2009-05-29

Klaipėdos valdininkai ypač neapkenčia teatro

Klaipėdoje nėra kultūros

Nika AUKŠTAITYTĖ VE 2009-05-29

Drastiškas teiginys? Jums taip neatrodo? Man, tiesą sakant, irgi. Tačiau taip atrodo Klaipėdą valdantiems. Pabandysiu tai įrodyti.

Žinia, kiekvieno miesto plėtros gaires, koncepciją, viziją formuoja demokratiškai išrinkta taryba. Savivaldybės administracijai atitenka tik tarybos jau parengtų užduočių ir tikslų įgyvendintojos vaidmuo. Kas gi Klaipėdos miesto taryboje formuoja ir dabartinį ir ateities uostamiesčio kultūros veidą? Panašu, kad niekas.

Klaipėda yra, matyt, vienintelė savivaldybė Lietuvoje, Taryboje neturinti Kultūros komiteto. Toks atradimas man buvo netikėtas, nes net ir norėdama pasidalinti mintimis apie Klaipėdos kultūros plėtrą ir problemas, neturėčiau su kuo. Net mano mažiukai gimtieji Molėtai tokį komitetą, be abejo, turi. Jau nekalbu apie didžiuosius Lietuvos miestus.

Kam gi yra atitekusi kultūros politikos formavimo funkcija Klaipėdos miesto taryboje? Permetu akimis savivaldybės tinklalapį ir apsistoju ties Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetu, nes, mano supratimu, kultūra tikrai gali ugdyti žmogų. Ypač jauną. Deja, pasirodo, suklydau: ugdymas Klaipėdoje nuo kultūros atskirtas - šis komitetas neturi nieko bendro su kultūra. Nors paprastai kituose Lietuvos miestuose yra būtent kultūros, švietimo ir mokslo komitetai.

Tikrinu kitus komitetus ir, pasirodo, už kultūrą yra atsakingas ... Socialinių reikalų komitetas, kaip ir dera tokiam komitetui, vadovaujamas veterinaro Valerijono Bernoto. Ką gi, žmogaus galimybės yra beribės. Nors aš asmeniškai, nebūdama veterinaru, arklio tikrai neoperuočiau. Bet čia gal kitur šuo pakastas: gal "Tvarkos ir teisingumo" partijai Klaipėdoje yra patikėta ypatinga misija. Nes vicemeras Benas Šimkus, atsakingas už kultūrą, yra irgi šios tvarkingos partijos narys, tvarkingai vykdantis jam mero Rimanto Taraškevičiaus patikėtą reprezentavimo funkciją.

Visiškai pritariu mero pasirinkimui: tik tokio inteligentiško veido žmogus gali atstovauti vietos savivaldai įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Kadangi jis - buvęs milicininkas, kitaip tariant, pareigos žmogus, jam patikėtą barą aria labai nuoširdžiai: suplūkęs vos spėja lakstyti iš vienos "priemonės" į kitą.

Kas gi įgyvendina šių nuoširdžių tvarkiečių formuojamą kultūros politiką? Atsakymas į šį klausimą, manau, viską paaiškins: Socialinis departamentas, vadovaujamas Nijolės Laužikienės. Puikiai suvokiu, kad valdininkei, penkiolika metų dirbusiai savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, aukščiau aprašytieji patarėjai nereikalingi. Bet tokia situacija yra nedemokratiška - ne valdininkas turi mieste formuoti kultūrą pagal savo kurpalį, o tarybos Kultūros komitetas, kuris ir atspindi miestiečių interesus.

Kadangi jau aišku, kad nežinia, kas formuoja kultūros koncepciją, tai tokia situacija direktorei yra labai paranki: viena bėda mieste mažiau - nėra kultūros ir nereikia. Todėl vietoje sistemingos kultūros plėtros Klaipėdoje tėra pavienės jos apraiškos, įsiplieskiančios kaip malšinamos liepsnos pliūpsniai.

Ypatingą neapykantą valdininkai jaučia teatrui. Kaip kitaip pavadinsi "Aušros" teatro naikinimą, atimant vienus namus po kitų? Ar apskritai išliks klajojančiu virtęs Klaipėdos dramos teatras, kai prestižinė Klaipėdos koncertų salė jam vis kelia salės nuomos kainas lyg kokiam klestinčiam uabui?

Kam ta salė apskritai skirta, jeigu ji lygiai taip pat yra neįkandama talentingajam Linui Švirinui, subūrusiam muzikuojančius vaikus bei paauglius ir pastačiusiam roko operą "Eglė žalčių karalienė"? Beje, Muzikiniame teatre jau keturis kartus parodytas spektaklis neturi lygių tarp paauglių moksleivių: visi spektakliai buvo anšlaginiai, o moksleiviai jį stebėjo ne tik kaip žiūrovai, bet ir analizavo, rašė interpretacijas. Klaipėdos koncertų salė šios muzikos studijos finansines galimybes nuomuoti salę vertina taip pat aukštai, kaip kokios uosto kompanijos, švenčiančios savo gimtadienį kultūringoje vietoje.

Tiek L. Švirinui, tiek "Aušros" teatrui yra mažų mažiausiai skaudu, kad darbas su sunkiausia prie kultūros priviliojama visuomenes grupe - paaugliais - Klaipėdos valdininkų yra visiškai nevertinamas. Juk Koncertų salė pati sau nuostatų nesirašo, ji tik vykdo jai Liepų g. 11 suformuotus uždavinius... Uždavinius, kuriuos formuoja veterinaras ir buvęs milicininkas.

Galiu suprasti Klaipėdos valdininkus, kodėl jiems nepatinka kultūra. Kurti gali tik laisvas, nelenkiantis nugaros prie savivaldybės kabinetų žmogus. O toks neparankus, nes - nevaldomas, nes - turintis savo nuomonę, gal net pavojingas - tą nuomonę išsakantis per savo kūrybą. Ir nepaperkamas projektinėmis lėšomis.

Kas duoda daugiau naudos Klaipėdai: ar studija "Grock", ar Mildos Laužikaitės organizuojama konferencija abrakadabrišku pavadinimu "Neužšąlanti kultūra 2008. Festivaliai: kūrybiškumo ir miestų plėtros sandūros", kuriame pranešimą skaito jos mama Nijolė Laužikienė?

1 komentaras:

Unknown rašė...

Ir tokie dalykai dedasi, kai mieste yra menų fakultetas, ir tiek kuriančių menyninkų, ką tada iš vis kalbėt apie provinciją, ten kultūrą savo rankose turi buvę zootechnikai, vetrerinarai, pedagogai jie savaip imterpretuoja savo sampratą, truputį pajuda ir sėdi, nuo algos iki algos, patogu ir darbas nuo namų netoli. Niekas nevyksta, visiems ramu. O jei prie 18 metų būt didesnės investicijos kultųrai, kaip manote, ar būt šiandienai toks nusikalstamumas, ar reikėtų tiek lėšų skirt antraeiliams nereikšmingiems iš pažiūros dalykams, ar būt toks, pagaliau, ekonominis nuosmukis? Ko gero tai sistema, ar viena sistemos plano dalių- kultūra nereikalinga, ji daro žmogų laisvą. Ką galite pasiūlyt jaunimui apart narko dilerių kurie gerai, didžiule energija skverbiasi su savo produkcija į jaunimą, nuodydamą jo samonę, sako, policija blogai dirba, blogai gaudo. Ar marą galima pažabot? Jis savo atsirieks. Nedrįstu teigti, kad ,,traukinys" šiuo atveju išvažiavo, bet pavyt jį bus sunku.