2012-02-26

Kas stumdo generalinės prokuratūros vadovus kaip pliušinius zuikučius?

Nuotraukoje - prezidentūros patarėjas, aršus kovotojas prieš progresinius mokesčius, buvęs SEB banko vyr. analitikas Nerijus Udrėnas.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad pradeda ikiteisminį tyrimą, kas 2011 11 14-15 d. nutekino informaciją žiniasklaidai dėl numatomų teisėsaugos veiksmų SNOR-e.

Kur taip skuba generalinė prokuratūra su tuo ikiteisminiu tyrimu? Juk nuo publikacijos „Lietuvos ryte" apie neva būsimas kratas SNORE praėjo „tik" trys mėnesiai. Galėtų palaukti dar nors pusę metų – gal pėdsakai dar labiau „paryškėtų"?

O jei rimtai, tai delsimas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris leistų apklausti lryto darbuotojus ir kreiptis į teismą, jei jei atsisakytų pateikti informaciją, bei gauti telefoninių pokalbių numerius ir mobilių telefonų judėjimo schemas rodo, kad generalinės prokuratūros vadovai buvo visiškai valdomi. Jiems, matyt, buvo nurodyta nieko nedaryti, kol manipuliuojant poligrafu bus atleisti FNTT vadovai. Nes dar , neduokdiev, atliekant ikiteisminį tyrimą netyčia paaiškėtų, kad informaciją nutekino patys prokuratūros darbuotojai, taip triukšmingai posėdžiavę atvirame gen.prokuroro pavaduotojo kabinete ir su įjungtais mobiliais telefonais kišenėse, kad pokalbio detales girdėjo ne tik kavą nešiojusieji, bet ir gretimų kabinetų bei koridorių lankytojai.

Klausimas tik vienas – kas jiems nurodė jokiu būdu nepradėti ikiteisminio tyrimo?Prezidentūros patarėjas nac.saugumo klausimais Jonas Markevičius? Kokie nors jo kaimynai-advokatai, ar advokatai iš tų kontorų, kurios susijusios su bankinės informacijos nutekinimu Baltarusijos KGB apie baltarusių rezistentą Beliackį? Advokatų kontoros, susijusios su Lietuvos banku?

O gal tai buvo iš anksto suplanuota operacija – neturint teismo sprendimo versti FNTT pareigūnus atlikti veiksmus su SNORU, kuriems pagal įstatymą reikia teismo leidimo. Nesunku prognozuoti, kad FNTT asai, dirbantys 20 metų, nesutiks. Tada paskleidus netikrus gandus per laikraštį apie neva planuotas kratas, laukti SNORO savininkų panikos ir nelegalaus pinigų išvedimo tam, kad atsirastų pretekstas „paimti" SNORą? Kartu apkaltinti FNTT vadovus, kad čia jie nutekino ir tuo pagrindu juos išpoligrafinti iš užimamų pareigų. Nes nesant ikiteisminiam tyrimui, poligrafistas neneša jokios baudžiamosios atsakomybės už savo įspūdžius apie FNTT vadovų prakaitavimą atsakinėjant į kvailus klausimus. Jei poligrafo tyrimas būtų paskirtas ikiteisminio tyrimo metu, tada šio prietaiso operatoriui už melgingas išvadas grėstų kalėjimas. O dabar jis galėjo rašyti bet kokias išvadas, nes nesant ikiteisminiam tyrimui, jam niekas negresia. Prezidentūros patarėjas nac.saugumo klausimais Jonas Markevičius šiuo klausimu (dėl poligrafisto atsakomybės), matyt tęsdamas „šlovingas" VSD tradicijas, bandė Seimo Antikorupcinės komisijos narius mulkinti.

Todėl žaviuosi „poligrafiškai tomografinės" schemos nuiminėjant FNTT vadovus tobulumu, beje, o kam padėkoti už tokį genialų planą?

Tokiu būdu ar tik nebuvo nušauti vienu šūviu du zuikiai: ir banko savininkai galimai išsigando laikraštyje paskleisto gando apie neva būsimas kratas, ir FNTT vadai buvo ištomografinti iš kėdžių.

Niekaip neišeina iš galvos keletą dienų iki aprašomų įvykių Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko duoti interviu televizinėms žinioms, kad į Lietuvą ateina Rusijos bankas. Į korespondentės klausimą, ar tai nepažeis Lietuvos saugumo, V.Vasiliauskas atsakė panašiu stiliumi, kaip žemiau cituojamas gen.prokuroras. V.Vasiliauskas pasakė, kad visiškai nesvarbu, iš kur ir koks bankas ateina, „kad ir iš Mėnulio, ar Jumbu-Mumumbu šalies, svarbu kad su pinigais".

Pribloškia ne tiek kalėjimo žargoninis stilius, arogancijų arogancija, ar vertybinės orientacijos nebuvimas: ar tikrai nesvarbu, iš kur ir koks Rusijos bankas ateina; ar tikrai pinigai yra svarbiau, nei nac.saugumas?.

Pribloškia prielaida – o gal tai buvo vienas iš daugelio SNORO savininkų gąsdinimų (t.y. jokio banko nėra ir nebuvo), kad jie pradėtų nelegaliai permetinėti į užsienį pinigus ir patys pabėgtų, kas suteiktų pagrindą tą banką perimti? Beje, o kas jiems suteikė tiek daug laiko pabėgti?

O gal tas bankas buvo ir tebėra Rusijos Jumumbu-KGBumbu bankas kuris „ėjo" į Lietuvą suplanavęs SNORO „suvalgymą" tam, kad perimtų kažkurią SNORO rinką, pvz. nepasiturinčių gyventojų aptarnavimą (snoriukus-kioskelius) ar pan?

O gal čia kitas bankas - Mumbu-Skandinabumbu, kuris susijęs su kitu prezidentūros patarėju - aršiu kovotoju prieš progresinius mokesčius, buvusiu SEB banko vyriausiuoju analitiku Nerijumi Udrėnu? Nes būtent šis bankas gavo SNORO indėlininkus, jei neklystu, be rimto konkurso?

Kodėl prokuratūros vadovai net ir pradėję ikiteisminį tyrimą bijo klausti laikraščio savininkų, leidėjų, kas iš žurnalistų rašė tą straipsnį? Gen.prokuroro paaiškinimas, kad jei nežino ko paklausti, nes straipsnis nepasirašytas, rodo kad turime žiopliausią generalinį prokurorą nuo 1990 03 11 d. O juk Lryto žurnalistę Laimą Lavastę dėl 100 kartų menkesnio dalyko prokurorai 4 kartus tardė ir jau du kartus teisme įpareigojo pateikti šaltinį (dėl korupcijos Vilniaus teisėjų tarpe šaltinio atskleidimo, kas, mano galva, yra nesąmonė, nes sukels grėsmę tam pilietiškam teisėjui, kuris ryžosi papasakoti tiesą).

Jei žmogus dingsta, tai per parą nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsekami paskutiniu trijų parų visi pokalbiai ir asmenų buvimo vietos.

D.Britanijoje dėl neteisėtai įsigytos informacijos buvo areštuota svarbi R.Murdoxo media imperijos vadovė Rebecca Brooks, kuri privalėjo Anglijos teisėsaugai pasakyti,kas jai perdavė labai slaptą informaciją. Paaiškėjo,kad "World News" redaktorė ją gaudavo iš aukštų Londono policijos bosų, kurie neteko darbo ir pensijų 2011 04 mėn. ,kai kilo šis skandalas. Kita dalį Murdoxo imperijos nariai išgaudavo neteisėtai klausydamiesi telefonų pokalbių, už ką bus griežtai nubausti.

Kodėl Lietuvoje negalima panašiai? Anglijoje viskas, net ir britų parlamentinis tyrimas vyko atvirai, o komisijos darbas buvo tiesiogiai transliuojamas per pagrindinius BBC TV kanalus, detaliai nušviečiama laikraščiuose, internete ir kt. O pas mus - bandymai viską paslėpti prisidengiant ikiteisminiu tyrimu.

Ar mes ne Europoje?

Ir kas manipuliuoja Lietuvos generalinės prokuratūros vadovais kaip vaikiškais pliušiniais zuikučiais?


P.S.: saugumiečiams ir prokurorams 2009-2010 m. žurnalistus buvo paprasčiau sekti, nei informacijos nutekintojus apie SNORą: http://www.balsas.lt/naujiena/324434/prokuraturos-mamuta-gelbsti-ligos/rubrika:naujienos-lietuva-politika

Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio drąsa griauna iki tol neįveikiamus VSD intrigų bastionus

Esu Seimo nariu 6 mėnuo ir matau (ir visiems pasakoju) , kad tie, iš kurių bandoma šaipytis - meno pasaulio atstovai (daug kas klaidingai akcentuoja tik vieną -pramoginę meno pasaulio pusę) , kaip tik dažniausiai balsuoja vadovaudamiesi sąžine, širdimi ir vertybine nuojauta, beje pradedant Antanu ir baigiant Valinskiene. Šia prasme Valinskui reikia padėkoti be ironijos ir be pašaipos, nes būtent jis ir atvedė daugiausia meno pasaulio žmonių į Seimą. O kad dalis tarpusavyje persipyko ir išsiskirstė į skirtingas frakcijas, tai juk čia meno pasaulis -jame visada karščiau verda aistros. Ši situacija - aiškėjančios VSD mechanizmų neigiamos pasekmės užvaldant Seimą, prokuratūra, FNTT ir kitas labai svarbias Lietuvos įstaigas, yra puiki proga visiems sąžiningiems vienytis ir Ligitas Kernagis, mano galva, būtų puikus vienas iš tokios koalicijos ne tik Seime "Už teisingumą" koordinatorių.

Labai džiaugiuosi principinga, drąsia Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio laikysena, bei ryžtingais ir , kas labiausiai netikėta saugumiečiams, itin greitais jo kaip vadovo veiksmais tiriant FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Jis ir pats dirba juvelyriškai tiksliai - pats perklausia, kai spec.tarnybų ir teisėsaugininkų atstovai pradeda išsisukinėti. Ir apskritai susidarė įspūdis, kad L.Kernagis vadovauja šiam tyrimui taip, tarsi 15 metų prieš tai būtų vadovavęs JAV Kongreso nacionalinio saugumo komitetui:

www.alfa.lt/straipsnis/13885172/Kernagis..turetu.kristi.daug.galvu=2012-02-24_18-02/

Todėl R. Palaitis ir pradėjo grasinti Ligitui Kernagiui: "ministras taip pat neslėpė manantis, jog jį, prokurorus bei VSD pliekiantis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pažeidė įstatymą, mat jis žiniasklaidai pažėrė komisijos posėdžio, kuriame naudota riboto naudojimo informacija, medžiagą - iš www.delfi.lt/news/daily/lithuania/acaplikas-nera-jokios-galimybes-aukoti-rpalaiti-vardan-koalicijos-issaugojimo.d?id=55945257

Štai tokiais grasinimų būdais Valstybės saugumo departamentas ir valdo Seimą. Kaip sugrąžinti valstybę žmonėms?

Iš trijų slaptumo lygių turiu kol kas tik pirmą - "riboto naudojimo". Šiandien suėjo jau 86 diena, kai užpildžiau didžiulę paraišką aukščiausiam lygiui, bet vis dar nėra atsakymo (paprastai atsakymą duoda per 40 dienų). VSD atstovo atstovė Seime aiškina, kad VSD "nespėja" jos išnagrinėti ir reikia jiems daugiau laiko, nes turiu kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje dėl neleidimo statyti "stiklainius" Klaipėdos naujamiestyje. Kiek tai tikra - t.y. kiek čia tiesos jų vilkinimo priežasties paaiškinime, nežinau, nes matyt tai 'labai slapta". Panašioje "būsenoje", atrodo, dar apie trečdalis Antikorupcinės komisijos narių.

Todėl Seimas, neturėdamas pilnos informacijos, negali tinkamai suvokti, kaip balsuoti.

Dalis Seimo narių bijo sekimų, kompromituojančios medžiagos skelbimo, panašaus šmeižimo, kaip kad buvo dergiamas nebegalintis apsiginti nužudytas Vytautas Pociūnas. Tuo plačiai iki šiol ir nekontroliuojamai užsiima VSD: kelios dešimtys tūkstančių pasiklausymų - pirma vieta ES tūkstančiui gyventojų (buv. prokuroro S.Stulpino viešai paskleista informacija) ir D.Kuolio viešai paskleista info, kaip lengvai bet kam ir dėl bet ko išdavinėjo leidimus pasiklausymu Šiaulių teismo pirmininkas.

Lietuvoje susiformavo tradicija nesilaikyti įstatymų. Todėl pasiklauso, seka, šantažuoja. VSD tebedirba tie patys "veikėjai", kurie organizavo žurnalistų pasiklausymą, "profilaktavimus" (ką ir kaip rašyti, ko nerašyti) apžvalginininkui Kęstučiui K. Girniui, LRT žurnalisto Tomo Dapkaus šantažavimą ir slaptą kenkimą jam (čia apie tai - www.alfa.lt/straipsnis/10303161/ - šiurpu skaityti, akivaizdu, kad VSD dirba ne kaip europinė institucija.

Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisija ir Nacionalinio saugumo komitetas dėl aukščiau paminėtų priežasčių kol kas nepajėgus užkirsti kelią aukščiau minėtiems įstatymo pažeidimams.

Nors pagal LR Konstituciją valstybę turi valdyti turi Seimas, išrinktas tautos, įkūnijantis tautos valią, nes atstovauja ir tarnauja jai, bet aukščiau minėtais metodais VSD manipuliuoja Seimo nariais ir prokurorais, todėl faktiškai jei ir valdo Lietuvos valstybę. Sukilkime visi prieš tokį neeuropietišką ir nusikalstamą VSD ir jo užverbuotų, užšantažuotų dalies prokurorų, dalies teisėjų, dalies politikų elgesį ir sugrąžinkime valstybę žmonėms.

Todėl prašau visuomenės pagalbos, nes per daug Seimo narių yra išsigandę, būtini visuomeninio palaikymo mitingai, piketai ir pan.


P.S.: apie vieną svarbų L.Kernagio darbą valant teisėsaugą nuo neskaidrių žmonių:

www.ligitaskernagis.lt/ar-gali-generalinio-prokuroro-pavaduotojas-skolintis-is-pokerio-losejo/

Dar 2010 m. spalį Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Ligitas Kernagis kreipėsi į GP dėl VLPK veiksmų teisėtumo, leidžiant Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu. (VLPK atstovai teigė leidę Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, norėdami sudaryti joms vienodas galimybes su nelegaliai veikiančiomis arba užsienyje registruotomis įmonėmis).

Gavusi L.Kernagio raštą GP 2010 metų lapkritį atsisakė ginti viešąjį interesą.

Šių metų birželio 13 dieną su tuo pačiu klausimu į GP kreipėsi nebe vienas, o grupė Seimo narių. Šį kartą GP liepos 13-ąją (tą pačią dieną, kai A.Nevera už skolintus iš A.Guogos pinigus nusipirko vasarnamį Kernavėje) nusprendė ginti viešąjį interesą ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), tačiau byla buvo pralaimėta, nes suėjo senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kai prokurorai buvo informuoti apie VLPK sprendimą. GP negalėjo nežinoti, kad pralaimės.

Bažnyčios degė ir degs, kol gaisrininkai nepradės laikytis jų pačių patvirtintų taisyklių

Andriaus Vaitkevičiaus fotografija - sudegusi Labanoro bažnyčia

Ne vieną paveldo objektą esu priiminėjęs po restauravimo ar rekonstrukcijų ir kaip komisijos pirmininkas ir kaip narys. Kol man neatnešdavo akto, kad signalizacija "priduota" į pultą, tol nedėdavau parašo.

Kai kas labai pykdavo (yyy parapijos klebonas Šilutės raj.), skųsdavo aukštesnei valdžiai (qqq rajono meras), ieškodavo kitų (patys suprantate, kokių) būdų (yyy rangovas), kad tik nereikėtų įjungti signalizacijos Į VISĄ PARĄ BUDINČIŲ patalpoje esantį pultą.

O tik tokią signalizaciją didesnėse nei 200 kv. metrų ploto bažnyčiose ULTIMATYVIAI numato pačių priešgaisrininkų patvirtintos taisyklės.

Spaudimui ir „saldaininimui" nepasidaviau, nepasirašiau tos unikalios, vienos iš dviejų trikampių medinių bažnyčių Pripažinimo tinkama naudoti akto tol, kol neatnešė akto, kad signalizacija prijungta prie VISĄ PARĄ dirbančių budėtojų pulto ir kol pats tuo neįsitikinau.

Taip dariau, todėl mano "priimti" objektai nesudega.

Tytuvėnuose padarė kitaip - pasirašė neįjungę į pultą. Todėl sudegė.

Degs ir toliau, kol gaisrininkai nepradės laikytis jų pačių išleistų taisyklių.

Tytuvėnų gaisras apnuogino ir kitas problemas. Pvz. muziejinių reikalavimų naikinimą per pastaruosius 10 metų: įstatymai kultūros ministrų (Romos Žakaitienės ir Jono Jučo) iniciatyva buvo kelis kartus taisomi vis mažinant reikalavimus muziejams, šių taisymų metu buvo panaikinta ir Kultūros paveldo departamento teisė kontroliuoti privačius, tarp jų - ir bažnytinius muziejus.

Tytuvėnų gaisras apnuogino ir priešgaisrinės apsaugos problemas, nes iki šiol priešgaisrinės apsaugos pareigūnai tikina, esą Tytuvėnuose buvo tik vietinė signalizacija. Jie klaidina - jokių vietinių signalizacijų seniai nebėra – tą draudžia ES teisė, o visos priešgaisrinės taisyklės dar 2009 m. buvo pakeistos pagal ES reikalavimus. Visuose už ES pinigus sutvarkytuose statiniuose sumontuojamos visos būtinos apsaugos sistemos, įskaitant ir moderniausią priešgaisrinę signalizaciją.

Tytuvėnuose tokia – moderniausia ir brangiausia - ir buvo nupirkta, sumontuota, tačiau neįjungta. Problema yra ta, kad pažeidžiant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles ji nėra prijungiama visą parą budinčių darbuotojų pultų, kai , kurie yra ta signalizacija nėra eksploatuojama . O eksploatuojama ji tada, kai arba specialioje patalpoje (pas gaisrininkus, policijoje, arba saugos tarnyboje) visą parą budi žmogus, priimantis pavojaus signalą, arba signalas yra susietas su pultu saugos tarnyboje.

Du svarbiausi punktai iš Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-168:

5. A ir K tipų (N.P.: Tytuvėnų vienuolyne buvo įrengta K tipo) gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (GAS) turi būti sujungtos su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos centralizuotu stebėjimo pultu. Jei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nėra centralizuoto stebėjimo pulto, GAS sistemų būklės kontrolės signalai gali būti perduodami į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultus.

9. Iki GAS sistemos priėmimo eksploatuoti techninei priežiūrai reikalingas veikimo išbandymų, reglamentuotų darbų tvarkaraštis turi būti suderintas su naudotoju, rangovu ir pridedamas prie GAS sistemų apžiūrėjimo ir išbandymo akto (N.P.: Tytuvėnų vienuolyno signalizacijos pajungimas prie pulto nebuvo išbandytas, toks aktas nesurašytas)."

Todėl Statybų užbaigimo komisijos pirmininkas ir ypač gaisrininkų atstovas šioje komisijoje negalėjo pasirašyti Statybų užbaigimo akto, nes nebuvo įjungta esminė apsauga nuo gaisro – signalas nebuvo perduodamas jokiems budintiems.

Buvo pažeisti ne tik įstatymai ir kiti teisės aktai, bet ir sveiko proto reikalavimai: sirenos išvedimas ant išorinės sienos nesant pajungtam pultui pas budinčius yra beprasmis. Nes ant tos sirenos plafono neparašyta „atsargiai gaisras" , arba „kvieskite gaisrininkus". Sirenos cypimas ir lemputės mirksėjimas ant vienuolyno sienos tą girdinčiam žmogui niekaip neasocijuojasi su gaisru, greičiau su įsilaužimu. Visi įpratę, kad tokiais atvejais kai pradeda kaukti sirena ant sienos, netrukus atvažiuoja policija. Todėl apie gaisrą pranešė kelis km nuo vienuolyno gyvenantis žmogus, o ne kokie nors budintys, ar šalia gyvenantys.

Akivaizdu, kad gaisrininkų atstovai, matydami, kad neįjungti signalai į budinčių pultus, tačiau vis tiek lengva ranka pasirašantys Statybų užbaigimo aktuose, kad viskas tvarkoje, grubiai pažeidžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytas taisykles, ypač svarbiausius aukščiau paminėtus du punktus dėl pajungimo prie visą parą prižiūrimo pulto ir dėl tokio pajungimo patikrinimo.

Kodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento generolai leidžia savo darbuotojams pažeidinėti jų pačių patvirtintas taisykles lieka mįslė. Gal dėl to, kad jie pavaldūs Vidaus reikalų, o ne Finansų ministerijai? Pastaroji gal neleistų šitiek vertybių - statybinių, pininginių, meninių ir paveldinių taip lengvai degti tik dėl to, kad kažkokie glušpetriai pasirašo nekreipdami dėmesio į tai, kad signalizacija – neįjungta.

2012-02-25

Kodėl ir kokiais būdais Valstybės saugumo departamentas valdo Seimą? Kaip sugrąžinti valstybę žmonėms?

LRTV žurnalistas Tomas Dapkus, kurį bandė šantažuoti ir kenkti VSD agentai.

Iš trijų slaptumo lygių turiu kol kas tik pirmą - "riboto naudojimo". Šiandien suėjo jau 86 diena, kai užpildžiau didžiulę paraišką aukščiausiam lygiui, bet vis dar nėra atsakymo (paprastai . VSD atstovo atstovė Seime aiškina, kad "nespėja" jos išnagrinėti ir reikia jiems daugiau laiko, nes turiu kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje dėl neleidimo statyti "stiklainius" Klaipėdos naujamiestyje. Kiek tai tikra - t.y. kiek čia tiesos jų vilkinimo priežasties paaiškinime, nežinau, nes matyt tai 'labai slapta". Panašioje "būsenoje", atrodo, dar apie trečdalis Antikorupcinės komisijos narių. 

Todėl Seimas, neturėdamas pilnos inofrmacijos,  negali tinkmai suvokti, kaip balsuoti.

Dalis Seimo narių bijo sekimų, kompromituojančios medžiagos skelbimo, panašaus šmeižimo, kaip kad buvo dergiamas nebegalintis apsiginti nužudytas Vytautas Pociūnas. Tuo plačiai iki šiol ir nekontroliuojamai užsiima VSD: kelios dešimtys tūkstančių pasiklausymų - pirma  vieta ES tūkstančiui gyventojų (buv.prokuroroi S.Stulpino viešai paskleista informacija) ir D.Kuolio viešai paskleista info, kaip lengvai bet kam ir dėl bet ko išdavinėjo leidimus pasiklausymu Šiaulių teismo pirmininkas. 

Lietuvoje susiformavo tradicija nesilaikyti įstatymų. Todėl pasiklauso, seka, šantažuoja. VSD tebedirba tie patys "veikėjai", kurie organizavo žurnalistų pasiklausymą, "profilaktavimus" (ką ir kaip rašyti, ko nerašyti) apžvalginininkui Kęstučiui K. Girniui, LRT žurnalisto Tomo Dapkaus šantažavimą ir slaptą kenkimą jam (čia apie tai - http://www.alfa.lt/straipsnis/10303161/ - šiurpu skaityti, akivaizdu, kad VSD dirba ne kaip europinė institucija.

Seimo Operatyvinės veiklso kontrolės komisija ir Nacionalinio saugumo komitetas dėl aukščiau paminėtų priežasčių kol kas  nepajėgus užkirsti kelią aukščiau minėtiems įstatymo pažeidimams.

Nors pagal LR Konstutuciją valstybę turi valdyti turi Seimas, išrinktas tautos, įkūnijantis tautos valią, nes atstovauja ir tarnauja jai, bet aukščiau minėtais metodais VSD ir prokurorai manipuliuoja Seimo nariais, kitais aukštais politikais, todėl faktiškai jei ir valdo Lietuvos valstybę.Sukilkime visi prieš tokį neeuropietišką ir nusikalstamą VSD ir jo užverbuotų, užšantažuotų dalies prokurorų, dalies teisėjų, dalies politikų elgesį ir sugrąžinkime valstybę žmonėms.

Todėl  prašau visuomenės pagalbos, nes per daug Seimo narių yra išsigandę, būtini visuomeninio palaikymo mitingai, piketai ir pan.


2012-02-11

Kategoriškai nesutinku su viešai S.Šedbaro ginamomis Seimo narių privilegijomis

Šį viešą S.Šedbaro pasisakymą suprantu kaip Seimo narių privilegijų gynimą ir agitaciją už jų padidinimą: www.lrytas.lt/?data=20120210&id=akt10_a2120210&p=1&sk_id=99&view=2

Kova su privilegijomis prieš 24 metus išvedė minias į Sąjūdžio mitingus gatvėse. Dalis dabartinių Seimo narių tada stojo vakarietiškos demokratijos pusėn ir smerkė nomenklatūrines privilegijas. Kodėl dabar ginami akivaizdūs neteisingumai – dvigubi standartai? Tai sukelia teisėtą piliečių nepasitenkinimą Seimu ir partijomis, nusivylimą valstybe, pažeminimo jausmą, kuris yra viena iš emigracijos priežasčių.

Jei toks Seimo narių privilegijų didinimas tęsis, vieną dieną vėl susirinks minios, tik ne prie Komunistų partijos pastato kaip anais laikais, o prie Seimo.

Seimo nariai neturi teisės būti privilegijuotesni už eilinius piliečius, kurie dirba privačiose ir valdiškose įstaigose ir kurie gauna ūkinių išlaidų veiklai.

Matau, kaip tarp sesijų dalis Seimo narių atostogauja „alpėse ir maldyvuose". Tuo metu visi darbingi piliečiai dirba ne mažiau kaip 8 valandas. Kiti dirba keliuose darbuose. Arba pvz. didesnių prekybos centrų darbuotojai tuo metu dirba 13 valandų per dieną už minimumą, kuris mažesnis už vidutinę Seimo nario algą 6000/800=7,5 karto – dėl per mažo minimo turėtų būti gėda Seimo nariams-slidinėtojams ir paplūdimistams.

Bet jiems kažkodėl nėra gėda.

Kodėl Seimo nariai negali eiti kasmetinių atostogų, kaip pvz. teisėjai, kurie išeina vienu metu 1 mėnesiui su trupučiu? Jei Seimas ignoruos primygtinį Konstitucinio teismo sprendimą šiuo klausimu, visuomenė dar labiau ignoruos Seimą, partijas, rinkimus ir įstatymus, bei gerus papročius.

Jei Seimo narių padėjėjai padėtų Seimo nariams APTARNAUTI lankytojus kasdien, tai nekiltų pasipiktinimo dėl padėjėjų skaičiaus.

Seimo nariai už valdiškas lėšas nuomojasi prabangius automobilius, kuriems jie iššvaisto nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų per mėnesį tų lėšų, kurios skirtos ne asmeniniam komfortiškam važinėjimui, o gyventojų aptarnavimui. Tokiu būdu jie dėl savo patogumo nuskriaudžia rinkėjus, kurie negauna tinkamo priėmimo ir jų problemų sprendimo Seimo narių biuruose.

Kuo didesnis mėnesinis nuomos įnašas, tuo mažesnė likutinė šių automobilių vertė, tuo pigiau po kadencijos Seimo nariai galės juos išsipirkti. Dalis tokių ketinimų ir neslepia. Siūlymas tai įteisinti griautų teisingumą. Kas čia blogai, jei tuos automobilius nuomotų kanceliarija? Po to galėtų juos parduoti, kaip parduoda po 4-5 metų lizingo taksi firmos (šiuo atveju po kadencijos).

Seimo nariams ne taip patogu? O kokia Seimo narių misija? Ar kad jiems būtų gerai, ar kad rinkėjams? Būtų kuklu, padoru, neerzintų žmonių ir kas svarbiausia būtų teisingiau, jei nuomotų paprastus automobilius centralizuotai per viešus pirkimus. Nes dabar gėda matyti tokius Seimo kieme NUO ŽMONIŲ AKIŲ SLEPIAMUS dalies Seimo narių prabangius limuzinus.

Siūlymas iš ankstesnio projekto siūloma išmesti nuostatą, kad Seimo narių už valdiškas lėšas įsigytas turtas negali tapti Seimo narių nuosavybe yra skandalingas ir amoralus, nes tuoj pat kartu su mobiliu ryšiu dalis Seimo narių prisipirktų ne tik automobilių, bet prabangesnių, nei dabar mobilių telefonų aparatų ir kitų daiktų už mokesčių mokėtojų lėšas. Beje, Seimo nariai ir kanceliarija švaisto mokesčių mokėtojų pinigus pirkdami mobilų ryšį neįtikėtinai didelėmis kainomis – 15 ct už minutę dienos metu, kai bet kuri verslo įmonė nemoka daugiau 3 centų už minutę.

Dabar Seimo nariui mokama vidutiniškai 6000 Lt į rankas alga yra tikrai daugiau, nei pakankama. Per mėnesį šiais taupymo laikais ūkio kanceliarinėms-benzino-ryšio reikmėms Seimo nariui skiriamų 2100 Lt taip pat tikrai pakanka.

Jei paprastas darbuotojas neatėjo į darbą pusdienį, jam absoliučioje daugumoje darboviečių už tai neapmokės, arba reikės atidirbti savaitgalį ar po darbo. Seime tokiu metu Seimo narių - tik vienas kitas. Todėl ne tik dėl drausmės, bet pirmiausia dėl lygybės, solidarumo ir teisingumo Seimo nariui neturi būti mokama už praleistus posėdžius.

Labiausiai stebina šis S.Šedbaro pasisakymas: „Ar mes turime teikti Seimui tą patį projektą, aiškiai žinodami, koks bus rezultatas, ar bandome teikti tokį projektą, kuris gali tikėtis sėkmės? Mūsų pasirinkimas buvo toks: arba mes su šiuo projektu niekur toliau neiname, arba vis dėlto bandome ką nors daryti."

Gerbiamas Stasy, jei jau atliekame misiją, tai atlikime ją iki galo - įtikinkime tuos Seimo narius, kurie yra apsvaigę, pasipūtę, kad neerzintų privilegijomis žmonių, o šiuo sunkmečiu su jais solidarizuotųsi: sugražinkite į projektą pradinius sumažinimus.

Seimo nariai turi rodyti kuklumo, santūrumo, taupymo pavyzdžius ir turi reikalauti iš savęs daugiau, nei iš paprastų žmonių.

Tik taip galime atkurti Lietuvos žmonių pasitikėjimą Seimu ir partijoms

Beje, gera proga Seimo narių algas nuo 2000 Lt apmokestinti progresiniais mokesčiais ir padidinti minimalią algą bent iki 1000 lt per mėnesį. Pagalvokime apie kaip žiauriai yra skriaudžiami tie žmonės, kurie po 13 val. per dieną faktiškai vergauja užuojautos ir gailestingumo neturintiems socialiai neatsakingiems verslininkams, pvz. dideliuose prekybos centruose ir pan. Netikiu, kad neturite taip sunkai dirbančių draugų, giminaičių.

Ir tegul neverkia krokodilo ašaromis Seimo nariai-veidmainiai.

O jei kuriam Seimo nariui per sunku, tegul eina į verslą, nes Europos kultūroje parlamentaras pirmiausia yra savanoriška misija TARNAUTI RINKĖJUI, o ne jį valdyti, ar naudotis jo sumokamais mokesčiais.

P.S.: automobilio nenuomoju (sena gera tėvo rankomis suderinta dujinė „liaudies mašina" Wolksvagen Passat taupiai naudoja dujas maršrute Klaipėda - Vilnius - Klaipėda ), viešbučio nenuomoju, 15 ct mobilų ryšį keičiu į 3 ct per minutę, alga man atrodo labai didelė, kanceliarinių išlaidų iki galo neišnaudoju ir pirmiausia skiriu padėjėjams, kad aptarnautų rinkėjus.

2012-02-09

Klaipėdiečius deginamomis plastmasėmis nuodys ir Seimo narys Vaidotas Bacevičius ir Ūkio ministras Rimantas Žylius

Nuotraukose – Seimo narys Vaidotas Bacevičius ir jo pažiūrų žemėlapis tinklapyje http://www.manobalsas.lt/Vaidotas-Bacevicius/ - jis tarsi už savivaldą, bet užmiršo paklausti, ar klaipėdiečiai nori kvėpuoti jų gyvenamosios vietos centre deginamomis plastmasėmis.

Ūkio ministras Rimantas Žylius yra klaipėdietis, baigęs psichologiją, todėl tarsi turėtų žinoti, kaip jaučiasi kenksmingomis medžiagomis nuodijamas jo gimtinės gyventojas, bet gal aukštos pareigos jau atbukino ?

Nerūšiuotų šiukšlių-plastiko deginimą Klaipėdos centre parėmė Seimo narys ir Ūkio ministras:

"Liepojoje kaip kuras bus naudojami vietiniai atsinaujinantys ištekliai – skiedros" - http://verslas.delfi.lt/energetics/latvenergo-i-zaliaja-energetika-investuos-880-mln-lt.d?id=55276971

Latviams pasisekė. Jų politikai - išmintingi, steigia darbo vietas skiedrų ir pjuvenų gamybai iš vietinių išteklių, pigina šilumą, mažina Gazpromo monopolį, nenuodija aplinkinių gyventojų deginamais plastikais.

Tuo tarpu Klaipėdoje einama priešingu - žmonių nuodijimo keliu: bendromis korumpuotų Klaipėdos politikų ir suomiais apsimetinėjančių "Fortum" koncerno pastangomis bus deginamos nerūšiuotos šiukšlės, tarp jų 20 tūkst.tonų plastiko mažesnėje, nei Stokholme, temperatūroje. Dėl to ant klaipėdiečių galvų bus išmesta iki galo nesudegusių plastikų degimo produktai - furanai, dioksinai, kurie sukelia vėžį. Per metus šios gamyklos kamine susidarys 4 tūkst. tonų tokio pat pavojingumo kaip radioktyvios medžiagos nuosėdos, kurias dėl jų pavojingumo negalima saugoti Lietuvoje ir reikės per Klaipėdos centrą išvežti ir palaidoti Švedijos, arba Austrijos kelių tūkstančių metrų gylio šachtose.

Šiukšlių nerūšiuos, nes išrūšiuotos blogai dega, o plastikas pagerina degimą, didina neva suomių pelną, bet blogina klaipėdiečių sveikatą.

Bet kokiu atveju šiai gyventojų nuodijimo gamyklai reikės Gazpromo dujų degimui užtikrinti.Jei kūrentų biokurą, tai nebūtų furanų, dioksinų, nereikėtų dujų, atsirastų šimtai darbo vietų kelmams sumalti ir atvežti. O šiukšlių deginimo gamykloje bus tik 17 darbo vietų.

Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono politikai rado valios atsispirti panašiam projektui, kurį stūmė Fortumo konkurentai iš "Icor".

Kauno politikai nekorumpuoti kaip Klaipėdos miesto, todėl to paties "Fortumo" planuojamai jėgainei neleis deginti šiukšlių, o tik kūrenti biokurą. Dėl to pavydžiu kauniečiams. Beje, skirtingai nei Klaipėdoje, tie vakariečiais apsimetantys fortumiečiai Kaune laikysis Orhuso konvencijos ir LT įstatymų - organizuoja svarstymą su visuomene.

Klaipėdoje neorganizavo ne tik šių svarstymų su visuomene, bet ir jokių svarstymų savivaldybės tarybos komitetuose. Generalinė prokuratūra šiuos pažeidimus įvertino išrašydami pažymą "vsio zakonno".

Dar apmaudu, kad tą plastiko deginimą palaiko pseudoelitas, kuris gyvena šiaurinėje Klaipėdos dalyje, nes ten nuodai nepasieks. Tuo tarpu didžiausias smūgis sveikatai teks pietinės miesto dalies daugiaaukščiuose gyvenantiems paprastiems žmonėms.

Plastiko deginimą taip pat palaiko aplinkosaugininkai, Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovai, Seimo narys Vaidotas Bacevičius, ir Klaipėdoje gimęs psichologiją baigęs (todėl gerai žinantis nuodingų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai) Ūkio ministras Rimantas Žylius.

Spėju, kad šių pareigūnų artimieji negyvena Klaipėdos pietinėje dalyje (gal jie gyvena prabangiuose kotedžuose prestižiniuose Klaipėdos, Kretingos ir Vilniaus rajonuose, t.y. toliau nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo?).

Tai po kiek suomiais apsimetančių fortumiečių "saldainiai" negerbiami pseudoelitiniai valdininkai, teisėsaugininkai ir politikai?

Ypač norėčiau atsakymą į šį klausimą išgirsti iš iki tol tarsi padoriais atrodžiusių Seimo nario V.Bacevičiaus ir Ūkio ministro R.Žyliaus?

2012-02-08

Laukinis libertarizmas ir laisvarinkininkai naikina paveldą. Sustabdykime juos.

Nuotraukoje – gaisras Tytuvėnų vienuolyne 2012 01 26 , centre po gaisrininku 2 aukšte - muziejaus patalpos, vienintelės su mediniais perdenginiais.

Gerbiamas Antanai Staponkau, norėčiau trumpai pakomentuoti Jūsų vadovaujamo Kultūros instituto kreipimąsi dėl Paminklosaugos komisijos panaikinimo ir Tytuvėnų vienuolyno gaisro (tekstas apačioje).

Gaisras Tytuvėnuose per vėlai gesintas, nes nebuvo įjungtas nuotolinis signalas apie gaisrą. Sirena ant išorinės sienos, kuri cypsėjo, dar nė vieno žmogaus niekur niekada neprivertė paskambinti gaisrininkams ar policininkams, nes nėra jokio užrašo ant tos sirenos ką reiškia tas jos kniaukimas.

Pagal gaisrininkų taisykles nuotolinis signalas apie gaisrą PRIVALO būti įdiegtas į tas patalpas, kur turi VISĄ PARĄ BUDĖTI budėtojai, t.y. pas gaisrininkus, policininkus ar privačią saugos tarnybą. Ir jokių vietinių signalizacijų. Bet juk Lietuvoje jau 15 metų formuojasi praktika, kad pseudoelitas (įskaitant ir valdininkus-gaisrininkus) teisės aktų nesilaiko, ypač tų, kuriuos patys išleidžia (neva specai geriau žino).

Tytuvėnų atveju Kelmės gaisrininkas savo profesionaliu žvilgsniu matė, kad GRUBIAI PAŽEISTOS JŲ PAČIŲ - PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS DEPARATMENTO patvirtintos taisyklės. T.y. nuotolinis gaisro signalas nepajungtas jokiems budėtojams. Beje, toks signalas pajungtas senose tos viešosios įstaigos patalpose už 200 metrų nuo vienuolyno.

Taigi, Kelmės gaisrininkų atstovas, tęsdamas visose Lietuvos srityse tvirtėjančią tradiciją nesilaikyti teisės aktų, Tytuvėnų vienuolyno Statybos užbaigimo akte pasirašė, kad viskas tvarkoje.

KPD nėra gaisrininkai ir tų dalykų nekontroliuoja.

Dabar gaisrininkų generolai išsukinėja tą savo pavaldinį – ne Kultūros paveldo departamentas (KPD), o Vidaus reikalų ministerija išsukinėja pavėluoto gaisro gesinimo kaltininkus (prokurorai, kaip įprasta, padės išsisukti kaltininkams).

Visi politikai tyli – viešai to išsukinėjimo nevertina. Todėl išsukinėtojai drąsūs – ne pirmas kartas (pirmas buvo Labanore).

Iš muziejų įstatymo ne KPD, o ministrė Žakaitienė inicijavo reikalavimų privatiems ir bažnytiniams muziejams panaikinimą (kokiose patalpose, kas turi vadovauti, kokie vyr. fondų saugotojui keliami reikalavimai ir pan.). Seimas džiugiai tam pritarė. Spėju, kad tikrasis šių pataisų autorius – Laisvos rinkos institutas kartu su kai kuriomis eminencijomis.

Po to KPD dar bandė kontroliuoti tuos privačius ir bažnytinius muziejus. Tai neliko nenubausta: kitas , dar liberalesnis ministras J.Jučas inicijavo ir šios KPD teisės išbraukimą iš įstatymų.

Seimas vėl džiugiai tam pritarė: „tegyvuoja privati iniciatyva, šalin biurokratus – laisvo kapitalo kaupimo trukdytojus".

Dar liberalesni ministrai , vėl spėju ne be laisvarinkininkų ir eminencijų tęsė savo „darbą": kadangi menkutė teisė tikrinti bažnytinius muziejus dar buvo likusi Kultūros ministerijos muziejų skyriui, tai visų partijų liberalai bendru sutarimu panaikino ir tą skyrių . Tapome vien iš tų retų ES šalių, kurių Kultūros ministerijos neturi muziejų skyriaus.

Užtat radosi Kultrūrinių industrijų skyrius, kurio misija: kaip greitai ir efektyviai nepagautam pavogti kuo daugiau kultūrai skirtų pinigų VEKS-o praktikos pavyzdžiu.

Taigi, jungtinėmis liberalų pajėgomis muziejininkystė tapo mirštanti kultūros rūšis, visos konfesijos galų gale išsivadavo nuo kibios muziejinės-paveldinės kontrolės.

Irma Grigaitienė – aktyvi paveldo naikinimo verslo pelno vardan palaikytoja ir vykdytoja, todėl visų liberalių kultūros ministrų mėgstama ir remiama. Kai tik kuri konfesija ką nors paveldiško griauna, o KPD gina, tai Grigaitienė uoliai gina ne paveldą, o konfesijų vykdomą griovimą , pvz. Aušros vartų niokojimo istorijoje ir pan.

Seimas tyli jau 15 metų. Tą tylą grigaitienės supranta kaip pritarimą paveldo mainymui į pinigus, ypač į ES pinigų išplovimą per autorines sutartis industrijose ir per statybas-rekonstrukcijas.

Seimas vėl džiugiai tyli. Kaip ir kitais svarbiais visuomenės ir viešo gyvenimo klausimais. Todėl greito pelno pelnagaudžiai siautėja: Tytuvėnų vienuolyną administruojančioje viešoje įstaigoje dviračių nuoma ir nelegali kavinė buvo svarbiau (pajamos, BVP didinimas, ekonomikos skatinimas), nei nedeganti ekspozicijų patalpa, nedegantys seifai, gaisro gesinimo sistemos (išlaidos kultūros paveldui griauna ekonomiką). Todėl unikalios viduramžių monstrancijos, suneštos neva apsaugai, o iš tikrųjų tik lankytojų pritraukimui, degė gerai, nes niekas nepasirūpino nuotoliniais signalizacijos pultais.

Paminklosaugos komisija visais aukščiau išvardintais atvejais bandė ginti paveldą nuo libertarizavimo, priešinosi europinių normų braukymui iš įstatymų, tačiau TYLINTIS Seimas apsimetė, kad negirdi ir nemato rašytinių protestų.

Paminklosaugos komisija, kaip vienintelė dar kažkiek nepriklausoma nuo politikų paveldo ir viešo intereso gynėja ir toliau priešinosi laukinio liberatrizmo siautėjimui kultūros paveldo sferoje, todėl visų partijų liberalai nepasikentė. Pernai ji nusprendė šią komisiją panaikinti ir visus įgaliojimus atiduoti grigaitienėms. Šias titaniškas pastangas matome tame pačiame TYLINČIAME Seime, kuris džiugiai pritaria Laisvos rinkos instituto propagandai, kad pelnas yra viskas (pajamos), paveldas – niekas (išlaidos), kurio reikia kuo greičiau atsikratyti.

Kai prisimenu sovietinių paminklosaugininkų vadą Misiulį, tai nors verk – jis tada atrodė toks didelis paveldo naikintojas ir TSKP valios ir kitų paveldo griovėjų uolus vykdytojas.

O kai palyginu jį su dabartinėmis grigaitienėmis, tai norisi kaukti ir bėgti pas Misiulį jo atsiprašyti, nes grigaitienių, tylinčių Seimo narių, greito pelno ir libertarizmo kultūroje kokteilis pasirodė didesnis paveldo griovėjas, nei komunistų partija SSRS laikais.

Jei panaikinsime Paminklosaugos komisiją, grigaitienių rankomis paveldas bus naikinamas Kultūros ministerijos rankomis žymiai greičiau, nei dabar. Ką dabar ir matome Kaune – Laisvės alėjos 70 rekonstrukciją į „stiklaininį" viešbutį uoliai gina nuo KPD būtent Kultūros ministerija.

Seimas kaip visada tyli.

Tai gal mes imkim ir visi kartu patriukšmaukim, pažadinkim miegančią Tautos atstovybę – tegul imasi gelbėti viešą interesą, tegul sustabdo laukinį libertarizmą, kuris spartėjančiai griauna paveldą ir muziejininkystę.

Sukilkime prieš pelno-ekonomikos diktatūrą ir sugražinkime liberalių ministrų išbrauktas europinės muziejininkystės nuostatas į įstatymus, paprašykime konfesijų, kad įjungtų nuotolines gaisro signalizacijas, o jei bažnyčios neturi pinigų tokioms signalizacijoms, pasiskolinkime iš VEKS-ų, kultūrinių industrijų, kultūros fabrikų ir kitų valdiškų kultūrinių pinigų vagyklų.

Naglis Puteikis

 

From: Sent: Thursday, February 02, 2012 1:23 PM

To: PUTEIKIS Naglis

Subject: kultura

LR Seimo nariui Nagliui Puteikiui.

Gaisras Tytuvėnų vienuolyno komplekse parodė, kiek daug netvarkos yra paveldosaugos institucijų sistemoje ir darbe.

Lietuvos kultūros politikos institutas šiuos trūkumus kelia jau ne pirmi metai. Neliko nuošalyje ir šį kartą. Siunčiame laišką, kurios per Premjero kanclerį buvo įteiktas LR Vyriausybei. Be to, šis laiškas įteiktas LR Prezidentės vyr.patarėjai Virginijai Būdienei. Atsakymą Institutas jau gavo. Raštas įteiktas ir LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Instituto nuomone, iš šios nelaimės būtina padaryti rimtas išvadas ir imtis griežtų veiksmų.

Pagarbiai.

Antanas Staponkus

 

L I E T U V O S K U L T Ū R O S P O L I T I K O S I N S T I T U T A S

Jono Basanavičiaus g. 29A, LT-03109 Vilnius. Tel. 2612867, 8 612 40642. El. p: dalanta@takas.lt

 

Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko kancleriui Deividui Matulioniui

 

Nevyriausybinė, ne pelno kultūros organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos kultūros politikos institutas norėtų tikėti, kad bus rūpestingai ištirtos 2012 m. sausio 26 d. įvykusio gaisro Tytuvėnų vienuolyne priežastys, pareikalauta kultūros paminklų apsaugos valstybės institucijų, Kelmės rajono savivaldybės darbuotojų bei Bažnyčios atstovų atsakomybės ir numatomos prielaidos atstatyti šį europinės reikšmės baroko paminklą.

Apgailestaudami turime pasakyti akivaizdų teiginį: už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos negarantuoja šio brangiausio tautos kultūros turto apsaugos, todėl daugelis kultūros paminklų ir kitų kultūros vertybių yra sužalojimo ir sunaikinimo pavojuje. Visuomeninės kultūros organizacijos, žinomi mokslo ir kultūros bendruomenės atstovai nuolat kelia aliarmą dėl šios padėties, tačiau jų balsas lieka neišgirstas ir padėtis paveldosaugoje esmingai nesikeičia.

Ta proga norėtume priminti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito „Kultūros paveldo išsaugojimas" (2010 m. vasario 19 d.) išvadas. Valstybės kontrolė nustatė, kad

kultūros paveldo išsaugojimo politiką formuoja ir įgyvendina kelios institucijos, tačiau esminių teigiamų pokyčių, saugant valstybei reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, vis dar nematyti.

