2008-11-24

Tamsybininkai ir vertelgos prieš kompaniją "DEJAU-2"

Sutrikęs ryšys su atstovu ryšiams

Anądien garsi sveikatos pagerinimo nuotoliniu būdu kompanija DEJAU-ANT-ISTATYMU-2 (toliau- DEJAU-2) nukraustė savo gerųjų bangų spinduliuotuvą nuo dviaukščio namo tokių namų kvartale Mezgėjų gatvėje Klaipėdoje.

Iki tol aplinkinių dviaukščių namų gyventojai zyzė, kad ta antena neva tai kenkia: skauda akis, be abejo galvą ir dar kažką.

Tie miestiečiai baltarankiai minkštakūniai besmegeniai: prisiklausė visokių kaimiečių kalbų, ir jau jiems vaidenasi sveikatos sutrikimai nuo bet kokio menkniekio.

Tokiomis progomis tuoj pat pasinaudoja įvairaus plauko kovotojai prieš pažangą, tamsybininkai ir vertelgos: sukursto autochtonus (autochtonas - ilgėliau gyvenantis šioje vietovėje asmuo), kad tik galėtų turtingesnę kompaniją pašantažuoti, numelžti vieną kitą litą, save realizuoti, prieš kaimynus ir mergas pasirodyti, šiaip savo pyktį ant valdžios ir turtingųjų išlieti.

Antenos nuėmimo proga nesusipratėliai surengė šventę, džiaugėsi.

Bet antianteninkų aktyvistai sėdėjo paniurę: ką dabar veiks, prieš ką kovos.

Skambina, vaitoja, klausia - ką darom. Dejuoja, kad visas kalėdinių raketų atsargas, kurios buvo skirtos antenai per Naujuosius metus apšaudyti, jau ištratino.

Po poros dienų skambina ir paprastieji tos gatvės aborigenai (aborigenas - nuo seno toje vietovėje gyvenusių genčių, gal kuršių, palikuonis), kurie iki tol mitinguose tik masovkėse stumdydavosi.(masovkė – scena filmo kūrimo metu, kurioje dalyvauja daug žmonių). Ir jie skundžiasi, kad sveikata pablogėjo, kažko trūksta, vėl akis skauda, rankos niežti, prieš valdžią parėkti norisi, o progos nebėra.

Ir mobilaus ryšio kompanija verkti pradėjo, kad netekus antenos vartotojai skundžiasi pablogėjusiu ryšiu.

Sėdžiu ir r aš paniuręs: kitais metais - 2009 05 17 - Lietuvos Prezidento rinkimai, o 2009 06 07 d. - rinkimai į Europarlamentą, o jokios progos mitingui ar demonstracijai. Taip galime ir rinkimus pralaimėti.

Vienu žodžiu su antena - vargas, be antenos – dar didesnis vargas.

Ir staiga, ačiū Dievui - telekompanija DEJAU-2 per spaudą džiaugsmingai praneša – antena nuimta tik profilaktikai ir netrukus sugrįš – it will come back. (Kalifornijos gubernatoriaus Švracnegerio frazės kažkokiems ateiviams ar pirmeiviams filme "Mobiliatorius-2" remeikas).

Bet gal tai koks pokštas? Reikia pasitikrinti. Skambinu DEJAU-2 kompanijos atstovui ryšiui su medicina Nadriui Avinauskui:

- Alio, "Dejau-2" atstovas ryšiams su ryšiais, kurie be ryšio, klauso.

- Čia iš Klaipėdos.

- Malonu.

- Iš Mezgėjų gatvės, dėl tos antenos.

- Ai, tada nemalonu.

- Ar dėsite vėl anteną?

- Dėjom ir dėsim. Truputį pastiprinsim jos gydomąjį poveikį ir dėsim. Tiesa, dar surengsime kartu su Visuomenės sveikatos per mobilizavimą centrais trečiąją respublikinę konferenciją „Kaip kovoti su gyventojų pasipriešinimu mobilioms antenoms" ir labai dėsim. Ypač dėsim ant Mezgėjų, Verpėjų ir Audėjų gatvių Klaipėdoje, nes mums daug nuostolių prinešėte.

- Bet juk higienos paso neturite, o įstatymai reikalauja jį turėti.

- Blogi įstatymai, bet Jūs nesijaudinkite, tuo pakeisime tuos įstatymus.

- Tai kai pakeisite, tada ir dėkite.

- Negalime laukti, nes pelnai mažėja.

- Tada ir mes dėsime antianteną priešais Jūsų anteną.

- Neturite teisės, nes pažeisite įstatymą.

- O jūs galite pažeisti įstatymą statydami anteną be leidimo-higienos paso?

- Matote, mes turime daug pinigų, todėl galime, o Jūs jų neturite, todėl negalite.

- Nemalonu.

- Užtat mums malonu, iki.

- Pala pala, pakvieskite bent jau į antenos pastatymo šventę.

- Pakviestume, bet šabašnikai (šabašnikas – nelegaliai samdomas darbuotojas) statys, o nusamdėme labai užkonspiruotus. Jie dirba labai slaptai, naktimis, kad mes net patys nežinome, kada jie vėl statys tą pastiprintą anteną, todėl labai persiprašome, kad negalime Jūsų pakviesti.

Ir padėjo. Ragelį.

Bet gal ir nieko čia labai tragiško. Aktyvistai vėl aktyvuosis, ryšys pagerės, liaudis turės žaidimų ir duonos: surengsime eilinį mitingą, fejerverkų laidymo taiklumo varžybas ir pan. Į visuomenės gyvenimą grįš santarvė, visiems pagerės nuotaika ir sveikata. Pasirodo, iki pilnos laimės tik tos antenos ir betrūksta.

2008-11-21

VP MARKETO „aptvarėlis“ - neteisėtas. 2 dalis

Laurų kvartalo gyventojai neteisėtai užgrobė 10 ha valstybinio miško
www.DELFI.lt 2008 lapkričio mėn. 20 d. 16:40

Lietuvoje kai kurie lygesni už kitus ir įstatymai jiems nelabai galioja.
Štai Aplinkos ministerija nustatė, kad Vilniaus Laurų gatvės gyvenamųjų namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško. Matavimus lapkričio 18 d. atliko Valstybinė miškotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijoje sudarytos komisijos pavedimu.
Aplinkos viceministras Raimundas Paliukas pavedė Generalinei miškų urėdijai skubiai imtis priemonių Nemenčinės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje padarytiems įstatymų pažeidimams pašalinti.
Aplinkos ministerijoje sudaryta komisija tikrina faktus, kad statybos Laurų gatvėje, pušyne prie Neries upės vingio įsikūrusiame uždarame privačių namų kvartale, galimai buvo pradėtos be leidimų, savavališkai ir kad šių namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė dalį valstybinio miško. Komisija savo išvadas pateiks iki gruodžio 1 dienos.
LNK laida „Paskutinė instancija” ir dienraštis „Lietuvos žinios” paskelbė informaciją, kad Laurų gatvės gyvenamųjų namų savininkų bendrija atsitvėrė gabalą valstybinio miško. Ant tvoros stulpelių puikuojasi užrašai „Privati valda”.
Žurnalistams bandant pasivaikščioti valstybiniu mišku, ten budėję apsaugininkai jų neįleido, todėl norint pasivaikščioti valstybiniu mišku teko kviestis policijos ekipažą.
Šiame kvartale įsikūręs vadinamasis „VP dešimtukas”, buvęs „Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis, buvęs Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis, Lietuvos operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.

N.P.: Pratęsimas – bus.

VP MARKETO „aptvarėlis“ Nemenčinės miškuose 1 dalis



Anapus įstatymo, krautuvininkų namuose
Rūta GRINEVIČIŪTĖ „Lietuvos žinios“ Nr. 260 (12192), 2008 lapkričio 17 d.

N.P.: fotografijoje – „aptvarėlio“ apsaugininkų vadu prisistatantis Vytautas Labeckas, į dešinę nuo jo ruda odine striuke – panorėjęs likti nežinomu jo pavaldinys, o gal atvirkščiai – V.Labecko viršininkas. Kairėje – į visuomenės pusę perėjęs policininkas.

LNK "Paskutinės instancijos" gyvuoju skydu tapo visuomenininkai.
Važiuoji Nemenčinės plentu, ties Antaviliais pasuki į kairę, pamatai įspėjimą: "Kelias stebimas vaizdo kameromis", dar laikydamasis kairės pavažiuoji neseniai asfaltuoto keliuko vingiais, ir Lietuvos valstybė baigiasi. Prasideda Laurų kvartalas.
Turniškės, palyginti su šia vieta, yra niekas. Čia kai kurie žmonės kuriasi pagal taisyklę - brangiau neradau... Štai ant Neries skardžio - "paties svarbiausio" Vilniaus prekybos akcininko, mūsų žiniomis, vieno iš brolių Numavičių namas. Kitam įstatymas draustų statytis ant skardžio, o jam valdžia leido. Toks šiurpokas, į laidojimo namus panašus statinys su terasos liežuviu į Neries salą. Čia ant stulpelių visiškai melagingai parašyta: "Privati valda". Valda tai mūsų visų, Lietuvos, bet užsirašė sau... Kad plaukiantieji upe nesumanytų išsilaipinti savo žemėje ir drumsti Laurų gyventojų ramybę.
Tas betoninis mūras, pastatytas turint visus leidimus ir kruopščiai apeinat įstatymų draudimus, nuo visos likusios Laurų bendruomenės atskirtas dar vienu užkardu. Nelygus tarp lygių. Ta detalė tik paryškina keistą krautuvininkų susikurto gyvenimo įspūdį. Toks itin prabangus "kolchozas". Namai - arti vienas kito. Labai skirtingos architektūros, todėl, nors ir nugramdytos pievutės, susidaro netvarkos įspūdis. Nejauku.
Statybos šiame kvartale kadaise prasidėjo, kaip ir dera labai įtakingai publikai, savavališkai, be leidimų. Kvartalo užstatymo reikalus tvarkiusi UAB "Amžiaus vingis" įkurta, mūsų žiniomis, "Vilniaus prekybos" akcininkų, sumokėjo baudas ir dirbo toliau. Dabar šiame plotelyje - apie 30 namų. Kukliausio kaina šiuo metu svyruoja apie 2 mln. litų. Tokio visai neypatingo namelio ir nelabai didelio - gal kokių 10 arų - sklypo, bet dar tiek pat (o gal ir daugiau) neteisėtai atitverto valstybės miško.
Žiniasklaida skelbė, kad šioje kaimynystėje, be VP dešimtuko, gyvena dar keli valstybei neva dirbę ir neva tebedirbantys žmonės. "Lietuvos energijos" ir "Leo LT" buvęs vadas Rymantas Juozaitis, dabar advokatas, o statybų laikotarpiu - Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis, Lietuvos operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas. Visi jie, gaudami valdišką algą, sugebėjo susitaupyti namui Lauruose...
Tik pradėję kurtis prekybininkai deklaravo kaimynystės sąlygas. "Svarbiausias atrankos kriterijus - nepriekaištinga reputacija, - sakė žurnalistams Mindaugas Marcinkevičius, per "Leo LT" aferą pagarsėjusio Žilvino brolis. - Mes net nepradedame derybų dėl pardavimo, jei žmogus visuomenėje neturi gero vardo." Gal todėl broliai krautuvininkai Marcinkevičiai, mūsų žiniomis, gyventi pasirinko kitą vietą?
"Kai gyvensit Mėnulyje - tada darysit, ką norit"
Tačiau ne šios bendrijos nariai ar šeimininkių skonis labiausiai stebina. Tokie turtingi, tokie įtakingi! Premjeras Gediminas Kirkilas su Vyriausybe Vilniaus krautuvininkų dešimtukui, gali sakyti, kilimėliu klojasi, o štai ėmė ir nesusitvarkė... Žalia metalinė tvora, mūsų informacija, stovi be galiojančio leidimo. Miškas, anapus tos tvoros juosiantis kadaise krautuvininkų nusipirktus 8 ha žemės, priklauso kiekvienam mūsų - yra valstybės. Miškininkai skaičiuoja, kad ponai užsitvėrė apie 3-4 ha valstybinio miško.
LNK "Paskutinė instancija" nusprendė pasivaikščioti minėtu valstybiniu mišku. Tikriausiai buvome pirmi civiliokai, nepaklusę pinigų valdžiai ir bent kelioms minutėms atkovoję Lietuvai jos oligarchų užgrobtą teritoriją.
Kadangi mums tokia operacija keliskart nepavyko, sugalvojome šį tą nauja. Ėjome ne vieni. Mūsų buvo daug. Be trijų žurnalistų ir operatoriaus, dar - pajūrio desantas, turintis didelę didelių ponų tramdymo patirtį: Seimo narė ir aplinkosaugininkė Aurelija Stancikienė, publicistas Dalius Stancikas, Naglis Puteikis, ginkluotas teisinį imunitetą garantuojančiu kandidato į Seimą pažymėjimu. Caksėdamas metalo žirklėmis prie kompanijos prisidėjo ir Antanas Terleckas. Įspėjome jį, kad pačiam griauti tos tvoros nevalia, bet jis tik caksėjo ir aiškino: "Ne pirmą kartą man sėdėt, o jiems reikia parodyti, kad nesam "bydlo litewske". Suprask, lietuviški galvijai, bukai toleruojantys įvairiausią neteisybę.
Tačiau pirmas į ataką eina ne A.Terleckas. Pirmas - Juozas Mačionis, valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius. Jo pažymėjimas turi įstatymo nustatytos galios atidaryti bet kurios privačios valdos vartus. O mes ketiname sliūkinti paskui jį...
"Aplinkos apsauga - prašom pažymėjimą, o čia mano kolega. Norim įeit į šitą teritoriją, - sako ponas Juozas apsaugininkui, išlindusiam iš posto, kaip įtariama, pastatyto valstybinėje žemėje, o kad nebūtų abejonių, dar priduria: - Neleisit - kviesim policiją." Tačiau tie iš apsaugininkų būdos neskuba. "Mes paskambinom, dabar laukiam atsakymo. Bendrijos pirmininkas atsakys. Iš kur mes žinom, kas čia bus", - aiškina apsaugininkas, toks pagyvenęs gana inteligentiškos išvaizdos vyras.
Žinoma, mes palauksim. Mums skubėti nereikia, mus gina įstatymas. Tik prie Laurų kvartalo vartų sustabdytoje kompanijoje ne visi vienodai kantrūs. Štai A.Terleckas jau raukia nosį: "Toks kvapas kagėbistinis... Visur čia dvelkia kagėbistiniu kvapu. Mano uoslė patyrusi."
Nekantrauja ir A.Stancikienė. Gal čia negalioja Lietuvos įstatymai? Ir sulaukia atsako: "Jau iš pat ryto mus perspėjo. Žinojo, kad jūs turit atvažiuot. Ir kad į teritoriją jokiu būdu neįleisti..." Kas perspėjo? Bendrijos pirmininkas. O iš kur jis žinojo? "Nežinau", - atsako apsauginis. Turime versiją, kad galimus pažeidėjus apie gresiantį nemalonų vizitą galėjo įspėti paslaugus pono Juozo viršininkas.
Pagaliau apsaugininkas gauna įsakymą: "Toks yra sprendimas. Mes jus palydėsim, bet ne per teritoriją, o iš lauko pusės." Ponai pasiunčia įstatymo sargą atlikti savo pareigą vaikštant patvoriais? Tik jie nežino, kad J.Mačioniui tai - nieko nauja. "Laba diena. Laurų gatvėj mums neleidžia įeiti į privačią teritoriją. Galėtumėt atsiųsti ekipažą? Gerai, ačiū", - iškvietė policiją.
"Įstatymai nevienodi visiems?" - laukdami ekipažo kalbamės su ponu Juozu. Tas juokiasi: "Ne, ne, ne. Jūs dirbat šitoj sferoj, patys matot!" Kai galų gale apsaugininkai, pabūgę viešo (juk viskas filmuojama) konflikto su policijos pareigūnais ir trimis įstatymų įgaliotais aplinkosaugininkais, atidarys vartus, J.Mačionis pro juos eidamas burbės: "Iš tokio daikto tokias problemas jie padaro - juk čia viską "honoras" daro, viską daro kaprizai ir ambicijos. Jūs valstybėje gyvenat, kai gyvensit mėnulyje - tada darysit, ką norit."
Patvoriais
Atvykęs policijos ekipažas mikliai palaužė apsaugininkų norą prieštarauti. Tiesa, visiems, kurie neturėjo specialių pažymėjimų, vartai liko uždaryti. Bet mes - neambicingi. Kol kas galime ir patvoriu... Juolab kad turime išsiaiškinti, ar ponai tebelaiko savo tvorą įmerktą į Nerį - taip, kaip draudžia įstatymas.
