2009-05-29

Klaipėdos valdininkai ypač neapkenčia teatro

Klaipėdoje nėra kultūros

Nika AUKŠTAITYTĖ VE 2009-05-29

Drastiškas teiginys? Jums taip neatrodo? Man, tiesą sakant, irgi. Tačiau taip atrodo Klaipėdą valdantiems. Pabandysiu tai įrodyti.

Žinia, kiekvieno miesto plėtros gaires, koncepciją, viziją formuoja demokratiškai išrinkta taryba. Savivaldybės administracijai atitenka tik tarybos jau parengtų užduočių ir tikslų įgyvendintojos vaidmuo. Kas gi Klaipėdos miesto taryboje formuoja ir dabartinį ir ateities uostamiesčio kultūros veidą? Panašu, kad niekas.

Klaipėda yra, matyt, vienintelė savivaldybė Lietuvoje, Taryboje neturinti Kultūros komiteto. Toks atradimas man buvo netikėtas, nes net ir norėdama pasidalinti mintimis apie Klaipėdos kultūros plėtrą ir problemas, neturėčiau su kuo. Net mano mažiukai gimtieji Molėtai tokį komitetą, be abejo, turi. Jau nekalbu apie didžiuosius Lietuvos miestus.

Kam gi yra atitekusi kultūros politikos formavimo funkcija Klaipėdos miesto taryboje? Permetu akimis savivaldybės tinklalapį ir apsistoju ties Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetu, nes, mano supratimu, kultūra tikrai gali ugdyti žmogų. Ypač jauną. Deja, pasirodo, suklydau: ugdymas Klaipėdoje nuo kultūros atskirtas - šis komitetas neturi nieko bendro su kultūra. Nors paprastai kituose Lietuvos miestuose yra būtent kultūros, švietimo ir mokslo komitetai.

Tikrinu kitus komitetus ir, pasirodo, už kultūrą yra atsakingas ... Socialinių reikalų komitetas, kaip ir dera tokiam komitetui, vadovaujamas veterinaro Valerijono Bernoto. Ką gi, žmogaus galimybės yra beribės. Nors aš asmeniškai, nebūdama veterinaru, arklio tikrai neoperuočiau. Bet čia gal kitur šuo pakastas: gal "Tvarkos ir teisingumo" partijai Klaipėdoje yra patikėta ypatinga misija. Nes vicemeras Benas Šimkus, atsakingas už kultūrą, yra irgi šios tvarkingos partijos narys, tvarkingai vykdantis jam mero Rimanto Taraškevičiaus patikėtą reprezentavimo funkciją.

Visiškai pritariu mero pasirinkimui: tik tokio inteligentiško veido žmogus gali atstovauti vietos savivaldai įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Kadangi jis - buvęs milicininkas, kitaip tariant, pareigos žmogus, jam patikėtą barą aria labai nuoširdžiai: suplūkęs vos spėja lakstyti iš vienos "priemonės" į kitą.

Kas gi įgyvendina šių nuoširdžių tvarkiečių formuojamą kultūros politiką? Atsakymas į šį klausimą, manau, viską paaiškins: Socialinis departamentas, vadovaujamas Nijolės Laužikienės. Puikiai suvokiu, kad valdininkei, penkiolika metų dirbusiai savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, aukščiau aprašytieji patarėjai nereikalingi. Bet tokia situacija yra nedemokratiška - ne valdininkas turi mieste formuoti kultūrą pagal savo kurpalį, o tarybos Kultūros komitetas, kuris ir atspindi miestiečių interesus.

Kadangi jau aišku, kad nežinia, kas formuoja kultūros koncepciją, tai tokia situacija direktorei yra labai paranki: viena bėda mieste mažiau - nėra kultūros ir nereikia. Todėl vietoje sistemingos kultūros plėtros Klaipėdoje tėra pavienės jos apraiškos, įsiplieskiančios kaip malšinamos liepsnos pliūpsniai.

Ypatingą neapykantą valdininkai jaučia teatrui. Kaip kitaip pavadinsi "Aušros" teatro naikinimą, atimant vienus namus po kitų? Ar apskritai išliks klajojančiu virtęs Klaipėdos dramos teatras, kai prestižinė Klaipėdos koncertų salė jam vis kelia salės nuomos kainas lyg kokiam klestinčiam uabui?

Kam ta salė apskritai skirta, jeigu ji lygiai taip pat yra neįkandama talentingajam Linui Švirinui, subūrusiam muzikuojančius vaikus bei paauglius ir pastačiusiam roko operą "Eglė žalčių karalienė"? Beje, Muzikiniame teatre jau keturis kartus parodytas spektaklis neturi lygių tarp paauglių moksleivių: visi spektakliai buvo anšlaginiai, o moksleiviai jį stebėjo ne tik kaip žiūrovai, bet ir analizavo, rašė interpretacijas. Klaipėdos koncertų salė šios muzikos studijos finansines galimybes nuomuoti salę vertina taip pat aukštai, kaip kokios uosto kompanijos, švenčiančios savo gimtadienį kultūringoje vietoje.

Tiek L. Švirinui, tiek "Aušros" teatrui yra mažų mažiausiai skaudu, kad darbas su sunkiausia prie kultūros priviliojama visuomenes grupe - paaugliais - Klaipėdos valdininkų yra visiškai nevertinamas. Juk Koncertų salė pati sau nuostatų nesirašo, ji tik vykdo jai Liepų g. 11 suformuotus uždavinius... Uždavinius, kuriuos formuoja veterinaras ir buvęs milicininkas.

Galiu suprasti Klaipėdos valdininkus, kodėl jiems nepatinka kultūra. Kurti gali tik laisvas, nelenkiantis nugaros prie savivaldybės kabinetų žmogus. O toks neparankus, nes - nevaldomas, nes - turintis savo nuomonę, gal net pavojingas - tą nuomonę išsakantis per savo kūrybą. Ir nepaperkamas projektinėmis lėšomis.

Kas duoda daugiau naudos Klaipėdai: ar studija "Grock", ar Mildos Laužikaitės organizuojama konferencija abrakadabrišku pavadinimu "Neužšąlanti kultūra 2008. Festivaliai: kūrybiškumo ir miestų plėtros sandūros", kuriame pranešimą skaito jos mama Nijolė Laužikienė?

Kyšininkui teismas kelia juoką

Foto: Džiugiai šypsojosi: iš vieno krašto kilę A.Šimkus ir J.Rukšėnas teisme sėdėjo ant vieno suolo.

A.Šimkui teismas – nebaisus

Daiva Janauskaitė „Klaipėda" 2009-05-26

Buvęs savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus nesijaudina dėl galimo ilgo bylos, kurioje jis yra kaltinamasis, nagrinėjimo.

Atidėjo rudeniui

Vakar prasidėjo teismo procesas, kuriame kaltinami A.Šimkus, bendrovės „Klaipėdos keliai" generalinis direktorius Juozas Rukšėnas bei vienos antkapių gamybos įmonės vadovas Artūras Lukšas. Pirmasis proceso posėdis neužtruko, A.Rukšėno advokatas paprašė išreikalauti iš teisėsaugininkų dokumentus, kuriais remiantis pradėtas tyrimas bei kaltinamųjų sekimas.

Advokatas pažymėjo, jog sekti A.Šimkų ir J.Rukšėną pradėta įtarus, kad valdininkas padėdavo „Klaipėdos keliams" laimėti konkursus. Gynėjas tikino, kad šioje byloje apie konkursų neskaidrumą nekalbama, ir teigė, kad J.Rukšėno vadovaujama bendrovė konkursus laimėdavo sąžiningai. Todėl teismą jis paprašė išreikalauti visą prokurorų bei Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktą medžiagą, kurios pagrindu pradėtas tyrimas.

Nors kaltinimą palaikantis prokuroras teigė šią medžiagą galįs pateikti netrukus, procese dalyvaujančių teisininkų atostogos neleido numatyti ankstesnės kito posėdžio datos nei rugsėjo pradžioje.

