovi gatvėse (jie - gyventojų ar įstaigų, kuriuos moka pagal plotą). Būtų šaunu ir tikrai krikščioniška, jeigu KRATC – o vadovas paaukotų bent keletą litų benamiams pamaitinti.

Mūsų parapijos bendruomenė nori paklausti. Ar Klaipėdos miesto taryba, jos audito skyrius atliko KRATC- o veiklos analizę? Ar gerbiami Klaipėdos miesto tarybos nariai įsiskaitė į jų patvirtintų rinkliavos nuostatų VI skyriaus 19 straipsnį, kuris skelbia, kad "Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo."?

Saliamoniška išmintis: surinkti tiek pajamų, kiek bus išlaidų. Kiekviena paslaugas teikianti įstaiga gali svajoti apie tokią paslaugų įkainio nustatymo metodiką - nei ekonominio pagrindimo, nei formulių - išlaidauk ir didink mokesčio dydį. Kas sukontroliuos ar tos išlaidos pagrįstos ar ne? Popierius viską iškentės. Liaudyje tai vadinama „pinigų plovykla".

Todėl mūsų bendruomenė ir drįsta prašyti viešos ataskaitos apie KRATC-o veiklą už 2009 metus, kuri turėtų būti paviešinta toje pačioje KRATC-o internetinėje svetainėje - kokios buvo pajamos, kokios išlaidos, išlaidų straipsniai. Dabar šioje svetainėje yra tik mokesčių dydžiai ir sankcijos už nesumokėtas rinkliavas. Mūsų bendruomenė - mokesčių mokėtoja - nori žinoti, kaip yra naudojami KRATC – o surinkti pinigai.

Kiekvieną sekmadienį mes meldžiamės, kad Dievas duotų išminties valstybės vadovams, Seimo nariams ir Klaipėdos miesto tarybos nariams, kad Jų priimami sprendimai tarnautų žmonėms, kaip Biblijos Išminties knygoje parašyta" Išmintingas žmogus moko savo tautą, ir jo protingumo vaisiai girtini", išminties ir linki Jums Klaipėdos liuteronų evangelikų parapijos bendruomenė

Tikimės ir laukiame Jūsų supratimo ir išminties sprendžiant šias aktualias mūsų bendruomenei ir kiekvienam klaipėdiečiui problemas."

 

Lilijos Petraitienės komentaras po pranešimo:

„Po mano pasisakymo paskambino KRATC-o Klaipėdos padalinio atstovas Šarūnas TAMULIS - tikslinosi kokių turime pretenzijų. Pokalbis buvo geranoriškas. Bet su mūsų pageidavimu, kad KRATC veiklos ataskaita (kiek surenkama lėšų ir kaip jos yra panaudojamos) būtų skelbiama jų tinklalapyje, jis nenorėjo sutikti. Anot Š.TAMULIO - finansinės atskaitomybės balansą galima rasti Registrų centro tinklalapyje.

Šarūnas TAMULIS aiškino, kad skelbti veiklos ataskaitos neleidžia steigėjas – Klaipėdos savivaldybė.

Keista ta mūsų savivaldybės pozicija. Kodėl, gi, ji bijo viešumo?"

Komentarų nėra: