Išsamus straipsnis apie šiuolaikinius tinklaraščius

Taisyklė: žinomi žmonės savo internetinius dienoraščius – blogus paprastai pavadina savo pavardėmis.

XXI a. dienoraščiai – apnuogintos sielos

Rūta Stankevičiūtė Kauno diena, 2009-04-25

Visais laikais žmonės mėgo rašyti dienoraščius, kuriuos nuo svetimų akių slėpdavo po lova. Dabar dienoraštis, persikėlęs į internetą ir gavęs tinklaraščio vardą, tapo viešas.

Upė, kurios neužtvenksi

Dar neseniai tik informacinių technologijų asams suprantamas internetas jau atėjo kone į kiekvienus namus. Ten skaitome naujienas, ieškome receptų, bendraujame su draugais, o vis dažnesnis ryžtasi rašyti ir viešą dienoraštį. Senosiose demokratijose įsitvirtinę vadinamieji blogai jau tampa ir mūsų gyvenimo dalimi. Perskaitę laikraščius, panaršę mėgstamuose naujienų portaluose, kitokios, dažnai netikėtos, nuomonės ieškome tinklaraščiuose.

"Šios upės neužtvenksime. Galime tik stebėti, kaip tinklaraščiai veržiasi į mūsų gyvenimą arba ir patys ten dalyvauti", – pripažįsta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis.

Jis konstatuoja: prasidėjo didžioji demokratijos šventė, kurią kai kurie galbūt pavadintų demokratijos orgija – išaušo pilietinės žurnalistikos rytas, kai visuomenę jau informuoja ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir paprasti piliečiai.

"Neliko jokių informacijos filtrų. Išgyvename vaikiško džiaugsmo periodą, mėgaujamės niekieno netikrinta, subjektyvia informacija, nes iki šiol tokios niekur nebuvo", – pastebi Ž.Pečiulis.

Rašo, nes turi ką pasakyti

Kas tris sekundes viename iš pasaulyje esančių tinklaraščių atsiranda naujas įrašas. Vien Lietuvoje specialiose svetainėse su ketinimais rašyti savo dienoraštį yra užsiregistravę apie 60 tūkst. žmonių, o veikiančiais laikomi apie tūkstantis tinklaraščių. Kol kas daugiausia interneto dienoraščių rašo informacinių technologijų, rinkodaros ir reklamos specialistai, bet vis rimtesnes pozicijas užima ir finansų, ekonomikos, politikos, kultūros temas nagrinėjantys autoriai.

Sėkmingo tinklaraščio šeimininkas paprastai yra kurios nors vienos srities labai geras specialistas, jis žino daugiau už kitus ir dėl to yra įdomus. Ko gero, profesionalus virėjas ar vertybinių popierių specialistas savo srities aktualijas gali analizuoti kur kas giliau, negu tik kartais tomis temomis rašantis žurnalistas.

Žiniasklaidos ekspertas Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad visuomenės informavimo priemonės kuo toliau, tuo labiau taps personifikuotos ir mes rinksimės tuos asmenraštininkus, kuriais tikėsime ir kurie mums atrodys įdomūs.

"Populiariausi tie dienoraštininkai, kurie tikrai turi ką pasakyti, kurie yra savo srities asai. Be to, reikšmingas ir periodiškumas – svarbu kuo dažniau atnaujinti informaciją", – pastebi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius Aurimas Radkevičius.

Iškovojo žurnalistų teises

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad interneto tinklaraščių autoriai gali būti prilyginti žurnalistams. Bylą teismas nagrinėjo po to, kai tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius apskundė Seimą, nesutikusį jam suteikti akreditacijos – analizuoti Seimo darbą savo tinklaraštyje. Teismo sprendime rašoma, kad akreditacija gali būti suteikta tokiam tinklaraštininkui, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą bei kurią pats panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas.

"Teismas surado saliamonišką sprendimą, patenkino naujos žiniasklaidos rūšies interesus ir suteikė įrankius valstybės institucijoms, kurios teikia akreditacijas", – mano bylą prieš Seimą laimėjęs L.Ulevičius.

Netrukus po teismo sprendimo aiškią poziciją tinklaraštininkų atžvilgiu pateikė Vyriausybė. Pagal naująsias taisykles interneto tinklaraščių kūrėjai, rašantys apie politiką, turi teisę gauti akreditaciją prie Vyriausybės.

"Toks teismo sprendimas yra precedentas. Nuo šiol kiekvienas tinklaraščio autorius galės prašyti akreditacijos prie valstybinių įstaigų, – konstatuoja Ž.Pečiulis. – Įdomu, kaip viskas atrodys, jeigu šimtai tinklaraštininkų pateiks tokius prašymus. Seime net nėra tiek patalpų, kad visi norintieji galėtų stebėti posėdžius."

Teisės be pareigų?

Žurnalistus kausto įvairios taisyklės, kuriose nustatyta, kaip turi būti rengiama informacija. Tuo tarpu toje pačioje informavimo erdvėje dalyvaujančių tinklaraščių autorių atsakyti už pateiktos informacijos tikslumą neįpareigoja niekas.

"Neįpareigojo iki šiol, – konstatuoja naujienų agentūros BNS direktorius ir vyriausiasis redaktorius Artūras Račas. – Prilygindamas tinklaraščių autorius žurnalistams teismas ne tik suteikė teisę jiems akredituotis ir prieiti prie dokumentų. Nuo šiol tinklaraštininkai, kurie norės tapti žurnalistais, turės tas pačias pareigas, kurios numatytos Visuomenės informavimo įstatyme bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse."

Šie dokumentai įpareigoja žurnalistus pateikti teisingus faktus, atskirti juos nuo nuomonių, paisyti nepilnamečių apsaugos, teisės į paneigimą ir kitų reikalavimų. Šių "žaidimo taisyklių" nuo šiol viešojoje erdvėje turės laikytis ir tinklaraščių autoriai.

"Jei tinklaraštininkams galios tokios pačios taisyklės, interneto erdvė išsivalys nuo tinklaraščių, kurių autoriai rašo visiškai nejausdami atsakomybės. Jie viešai kalbėti taip neišdrįstų, kaip jie parašo", – įsitikinęs A.Račas.

Populiarūs, nes neasmeniški

Interneto dienoraščiai, kurių autoriai pasakoja, ką valgė pusryčiams, o vėliau – vakarienei, visuomenei nėra įdomūs, rodo statistika. Tokie asmenraščiai įdomūs nebent juos rašančiųjų draugams ir šeimos nariams arba kai apie tokius dalykus pasakoja viešas asmuo. Lietuviškų tinklaraščių reitingus skelbiančio "blogologas.lt" duomenimis, labiausiai skaitomas yra interneto ir technologijų temas analizuojantis interneto dienoraštis "nežinau.lt".

"Rašau tik apie tai, apie ką žmonės diskutuoja, kas jiems šiandien aktualu, turbūt todėl ir skaito", – sėkmės receptą atskleidžia "nežinau.lt" autorius Džiugas Paršonis. Daugiau kaip 6 tūkst. įrašų parengęs tinklaraštininkas dirba reklamos agentūroje, o tinklaraštyje rašo apie technologijas, nes jomis domisi nuo vaikystės.

Antroje vietoje – perpus mažiau prenumeratorių (apie 2,1 tūkst.) turintis reklamos ir rinkodaros blogas "Žudyk Reklamą". Populiariosios psichologijos, laisvalaikio ir madų temomis rašančio "Café Blogas" autorius – trečioje vietoje.

Toliau pagal prenumeratorių skaičių tinklaraščiai išsidėstę taip: "Ežiukas Vilniuje" (urbanistika, architektūra), Karolis Pocius (asmeninis, technika), "blogasantdurniaus" (asmeninis), "Internetinė rinkodara", "Radiocool" (technologijos), "Dievų žiniasklaida" (politika, žiniasklaida) ir Artūro Račo blogas, kuriame rašoma apie politiką ir visuomenės aktualijas.

Profesorius Ž.Pečiulis, save vadinantis tradicinės žiniasklaidos šalininku, profesionaliausiais laiko A.Račo, Sauliaus Stomos ir "nežinau.lt" tinklaraščius. A.Radkevičiui įdomiausias – "ekoblogas", kuriame pateikiama informacijos apie ekologines iniciatyvas ir produktus. "Dievų žiniasklaidos" tinklaraštyje VU dėstytojas ieško informacijos apie žiniasklaidos tendencijas. A.Račas atkreipia dėmesį į Simono Bartkaus tinklaraštį apie aviaciją, literatūrinius blogus – "Ligi dangaus" ir "Pink city".

Naujas įrankis politikams

Premjeras Andrius Kubilius, ūkio ministras Dainius Kreivys, politikai Artūras Zuokas, Naglis Puteikis – visi jie rašo interneto dienoraščius.

"Viena priežasčių, kodėl nusprendžiau rašyti, yra savidisciplina. Rašymas padeda man sutvarkyti mintis, disciplinuoja mąstymą", – sako A.Kubilius ir priduria, kad tinklaraštis kartu yra ir puiki priemonė tiesiogiai bei atvirai bendrauti su žmonėmis. Vieną įrašą tinklaraščiui premjeras parengia per 10–15 min., dažniausiai vakarais arba savaitgaliais. Anksčiau po kelis įrašus per savaitę parengdavęs premjeras dabar šiam pomėgiui skiria mažiau laiko.

Paklaustas, ar tinklaraštyje rašo kaip pilietis A.Kubilius, ar kaip premjeras A.Kubilius, politikas atsakė, kad interneto erdvėje jis – pilietis, fizikas, mėgstantis dviračius ir šiuo metu premjeru dirbantis žmogus.

Rūpestingai savo tinklaraščiu rūpinasi politikas Naglis Puteikis. Jo nuomone, tinklaraščio rašymas yra sudėtinė politiko gyvenimo dalis. Aštrios kritikos kolegoms politikams negailintis N.Puteikis gailisi, kad iki šiol nedrįso kritikuoti Prezidento.

"Tai, kad nedrįsau kritikuoti Valdo Adamkaus, yra tragedija, absurdas. Politinis elitas susitarė nekritikuoti Prezidento, nors pasaulyje visur įprasta kritikuoti ir aukščiausius valstybės vadovus", – sako N.Puteikis ir žada naujajam prezidentui kritikos negailėti.

Laiką, kurį skiria tinklaraščiui rašyti, N.Puteikis vadina iš šeimos atimtu laiku: "Kartais pavyzdžiu tokiems kaip A.Račas, kuris rašo dvidešimt kartų greičiau negu aš. Man rašyti sunkiau, nes neturiu tokių įgūdžių, bet stengiuosi."

Žurnalistams darbo liks

Moderniosios žiniasklaidos apologetai perspėja, kad profesionalių žurnalistų paslaugų visuomenei ateityje gali nebereikėti, nes įvairios informacijos galima rasti tinklaraščiuose ir kitose interneto erdvėse. Esą atėjo laikai, kai informaciją kuria ir platina patys skaitytojai.

"Jeigu pasikliausime tik tinklaraščių autoriais, vieną dieną galime likti be informacijos, nes jie neturi įsipareigojimo nuolat informuoti visuomenę. Galbūt jiems bus sunkus pirmadienis, tingėsis ar bus per geras, ar per blogas oras, kad kažką rašytų", – svarsto Ž.Pečiulis. Be to, anot profesoriaus, visuomenei patinka pašildytas ir sukramtytas maistas, tai yra žurnalistų apdorota ir objektyvi informacija.

A.Račas atkreipia dėmesį į ribotus tinklaraštininkų išteklius: interneto dienoraštyje įrašą rengia vos vienas žmogus, o naujienų portalų ir laikraščių redakcijos turi didžiules redakcijas profesionalių žurnalistų. Esą vadinamieji blogeriai neturi tikslo pakeisti žurnalistų, priešingai – jie rašo apie tai, į ką dėmesio neatkreipia tradicinė žiniasklaida, skiria dėmesio smulkmenoms.

"Rašau apie neskaidrius viešųjų pirkimų konkursus, nes noriu, kad mano į biudžetą sumokėti pinigai būtų panaudoti efektyviai. Rašydamas apie tai, ką dabar daro V.Tomkus ir "Respublika", noriu pasakyti, kad nesu toks žurnalistas ir man tokia žiniasklaida nepriimtina. Ginu save", – sakė A.Račas ir pridūrė, kad tinklaraštis visų pirma jam yra laisvalaikis.

Tinklaraščiai sudaro terpę bendrauti ir socializuotis įvairių interesų turintiems žmonėms, kurie rūpimais klausimais žiniasklaida domisi retai vien dėl per mažos auditorijos. Gydytojai, bibliotekininkai, mamos, aviacijos entuziastai – visi jie šiandien turi dideles galimybes bendrauti su bendraminčiais internete.

--------------------------------------------------------------------------------

Daugiausia prenumeratorių turintys tinklaraščiai

1. nežinau.lt (internetas, technologijos)

2. Žudyk Reklamą (reklama, rinkodara)

3. Café Blogas (populiarioji psichologija, laisvalaikis, mados)

4. Ežiukas Vilniuje (urbanistika, architektūra)

5. Karolis Pocius (asmeninis, technika)

6. blogasantdurniaus (asmeninis)

7. Internetinė rinkodara

8. Radiocool (technologijos)

9. Dievų žiniasklaida (politika, žiniasklaida)

10. Artūro Račo blogas (politika, visuomenės aktualijos)

Šaltinis: blogologas.lt

--------------------------------------------------------------------------------

Žiniasklaidos ekspertas Rytis Juozapavičius

Žmonės yra labai nusivylę tradicine žiniasklaida. Turime keletą nacionalinių dienraščių, kurie tikrovę haliucinuoja, yra labai tendencingi ir angažuoti. Tarkime, "Respublikos" grupės leidinių rašiniai arba "Lietuvos ryto" – ten tiek daug melo ir tiek daug netikslaus kalbėjimo, kad tuos laikraščius skaitydamas nesupranti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Panašus jausmas žmones apima ir žiūrint kai kurias populiarias televizijos laidas: rinkimus ir visą politinį gyvenimą pateikia kaip žirgų lenktynes – svarbu tik tai, kas atbėgs pirmas, o ne kokia to prasmė? Pasakojimas apie šalies biudžeto svarstymą telpa į dvi minutes... Pataikaujant įsivaizduojamosios tamsių žmonių masės skoniui visuomenės gyvenimas nušviečiamas kuo vulgariau ir primityviau. Pasiilgę žinių, gilesnės analizės, žmonės pradeda ieškoti informacijos internete ir suranda tinklaraščius, kuriuos rašo protingi, išsilavinę žmonės. Vertinu Artūro Račo ir Aurelijaus Katkevičiaus tinklaraščius ir daugelio jaunųjų blogerių puslapiuose randu nuostabių dalykų. Jie yra skirti tiems, kuriems negana delfi.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, nors šie portalai siūlo man pakankamą nuomonių įvairovę. Pavyzdžiui, A.Račo ir A.Katkevičiaus jausenos yra labai įdomios, o minčių nuoplaišos kartais padeda greitai suprasti, kurie vertinamo reiškinio aspektai yra svarbesni arba įdomesni. Tikiu, kad visuomenės informavimo priemonės kuo toliau, tuo labiau taps personifikuotos ir mes rinksimės tuos tinklaraščius, kurių autoriais tikėsime ir kurie mums atrodys įdomūs.