2010-07-30

Gal 1986-1992 iš tikrųjų ne itin norėjom vadovautis skelbiamais idealais?

Sąjūdžio laikų nuotraukoje- užrašas smulkiomis raidėmis dešinio plakato pačioje - 'TSRS piliečiams garantuojamos žodžio, spaudos, susirinkimų, gatvės eitynių ir demonstracijų laisvės'. Iš http://www.efoto.lt/node/378478

Jau buvau pradėjęs justi nusivylimą, tarsi Sąjūdžio idealai dingsta, o jo vietą vis labiau užima sutręšusi teisėsauga ir vis labiau gendanti ir į korupciją grimztanti visa valdininkijos (įskaitant politikus) mašinerija.

Bet gal neverta rezignuoti, nes gal tai buvo iliuzija - gal Sąjūdis buvo tik atsiskyrimui nuo TSRS, tik sovietinei kariuomenei išvyti, o tautiečiai tada – 1986-1992 - iš tikrųjų ne itin troško vadovautis to meto garsiai skelbiamais idealais?

Beje, panašių minčių, be ironijos parašysiu – tam tikra prasme guodžiančių minčių randasi jau antra savaitė. Pacituosiu priešingybes, bet tai geriau išryškina problemą, nes abu autoriai turi puikią intuiciją (jiems tai priklauso pagal profesiją ir matyt, pagal prigimtį) ir abu pastebi tai, ko nepastebi standartinis statistinis LT gyventojas:

Štai režisierius ir aktorius Audrius Nakas, antikorupcinio tinklalapio  www.ekspertai.eu kūrėjas:

"Lietuva tampa tik teritorija, o ta šalis, apie kurią mes galvojome tada, prieš dvidešimt metų, neturi nieko bendro nei su Sąjūdžiu, nei su šia realybe. Tai tik parodija viso to, apie ką svajojome, ko troškome, ilgėjomės, ko taip vieningai siekėme!. Jeigu prieš dvidešimt metų tokią šalį kas nors mums būtų parodęs ar aprašęs, tai būtų geras juokas, niekas tuo nepatikėtų, sakytų, kad tas rašytojas truputį persistengė, nepirksime jo knygų. Bet yra taip, kaip yra. Žiauroka."

( http://www.demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=76:ivanauskas&catid=11:paskutines-naujienos ).

 

Ir dar šia tema publicistė ir filosofė, laisvamanė ir feministė Nida Vasiliauskaitė:

"Todėl, skirtingai nei Leonidas Donskis, stebiuosi ne tuo, kad mums dabar kažkas atsitiko, o tuo, kad daugelis žmonių – daug vyresnių už mane – taip ilgai nematė (?), kokie „mes" buvome ir esame, dėl ko iš tiesų kovota, kokios „laisvės" siekta. Ir tuo, kad (su šitokiu potencialu) „mes" vis dėlto netapome Baltarusija ir netgi vis dar tebesame demokratija. Viskas, manding, labai paprasta: pasiekę užsibrėžtus formalius tikslus, t.y. atsidūrę ES, pagaliau lengviau atsikvėpėme, liovėmės apsimetinėti (nes liovėmės „bijoti ruso") ir... atsiskleidėme visu gražumu."

(iš http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nvasiliauskaite-kodel-mums-nieko-neatsitiko.d?id=34738589 ).

Tokiu atveju nieko tragiško nevyksta.

Tiesiog gal tada nebuvo daug žmonių, kurie iš tikrųjų norėjo vakarietiškos civilizacijos vertybėmis grįstos kasdienybės. O dabar jų daugėja, todėl aštrėja poreikis supuvusią LT teisėsaugos ir valdininkijos (įskaitant politikus) sistemą keisti europietiškesne? O poreikis išryškina sistemos ydas. Ir pati sistema gal jau tiek sutręšo, kad kasdien atskleidžia vis bjauresnius savo pavidalus.

O gal ir patys pradedame matyti tas ydas, kurių anksčiau tiesiog nenorėjome matyti.

Beje, aš vos ne kiekvieną dieną pradėjau sutikti žmonių, kurie nori keisti šią sistemą ir kurių aš nemačiau Sąjūdžio (1986-1992) laikais, nors esu arba jaunesnis, arba jų bendraamžis.

Pvz. net keista, kiek daug žmonių įsijungė į kovą prieš nefunkcionalų, nepatogų lankytojams, nieko bendro su europine paminklosauga neturinčią Kauno pilies neva atstatymą.

O kad tokios pajėgos būtų buvusios per pačius didžiausius kultūros paveldo naikinimus 1985-1987 m. (griovė sovietai) ir 2002-2008 m. (griovė godumas - nekilnojamojo turto, saugomų teritorijų ir šiaip lengvų pinigų troškulys). Trečiąjį  paveldo naikinimo etapą jau buvo beįsukantys lengvai pavagiami ES ir kiti pinigai, bet įvyko netikėtas stebuklas - visuomenė ir net žiniasklaida (negaliu tuo iki galo patikėti) tvirtai užsistojo kultūros vertybių autentiškumą (pvz. Aušros vartai, Ukmergės buv.kareivinių fasadas, Minijos kaimo pakrančių medžiai ir pan.). Ir paveldo naikinimas sustojo.

Šie kasdien dažnėjantys susitikimai su tokiais žmonėmis kaip tik ir pradeda man kelti viltį, kad bręsta geros permainos. Ir kad brandiname jas patys, po vieną ir grupėmis, pamažu jungiamės, arba tai darome atskirai, bet visi siekiame permainų į gerąją europietiškos kultūros pusę.

2010-07-27

Policijos ir valdžios neveiklumas sukuria Klaipėdai priešiško turistams ir nesaugaus gyventojams miesto įvaizdį

L.Pakalkaitės nuotraukoje- po ispanų turistų užpuolimo ir iškviestos policijos, du iš tų pačių valkataujančiu ir išgėrusių žmonių–jie nuotr. kairėj- persikėlė iš vieno skvero į už 100 m esantį kitą. Policija jų neapklausė ir nesulaikė.

 

Klaipėdos m.merui R.Taraškevičiui

Klaipėdos miesto tarybos nariams

PRAŠYMAS

2010 07 27

DĖL GRĖSMĖS KLAIPĖDAI ĮGYTI PRIEŠIŠKO IR NESAUGAUS TURISTAMS MIESTO ĮVAIZDĮ ISPANIJOJE IR KITUR

 

Vakar Jums rašiau dėl 2010 07 26 d. 13.10 val. Klaipėdos senamiesčio centre sumuštų ir apiplėštų turistų iš Ispanijos ir siūliau kuo skubiau organizuoti savivaldybės tarybos kolegijos susitikimą su Klaipėdos policijos vadovais dėl policijos neveiklumo, o į tą susitikimą pakviesti suinteresuotų pusių atstovus.

Šiandien Klaipėdos apskrities policijos vadovai šiuo klausimu surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavau, nes norėjau suvokti, kodėl mūsų policija neskiria šiam Lietuvos prestižui, visuomenės saugumui bei turizmui labai žalingam įvykiui ne tik tinkamo dėmesio, bet ir patyrusių tyrėjų bei seklių.

Deja, iš spaudos konferencijos aiškėja, kad Klaipėdos policijos vadovai ir toliau nesupranta šio nemalonaus įvykio reikšmės ir nesirengia nei išvadų daryti, nei patį nusikaltimą ištirti, nei imtis priemonių, kad Klaipėdos m.centras būtų saugus.

Nesuprantama, kodėl policija tą pačią fotoaparato ar videokameros atėmimo dieną nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o tai padarė tik kitą dieną. Nesuprantama, kodėl į įvykio vietą atvykę pareigūnai neapklausė liudytojų, nors susirinkę žmonės to prašė. Už policiją jos pareigas atliko žurnalistai, apklausę ir nufilmavę to įvykio liudininkus ir galimų nusikaltėlių draugus, kurie papasakojo, kur gyvena galimi užpuolikai, kuo verčiasi, kaip atrodė ir kokie jų vardai. Jei policija būtų iškart atlikusi savo pareigas, tai gal tas apiplėšto ispano fotoaparatas jau būtų  atrastas.

Apskritai susidarė įspūdis,kad Klaipėdos policijos vadovai nenori girdėti gidų ir turizmo firmų atstovų informacijos, kad turistai Klaipėdos senamiestyje yra užkabinėjami jau senokai ir kad tai yra didžiulė gėda Klaipėdai.

Galima tik įsivaizduoti, ką tas sumuštas ir apiplėštas  ispanas papasakojo apie Lietuvą ir Klaipėdą savo 1800 tautiečių, kurie plaukia su juo kruiziniame laive ir kurie be abejo pastebėję jo subintuotą galvą, jį klausinėjo kas atsitiko. Galima įsivaizduoti, ką visi tie 1800 ispanų papasakos apie mus ir mūsų "tvarką" kai grįš į Ispaniją.

Klausant policijos vadų aiškinimų, kad blogi įstatymai, todėl jie nieko negali, susidarė įspūdis, kad jiems šis apiplėšimas tolygus kelių išgėrusių vaikinų kivirčui prie alaus kiosko. Panašu, kad policijos vadovai kol kas nesupranta, kokią milžinišką žalą tokie apiplėšimai daro Lietuvai ir Klaipėdai.

Todėl pakartotinai ir primygtinai prašau kuo skubiau sušaukti savivaldybės tarybos kolegiją šiuo klausimu pakviečiant visų suinteresuotų asmenų ir institucijų atstovus, arba paskirti šiam labai svarbiam klausimui nagrinėti dalį 2010 07 29 d. miesto tarybos posėdžio.

Nes policijai nekeičiant požiūrio į aprašytą įvykį, kyla grėsmė, kad Klaipėda Ispanijoje ir kitur įgis priešiško ir nesaugaus turistams miesto įvaizdį.

Manau, kad turėtų būti sudarytas štabas šiai krizinei situacijai spręsti, nes jei ispanų turistas iki kruizinio laivo grįžimo neatgaus iš jo atimto daikto, ir/arba jo neatsiprašysime ir nekompensuosime jam nuostolių miesto ar valstybės vardu, tai pasekmės turizmui ir Lietuvos įvaizdžiui kaip minimum Ispanijoje bus sunkiai ištaisomos.

Savivaldybės tarybos narys                                                Naglis Puteikis

puteikis@gmail.com; 8-652-76250

2010-07-26

DĖL KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE VIDURDIENĮ SUMUŠTŲ IR APIPLĖŠTŲ ISPANIJOS TURISTŲ

Siunčiu informaciją apie 2010 07 26 d. įvykusį Ispanijos turistų užpuolimą Klaipėdos senmiesčio centre.

Merui faksu pasiūlau nedelsiant sušaukti kolegijos posėdį pakviečiant policijos vadovus, bei turizmo firmų ir senamiesčio verslininkų atstovus.

Savivaldybės tarybos nariams raštu pasiūlau nedelsiant reaguoti į besitęsiančius turistų užpuolimus taip, kad policija tuoj pat pradėtų vykdyti savo pareigas.

Todėl pasiūlau šį klausimą be eilės aptarti miesto tarybos posėdyje šį ketvirtadienį, t.y. 2010 07 29 d.

Pranešimas spaudai

2010 07 26

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE VIDURDIENĮ SUMUŠTI IR APIPLĖŠTI ISPANIJOS TURISTAI

L.Pakalkaitės nuotraukoje  - po ispanų turistų užpuolimo ir iškviestos policijos, du iš tų pačių valkataujančiu ir išgėrusių žmonių–jie nuotr. kairėj- persikėlė iš vieno skvero į už 100 m esantį kitą. Policija, neva, bejėgė – už valandos jie vėl ‚pagyvina'vaizdus kitai turistų grupei.

 

Šiandien, 2010 07 26 d. apie 13.10 val.Klaipėdos senamiesčio centre prie kavinės „Kurpiai" viešoje vietoje Mėsininkų ir Kurpių gatvių sankryžoje buvo sumušti ir apiplėšti turistai iš Ispanijos. Kruiziniu laivu į Klaipėdą atvykusiems vienam iš ispanų buvo užpultas iš nugaros ir parverstas ant žemės, kažkokiu daiktu iki kraujų praskelta galva ir atimta videokamera.

Tai padarė prie minėtos kavinės esančiame skvere nuolat besibūriuojantys valkataujantys asmenys.

Prieš tai vienam iš grupės Ispanijos turistų valkataujantys asmenys kitame senamiesčio skvere trenkė per nugarą su meškere, nes turistas jiems nedavė užsirūkyti.

Panašiu metu Klaipėdos Teatro aikštėje valkataujantys asmenys garsiais keiksmais tyčia trukdė turistams koncertuojantiems muzikantams ir choristams.

Turistams pagalbą suteikė medikai, atvykę greitosios pagalbos automobiliu.

Policija veiksmų nesiėmė motyvuodama tuo, kad neturi teisinio pagrindo, nes viešoji tvarka nepažeidžiama, o dėl applėšimo bylos nekels, nes Ispanijos turistai, skubėdami į išplaukiantį kruizinį laivą, nespėjo parašyti pareiškimų apie užpuolimus.

Klaipėdos gidai ir senamiesčio kavinių savininkai nuolat skundžiasi senamiesčio centre besirenkančių valkataujančių asmenų chuliganišku elgesiu, bet Klaipėdos policija nekreipia į tai dėmesio aiškindama, kad trūksta darbuotojų.

Užtat policijos darbuotojų netrūksta, jei kas nors ilgiau nei 15 minučių palieka automobilį Klaipėdos senamiestyje nesumokėjęs už stovėjimą – tuoj pat prisistato policijos ekipažas ir užblokuoja ratus.

 

P.S: siunčiu faksą Klaipėdos merui, siūlydamas kuo skubiau organizuoti savivaldybės tarybos kolegijos susitikimą su Klaipėdos policijos vadovais dėl policijos neveiklumo valkataujančių asmenų atžvilgiu, o į tą susitikimą pakviesti turizmo firmų, bei senamiesčio kavinių savininkų atstovus.

Savivaldybės tarybos nariams el.paštu pasiūlau nedelsiant reaguoti į besitęsiančius turistų užpuolimus taip, kad policija tuoj pat pradėtų vykdyti savo pareigas, todėl pasiūlau šį klausimą be eilės aptarti miesto tarybos posėdyje šį ketvirtadienį, t.y. 2010 07 29 d.

Smulkesnę informaciją galėtų pateikti turistus aptarnaujančios firmos UAB „Klaipėdos mėja" direktorė L. Pakalkaitė (kalbėjo su užpultais ispanais, tel.8-....4), gidė J.d....(matė dalį valkataujančių agresyvių veiksmų prieš Ispanijos turistus, tel. 8-...), juvelyrinės parduotuvės Klaipėdos senamiestyje savininkė Jurga Karčiauskaitė (laisvai kalba ispaniškai) - kalbėjo su užpultųjų kolegomis, tel. 8-.....

Savivaldybės tarybos narys                                                   Naglis Puteikis

 

puteikis@gmail.com; 8-652-76250



2010-07-21

Kauno pilies sudarkymas ir panieka visuomenei

Nuotraukoje - Kauno pilies 'atstatymas' pagal K.Mikšio projektą  - realybėje tai atrodo dar baisiau, nes dar atsirado projekte nenumatyti betoniniai masyvūs laiptai.

Vakar – 2010 07 20 d. dalyvavau Kauno miesto valdžios susitikime su nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau - NVO) ir Kultūros paveldo departamentu (toliau – KPD) dėl Kauno pilies „atstatymo". Pribloškė neįtikėtina valdininkų - Kauno vicemero Rimanto Mikaičio ir Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio (išgarsėjo leidęs statyti nepagrįstai brangiai kainavusį viešą konteinerinį tualetą) bei vyriausios Kultūros ministerijos paminklosaugininkės Irmos Grigaitienės (pastarosios - raštu išreikšta) panieka visuomenės atstovams.

Dalis paminklosaugos valdininkų ir dalis Kauno valdžios iš paskutiniųjų stumia betoninį ir sienų su kiauryminėmis angomis (~40*60 cm – matyt, kad balandžiams būtų patogiau dergti ant sienų) Kauno pilies „atstatymo" variantą, nors visos net valdžios inicijuotos kauniečių apklausos parodė, kad žmonės kategoriškai nepritaria tokiam modernistiniam pilies sudarkymui.

Nei visuomenės atstovai, nei pilių tyrėjai, nei paminklosaugos specialistai, turintys patirtį pilių restauravime nė iš tolo neprileidžiami prie šio projekto. Su jais nėra konsultuojamasi jokioje stadijoje, jiems neteikiama informacija net raštu paprašius, iš jų šaipomasi ir kaip sovietiniais laikais aiškinama, kad tik pseudomodernistinės krypties architektai turi teisę spręsti tokius klausimus. Vienu žodžiu – sveiki atvykę į Sovietų sąjunga. Tik šį kartą tuos laikus sugražino ne TSRS kariuomenė, o nesuvaldomas ES ir Norvegijos pinigų įsisavinimo troškimas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 4 dalyje pasakyta, kad  Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atkuriami, jei:

1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, kad būtų išvengta spėjimų;

2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio;

3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė.

Deja, valdžia nesilaikė šio įstatymo, prokuratūra jo negynė (kai į juos kreipėsi visuomenės atstovai – bet tuo niekas nesistebi – negi dabartinė prokuratūra gins viešą interesą?).

NVO bandymai remtis minėtu įstatymu, Orhuso konvencija (turi būti tariamasi su visuomene), o taip pat Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos 12 straipsniu: „Pripažindama, kad visuomenei derėtų suteikti galimybę lankytis saugomuose objektuose, kiekviena Šalis tuo pačiu įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad tokio sprendimo pasekmės (ypač bet kokia struktūrinė plėtra) neturės neigiamos įtakos architektūrinei ir istorinei tokių objektų ir jų aplinkos specifikai, bei 14 straipsnio 2 dalimi: „įvairiuose sprendimo priėmimo proceso etapuose sukurti mechanizmą, užtikrinantį atitinkamą valstybės, regioninių ir vietinių valdžios institucijų, kultūrinių institucijų ir asociacijų bei visuomenės bendradarbiavimą, informacijos tiekimą ir konsultavimąsi" buvo valdininkų pasityčiojant atstumti.

Noriu taip pat pasidalinti įspūdžiu apie minėto 2010 07 20 d. pasitarimo metu išryškėjusį valdžios požiūrį į žmones: vicemero R.Mikaičio ir vyr.paminklotvarkininko R.Miliūkščio požiūris į eilinius žmones, į NVO, į paveldo tyrėjus-moklslininku, bei į paminklosaugos specialistus- veteranus tiesiog košmariškas – jie  taip paniekinamai elgėsi su NVO atstovais, kad buvo sunku klausyti.

Iki šio susitikimo galvojau, kad tik Klaipėdos valdžia taip paniekinamai žiūri į visuomenę.

Galvojau, kad taip yra todėl, kad seni komunistai valdžioje, bet vakar prasiplėtė akiratis – vicemeras R.Mikaitis tai tikrai negalėjo būti senu komunistu, nes per jaunas. O požiūris - tai neduokdie - šitokia arogancija, kaip ir pas Kultūros paveldo skyriaus vedėjo R.Miliukštį. Kauno pilies „atkūrimo" projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys taip pat rodo neįtikėtiną atsparumą visuomenės prašymams.

Vadinasi ta nesulaikoma valdžios arogancija, grįsta nesuvaldomu ES pinigų troškuliu klesti visoje Lietuvoje.

Toks įspūdis, kad Sąjūdis nuo 1988 valdžios arogancijoje ir visuomenės teisėse kaip ir nieko nepakeitė per tuos 20 metų, tik kad Rusijos kariuomenė išėjo.

Po minėto pasitarimo buvau užlipęs į neva atstatomą Kauno pilį - anekdotas, o ne projektas. Patys darbininkai, darbų vykdytojai ir rangovų  -UAB „Kauno restauratoriai: vadovai yra pasimetę ir pasipiktinę, nežino, ar juoktis, ar verkti. Nes jie patys sako, kad su tokiu prastu projektu dar nėra susidūrę per pastaruosius keliasdešimt metų.

Jau nekalbant apie betoną ir skyles balandžiams naujai mūrijamoje sienoje, stulbina ir visiškas lankytojų negerbimas - viršutiniame bokšto aukšte tuo korėtu dariniu užmūrijamas visas įmanomas vaizdas - neįmanoma bus apžvelgti pilies. Nors tiek autentiškuose viduramžių bokštuose, tiek atstatytuose - visuose yra šaudymo angos, per kurias galima apžvelgti panoramą.

O čia – vargais-negalais visuomenininkų iškovotos tokios angos priešpaskutiniame aukšte, bet aukščiausiame bokšto aukšte, kur geriausios tokios apžvalgos galimybės, tokių angų nepalikta (neįrengta).

Taip pat stebina projekto autoriaus naivumas ar neprofesionalumas – konstrukcijos yra tokio trapumo, kad neatlaikys nei chuliganų, nei lietuviškos žiemos.

Ar vicemeras R.Mikaitis ir kiti valdininkai bei už šį projektą urmu stoję praktiškai visi Kauno architektai nors kartą buvo "atstatinėjamoje" Kauno pilyje?

Iš kur toks pasitikėjimas K.Mikšio-R.Miliukščio-I.Grigaitienės tandemu? Juk pirmasis neturi jokios paminklosauginės patirties, antrasis yra susikompromitavęs su minėtu auksiniu tualetu prie Kauno pilies, o trečioji yra pagarsėjusi paveldą griaunančių projektų stūmikė.

Juk visa valdžia turės baisią gėdą, kai įvyks atidarymas, nes visi šie ir kiti trūkumai iškils į paviršių.

Tas pats ištiks, kai Kaune įvyks savivaldybės ir KPD atstovų sutartas užsienio pilių ekspertų, Norvegijos paminklosaugos departamento atstovų bei Orhuso konvencijos priežiūros komiteto (kuris stebi, kad tokiais atvejais būtų atsiklausiama visuomenės nuomonės) atstovų bei Lietuvos ir Kauno paminklosaugininkų konferencija pilių atkūrimo klausimu. Tokios konferencijos organizavimas - labai geras vieno iš aktyviausių Kauno pilies gynėjų nuo sudarkymo Rimvydo Žiliuko pasiūlymų. O dar Kauno valdininkai ir vicemeras Mikaitis drįsta kaltinti juos destruktyvumu.

Iš kitos pusės įsivaizduoju, kaip to, kai šį pasiūlymą parėmė Kultūros paveldo departamentas ir Kauno m. savivaldybė, turėtų pradėti drebėti visų šio sudarkymo stūmikų kinkos. Nes užsienio ekspertai neserga nei didybės, nei ES pinigų įsisavinimo manijomis, jiems yra svarbi jų reputacija  - mačiau tai ne  kartą (pvz. kai vertino Neringos savivaldybės planus urbanizuoti Kuršių neriją).

Labai apgailestauju, kad mano kolegos iš Kauno KPD teritorinio padalinio neatlaikė vyriausios Kultūros ministerijos paminklosaugininkės I.Grigaitienės spaudimo (vicemeras R.Mikaitis citavo ultimatyvų jos raštišką reikalavimą Kultūros ministro vardu nedelsiant realizuoti šį Kauno pilį darkantį projektą).

Iš kitos pusė pažiūrėjus į tos pačios I.Grigaitienės matyt, tokiu pačiu spaudimu pastatytą daugiaaukštį stiklobetonoidą prie Kauno gynybinės pilies, neturėtų būti labai nuostabu.

Deja, paminklosaugoje kaip ir iki 1988 metų, beveik vis ta pati situacija - istorinių detalių bei autentiškų vaizdų naikinimo ideologo Jono Glemžos dangstomi senieji paveldo niokotojai išsiaugino naują pamainą, kuri kaip ir tarybiniais laikais mano, kad nereikia laikytis įstatymų, nes specialistai yra svarbiau, ir nereikia įsiklausyti į visuomenės nuomonę, nes ji neva nieko neišmano. Dar reikėtų pastebėti, kad kaip ir sovietiniais laikais naujoji architektų ir architektūros valdininkų karta yra įsitikinusi, kad būtina kiek įmanoma viską slėpti nuo visuomenės.

Belieka guostis ir tikėtis, kad drastiškas Kauno pilies vaizdo suniokojimas korėtu dariniu ir betonu taip stipriai sukrės gyventojus, kad jie savo pasipiktinimu privers paveldo niokotojus pasitraukti toliau nuo senamiesčių.

Gaila, kad ES lėšos tokios didelės, ir valstybė iš kol kas esmės jų nekontroliuoja ir tokiu būdu sudaro puikią terpę daugintis aukščiau aprašytiems veikėjams ir reiškiniams.

Nors kai visuomenė sukilo dėl Minijos kaimo medžių iškirtimo ir numatomo krantinių betonavimo, užuot išsaugojus sveikus medžius, bei naudojus paveldinio kaimo koloritą atitinkančias medžiagas, tada projektą iš ES ir Norvegijos lęšų finansuojanti Finansų ministerijos Centrinė projektų valdymo agentūra http://www.cpva.lt/ pasakė Šilutės valdžiai, kad jei nebus susitarta su visuomene, tai jie negaus nė lito.

Šilutės valdžia po tokio pareiškimo staiga tapo europietiška – ėmė tartis su visais tartis gyventume Anglijoje, ar Vokietijoje.

Kada tokia valstybės finansų kontrolė taps ne išimtimi, o norma?

2010-07-16

Jei ne Žalgirio mūšis, gal dabar rašytumėm tiurkiškai?

Atvirukas - iš EP narės R.Morkūnaitės.

N.P.: gavau l.gražų sveikinimą iš istorikės kursiokės J.B., noriu dalimi jo pasidalinti šia proga ir su Jumis:

...šiandien kaip tik gera proga visiems kartu pasidžiaugti. Pasidžiaugti pergale. Ne, ne ispanų futbolininkų pergale Pasaulio futbolo čempionate. Nors, gal tai irgi svarbu, bet po ketverių metų bus nauji čempionai.

Tą pergalę, apie kurią kalbu, pasiekė susivienijusi Lietuvos ir Lenkijos valstybė prieš Vokiečių ordiną 1410 m. liepos 15 d. Griunvaldo lauke.

Na, nepraėjo ir 400 m. (nuo 1009 m), o lietuviai jau ne kaip pagonys barbarai su kuokomis svetimtaučius krikščionis talžė, o su ietimis ir kalavijais, kaip krikščionis krikščionį, kirto...

Taip ir įžengėme į Europos istorijos areną ir "įsipaišėme" į to laikmečio pasaulio žemėlapį. Jei ne Žalgiris, jei ne po to praėję 600 metų, įdomu, ar vokiškai, lenkiškai, rusiškai, gudiškai, o gal kokia tiurkų kalba dabar rašyčiau ...

2010-07-12

Keisti G.Sodeikos veiksmai Maxima grupės naudai valstybės sąskaita

N.P.: Nauja informacija tik dar labiau patvirtina įtarimus, kad valstybės tarnautojas veikė prieš valstybę.

Manau, kad tai labai rezonansinis įvykis ir į jį turi reaguoti ir kiti valstybės pirmieji asmenys, ne tik Prezidentė.

Nes visuomenė nesupras tylėjimo, tiksliau supras tylėjimą kaip paramą oligopolijoms ir jų pagalbininkams-valdininkams:

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidente-yra-sokiruota-teismo-sprendimo-del-akropolio-sklypo-teismas-praso-tikslinti-skunda-56-107024 :

....Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė šį pirmadienį nutarė ieškovo prašyti patikslinti skundą, nes jį pasirašė buvusios apskrities viršininko administracijos Juridinio poskyrio vedėja Zita Malova, o įgaliojimai atstovauti valstybei buvo suteikti kitam asmeniui, BNS sakė teismo atstovė Jolanta Krupičevičienė.

Ji negalėjo patikslinti, kam suteikti tokie įgaliojimai.

Nuo liepos 1-osios likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jos atstovavimo byloje teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba.

Z.Malova BNS praėjusį penktadienį sakė, kad teismui birželio 30-ąją pasirašytus dokumentus pasirašė ji, nes apskrities likviduotojas Gintaras Sodeika tai atsisakė padaryti.

„Iš pradžių G.Sodeika tvirtino, kad apeliacinį skundą būtina paduoti, tačiau vėliau pasirašyti parengtą skundą atsisakė. Dokumentus pasirašiau aš, remdamasi buvusio Vilniaus apskrities viršininko Jono Vasiliausko man suteiktais įgaliojimais", – teigė Z.Malova.

Tačiau, anot Z.Malovos, nors jos įgaliojimai turėjo pasibaigti liepos 1 dieną, birželio 30 dieną buvo parengtas apskrities likviduotojo įsakymas, kuriuo jos įgaliojimai atgaline data panaikinti nuo birželio 29 dienos.

„Sprendimą, ar priimti skundą, dabar turės priimti teismas", – tvirtino Z.Malova.

Pagrindiniai Vilniaus apygardos teismo teisėjos R.Kisielienės, patenkinusios „Akropolio" prašymą, motyvai – kritusios nekilnojamojo turto kainos ir „Akropolio" žadamos investicijos į transporto infrastruktūrą būsimo prekybos centro apylinkėse."



Kada šalies vadovai pradės vertinti VISŲ savo paskirtų pareigūnų korupciją?

Nuotraukoje - G.Sodeika.

Tiesėja ir Vyriausybės pareigūnas bandė padėti VP Market grupei nemokėti valstybei 20 mln.Lt .

Labai gerai, kad Prezidentė viešai įvertino teisėjos Ritos Kisielienės veiksmus šioje byloje, nes ji skiria teisėjus.

Dabar eilė atėjo Vyriausybės vadovui įvertinti Vyriausybės pareigūno - Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo liberalcentristo Gintaro Sodeikos, kuris l.e.viršininko pareigas ir kuris darė viską, kad nebūtų paduotas skundas šioje byloje 

Taip pat tikiuosi Seimo pirmininkės vertinimų tiek teisėjos , tiek G.Sodeikos atžvilgiu.

2010-07-10

Klaipėdos m. tarybos narys Kęstutis Gabšys panoro pinigų iš miesto biudžeto

Politikas įsigeidė mokesčių mokėtojų pinigų

Kl.lt 2010-07-10, 12:59 Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

© V.Liaudanskio nuotr. - Kęstutis Gabšys.

Klaipėdos miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys panoro pinigų iš miesto biudžeto.

Šeštadienį jis raštu informavo uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, jog atšaukia dar 2008-aisiais rugsėjį parašyto rašto „Dėl kanceliarinių išlaidų atsisakymo" galiojimą ir prašo pradėti pervedinėti išmokas kanceliarinėms išlaidoms į jo sąskaitą banke.

Kas mėnesį jam bus pervesta po 700 litų.

K.Gabšys aiškino, jog tokį sprendimą priėmė, nes Seimas pataisė Vietos savivaldos įstatymą ir įpareigojo savivaldybių tarybų narius atsiskaityti, kur jie išleidžia vadinamuosius vokelius. „Visuomet laikiausi principo, kad tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas realiu laiku, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje",- savo apsisprendimo motyvus imti pinigus iš miesto biudžeto įvardino K.Gabšys.

Kodėl politika LT daugiau korumpuota, nei Prancūzijoje

Štai pavyzdys, kodėl mūsų politika labiau korumpuota, nei pvz. Prancūzijos. Pagal Prancūzijos įstatymus šioje kelis šimtus kartų turtingesnėje valstybėje nei LT privatus asmuo kandidatui per metus gali paaukoti tik 4,6 tūkst. eurų (~15900 Lt).

O pas mus - 2 su puse karto daugiau - 42366 Lt kiekvienai partijai, o jei rinkimai būtų tais pačiais metais – tai dar tiek pat ir kiekvienai partijai ir kiekvienam jos kandidatui, pvz. vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, ar kiekvienam partijos sąrašui kiekvienoje savivaldybėje (20 VMDU dydžių, o VMDU ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2118,3 lito).

Tai galioja nuo 2010 09 15 d., nes dabar galiojanti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija nurodo 300 MGL, t.y. 130*300 lygu 39000 Lt.

O štai kas būna, kai politikai ima iš turtingų žmonių grynus pinigus:

http://kauno.diena.lt/naujienos/uzsienis/nesvaraus-finansavimo-skandalas-brangiai-kainuos-prancuzijos-prezidentui-287460

Bet tai Vakarų Europoje.

O štai kas būna, kai politikai ima iš turtingų žmonių grynus pinigus Lietuvoje – 0 (nulis): http://lt.wikipedia.org/wiki/0_(skaičius).


...anie neišdrįso ten savo namų statyti, o šitie, naujieji, pastatė...

Nuotraukoje - R.Lankas (pirmas iš dešinės) su Sąjūdžio bendražygiais minint Baltijos kelio 20-metį prie savo sukurto plakato.

N.P.: nepastatė, nes nedrįso, o nedrįso, nes bijojo visuomenės, kuris savo valią išreikšdavo mitinguose 1988 . Dabar tauta nemitinguoja, todėl valdžioje esantys ir daug pinigų turintys daro ką nori.

Sąjūdžio idealisto mirtis

Alvydas MEDALINSKAS Lzinios.lt 2010 07 09

Vakar sukako lygiai trys mėnesiai, kai iš šio gyvenimo Anapilin išėjo Romualdas Lankas. Žmogus, kurio pavardė daugumai Lietuvoje šiandien tikriausiai nieko nesako. Bet jis davė savo kraštui daugiau, negu daugelis šiandien esančių ar anksčiau buvusių valdžios žmonių, kuriems Lietuva yra tik jie patys su savo artimaisiais ir grupe draugų.

Ir štai kur neteisingumas: jeigu iš gyvenimo išeina šie asmenys ar jų šeimos nariai, mūsų viešoji erdvė mirga nuo valdžios institucijų užuojautų ir kito rodomo dėmesio palikusiesiems šį pasaulį. Kai Anapilin iškeliauja tokie idealistai kaip R.Lankas - visiška tyla. Tada gali net ir nepastebėti, kad žmogaus jau nebėra.

Taip tyliai per 20 atkurtos nepriklausomybės metų išėjo ne tik R.Lankas, bet ir daug kitų šviesių asmenų, kurie būdami gyvi mąstė tik apie Lietuvą, jos ateitį ir šiam tikslui nieko negailėjo. Tai tokie pat Sąjūdžio pradininkai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, atėję į Sąjūdį tada, kai nuo jo dar atokiau laikėsi karjeristai. Tyliai mus palieka tie, kurie kovojo su sovietine valdžia, rizikavo savo ateitimi ir tada keldami Trispalvę. Tuo metu buvusieji valdžioje (ir šiandien gerbiami) laikė ją skuduru ir baudė už tokius veiksmus.

Sąjūdžio idealistų lūpose, mintyse Lietuva buvo ir tada, kai kitiems jau parūpo pinigai, kai atsirado naujoji nomenklatūra, kuri, susiliejusi su ankstesnės valdžios atstovais, ėmė rūpintis savo kišene, o ne valstybe. Tada šventą žodį "nepriklausomybė" supurvino bjaurus žodis "prichvatizacija". Tiems, kurie žengė neteisėto praturtėjimo keliu, valstybė iki šiol rodo ypatingą dėmesį ir pagarbą tiek šiame pasaulyje, tiek iškeliaujant į Anapilį. Šlovinami tikri ir išgalvoti tų žmonių darbai, bet užmirštamas labai svarbus dalykas - kad jų elgesys naikino kitų pasitikėjimą savo valstybe. Vieni suprato: jeigu šie "prichvatizatoriai" yra garbinami, tada visi, matyt, gali imti iš valstybės. Kiti nusivylė kraštu, kuriame padorūs, sąžiningi žmonės nustumiami į šalikelę. Ir per dvidešimt metų idealistai vienas po kito išeina iš šio pasaulio. Tyliai. Nepastebėti. Nes tapo gyvu priekaištu neteisingumui Lietuvoje.

Šių metų sausio 19 dieną šį pasaulį paliko ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Saulius Pečiulis, bendražygių vadintas Sąjūdžio riteriu. Apsilankęs toje mažytėje šarvojimo salėje, kurioje susispaudę kelias dienas su Sauliumi atsisveikino jo artimieji ir draugai, galėjai suprasti - mūsų valstybė dar nesugeba atskirti, kokiems žmonėms išėjus ji turi atiduoti deramą pagarbą. Lietuvoje per dvidešimt metų taip ir nesugebėta sukurti taisyklių, kad Sąjūdžio laikų idealistams ir ankstesnių laikų disidentams iškeliavus į Anapilį būtų parodytas toks pat dėmesys bei pagarba, kaip ir išėjus valdžios žmonėms.

Žinoma, būtų dar teisingiau, jeigu šie asmenys Lietuvoje pagal statusą prilygtų Nepriklausomybės Akto signatarams, tačiau be sklypų ir kitų privilegijų. Tos privilegijos ir taip stipriai apgadino signatarų vardą, kuris bet kurioje valstybėje turėtų būti labai garbingas. Pirmųjų Sąjūdžio iniciatyvinių grupių visoje Lietuvoje nariai prie nepriklausomybės atkūrimo prisidėjo galbūt net daugiau negu kai kurie signatarai, o ką jau kalbėti apie buvusios ar esančios valdžios žmones. Ar tai galima užmiršti? Jų vardus nesunku atsekti pagal tų laikų dokumentus.

Bent jau dvidešimtaisiais mūsų valstybės gyvenimo metais, šiems žmonėms dar esant gyviems, nelaukiant, kol jie išeis Anapilin, galima būtų atkurti tą teisingumą. Atiduoti pagarbą už tai, jog turime savo valstybę, o kad Lietuva, tapusi laisva, neretai užmiršta savo žmones, jau nebe jų kaltė.

S.Pečiulį prisiminėme jam iškeliaujant anapus. Dabar, nors ir po trijų mėnesių, prisiminkime R.Lanką, atėjusį į Lietuvos gyvenimą (norėčiau tikėti, kad ir į istoriją) per bekompromisę kovą su nomenklatūra. Sovietine nomenklatūra. Ir didžiulę meilę savo tautos kultūros istorijai, kurios nenorėjo leisti nomenklatūrai suniokoti. Taip gimė pirmasis įsikūrusio Sąjūdžio veiksmas, deramai neįvertintas ir naujausioje Lietuvos istorijoje.

Po 1987 metų rugpjūčio 23-iosios, kai Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, buvo surengta akcija Molotovo-Ribbentropo paktui pasmerkti, jos organizatoriai patyrė sovietų valdžios persekiojimą. Po metų, esant dar tai pačiai sovietinei valdžiai, bet jau atsiradus Sąjūdžiui, per Lietuvą nuvilnijo daugiatūkstantiniai mitingai, tačiau jų dalyvių jau niekas nebedrįso bausti.

Daugelis mano, kad pradžią padarė mitingas Katedros aikštėje 1988 metų birželio mėnesį. Vis dėlto pirmoji vieša Sąjūdžio akcija vyko prie Aukščiausiosios Tarybos, ir postūmį jai davė R.Lankas, įtikinęs Sąjūdžio iniciatyvinę grupę protestuoti prieš sovietinės nomenklatūros norus statyti namus ant Trakų pilių pamatų, kitaip nebeliks Lietuvos. Tiesa, pirmoje viešoje akcijoje pačių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių dalyvavo nedaug, bet buvo kitų entuziastų. O kai niekas dėl to nenukentėjo, visi suprato, kad būtina rengti mitingus. Per juos atgimė tauta ir buvo pasiekta nepriklausomybė.

R.Lanko iniciatyvą galima vadinti tam tikra takoskyra tarp to, kas buvo draudžiama, persekiojama, ir to, kas tapo galima. Mažos grupės idealistų veikla peraugo į visos tautos valią. R.Lankas ir vėliau kėlė ne vieną idėją. Jo energijos, užsidegimo būtų pakakę ne vienam naujam veiksmui. Bet Lietuva pasikeitė. Tai matė ir R.Lankas, ir kiti Sąjūdžio pradininkai. Jie išgyveno, kad per dvidešimt metų daug kur buvo pasukta klystkeliais. Kai kurie pirmieji sąjūdininkai, ieškodami kelio į teisingumą, ir patys nuklydo į šalį, nors išsaugojo bendrą tikėjimą savo valstybe. Nenuostabu, kad idėja susikabinus rankomis paminėti Baltijos kelio 20-ąsias metines, sulaukė daugiausia Sąjūdžio idealistų pritarimo. Buvo malonu vėl juos matyti kartu besidžiaugiančius dvidešimt metų turima savo valstybe. R.Lankas šiai dienai paminėti net pagamino specialų didelį plakatą ir pastatė jį kelyje Vilnius-Ukmergė, Baltijos kelyje.

Tik trumpą valandėlę šio žmogaus veide išvydau kartėlį. "Alvydai, ar atsimeni tą mūsų piketą prie Aukščiausiosios Tarybos?" - paklausė R.Lankas. "Žinoma, atsimenu", - pasakiau. "Tai štai, anie neišdrįso ten savo namų statyti, o šitie, naujieji, pastatė. Tokia yra ta mūsų Lietuva", - atsiduso R.Lankas. Bet po kurio laiko, kai ėmė pasakoti apie naujus planus dėl Lietuvos, kuria tikėjo, iš jo vėl sklido entuziazmas.

R.Lankas man išliks vienas tų Sąjūdžio idealistų, kuriems Lietuva, deja, ne visada buvo svetinga. Sukurti mūsų valstybę tokią, kokią norėjo matyti Sąjūdžio idealistai, būtų geriausias atminimas jiems ir pagarba tam, ką šie žmonės padarė dėl Lietuvos. Mauzoliejai tegu lieka kitiems. Sąjūdininkams, o jų buvo tiek daug visoje Lietuvoje, geriau tiktų kuklus nežinomo sąjūdininko atminimo ženklas, pastatytas tose pačiose kapinėse, kuriose ilsisi tautos kultūros ir mokslo šviesuliai. Ten žmonės prisimintų visus taurios dvasios šių laikų šviesuolius, kuriuos suvienijo meilė Lietuvai, o ne aukštos valdžios kėdės.

2010-07-06

Kviečiame į Valstybės dienos minėjimą ir Tautiškos giesmės giedojimą

SVEIKINU VISUS VALSTYBĖS DIENOS PROGA.

Antradienį 2010.07.06 d. klaipėdiečius bei miesto svečius kviečiame į Lietuvos Valstybės dienos minėjimą, kuris įvyks 19.00 val. Klaipėdos m. savivaldybės salėj 3 aukšte  (veiks liftas).

Pranešimą skaitys istorijos mokslų daktaras Vacys Vaivada.

Dalyvaus Seimo nariai A.Bilotaitė ir E.Jurkevičius.

21.00 val. kviečiame prie TS-LKD ir Sąjūdžio būstinės Liepų 3 giedoti Tautišką giesmę.

Čia - straipsnis apie Mindaugo laikų Lietuvą: 

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/gal-valstybes-diena-turetume-svesti-savaite-anksciau-287055


2010-07-02

Klaipėdos iniciatyvos - savivaldybių politikai turės atsiskaityti už ‚vokelius‘

Klaipėdos iniciatyvos - savivaldybių politikai turės atsiskaityti už ‚vokelius'

Šaunuolis seimo narys Evaldas Jurkevičius, išrinktas nuo TS-LKD Baltijos (vienoje iš Klaipėdos miesto) rinkimų apygardoje - vykdo rinkimų programą.

Tokiu būdu iš dalies taiso beviltiškai pašlijusį Seimo autoritetą.

Ačiū Tau, Evaldai.

Savivaldybių politikai turės atsiskaityti už „vokelius"

DMN inf. 2010-07-01, 16:24

Seimo nariui Evaldui Jurkevičiui pasiūlius parlamentas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią savivaldybių lėšų švaistymui, įteisins savivaldybių tarybų narių atskaitomybę už biudžeto dotacijas, skiriamas tarybų narių pareigoms vykdyti.

„Klaipėdos miesto savivaldybėje verda aistros dėl išmokų, skirtų tarybų narių pareigoms vykdyti. Teisme bandoma išieškoti iš miesto politikų lėšas, neteisėtai skirtas tarybų narių pareigoms vykdyti, nes jie nepateikė duomenų, kad dėl veiklos taryboje neteko pajamų savo darbovietėse", - prisiminė Evaldas Jurkevičius.

Pasak jo, įvairiausių nesusipratimų dėl pastarųjų išmokų kyla ir kitose savivaldybėse, nes šie pinigai mokami lyg atlygis pagal darbo santykius, o ne kaip kompensacijos už patirtas išlaidas, vykdant tarybos narių pareigas.

"Kiekvienas Seimo narys turi atsiskaityti už parlamentinei veiklai gaunamas lėšas, todėl ir savivaldybių politikai privalo viešai pateikti, kam skiria gaunamas iš biudžeto lėšas. Ar tikrai tiek, kiek moka savivaldybės, reikia telefoniniams pokalbiams, kelionės bei kanceliarinėms išlaidoms", - įsitikinęs parlamentaras.

Seimas pakeitė Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, kurios formuluotė nuo šiol tokia:"Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente."

Anot Evaldo Jurkevičiaus, savivaldybių tarybos turės iki spalio 1 dienos numatyti savo veiklos reglamentuose tvarką, kaip politikai atsiskaitys už biudžeto dotacijas, skiriamas tarybų narių pareigoms vykdyti. Kokias išlaidas bus galima jiems kompensuoti.

„Seimo patvirtinta Vietos savivaldos įstatymo pataisa nebeleis vietos politikams gautas lėšas naudoti ne pagal paskirtį", - sako Evaldas Jurkevičius.

Kitos publikacijos šia tema:

Tarybos nariams teks atsiskaityti, kur leido pinigusa

Denisas NIKITENKA ve.lt 2010-07-02,