Pildė degalų baką

Šioje byloje A.Šimkus kaltinamas 12 kartų savo automobilio degalų baką pripildęs bedrovės „Klaipėdos keliai" sąskaita. Be to, ši bendrovė apmokėjo ir A.Šimkaus uošvės kapo tvarkymą.

Pareigūnai susekė, kad nuo 2006 metų lapkričio valdininkas nuolat skambindavo J.Rukšėnui ir tą pačią dieną su juo ar kuriuo bendrovės generalinio direktoriaus pavaldiniu susitikdavo degalinėje. Čia A.Šimkus įsipildavo į savo automobilį degalų, o bendrovės „Klaipėdos keliai" žmogus apmokėdavo šią sąskaitą. Byloje minima, kad valdininkas įsipildavo nuo 61 iki 69 litrų degalų. Priklausomai nuo jų kainos tai „Klaipėdos keliams" atsieidavo nuo 187 iki beveik 300 litų.

Antkapių gamyba užsiimančios įmonės vadovas iki šiol neslėpė, kad A.Šimkaus uošvės kapo tvarkymo išlaidas – 9500 litų – taip pat apmokėjo „Klaipėdos keliai".

Pasigedo tvarkos

Vakar prieš teismo posėdį A.Šimkus ir J.Rukšėnas trumpai bei pajuokaudami aptarė situaciją mieste. Buvęs valdininkas baisėjosi nešienaujamais žolynais ir sustojusiais darbais. Jis gyvai domėjosi, kuri bendrovė dabar lopo miesto gatves ir kraupo sužinojęs, kad dėl nutrūkusio apmokėjimo sustojo kai kurie darbai, kuriems pabaigti miestas pritrūko pinigų.

„Nėra manęs, ir tvarkos nebėra", – lyg rimtai, lyg juokaudamas reziumavo A.Šimkus.

Jis tikino nė kiek nesijaudinąs dėl to, ar teismo procesas neužsitęs. „O kur man skubėti, esu pensininkas, dėl manęs nors ir dešimt metų tegu tęsiasi, – šmaikštavo A.Šimkus.

Jis tikino, kad byla prieš jį sukurpta politiniais motyvais, siekiant prieš pernai vykusius Seimo rinkimus diskredituoti Liberalų ir centro sąjungą, kurios narys jis buvo.

„Juk mane sekė trejus metus, tai kodėl nepateikė kaltinimo, kai kažkas man įpylė degalų? Ko reikėjo laukti? Be to, esu įsitikinęs, kad siekta mane pašalinti iš Viešųjų pirkimų komisijos. Būčiau galėjęs dirbti iki 65-erių, bet kažkas, kas nelaimėjo kažkurio konkurso, mane apskundė ir taip inicijavo tyrimą, – komentavo kaltinimus A.Šimkus. – Antkapis ant uošvės kapo jau buvo, žmona tik tvorelę užsakė. Ji ir apmokėjo. Mano kaltė tik ta, kad tariausi."

Šią vasarą prokurorai tikisi teismui perduoti ir dar vieną baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis – taip pat A.Šimkus. Ši byla turėtų būti didesnės apimties, joje gali būti minimos kur kas didesnės buvusio valdininko įvairių paslaugų bei dovanų pavidalu iš verslininkų gautos sumos. Tyrimas užsitęsė, nes buvo atliekama daugiau ekspertizių, sunkiau įrodyti įtariamųjų kaltę.

Kova prieš nelegalius parkomatus VE Bulvare

Kova baigta? VE 2009-05-28

Ar didžiajam kovotojui prieš "parkomatus", miesto Tarybos nariui Nagliui P. - jau saulėlydis? Kiekvieną kartą, vos tik pasitaikius menkutei progai, jis daužydavo kumščiu per stalą ir šaukdavo, kad "parkomatai" - nelegalūs, juos reikia griauti. Tačiau neseniai per spaudos konferenciją valdžia pareiškė, kad įrenginiai - legalūs, o kontrolė bus dar labiau griežtinama. Į konferenciją tyliai, tarsi lapinas, atsliūkino ir Naglis P. Atsisėdo, pasėdėjo, ir, - negali būti! - netaręs nė žodžio lygiai taip pat tyliai pasišalino. "Bulvaras" įtaria, kad tai - dar vienas politiko gudravimas, mat jis kandidatuoja rinkimuose į Europos Parlamentą. Ten gabaritai - didesni, tad ką jam čia su tais "parkomatais" terliotis...

„Krizė ne tuomet, kai žmogus saugo savo kraštą, gamtą, o tuomet, kai prekybos centrai tampa aukštesni už maldos namus“

Nuotraukoje : Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūtos Baškytė.

„Esu įsimylėjusi saugomas teritorijas ir dėl jų išlikimo visa širdimi besistengiančius žmones"

„Kodėl Lietuvoje vis dar galima per kitų galvas skintis sau kelią į Seimą, Europos Parlamentą?". „Todėl, kad norima greitai pralobti, norima visko čia ir dabar."

N.P.: čia citatos iš žemiau pateikiamo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės atsakymo seimo narei Rūtai Rutkelytei dėl jos užgaulaus straipsnio apie saugomų teritorijų darbuotojus, gamtosaugininkus, paminklosaugininkus.

Į dar vieną R.Baškytės citatą noriu atkreipti dėmesį:

 „Noriu perspėti kolegas, kad jei šiais laikais ketini turtingų ir įtakingų asmenų pareikalauti laikytis teisės aktų, turi būti tyras kaip krištolas. Nei tu pats, nei tavo artimieji ne tik negali turėti jokio nekilnojamojo turto, bet ir negali turėti jokio intereso jį įsigyti (nors teisės aktai tai ir leidžia), negali būti padaręs jokių klaidų, turi turėti geležinius nervus, sveikatą ir kantrybę, turi būti drąsūs ir ištvermingas ir t.t."

Aukščiau minėtu R.Rutkelytės straipsniu pradėtas precedento iki šiol Lietuvos istorijoje neturėjęs puolimas prieš aplinkosaugą. Puolimo epizodai:

2009.04.28 Saugomų teritorijų įstatymo svarstymas Liberalų sąjūdžio frakcijoje;

2009.05.09 Galas Lietuvos regioniniams parkams? Pirmyn statyboms!

Šiuose straipsniuose aprašomas Liberalų sąjūdžio frakcijos ir aplinkos ministro  mėginimai panaikinti regioninius parkus.

R.Rutkelytė tęsia šį veiksmą ir tokius puolamuosius straipsnius spausdina didžiausiuose tinklapiuose rinkimų ir ne tik rubrikose.

2009-05-25 Delfi.lt, Saugomos teritorijos: sodybų tuštėjimo metas"

2009-05-27 Alfa.lt Saugomos teritorijos: džiaugsmas, virtęs ašaromis!

2009.05.28 Balsas.lt R. Rutkelytė: saugomos teritorijos: į vieną trobos galą gyvuliai, į kitą - „žmogai"?

Vadinasi tai yra strateginė R.Rutkelytės rinkimų kampanijos dalis. Suprantame, kad būdama 19-a TS-LKD rinkimų į EP sąraše, ji nepateks į EP. Tą supranta ir R.Rutkelytė. Vadinasi, siekiam kitų tikslų, iš straipsnių turinio matosi, kad siekiama sumažinti saugomas teritorijas ir leisti jose žymiai daugiau statyti. Kaip buvusiai liberalcentristei – gal ir suprantama, bet nepeteisinama, nes dabar yra įstojusi į TS-LKD, todėl turi laikytis pagrindinių šios partijos programinių nuostatų, kurios yra atvirkščios aukščiau minėtai R.Rutkelytės vykdomai antiaplinkosauginei propagandai.

Tačiau ji ne tik nesustoja, bet didina puolimą ir jame naudoja visas, net ir nepriimtinas kovos formas.

Partijos vienas iš vadovų J.Razma pripažįsta, kad buvo padedama R.Rutkelytei gauti vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje jai nepasisekė įveikti Raimundo Šukio (pritrūko 471 balo), tačiau ji pateko per sąrašą, palypėjusi rinkėjų balsų dėka iš 133 į 39-ą vietą.

Ir štai pasipylė straipsnių serija prieš gamtą ir gamtosaugininkus, tiesa jų tonas po TS-LKD frakcijos atsiribojimo nuo jos pozicijos šiais klausimais, kiek sušvelnėjo, bet visa kita retorika liko nepakitusi.

Po šiais straipsniais labai taisyklinga lietuvių kalba ir be klaidų rašoma labai daug puslapio apimties skirtingų, bet vienodo turinio komentarų, kurių pagrindinę mintį pacituosiu: Ar bus geriau jei Krekenavos kraštas bus apgriuvusiomis trobomis, apšiurusiais šaligatviais, prasigėrusiais bomžais ir etniniais vietiniais gyventojais, be jokio verslo, pramogų ir t.t. Spjaudančiais į Lietuvos valdžios pusę gyventojais ir jų vaikais. Protaujantis žmogus supras - Tokie regioniniai parkai ir visa saugomų teritorijų tarnyba NEREIKALINGA ir TURI BŪTI SKUBIAI LIKVIDUOTI nes dirba priešiškai Lietuvos visuomenės interesui. Gal būt ir TS–LKD taip pat?"

Ar neatėjo laikas pasvarstyti, ar tokia R.Rutkelytės veikla, akivaizdžiai prieštaraujanti TS-LKD programai (cituoju iš TS-LKD rinkimų į Europarlamentą programos: „Ištikima vertybėms: Esame įsitikinę, jog viena iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente misijų - Lietuvos kultūros, meno, istorinio paveldo apsauga ir sklaida.") neišplauna TS-LKD tapatybės, ar neatstumia mūsų tradicinių rinkėjų? TS-LKD seime frakcijos seniūnas J.Razma, pareiškęs frakcijos ir savo neigiamą požiūrį,  žadėjo šį klausimą svarstyti artimiausiame frakcijos posėdyje . Tikiuosi, kad tai bus padaryta iki rinkimų į EP dienos.

O šias mano mintis skaitančius prašyčiau padėti kitame fronte: palavinti pirštus komentarams po aukščiau minėtais straipsniais.

O dabar  - R.Baškytės atsakymas R.Rutkelytei:

Rūta Rūtai. Apie tai, kas buvo nutylėta Rūtos Rutkelytės straipsnyje „Saugomos teritorijos: sodybų tuštėjimo metas" (Delfi.lt, 2009-05-25)

Šiuo metu Lietuvos saugomos teritorijos užima 15 procentų Lietuvos ploto (Valstybinis saugomų teritorijų kadastras). Darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2003 m., numatyta saugomų teritorijų plotą padidinti iki 17-18 procentų šalies ploto. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama ES nare. Oficiali apklausa, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria saugomų teritorijų steigimui neatlikta.

Skaitau Jono Trinkūno knygą „Lietuvių senosios religijos kelias" ir žaviuosi senovės lietuviais, jų morale. „Apsikeitimas dovanomis – tai seniausia žmonių bendravimo tradicija, ne ekonominė ar piniginė, bet dorovinė... Senovės žmogus dovanomis keitėsi su visu jį supančiu pasauliu, jis jautė dėkingumą galioms, padedančioms jo egzistencijai." „Aukos esmė – dovanojimas arba dalijimasis gėriu. Dovanojimas – tai gėrio platinimas."

„Gerumo dvasia apėmė ne tik žmonių tarpusavio ryšius. Lietuvių dainose gėrimasi gyvulėliais, paukščiais, medžiais ir visais gyvais sutvėrimais... Vydūnas rašė, jog lietuvis nuo seno brangino vidinius ryšius su visa gamta, ypač su gyvąja. Gamtos gyvenimui jis iš tikrųjų ugdė giminystės jausmą."

Kas pasikeitė lietuvių pasaulėžiūroje? Kodėl matome tik vieną pusę? Juk lazda turi du galus, medalis turi dvi puses. Tai tiesos tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Kas verčia skleisti neteisingą informaciją? Kodėl nematome ar nenorime matyti viso gėrio, kurį saugomos teritorijos jau davė visuomenei ir žmonėms.

Miela Rūta, mes nesame teroristai. Mes mylime savo kraštą, jo žmones ir vertybes. Mes patys laikomės teisės aktų ir siekiame, kad visi taip elgtųsi. Norime, kad teisės aktai iš tiesų būtų rengiami visuomenės santykiams reguliuoti, o ne stalčiui.

Pasklaidykime dienraščių puslapius:

Išsaugotos vertybės – naujos galimybės;

Išsaugokime vertybes veikdami kartu;

Kartu išsaugokime tai, ką sukūrė gamta ir žmogus;

Valstybiniai parkai – santarvės salos;

Nacionalinė vertybė – Medvėgalio piliakalnis;

Sėmingiausias 2008 metų turizmo projektas:Dviračiu po Gražutės regioninį parką;

Trasa Jomantų miške – reikšminga Lietuvos turizmo plėtrai;

Povandeninė talkaGiliaus ežere;

Nauja viltisAmalvo pelkei atgimti;

Sėkmingas susitikimas su Veisiejų regioniniame parke gyvenančiais žmonėmis;

Keturračių vėžės – unikaliuose kampeliuose;

Dieve, suteik stiprybės;

Kam ošia Dainavos miškai;

Gyvenimas regioniniame parke turi savų privalumų ir ypatumų;

Vasiukų gal ir nebereikia;

Pilkosios gervės svečiuojasi Vyriausybėje ir t.t. Būtų galima cituoti be galo...

Taigi yra visokių teiginių. Ir atrodo, kad pozityvių yra gerokai daugiau... O kiek gražių raštų, atsiliepimų parašyta įvairiausioms institucijoms. Net gatvėje žmonės dėkoja už gražius darbus.

Žemės reformos pradžioje buvo sakyta, kad valstybiniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose reikia grąžinti žemę tik ją jose turėjusiems ir jose gyvenantiems, t.y. apsiribojant vietos gyventojais. Bet tuomet buvo aiškiai atsakyta, kad žemės grąžinimas dar nėra leidimas namams statyti. Sureglamentuokit statybas ir tiek... O dabar turime akivaizdų rezultatą – žemė tikriesiems savininkams vis dar nesugrąžinta (nors žemę susikilnojo tie, kurie jos valstybiniuose parkuose niekuomet neturėjo), o statybų reglamentavimas, teisės aktų laikymasis paverstas visuotiniu blogiu...

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiais metais organizavo susitikimus su gyventojais 21 valstybiniame parke. Bendraujant su vietos gyventojais, visuomet buvo rasta bendra kalba (net ir Krekenavoj). Gyventojams buvo pateikta ne suinteresuotumo veidrodyje iškreipta, o tikra informacija. Atskirais atvejais buvo jaučiamas noras supriešinti gyventojus su tarnautojais, tačiau nuoširdžiai bendraujant visur buvo rasti galimi sprendimai, pateiktos konsultacijos, gauti pasiūlymai teisės aktams tobulinti. O kiekviena problema turi būti sprendžiama atskirai. Daugiausia pretenzijų buvo išreikšta dėl vis dar nebaigtos žemės reformos...

Su vietos gyventojais tikrai nesunku susikalbėti, tačiau akivaizdu, kad būtent su jais nebendraujama nuoširdžiai, o dažnai jais manipuliuojama. Tą iliustruoja vietos gyventojų poreikių tenkinimas žemės reformos eigoje. Kai tik įstatymu buvo leista į valstybinius parkus perkelti ten neturėtą žemę, vietos gyventojų interesai buvo patraukti į antrą planą, net įstatymais nustatytas eiliškumas buvo užmirštas. Bet visa tai vyko ne dėl saugomų teritorijų sistemos darbuotojų kaltės ar klaidų.

Saugomų teritorijų teisės aktai, įskaitant Saugomų teritorijų įstatymą, keičiami, kaip ir visi kiti. Antrąją Saugomų teritorijų įstatymo redakciją Seimas priėmė 2001 m. pabaigoje. 2004 m. buvo paruošti pirmieji šio įstatymo pakeitimai, kurie po labai ilgų ir sunkių diskusijų pasiekė Seimą 2007 m., bet dar ir šiuo metu nėra svarstomi. Darbo grupė, sudaryta Seimo valdybos nutarimu 2008 m. parengė naują šio įstatymo redakciją, kuri taip pat nėra svarstoma. Iš karto, net neįsigilinus teigiama, kad ji bloga. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus sunku priimti dėl labai skirtingų pozicijų: vieni reikalauja dar labiau sugriežtinti reikalavimus, kiti – jų atsisakyti.

Ne kartą buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl „problemų" saugomose teritorijose sprendimo, t.y. dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Pirmą kartą kreiptasi dėl statybų apskritai, antrą kartą suabejota Kuršių nerijos planavimo schema (kreipėsi Seimo nariai vėlgi ne gindami viešąjį, o privačius interesus), trečią kartą buvo sugalvota, kad Seimas perlenkė lazdą neleisdamas persikelti žemės į saugomas teritorijas... Visais atvejais Konstitucinio teismo sprendimas buvo valstybės, visuomenės naudai.

2006 m. Konstitucinio teismo nutarime aiškiai konstatuota: „žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės, yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

...ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio... Asmenys, turintys dalį bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat gali ja teisėtai naudotis kaip savo turtu..." Ir tai tik nedidelė dalis labai svarbių teiginių...

MITŲ PANEIGIMAS ARBA KADA BAIGSIM KLAIDINTI ŽMONES?

Saugomose teritorijose nėra draudžiamos statybos apskritai, o yra reglamentuojamos, t.y. leidžiamos pagal nustatytas taisykles, kurios visiems piliečiams taikomos vienodai.

Ūkininkams nėra draudžiama išsipirkti žemės, ypač tos, kuri ribojasi su nuosava ūkininkų žeme saugomose teritorijose (Saugomų teritorijų įstatymas, 31 straipsnis). Saugomose teritorijose nėra draudžiama parduoti privačios žemės, įskaitant ir atskirų jos dalių pardavimą... Griežti architektūriniai ribojimai taikomi tik etnokultūriniams draustiniams ir kultūros paveldo objektams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valstybiniame parke, ar ne.

O svarbiausia, kad nei direkcijos, nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba reglamentų netvirtina, o privalo užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Įdomu, kodėl terorizmu nėra kaltinami policininkai, teisėjai, juk jie taip pat taiko teisės aktus. O kam reikalingi teisės aktai, jei jų nereikia laikytis? Ar jie turi būti netaikomi vieniems (pavyzdžiui turintiems pažįstamų Seime ar Vyriausybėje), bet privalomi visiems kitiems? Ir kodėl tiems, kuriems valstybė patikėjo išsaugoti vertybes, priklijuojama „saugumiečio", „biurokratėlio" ar „skundiko" etiketė? O kas suteikė teisę tam „biurokratėliui" nesilaikyti teisės aktų? O štai dar pasirodo egzistuoja ir „saugomų teritorijų klanas." Bent jau kol kas tokio nėra tekę girdėti. Nuo kada doras niekam nepataikaujantis tarnautojas, pareigūnas besilaikantis teisės aktų tapo pajuokos, pasityčiojimo objektu? Saugomose teritorijose gali dirbti tik kraštą ir gamtą mylintys žmonės.

Krekenavos regioninio parko Direkcija nesistato „sau dvaro už 6 milijonus litų". Pirmiausia Krekenavos regioniniame parke statomas lankytojų centras visiems Lietuvos piliečiams, pirmiausia vietos gyventojams ir kitiems regioninio parko lankytojams. O jo statybos kaina 3 mln. Lt. Ir tų lėšų negalima panaudoti jokiam kitam sektoriui.

Niekada negirdėjau, kad „karvė – Nevėžio pievas žaloja".

Ir arklidžių atvejis Anykščių regioniniame parke, ir varpinės pastato problema Rambyno regioniniame parke, tai ne saugomų teritorijų ir ne Saugomų teritorijų įstatymo problema. Statybos įstatymas visoje Lietuvoje vienodai reglamentuoja statybų procesą. Ir visai nesvarbu, kurioje Lietuvos dalyje vykdomos statybos, šio įstatymo statybų atveju privalu laikytis visur ir visuomet. Ir va vėl bėda, kad saugomose teritorijose dirbantys pastebi, kai įstatymo nesilaikoma, o kitur ne... Štai ir vėl paradoksas. Kalti tie, kurie laikosi Seimo priimtų įstatymų, o ne tie, kurie juos pažeidžia...

Na, matyt, yra ko pykti. Tuo metu, kai apskritai Lietuvoje dar galima savavališkai statyti daugiaaukščius pastatus, saugomose teritorijose pradėti likviduoti savavališkai pastatyti nesudėtingi statiniai.

Problemos kyla tuomet, kai pradedama nuo savavališkų veiksmų. Nežinau nė vienos institucijos, kuri gali pasakyti, kad galima nesilaikyti teisės aktų. Tegu tik oficialiai pritaria nors vienas jūsų vadinamas „saugumietis" savavališkoms statyboms. Jis bus „užpultas" tų pačių, kurie dabar reiškia nepasitenkinimą. Sekamas kiekvienas veiksmas ir skundžiama visoms institucijoms...

O kaimo turizmas net ir valstybiniuose parkuose yra skatinamas. Tik vėl bėda – bandome apgauti vieni kitus. Dažnai sakome, kad bus kaimo turizmo sodyba, o statome eilinę sodybą... Taip, kaip neseniai buvo su pirtimis. Sakau, kad statau pirtį, o statau gyvenamą namą, sakau, kad čia bus elingas, o štai atsiranda baras ar viešbutis... Jei nebūtų apgaudinėjama, įstatymo leidėjui (Seimui) nereikėtų visokių papildomų saugiklių išgalvoti.

Miela Rūta, visoje Lietuvoje, o ne tik saugomose teritorijose, viename sklype leidžiama statyti tik vieną namą. Saugomose teritorijose leidžiama plėtoti veiklą, įskaitant žemės ūkį, miškų ūkį, rekreaciją ir t.t. Ir galima vykdyti labai įvairias veiklas. Valstybiniai parkai (kompleksinės saugomos teritorijos) turi skirtingas funkcinio prioriteto zonas ir statybų reglamentavimas jose yra skirtingas. Ir gyvenamosiose, ir rekreacinėse, ir ūkinėse zonose leidžiama statyti ne tik vieno aukšto pastatus.

Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai daugiausia vykdo prevencinę veiklą ir būtent pradeda nuo įspėjimų, o ne nuo baudų. O šiuo metu apskritai nagrinėjamas pasiūlymas atsisakyti inspektorių saugomų teritorijų direkcijose ir pereiti prie prevencinės veiklos. Ir valstybinės institucijos nėra sustabarėjusios ir bukos.

Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai gali taikyti tik labai menkas baudas (50-300 Lt), bet pirmiausia ir dažniausia jie taiko įspėjimą. Na, o saugomų teritorijų sistemoje kuo nors pertekę biurokratai niekada nedirbo ir nedirba.

Apribojimai saugomose teritorijose atitinka darnaus vystymosi principą, bet visai be jų apsieiti negalima. Kam vadinti saugoma teritorija, jei joje viskas galima, kaip ir visur kitur? Tarptautinės organizacijos, pagaliau ir mūsų visuomenė tai pavadintų popierine apsauga.

KODĖL?

Kodėl Seimo narys gali žeminti Konstitucinį teismą, Seimą, valstybines institucijas ir sąžiningai dirbančius tarnautojus?

Kodėl Seimo narys gali negerbti to paties Seimo priimtų įstatymų, ratifikuotų tarptautinių konvencijų?

Kodėl priimami teisės aktai, jei nereikia jų laikytis?

Kodėl Seimo narys gali prieštarauti Vyriausybės programai, o tarnautojas privalo ją įgyvendinti?

Kodėl pažeidęs teisės aktus žmogus tampa herojumi, o tai pastebėjęs pažeidimą – kenkėju?

Kodėl pareigūnas, besilaikantis teisės aktų ir reikalaujantis to paties iš visų, daromas tautos priešu?

Kodėl skleidžiant neteisingą informaciją galima tapti herojumi?

Kodėl norėję turėti laisvą rinką, nesuvokiame, kad žemę sumanytai veiklai taip pat galima pirkti ten, kur teisės aktai, planavimo dokumentai leidžia būtent tokią veiklą, kuria norima užsiimti?

Kodėl vis dar norime užstatyti visas paežeres?

Kodėl nenorime suprasti Žemės ženklų?

Kodėl turime pakartoti visas kitų valstybių klaidas?

Kodėl Lietuvoje vis dar galima per kitų galvas skintis sau kelią į Seimą, Europos Parlamentą?

Kodėl žemės nuosavybė supriešino brolius, kodėl vis dar gajus pavydas?

Kodėl, kodėl, kodėl???…

TODĖL

Todėl, kad Lietuvoje vis dar įprasta naudotis pažintimis, ypač užimančių „aukštas pareigas".

Todėl, kad norima, jog kiti laikytųsi teisės aktų, o patys ne.

Todėl, kad materialinės vertybės laikomos svarbesnėmis už dieviškumą, dvasingumą ir moralę.

Todėl, kad norima greitai pralobti, norima visko čia ir dabar.

Todėl, kad užmirštami žmogaus egzistencijos pagrindai.

Todėl, kad asmeninės problemos dangstomos bendra situacija.

Todėl, kad vis dar trokštama apgaudinėti kitus.

Todėl, kad vis dar egoistiniai siekiai svarbesni už visus kitus.

Miela Rūta, gal Jūs galėtumėt pasakyti, kas atsitinka žmogui, savanaudiškai siekiančiam asmeninių tikslų, kad jis pradeda žeminti kitus ir nematyti nieko gero? Kurgi ta teigiama pusė, kur didžiosios (likusios visuomenės) dalies džiaugsmas saugomose teritorijose, kur puikūs nuveikti darbai, kuriems nereikėjo milijonų, o užteko gražios iniciatyvos?

O Lietuva pasielgė taip pat, kaip Vokietija ir kitos dabartinės Europos Sąjungos šalys narės. Rytų Vokietijoj prieš pat susijungiant su Vakarų Vokietija buvo įsteigti 9 biosferos rezervatai ir visa eilė nacionalinių ir gamtos parkų. Lietuvoje iki žemės reformos pradžios Seimo nutarimu buvo įsteigti visi valstybiniai parkai tam, kad visi susigrąžinantys žemę žinotų, kokie apribojimai ten bus taikomi. Kad žinotų, jog žemė ten bus grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui. Ir visi tai žinojo.

Ir kodėl gi tuomet esant tokiems „baisiems" apribojimams 1999-2000 m. buvo masiškai perkeliamos žemės į valstybinius parkus? Matyt tam, kad ir buvo tikėtasi anksčiau ar vėliau įgyvendinti savo slaptus lūkesčius. Matyt todėl, kad buvo tikėtasi vienaip ar kitaip apeiti įstatymus.

Aplinkosauga visuomet buvo, yra ir bus viešas interesas. Pasaulis, išsivysčiusios šalys, jau seniai suvokė, kad atskirų vertybių apsauga reikiamo rezultato neduoda, kad svarbu pereiti prie teritorinės aplinkosaugos. Netgi neužtenka pačių saugomų teritorijų. Olandija viena pirmųjų Vakarų Europoje pasiūlė kurti vientisą ekologinį tinklą (ir ne tik Olandijoje, bet ir visoje Europoje), sujungiantį atskiras saugomas teritorijas.

Viešąjį interesą gina ir Generalinė prokuratūra, ir įvairių apygardų ir apylinkių prokuratūros. Viešojo intereso labui laimėta daugybė bylų. Ir tai rodo, kad tie vadinami „saugumiečiai" dirba pagal teisės aktus, o ne pagal savo užgaidas.

Jau senokai tapo aišku, kad reikalauti laikytis įstatymų iš turinčių daug pinigų arba „stiprų užnugarį Seime" yra labai pavojinga ir nenaudinga. Vis dar dažnokai įsivaizduojama, kad įstatymai ne visiems taikomi vienodai, kad „aukštai sėdint" galima pasinaudoti užimama padėtimi.

Noriu perspėti kolegas, kad jei šiais laikais ketini turtingų ir įtakingų asmenų pareikalauti laikytis teisės aktų, turi būti tyras kaip krištolas. Nei tu pats, nei tavo artimieji ne tik negali turėti jokio nekilnojamojo turto, bet ir negali turėti jokio intereso jį įsigyti (nors teisės aktai tai ir leidžia), negali būti padaręs jokių klaidų, turi turėti geležinius nervus, sveikatą ir kantrybę, turi būti drąsūs ir ištvermingas ir t.t.

Saugomos teritorijos reikalingos būtent visuomenei. O didinti saugomų teritorijų skaičių Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai. Ir ne Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir ne direkcijos priėmė sprendimą sukurti Lietuvoje Natura 2000 teritorijų tinklą. Sprendimus dėl integracijos į Europos Sąjungą, taip pat ir įsipareigojimus priėmė visos aukščiausios šalies institucijos: ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Prezidentūra. Tik va atpirkimo ožiu dabar norima padaryti saugomas teritorijas...

Ilgą laiką valstybės saugomoms teritorijoms nebuvo skiriami reikiami finansiniai ištekliai. Tikroji parama atėjo Lietuvai tapus ES nare. Ši konkreti parama skirta būtent saugomoms teritorijoms tvarkyti ir jos negalima panaudoti nei kaimo, nei vamzdynų plėtrai (nors visoms sritims paramos užtenka). Bet su parama atkeliavo ir pavydas. Na ir norėčiau nuraminti, kad parama tikrai nepriklauso nuo saugomų teritorijų skaičiaus. O saugomų teritorijų ploto padidėjimas ryškiai padidino saugomų teritorijų darbuotojų darbų apimtis, pridėjo naujų funkcijų, bet nei žmogiškieji, nei finansiniai ištekliai, skiriami direkcijoms, tikrai nepadidėjo.

Trumpai apie krizę. Esu viena iš tų, kurie galvoja, kad ši situacija Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, yra neišvengiamai reikalinga. Reikalinga tam, kad atsipeikėtume, kad pasižiūrėtume, kur nuėjome ir kas mūsų laukia netolimoje ateityje, jei nepakeisime mąstymo ir elgesio. Paskutiniu metu vartotojiškumas buvo pasiekęs neregėtus mastus. Visos reklamos tik ir kvietė: pirkit vis naujus daiktus, senus meskit lauk, valgykit, gerkit iki soties ir t.t. Vieno buto, vieno namo neužtenka, reikia kelių... O jei kaimynas brangiai pardavė sklypą ir aš parduosiu, ir gausiu dar daugiau...

Problemos prasideda ne tuomet, kai žmogus saugo savo kraštą, gamtą, o tuomet, kai prekybos centrai tampa aukštesni už maldos namus... Kiekviena krizė pirmiausia prasideda žmogaus prote, nes apskritai viskas prasideda nuo minčių. Kokios mintys, tokie ir darbai, tokie ir mes patys...

Kas laukia vertingiausių Lietuvos teritorijų? Kas laukia Lietuvos visuomenės, kai doras, sąžiningas nieko sau netrokštantis specialistas pasijunta beteisiu Lietuvos piliečiu? Kam dar ant nuospaudos užlipo tie vadinami „saugumiečiai"?

Žinau, kad kiekvienoje situacijoje yra išeitis, tik reikia jos ieškoti bendradarbiaujant, tariantis, diskutuojant, o ne svaidantis nebūtais kaltinimais. Dažniau matyt reikėtų susimąstyti apie tikrąsias Visatos vertybes, visuotinus Visatos dėsnius, apie žmogaus misiją. Atsakyti į klausimą: „kas aš esu?", „kodėl gyvenu šioje Žemėje?" Išeidami iš šios žemės nieko su savimi nepasiimsim, gal tik sukauptas dorybes. Gyvenimas juk gražus ir džiaugsmo kupinas, bet pinigais jis nenuperkamas. Tikrosios vertybės žmogui duodamos veltui, tik reikia mokėtis jomis naudotis ir viskuo dalintis ne tik su artimaisiais, bet ir su visuomene, su tauta. Dar svarbiau nesavanaudiškai tarnauti žmonijai. Tikrasis džiaugsmas patiriamas, tikra laisvė ateina tuomet, kai išmokstama duoti žmonijai, visuomenei, gamtai, kada asmeniniai interesai nėra svarbiausi. Mokykimės iš gamtos. Saulė visiems šviečia vienodai. Paukščiai mus nuolat primena, kad turime sparnus, tad kodėl vis dar ropojame... Kai mums blogai, visi puolame gamtos prieglobstin. Tik nevisi žinome, kaip atrodo tikroji gamta. Ir joje mes dažnai esame tarsi svečiai nemokantys elgtis.

Ar daug žmogui reikia? „Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo – štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save." Akselis Miuntė

Miela Rūta, po tokių Jūsų teiginių kyla dar daugiau klausimų KODĖL?

Ir visai negėda prisipažinti, kad esu įsimylėjusi saugomas teritorijas ir dėl jų išlikimo visa širdimi besistengiančius žmones, dažnai vadinamus šiek tiek trenktais, o dabar jau ir „saugumiečiais", „biurokratėliais", skundikais. Jiems nerūpi materialinis gerbūvis, jie nesivaiko geresnių atlyginimų, jie net ir savo laisvalaikį aukoja vertybių, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsaugai. Visiems jiems linkiu sėkmės prasmingame, bet sunkiame darbe, o Jums, Rūta, linkiu sėkmės Europos Parlamento rinkimuose.

Su Meile, Rūta Baškytė [N.P.: ji yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė].

2009-05-28

Aplinkos ministras legalizuoja savavales statybas

Fotografijoje - vienas iš nelegaliai pastatytų parkomatų Klaipėdos senamiestyje, kurį kovotojai prieš parkomatus 'papuošė' menine instaliacija.

Užuot nubaudus savavalius statytojus, bandoma juos įteisinti atgalinėmis datomis

Prisidarėte bėdų savavališkai statydami? Pažeidėte teisės aktus, reglamentuojančius statybas ir jus pagavo statybų inspektoriai? Nieko tokio, jei pažįstate ministrą, kuris tuos teisės aktus leidžia: paprašysite jo – jis  pataisys, o Jūs liksite švarutėlis.

Istorija paprasta: Klaipėdos m. savivaldybė, įrengdama parkomatus, nesilaikė Statybos techninių reikalavimų (STR-Ų), kuriuos savo įsakymu tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Statybų įstatymu.

O gyventojus, kurie gynėsi nuo į jų kiemus plūstelėjusių automobilių šlagbaumais, vertė praeiti visas tas procedūras. Toks įprastas lietuviškas dvigubas standartas.

Kai tik kreipėmės į apskrities Statybų inspekciją, ta pripažino savivaldybės veiksmus neteisėtas, o statybą – savavalę, nes nebuvo suderinta parkomatų išdėstymo schema, nebuvo šie statiniai pripažinti tinkamais naudoti.

Apskrities Statybų inspekcija pasitikslino raštu Aplinkos ministerijoje, ar tikrai nesilaikyta STR-ų, ir, gavę raštišką patvirtinimą, kad nesilaikyta, surašė savavalė statybos aktą ir davė nurodymą pašalinti trūkumus: „Rinkliavos automatai – nelegalūs statiniai", 15 min., Klaipėda , 2009-05-21.

Savivaldybė užuot tai dariusi, surengė delegaciją pas aplinkos ministrą, kuris, būdamas statybininku, neliko abejingas kito statybininko Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, kuris valdo UAB „Klaipėdos monolitas" akcijų paketą, prašymui ir ... pakeitė STR-ą, parašydamas, kad jis nebegalioja parkomatams. Tai jis padarė 2009 04 30 d. įsakymu Nr. D1-234, kuris buvo paskelbtas 2009-05-07 "Valstybės žiniose". Paskambinus į ministeriją  ir pasakius, kad parkomatas yra aukštesnis, nei 2 metrai, tuoj pat buvo padarytas minėto įsakymo pataisymas iki 2,2 metro aukščio, kad atitiktų jau stovinčius parkomatus.

Manote, kad teisės aktai atgal neveikia?

Klystate. Lietuvoj gal ir neveikia, bet Klaipėdoje ir pas aplinkos ministrą – veikia, žr. straipsnio nuorodą apačioje.

1 pastaba: atkreipkite dėmesį, kaip savivaldybės klerkai sukasi iš situacijos – jie nerašo, kad ministras pakeitė STR-ą, o rašo, kad „išaiškino":

2 pastaba: dabar, remiantis senamiesčiuose ir bet kur miestuose be jokių derinimų ar leidimų galite statyti daiktus, kurių išmatavimai:

„Įrengiami pastoviam ar laikinam naudojimui objektai, kurių matmenys trijų vyraujančių matmenų (aukščio, ilgio ir pločio) objektams neviršija 1,5×1,5×1,5 metro, dviejų vyraujančių matmenų (aukščio ir ilgio ar pločio) objektams – 1,5×3,0 metro ir vieno vyraujančio matmens (aukščio) objektams – 2,20 metro, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo statiniams nustatyti reikalavimai. Vyraujančiais matmenimis laikomi tie objekto matmenys (aukštis, ilgis ar plotis), kurie už kitus (nevyraujančius) objekto matmenis didesni mažiausiai 5 kartus."

Jau ir taip Lietuvos senamiesčiuose tvyro chaosas – vien kelio ženklų, pvz. Klaipėdos senamiestyje yra 10 kart daugiau kvadratiniame metre, nei pvz. Strasbūre, kuris yra labai saugomas kaip urbanistinis ir architektūrinis paminklas. Jau nekalbu apie visu kitus daiktus ir daiktelius,bet kaip ir bet kur pastatytus miestų centruose. Na gal išimtis – Vilaniaus Gedimino prospektas.

Po tokio aplinkos ministro poelgio, beje atlikto pažeidžiant įstatymą, nes toks STR-o pakeitimas turėjo būti suderintas su Kultūros ministerija, miestų centruose dar labiau padidės netvarka.

Rinkliavą „skandina" kaltinimai nelegalumu

Aurelija Kripaitė / Laikraštis „15 minučių" 15 min., Klaipėda , 2009-05-28.

Per dieną užblokuojama apie dvidešimt automobilių. Kad sistema veiktų efektyviau, ketinama pasitelkti dar vieną pareigūnų ekipažą.

Klaipėdoje šių metų pradžios įvestą rinkliavą už automobilių statymą pastaruoju metu trikdo paskleista informacija, jog pinigus surenkantys automatai pastatyti nelegaliai.

Vairuotojai ėmė ignoruoti automatus, o raginimus sumokėti už stovėjimą atremia sakydami, kad šie įrenginiai stovi nelegaliai, todėl ir mokėti nereikia. Tuo įsitikino ir „15min" žurnalistai – trečiadienį prie Naujojo uosto gatvės „užblokuoto" automobilio šeimininkė aiškino, kad pareigūnų veiksmai neturi pagrindo, automatai – nelegalūs, taigi nelegali ir pati rinkliava.

Patys pareigūnai, teigė, kad tokie vairuotojų atsikalbinėjimai jau tampa įprastu reiškiniu ir pažeidėjams kaskart tenka įrodinėti, kad rinkliava – teisėta.

Valdininkai taip pat patvirtino, kad pasklidus žinioms, neva automatai pastatyti neteisėtai, patiriama nuostolių – rinkliavos surenkama kur kas mažiau nei ankstesniais mėnesiais ir taip smarkiai atsiliekama nuo užsibrėžtų planų.

Skaičiuojama, kad iki tol, kol nebuvo paskelbtos žinios, esą automatai – nelegalūs, per dieną vairuotojai sumokėdavo apie 3200 litų. Dabar skaičiuojama, kad į automatus prikrenta apie 2400 Lt per dieną.

„Pareigūnai turėtų būti žymiai atsakingesni skeldami tokius pareiškimus. Taip pat ir Vyriausybės atstovai, kurie išsako vieną dalį, bet neišsako kitos. Tai daro didelę žalą", – sakė vicemerė Judita Simonavičiūtė. Anot jos, jei ir buvo kokių pažeidimų statant automatus, jie bus išspręsti, o pati rinkliava yra teisėta. Be to, atsiskaityti už automobilio statymą galima ir kitais būdais, nebūtinai naudojantis automatais.

Informacija, kad miesto centrinėje dalyje sustatyti automatai – nelegalūs, buvo paviešinta vasario pabaigoje. Taip buvo pareikšta, kai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys patikrino vadinamųjų šių statinių dokumentaciją.

Leidimų nereikėjo?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, sprendžiant klausimą, kuriai statinių kategorijai priskirtini automatai rinkliavai, buvo kreiptasi net į aplinkos ministrą. „Jis išaiškino, kad šis įrenginys nepriskirtinas ne tik nesudėtingiems statiniams – iš esmės jam net netaikomas statybos įstatymas", – sakė G.Pocius. [N.P.: ne išaiškino, o pataisė STR-ą]. Išaiškinta, neva tokie įrengimai prilyginami kelio ženklams. Todėl jie įrengti teisėtai, nepažeidžiant jokių reikalavimų.

Pasak J.Simonavičiūtės, tokie pareiškimai apie automatų nelegalumą smarkiai sutrikdė pačią rinkliavos sistemą. „Jei savivaldybė su atskiromis institucijomis ir bylinėsis – tai jau vidaus reikalas, o už automobilių stovėjimą reikia mokėti", – sakė vicemerė. Tiesa, paklausta, ar bus siekiama kompensacijos už tai, kad buvo sutrukdyta surinkti planuotas pajamas, vicemerė atsakė, kad tokių užmojų nėra.

Stato naujus automatus

Nuo pirmadienio naujų rinkliavos automatų atsiras Melnragėje. Pajūrio zonoje automobilių statymas bus apmokestinamas nuo pat pirmosios vasaros dienos. Po litą dviem valandoms pastatytą automobilį teks mokėti nuo 10 iki 20 val.

Dalį automatų, kur judėjimas ne toks judrus, ketinama perkelti į kitas miesto gatves ir aikšteles.

Pasak „Klaipėdos keleivinio transporto" vadovo Gintaro Neniškio, bus tariamasi su policijos pareigūnais, kad šie skirtų dar vieną ekipažą tvarkai užtikrinti. „Mūsų žmonėms darbas tapo labai sudėtingas – vairuotojai atsisako mokėti, ima ginčytis", – sakė G.Neniškis.

Dabar per dieną užblokuojama dvidešimt automobilių, baudos jų šeimininkams siekia nuo 50 iki 100 Lt.

Surenkama mažiau pinigų

Skaičiuojama, kad iki tol, kol nebuvo paskelbtos žinios, esą automatai – nelegalūs, per dieną vairuotojai sumokėdavo apie 3200 litų. Dabar skaičiuojama, kad į automatus prikrenta apie 2400 Lt per dieną. Nuo užsibrėžto plano atsiliekama maždaug 25 proc.

Tačiau pastebima, kad vis daugiau vairuotojų už stovėjimą sumoka trumposiomis žinutėmis. Tokiu būdu jau sumokėta apie 13 tūkst. Lt.

Teigiama, kad pasklidusios žinios apie „nelegalias" statybas labiausiai paveikė tuos, kurie už automobilio statymą moka monetomis.

Viliamasi, kad pajamos iš rinkliavos padidės, kai į pajūrį atvyks daugiau poilsiautojų.

Įkliuvo anglų įstatymdaviai, ėmę kyšius iš oligarchų už įstatymų pataisas

Revoliucija D.Britanijoje tęsiasi: godulys pakirto ir lordus

N.P.: anglai sugebėjo pagauti savo išrinktuosius, beimančius iš savo oligarchų kyšius už aniems palankias įstatymo pataisas.

Kas pavys ir sustabdys mūsų bradauskus, rutkelytes ir e-masiulius, kurie vidury baltos dienos įžūliausiai prastūminėja antigamtiškas ir antikultūrines bei prieštaraujančias Europos teisei įstatymų pataisas, kurios, prisidengiant statybų kaime supaprastinimu, kartu atveria duris nežabotoms statyboms saugomose ir paveldinėse teritorijose, nes nebereikės nei detaliųjų planų, nei svarstymo su visuomene?

Tik visuomenė gali tokius sustabdyti, jei ryžtingai tars tokiems mankurtiškiems veiksmams „NE" ir „STOP" ir tik labai ryžtingais, panašiais kaip dėl LEO LT išformavimo, veiksmais:

Godulys pakirto britų lordus

Lietuvos Žinios , BNS 2009-05-22

To Didžiojoje Britanijoje dar nebuvo. Praėjus vos kelioms dienoms, kai parlamentinės veiklos išlaidų skandalas privertė atsistatydinti žemųjų parlamento rūmų pirmininką, suterštą garbę stojo ginti ir Lordų rūmai. Dėl įtarimų kyšininkavimu laikinai nušalinti du jų nariai.

Didžiosios Britanijos aukštieji parlamento rūmai nusprendė suspenduoti (N.P.: jei tai padarė vienbalsiai, sic.) du Lordų rūmų narius, kurie sutiko už piniginį atlygį inicijuoti stambiam verslui palankias įstatymų pataisas. Tokios drausmės priemonės imtasi pirmą kartą per 350 nepertraukiamo šios šalies parlamento darbo metų.

Lordų rūmai vieningai pritarė, kad iki dabartinės sesijos pabaigos būtų laikinai nušalinti lordas Peteris Truscottas ir lordas Thomas Tayloras. Nustatyta, kad jie pažeidė taisykles, kurios reikalauja, kad Lordų rūmų nariai "visuomet elgtųsi garbingai". Lordai Peteris Snape'as ir Lewisas Moonie, taip pat įsipainioję į skandalą, atsipirks viešu atsiprašymu.

Susirūpino savo garbe.

Britų dienraštis "The Times" su pasimėgavimu aprašė neįprastą posėdį, per kurį leiboristo Gordono Browno vyriausybės atstovė, Blesdono baronienė Janet Royall, buvo tokia įsitempusi, jog žurnalistui priminė "pamokslaujantį raudonplaukį vabzdį maldininką". Ji siekė visus įtikinti, jog "pataisų už pinigus" skandalas labai pakenkė daugelio Lordų rūmų narių savijautai.

"Raginu Rūmus pasinaudoti šia akimirka! - ragino J.Royall. - Šių rūmų nariai ėjo pas mane ir pasakojo, į ką visa tai panašu, kai juos piktai apšaukia gatvėje, o jų sutuoktiniai vengia rodytis savo bendruomenei, baimindamiesi to, ką gali pasakyti žmonės."

N.P.: čia citata iš kito šaltinio (Du Britanijos lordai suspenduoti dėl „pataisų už pinigus" skandalo Alfa.lt 2009-05-21 10:39 BNS): „Šiandien mūsų parlamentui ir demokratijai yra juoda valanda. Parlamento autoritetas sumenko, parlamentarų reputacija smuko, žmonių pasitikėjimas parlamentu ir parlamentarais nugrimzdo lyg akmuo", - pareiškė leiboristų lyderė Lordų Rūmuose baronienė Janet Royall.

Paskutinis Lordų Rūmų narys, nubaustas suspendavimu, buvo vikontas Savile'as (). Tokią nemalonę 1642 metais jis užsitraukė už tai, kad Angliją krėtusio pilietinio karo metais palaikė karaliaus Karolio I pusę.

Pero suspendavimas yra toks negirdėtas daiktas, kad Lordų Rūmų privilegijų komitetas net kreipėsi į ekspertus su prašymu išaiškinti, ar tai apskritai įmanoma."

Tikėtina, kad jausmingą J.Royall reakciją galėjo nulemti ir tai, jog jai reikėjo gelbėti ne tik Lordų rūmų, bet ir savo partijos garbę. Visi keturi į skandalą įsivėlę perai, apie kurių polinkį už pinigus pardavinėti savo balsus sausio mėnesį pranešė savaitraštis "Sunday Times", yra Leiboristų partijos nariai.

Drebėjimas Bendruomenių rūmuose

Istorinis Lordų rūmų, neturinčių teisės visiškai pašalinti savo narių, sprendimas priimtas tokiu metu, kai su rimtais nemalonumais susiduria ir žemesnieji parlamento rūmai. Juos vis labiau krečia skandalas dėl piktnaudžiavimo parlamentinės veiklos išlaidų kompensavimo tvarka.

Pirmąja skandalo auka tapo Bendruomenių rūmų pirmininkas Michaelas Martinas. Pasekti jo pavyzdžiu ir atsistatydinti taip pat nusprendė konservatorių deputatas Peteris Viggersas. Jis nešlovę užsitraukė bandymu susigrąžinti 1600 svarų sterlingų (apie 6 300 litų) mokesčių mokėtojų pinigų už įsirengtą plūduriuojančią "salelę antims". Šį medinį statinį P.Viggersas įsigijo tvenkiniui prie savo namų Hampšyre, pietinėje Anglijoje, papuošti.

"Kalbėjausi su juo praėjusį vakarą ir pasakiau: turi nedelsdamas paskelbti apie savo atsistatydinimą arba pašalinsiu tave iš konservatorių gretų. Jis iškart pareiškė atsistatydinsiantis", - sakė Konservatorių partijos pirmininkas Davidas Cameronas. Jis pažadėjo partijos viduje ištirti visus galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Reformos ne už kalnų?

Smukęs abiejų Didžiosios Britanijos rūmų prestižas sudarė prielaidas rastis garsioms kalboms apie būtinybę vykdyti skubias reformas. Pasak dienraščio "The Guardian", vieni svarbiausių pakeitimų, kuriuos premjerui G.Brownui siūlo "modernizuotojų" stovykla jo vadovaujamoje vyriausybėje, yra visuotinis referendumas Bendruomenių rūmų rinkimų reformos klausimu, renkami Lordų rūmai, politinių partijų finansavimo apribojimai bei geresnės kandidatų į parlamentą sistemos kūrimas.

Šie ir kiti pasiūlymai konservatyviausiems britams, ko gero, gali sukelti lengvą šoką. Vis dėlto šalyje pastaruoju metu tvyranti įtampa baigia sukurti radikalioms reformoms palankią atmosferą. Manoma, kad pirmieji ryžtingesni žingsniai šia kryptimi gali būti žengti jau po Europos Parlamento rinkimų, kurie Didžiojoje Britanijoje rengiami birželio 4 dieną.

N.P.: Po visų šitų skandalų numatomas ir toks naujos atsiskaitymų tvarkos papildymas Didžiojoje Britanijoje, kuris labai praverstų ir mums: išsamios išklotinės apie kiekvieno parlamentaro išlaidas bus kas tris mėnesius skelbiamos internete, o išlaidas tvirtins parlamentui nepriklausanti speciali audito komisija.

Reakcija į R.Rutkelytės išpuolius: grasinama boikotuoti TS-LKD kandidatus į EP

Kokia gėda mums, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionyms demokratams:

Algirdas Knystautas balsas.lt 2009.05.26 09:48

Net atsilošiau, delfi.lt perskaitęs energingos humanitarinių mokslų daktarės Seimo narės konservatorės R.Rutkelytės straipsnį. Su graudžiu pavadinimu. "Saugomos teritorijos: sodybų tuštėjimo metas". Jame viskas – literatūra, statistika, "paprastų" (kaip rašo autorė) žmonių vargai ir kančios.

Kas gali būti maloniau gamtosaugininkui, kaip visai netikėta p.Rutkelytės pranešama žinia – mes visi gyvename rezervate. Tas rezervatas vadinasi Lietuva. Joje, autorės žiniomis, 95-98% žemės ploto yra rezervatas. Tai ko dabar mus puola nelemtoji Europos Sąjunga? Aiškina, jog mes neturime pakankamai saugomų teritorijų? Tegu atvažiuoja ir pamato. Manau, p.Rutkelytė pati jiems tą "rezervatą" parodys. Parodys išdraskytus miškus, sunaikintas kertines buveines, gąsdinantį mastą įgaunančius kirtimus. Tik bijau, jog neįtikins. Nebent aklųjų delegacija atvyks.

Turint galvoje, jog Seimas lengva ranka nesiskaito ir su Konstitucinio teismo sprendimais, p.Rutkelytės kelias bus tikrai ne per kopas. Tik pažvelkite, kas pas mus darosi. Autorės teigimu, 800.000 Lietuvos gyventojų nenori, kad gamta būtų saugoma. Pavydėtina statistika. Jie, mat, priklauso privačių miškų savininkų, investuotojų ir žemės vystytojų (?) kastoms. Naujas, visiškai neaiškus humanitarės gamtosauginis terminas. Kuris raiškiai skamba, kaip žemės "naikintojų". Kokiu būdu politikė siūlo "vystyti" žemę? Ar ji jau tokia bloga?

Be to, pažymi p.Rutkelytė, LR saugomų teritorijų įstatymas pažeidžia LR Konstituciją , stabdo krašto ekonominį vystymąsi (t.y. vystykimės kaip norime, kas mums ta gamta). O saugomos teritorijos, autorės teigimu, nėra nei vertingos, nei turi saugotinos vertės objektų. Štai taip, aiškiai, paprastai.

p.Rutkelytei galima būtų pasiūlyti daug efektyvesnį veiklos būdą – teikti Seimui svarstyti pasiūlymą išstoti iš Europos Sąjungos. Tada mes, laisvi ir nevaržomi lietuviai – jau ne baudžiauninkai - galėsime ramiai sunaikinti savo gamtos likučius. Niekas mūsų nevaržys,. Net Kinija, šį "procesą" jau seniai įvykdžiusi. Pradedant kolektyviniu žvirblių naikinimu ir baigiant pandų dirbtiniu apsėklinimu.

Terorizmas, nors ir žaliasis, vis tiek terorizmas – teigia autorė. Didžiulės nesavanaudiškų piliečių pastangos išsaugoti Lietuvos tautinį paveldą yra terorizmas. Ką čia bepridėti? O ES, gana dosniai remdama šalies ūkininkus, lietuvius paverčia "baudžiauninkais".

Paanalizavus panašų rašinį, visiškai aišku, kur mus veda p.Rutkelytė. Atsikrenkšdama ES direktyvomis, autorė savyje randa jėgų begėdiškai vadinti saugomų teritorijų tarnybą "Vilku". Kuris suvalgys 800.000 raudonkepuraičių. Kitos išeities nėra. Nelaimingieji miškų savininkai ir kiti žemės "vystytojai" pakliūva tam "Vilkui" į nasrus. Reikia manyti, žiauriai principingos   politikės ir puikios gamtosaugininkės vadovaujamai VSST. Tada, p. Rutkelyte, naudokite žodį "vilkė".

Seimo narei Konstitucinio teismo sprendimai taip pat nė motais. Siūlyčiau Seimui po Lietuvos išstojimo iš ES panaikinti ir šią niekam nereikalingą instituciją. P.Rutkelytė susitvarkys pati. Juolab jai padeda Konstitucija (ne Konstitucinis teismas), ir ji gali įžūliai (švelniai tariant) vadinti Lietuvos žmones vergais. Vilko, t.y. gamtosaugos vergais.

Jau tuoj pat po šio rašinio pasirodymo delfi.lt prasidėjo aktyvus keitimasis informacija tarp gamtosaugininkų. Viena idėjų – visomis įmanomomis priemonėmis per birželio 7 d. rinkimus boikotuoti konservatorių kandidatus į Europos parlamentą. Manau, kad tai būtų teisingas sprendimas, jei ši partija turi narių, dėl pinigų pasiruošusių begėdiškai aukoti mūsų tautinį paveldą.