2011-01-30

Ar turim kur dėti šiukšles, jei jų nedeginsime?

Alternatyvų yra daugiau nei reikia ir jos užfiksuotos Strateginiame atliekų tvarkymo plane, kuris numato pirmiausia rūšiavimą, o deginimą - tik paskutinėje vietoje ir tik jei neišvengiama.

O kokias problemas patiria Lietuvos gyventojai dabar? Kur pradingsta tos šiukšlės? Juk nedeginame. Į apskričių centruose esančius sąvartynus dabar vežame, kurių liko tik dešimt ir daugiau nebus, nes jei specialiai tokie padaryti.. Ir kas atsitiko tragiško? Tik Vilniuje problemos, bet jos dirbtinės ,nes nepilamos kvapą nuimančios medžiagos. O visur kitur viskas yra gerai. Ar mes Olandija, kurioje nėra vietos ne tik sąvartynams, bet ir automobiliui pastatyti?

Išrūšiuosime šiukšles - jų sumažės, dalį kompostuosime, kitą dalį į sąvartynus, kurie dabar pagal ES reikalavimus visi su spec.dugnais, kad nesiskverbtų kas nereikia į požeminius vandenis, o ant to piliakalnio dangas ir vamzdžius, surinksime dujas, deginsime, gaminsime energiją. Taip daroma Kiškėnuose prie Klaipėdos. Ant tų piliakalnių statysime saulės baterijas, vėjo jėgaines ir visi bus patenkinti. Svarbiausia, kad tie sąvartynai nekenkia, iš jų neišsiskiria nuodingos medžiagos, išskyrus metano dujas, kurias surinksime, o jei šiukšles deginsime, tai Mendelejevo lentelę gaminsime ir paskleisime per orą į vandenis ir dirvožemius.

2011-01-29

KLAIPĖDIETI, PASIRAŠYK UŽ ŠVARŲ ORĄ, PRIEŠ ŠIUKŠLIŲ IR ATLIEKŲ DEGINIMO GAMYKLĄ

STOP DIOKSINAMS!


KLAIPĖDIETI, PASIRAŠYK UŽ ŠVARŲ ORĄ, PRIEŠ ŠIUKŠLIŲ IR ATLIEKŲ DEGINIMO GAMYKLĄ

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipimąsis į Klaipėdos miesto gyventojus

Norime Jus informuoti, kad Klaipėdos miesto valdžia patvirtino detalųjį planą šiukšlių ir atliekų deginimo gamyklos statybai Klaipėdos mieste. Valdžia, šios gamyklos nevadina atliekų deginimo gamykla ir norėdama nuslėpti tikrąją tiesą, kad joje ketinama sudeginti apie 150 000 tonų buitinių ir pramoninių šiukšlių - vadina šią gamyklą termofikacinę jėgaine, kuri bus kūrenama biokuru ir, kuri, atsieit, atpigins gyventojmas šilumą. Bet tai kipšiukas manipuliavimas faktais, mat mes turėsime sumokėti už atliekų priėmimą deginti, o jau antrą kartą mokėsime už energiją! Verta atsiminti, kad nuo „gazpromo" priklausomybė mažės nežymiai, nes šiukšlių deginimui bus sunaudojama daug dujų!

Atsakingai informuojame, kad ši gamykla skleis pačius pavojingiausius sveikatai nuodus - dioksinus, furanus, sukeliančius vėžinius susirgimus bei išsigimimus, nes nėra nė vienos pasaulyje gamyklos, kuri sugebėtų sugaudyti visas pavojingas medžiagas iš dūmų srauto. Todėl kuo daugiau bus deginama atliekų, tuo labiau bus užterštas aplinkos dirvožemis dioksinai, tuo daugiau vėžį sukeliančių medžiagų pateks ant mūsų stalo ir į mūsų organizmus.

Mes už kruopštų atliekų rūšiavimą ir jų perdirbimą į kitus produktus.Tai kas liks po rūšiavimo galima laikyti specialiose saugyklose ir vėliau iš susidariusių dujų gaminti elektrą bei šilumą.

Mes manome, kad miesto valdžia nesitarė su miestiečiais šios gamyklos atsiradimo klausimu, o apie vykdomas procedūras informavo aplaidžiai, formaliai ir nesuteikė pakankamos informacijos apie savo ketinimus. Nepritariame, kad tokie stambūs projektai mieste būtų vykdomi be gyventojų sutikimo, todėl siekiame, kad rinkimų į savivaldos tarybas metu būtų sudaryta galimybė piliečiams pasisakyti – nori ar nenori, kad visos apskrities šiukšlės būtų deginamos jų mieste. Tam būtina surinkti 10 procentų rinkėjų parašų, kad jie sutinka, jog šis klausimas būtų pateiktas piliečiams savivaldos rinkimų metu.

Kviečiame visus klaipėdiečius aktyviai dalyvauti parašų rinkimo akcijoje. Jūsų parašai padės gauti iš miesto savivaldybės leidimą dėl visuotinės apklausos šiušlių deginimo gamyklos klausimu ir rinkimų į savivaldos metu jūs miesto valdžiai galėtumėte pasakyti savo nuomonę – sutinkate, ar prieštaraujate, jog mūsų mieste būtų deginamos visos apskrities šiukšlės.


Pasirašant reikia Jūsų paso arba asmens kortelės numerio.

Tinka ir pažymėjimas dėl teisės nuolat gyventi Lietuvoje

Pasirašyti gali tik tie žmonės, kurie deklaravo Klaipėdos m. kaip savo gyvenamą vietą.

Netinka vairuotojo ar pensininko pažymėjimas.


Inciatyvinė grupė:

Paieška facebooke : „Jūsų nuomone svarbi"

Kviečiame aktyvius klaipėdiečius padėti rinkti parašus.

Parašų lapus ir atmintines galima pasiimti adresu Sukilėlių 16 (įėjimas iš kiemo pusės), tel. 312257, mob. 8 680 40225, 8 656 44605

El.paštas: virginija.jurgileviciene@gmail.com, laurinaviciene.laima@gmail.com


2011-01-24

Ar susirinkti dalį primėtytų akmenų?

Šiandien buvau ekumeninėse mišiose pas Klaipėdos liuteronus. Jų kunigas Moras sakė, kad beveik vienodo tikslų siekiančios bendruomenės primėtė per daug akmenų viena kitai į sodus, nes nesutarė dėl veikimo būdų ir siūlė tuos akmenis susirinkti.

Esu daug kam tų akmenų primėtęs. Gal iš tikrųjų laikas pradėti juos rinkti atgal? Bent jau kai kuriuos.

Aišku, dar svarbu, kad tų sodų prižiūrėtojai sutiktų tuos akmenis atiduoti.

Bet pabandysiu. :-)

 

P.S.: Po mišių kunigas Moras pasakojo tikras istorijas iš liuteronų ir Biržų evangelikų gyvenimo nuo 198o metų, tai neįmanoma buvo išeiti - taip įdomu buvo.

Ir kaip asmenybė jis laaabai įdomus.

2011-01-21

Paveldo statusas suteikė verslininkams galimybę gauti ES lėšų

Nuotraukose - esama būklė ir būsimas vaizdas.

N.P.: Geros naujienos: įtikinome savininką, kad jei tą Stalino laikų pastatą (buv.kino teatrą) paskelbsime saugoma kultūros vertybe ir siūlėme ne griauti, o pritaikyti konferencijų salei, tai bus lengviau gauti paramą iš ES.

Taip ir atsitiko. Dabar džiaugiamės visi - ir verslininkai ir paveldosaugininkai:

Buvusiam kino teatrui "Aurora" aušra nušvis pavasarį

kl.lt 2011-01-21, 05:00 Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/buvusiam-kino-teatrui-aurora-ausra-nusvis-pavasari-327483

Vis ryškesnius kontūrus įgaunanti Klaipėdos arena gerą toną užduoda ir aplinkinių statinių šeimininkams.

Jau šiemet nemažų permainų turėtų sulaukti šiandien tik vyresnės kartos klaipėdiečių atmintyje išlikęs buvęs kino teatras "Aurora".

Kaip planuojama, pavasarį turėtų startuoti gamtos ir žmonių nuniokoto pastato Nemuno gatvėje rekonstrukcija, o ilgainiui šalia jo iškils aštuonių aukštų viešbutis.

"Dveji metai, kai tam ruošiamės ir vis kas nors sutrukdo – tai vieno popieriuko pritrūksta, tai kito. Vis dar dedami paskutiniai parašai dėl paramos, finansavimo, bet jau viskas eina į pabaigą", – teigė projektą plėtojančios bendrovės direktorė Jolanta Tumienė.

1953 m. iškilęs "Auroros" pastatas, pašnekovės teigimu, bus restauruotas ir rekonstruotas, išsaugant vizitinę jo fasado kortelę – kolonas bei kitas autentiškas detales.

"Mėginsime atkurti visa tai, kas buvo", – tikino J.Tumienė.

Buvusiame kino teatre planuojama įrengti 973 kv. m ploto konferencijų ir kultūros renginių centrą, pašnekovė neatmetė, jog čia prireikus bus galima demonstruoti ir filmus.

Senasis pastatas bus sujungtas su šalia naujai pastatytuoju – turistinės klasės 144 kambarių viešbučiu.

Projektą, kurio bendra vertė apie 17 mln. litų, dosniai finansuoja ES fondai – iš jų bus skirta beveik 9,3 mln. litų paramos. Jei darbus pavyks pradėti, kaip suplanuota, šių metų kovą, projektą ketinama įgyvendinti iki ateinančių metų rugsėjo.

2011-01-17

Dėl kažkieno sukčiavimo "Klaipėdos" laikraščio tinklapyje balsuojant už kandidatus

"Klaipėdos" dienraščio vyr.redaktoriui M.Pociui:

siųsta iš gmail.com 2011 01 17 d. 22.35 min.

Jūsų rinkimams skirtame tinklapyje http://rinkimai.diena.lt/lt/isrink-miesto-mera/klaipeda per pastarąsias kelias dešimtis minučių (2011 01 17 d. 22.15 iki 22.30 nuo apytiksliai 4600 balsų, paduoti už mano kandidatūrą, pasiekė 10 000 ir toliau didėja neįtikėtinais tempais. Esu įsitikinęs, kad kažkas tokiu būdu sukčiauja ir siekia mane pateikti kaip klastotoją.

Manau, kad tai tas pats žmogus, kuris "prisuko" ir kitam kandidatui tokiu būdu kelsi tūkstančius balsų per kelias valandas prieš kelias dienas.

Prašome panaikinti šiuos sukčiavimu "prisuktus" balsus ir nustatyti taip darančio žmogaus kompiuterio IP numerį bei kreiptis į policiją, kad jis būtų nubaustas už tokį kompiuterįnį chuliganizmą.

Naglis Puteikis

P.S.: kol rašiau Jums šį elektroninį laišką, "internetinis chuliganas" jau "prisuko man virš 14000 balsų.

N.Puteikis

P.P.S.: Įdomi situacija: kai tik įdėjau po keliais straipsniais laiško redaktoriui kopiją į komentarus, po kelių minučių tas internetinis chuliganas staiga nustojo "sukti" tą skaitliuką.

Išsigando?

N.P.

PER ŽEMI TURĖKLAI ar "Politikuojančio veikėjo įkaitai – klaipėdiečiai"

"Lietuvos rytas" išspausdino straipsnį "Politikuojančio veikėjo įkaitai – klaipėdiečiai", http://www.lrytas.lt/?data=20110117&id=akt17_a1110117&view=2, kuriame piktinamasi, kad reikalauju saugių-aukštesnių turėklų pasukamam tilteliui.
Dėl pavadinimo: kurie klaipėdiečiai yra įkaitai? Kam atsitiko kokia nelaimė? Kas nukentėjo ar kenčia, kad reikalauju turėklų? Tik vienas meras?
Ar daug norinčių, kas kas nors nukristų ir susižalotų, kaip kad netoliese jau yra buvę, ar tiesog ieškota progos išspausdinti ketverių metų senumo fotografiją (užrašas po ja: "Įsisiautėjusį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją N.Puteikį yra tramdę policininkai"?:
 
Po restauravimo tiltelio grindys-danga pakilo keliasdešimt cm, tokiu būdu turėklai pasidarė žmogaus kelių aukštyje. Tai labai pavojinga ypač vaikams.Spūsčių, kurios pasidaro renginių metu ant šio tiltelio, metu žmonės juda vėžlio žingsniu susispaudę kaip silkės statinėje. Tie , kurie eina pakraščiais, yra stumiami ir persisveria, o virš labai žemų turėklų esančios grandinės nėra įtemptos, todėl į jas įsitvėrus galima nuvirsti žemyn į vandenį.
Už kelių metrų nuo tilto taip nukrisdamas šią vasarą žuvo žmogus, nes galva pataikė į prie pat vandens esančią kietą kliūtį.
Apie tai rašau savo raštuose jau kelis mėnesius, bet kažkoks keistas užsispyrimas neleidžia savivaldybei padaryti normalių turėklų.
Savivaldybė atsisako turėklus įrengti ir ant Dangės krantinių, aiškindami, kad neva užsienyje niekur ant upių krantinių nėra turėklų. Bet guglyje pažiūrėjus matosi, kad kaip tik yra atvirkščiai – Europos miestų centruose visos upės ir kanalai yra atitverti patikimais turėklais.
Tiltelis restauruotas ne už savivaldybės paskolą, o už Vyriausybės ir ES pinigus, t.y. už mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau tiek jis, tiek visos Danės krantinės iki Biržos tilto yra miesto valdžios perduotos NEMOKAMAI NAUDOTIS „Achemos" grupės įmonei.
 
Manau todėl, kad mero R.Taraškevičiaus asmeninė statybos firma UAB „Klaipėdos monolitas" yra gavęs nemažai užsakymų iš šio grupės įmonių.

2011-01-11

Visuotinė gyventojų apklausa dėl švaraus oro Klaipėdos mieste ir rajone

N.P.: po informaciniu pranešimu - du pataisyti pagal savivaldybių pastabas tekstai Klaipėdos miesto ir rajono merams dėl gyventojų apklausos.

Rytoj turėtų būti gauti abiejų savivaldybių atsakymai.

Bandysiu spėti – Klaipėdos rajono valdžia leis, nes ji demokratiškesnė, o miesto – ne.

Vėl teks mitinguoti?

Apie tai rašė:

„Vakarų ekspresas" Klaipėdoje inicijuojama visuotinė gyventojų apklausa 2010-12-22
„Respublika" Darius ČIUŽAUSKAS Mažas referendumas didelėms problemoms 2010 12 30

 

Pirmą kartą Lietuvoje inicijuojama visuotinė kelių savivaldybių gyventojų apklausa

2010 m. gruodžio 22 d.

Tam pasiryžo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai, siūlydami šių savivaldybių teritorijose surengti apklausą aplinkosaugos klausimais. Tokį prašymą Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono merams remiantis Vietos savivaldos įstatymu pateikė iniciatyvinė grupė, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Iki šiol Lietuvoje dar nė karto gyventojai nepasinaudojo tokia jiems įstatymu suteikta teise.

Iniciatoriams per mėnesį reikia surinkti 10 proc. Klaipėdos miesto (t.y. 14,3 tūkst.) ir rajono gyventojų parašų (4,2 tūkst.).

Jei iniciatyvinei grupei pavyktų surinkti tiek gyventojų, remiančių tokios apklausos surengimą, parašų, tada abiejų savivaldybių tarybos privalėtų paskelbti visuotinę gyventojų nuomonės apklausą.

Siūloma tokią apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais.

Toks būdas pasiūlytas todėl, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pareiškia ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventoj.

Patariamosios apklausos įvairių rinkimų metu rengiamos visose ES šalyse, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje kol kas niekas nebandė šio valdžios atstovų pasitarimo su visuomene būdo.

Minimoje apklausoje būtų užduodami šie iniciatorių siūlomi klausimai:

1. Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos m. ir rajone?

2. Ar pritariate ne šiukšlėmis, o mediena kūrenamų jėgainių statybai Klaipėdos m. ir rajone?

3. Ar pritariate, kad Klaipėdos m. ir rajone būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

4. Ar pritariate, kad Klaipėdos m. ir rajone būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

5. Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

 

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo  pirmininkas Vitas Žilis, mob.8-622-47861

 

Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvinė grupė

Klaipėdos miesto merui

PRAŠYMAS

2011 m. sausio 03 d.

DĖL GYVENTOJŲ APKLAUSOS PASKELBIMO INICIATYVINĖS GRUPĖS  ĮREGISTRAVIMO

Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos miesto nuolatiniai gyventojai (deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste) ir turintys teisę rinkti Klaipėdos miesto tarybą teikiame Jums prašymą (patikslintą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 21 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-575, bei pagal Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 22 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-979 pastabas ir pridedame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 12 23 d. rašto Nr. 2-558(2V.10.) kopiją) įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl Klaipėdos miesto gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo.

Nurodome siūlomą apklausos būdą: remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis siūlome tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose būdą.

Siūloma apklausos teritorija – visa Klaipėdos miesto teritorija.

Siūloma apklausos data – siūlome apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais (kitaip neįmanoma įvykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje").

Prašome padėti sudaryti sąlygas vykdyti tokią apklausą kartu su Klaipėdos rajono gyventojų iniciatyvine grupe, kuri nori surengi visiškai analogišką apklausą Klaipėdos rajone.

Nurodome galutinį šiai apklausai teikiamų klausimų tekstą (siūlytume ir prašytume leisti kitoje lapo pusėje klausimus pateikti rusų kalba) surinkus reikalingus 10 proc. gyventojų parašų, siūlome ties šiais klausimais apklausos biuletenyje nurodyti du galimus atsakymų variantus: „taip", „ne"):

1.                         Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos mieste?

2.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų statomos tik tos jėgainės, kuriose kaip kuras vietoj šiukšlių būtų naudojama mediena?

3.                         Ar pritariate, kad mokestis už šiukšles Klaipėdos mieste būtų renkamas pagal būsto plotą?

4.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

5.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

6.                         Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami Klaipėdos mieste užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

Iniciatyvinės grupės koordinatoriai: Virginija Jurgilevičienė, Jurij Sučiok, Vitas Žilis, Laima Laurinavičienė (kontaktai  - prie pasirašiusiųjų parašų).

Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai:

Eil.Nr.

Vardas, pavardė

Deklaruotos gyvenamosios

vietos adresas

Asmens kodas

Telefonas

Parašas

1. 

 

 

 

 

 

 

Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvinė grupė

Klaipėdos rajono merui

PRAŠYMAS

2011 m. sausio 03 d.

DĖL GYVENTOJŲ APKLAUSOS PASKELBIMO INICIATYVINĖS GRUPĖS  ĮREGISTRAVIMO

Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos rajono nuolatiniai gyventojai (deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone) ir turintys teisę rinkti Klaipėdos rajono tarybą teikiame Jums prašymą (patikslintą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 21 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-575, bei pagal Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 22 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-979 pastabas ir pridedame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 12 23 d. rašto Nr. 2-558(2V.10.) kopiją) įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl Klaipėdos rajono gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo.

Nurodome siūlomą apklausos būdą: remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis siūlome tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose būdą.

Siūloma apklausos teritorija – visa Klaipėdos rajono teritorija.

Siūloma apklausos data – siūlome apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais (kitaip neįmanoma įvykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje").

Prašome padėti sudaryti sąlygas vykdyti tokią apklausą kartu su Klaipėdos miestiečių iniciatyvine grupe, kuri nori surengi visiškai analogišką apklausą Klaipėdos mieste.

Nurodome galutinį šiai apklausai teikiamų klausimų tekstą - surinkus reikalingus 10 proc. gyventojų parašų, siūlome ties šiais klausimais apklausos biuletenyje nurodyti du galimus atsakymų variantus: „taip", „ne"):

7.                         Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos rajone?

8.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų statomos tik tos jėgainės, kuriose kaip kuras vietoj šiukšlių būtų naudojama mediena?

9.                         Ar pritariate, kad mokestis už šiukšles Klaipėdos rajone būtų renkamas pagal būsto plotą?

10.                     Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

11.                     Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

12.                     Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami Klaipėdos rajono užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

Iniciatyvinės grupės koordinatorius (iai):                                               (kontaktai  - prie pasirašiusiųjų parašų).

Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai:

Eil.Nr.

Vardas, pavardė

Deklaruotos gyvenamosios

vietos adresas

Asmens kodas

Telefonas

Parašas

1. 

 

 

 

 

 

 

Klaidinantys straipsniai, kuriuose gąsdinama ES sankcijomis ir baudomis, jei nebus deginamos šiukšlės

Įdomu tai, kad prieš dvejus metus spauda rašė teisingai:

www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/dilema-deginti-ar-rusiuoti/:

"2008 metai- Aleksandras SPRUOGIS, Aplinkos ministerijos sekretorius:

Patvirtintoje Valstybinėje atliekų tvarkymo strategijoje yra numatyti aiškūs prioritetai. Pirmiausia - atliekų vengimas, paskui rūšiavimas ir perdirbimas, energijos išgavimas iš jų yra tik trečioje vietoje. Ministerijos nuomone, atliekas reikėtų deginti tik tada, kai neįmanoma jų perdirbti.

Šiuo metu atliekama studija, kuri turėtų nustatyti, kiek Lietuvoje galėtų būti pastatyta atliekų rūšiavimo fabrikų, koks rūšiavimas turėtų būti. Galima tik imituoti rūšiavimą, tačiau galima ir rūšiuoti taip, kad nebebus po to ko deginti.

Priešpriešos - arba atliekų rūšiavimo fabrikai, arba jėgainės, deginančios šiukšles - nėra. Reikia suderinti ir ekologinius aspektus, ir ekonominė naudą.

Tačiau be tokiu atveju jau reikės atsižvelgti į Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, įpareigojančią kuo daugiau rūšiuoti ir kuo mažiau deginti. Per dvejus metus turėsime ją perkelti į savo teisinę bazę."

Tai buvo prieš dvejus metus.

O dabar viskas atvirkščiai pranešama.

Paskubomis nerandu straipsnio (visai nepasirašyto), kuris buvo itin įžūliai suformuluotas: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės lūpomis deginimas yra privalomas pagal ES aktus. Rasiu ir įdėsiu vėliau, nes jo nėra internete.

Tačiau ir kitų, esančių interenete, info užtenka susidaryti vaizdą, kaip įžūliai iškraipant tikrą padėtį yra formuojama nuomonė:

Čia iš neegzistuojančios žurnalistės Jolitos Budrytės (vadinasi pijarinis nusamdytos viešųjų ryšių agentūros produktas) str.„Klaipėdoje" 2010-11-17, 23:59 (nė žodžio apie prioritetus ir eiliškumą kad deginimas –paskutinė ir kraštutinė priemonė):

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/is-atlieku-pigesne-siluma-311499:

Atliekų deginimą reglamentuoja daugybė Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų: Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai ir kiti. Juose nustatyti atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, šie reikalavimai privalomi visoms Lietuvos teritorijoje esančioms įmonėms, kurios eksploatuoja ar planuoja eksploatuoti atliekų ar bendro deginimo įrenginius...

Padėtų sumažinti atliekų

Vadovė pabrėžė, kad po rūšiavimo likusių atliekų deginimas energijai gauti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Tai vienas būdų, galintis padėti sumažinti atliekų kiekį šalyje.

Lietuva iki 2013 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti sąvartynuose šalinamų nerūšiuotų atliekų kiekį. V.Karosienė aiškino, jog direktyvoje numatyta, kad šalys narės sąvartynuose turi šalinti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų kiekio, skaičiuojant pagal 2000 metais buvusį jų kiekį. Anot V.Karosienės, atliekų panaudojimas energijai gauti – vienas efektyviausių būdų jų kiekiui sąvartynuose sumažinti ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.

„Deginant, perdirbant atliekas labai sumažėtų neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose. Būtų išspręsta ir kvapų pastaruosiuose problema. Deginant atliekas, sąvartynų užtektų gerokai ilgesniam laikui. Jiems nebereikėtų ieškoti naujų vietų. Turėtume žaliavų energijos gamybai bei įvykdytume ES iškeltas užduotis", – dėstė direktorė.

Tačiau, anot jos, privalo būti diegiami ir antrinių žaliavų tvarkymo, surinkimo įrenginiai: kompostavimas, dujų gavyba, perdirbimas.

Numatytos tūkstantinės baudos

Neįgyvendinus ES direktyvos reikalavimų – tinkamai nevykdant atliekų tvarkymo, nuo 2013 metų Lietuvai gresia piniginės nuobaudos, kurias teks mokėti iš šalies biudžeto.

Sankcijas už direktyvų nepaisymą skiria Europos Teisingumo Teismas. Pirmą kartą šalys įspėjamos. Joms paaiškinama, kokios gali grėsti piniginės baudos, ir suteikiamas pusės metų laikotarpis.

Jei šalis vis tiek neįvykdo direktyvos reikalavimų, joms skaičiuojama bauda. Pastaroji nustatoma atsižvelgiant į vidaus produktą.

Tokių sankcijų jau yra sulaukusios kai kurios ES šalys. Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą piniginę nuobaudą Europos Teisingumo Teismas yra skyręs Graikijai. Šalis privalo mokėti po 20 tūkst. eurų per dieną, kol įvykdys įsipareigojimus.

Europos Teisingumo Teismas gali bausti ir vienkartine bauda, kuri pakartotinai skiriama kas pusmetį. Yra apskaičiuota, jog Lietuvai vienkartinės baudos dydis sudarytų 540 tūkst. eurų."

O čia iš str.Vakarų eksprese 2010-09-21:

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/baudu-baubas-gena-atlieku-tvarkymo-sistemos-kurima-480845/:

„Jeigu po trejų metų pusė šio kiekio nebus išrūšiuojama, perdirbama arba sudeginama išgaunant šiluma ar elektros energiją, ES pradės taikyti finansines sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą.

"Baudas mokės ne valstybė, o darbų neatlikusios ir direktyvų nevykdančios savivaldybės", - aiškino Sigitas Rinkevičius, UAB "COWI Lietuva" atliekų tvarkymo ekspertas. Tokias sankcijas ES jau taiko Graikijai.

Taip pat ir Aplinkos ministerija yra numačiusi taršos mokestį regionams, kurie nerūšiuos pakankamo kiekio atliekų.

"Nė vienas regionas, nė viena šalies savivaldybė šiandien nevykdo nustatytų taršos normatyvų. Todėl norint išvengti finansinių sankcijų, reikia skubiai realizuoti atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo projektus", - sakė S. Rinkevičius. [N.P.: turėtų rašyti „ rūšiavimo, mech.biolog.apdorojimo arba deginimo, bet tyčia rašo pirma deginimą ir dar su žodeliu „ir" apdorojimo].

Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą schemą, numatytas taršos mokestis sąvartyne šalinamoms neapdorotoms komunalinėms atliekoms nuo 2013 metų bus 75 litai už kiekvieną toną. Ir kasmet šis mokestis didės 20 litų. Jeigu atliekos nebus išrūšiuojamos ir perdirbamos, 2017 metais valstybinis taršos mokestis už toną sieks 155 litus. Tokiu atveju mokesčiai už atliekų tvarkymą Klaipėdos gyventojams padidėtų apie 76% - iki 358 litų, nes dabar 1 tonos sutvarkymas kainuoja 203 litus."

O čia – iš dienraščio „Klaipėda" 2010-11-26, 09:49:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-atlieku-rusiavimas-kainuos-43-mln-litu-313576 :... nuo 2013 metų ne mažiau kaip 50 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų turi būti panaudojama – deginama išgaunant energiją ir/arba perdirbama.[N.P.: vėl pijarščikų padirbėta su žodžių junginiu „ir/arba"] Maža to, vėliausiai nuo 2013 metų už neapdorotų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose bus nustatytas atskiras valstybinis mokestis, dėl to gyventojų ir kitų komunalinių atliekų turėtojų mokesčiai gerokai kils tose savivaldybėse, kurios iki 2013-ųjų neįsidiegs modernių atliekų tvarkymo įrenginių.

– Kuo geras klaipėdietiškas variantas?

– Jei rūšiavimo ir deginimo projektai bus įgyvendinti laiku, Klaipėdai valstybinis atliekų mokestis negresia. Tai ir ekonomiškai, ir ekologiškai geriausias modelis. Klaipėda įgyvendins valstybinius strateginius reikalavimus ir, tai labai svarbu, sumažins kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką.

– Skamba paradoksaliai: deginimas mažins užterštumą?

– Gal ir atrodo, kad rūšiavimas prie daugiabučių yra labai svarbus ir efektyvus. Tačiau Europos patirtis įrodo, kad per pirminį rūšiavimą miestų gyventojai išrūšiuoja tik apie 10–15 proc. antrinių žaliavų. Visą kitą kiekį tenka rūšiuoti papildomai. Šias atliekas reikia surinkti, išvežti, perrūšiuoti, perdirbti ar kitaip panaudoti. Dar papildomai reikia investuoti į rūšiavimo konteinerius, jų aikštelių įrengimą, papildomai perrūšiuoti surinktas antrines žaliavas. O užpildyti ir uždaryti sąvartynai dar kelis dešimtmečius skleidžia dujas, didindami planetos šiltnamio efektą....

...Nežinau nė vienos Europos valstybės, kurioje būtų pasirinktas vien rūšiavimas. Vien deginimas – irgi negerai. O rūšiavimo ir deginimo suderinimas yra efektyvus modelis". [N.P.: na čia visai į šalį nuvažiuoja tas COWI specas - Graikija, Airija, pvz. nedegina].


2011-01-10

Ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą – tarptautinės teisės pažeidimas

N.P.: įdedu svarbų strapsnį, kuris labai pravers bylinėjantis su šiukšlių deginimo fabrikų pajūryje statytojais ir entuziastais:
Paulius Markevičius, teisininkas, Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas

Atsiliepimas publikuotas „Verslo žiniose" („Oligarchai, nesidžiaukit" ,2010.01.10) ir Vilniaus Žvėryno bendruomenės puslapyje

http://www.zverynas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=98:iekiniai-prie-visuomens-dalyvavim-tarptautins-teiss-paeidimas&catid=35:naujienos&Itemid=57&lang=lt

Ar ne per anksti verslo oligarchai džiūgauja dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl nuostolių, atsiradusių taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atlyginimo, ir vėl grasina pilietinei visuomenei milijoniniais ieškiniais? Minėtoje byloje ginčas vyko tarp juridinių asmenų, todėl kasacinio teismo išaiškinimas netaikytinas pilietinės visuomenės nariams, kuriuos nuo bet kokio persekiojimo saugo Lietuvos Konstitucijos ir tarptautinės teisės nuostatos, kurią Lietuva, deja, sistemingai pažeidinėja.

Nemažai tokių bylų, kai siekiama išieškoti nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdytų statybos leidimų, detaliųjų planų galiojimo, yra nukreiptos prieš žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje bei skųsti bet kokius valdžios sprendimus. Žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti - tai užtikrina šalių konstitucijos ir tarptautinės konvencijos, ypač Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvencija dėl visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija). Akivaizdu, kad ne visiems patinka demokratinės visuomenės principai - žmogaus, pilietinės laisvės bei visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka šias teises aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos.

Totalitariniuose režimuose viešojo intereso gynėjus „pamoko" valstybė, demokratijose - pelno bet kuria kaina siekiančios korporacijos, „bananų" respublikose - verslas drauge su korumpuota valdžia. Viena iš priemonių tramdyti ir bauginti aktyvius piliečius yra vadinamieji „strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą" (SIPVD), pateikiami nevyriausybinėms organizacijoms arba fiziniams asmenims dėl atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Ieškovai - verslo korporacijos arba valdžios institucijos - tampo nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis po teismus, reikalaudami juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, pažeisdamos piliečių konstitucinę teisę skųsti valdžios sprendimus. Tačiau iš tiesų siekiama įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę, kad žmonės neįgyvendintų savo teisių viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios pažeidimų pašalinimo. SIPVD daro ypač neigiamą poveikį demokratijos procesui, nes silpnina piliečių ryžtą įgyvendinti savo teisę dalyvauti priimant politinius sprendimus arba nuolatos stebėti valstybines agentūras. SIPVD taikiniams dažnai tenka po keletą metų bylinėtis patiriant nemažas išlaidas, kol teismas priima sprendimą jų naudai. Todėl demokratinėse šalyse, į kurias tikėtina lygiuojasi ir Lietuva, SIPVD vertinami kaip pastangos nubausti už Konstitucijos ginamų teisių įgyvendinimą. Jungtinių Valstijų teismai, atmesdami SIPVD, dažnai remiasi JAV Konstitucijos Pirmosios pataisos straipsniu dėl peticijų (skundo)

teisės. Australija yra įstatymu uždraudusi teikti ieškinius dėl finansinių nuostolių, atsiradusių dėl visuomenės veiksmų skundžiant valdžios sprendimus, dėl kurių galiojimo sustabdymo verslininkai patiria nuostolių. Tokia yra gyvenimo demokratijoje ir pilietinėje visuomenėje kaina.

Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu - 2005 metais. Bet drauge su visuomenės teisėmis atsirado ir verslo pasipriešinimas joms - teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą. Pagal Konvencijos 3 str. kiekviena valstybė privalo užtikrinti, kad asmenys, įgyvendinantys šios Konvencijos numatytas visuomenės teises, nebūtų baudžiami už šią veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi ir kad ši nuostata netaikoma tik nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo išlaidas. Todėl, skirtingai nuo komercinių juridinių asmenų, fiziniai asmenys ir  nevyriausybinės

organizacijos negali būti persekiojamos ieškiniais, kuriais siekiama išieškoti nuostolius dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkos – tai draudžia tarptautinė teisė.      Lietuva privalėjo įgyvendinti Konvencijos nuostatas iki 2005 m. birželio mėn., tačiau iki šiol to nepadarė ir iki šiol nenumatė nacionalinėje teisėje jokios apsaugos pilietinei visuomenei nuo persekiojimo už dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos.

Nevykdant Konvencijos, plėtros bendrovės pradėjo teikti ieškinius prieš visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos srityje. Pirmoji rezonansinė byla buvo Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės. Bendrovė pareikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Galų gale gyventojai bylą laimėjo, tačiau tai kainavo daug laiko, sveikatos, pinigų. Tokiais ieškiniais siekiama įbauginti visuomenę, atgrasinti ją nuo valdžios pareigūnų kritikos, nuo dalyvavimo socialiniuose šalies ir miestų kūrimo procesuose, gąsdinant turto areštu, finansinėmis ir kitokiomis pasekmėmis.

Todėl problemas dėl su visuomene nesuderintų valdžios sprendimų dėl aplinkos reiktų spręsti ne bauginant pilietinę visuomenę ieškiniais, o numatant visišką valdininkų ir pareigūnų asmeninę finansinę ir kitokią atsakomybę, kad korumpuoti valdžios atstovai negalėtų dangstytis nebaudžiamumu už kolegialių institucijų (savivaldybių tarybų, Seimo) priimtus sprendimus. Nors valdininkų ir pareigūnų asmeninės finansinės ir kitokios atsakomybės nustatymas yra įtrauktas į Vyriausybės programą, tačiau įgyvendimo terminai vis nukeliami ateičiai, tikriausiai tikintis, kad korumpuotų valdininkų ir oligarchų pastangomis Lietuvoje neliks nei pilietinės visuomenės, nei demokratijos....

Lietuvos TV- Uostamiesčio gyventojai serga dažniau

N.P.: Kad Klaipėdoje nedarbas vienas mažiausių - labai gerai, bet galėtų ir oras būti vienas švariausių, nes pajūryje stipresni vėjai , o ir nėra daubų, kaip kad Kaune ir Vilniuje, bet:

Asta Kažukauskienė, 2011 sausio mėn. 10 d. lrt.lt

delfi.lt/news/daily/Health/uostamiescio-gyventojai-serga-dazniau.d?id=40613987

Klaipėdiečiai serga dažniau nei kitų miestų gyventojai – tai atskleidžia atlikta uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programa.

Jos duomenimis, Klaipėdoje dažnesni vėžio atvejai, daugiau žmonių miršta dėl kvėpavimo sistemos ligų.

Teigiama, kad oras Klaipėdoje labiau užterštas, nėra labai gera geriamo vandens kokybė – esą normas vandenyje viršija fluoridai, amonis ir bendroji geležis.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, aplinkos veiksniai daro nemenką įtaką žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, teigiama, kad perpus sumažinus oro taršą, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis galėtų sumažėti maždaug trečdaliu.

Klaipėda neseniai įsiliejo į Baltijos regiono sveikų miestų asociaciją. Todėl specialistai sako, kad reikėtų daugiau rūpintis švaresne aplinka mieste – sparčiau gerinti geriamojo vandens kokybę, įdiegti modernesnę oro kokybės stebėjimo sistemą.

Klaipėdos gyventojų sveikatos stebėsenos programoje buvo analizuojami 2005–2009 metų duomenys.

Kodėl gyventojų apklausa yra svarbus pasipriešinimo aplinkos taršai įrankis?

Pabandysiu atsakydamas į nevyriausybinių organizacijų atstovų klausimus ir pastabas (gautus el.paštu ir tinklapiuose) atsakyti, kodėl vienais atvejais siūlau dalyvavimą viešuose svarstymuose, o kitais atvejais – viešas akcijas.

 

NVO KLAUSIMAS: "kovoti pradedama po to kai viskas jau patvirtinta ( tai liečia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą), ar kai viskas jau baigiama derinti (Dėl Girulių miško 29 ha iškirtimo)".

N.P.: Įstatymai nustato piliečių teisę ginti aplinką: Orhuso konvencija Lietuvoje realizuojama per Teritorijų planavimo įstatyme numatyta viešą svarstymą su visuomene. Jei planuotojas neatsižvelgia į tokiame susirinkime piliečių raštu  išdėstytas pastabas, tada galima kreiptis į teismą. Teismai, gavę tokius piliečių skundus, paprastai nestabdo procedūrų.

Tada galima ir būtina piketuoti, bei mitinguoti.

Jei nesulaukę tokio viešo svarstymo pradėsime piketuoti ar mitinguoti, gausime klausimą kodėl nesielgiame įstatymų nustatyta tvarka.

Taip ir veikiau dėl Girulių - į viešo svarstymo dėl miško kirtimo procedūrą dėl specialaus plano projekto PATS ASMENIŠKAI pakviečiau nevyriausybinių organizacijų atstovus ir pavienius viešo intereso gynėjus. Tame susirinkime agitavau pateikti pastabas raštu, kad galima būtų po to, jei tos pastabos bus atmestos, ginčytis teisme ir mitinguose.Ir pats parodžiau pavyzdį kaip pildyti - tada daugelis tokias pretenzijas užpildė.

Todėl nematau čia nieko pavėluoto - jei į pastabas neatsižvelgs, jas būtina skųsti atsisakymuose atsižvelgti į pasiūlymus nurodyta tvarka. Ir jei nepadeda - piketuoti.

Nes kitas kelias - triukšmauti ir piketuoti iki viešo svarstymo, būtų neteisingas. Nes sakytų, kad pirma pastabas ir pasiūlymus reikia pateikti ir tik jas atmetus protestuoti. Nes gal nebus atmesta.

Todėl ir dalyvavimo viešame svarstyme negalima vadinti "kovojimu", nes viskas kol kas vyksta įstatymų nustatyta tvarka -turim teisę reikšti nuomonę šioje stadijoje ir taip ir darome. Jei "Lietuvos geležinkeliai" atmes pasiūlymus, reikia rašyti Susisiekimo ministerijai, reikalauti susitikimo su ministru ir t.t. Jei tas nepadeda - mitinguoti, bylinėtis.

Todėl nesutinku, kad dėl Girulių kas nors pavėluota, ar per vėlai padaryta. Tuo labiau, kad į teismą galima kreiptis tik gavus pirmą nesutikimą dėl raštu pareikštų pastabų.

Dėl šiukšlių deginimo detalaus plano viskas yra atvirkščiai - nebuvo jokio svarstymo su visuomene. Tokios stadijos statytojai neorganizavo. Tam tikslui skelbime dėl detalaus plano jie pakeitė sklypo adresą ir neparašė žodžių "jėgainė", "šiukšlės", "deginimas" ir pan. Jie parašė tik vieną frazę - "aukštingumo didinimas" nenurodydami kokio objekto tas aukštis yra keičiamas.

Jie apgavo visuomenę. Klausimą į savivaldybės tarybos dienotvarkę kaip rezervinį įtraukė ir paskelbė tik trečiadienį apie 16.00 val., privalomą svarstymą komitete organizavo kitą rytą  -ketvirtadienį - likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Taigi jie viską atliko neteisėtai. Todėl iš žurnalisto apie 16.30 val.sužinojęs apie šio klausimo įtraukimą nedelsiant (tą patį vakarą) kreipiausi į nevyriausybines organizacijas pagalbos ir esu labai dėkingas, kad žmonės atvyko kitą rytą su plakatais ir tokiu būdu užtikrino viešumą.

Teismai kol kas visus kreipimusis atmeta.

Teismai ne tik nestabdo šių procesų, bet net ir nepriima ieškinių, pareiškimų, prašymų.

Todėl manau, kad šiai dienai efektyviausi ginklai prieš šią šiukšlių deginimo gamyklos statybą, yra piketai, mitingai, kreipimaisi į seimą ir apklausos.

Tuo tarpu dėl Girulių situacija yra kitokia, nes ten laikomasi įstatymuose numatytų procedūrų.

 

NVO KLAUSIMAS: "Kovoti pradedama įtartinai pavėluotai, kai realiai laimėti praktiškai neįmanoma -užtat galima pademonstruoti savo kovingumą."

N.P.: dėl Girulių niekur nevėluojame, nes "Lietuvos geležinkeliai" savo projektą turi teikti susisiekimo ministrui pasirašyti, taigi galima kreiptis ne tik į teismą, bet ir į jį, arba abu veiksmus atlikti lygiagrečiai.

Laimėti galima tiek atkovojant Girulių numatomo iškirsti miško plotą, tiek dėl šiukšlių deginimo gamyklos, svarbu tikėti pergale ir ieškoti tai kas mus jungia siekiant šio tikslo.

 

NVO KLAUSIMAS: "Atrodytų, kad gerbiamas Naglis Puteikis dirbtų kaimo mokyklos istorijos mokytoju, o ne Valstybinės institucijos -  atsakingos už planavimo dokumentų išdavimą ir derinimą VADOVU,   turinčiu visą informaciją apie planuojamus objektus nuo pačios planavimo pradžios."

N.P.: kai minėjau dėl Girulių nevyriausybinių organizacijų atstovus sukviečiau pats asmeniškai ir laiku - į viešą svarstymą. Dėl šiukšlių deginimo gamyklos laukiau skelbimo apie viešą detalaus plano projekto svarstymą, tačiau vietoj jo sulaukiau minėto žurnalisto skambučio apie klausimo įtraukimą į tarybos dienotvarkę iš vakaro rezerviniu klausimu. Tada iš karto sukviečiau taip pat NVO atstovus.

Nesu atsakingas už suktybes, kurias krečia valdžia ir Fortumas, kai visiems už nugaros slapčia priiminėja neteisėtus sprendimus.

Jei nebūčiau kvietęs dėl Girulių, jei nebūčiau kvietęs dėl detalaus plano priiminėjimo, Jūsų pastabos mano atžvilgiu būtų teisingos.

Prašau matyti ir tai, kad sužinau apie planavimo pradžią tik tais atvejais, kai tie objektai patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją Todėl didžioji dalis aplinkai priešiškų objektų planuojami man nežinant, nes tik keli procentai apskrities teritorijos patenka į paveldo objektų teritorijas.

Todėl ir pasiūliau kurti patariamąją tarybą prie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, į kurią įeitų NVO atstovai. Deja, šį mano pasiūlymą sukritikavo organizacija "Būkime vieningi".  Manau, kad reikia prie jo grįžti, nes turiu efektyviai veikiančios tokios analogijos pavyzdį - mano iniciatyva sukurta tokia taryba prie Klaipėdos kultūros paveldo teritorinio padalinio.

 

NVO KLAUSIMAS: "Kol dar yra vilties ir įmanoma užginčyti ( apskųsti šiuos planus) būtina surašyti raštus Institucijoms, kurios atsakingos už teritorijų planavimą ir negaišti brangaus laiko mitingavimams. Po Jūsų, gerbiamas Nagli, tinkamai ir laiku surašytais tekstais - pasirašys ,,Būkime vieningi" LR piliečiai.

N.P.: galėčiau parengti tokius raštus ( ir juos nuolat rengiu ir pats - teismams, padedu kitoms NVO juos rengti), bet sutikite, kad sudėtinga tai daryti, kai Jūsų tinklapyje būtent už tokią pagalbą esu kritikuojamas ir nėra malonu skaityti Jūsų tinklapyje frazes, kad esu '"skandalingas politikas", nors pats ir sukviečiau NVO atstovus ir miestiečius į viešą Girulių specialaus plano svarstymą.

Bet kokiu atveju parengsiu ir/ar padėsiu rengti tiek aukščiau paminėtus raštus  tiek siūlysiu kitas priemones aplinkai ginti, įskaitant ir viešas akcijas.