2015-09-21

Siūlau didinant MMA kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius.

Naglis Puteikis siūlo didinant MMA kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius

Artėjant rinkimams, valdantieji sukruto didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau šie iš pirmo žvilgsnio dosnūs pasiūlymai, užuot palengvinę skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, gali virsti dar vienu biudžeto papildymu.

Rytoj, rugsėjo 22 dieną, rytinėje Seimo darbotvarkėje numatytas dviejų rezoliucijų pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Būrys Darbo partijos narių siūlo priimti rezoliuciją, kuria Seimas pasiūlytų vyriausybei „iki 2016 metų liepos 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų per mėnesį". Alternatyvų projektą įregistravęs Petras Gražulis siūlo siūlyti kiek kitaip: „numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokesčio vidurkį šalies ūkyje. Įtvirtinti, jog minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje."

Abiejose rezoliucijose nė žodžiu neužsiminta apie esminį dalyką – padidinus MMA, didelė dalis to padidinimo iš žmonių bus atimta, iš didesnės algos išskaičiuojant didesnius mokesčius ir įmokas (Apie tai jau seniai kalba ir rašo Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, jo atstovės Rasos Žemaitės komentarą rasite čia: http://lietuvos.link/su-rasa-zemaite-kodel-skursta-lietuvos-vaikai-ir-kaip-is-socialinio-modelio-pradingo-mokesciu-reforma/).

Kad MMA padidinimas iš tiesų papildytų žmonių kišenes, o ne biudžetą, Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymus papildyti abu rezoliucijų projektus.

Padidinus minimalią mėnesinę algą, bet kartu proporcingai nepadidinus neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, didelė dalis šių lėšų ne pagerins skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, bet mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų pavidalu papildys valstybės biudžetą. Iki šiol didinant minimalią mėnesinę algąneapmokestinamųjų pajamų dydžiai arba visai nebūdavo didinami, arba būdavo padidinami ne iš karto, neadekvačiai, neproporcingai, ir tą padidinimą didele dalimi nulemdavo ne siekis užtikrinti orų, ekonominės realijas atitinkantį dirbančiųjų pragyvenimą, bet siauri politinių partijų interesai (pvz., rinkiminiai). Kad to būtų išvengta, būtina įtvirtinti sąsają tarp minimalios mėnesinės algos ir proporcingo neapmokestinamųjų pajamų dydžių padidinimo", – rašoma šiandien įregistruotuose Naglio Puteikio pasiūlymuose.

Darbiečių rezoliuciją jis siūlo papildyti įrašant, kad nuo 2016 metų liepos 1 dienos didinant minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų  per mėnesį, kartu bus proporcingai padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, o papildymas Petro Gražulio rezoliucijai toks: „Įtvirtinti, kad didėjant minimalios mėnesinės algos dydžiui, kartu proporcingai padidinami ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis."

Naglio Puteikio pasiūlymus ir pačias rezoliucijas rasite čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078221

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078222


2015-09-16

Vilniaus savivaldybei - prašymas pagailėti ir padėti vienišiems senukams, ligoniams, nepasiturintiems

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centrui
Pilaitės seniūnijai

Nr. SN-S-0916/2015

Prašyčiau informuoti, kokia pagalba teikiama Karaliaučiaus g. 5a-23, Vilniuje, gyvenančiai Irenai Strumskienei, kurios visos pajamos yra vos didesnės už 100 Eur (mano žiniomis, jas sudaro, skaičiuojant sena valiuta, 271,33 Lt senatvės pensija, 70 Lt našlės pensija ir kartą per 3 mėnesius iš Vilniaus m. savivaldybės gaunama 52,67 Lt šalpos išmoka, o iš senatvės ir našlės pensijų dar vykdomos išskaitos po 20 procentų dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas), todėl moteris, kuriai diagnozuotos kelios sunkios ligos, tarp jų ir depresija, gyvena absoliučiame skurde, negalėdama patenkinti būtiniausių poreikių.
Taip pat prašau:
1. Vilniaus miesto savivaldybės – suteikti Irenai Strumskienei papildomą socialinę paramą, pasinaudojant savo teise teikti ją ypatingai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai pagal nustatytus teisės aktus parama nepriklauso arba nėra pakankama, tam panaudojant socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas.
Priimant sprendimą dėl šios paramos suteikimo, prašau atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą man adresuotame rašte Nr. (15.3-35)SD-112: „Atsižvelgiant į I. Strumskienės gaunamos pensijos dydį (114 Eur), kuris neviršija 20 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (51 Eur), savivaldybės administracija galėtų pasinaudoti jai suteikta teise ir skirti moteriai 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 25,50 Eur, socialinę pašalpą per mėnesį išimties tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
2. Vilniaus miesto savivaldybės – priimti sprendimą kompensuoti Irenai Strumskienei didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 ir 11 straipsniuose; priimant šį sprendimą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą rašte Nr. (15.3-35)SD-112.
3. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro ir Pilaitės seniūnijos – įvertinti Irenos Strumskienės padėtį ir suteikti jai reikalingas socialines paslaugas, atsižvelgiant, be kitų dalykų, ir į tai, kad kritinėje skurdo būklėje atsidūrusi moteris yra vieniša, todėl patiria dar didesnę socialinę atskirtį, nes bendravimo stygius gilina depresiją.

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Seimo nariui Nagliui Puteikiui Nr. (15.3-35)SD-112

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau


Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui

Nr. SN-S-0916/2015

Manydamas, kad teikiant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą Nr. XIIP-3021 bei 2015-06-23 priimant jį Lietuvos Respublikos Seime buvo paskubėta ir nepakankamai įsigilinta į problemas, todėl neleistinai pabloginta pataisos namuose  bausmę atliekančių nuteistųjų padėtis ir tai šalies mastu išprovokavo masinę bado akciją, vakar, 2015 m. rugsėjo 15 d., įregistravau Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo projektą XIIP-3533 ir kviesčiau Jus aktyviais veiksmais paremti šią iniciatyvą, kad šį įstatymo projektą būtų galima kuo skubiau pateikti, svarstyti ir priimti Lietuvos Respublikos Seime.
Pridedu esmines šio projekto nuostatas (apačioje):

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO NR. XII-1818 40, 41, 94 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIP-3021 Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas 2015-04-27. Įstatymo projektas priimtas 2015-06-23. Sprendžiant iš 2015-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados Nr. 102-P-25 ir atsižvelgiant į tai, kad gana didelės svarbos ir apimties įstatymas buvo priimtas per palyginti trumpą laiką, galima daryti prielaidą, kad tikėtina, jog Seimo nariai tinkamai, visapusiškai ir iš esmės neįsigilino į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktą įstatymo projektą XIIP-3021, todėl 2015-09-01 visos šalies mastu visų šalyje esančių pataisos namų nuteistieji paskelbė bado akciją. 
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis įstatymo projektas, manytina, visiškai nebuvo teiktas susipažinimui nuteistuosius atstovaujančioms visuomeninėms organizacijomis, nors nuo 2013 metų jį rengė net 2 darbo grupės, todėl tikėtina, kad nebuvo tinkamai užtikrintas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 53 str. 6, 7 punktų ir 54 str. įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas.
Išanalizavus 2015-09-09 gautą nuteistųjų peticiją „Dėl kalinių bado akcijos" (pridedama) paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 pakeitimo įstatymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pamatiniams teisės aktams, reglamentuojantiems pagrindines žmogaus teises ir laisves. 
Reaguodami į šiuo metu susiklosčiusią kritinę situaciją, šio įstatymo projekto rengėjai nuvyko į dvi pataisos įstaigas, iš esmės įsigilino į peticijoje išdėstytus argumentus ir juos įvertinę teikia Lietuvos Respublikos  bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 įstatymo pataisos.

Parengto projekto tikslai:
sudaryti palankias sąlygas nusikaltusiems ir paskirtą bausmę atliekantiems asmenims palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais; 
įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir išspręsti praktikoje kylančias problemas;
užtikrinti Europos Tarybos ir Europos Komisijos teiktų rekomendacijų ir reikalavimų dėl nuteistųjų kankinimo ir laikymo nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis įgyvendinimą;
įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos įgyvendinimą nacionaliniuose teisės aktuose;

Parengto projekto uždaviniai:
nustatyti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas atitinkančias bausmių atlikimo sąlygas;
užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintą teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą;
tinkamiau užtikrinti nuteistojo asmens socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą;
užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. str. įtvirtintų teisės normų suderinimą su teikiamu įstatymo projektu;

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projekto pakeitimus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, projektą parengė jo padėjėja-sekretorė Laura Radzevičiūtė, el. p. laura.radzeviciute@lrs.lt.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Vizitų į pataisos namus metu betarpiškai bendraujant su nuteistaisiais paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymas Nr. XIIP-1818 gali būti  parengtas nekokybiškai, galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, be to, juo įtvirtintoms naujoms teisės normoms įgyvendinti nėra numatyta papildomai lėšų iš valstybės biudžeto,  didesnio darbuotojų skaičiaus įdarbinimas pataisos namuose, todėl tikėtina, kad ateityje šis įstatymas bus nuolat koreguojamas. 
Atsižvelgiant į 2015-09-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešimą spaudai ir nuteistųjų peticiją (pridedama), nuspręsta skubiai parengti įstatymo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamos tik pačios opiausios problemos: būtinybė tinkamiau užtikrinti nuteistųjų socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą ir kokybiškesnę mitybą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Pažymėtina, kad iniciatyva parengti šį įstatymo projektą tapo paskata nuteistiesiems nutraukti 2015-09-01 paskelbtą bado akciją. Priėmus šį įstatymo projektą, sumažės problemų praktikoje įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų pamatinių teisės aktų nuostatas.


5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą sumažės priežasčių tokias kritines situacijas, kaip kolektyvinio badavimo akcijos, sukeliančiam nuteistųjų asmenų nepasitenkinimui. Sumažės Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tenkantis papildomas krūvis, susijęs su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip bado akcijos, bus taupomos ir valstybės biudžeto lėšos. Bus išvengta pavojaus, kuris tokių akcijų metu kyla žmonių sveikatai ir gyvybei bei valstybės turtui, užtikrinta viešoji tvarka pataisos įstaigose. 

Įstatymo projekto
lyginamasis variantas
Lietuvos respublikos
bausmių vykdymo kodekso NR.XII-1818 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo
įstatymas

2015 m. d. Nr.
Vilnius

1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
  1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
1. Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.
2. Pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

  1. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
1. Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.
2. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje yra aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio suma.
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos, vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų.
4. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali nuteistiesiems draudžiama įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
  1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis
1. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų keturių valandų ir ilgalaikiai iki –vienos paros dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais.
3. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba artimais giminaičiais, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims, pagal atskiras Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir higienos reikalavimus, sudaromos sąlygos įsinešti maisto produktų ar kitų daiktų, kurių leistiną sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims pageidaujant sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.
4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.
5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui,ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.
7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės."

2. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Trumpalaikiai pasimatymai, specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais."

3 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
  1. Pakeisti 94 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
94 Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
  1. Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.
  2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 49, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d."

Seimo narys Naglis Puteikis




2015-09-10

Ką daryti su pabėgėliais iš Sirijos

Reikia kovoti su pabėgimo priežastimis. O ES iš dalies prie jų prisideda.
Dabartinė pabėgėlių banga plūsta pirmiausia iš Sirijos, kurioje prieš karą gyveno 22 milijonai žmonių. JTO Pabėgėlių komiteto duomenimis, per ketverius metus savo namus paliko 11 mln. sirų, iš jų:

7,2 mln. persikėlė į kitą Sirijos vietą;
2 mln. – Turkijoje;
1,1 mln. – Libane;
0,6 mln. – Jordanijoje;
0,25 mln. – Irake (daugiausia Irako Kurdistane);
0,13 mln. – Egipte.

Turkijos ir Irako Kurdistano vyriausybės jau antrus metus prašo JTO, JAV, ES pagalbos dėl pabėgėlių išlaikymo ir skundžiasi, kad jų nebeįstengia išlaikyti, nes trūksta pinigų. Pvz., Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas nurodė, kad pabėgėlių išlaikymas Turkijai kainavo šešis milijardus JAV dolerių, paramos iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų gavo tik pusę milijardo JAV dolerių – o visą likusią sumą teko skirti pabėgėliams skriaudžiant savo piliečius, ir Turkijai tai pernelyg didelė našta.

Spėju, kad tęsiantis kovoms Sirijoje pabėgėliai tiesiog nebetelpa Turkijoje ir Libane, iš ten ir pajudėjo milžiniški srautai. Gal ir Turkijos vyriausybė pradėjo nebepriiminėti į stovyklas.

Vadinasi, reikia nutraukti karą Sirijoje. O sukilėlius pirmiausia finansuoja sunitiškos arabų valstybės, kurios, beje, pabėgėlių nepriima. Manau, kad ši banga yra sukelta organizuotai iš Sirijos prezidento Bašaro al-Asado pusės, nes ji plūstelėjo būtent po Asado gynybos ministro vizito Maskvoje (puiki gynybinė priemonė, nes JAV ir ES taip pat prisideda prie sukilėlių finansavimo). Prisidėjo ir Turkijos elgesys su pabėgėliais, jau nedraugiškas, nes, viena vertus, persipildė stovyklos, o antra vertus, Turkijai nepatinka, kad dalis ES šalių finansuoja kurdus Irake ir ypač Sirijoje, kurioje garbinamas kurdų Darbininkų partijos lyderis A. Odžalanas, o jį Turkija laiko didžiausiu teroristu.

Asadą galima suprasti – sunitiškos arabų valstybės finansuoja prieš jį kovojančius Islamo valstybę ir Al Nusra frontą, JAV ir dalis ES – tą patį Al Nusra, Laisvosios Sirijos armiją ir kurdus, kurių dalis kartu su Laisvąja Sirijos armija plečia teritorijas net ten, kur negyvena kurdai (nors kurdai su Asadu nekariauja, bet plečia savo autonomiją, kurios anksčiau nenorėjo Asadas).

Bet kuriuo atveju, Asadas yra teisėtai išrinktas prezidentas, kaip ir Sirijos parlamentas, o sukilėlius finansuoja kaimynai, JAV, dalis ES, tapdami viena iš agresijos priežasčių (analogija su Ukraina – Rusija finansuoja separatistus).

Rusijos elgesį smerkiame, o Sirijos sukilėlių elgesio – ne. Dvigubi standartai.

Ką daryti? Manau štai ką:

1. Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė, mano galva, privalo pradėti reikalauti, kad JAV ir didžiosios ES valstybės nustotų finansuoti sukilėlius ir būtų sudarytas analogiškas Minsko susitarimui toks pats taikos susitarimas tarp Asado ir sukilėlių – tada sustos pabėgėlių banga.
2. Tegu pirmiausia didžiąją dalį pabėgėlių pasiima tos ES šalys, kurios teikia ginklus Laisvajai Sirijos armijai;
3. Pabandykime atskirti ekonominius pabėgėlius nuo tų, kurie bėga nuo karo – pastaruosius priimkime;
4. Bet kuriuo atveju visi pabėgėliai stengsis iš Lietuvos pabėgti, nes čia daugėja skurstančių, o visos didžiosios partijos skatina turtinės nelygybės didėjimą ir nieko nedaro, kad skurdo Lietuvoje mažėtų;
5. Siūlau skurstančius Lietuvos piliečius taip pat pripažinti ekonominiais pabėgėliais ir remti panašiai, kaip remiame pabėgėlius iš kitų šalių;
6. Pats priimčiau gyventi pabėgėlių šeimą, nekreipdamas dėmesio ar jie ekonominiai, ar nuo karo, nes tai atskirti labai sunku.

Dėl Vilniaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų galimo diskriminavimo (atrodo, kad parduotuvės, tel.ryšio ir pan.antkainiai yra žymiai didesni, nei laisvėje esantiems)

Vilniaus pataisos namų direktoriui A.Ižičkai


Atsižvelgdamas į Vilniaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų kreipimąsi į mane bei šalyje susidariusią sudėtingą situaciją dėl masinio nuteistųjų badavimo, prašau sudaryti galimybę 2015 m. rugsėjo 14 arba 15 dieną Jūsų vadovaujamoje įstaigoje susitikti su badaujančiais nuteistaisiais. Prašyčiau užtikrinti galimybę susitikime dalyvauti visiems to pageidaujantiems nuteistiesiems, o jeigu tokios galimybės nebūtų, leisti susitikime dalyvauti bent keliems badaujančių nuteistųjų atstovams iš
kiekvieno būrio. Taip pat po susitikimo su nuteistaisiais, jeigu neprieštarautumėte, norėtume išklausyti ir Jūsų ar pataisos namų administracijos atstovo požiūrio į nuteistųjų keliamą problemą.
Mano vardu į susitikimą atvyks mano padėjėja-sekretorė... Ji atvyktų Jūsų įstaigai patogiu laiku, visus organizacinius klausimus maloniai prašau derinti su ja.