Kaip padidinti balsavusiųjų skaičių

Fotografijoje - ankstesnių rinkimų biuletenyje balsuojama už kovinių filmų aktorių Čaką Norisą ("Laikas bijo piramidžių, o piramidės bijo Č.Noriso").
Balsavimo patalpos turi būti tik pirmame aukšte
Sekmadienio vakarą ir pusiaunaktį kaip stebėtojas praleidau Klaipėdos m. 1-oje balsavimo apylinkėje, kurioje balsuoja taip pat ir tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje. Ji įsikūrusi Vytauto Didžiojo gimnazijoje S.Daukanto g. 31 tarpukario laikais statytoje lietuviškoje gimnazijoje.
Noriu pasidalinti keliais įspūdžiais ir pasiūlymais, kaip pritraukti daugiau balsuotojų ir kaip padėti vyresniems žmonėms bei komisijų nariams.
Šioje apylinkėje dirbti, turbūt, sudėtingiausia iš visų Klaipėdos m. apylinkių, nes daug ateina pasiklydusių rinkėjų, kuriuos reikia tikrinti. Taupant lėšas rinkimų komisijos sudėtis sumažinta dvigubai, todėl joje šį kartą dirbo tik po vieną atstovą nuo partijos. Vienas neatėjo, tai likusieji septyni labai pavargo.
Tuo tarpu žmonės veržėsi balsuoti ir labai pyko, kad negavo kvietimų - rinkėjų pažymėjimų. Tokių buvo beveik pusė atėjusių.
Iš 60-ies savivaldybių pagal rinkėjų aktyvumą Klaipėdos m. yra tik 50-oje vietoje - 47,3 proc., kai Lietuvos vidurkis 51,7 proc.
Kitų didmiesčių:
Panevėžio - 56,11
Kauno - 55,7
Vilniaus - 54,4
Šiaulių - 53,11
Mažiausias iš didmiesčių ir 10-as nuo galo aktyvumas Lietuvoje - didžiulė gėda Klaipėdos miesto valdžiai. Bet ji to nesupranta jau 8 metus. Arba nenori suprasti, nes jai naudingiau, kai žmonės neateina į rinkimus.

Meras ar jo komanda niekada rimtai neragino miestiečių ateiti į rinkimus.

Ir niekada nesistengė, kad balsavimo patalpos būtų 1-e aukšte. Vyresni žmonės labai vargsta, kol užlipa į antrąjį smetoniškais laikais statytos gimnazijos aukštą – tai prilygsta beveik keturiems dabartiniams aukštams.
Kitose apylinkėse – panašiai. Yra net 3-e aušte įsikūrusių balsavimo apylinkių.

Beje, nuolat pasikartojanti istorija su neišdalintais balsavimo kvietimais rodo, kad Lietuvoje dauguma politikų apskritai nenori didelio rinkėjų dalyvavimo.
Manau, kad jei tų kvietimų atsisakytume, o balsavimo patalpas rengtume tik 1-e aukšte, tai aktyvumas padidėtų. Tereikėtų gyventojus tinkamai informuoti, kad užtenka ateiti į savo apylinkę su asmens dokumentu. O kas nežino savo apylinkės, tegul pasiskambina trumpuoju nemokamu numeriu. Kaip išvengti dvigubo rinkėjo balsavimo (iš anksto, ar namuose, o po to dar kartą jau apylinkėje) – technikos ir technologijos klausimas, kurį lengvai išspręstume komandiravę vaigauskus į tuos užsienius, kuriuose tai senai išspręsta.
Nes dabar 3 milijonai Lt išleisti „Lietuvos paštui“, paštininkai pervargę ir pikti, rinkėjai – dar piktesni, o keliolika procentų tų kvietimų – neįteikti.

Miesto valdžia, kiti politikai ir visuomenės aktyvistai privalo raginti žmones eiti balsuoti. Ir raginti ne vieną kartą. Juk lietuvių tautos charakteris toks, kad kol šeimininkas 5 kartus nepasiūlys svečiams įsidėti baltos mišrainės į savo lėkštes ir 3 kartus neparagins pradėti jos valgyti, tai neprasidės joks šventadienis. Vadinasi tą patį reikia daryti ir prieš rinkimus.
Pasiūlymus dėl pažymėjimų atsisakymo ir balsavimo patalpų įrengimo tik pirmuose aukštuose išsiunčiau Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Apygardos komisijai įteikiau pasiūlymą atsižvelgti į 1-os apylinkės specifiką dėl joje balsuojančio didelio pašalinių asmenų skaičiaus ir todėl padvigubinti apylinkės komisijos narių skaičių, kad komisijoje dirbantys žmonės galėtų darbą baigti iki vidurnakčio.