"Žiūrėkit, praardė! Jie neatsitvėrę - fantastika", - kemsynais atmaknojusią iki upės mūsų kompaniją apima euforija. Tiek gražbyliavom prie to posto, o paeini kelis šimtus metrų - kartosiu ir kartosiu - palei tvorą, stovinčią be leidimo, ir jau esi viduje.
Vėliau apsaugininkas prisipažins, kad nuardyta tvora - mūsų nuopelnas. Keliskart visai Lietuvai parodėme, kaip iš jos atėmė Neries pakrantę, ir ponai susimylėjo... Tiesa, tvora nuardyta, bet jos fragmentus aptikome patogiai sudėtus netoliese. Triukšmui nutilus tikimasi ją sugražinti? Tikriausiai taip, nes ant pakriūtės kabantys betoniniai "laidojimo namai" lieka visai nepridengti nuo tokių kaip mes, prašalaičių.
Tačiau kol kas džiaugiamės. N.Puteikis, čiupinėdamas nukirptas vielas, šmaikštauja: "Kaip ilgai ir sunkiai Terleckas dirbo... Drįstu teigti, kad karpyta šviežiai." D.Stancikas antrina: "Vakar vakare turbūt sužinojo?"
Ką gi, tvoros nėra, o pakrantė - mūsų. Einam apžiūrėti salos, kuri pagal žemėlapį yra kaip tik prieš šitą neteisėtai, kaip įtaria miškininkai, aptvertą teritoriją. Nuo skardžio pasigirsta A.Stancikienės balsas: "Ten ženklas, matai? Ant tų jų stulpelių parašyta, kad privati sala..."
Pasaulio pabaiga! Negi jie susiveikė ne tik daugiau kaip trečdalį Lietuvos energetinio ūkio, bet ir sugebėjo nupirkti tai, kas neparduodama? Iš tiesų! Perėję neseniai pastatytą siūbuojantį tiltą (kviečiame juo vaikščioti visus, nes jis - valstybės žemėje), Neries saloje randame užrašą: "Privati valda". Tokį pat, kokiais nukabinėta toji tvora. Tokį pat melagingą. Apgailėtina. Bendrija - prabangi, o elgiasi kaip paprasta įstatymų pažeidėja.
"Kodėl ten taip užrašyta?" - atskubėjusiam apsaugininkų vadui Rasa grūda panosėn mikrofoną. "Nežinau. Nekomentuoju", - atsako vyrukas, prisistatęs Vytautu Labecku. Tačiau kai pasukame pasivaikščioti jau šiapus tvoros besidriekiančiu valstybiniu mišku, jis atgyja: "Prašom, kad jūs nevaikščiotumėt per šitą teritoriją." "Čia bus ribojamos mūsų pilietinės teisės?" - smalsauju. "Čia aptverta teritorija ir viduje yra privatu. Privati teritorija", - mūsų galva, meluoja vyrukas.
Mus veja atgal, tačiau tada nutinka nenumatytas dalykas. "Man skauda koją. Žinot, kas yra osteomielitas? Osteomielitas - tai kaulų džiova, raišuoju kaire koja", - pareiškia A.Terleckas, kuriam apsauginiai neleido sutrumpinti kelio prie upės, vijo kartu su mumis patvoriais.
Išgirdęs tuos žodžius policijos pareigūnas, viršila Viktoras Donskovas su kolega Pavelu Truškinu pradeda elgtis netikėtai nei mums, nei visai gvardijai civiliai apsirengusių apsaugininkų, kurie ima supti mus iš visų pusių. "Žmonės išeina, praeisim (teritorija) ir pažiūrėsim", - sako viršila. Ir mūsų kompanija kaip žąsiukai paskui jį patraukia pačiu Laurų kvartalo viduriu. "Neleiskit tų žmonių", - pusbalsiu prašo V.Labeckas. "O ką - mušitės?" - klausia N.Puteikis.
Tada V.Labeckas stveria telefoną: "Komisare, jūsų pareigūnai veda čia žmones... duodu jums telefoną." Apsaugininkų vadas mėgina įbrukti pareigūnui telefoną, bet šis neima. "Manau, čia visi žmonės gali eiti. Jūs nepateikėte jokio dokumento, kad tai - privati teritorija ir ja draudžiama eiti", - skelia viršila. Šitų uniformuotų vyrų ginami mes vėl pasijutome kaip prieš 20 metų Sąjūdžio mitinguose saugomi žaliaraiščių. Pagarba jiems!
"Noriu praeiti, prašau praleisti, aš einu šaligatviu", - čia jau N.Puteikis mėgina apsaugininkų kantrybę. "Jeigu neleisit žmonėms ramiai praeiti..." - pradeda sakinį policininkas, bet jam nebaigus V.Labeckas ima jau ne įsakinėti. Jis prašo 15 minučių, per tą laiką atneš teritorijos privatumą įrodančius dokumentus.