Kultūros ministerija iki šiol nėra parengusi nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategijos, kurioje būtų tiksliai apibrėžta, kokius objektus, kodėl ir kaip valstybė turi saugoti, kokiais kriterijais (prioritetais) remiantis skelbti objektus valstybės saugomais. <...>

Be to, Kultūros ministerija vykdo ne visus teisės aktuose nustatytus įpareigojimus kultūros paveldo išsaugojimo srityje, pavyzdžiui, nekontroliuoja, kaip veikia jai pavaldi įstaiga – Kultūros paveldo departamentas. <...> Audito metu taip pat nustatyta, kad Kultūros vertybių registras nėra tikslus ir informatyvus, todėl neįmanoma gauti tikslios ir išsamios informacijos apie nekilnojamąsias kultūros vertybes, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek ir kokių nekilnojamųjų kultūros vertybių yra šalyje.<...>

Valstybinė kultūros paveldo komisija <...> tėra patariamasis ir ekspertinis organas. <...>

Valstybinė kultūros paveldo komisija netaiko strateginio planavimo principų, nėra patvirtinusi strateginio veiklos plano ir nerenka duomenų apie savo sprendimų (nutarimų) įgyvendinimą, todėl negalima įvertinti jos veiklos rezultatyvumo.<...> Galiojanti visuomeninių organizacijų atstovų atranka į Valstybinę kultūros paveldo komisiją apriboja galimybes į ją patekti specialistams iš platesnio visuomeninių organizacijų rato.

Taigi Valstybės kontrolė padarė griežtą ir tiesmuką išvadą: kultūros paveldo išsaugojimo politiką

formuojančios ir įgyvendinančios valstybinės institucijos neatlieka savo pareigų. Jos neparengė net nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategijos, neturi tikslaus šių kultūros vertybių registro, todėl nežinome, kiek šalyje turime šių kultūros vertybių.

Už kultūros paveldo apsaugą ir tinkamą jo naudojimą pirmiausia yra atsakinga Kultūros ministerija ir, konkrečiai kalbant, jai pavaldus Kultūros paveldo apsaugos departamentą, taip pat miestų ir rajonų savivaldybės.

Valstybinė kultūros paveldo komisija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei esminius siūlymus, kokių priemonių būtina nedelsiant imtis norint iš esmės pagerinti kultūros paveldo apsaugą ir tinkamą naudojimą. Deja, ši komisija, kaip teigiama Valstybės kontrolės audito išvadose, neturi savo veiklos strategijos ir net negalima susipažinti, ką ji dirba, kokie jos veiklos rezultatai.

Esant tokiai blogai kultūros paveldo apsaugai, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei kai kurie kiti Seimo komitetai 2011 m. pradžioje kėlė klausimą dėl būtinumo pertvarkyti kai kurias kultūros įstaigas, kai kurias net naikinti. Be kitų siūlymų, svarstytas siūlymas nutraukti Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą, o jai pavestas funkcijas pavesti atlikti Kultūros ministerijai, sustiprinus ministerijos struktūroje esantį kultūros paveldo skyrių ir pareikalavus jai priklausantį Kultūros paveldo departamentą iš esmės pagerinti darbą, koordinuojant miestų ir rajonų savivaldybių už kultūros paveldo apsaugą atsakingų padalinių veiklą.

Visuomeninės kultūros organizacijos neliko nuošalyje ir dalyvavo svarstant kultūros paveldo apsaugos pagerinimo galimybes.

Lietuvos kultūros politikos institutas 2011 m. vasario 24 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje surengė konferencija „Kultūros institucijų pertvarkymo prielaidos". Šiame renginyje buvo tiesmukai klausiama: kodėl ignoruojami Valstybės kontrolės audito reikalavimai iš esmės pagerinti kultūros paveldo apsaugos įstatymo vykdymą? Daugelis konferencijos dalyvių pritarė, kad būtina didinti kultūros ministerijos atsakomybę už kultūros paveldo apsaugą. Jeigu Kultūros ministerija paveldo apsaugos funkcijas perduoda jai pavaldžiam Kultūros paveldo apsaugos departamentui ir menkai jį tekontroliuoja, jei už kultūros paveldo apsaugą yra atsakinga ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, iš dalies pagal kompetenciją ir kitos ministerijos, ir dar savivaldybės, tai kultūros paveldo apsauga Kultūros ministerijai tampa lyg antraeilė pareiga. Tiksliau pasakius, kultūros paveldo apsauga tarytum rūpinasi kelios valstybinės institucijos, o iš tikrųjų atsakomybės niekas nenori prisiimti.

Konferencijoje buvo pritarta, kad būtina pertvarkyti kai kurias kultūros institucijas, tarp jų ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingas institucijas. Tačiau priimant sprendimus reikia išanalizuoti kultūros paveldo apsaugos būklę, pasitarti su tos srities specialistais ir visuomene, nepasiduoti subjektyviai, vienadienei nuomonei, savanaudiškiems interesams, atsižvelgti į ilgalaikę valstybės kultūros strategiją.

Konferencijoje buvo pateikta ir konkrečių siūlymų, kokiomis priemonėmis ir būdais pagerinti kultūros paveldo apsaugą. Vienas svarbiausių iš šių siūlymų: valstybinės kultūros paveldo apsaugos institucijos privalo susitarti su Bažnyčios vadovybe dėl bendradarbiavimo garantuojant Bažnyčiai priklausančio kultūros paveldo apsaugą, restauravimą, tinkamą tvarkymą ir naudojimą, taip pat garantuojant valstybinėms institucijoms galimybę kontroliuoti, kaip Bažnyčia vykdo šiuos reikalavimus. Prisimintas ir Labanoro bažnyčios gaisras. Reikalauta ne tik valstybinių paveldo apsaugos institucijų, bet ir Bažnyčios vadovybės atsakomybės už aplaidumą nepasirūpinant šio paminklo priešgaisrine apsauga.

Kaip matome, šiuos visuomenės reikalavimus ir valstybinės kultūros paveldo institucijos, ir Bažnyčios vadovybė ignoruoja.         

Lietuvos kultūros politikos instituto nuomone,

- būtina griežtai pareikalauti kultūros ministerijos ir jai pavaldaus Kultūros paveldo departamento atsakomybės – iki departamento vadovės atleidimo iš pareigų – už aplaidų pareigų vykdymą;

- pareikalauti ir Bažnyčios vadovybės atsakomybės už jos valdomo ir naudojamo kultūros paveldo apsaugą;

- panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją, tuo pačiu sustiprinant Kultūros paveldo apsaugos departamentą;

- pertvarkius kultūros paveldo apsaugos institucijas, įsteigti Valstybinę kultūros paveldo apsaugos inspekciją;

- įpareigoti Kultūros ministeriją geriau koordinuoti bendradarbiavimą kultūros paveldo apsaugos srityje su kitomis ministerijomis, valstybinėmis institucijomis, miestų ir rajonų savivaldybėmis, taip pat su visuomeninėmis kultūros organizacijomis.

Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus 2012 01 27

DĖL MOBILAUS RYŠIO ABONENTŲ ATSISAKYMO

LR Seimo kancleriui Jonui Mileriui

PRAŠYMAS

2012 01 31 d. Nr. SN-N-68

DĖL MOBILAUS RYŠIO ABONENTŲ ATSISAKYMO

 

Atsisakau nuo 2011 02 01 d. trims mano padėjėjams skirtų telefono aparatų Nokia C5 ir abonentų Nr. 8-620-99***, 8-620-99yyy ir 8-620-99qqq, nes pokalbių ir kitų paslaugų tarifai yra neįtikėtinai ir nesuvokiamai dideli. Seimo nario ir jo padėjėjų tarnybinių telefonų paslaugos apmokamos iš Seimo nario biuro darbui skiriamų ~ 2100 Lt per mėnesį, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl tokio nepagrįsto ir neracionalaus brangumo paslaugų naudojimas yra pinigų švaistymas.

Apgailestauju, kad Jūs ne tik nepadėjo įsigyti žymiai pigesnių tokių paslaugų per Centrinę perkančiąją organizaciją, bet net neatsakėte į mano 2011 12 07 d. prašymą Nr. SN-N-29 šia tema.

Jei Seimo kanceliarija nesilaiko teisės aktų dėl atsakymo į raštus 20 dienų terminų (jau praėjo 2 mėnesiai), tai kaip gali Seimo nariai reikalauti, kad visi piliečiai laikytųsi teisės aktų?

Jei Seimas netaupo mokesčių mokėtojų pinigų, švaistydamas juos neįtikėtinai milžiniškiems mobilių pokalbių tarifams (vidutiniškai 15 centų už pokalbio minutę), tai kaip gali Seimas raginti piliečius taupyti, nedalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, nepirkti kontrabandinių prekių? Tiesa, reikia liūdnai pastebėti, kad Seimas dėl  šių dalykų į žmones ir nesikreipė. Matyt, gėda.

Minėtų paslaugų atsisakau, nes absurdiška Seimo nariams ir jų padėjėjams taikyti superdidelius tarifus, išvestus naudojant brangių telefono aparatų nuomos ir tarptautinių pokalbių vidurkius. Juk daugumai Seimo narių, ir absoliučiai daugumai jų padėjėjų nėra jokios tarnybinės būtinybės naudotis šiomis paslaugomis:

1. skambinti į užsienį;

2. važiuoti į užsienį ir iš ten skambinti;

3. naudotis mobiliu internetu, išskyrus minimalius pasižiūrėjimus;

4. kitomis mobilaus ryšio paslaugomis, išskyrus pokalbius Lietuvoje ir minimalų skaičių sms,

5. valdiškais prabangių (su šimtu vietoj kelių pagrindinių funkcijų) telefonų aparatais.

Nes visi turi asmeninio naudojimo mobilaus ryšio telefonus ir stacionarius kompiuterius.

Vedu derybas su mobilaus ryšio operatoriais ir daugiau 3 centų už minutę jie nesiūlo renkantis bet kokius planus ir bet kokį kiekį abonentinių numerių, taigi tai yra 5 kart pigiau, nei dabar kalbanti kelių šimtų Seimo narių padėjėjų ir Seimo kanceliarijos darbuotojų armija. Seimo reitingai ir smunka taip pat ir dėl tokios švaistymo politikos.

Aukščiau paminėti abonentai Nr. 8-620-99***, 8-620-99yyy ir 8-620-99qqq šiandien, t.y. 2012 01 31 d.  23.00 bus išjungti. Seimo nariui skirtą numerį kol kas pasilieku, nes dar neturiu alternatyvos. Rytoj grąžinsiu 2 telefono aparatus ir 2 abonentines korteles, o likųsį komplektą grąžinsiu kitą savaitę, nes jis yra Klaipėdoje. Bet kokiu atveju nei šiais numeriais, nei šiais telefono aparatais nuo 2012 01 31 d. 23.00 niekas nebesinaudos, todėl prašau apie tai informuoti mobilaus ryšio paslaugų Seimui tiekėją ir  nuo 2012 02 01 d. neskaičiuoti man išlaidų už šiuos numerius bei telefono aparatus.

Taip pat prašau nutraukti žalingą valstybės biudžetui Seimo mobilaus ryšio su itin prabangiomis paslaugomis sutartį ir konkurso būdu nupirkti daug kartų pigesnius bet kurioje verslo įmonėje taikomus mobilaus ryšio tarifus (sudarant galimybę pasirinkti du-tris skirtingus planus pagal Seimo narių ir jų padėjėjų, bei Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo specifiką).

Taip pat prašau atsakyti į aukščiau minėtą raštą, be to pateikti informaciją, kiek 2007-2011 m. už valstybės biudžeto lėšas buvo nupirkta minučių mobilaus ir stacionaraus telefono ryšio, informaciją pateikiant pagal metus ir operatorius bei grupes (Seimo nariai; jų padėjėjai; Seimo kanceliarijos darbuotojai, kurie nėra Seimo narių padėjėjai) ir kiek ta minutė kiekvienoje grupėje kainavo.

 

Seimo narys Naglis Puteikis

Valstybės liberalizavimas veda prie susinaikinimo

Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas spaudai 2012.02.03

 

Nuotraukoje - Lauksodžio monstrancija, viena iš Tytuvėnuose dingusių vertybių. Vėlyvojo baroko arba rokoko šedevras, Europoje garsaus Augsburgo auksakalių cecho meistro Franzo Antono Lango apie 1759-1761 sukurtas, įspūdingais reljefais bei brangakmenių imitacijomis puoštas meno kūrinys.

 

Ketvirtadienį įvyko Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kodėl dega kultūros paveldas?" N.Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant tokiam atmestinam požiūriui į kultūros paveldą, Labanoro bažnyčią, Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai ir toliau naikins nacionalines šalies vertybes.

Žurnalistams parlamentaras teigė, kad valstybė liberalizuojama sparčiais tempais, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu. Kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas". Tokios politikos pasekmė itin skaudi bažnytiniam paveldui. Valstybė nesikiša į Bažnyčios reikalus, tuo tarpu Bažnyčia mano mokanti pati susitvarkyti su neįkainojamomis vertybėmis. 

Tačiau realybė yra tokia, kad netgi itin vertinguose sakraliniuose ansambliuose įrengta apsauga, įskaitant ir priešgaisrinę, nėra tinkamai eksploatuojama. Tytuvėnų ansamblyje įrengta moderniausia priešgaisrinės apsaugos sistema, tačiau šio objekto statybos užbaigimo aktas neturėjo būti pasirašytas tol, kol nebuvo patikrinta, ar signalas perduodamas saugos tarnybai, gaisrinei ar į kokią kitą patalpą, kur budima kiaurą parą. To neatlikę, bet parašus padėję valstybės pareigūnai pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles.

Priešgaisrinės apsaugos tarnybos nemano, kad turi visuomenei atsiskaityti dėl gaisrų statistikos. Profilaktinių priešgaisrinės signalizacijos patikrinimų – nėra. Vidaus reikalų pozicijos šiuo klausimu taip pat negirdėti. Gaisrai kultūros paveldo objektuose neištiriami, o apie pažeidžiamus teisės aktus nutylima.

Nagliui Puteikiui nekeista, kad Tytuvėnuose prarasti milžiniškos vertės liturginiai eksponatai: „Pastaruosius penkiolika metų kultūros ministrų pastangomis ministerijoje panaikintas muziejų skyrius. Užtat joje aktyviai vystoma vadinamųjų kultūrinių fabrikų sritis. Didžiuliai ES pinigai išleidžiami griuvėsiams paversti fabrikais, kuriuose darbuosis menininkai. Bet kodėl tų milijonų dalis negalėtų būti skiriama sakralinių objektų ir juose esančių vertybių apsaugai? Keista, kad turimas paveldas neapsaugotas, o statomi rūmai menams, kurie dar net nesukurti".

Tokie politika muziejų srityje, pasak parlamentaro, Tytuvėnuose sukūrė padėtį, kai muziejus buvo įrengtas tam nepritaikytoje patalpoje, neturint reikiamos apsaugos, o jame dirbo asmenys, neturintys tinkamo šiam darbui išsilavinimo ir žinių. Tačiau į tokią vietą buvo atvežtos unikalios vertybės!

„Kodėl nuostata po nuostatos buvo išmėtyti reikalavimai dėl privačių muziejų kontrolės? Šiandien įstatymai leidžia bet kuriai religinei konfesijai bet kur ir bet kaip palikti dideles vertybes", – stebisi Seimo narys.

Naglis Puteikis sakė nelauksiantis pavasario Seimo sesijos ir naujų tragedijų kultūros paveldo objektuose.  Jis siūlys, kad būtų sudaryta vyriausybinė komisija ištirti gaisrams kultūros paveldo objektuose, o taip pat sugrįžti prie senos tvarkos, kai buvo visiškai aišku, kas už ką atsakingas, kas ką tikrina ir kontroliuoja. Būtina Kultūros ministerijoje atkurti muziejų skyrių, grąžinti privačių muziejų kontrolę, sakraliniuose objektuose įrengti visas įmanomas apsaugos sistemas ir tikrinti, kaip jos eksploatuojamos.  Valstybė turi susitarti su Bažnyčia dėl sakralinio paveldo patikimo saugojimo. Priešingu atveju, pasak parlamentaro N.Puteikio, Lietuvoje situacija išliks tokia, kokią galima apibūdinti „Buvo Dievo ir iškeliavo Pas Dievą".

Tytuvėnų ansamblio statybos užbaigimo aktą pažeisdami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles pasirašė:

Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Artūras Ramanauskas;

Šiaulių APGV Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus.