2009-10-29

Reprezentacines lėšas valdininkai švaisto nebaudžiami

Koliaže - politikai turi LABAI KIETAI kontroliuoti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.

N.P.: daugybė valdininkų švaisto valdiškus pinigus, o politikai jiems keistai pakantūs. Štai pasieniečių vadas posėdžio sumuštiniams ir vaisiams išleidžia virš 1000 Lt, o visi, net parlamentinę vyriausybės struktūrų kontrolę vykdantys Seimo nariai apsimeta, kad tai „vsio zakonno":

Reprezentacines lėšas lengva ranka leidęs VSAT vadovas – formaliai teisus

2009-10-28 16:44 BNS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), trečiadienį svarsčiusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Sauliaus Stripeikos reprezentacines išlaidas, teko konstatuoti, kad formaliai jis – teisus.

Tačiau Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Seimo komitetas prašo sugriežtinti reprezentacinių lėšų naudojimą, nepaliekant to tik asmeninei įstaigos vadovo atsakomybei.

„Pirmiausia išsiaiškinome, kad yra tokia tvarka, kuri leidžia pakankamai laisvai vadovo atsakomybe tas lėšas naudoti, nes buvo iškeltas klausimas, ar dabartinėmis sąlygomis galima leisti tas lėšas, ir gana dideles lėšas, viskas yra, pasirodo, sutvarkyta pagal galiojančius teisės aktus", – po NSGK posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Arvydas Anušauskas.

Iš komiteto posėdyje dalyvavusių VRM atstovų, pasak A.Anušausko, sulaukta pažado, jog „bus patikslinta tų lėšų naudojimo sistema, tvarkos sugriežtintos".

VSAT vadovo reprezentacinėmis lėšomis komitetas susidomėjo sužinojęs, kad jų išvažiuojamajam posėdžiui Aviacijos rinktinėje Paluknio kaime Trakų rajone buvo skirta beveik 1500 litų.

VSAT vadovo pasirašytame dokumente nurodoma, kad per posėdį kavai, arbatai, vaisvandeniams, konditerijos gaminiams, vaisiams išleista 1100 litų, dar 350 litų esą atsiėjo suvenyrai ir kanceliarinės prekės. Sąskaitas apmokėjo VSAT.

Seimo NSGK pirmininkas anksčiau žiniasklaidai neslėpė nustebimo tokia priėmimo suma. „Mus, kelis NSGK narius, kvietė pietų, bet atsisakėme. Atrodo, tik kavos po puodelį išgėrėme. Lyg ir viskas", – dienraščiui „Lietuvos žinios" yra sakęs politikas.

„Lietuvos žinios" pateikė ir daugiau VSAT dokumentų, kuriuose fiksuotas reprezentacinių pinigų panaudojimas. Liepos 27 dienos VSAT vado įsakyme Nr. 4–489 fiksuota liepos 30–ąją tarnybos centrinėje įstaigoje vykusio vadovų pasitarimo (trukmė –1,5 val.) sąmata. Kava, arbata, vaisvandeniai, konditerijos gaminiai – 350 litų, kanceliarinės prekės – 250 litų, iš viso – 600 litų.

Rugsėjo 18 dieną, priimdama Baltarusijos, Estijos ir Latvijos sienų apsaugos žinybų delegacijas, 12 žmonių grupei maitinti VSAT skyrė 3860 litų. Be to, kavai, arbatai, konditerijos gaminiams VSAT štabe tai pačiai dienai numatoma 150 litų, gido paslaugos įvertinamos 400 litų, suvenyrai – 915 litų. Iš viso – 5325 litai.

VSAT vadovybė tikina taupanti. Esą atsižvelgiant į krizę, šiais metais iš reprezentacijai numatytos menkos 100 tūkst. sumos išleista vos 45 tūkst. litų, kitiems metams tokioms išlaidoms žadama skirti tik 50 tūkst. litų.

‚Flinto‘ komikse vaikams mergaites nuo ‚dėdės Ūso‘ gelbėja Drąsius

Nuotraukoje – žurnalo vaikams „Flintas" komiksas apie Drąsių, gelbėjantį mergaitę nuo iškrypėlių.

N.P.: kuo ilgiau prokuratūra vilkina tyrimus, tuo greičiau žmonės teisingumo pradeda ieškoti kitais būdais:

Mergaites vaikų žurnaluose gelbėja herojus Drąsius

2009-10-28 16:38 Dina Sergijenko | Alfa.lt

Panašu, jog Lietuvoje dviejų žmonių nužudymu įtariamo savo dukters gynėjo Drąsiaus Kedžio palaikymo aktai įgauna vis didesnį pagreitį ir vis kitokias formas. Alfa.lt redakciją pasiekė žurnalo „Flintas", skirto paaugliams berniukams, komiksas, kurio pagrindiniu herojumi tapo „Gynėjas Drąsius".

Komikso paveikslėliai pasakoja apie mergaitę, einančia gatve. Netikėtai pagyvenęs dėdė pasiūlo jai saldainį ir pakviečia sėsti į automobilį. Vėliau pasigirsta šūksniai „Nelįskit prie manęs! Aš nenoriu!". Šalia automobilio atsiradęs Gynėjas Drąsius sudaužo transporto priemonę, sumuša mergaitės skriaudiką šaukdamas „Paleisk mergaitę, Ūsai!" ir vėliau, išvadavęs mergaitę, ištaria jai pamokymą: „Niekada neimk saldainių iš nepažįstamų žmonių ir nesėsk į jų automobilį!".

Žurnalo „Flintas" vyriausiasis redaktorius Raimondas Jurgaitis tvirtino, kad leisti tokį komiksą idėja kilo tada, kai buvo pagalvota, kad žurnalas gali prisidėti prie vaikų apsaugojimo nuo įvairiausių pavojų. „Tokius komiksus darysime kiekvieną mėnesį. Aiškinsime, kad negalima kalbėti su nepažįstamais, kad negalima eiti pas juos į namus. Šviesime vaikus", – tvirtino žurnalo vyriausiasis redaktorius.

Paklaustas, kodėl pagrindinis komikso herojus „Gynėjas Drąsius" buvo vienareikšmiškai susietas su dviem žmogžudystėmis įtariamu Drąsiumi Kedžiu, R. Jurgaitis paprieštaravo, kad D. Kedys siejamas ir su savo dukters gynimu. „Jis siejamas ir su tuo, kad tai (žmogžudystės - Alfa.lt) įvyko netekus vilties ir ginant savo dukrą. O mes patys nesiejame su D. Kedžiu savo herojaus. Tiesiog tai yra labai dėkingas vardas, vaikinus dažnai vadina drąsiais" – tvirtino žurnalo vyriausiasis redaktorius. Anot jo, kiekvieno asmeninis reikalas, ką pamatys, atsivertęs šį komiksą.

Pagrindinė žurnalo auditorija – paaugliai. Vis dėlto R. Jurgaitis nesibaimina, kad žurnale nupieštą istoriją skaitytojai susies su D. Kedžio istorija: „Turbūt, jei jie komiksą susies su šia istorija, tai dar labiau juos paveiks ir pamokys, kad tikrai reikia klausytis tų komikso pamokymų". Anot jo, net jeigu paaugliai, žinodami D. Kedžio istoriją perskaitę komiksą, supras, kad savo skriaudėjus galima bausti fiziškai, neturėtų nieko blogo nutikti. „Jeigu jie žino tą istoriją, tai jie suvoks, kad prieš tai reikia metus laiko bandyti visom civilizuotom priemonėm išspręsti bėdą ir net jeigu nepavyksta, reikia nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų iki galo, kiek turi jėgų ir galimybių" – tvirtino R. Jurgaitis.

„Niekur neparašyta, kad tai yra Drąsius Kedys, niekur neminima jo pavardė, – stebėjosi kilusiu susidomėjimu žurnalo vyriausiasis redaktorius. – Norint galima susieti viską. Komiksuose bus ir Jonas, jį gal susies su kokiu teisėju, vėliau Petras, gal su Gražuliu susies. Mes negalime į priekį numatyti, kokios asociacijos kils žmogui."

Nekilnojamo turto ir progresinių mokesčių nėra, nes to nenori bankai?

Piešinėlyje - nekilnojamojo turto mokestis bei progresiniai mokesčiai būtų žingsnis Europon tolyn nuo Rusijos, kurios ekonominį, socialinį ir teisingumo modelį kuo toliau, tuo tiksliau kopijuojame.

N.P.: dvi ištraukos iš Artūro Račo blog'o rašinio 2009 10 28 d. "Sodrai" – kaput? O gal laikas atsikoduoti? apie NTM ir progresinius mokesčius, bei A.Maldeikienės ir kitų komentarai šiam straipsniui:

Artūras Račas:

„... nuo progresinių pajamų mokesčių ir A.Kubilius, ir I.Šimonytė ir, deja, bet ir D.Grybauskaitė, atrodo yra "užsikodavę". 

...Apie nekilnojamojo turto mokestį turbūt jau neverta net kalbėti, nes R.Dargis, L.Pinkevičius, A.Avulis to niekada nesuprastų. Kaip ir SEB, "Swedbank" ar "DnB Nord"… Juk tiek nekilnojamojo turto šiandien turi. Ir gali laukti, kol rinka atsigaus."

Aušra Maldeikienė Spalis 28, 2009 10:38

o žinote vienoje JAV valstijoje  - New Hampshire 2008 metais valstijos biudžetas buvo 5,11 mlrd. JAV dolerių. Įdomiausia, kad toje valstijoje yra tik NT mokestis, kuri administruoja municipalitetai, bet nėra nei vartojimo, nei pajamų mokesčių.Tiesa yra šiokie tokie, kaip suprantu iš aprašų, nedideli mokesčiai maistui, apgyvendinimui, automobiliams, verslo ir investicijų pajamoms ir valstijos kelių rinkliava.

Taigi vartotojas ir samdinys beveik nemoka mokesčių. O moka visokie turtuoliai :) nekilnojamojo turto magnatai.

Išvada mano, o va faktai iš interneto.

Rim. 2009-10-28 18:15

Ne tik Dargis, Pinkevičius, Avulis piestu prieš NT , taip pat progresinius mokesčius. Visa aukštoji valdininkija taip pat susiskraidinusi kiekvienas dešimtis, šimtus sklypų, pristatę spekuliacijai dešimtis būstų. Tas pat su progresiniais pajamų (dividendų) mokesčiais.

2009-10-28

Kokio dydžio mano kaip valstybės tarnautojo alga

Plakate - 2009 vasarą 11-os asmenų iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus po įstatymo projektu, siekiančiu sumažinti politikų algas iki 4 litų 75 centų. ‚Juodraščio' leidybinei grupei, Laisvojo universiteto (LUNI) koordinacinei tarybai, piliečių grupei ‚Studentų pasipriešinimas'  būtinų 50000 parašų surinkti per 2 mėn. nepavyko.

Iki sumažinimo valstybės tarnautojams  - iki 2009 rugpjūčio m. kaip Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas gaudavau 4222 lt per mėnesį ant popieriaus, t.y. 3232 Lt į rankas.

Dabar, po sumažinimo visiems valstybės tarnautojams, gaunu 3769 lt per mėnesį ant popieriaus, t.y. 2865 Lt į rankas.

Informacija apie Kultūros paveldo departamento darbuotojų algas skelbiama departamento tinklapyje www.kpd.lt/lt/node/972 .

Šiukšlių mokesčiai už neatliktas paslaugas -valstybės vardu

N.P.: pateikiu žemiau savo raštą savivaldybės tarybos ūkio komitetui dėl jau įprastos mūsų valstybėje praktikos imti mokesčius už neatliktas paslaugas ir dar valstybės vardu.

Absurdiškiausia šioje istorijoje yra tai, kad priešingai nei visame civilizuotame pasaulyje, šiukšlių rinkliava Klaipėdoje skaičiuojama pagal kvadratinius metus, o ne pagal žmones, arba ne pagal realų išvežamą šiukšlių kiekį.

Ir kaip jau įprastam, kenčia pirmiausia nepasiturintys ir pensininkai, nes iš jų be gailesčio ir dar su grasinimais lupamas šis mokestis, pvz. už 360 Lt per metus, o turtuoliai yra sau nusistatę lubas – apmokestinamas ne daugiau, nei 95 kv.metrų gyvenamo ploto. Taigi jei bute gyvena 5 asmenų turtinga šeima, ji moka tiek pat, kiek panašiame bute gyvenantis našlys ar našlė- pensininkė. Ar jie „pagamina" tiek pat šiukšlių?

Štai paskaičiuokime: Pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą šiukšlių surinkimo tvarką vienam daugiabučio gyventojo kvadratiniam buto metrui yra nustatyta 17 kg šiukšlių surinkimo norma metams. Vadinasi vienišo našlio buto atveju išeitų, kad per metus jis „pagamina" 1319 kg šiukšlių, o tai yra 110 kg per mėnesį, kitaip tariant 3,7 kg šiukšlių kasdien. Tuo tarpu pvz. jo kaimynai - 4 žmonės gyvenantys truputį mažesniame bute kiekvienas pagamina kasdien tik po 0,8 kg šiukšlių.]

Deja, Klaipėdos m. valdantieji kol kas nenori girdėti šių argumentų.

Negirdi jų ir Seimo nariai, tarp jų  - Aplinkso apsaugo komiteto pirmininkas J.Šimėnas.

Dar viena Lietuvos įdomybė – Europoje pakuočių mokestis atitinka šiukšlių išvežimo ir tvarkymo kainai mažinti, t.y. vežėjams ir sąvartynams. Lietuvoje tie pinigai dingsta vėjais, lyg ir kažkokių lankstukų, kuriuose agituojama saugoti gamtai, gamybai. Kitaip tariant – tų pačių popierinių šiukšlių gausinimui.

Tikiuosi, kad žemiau aprašoma situacija pakeis tiek savivaldybių tarybų, tiek seimo narių požiūrį ir to pasekmėje pakeisime necivilizuotą ir socialiai neteisingą šiukšlių apmokestinimo sistemą į europietišką.

Šią situaciją aprašo taip ir „Klaipėdos dienraštis: Asta Aleksėjūnaitė 2009-10-28, „Sodo bendrijose konteinerių nėra, o mokestis yra" (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/sodo-bendrijose-konteineriu-nera-o-mokestis-yra-245256 )

 

Klaipėdos miesto savivaldybės

Miesto ūkio komiteto pirmininkui V.Plečkaičiui

2009 10 21 Nr.

PRAŠYMAS

 

DĖL ATLEIDIMO NUO ŠIUKŠLIŲ RINKLIAVOS TAIS ATVEJAIS, KAI SODUOSE NEPASTATYTI KONTEINERIAI

 

Į mane kreipėsi sodų bendrijos „Inkaras" atstovai (Janina Butkienė, Kretingos 3-19, Klaipėda, n. tel. 8-46-259143), informuodami, kad jie 2009 09 14 d. raštu (kopija pridedama) prašė administracijos atleisti juos nuo šiukšlių rinkliavos tai atvejais, kai nepastatyti konteineriai soduose, bei atleisti nuo rinkliavos žiemos metu, nes tuo metu soduose nevykdoma jokia veikla.

Tačiau administracija 2009 09 24 d. raštu Nr. MD3-12 (L.Dūda) ir 2009 10 08 raštu Nr. (8.3)-5R-537 (Š.J.Tamulis) atsakė, kad „vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka už teisę atlikti tam tikrus veiksmus, o ne atlygis už teikiamas paslaugas", todėl „rinkliavą reikia mokėti ne nuo konteinerių pastatymo momento, o nuo vietinės rinkliavos įvedimo"."

Už kokią teisę reikia mokėti? Kam ta teisė suteikta? Už kokius „tam tikrus" veiksmus? Į šiuos klausimus neatsakyta. Maža to, tai kur tada žmonės turi pilti šiukšles, jei nepastatyti konteineriai? Ir už visą tai reikia mokėti? Ypač absurdiška yra reikalauti iš sodininkų pinigų už šiukšles žiemą, kai net sniegas iš sodų neišvežamas.

Į šiuos klausimus minėtiems sodininkams Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas bandė atsakyti specialiame sodininkams skirtame seminare, kuris vyko  Klaipėdos m. savivaldybėje 2009 09 18 d. (žr. pridedamą šio seminaro darbotvarkę). J.Šimėnas tame seminare teigė, kad niekas neturi teisės imti mokesčio už tas šiukšles, kuriuo yra rūšiuojamos, o be to savivaldybė soduose privalo pastatyti specialius rūšiavimo konteinerius. Vicemerė J.Simonavičiūtė ten pat žadėjo atitinkamai pataisyti tarybos sprendimą dėl šiukšlių rinkliavos, tačiau tokios pataisos nepatiektos iki šiol.

Manau, kad minėti raštiški atsakymai bei neveikimas ir mėginimas rinkti iš žmonių pinigus nesudarant jiems sąlygų kur sudėti tas šiukšles, bei atsisakymas suteikti teisę mažinti šiukšlių kiekius jas kompostuojant ir rūšiuojant, ypač soduose, yra neteisingas ir neteisėtas.

Prašau į artimiausią komiteto posėdį įtraukti šio klausimo svarstymą, pakviesti minėtų sodininkų atstovus (kontaktai rašto pradžioje), kad galėtume kuo greičiau šią neteisybę ir neteisingumą ištaisyti.

Priedas: minėtas sodininkų kreipimasis, du savivaldybės atsakymai, seminaro programa (kopijos), 4 lapai.

 

Tarybos narys        Naglis Puteikis


Seimas ir toliau taškosi piniginėmis premijomis

N.P.: Seimas taip smarkiai veržėsi diržus, kad jie trūko ir pinigų švaistymo upė vėl trykšta premijų fontanais. Seimo kanceliarija išmokėjo apie 20 darbuotojų premijas neva jubiliejų proga ir šiaip be progos. Politikai apie tai sužinojo ne iš savo pavaldinių, o iš žiniasklaidos.

Neturiu pagrindo netikėti I.Degutiene, kad ji to nežinojo. Todėl tai tik patvirtina faktą, kad Seimas nevaldo nei valstybės, nei situacijos joje. Europoje yra kitaip – ten valdo žmonių išrinktieji, todėl tvarkos ten žymiai daugiau.

Politikai  jau padarė klaidą, kai paaiškėjus, kad Vyriausybės kancleris Valdemaras  Sarapinas be politikų žinios išdalino premijas Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams, jo nenubaudė. Greičiau atvirkščiai – ramiai perkėlė jį dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Tai sukėlė nebaudžiamumo įspūdį, šiuo atveju visiškai teisingą įspūdį ir tada pasipylė nebesustabdomas premijų srautas Klaipėdos SODROJE, Klaipėdos m. savivaldybėje ir t.t. Niekas nebuvo nubaustas, niekas nebuvo net sugėdintas. Vyriausybės pažadas nukirpti premijoms išmokėtus pinigus iš premijas išmokėjusioms institucijoms – pamirštas.

Tokie ženklai rodo klerkams, kad jie ir toliau sėkmingai gali būti ne tarnautojais žmonėms –valstybei, o valdininkams, kurie valdo nepaisydami politikų pasikeitimo po rinkimų ir toliau gali tvarkytis su mokesčių mokėtojų pinigais kaip su nuosavai,

Ar I.Degutienė ras savyje stiprybės nubausti pinigų švaistytojus? Geriausia pamoka ir pavyzdys būtų atliesti i darbo premijas išmokėjusį valdininką. Kad ir dėl etatų mažinimo, bet būtinai atleisti.

Kitaip valstybės tarnyboje dar ilgai nebus tvarkos ir padorumo. Kaip ir kitose Lietuvos gyvenimo srityse, nes iš aukščiausios valdžios visi imame pavyzdį.

Seimo vadovė aiškinsis, kodėl kanceliarija sunkmečiu kai kuriems darbuotojams išmokėjo premijas

BNS 2009-10-26 19:36

Seimo pirmininkė Irena Degutienė aiškinsis, kodėl kanceliarija nepaisant visų išlaidų karpymo sunkmečiu kai kuriems jubiliejų minintiems darbuotojams rado lėšų premijoms.

„Blogai vertinu", - į klausimą, kaip vertina situaciją, atsakė Seimo vadovė, tačiau kol kas sakė plačiau šiuo klausimu pasidomėti neturėjusi laiko.

„Iš tikrųjų iš žiniasklaidos sužinojau tą penktadienį, ir kanclerio šiandien per užimtumą nemačiau, rytoj aiškinsimės", - sakė I.Degutienė.

Parlamento vadovė sako esanti nustebinta ne tik dėl to, kad rasta lėšų premijoms, bet ir dėl to, jog jos išmokėtos ne visiems jubiliatams, o tik kai kuriems.

„Pirmiausia nustebino tai, kad buvo išmokėta, ir ne visiems, kurių buvo jubiliejai. Pirmiausia šiandieninėj situacijoj, kai yra pinigų stygius, reikia kiekvieną centą taupyti. Jei tokia praktika buvo esant pakankamam finansavimui, šiandien dienai, man atrodo, jokioje institucijoj premijos negali būti išmokamos. Kitas dalykas, iš tiesų tikrai negražu ir net neetiška, jei esant šitai situacijai, vieniems išmokama, kitiems - ne", - pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Nors Seimo kanceliarijos vadovybė pastaruoju metu aiškina taip drastiškai taupanti lėšas, kad labiau spaustis nėra jokių galimybių, „Lietuvos žinios" rašo, jog papildomų pinigų čia vis dėlto randama net sunkmečiu.

Apie pusė jubiliejinius gimtadienius šiemet šventusių kanceliarijos darbuotojų buvo pasveikinti pusės atlyginimo dydžio ar didesnėmis išmokomis. Bendra tokių premijų suma gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Laimingieji buvo atrinkti pagal kanceliarijos padalinių vadovų teikimus laikinajam Seimo kancleriui.

Premijos, pasak „Lietuvos žinių" galėjo būti skirtos 20 darbuotojų.

2009-10-26

Atkurkime sunaikintą Kretingalės bažnyčios šventorių

Fotografijoje - Kretingalės bažnyčia. D. Petkūno nuotrauka 2003 m.

N.P.: Daug kas važiuojate iš Klaipėdos į Kretingą. Tarpukelyje į akis turėjo kristi graži protestantiškai kukli bažnytėlė ir priešais ją esanti plynė. Ji primena buvusio miestelio aikštę, kuri yra savotiškas paminklas žmonių barbarybei, nes joje susipynė bažnyčios, šventoriaus ir kapinių naikinimo pačiais baisiausiais būdais istorija.

Apytiksliai nuo 1970 metų per visą Lietuvą ritosi protestantiškų kapinių naikinimo banga. Buvo šluojamos ir evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų kapinės Vilniuje, Klaipėdoje. Principas buvo vienodas – antkapius su buldozerių į duobę, tvoras išgriaudavo, tik kartais leisdavo vieną kitą senesnį antkapį išvežti į kokį muziejų, ar kitas kapines, bet tai buvo išimtys.

Taip buvo sunaikintos seniausios ir gražiausios kapinės Lietuvoje - evangelikų reformatų pylimo gatvėje (vietoj jų – paminklas komunarams), evangelikų liuteronų Klaipėdoje (vietoj jų – Skulptūrų parkas) ir Vilniuje ant Tauro kalno (vietoj jų – Santuokų rūmai).

Pirmais dviem atvejais minėtų kapinių teritorijose dar buvo griaunamos ir į tuometinius kultūros vertybių registrą įrašytos kapinių koplyčios, dydžiu prilygstančios mažesnio miestelio bažnyčiai. Griovė be jokių leidimų, nesilaikė net formalumo, kurį tuometinė valdžia būtų galėjusi lengvai įgyvendinti – išbraukti iš paminklų sąrašų.

Ši banga neaplenkė ir miestelių – 1974 m. su buldozeriais buvo nušluotos Kretingalės miestelio (Klaipėdos raj., buvusi Klaipėdos krašto teritorija) kapinės ir šventorius. Šios kapinės buvo labai gražioje centrinėje aikštėje, bažnyčios šventoriuj. Antkapiai suversti į duobę ir užversti žemėmis, šventoriaus tvora panaikinta, vietoje šventoriaus įrengtas purvinas žvyrkelis.

Dabar atsirado vilties, kad ši neteisybė ir barbarystė bus ištaisyta, nes veiklus kunigas, parapijos, seniūnijos ir miestelio aktyvas energingai ėmėsi tvoros atstatymo, buv.kapinių bei centrinės aikštės sutvarkymo iniciatyvos.

Klaipėdos rajono merui pasiūliau sukviesti visu prie apvalaus stalo ir pasiskirstyti darbus, nes būtina pradėti nuo tyrimų:

Prasidės kasinėjimai prie Kretingalės bažnyčios

Ve.lt 2009 10 26 Agnė RATKIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenės iniciatyva artimiausiu metu prie bažnyčios planuojama pradėti archeologinius tyrimus. Jų tikslas - atrasti bažnyčią juosusios akmeninės tvoros liekanas, kad būtų galima tiksliai nustatyti sklypo ribas. Beveik neabejojama, kad atlikus kasinėjimus ir radus žmonių kapų tektų uždaryti per bažnyčios teritoriją nutiestą kelią.

Dėl bažnyčios teritorijos sutvarkymo, naujo kelio įrengimo galimybių Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas į Kretingalės seniūniją pakvietė savivaldybės administracijos specialistus, Kultūros paveldo departamento, Apskrities viršininko administracijos, VĮ Klaipėdos regiono kelių atstovus, Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorę bei Kretingalės miestelio ir evangelikų liuteronų bendruomenių deleguotus asmenis.

Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė informavo, kad 1996 metais UAB "Restauravimo centras" atliko istorinius Kretingalės gyvenvietės senosios dalies tyrimus.

"Paaiškėjo, kad aplink bažnyčią buvo laidojama jau XVIII amžiuje, o gal net ir anksčiau. Vėliausi kapai – XX amžiaus pirmos pusės, tad išties tikėtina, jog kelias įrengtas ant kapinių", – sakė už kultūros paveldo vertybių apsaugą rajone atsakinga darbuotoja.

Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis teigė, jog tuomet šios teritorijos statusas pasikeistų ir kelią tektų uždaryti. Archeologinius tyrimus ketinama atlikti per pirmąjį kitų metų pusmetį.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė informavo, kad teritorija aplink bažnyčią priklauso laisvos valstybinės žemės fondui.

"Pirmiausia reikia parengti žemės sklypo tikslių apmatavimų projektą, kuriame galėtų būti suplanuotas ir naujasis kelias. Norint parengti tokį projektą ir jį įteisinti, reikia žinoti, kur tiksliai buvo bažnyčios sklypo ribos. Tai paaiškėtų atkasus senosios akmeninės tvoros, juosusios maldos namus ir kapines, liekanas", – kalbėjo žemėtvarkos specialistė.

Akmeninė tvora buvo nugriauta 1971 metais. Tuomet ir kapinės sulygintos su žeme. Pasitarime nutarta siūlyti Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl archeologinių tyrimų, nes tik po jų galėtų prasidėti kiti darbai.

Naujo kelio įrengimo vieta tebėra svarstoma. Siūloma kelią tiesti tarp Gargždų vartotojų kooperatyvo parduotuvės ir UAB "Agrovet" pastato. Kooperatyvo parduotuvė patenka į bažnyčios, kaip kultūros vertybės, apsaugos zoną. Pasitarimo dalyviai svarstė ir kitą galimybę – tartis su kooperatyvo savininkais dėl parduotuvės iškėlimo į kitą vietą. Lėšas naujojo kelio įrengimui planuojama skirti iš Savivaldybės biudžeto. Tiesa, tai dar turės svarstyti savivaldybės taryba.

Evangelikų liuteronų bendruomenės ir savivaldybės tarybos narys Gerardas Liorenšaitis sakė, jog rengiant bažnyčios restauracijos projektą buvo sukurta ir aplink bažnyčią esančios teritorijos sutvarkymo vizija. Vizijoje numatyta nugriauti parduotuvę bei kioską, teritoriją apželdinti, atlikti kitus tvarkymo darbus. Ar viziją pavyks įgyvendinti, parodys laikas.

 

N.P.: šiek tiek istorijos:

Kretingalės parapija

http://www.liuteronai.lt/parapijos/kretingale/istorija.htm

Kai kurie lietuvių istorikai tvirtina, kad Kretingalės bendruomenė buvusi įsteigta Reformacijos laikotarpiu, apie 1550 m. Kiti Bažnyčios istorijos tyrinėtojai, J. Sembritzkis, jos pradžią atkelia į XVII a. vidurį: "Kai Klaipėdos parapijos gyventojų, ypač Kretingalės apylinkėse, skaičius išaugo ir pastoracinį darbą vienam Klaipėdos lietuvininkų kunigui atlikti pasidarė per sunku, jau 1638 m. subrandintas planas Kretingalėje, ant vadinamojo "Kaulų sklypo", pastatyti bažnyčią" [N.P.: vadinasi čia tais laikais jau būta kapinių].

Tačiau statyba pradėta 1652, ir statyta ne bažnyčia, o tik medinė koplyčia. 1654 m.  oficialiai įteisinta ir pati Kretingalės parapija. Jai buvo priskirti net 72 kaimai, tarp jų ir dabar savo pavadinimus išlaikę Karklininkai, Paupuliai, Šimkai, Pakamoriai, Vytaučiai, Medikiai ir kt.

Kiek praturtėjusi, parapija apie 1699 m. koplyčiai pristatė bokštą, įgijo varpus.

Per 80 metų medinė Kretingalės koplyčia visai sumenko, tad 1741-aisiais ji nugriaunama ir iš lauko akmenų imamasi statyti 23,5 m ilgio, 11,5 m pločio bažnyčią mediniu bokštu. Po penkiasdešimties metų, 1792, medinį bokštą teko remontuoti, bet ir tą, atremontuotąjį, 1801 m. stiprūs pajūrio vėjai pakreipė. Teko nugriauti. Dabartinis bokštas išmūrytas 1875 m. Tačiau tai nebuvo vie­nintelės nelaimės: per Septynerių metų karą atėję rusai bažnyčią nusiaubė, nepaliko nieko, ką įstengė pasiimti, net vieną iš dviejų varpų išsivežė. Stojus taikai, jis vis dėlto buvo surastas ir 1788 m. vėl atgabentas Kretingalėn.

Literatūros šaltiniai išsaugojo nemaža šioje parapijoje dirbusių kunigų buities detalių. Manytume, kad jos būdingos ir daugeliui kitų Mažosios Lietuvos dvasininkų gyvenimu: Bažnyčia rūpinosi keturi tarnai, parapijos mokykloje dirbo precentorius, atlikęs bažnytinio choro, žinoma, jei toks buvo, vadovo bei vargonininko pareigas.

1895 m. už 3000 markių pirkti vargonai buvo gausiai išpuošti rokoko ornamentika, figūrėlėmis. Visą šią kompoziciją vainikavo erelio siluetas.

Parapijos mokykla veikė dar prieš 1749 m. Jos precentoriai buvo nidiškis Georgas Kuwertas, Emilis Bruzdeilynas [N.P.: štai iš kur kilo vietinės vietovės pavadinimas, arba pavardė nuo tokios vietovės].

Kretingalės parapija visais laikais buvo lietuviška. Antai 1848 m. iš 4027 bendruomenės narių lietuvininkų buvo 3 800 (arba daugiau nei 94%). Ši proporcija išliko ir vėlesniais laikais.

Tarpukario metais parapija buvo mažesnė: 1936 m. sudarė 2160 žmonių.

Praėjus frontui, rusų kareiviai bažnyčioje įrengė arklidę. Po kurio laiko jiems išsikrausčius, žmonės maldos namus iškuopė, sutvarkė ap­linką. Sakytojas Martynas Lankutis sekmadieniais pradėjo laikyti pa­maldas. Įsidrąsinę parapijiečiai maldos namus mėgino kiek pare­mon­tuoti, bet vietos administracija, apie tai išgirdusi, tuoj atskubėjo, dirbančius išvaikė, bažnyčią užrakino, raktus pasiėmė. Galiausiai ją pavertė čia susikūrusio tarybinio ūkio sandėliu. Tai padaryta Religinių kultų reikalų įgaliotiniui prašant.

Dvasinio nužmoginimo procesas truko 40 metų. 1988 m. gruodžio 12 d. likusieji čia gyventi kretingališkiai liuteronai išrinko parapijos komitetą - Praną Gudaitį, Erną Šilonenkienę, Valterį Graudušį - ir įgaliojo jį kreiptis į Klaipėdos raj. Vykdomąjį komitetą, prašyti užregistruoti atgimusią bendruomenę. Po poros dienų, gruodžio 14, parapija oficialiai pripažįstama. Netrukus atgauta bažnyčia, imtasi žygių ją restauruoti. Kai statybininkai nukėlė sužalotą, kulkomis suvarpytą bokšto kryžių, jo sferiniame rutuly rado sušaudytą klaipėdiškio laikraščio Memeler Dampfboot antraštinį lapą. Tasai paliudijo, kad Kretingalės bažnyčios bokštas tikrai buvo išmūrytas 1875 m.

Dabar Kretingalės bendruomenėje 70 žmonių, pamaldas laiko kunigas Saulius Varanavičius.

Apžvalgininkas lygina Kubilių ir Degutienę

R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com – ‚A.Kubiliaus ir V.Uspaskicho draugystė', skelbiama autoriaus sutikimu

N.P.: Politikos apžvalgininkas K.Girnius palygino A.Kubilių ir I.Degutienę, išskirdamas gerus ir/ar nepadarytus darbus. Pateikiu, mano manymu, svarbesnes ištraukas iš šio straipsnio:

Vyriausybė su dviem finansų ministrais, be premjero

Kęstutis Girnius | Alfa.lt 2009-10-26 07:33

...Savo rinkimų programoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai(TS-LKD) skelbė ambicingą tikslą kurti geresnę, doresnę Lietuvą, išspręsti įsisenėjusias problemas arba bent pajudėti sprendimo linkme. Šie pažadai užmiršti, nors daugelio problemų sprendimas nereikalauja didelių finansinių išteklių.

Algų mažinimo ir mokesčių didinimo politika niekada nebus populiari. Viena svarbiausių politinio vadovo užduočių - žinoti, kokie žingsniai didins žmonių nepasitenkinimą ir jų vengti. Bet nuo premjeravimo pradžios A.Kubilius pro pirštus žiūri į visuomenės pasipiktinimą keliantį neatsakingą valdininkų elgesį. Praeitų metų pabaigoje buvęs Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas skyrė stambias premijas porai dešimčių darbuotojų. Jis nebuvo nubaustas, tik perkeltas į URM.

Gegužės mėnesį paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai ir ministrai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, premjeras tik pasakė, kad tai - jų sąžinės ir Etikos komisijos reikalas. Kilus masiniam pasipiktinimui dėl prabangių automobilių nuomos, Ministrų kabineto vadovas tylėjo [N.P.: netylėjo, pasmerkė, gal tik ne taip greitai, ne iš karto sureagavo, bet pasmerkė labai kietai ir ryžtingai: „A.Kubilius Seimo nariu elgesį pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad jį reikia nutraukti imantis kad ir „radikaliausių" būdų –citata iš „Atgimimo" 2009 10 02-08 Nr. 34 .]. Smuko jau ir taip menkas pasitikėjimas Seimu bei Vyriausybe, sustiprėjo įsitikinimas, kad politikai yra savanaudžiai, abejingi paprastų žmonių bėdoms.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė mėgino pažaboti šią praktiką, ir jos populiarumas padidėjo daugiau nei 10 kartų. Jei A.Kubilius būtų tai padaręs ir padaręs anksčiau, jo ir Vyriausybės reitingai būtų smarkiai pakilę, ir jam būtų buvę gerokai lengviau prašyti žmonių pasiaukoti bendram labui. Premjeras turi justi gyvenimo pulsą, o įsijautęs į gyventojų nuotaikas daryti atitinkamus sprendimus. Tai jo darbas ir atsakomybė. Užtenka klerkų, kurie gali parengti biudžeto mažinimo planą.

...Darbo partija yra nenormali partija, ir ne vien dėl jos odiozinio vadovo. Ne kasdien septyniolika parlamentarų nuvyksta į nedraugišką šalį, susitinka su nuo teisėsaugos besislapstančiu Viktoru Uspaskichu, dalyvauja spaudos konferencijoje, kurioje žarstomi nepagrįsti kaltinimai savo kraštui. Tarkime, kad tikrai nėra kitos išeities koalicijai išgelbėti. Tačiau premjeras turi paaiškinti ir pateisinti šitokį nutarimą savo elektoratui ir Lietuvos žmonėms. To nepadaryta. Pasak A.Kubiliaus, nereikia sureikšminti jaunystės klaidų. Bet Darbo partijos vadovybę sudaro subrendę žmonės, ne kokie vaikinai. Ir kalbama ne apie klaidą, bet apie nusikaltimą, jei teismas patvirtintų kaltinimus dėl juodosios buhalterijos. Netenkina ir pastabos apie reikalą „peržengti per save", lyg abejonės dėl savų principų gerbimo būtų trūkumas. Nepateikus tinkamo paaiškinimo liks įspūdis, kad ši Vyriausybė veikia taip pat ciniškai, kaip ir Gedimino Kirkilo.

A.Kubilius yra priėmęs gerų sprendimų. Atsisakyta ankstesnės praktikos parlamentines išlaidas laikyti „vokeliniu" priedu. Nors ir netobulas, Nacionalinis susitarimas yra nemažas žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti platesnį visuomenės dialogą. Išlaidos mažinamos, stengiantis atsižvelgti į kai kuriuos socialinio teisingumo reikalavimus.

Krizė nebus greit įveikta. Premjeras turi vadovauti Vyriausybei ir dirbti kaip politikas, o ne kaip ūkio specialistas. Ingrida Šimonytė yra pakankamai kompetentinga. A.Kubilius turėtų leisti jai dirbti savo darbą, o jis turėtų užsiimti savuoju. Ypač kai aiškina, kad nėra jokios alternatyvos Vyriausybės priimtiems sprendimams.

2009-10-24

Konstitucijos egzamino klausimas - ar yra teisingumas Lietuvoje?

Iškreiptas teisingumas - www.daukantas.com - Ryčio Daukanto karikatūra, skelbiama jo sutikimu.

Laikiau šiandien Konstitucijos egzaminą. Džiugu,kad buvo beveik pilna salė, daugiausia moksleivių. Nedžiugu, kad dalyvavo tik 4 iš 31 savivaldybės tarybos narių, nes jei turėtų rodyti pavyzdį.

Pernai ir užpernai buvau papuolęs į finalą, šį kartą nepasisekė, nes padariau 4 klaidas, vieną iš jų žioplą. Bet jei ir nebūčiau jos padaręs, tai vis tiek nebūčiau laimėjęs, nes pirmą vietą užėmė padarę tik po dvi klaidas padaręs savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius ir Jefim Vytovtov, kuris buvo išrinktas vienu iš 16-os pilietiškiausiu 2007 metų klaipėdiečių.

Užkliuvo vienas iš klausimų:

Ar yra teisingumas Lietuvoje?

1.      Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus teisingumo

2.      Respublikos Prezidentas vykdys teisingumą

3.      Teisingumą vykdo teismai, tad jų sprendimai ir yra teisingumas

Tiesingu atsakymu nurodomas trečiasis variantas.  Aš jį ir nuspaudžiau, bet manau, kad šis atsakymas yra neteisingas, nes Konstitucijos 109 straipsnyje yra parašyta, kad: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai".

Tačiau tai nereiškia, kad automatiškai „jų sprendimai ir yra teisingumas", nes visi žinome daugybę priešingų pavyzdžių.

Teisingiausias atsakymas, mano galva,  turėjo būti toks:

Lietuvoje kol kas nėra teisingumo, bet jis atsiras, kai piliečiai rinkimais, mitingais, piketais bei peticijomis išsireikalaus, kad jų tiesiogiai išrinkti seimo nariai, prezidentas/ė ir savivaldybių tarybų nariai pradės jo reikalauti iš visų valdžios įstaigų, ir sąžiningai vykdys parlamentinę, prezidentinę bei savivaldybinę šių įstaigų kontrolę.

2009-10-23

Dėl elektromagnetinės spinduliuotės valdininkai ir toliau mulkina žmones

Nuotraukoje – Gyventojai ir jų vaikai 2008 rudenį protestuoja prieš ant Verpėjų g. 46, Klaipėdoje kelių metrų aukštyje be leidimo įrengtos TELE2 antenos.

N.P.: nuo 2006 metų Lietuvoje galioja tvarka, kad jei kas nors nori pastatyti elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiantį  nebuitinį įrenginį (mobilaus ryšio, interneto anteną ir pan.), turi gauti higienos pasą-leidimą. Tai parašyta Lietuvos higienos normoje HN 81:2005 Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys" 7-e punkte („Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.11].") ir duota nuoroda į tokių leidimų išdavimo tvarką. Pagal šios tvarkos nuostatas reikalingas ir gyventojų sutikimas, jei norima pasinaudoti jų pastatu ar patalpomis.

Deja, šios normos rašomos nežinia kam, nes jų Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai nekontroliuoja. Masiškai Lietuvoje tokios antenos statomos be šių pasų-leidimų. Jų tokiu būdu įrengta keli tūkstančiai, o su leidimai – tik kelios dešimtys.

Už veiklą, kuri gali būti vykdoma tik su tokiais leidimais, yra numatyta administracinė atsakomybė, tokią veikla turi nedelsiant sustabdyti ir protokolus surašyti Sveikatos ministerijos ir visuomenės sveikatos centrų darbuotojai.

Tačiau jie to nedaro. Maža to, jie per žmones mulkina, viešai aiškindami, kad tos antenos yra neva teisėtos ir be higienos pasų-leidimų. Žemiau pateikiamame straipsnyje  Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas būtent tuo ir užsiima.

Žmonės yra apgaudinėjami, neteisėta antenų veikla nenutraukiama, ją vykdantys nėra baudžiami, o algos tokiems tarnautojams toliau sėkmingai mokamos. Taip yra todėl, kad valstybę šioje srityje valdo ne Sveikatos ministerija, o mobilaus ryšio operatoriai. Jie rengia metodinę medžiagą valstybės tarnautojams, kurioje aiškina, kaip apeiti higienos normų reikalavimus. Tai jų iniciatyva sveikatos ministras ruošiasi nuo kitų metų atsisakyti šių leidimų -higienos pasų. Tokiu atveju gyventojai netektų galimybės apsiginti net ir su teismų pagalba.

Dėl tų pasų panaikinimo susivienijo beveik visos mobilaus ryšio kompanijos (tokie karteliniai  susitarimai yra draudžiami), samdo viešųjų ryšių kompanijas, lobistus. Beje, visuomenė jiems pakankamai aktyviai i profesionaliai priešinasi – pažiūrėkite tinklapį http://antenos.blogas.lt/ .

Vienintelė skriaudžiamų gyventojų viltis – Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kuris pagaliau pradėjo parlamentinę Sveikatos ministerijos kontrolę ir parengė įstatymo pataisas, neleisiančias sveikatos ministrui atsisakyti higienos pasų . Tokiu būdu būtų įtvirtinta nuostatą, kad be gyventojų pritarimo tokios antenos nebūtų statomos per arti miegamųjų ar darboviečių.

Mobilaus ryšio kompanijų Lietuvoje pelnai yra milžiniški, daug kartų didesni nei Vakarų Europoje, todėl tegul įrengia aukštesnius antenų stiebus ir tankesnį jų tinklą (tada bus mažesnis siųstuvų galingumas, atitinkamai mažesnė spinduliuotė).

 

Nepasitenkinimas antenomis išjudino ir Seimą

VE 2009 10 19 Genovaitė Privedienė

Netikėtai ant pastatų išdygstančios judriojo ryšio antenos tebeaudrina visuomenę. Įsiklausęs į jos skundus Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmėsi žygių, kad antenų statybos būtų suderintos ir su aplink gyvenančiais žmonėmis.

Nepatenkintieji, kad antenos pastatytos be jų žinios, per arti namų, tvirtina, jog šie objektai sukelia jiems ne tik stresą, bet ir kitus sveikatos sutrikimus.

Tuo tarpu naujai parengtose higienos normose Valstybinis aplinkos sveikatos centras panaikino higienos pasus-leidimus šiai veiklai, atsisakė apsauginių sanitarinių zonų bei nežada įteisinti ir bendruomenių teisės nuspręsti, ar jų gyvenamojoje aplinkoje leisti statyti radijo ryšio siųstuvus.

"Susiaurintos, suprimityvintos higienos normos mus labai sujaudino. Neleisime bloginti dabartinės situacijos", - "Vakarų ekspresui" žadėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėjas Egidijus Jankauskas.

Antena šokiravo melnragiškius

Rugsėjo pabaigoje Melnragės gyventojai buvo šokiruoti netikėtai ant vienaaukščio parduotuvės "Ikiukas" pastato stogo išvydę anteną, kaip vėliau išaiškėjo, - mobilų internetą užtikrinančią "WiMAX" stotelę.

Ruonių gatvės gyventojas Algirdas Gumuliauskas sakė pamatavęs, kad jo namą nuo parduotuvės skiria tik 43 metrai. Siųstuvas pastatytas tik šiek tiek aukščiau jo gyvenamojo namo antro aukšto, tad elektromagnetines bangas siųstuvas spinduliuoja tiesiai į šiame aukšte esančius kambarius.

Anot A. Gumuliausko, nors seniūnijos susirinkime buvo pateiktas antenos statymą leidžiantis protokolas, bet iš jo nesą aišku, kokio dydžio turi būti tokios antenos apsauginė sanitarinė zona.

Melnragės ir Girulių seniūnė Vanda Dorčienė sakė, jog, gyventojų įpareigota, raštu kreipėsi į anteną montavusią įmonę, prašydama pateikti visų leidimų ir suderinimų kopijas.

"Jei žmonės patikės, kad antena nekenksminga, gal ji liks stovėti, o jei ne - teks priversti demontuoti", - teigė V. Dorčienė.

Saugios technologijos

Gyvenamąjį namą Melnragėje nuo netikėtai išdygusios antenos skiria vos 43 metrai. 

Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog Melnragėje, ant Audros g. 17 namo stogo, sumontuota trijų siųstuvų antena skleidžia tik labai nežymią spinduliuotę - daugiausia 1,76 mikrovato į kvadratinį centimetrą (norma - iki 10 mkW/kv. cm), tad stotis esą nekeičia realiai esančio fono.

"WiMAX" antenos Lietuvoje aktyviai pradėtos diegti šių metų pradžioje, jų jau pastatyta per 100.

"Spinduliuotė labai menka net stovint šalia tokios antenos, tad apsauginė sanitarinė zona nėra reglamentuota. Judriojo ryšio bazinių stočių antenos yra galingesnės 2,5 karto. Pasaulyje dėl mažo galingumo šios technologijos vadinamos žaliosiomis", - pasakojo M. Urbonas.

Visuomenei - daugiau teisių

Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėjas E. Jankauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog komiteto nuolat gaunami gyventojų skundai dėl antenų paskatino parengti Elektroninių ryšių įstatymo pataisas. Jos Seime turėtų būti svarstomos šioje rudens sesijoje.

Jei įsigaliotų įstatymo pataisa, asmenys, projektuojantys ar statantys radijo ryšio stotis, privalės suinteresuotai visuomenei paskelbti statybos pradžią. Visuomenė galės tai statybai pasipriešinti, jei įrodys, kad stotis gali pakenkti jų sveikatai. Pateikti įrodymus įgalins leidimo-higienos paso mechanizmas: atlikti spinduliuotės matavimai, įvertintas ne tik naujasis, bet ir aplinkinių šaltinių spinduliuotės fonas.

Taip pat komitetas sieks įteisinti nuostatą, kad visuomenės sveikatos centrai elektromagnetinę spinduliuotę gyvenamojoje aplinkoje matuotų periodiškai, o ne tik gavę gyventojų skundus.

Anot E. Jankausko, komitetas įpareigojo Vyriausybę, nesant aiškaus mokslinio pagrindimo, nemažinti apsauginių sanitarinių zonų ir nuostatuose įtvirtinti šių zonų ribų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

Lietuva aplenkusi laiką?

Europos Parlamentas, atsižvelgęs į mokslo duomenis, jog antenų spinduliuotė gali sukelti onkologines ligas, yra įpareigojęs Europos Komisiją peržiūrėti 1999 m. rekomendaciją dėl elektromagnetinės spinduliuotės normų ir daugeliu atvejų jas sugriežtinti.

Europos Komisijos susitikimuose dalyvavęs Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas M. Urbonas sakė, jog Lietuvoje galiojantys normatyvai buvo įvertinti kaip labai griežti - čia jau nuo 2000 m. galioja 100 kartų griežtesnės normos nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Todėl Lietuvai nebus rekomenduojama šias normas dar labiau griežtinti, nebent išlaikyti jau esamas.

2009-10-22

Seimo nariai, nesuradę savyje jėgų taupyti:

N.P.: man gėda dėl saviškių:

Balsuojant dėl seimo narių išlaidų mažinimo 2009 10 22 d. SUSILAIKĖ:

"prisikėlėlis" Vincas Babilius, "tvarkietis" Algimantas Dumbrava, liberalas Vytautas Grubliauskas, "vienalietuvininkas" Jonas Stanevičius, TS-LKD Egidijus Vareikis, TS-LKD Pranas Žeimys.

Posėdyje pasisakė, bet NEBALSAVO: Remigijus Ačas, Saulius Pečeliūnas, Mečislovas Zasčiurinskas, Arūnas Valinskas, Vytautas Gapšys, Petras Gražulis, Julius Veselka, Andrius Šedžius.

Po svarstymo pataisoms pritarta 68 parlamentarams balsavus už, 6 susilaikius. Vėliau balsavimo rezultatai patikslinti, nes konservatorius Egidijus Vareikis pranešė supainiojęs mygtukus - paspaudęs ne tą, ir paprašė jo balsą užskaityti už. Tad protokole fiksuoti galutiniai rezultatai - 69 už ir 5 susilaikė.

Dėl saugesnio eismo seimo nariams reikėtų nupirkti po tanką

N.P.: pateikiu Jūsų dėmesiui inžinieriaus ir mokslininko Sigito Kudarausko laišką Seimo pirmininkei dėl prabangių automobilių (apie šio laiško autorių - http://lt.wikipedia.org/wiki/Sigitas_Kudarauskas). Šį laišką su įžanga pateikiu autoriaus sutikimu:

 

Gerbiamieji,

Prieš savaitę Seimo Pirmininkei išsiunčiau savo samprotavimus apie prabangių automobilių nuomą, kuriuos persiunčiu jūsų dėmesiui.

Neabejodamas, kad Seimo, Vyriausybės narių darbas privalo būti tinkamai atlyginamas, manau, kad galima būtų diskutuoti apie įvairių kitų valstybėje esančių struktūrų nepagrįstus atlyginimus, neribotus pelnus...

Nuoširdžiai,

Sigitas Kudarauskas

2009-10-09

Gerbiama Seimo Pirmininke,

Manau, kad diskusija dėl seimo narių nuomojamų prabangių automobilių galėtų būti vertinama bent dviem papildomais aspektais: gamtosaugos ir saugumo.

Aktuali pasaulinė gamtosaugos problema – automobilių išmetamo anglies dvideginio mažinimas. Jeigu naudojamas tradicinis kuras (benzinas, dyzelinas), tai išmetamo CO2 kiekis proporcingas sunaudojamo kuro kiekiui. Deja, visi prabangūs automobiliai (ypač visureigiai, sportiniai), turintys galingus variklius, didelę masę, neišvengiamai naudoja daugiau kuro – labiau teršia aplinką (apie hibridinių automobilių privalumus ir trūkumus galėtų būti atskira kalba).

Daugelyje Vakarų šalių valstybės lygiu yra skatinamas ekologiškesnių transporto priemonių naudojimas (pvz., ekologiškesni automobiliai atleidžiami nuo įvažiavimo į Londono centrą mokesčio; Belgijoje, Švedijoje, Prancūzijoje taikomos autotransporto mokesčių nuolaidos).

Klausimas (retorinis): ar Lietuvos Seimo nariai, pamėgę prabangius automobilius, galėtų pritarti taršių automobilių naudojimo ribojimui?

Aiškinama, kad prabangūs automobiliai (ypač visureigiai) reikalingi seimo narių saugumui. Tikrai, galingi, masyvūs automobiliai yra saugesni jais važiuojantiems, tačiau saugesni egoistiškai – kitų eismo dalyvių sąskaita. Vadovaujantis tokia saugumo samprata, seimo nariams reikėtų nupirkti po tanką...

Bet kurio važiavimo Lietuvos gatvėmis ar keliais metu tenka stebėti (gerai, jeigu tik stebėti!) grubiai pažeidinėjančius eismo taisykles (viršijančius leistiną greitį, pavojingai manevruojančius) vairuotojus. Daugeliu atvejų tai būna prabangių, galingų mašinų vairuotojai! Be abejo, tokių masyvių automobilių sukeliami incidentai yra žymiai pavojingesni aplinkiniams. Neabejotina, kad seimo nariai laikosi eismo taisyklių (?), todėl šiai pavojingų vairuotojų kategorijai nepriskirtini – jie neturėtų kelti grėsmės kitų saugumui...

Iš tikrųjų baudos už kai kuriuos eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą, pavojingą manevravimą ir kt.) turėtų būti diferencijuotos – žymiai didesnės vairuotojams, sukeliantiems didesnį pavojų aplinkiniams (tarp kitko, prieš dvejus metus esu siūlęs Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentui, policijos Eismo priežiūros tarnybai, kai kuriems tuometinio Seimo nariams taip reglamentuoti baudas). Ir vėl (retorinis) klausimas: ar galingų automobilių mėgėjai galėtų pritarti paminėtai nuostatai?

Nemažai važinėju po Europą. Nei vienoje šalyje neteko pastebėti tokio santykinai didelio visureigių kiekio, kaip Lietuvoje. Akivaizdu, kad vairuoti visureigį yra tapę „prestižo", paikos mados dalyku. Todėl diskutuojant apie Seime sudarytas sąlygas, provokuojančias nuomotis prabangius automobilius, tiktų įvertinti „mados aukų" įgeidžių tenkinimo tikslingumą.

Pagarbiai,

Sigitas Kudarauskas,

prof., habil. dr., Klaipėda

Pirmosios visuotinio streiko kregždės?

Nuotraukoje - Profsąjungų mitingas prie Vyriausybės 2009 10 21, plakatai: „Mokytojo alga=seimūno kanceliarinės išlaidos"; „Sveikatos apsaugos ministro žadėti greitajai medicininei pagalbai 5 mln.Lt=3 +2 mln.Lt vandens patrankoms".

Profsąjungos prašo neskurdinti valstybės

15 min. 2009 10 21

Trečiadienio popietę prie Vyriausybės susirinko per porą šimtų profsąjungiečių dar kartą reikalaudami nežlugdyti Lietuvos kultūros, švietimo ir medicinos.

Nors buvo planuota, kad susirinks apie pusė tūkstančio žmonių, jų per tris šimtus. Tačiau vienas mitingo organizatorių, Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas žiniasklaidai teigė, kad esmė – ne žmonių kiekyje. Esą čia atvyko kitų miestų ar rajonų gyventojai, kurie čia išgirstas idėjas skleis savo gyvenamosiose vietose.

Skirtingi reikalavimai

Iš viso susirinko aštuonios profesinės sąjungos, atstovaujančios kultūros, švietimo darbuotojus bei medikus. Visos profsąjungos atėjo su savo reikalavimais: medikai piktinosi sprendimu visiems  suvienodinti darbo bei atostogų laiką, pedagogų bei bibliotekininkų atstovai piktinosi mažinamais atlyginimais.

Prie piketuojančių prisijungė ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovai – jie taip pat nepatenkinti atlyginimų mažinimu.

„Šį kartą mes atėjome ne tik su reikalavimais, bet ir su konkrečiais pasiūlymais", – kalbėjo A.Bružas. Anot jo, valdantieji galėtų papildomai apmokestinti viršpelnį – taip biudžetas būtų papildytas 2 mlrd.Lt, įvesti turto mokestį – tai atneštų 1,5 mlrd.Lt pajamų, dar 2,5 mlrd.Lt esą būtų galima sutaupyti pertvarkius viešųjų pirkimų sistemą.

Reikalauja keisti Vyriausybę

Mitinge pasirodęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis profesinių sąjungų pirmininkus pakvietė susitikti su premjeru Andriumi Kubilium ir aptarti susidariusias problemas. „Keista – mus prisimena tik piketų metu, o tarp jų su mumis niekas nesikalba",– į kvietimą sureagavo piketą vedęs A.Bružas.

Piketuotojai skanduodami ragino premjerą patį išeiti laukan ir susitikti su profsąjungų atstovais. Tačiau buvo nuspręsta, kad su Vyriausybės vadovu eis susitikti keli atstovai.

Jiems išėjus tęsėsi ugningos kalbos, kuriomis Vyriausybė buvo raginama atsimerkti, nepataikauti oligarchams, rūpinti savo rinkėjais. Mitinguotojai garsiais plojimais pasitiko siūlymą kitą kartą piketuoti prie prezidentūros ir reikalauti, kad Dalia Grybauskaitė paleistų Seimą ir Vyriausybę bei paskelbtų priešlaikinius rinkimus.

Kubilius: triukšmauja tie, kuriems darėm nuolaidas

 Po susitikimo su profesinėmis sąjungomis premjeras žiniasklaidai teigė, kad pedagogams, kultūros darbuotojams ir vidaus reikalų sistemos darbuotojams atlyginimai buvo kerpami mažiausiai. „ Išskirdami tas grupes tikėjomės, kad tai bus įvertinta kaip mūsų aiškus prioritetas ir kad kaip tik profsąjungos, kurios atstovauja tuos sluoksnius bus ypatingai suinteresuotos tuo, kad visuomenėje būtų daugiau rimties", – kalbėjo premjeras. Tačiau, anot jo, būtent šios profesinės sąjungos ir kelia daugiausiai sumaišties.

A.Kubilius teigė supratęs, kad šių profsąjungų netenkina jų atstovavimas derybose dėl Nacionalinio susitarimo.

„Profsąjungos sėdėti visoms kartu prie vieno stalo yra sudėtinga. Mes ieškosime susitarimo, mes esam tam pasišventę. Duris visada atviros", – tikino A.Kubilius.

Tačiau profesinių sąjungų atstovų šie žodžiai neįtikino – A.Bružas tikino, kad derybos vyksta tik su tomis trimis profsąjungomis, kurios gauna finansavimą iš biudžeto ir negina dirbančiųjų interesų.

 

Premjeras profesinių sąjungų nuotaikos nepataisė

Diena Media News 2009-10-21, 17:29

Apie dvi valandas trukęs premjero Andriaus Kubiliaus susitikimas su profesinių sąjungų atstovais buvo praktiškai bevaisis. Vyriausybe nusivylę profesinių sąjungų nariai grasina jau ne mitingais, o streikais.

„Kitą kartą čia sugrįšiu ne su varpeliu", - miniai sakė vienas iš gausaus būrio pedagogų, panorusių išsakyti savo nuomonę priešais Vyriausybės rūmus. Regis, panašios nuostatos laikosi ir profesinių sąjungų vadovai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas po susitikimo su premjeru žurnalistams pareiškė, jog streikai gali prasidėti jau netrukus, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į profsąjungų reikalavimus. Kitas profesines sąjungas, kol kas nepalaikančias radikalių veiksmų, A.Bružas pavadino nupirktomis ir „bučiuojančiomis vieną vietą".

Po A.Bružo vėliava stojusios profesinės sąjungos atsisako pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuris neva neišspręstų susidariusių problemų.

A.Kubilius, savo ruožtu, skundėsi, esą profesinėms sąjungoms „sėdėti prie vieno stalo gana sudėtinga", kas esą apsunkina konstruktyvaus dialogo paieškas.