2011-05-23

Mirė advokatas, žinomas žmogaus teisių gynėjas K.Čilinskas

N.P.: Didelė netektis, nes pernelyg mažai žymių visuomenės veikėjų ir politikų gindavo žmogaus teises ir viešą interesą. Tokių žmonių Lietuvoje labai mažai, todėl ir padėtis šiose dviejose srityse Lietuvoje yra labai bloga. K.Čilinskas buvo labai svarbus šioje gynyboje:

www.DELFI.lt 2011 gegužės mėn. 21 d. 08:45

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-advokatas-zinomas-zmogaus-teisiu-gynejas-kcilinskas.d?id=45746555

Penktadienį vėlai vakare sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo, Nepartinio demokratinio judėjimo steigėjo ir tarybos nario Kęstučio Čilinsko gyvybę. Apie tai DELFI patvirtino Nepartinio demokratinio judėjimo atstovas Rimas Armaitis. K.Čilinskui buvo 65-eri.

K.Čilinskas mirė po sunkios ligos.

Kęstutis Čilinskas gimė 1946 m. sausio 8 d. Šiauliuose. Jis baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu. Buvo advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Nepartinio demokratinio judėjimo steigėjas ir pirmininkas, buvęs Tėvynės sąjungos frakcijos Seimo narys.

2007 m. spalį Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Tačiau 2008 m. kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje ir prašė jo kandidatūrą išbraukti.



K. Čilinsko atsidavimas darbui, atjauta, išmintis ir atkaklumas pelnė žinomumą, nuoširdžią pagarbą, meilę, pasitikėjimą ir, žinoma, dar didesnę atsakomybės naštą, rašoma Nepartinio demokratinio judėjimo nekrologe.

K. Čilinskas neatsisakydavo sudėtingų bylų, imdavosi ginti neišgalinčius susimokėti, teisės srityje dirbo toli gražu ne vien kaip advokatas: taip pat vadovavo Teisės projektų ir tyrimų centrui, buvo dažnai kviečiamas Lietuvos valdžios institucijų kaip teisės ekspertas, rengė ir publikavo studijas, išaiškinimus ir siūlymus dėl teisiškai sudėtingų situacijų, ypač susijusių su viešojo intereso ir žmogaus teisių pažeidimais, stengdavosi informuoti visuomenę. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teisėkūros, buvo vienas iš teisinės bazės kūrėjų ir, beje, nuolatinis teisinės sistemos kritikas, siekiantis efektyvesnio sistemos veikimo, buvo dirbęs Seime, Vyriausybėje, Seimo Žmogaus teisių gynimo komitete, jam teko ragauti ir universiteto dėstytojo duonos.

Ypatingą dėmesį K. Čilinskas visada skyrė žmogaus teisių gynybai. Praęjusių metų pabaigoje K. Čilinsko apdovanojimų sąrašą papildė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) skiriamas Žmogaus teisių šauklio apdovanojimas.

"Žmogiškai ir pilietiškai jautrus, principingas ir nebijantis viešai išreikšti savo nuomonės, jis jau daugelį metų naudoja savo ekspertines teisės ir žmogaus teisių žinias, kovodamas prieš teisinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės principų laužymą, kviesdamas piliečius bendram darbui Lietuvos labui, gindamas labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių teises", - tuomet argumentavo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

K. Čilinskas išties ne tik gynė, bet ir bandė išjudinti Lietuvos visuomenę, pažadinti ją ir suteikti pasitikėjimo, kovojant ne tik kiekvienam už save, tačiau drauge ginant Lietuvos Konstitucijos nuostatas. Viename pirmųjų K. Čilinsko vadovauto pilietinio judėjimo mitingų, sukviestame Vilniuje, prie V. Kudirkos paminklo, skambėjo varpo dūžiai, kvietę busti, pasiryžti ir ginti savo konstitucines teises. Varpas darsyk tapo simboliu, ne kartą lydėjusiu K. Čilinsko vadovauto Nepartinio demokratinio judėjimo renginius.

Varpų dūžiai skambės ir palydint K. Čilinską amžinojo poilsio vieton. Nenutils jo įsiūbuoti varpai, nes jie daužosi širdyse tų, kuriuos jis padrąsino, apgynė, sušildė paguodos žodžiu, įkvėpė tikėjimo, sakoma Nepartinis demokratinis judėjimo nekrologe.

I.Degutienė: ėmėsi sunkių ir nedėkingų darbų

Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl žinomo visuomenės veikėjo, žmogaus teisių gynėjo, buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko mirties.

„Velionis buvo iš tų drąsių Lietuvos visuomenės žmonių, kurie, nesivaikydami naudos nei populiarumo, imdavosi sunkių ir nedėkingų darbų tiek profesinėje, tiek ir politinėje ar visuomeninėje veikloje. Beje, šviesaus atminimo Kęstučio Čilinsko atveju tai dažniausiai sutapdavo – ne kartą galėjome įsitikinti, kad savo išskirtines teisininko žinias ir gilią patirtį jis naudojo gindamas ne partijas ar interesų grupes, o žmones, jų teises, viešąjį interesą. Šios pastangos Kęstutį Čilinską atvedė į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, į Jungtinį Demokratinį judėjimą. Šias nuostatas kaip svarbiausią vertybę Kęstutis Čilinskas skiepijo savo studentams, kolegoms, visiems šalia esantiems. Ši laikysena ir moralinis principingumas Velioniui pelnė daugybės žmonių pagarbą ir nuoširdų dėkingumą", - užuojautoje rašo I. Degutienė.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad Velionio atsakomybė, žmogiškasis solidarumas ir profesinis rūpestis, ne vienam žmogui padėję patikėti teisingumu ir žmogiškumu, šiandien kartu su šilčiausiais žodžiais grįžta kaip didžiausio dėkingumo ir nuoširdžios pagarbos ženklas pačiam Kęstučiui Čilinskui ir Jo šviesiam atminimui.

„Nuoširdžiai prie jų prisidedu ir reiškiu nuoširdžiausią užuojautą Velionio artimiesiems ir šeimai, bičiuliams ir kolegoms, visiems, kuriuos nuliūdino ir prislėgė ši skaudi ir netikėta žinia", - rašo I. Degutienė.

Amžino poilsio atguls Palangoje

Atsisveikinti su K.Čilinsku bus galima sekmadienį, gegužės 22d., nuo 10 val. Olandų g. 22 esančiuose Vilniaus laidojimo rūmuose, 6 salėje.

Laidojamas K.Čilinskas bus gegužės 23 d., pirmadienį, Palangoje.

16 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už mirusįjį bus laikomos Šv. Mišios.

Po Šv. Mišių K.Čilinskas atguls amžinojo poilsio Palangos kapinėse.

2011-05-13

Ką gina Klaipėdos prokuratūra ir STT- viešą interesą ar verslininkų pelną?

N.P.: Klaipėdos teisėsaugininkai mane nuteisė net nelaukdami teismo sprendimo: pranešime spaudai jie rašo, kad jau nustatė, kad aš tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba atsisakiau vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/prokurorai-n-puteikio-byla-jau-perdave-teismui-351591

http://www.ve.lt/naujienos/kriminalai/nagliui-puteikiui-teks-stoti-pries-teisma-583187/

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/nagliui-puteikiui-teks-stoti-pries-teisma-59-150550

http://www.alfa.lt/straipsnis/11325152/Uz.teismo.sprendimo.nevykdyma.Puteikiui.teks.stoti.pries.teisma=2011-05-12_16-10/

http://www.alfa.lt/straipsnis/11322684/Uz.teismo.sprendimo.nevykdyma.Klaipedos.valdininkas.vel.bus.teisiamas=2011-05-12_15-36/

http://www.prokuraturos.lt/Naujiena/tabid/104/ItemID/4019/Default.aspx

Klaipėdos teisėsaugininkams nustatyti kas kaltas dar nepradėjus tyrimo jau tampa įprasta  - šio straipsnio apačioje pateikiu nuorodą į tai. (žr. taip pat ir čia:

http://lt.netlog.com/naglis_puteikis/blog/blogid=98730

http://www.facebook.com/notes/naglis-puteikis/k%C4%85-gina-klaip%C4%97dos-prokurat%C5%ABra-ir-stt-vie%C5%A1%C4%85-interes%C4%85-ar-verslinink%C5%B3-peln%C4%85/10150153018248309; .

Tai pastatų, kurie stovėjo žemiau pateikiamoje publikacijose nuotraukos ir stumiamo stikloidų projekto nuotrauka. Prašėme atstatyti vieno iš jų kopiją, repliką, ar modernų perdirbinį ir pan.(vienas iš šių pastatų jų buvo įtrauktas į visos Prūsijos kultūros paminklų sąrašą 19 amžiuje - vokiečiai dėl tokių dalykų NEKLYSTA) naujom ar senom medžiagoms, bet verslininkai nesutiko:

Kino teatro Vaiva' vietoje stovėjusio Gerlacho namo vaizdas 1

Kino teatro Vaiva' vietoje stovėjusio Dramblio sandėlio atvaizdas 1920 m.

Vietoje buvusio kino teatro 'Vaiva' planuojamų komercinių biurų ir gyvenamųjų apartamentų kompleksas.

Pagal minimą detalaus plano projektą verslo grupė  UAB „Memelio miestas" istorinėje Klaipėdos miesto dalyje vietoj buv.kino teatro "Vaiva" vietoje nori pastatyti 6 stiklinius bokštus iki 29,99 metrų aukščio (apie 10-12 aukštų).

Teismo sprendimas skamba taip: "įpareigoti suderinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 07 18 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams ruošti Nr. 42".

Neįmanoma suderinti, kol UAB "Memelio miesto" dukterinė įmonė "Investicijų kvadrantas" kategoriškai atsisako vykdyti tas sąlygas, t.y. atkurti dalį istorinio užstatymo palei H.Manto gatvę. Suderinus be tų sąlygų, taip pat būtų pažeistas teismo sprendimas.

Jei suderinčiau, tai ten išdygtų šeši stiklo bokštai, tris kartus aukštesni, nei pagarsėjęs Laisvės al.90  90, Kaune stiklainis. Tokiu atveju stiklo bokštai Klaipėdoje atrodytų taip: www.tiny.lt/3ykk7dn

O iki karo ten stovėjo štai tokie gražūs pastatai: www.tiny.lt/xdk6sb2

Siekiu, kad Klaipėda atrodytu kaip vakarietiškas miestas kad jo istoriniame centre nebūtų jokių baisuokliškų stikloidų.

Siekiu, kad vietoj apleisto Vaivos kino teatro būtų modernūs pastatai, tinkantys prie istorinio užstatymo.

Siekiu, kad Klaipėdos senamiestis atrodytu kaip Gdansko senamiestis, kuriame nėra nė vieno stikloido.

Nenoriu, kad stovėtu apleistas "Baltijos" kino teatras, prašau jį nugriauti, bet savininkai nesutinka - jiems patinka tie griuvėsiai.

Atstatyti leidžiame, pvz. kaip Frydricho pasažo pastatus, nauju pastatus taip pat leidžiame pvz. kaip Daržų ir Pievų tako gatvėje, nenorime, kad vietoje tokių gerų pavyzdžių (kaip Gdanske)  miestą darkytų visu klaikumu tokie baisuokliški naujadarai kaip juodais betonoidas prie Dangės upės šalai Memelio restorano, ar niūrieji Manto namai  M.Mažvydo alėjoje.

Beje, visuose tuose baisuokliuose niekas nei butų, nei ofisų neperka.

Nes jie baisūs. Tokių pastatų Gdanske nėra, nes lenkai sugeba suvaldyti vienadienius pelno troškulius, kylančius pas nekilnojamojo turto vystytojus.

Pas mus tokie vystytojai, kuriems nusišvilpt į dermę su istoriniu užstatymu, yra kai kurių prokuratūrų ir kai kurių STT ginami. Deja.

Tikiuosi, kad greitai ir mes tapsime civilizuotos ES dalimi - kaip kad tapo lenkai su savo senamiesčiais.

Tikiu, kad anksčiau ar vėliau ir Lietuvoje ateis diena, kai prokuratūra ir STT nustos atstovauti socialiai neatsakingus verslininkus, kurie siekia pelno grobdami viešąsias erdves, o pradės persekios tuos valdininkus, kurie derina projektus, pažeisdami įstatymus ir už tai gauna kyšius iš tų pačių socialiai neatsakingų verslininkų.

 

Žemiau pateikiu tekstą, kurį publikavau savo facebooke 2011 04 22 d.:

Ką gina Klaipėdos prokuratūra ir STT- viešą interesą ar verslininkų pelną?

Tai pastatų, kurie stovėjo žemiau pateikiamoje publikacijose nuotraukos ir stikloidų projekto nuotrauka. Prašėme atstatyti vieno iš jų kopiją, repliką, ar modernų perdirbinį ir pan.(vienas iš šių pastatų jų buvo įtrauktas į visos Prūsijos kultūros paminklų sąrašą 19 amžiuje - vokiečiai dėl tokių dalykų NEKLYSTA) naujom ar senom medžiagoms, bet verslininkai nesutiko.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/stt-pareigunai-n-puteikiui-pareiske-itarimus-347238

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=44686223

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/klaipedos-konservatoriui-nagliui-puteikiui-pareiksti-itarimai-del-teismo-sprendimo-nevykdymo-56-147316

"Teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas, jį reikėjo vykdyti. Tai pamiršęs N.Puteikis užsitraukė įtarimus - STT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo veiklos", - sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius.

N.P.: prokurore G.Danėliau, ar jau ištyrėte ir nustatėte, kad pamiršau? O gal nepamiršau, o turiu svarbių motyvų ir yra kitų aplinkybių?

Negaišote laiko tyrimui ir pats nusprendėte, kad esu kaltas?

Tokiu viešu pareiškimu Jūs įvertinote mano veiksmus neišklausę jokio mano ir Kultūros paveldo departamento paaiškinimo ir jau mane nuteisėte net nepradėję tyrimo.

Ar čia taip tęsiamos analogiškos senos "geros" ankstesnių Klaipėdos prokurorų Lauciaus ir Stulpino tradicijos Klaipėdos prokuratūrose?

Ar Jums neatrodo, kad STT ir prokuratūra, užuot ginusi viešąjį interesą, gina labai turtingų asmenų verslo interesus visuomenės sąskaita, nes man pateikti kaltinimai skamba taip: "dėl Naglio Puteikio (įdomi formuluotė - ne dėl teritorinio padalinio vedėjo, bet dėl fizinio asmens) veiksmų didelės moralinės žalos patyrė juridinis asmuo UAB "Investicijų kvadrantas", nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas"?

Prokurore G.Danėliau, ar Jums neatrodo, kad labai turtingų asmenų valdoma įmonių grupė dezinformuoja ir Jus ir visuomenę, rašydama, kad: „N.Puteikis savo veiksmais sugriovė UAB Investicijų kvadrantas" savininkų ...teisėtus lūkesčius išvystyti verslo projektą ir uždirbti pelną...dėl N.Puteikio veiksmų atsisakant derinti detalųjį planą H.Manto g.11, Klaipėdoje UAB „Investicijų kvadrantas" šiuo metu jau patyrė ir ateityje patirs materialinių nuostolių , kurių vertė sieks 26 mln.Lt":

16 mln.Lt SEB banko kreditas,

0,7 mln.Lt palūkanos,

0,07 mln.Lt baudų,

0,05 mln. administravimo mokesčio,

iš UAB „Kaušėnų paukštynas" pasiskolinta 2,2 mln.Lt paskola plius 0,3 mln.Lt palūkanų;

iš AB „Rokiškio grūdai" pasiskolinta 0,2 mln.Lt paskola plius 0,03 mln.Lt palūkanų;

iš UAB „Memelio miestas" pasiskolinta 0,25 mln.Lt paskola plius 0,02 mln.Lt palūkanų;

iš buvusio UAB „Investicijų kvadranto" akcininko Ovidijaus Bartkaus pasiskolinta 3,12 mln.Lt paskola.

UAB „Investicijų kvadranto" sumokėtos 3,7 mln.Lt palūkanos SEB bankui už kreditą;

61 tūkst.Lt advokatų kontorai;

25 tūkst.Lt prof. J.Bučui už ekspertizę;

7,8 tūkst. lt M.Lietuvos muziejui už žvalgomuosius archeologinius tyrimus

Dezinformacijos skleidimą kaip nusikalstamą veiksmą draudžia LR Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis: „Laisvė ... skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - ... šmeižtu ir dezinformacija".

Ar tirsite šį UAB "Investicijų kvadrantas" nusikalstamą veiksmą? Ar nusikalstamų veiksmų, tokių kaip dezinformacijos skleidimas, jei juos atlieka labai turtingi asmenys Klaipėdos apygardos prokuratūra netiria?

Ar Jums neatrodo, kad prieš pateikiant viešus vertinimus, kas ką užmiršo, Jūs turėtumėt pirmiau patikrinti aukščiau išdėstytas aplinkybes?

 

P.S.: Noriu, kad Klaipėda atrodytu kaip vakarietiškas miestas kad jo istoriniame centre nebūtų jokių baisuokliškų stikloidų.

Noriu, kad vietoj apleisto Vaivos kino teatro būtų modernūs pastatai, tinkantys prie istorinio užstatymo.

Noriu, kad Klaipėdos senamiestis atrodytu kaip Gdansko senamiestis, kuriame nėra nė vieno stikloido.

Nenoriu, kad stovėtu apleistas "Baltijos" kino teatras, prašau jį nugriauti, bet savininkai nesutinka - jiems patinka tie griuvėsiai.

Atstatyti leidžiame, pvz. kaip Frydricho pasažo pastatus, nauju pastatus taip pat leidžiame pvz. kaip Daržų ir Pievų tako gatvėje, nenorime, kad vietoje tokių gerų pavyzdžių (kaip Gdanske)  miestą darkytų visu klaikumu tokie baisuokliški naujadarai kaip juodais betonoidas prie Dangės upės šalai Memelio restorano, ar niūrieji Manto namai  M.Mažvydo alėjoje.

Beje, visuose tuose baisuokliuose niekas nei butų, nei ofisų neperka.

Nes jie baisūs. Tokių pastatų Gdanske nėra, nes lenkai sugeba suvaldyti vienadienius pelno troškulius, kylančius pas nekilnojamojo turto vystytojus.

Pas mus tokie vystytojai, kuriems nusišvilpt į dermę su istoriniu užstatymu, yra kai kurių prokuratūrų ir kai kurių STT ginami. Deja.

Tikiuosi, kad greitai ir mes tapsime civilizuotos ES dalimi - kaip kad tapo lenkai su savo senamiesčiais.