Po 15 minučių jis mums atnešė keistą dokumentą. Sklypo planą. Tik ne viso, bet to keliuko, kuriuo ketinome eiti. Keliukas pažymėtas koordinatėmis ir, kiek pavyko pamatyti, 2007 metais Vilniaus valdžios parduotas šiai išskirtinei bendrijai. "Kelias - kaip atskiras sklypas!" - iš nuostabos A.Stancikienė jau ne piktinasi, bet kvatoja.
Jau kitą dieną sužinosime, kad mus apgavo. Pasukę keliasdešimt metrų nuo tų prašmatnių kotedžų, dar šiapus tvoros, būtume jau ėję savo, t. y. Lietuvos Respublikos teritorija.
Užgrobtame miške
"Nuvykę į vietą apėjom teritoriją aplinkui. Norėjom išsiaiškinti, ar iš tikrųjų nėra įtarimų, jog ta tvora stovi valstybiniame miške. Ir įtarimų yra. Stiprių - kad ten, net akivaizdžiai matyti, užgrobtas valstybinis miškas, - po kelių dienų papasakojo mums Nemenčinės urėdas Eligijus Ryškus ir tyliai papriekaištavo: - Kur buvot anksčiau, kai aš tą tvorą iš pasiutimo spardžiau?" Kalti, nežinojom. Dabar mėginsim pasitaisyti.
Urėdijoje dar sužinome, kad visai neseniai atskiru G.Kirkilo Vyriausybės nutarimu iš šios teritorijos buvo išimta maždaug pusantro hektaro valstybės saugomo miesto miško. Paslaugus tas ponas Kirkilas, ne tik Lietuvos energetikos sistemą krautuvininkams "užfundijo", bet ir valstybinio miško?
Danuta Kazakevičienė, urėdo pavaduotoja, čia pat užtikrina, jog pagal įstatymą valstybiniai miškai neturi būti privatizuojami. Moteris patikina, kad jei pasistatytume kokią bakūžę valstybiniame miške, mums jo tikrai niekas neatiduotų. O štai krautuvininkų bendrijai atidavė...
E.Ryškus mano, kad tas Laurų kvartalo apkėsto miško išėmimas iš valstybinių miškų apskaitos yra STT reikalas. "Vilniaus miesto miškai neprivatizuojami, neparduodami ir kitaip negali tapti privatūs. Aš suprantu, kad yra pažeistas įstatymas", - sako urėdas E.Ryškus.
Tačiau Laurų bendrijai G.Kirkilas "sutvarkė" tik tarp kotedžų išsimėčiusius miško lopinėlius. Tvora užtverta plati miško juosta aplink statinių masyvą - vis dar valstybinė.
Juozas Zinkevičius, Vilniaus apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorius, jau kitą dieną, kai jam tai pranešėme, raportavo: "Šiandien mūsų geodezininkai nuvažiavo ten pamatuoti, kas ir kiek užtverta."
Dar J.Zinkevičius mums papasakojo, kad Laurų bendrija yra atsitvėrusi keliuką, kurį tas krautuvininkų UAB'as, tvarkęs kvartalo reikalus, tas "Amžiaus vingis" buvo įsipareigojęs savo lėšomis suremontuoti ir perduoti savivaldybei. Dabar keliukas atsidūrė sklypo viduje su geru rėžiu valstybinio miško.
Antanas Petrėnas, Liepynės girininkijos eigulys, "Paskutinės instancijos" komandai, dar kartą atvykusiai į Laurus, parodė "užgrobimo mastą": "Na gal 3, gal 4 hektarai - ne daugiau...
Čia buvo jiems leista, kol vyksta statybos, apsitverti, kad statybinių medžiagų nevogtų. O paskui jie žadėjo tą tvorą lyg ir nuimt..." Dar eigulys patikina, jog valstybiniu mišku, nors ir aptvertu tvora, mes turime teisę vaikščioti. Mūsų žiniomis, tvora galėjo stovėti tik iki 2007 metų.
Kai visa tai aiškinamės, už nugaros išgirstame: "Išeikit, prašom." Kodėl? "Turiu tokį įsakymą", - atsako krautuvininkų apsaugininkas. "Čia jūs, žinokit, pažeidžiat įstatymus", - atsikerta Rasa. "Šitą spręs paskui kas nors..." - atsako savavaldžiautojas.
Ką gi, atėjo laikas susipažinti su tais, kurie duoda neteisėtus įsakymus, - su šeimininkais.
Tęsinys - kitą savaitę

2008-11-17

Teisingumo stebuklas: Tele2 pašalino savo anteną nuo dviaukščio gyvenamo namo Verpėjų g.

Ką tik paskambino Triyčių kvartalo Klaipėdoje gyventojai ir pranešė naujieną, kuria iš pradžių negalėjau patikėti: šiandien apie 11.00 val. Tele2 pašalino savo anteną nuo dviaukščio gyvenamo namo Verpėjų gatvėje.
Tikras teisingumo stebuklas ar stebuklingas teisingumas oligarchų valdomoje Lietuvoje? To negali būti, nes Tele2, kaip ir visi stambūs verslininkai daugumą valdininkų yra nupirkę, daugumą politikų papirkę, o teisingumo institucijos su labai retomis išimtimis gina tik turtinguosius.
Todėl negaliu paaiškinti tokio "nuėmimo" reiškinio ir todėl jį vadinu stebuklu.
Nebent ruošiasi pastatyti dar didesnę anteną. Kaip partizanai tą anteną statė - darbininkai be užrašų ant striukių, tokie patys užsislapstinusieji ir nuvertė.
Ką tik visi nupirktieji valdininkai šaukte šaukė, kad viskas yra tvarkoje. Maža to, per kelis pastaruosius mėnesius taip vadinami Visuomenės sveikatos centrai net 2 mokslines konferencijas surengė, kurių tikslas - pasitarti, kaip apginti nuo gyventojų mobiliojo ryšio bendrovių antenas, pastatytas beveik gyventojų miegamuosiuose.
Sunku patikėti, kad Tele2 išsigąstų peticijų, skundų, mitingų. Lietuvos oligarchai ir stambūs verslininkai nebijo Dievo į medį vyti, tai ko jiems čia išsigąsti paprastų žmonių. Beje, Dievą į medį vyti privengia net Lotynų Amerikos politikai - tiek kairieji , tiek dešinieji, tiek demokratiškai išrinkti, tiek ir diktatoriai. Galime su pasididžiavimu pasakyti, kad mūsų oligarchai ir turčiai - patys drąsiausi civilizuotame pasaulyje.
Todėl būtinai šį Tele 2 antenos nuėmimo stebuklą reikės ištirti ir visiems paskelbti.
Kad visi išmoktume apsiginti nuo pelno ir godulio apakusių verteivų, papirktų valdininkų ir parsidavusių politikų.

2008-11-13

Dangėje neliko vietos mažiesiems laiveliams

Fotografijoje: Naglis Puteikis jau turi patirties sukinėjant šiuo metu aistras keliantį tiltelį. Ja ir vėl galės netrukus sėkmingai pasinaudoti
Per Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdį jos narys Naglis Puteikis kaip liūtas gynė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos interesus, idant žūtbūt būtų surasta tinkama vieta jų laiveliams švartuoti Pilies užutėkyje, į kurį jų neįsileidžia UAB "Klaipėdos laivų remontas", nors dar nėra rekonstruotų krantinių operatorius.
Į žodinę dvikovą jis iškvietė Savivaldybės atstovą Skirmantą Buivydą, krantinių rekonstrukcijos koordinatorių. O diskutuojant dėl pasukamojo tiltelio elektrifikavimo galimybių besikarščiuodamas pažadėjo dėl mažųjų laivelių pats sukinėti tiltelį. Beje, porininku sau šiame kilniame darbe nusprendė paimti S. Buivydą - dviese sukinės tą tiltelį, kad laiveliai žiemą galėtų įplaukti į užutėkį. S. Buivydas patylėjo, o ar ponas Naglis tesės pažadą, įsitikinsime kitų metų pavasarį, kai tiltelis bus grąžintas į savo vietą po rekonstrukcijos. Kai du pešasi, trečias laimi: "Klaipėdos laivų remontui" nebereikės už tiltelio sukinėjimą darbuotojams mokėti - šis sukinės iš idėjos.

2008-11-12

DĖL ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMO EKSPLOATUOJANT MOBILIOJO RYŠIO ANTENAS - BAZINES STOTIS KLAIPĖDOS MIESTE IR RAJONE

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS
TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA
2008 11 11 Nr
 DĖL ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMO EKSPLOATUOJANT MOBILIOJO RYŠIO ANTENAS - BAZINES STOTIS KLAIPĖDOS MIESTE IR RAJONE
Klaipėdos m. teritorijoje Verpėjų gatvėje ant dviaukščio gyvenamojo namo Nr. 46 mobiliojo ryšio tiekėjas UAB „TELE-2" eksploatuoja mobiliojo ryšio anteną - judriojo radijo ryšio bazinę stotį neturėdamas leidimo-higienos paso.
Tuo grubiai pažeidžiamas įstatymas, nes nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1029 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 81:2005„JUDRIOJO RADIJO RYŠIO SISTEMŲ BAZINĖS STOTYS" PATVIRTINIMO" 7-o punkto: „7.Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.11]."
Toks pats pažeidimas vykdomas ir Klaipėdos rajono Triušelių vandenvietėje: ant joje esančio vandens bokšto eksploatuojamos UAB „Tele2", UAB „Omnitel" ir UAB „Bitė" antenos-bazinės stotys neturint leidimų-higienos pasų tokiai veiklai. Vandens bokštą, nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos raj. savivaldybei, patikėjimo teise valdo šios savivaldybės tarybai priklausanti UAB „Klaipėdos rajono vandenys", Skinijos g. 3, LT-96210, Vėžaičiai, Klaipėdos r. (46) 458419.
Pastaruoju atveju dar papildomai pažeidžiama higienos norma, draudžianti bet kokią su vandenviete tiesiogiai nesusijusią ūkinę veiklą vandenviečių teritorijose ir jų apsaugos zonose.
Apie šiuos pažeidimus daug kartų raštu ir žodžiu yra informuotos abi savivaldybės, UAB „Klaipėdos rajono vandenys", minėti mobilaus ryšio operatoriai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kuris privalo imtis priemonių nutraukti tokią neteisėtą veiklą. Tačiau nė vienas iš jų nekreipia į tai dėmesio ir toliau pažeidžia įstatymus – tęsia minėtų antenų - judriojo radijo ryšio bazinių stočių veiklą neturėdami leidimų-higienos pasų.
Prašau nutraukti aukščiau minėtas neteisėtas veikas, imtis priemonių pažeidėjams nubausti.

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Prokurorai susidomėjo Klaipėdos bibliotekos vadovės viešbučiu DELFI

 Prokurorai susidomėjo Klaipėdos bibliotekos vadovės viešbučiu DELFI

BNS 2008 lapkričio mėn. 7 d. 13:19

Prokurorai susidomėjo Klaipėdos bibliotekos vadovės Bronislavos Lauciuvienės viešbučiu, pastatytu privatizavus bibliotekai priklausiusį sklypą uostamiesčio centre. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė yra Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona.

"Medžiaga yra nagrinėjama šiuo klausimu. Tai ne tyrimas, o civilinis procesas", - BNS penktadienį sakė Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė.

Pareigūnės teigimu, spalio 14-ąją, iškart po LNK televizijos reportažo apie B.Lauciuvienės viešbutį, pradėtas procesas dėl viešo intereso gynimo gali užsitęsti iki lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios.

"Terminas yra iki lapkričio 12-osios, bet prokurorė sakė, kad jau dabar aišku, kad nagrinėjimas bus pratęstas", - teigė A.Juodytė.

Spalio pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės gebėjimais derinti pareigas valstybės tarnyboje ir vadovavimą verslui ėmė domėtis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Etikos sargai pradėjo tyrimą, ar B.Lauciuvienė nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai jos valdoma uždaroji akcinė bendrovė "Pelėda" privatizavo taip pat jos vadovaujamos bibliotekos kieme esantį žemės sklypą. Šiame sklype vėliau iškilo bibliotekininkei priklausantis viešbutis.

Anot VTEK, B.Lauciuvienei, dirbančiai valstybinėje tarnyboje, taikomi visi interesų derinimo įstatymo reikalavimai, o jei valstybės tarnautoja pasirašė sutartis su savo privačia bendrove, "esama prielaidų tokiuose veiksmuose įtarti interesų konfliktą".

Visuomenės ir institucijų susidomėjimą viešbučiu šalia uostamiesčio bibliotekos Jaunimo skyriaus sukėlė LNK televizijos laidos "Paskutinė instancija" parodytas reportažas.