N.P.: Klaipėdoje yra ne tik uosto, bet yra ir kultūros elementų. Tiesa, kultūrai, ypač klasikinei sunku atsilaikyti prieš Leo Lt turčių sukeltą išpardavimų malstremą (milžiniškas vandens sūkurys prie Norvegijos fiordų, įtraukiantis ir paskandinantis mažesnes valtis).
Bet ar tik VP Market'o vadai dėl to kalti? Apie tai – kultūrinis vaizdelis iš kritikės varpinės.
Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus - prieš "Jamam"
VE 2009-05-12 Nika AUKŠTAITYTĖ
Akcijos pavadinimas "Jamam" man asocijuojasi su rusišku žodžiu "jama", kuris reiškia duobę. Arba anglišku "jam" - spūstis, sangrūda, o šnekamojoje kalboje - paprasčiausiai bėda.
Aišku, akcijos planuotojai, programuodami žmones nakčiai prekybos centre, orientavosi į slengo asociacijų lauką, tuo lyg ir nusakydami savo tikslinę grupę: treninguoti kaimo ar miesto saulėnai.
Tačiau Klaipėdoje tą vakarą išsilaipino kylanti Europos operų salių žvaigždė Nomeda Kazlauskaitė- Kazlaus ir metė gelbėjimosi ratą tiems, kurie nenorėjo pakliūti į duobę ar tikrą bėdą. Drąsiai galima sakyti, kad tokio lygio koncerto Klaipėdoje per pastaruosius metus nėra buvę. N. Kazlauskaitė-Kazlaus su tenoru iš Ispanijos Oscar Marin dosniai dalijosi ir talentu, ir dvasios šiluma. Šis koncertas - įvykis Klaipėdos muzikiniame gyvenime dar ir todėl, kad specialiai į jį vyko žmonės ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir iš sostinės.
Tai rodo, kad iš liaudies operos (jos irstančiame pastate gyvuoja Klaipėdos muzikinis teatras) Lietuvos Vakarai jau seniai išaugo ir subrendo tikram muzikos menui. Tokiame kontekste visiškai kitaip atrodo teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės idėja ir ryžtas įkūnyti Klaipėdoje naujo operos teatro viziją. Nebijokim apie naujus teatrus kalbėti ir per krizę - baisiau yra prarasti talentus. Lietuviškus talentus, paliekančius Lietuvą, potencialius teatrų lankytojus, traukiančius į "Jamam" akcijas ar į arenas klausytis kirkorovų. Juo labiau kad nežinia dar kiek metų ir talentingoji Klaipėdos dramos teatro trupė neturės savo vietos po saule: suskilęs senasis pastatas reanimuojamas labai vangiai. Teatras kaip kokiais viduramžiais su visa manta vis kraustosi iš vienos scenos į kitą.
N. Kazlauskaitės-Kazlaus koncertas Klaipėdoje galėjo būti ir tikra dvasinė atsvara "jamimui". Bet panašu, kad netapo. Nes, žinia, madas, kur vakarais vaikščioti, diktuoja valdžią turintys. Beje, uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos muzikiniam vadovaujant A. Žigaitytei-Nekrošienei, į teatrą buvo užsukęs gal tik kartą. Jo, matyt, skonis ir poreikiai kitokie. Todėl jis atsisako būsimam teatrui skirti žemės. Logiška: kam plėtoti tai, kas jam asmeniškai neaktualu. O štai prekybos centrui pačiame miesto vidury vietos daug radosi. Klaipėdos valdžios polinkiai aiškūs. Nemuzikiniai. Ne tokie, kaip legendinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, kurio pastangomis proletariškame uostamiestyje radosi ir ta pati liaudies opera, ir Dramos teatras, ir Jūrų muziejus. Prie Taraškevičiaus teatrai griūva. Užtat net vietoje istorinių pastatų centrinėje miesto gatvėje kyla prekybos centrai, o senamiesčio pasididžiavimą - fachverkinius sandėlius - baigia užgožti gigantomaniški, karstus primenantys statiniai.
Žinia, kaip elgiasi karalius, taip elgiasi ir jo dvaras. A. Žigaitytė-Nekrošienė per pirmąją savo "kadenciją" dar bandė ugdyti Klaipėdos valdžios muzikinį skonį: į kiekvieną renginį kviesdavo merą ir jo svitą, palikdama jiems visą geriausią eilę parteryje. Deja, ta eilė gėdingai badydavo akis žiojėjančia tuštuma. Niekada toje garsiojoje eilėje nesu mačiusi ir freilinos - Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės ar jos globėjos Nijolės Laužikienės, vadinamos Klaipėdos kultūros motina.
Niekaip negaliu pamiršti vieno įsimintino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus organizuoto renginio - Kultūros dienos minėjimo. Ta proga uostamiesčio kultūros juodadarbiai buvo sukviesti į Žvejų rūmų fojė (!), kur į juos kreipėsi garsusis "gliukas" Benas Šarka: "Nu, rabotniki kultury, trachnem po sto gram samoj dešiovoj v mire vodki." Juodadarbiai žvalgėsi sutrikę viens į kitą. Šypsojosi tik du asmenys: Klaipėdos meras ir jo freilina Goda.
Matyt, ir šį šeštadienį jie šypsojosi. Tik ne Klaipėdos muzikiniame teatre. Galbūt dalyvavo akcijoje "Jamam" ar kitame liaudies masėms skirtame renginyje.
Nu, rabotniki kultury, trachnem po sto gram samoj dešiovoj v mire vodki..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą