2009-02-28

Gudručiai jiems priklausančio turto remontą bando permesti ant valstybės pečių

Fotografijoje: unikalus pasukamasis 19amžiaus tiltelis per Pilies užutekį Klaipėdoje („Grandinių tiltas")

N.P.: vis atsiranda gudručių, kurie savo rūpesčius už jiems priklausantį turtą bando permesti ant valstybės ar savivaldybės pečių. Šiuo atveju tai AB „Klaipėdos laivų remonto" savininkai, kurie apsimeta, kad unikalus istorinis tiltelis yra ne jų, nors jį kartu su visu įmonės turtu įsigijo privatizuodami AB „Klaipėdos laivų remontą" iš Valstybės turto fondo.

Šie verslininkai (UAB „Eika" ir AB „Achema" savininkai Robertas Dargis ir Bronislovas Lubys) bando tą tiltelį remontuoti už valdiškus pinigus, nors įstatymai reikalauja, kad jei tai darytų už savus. Tiesa, valstybė, be abejo, prisidėtų, nes tai unikalus paveldinis objektas, tačiau organizuoti ir nors dalį restauravimo kaštų finansuoti turi šio turto šeimininkai.

Tuo labiau, kad AB „Klaipėdos laivų remontą" iš Valstybės turto fondo jie įsigijo tik už kelis milijonus litų, o tarp argumentų, nurodančių tokią mažą kainą, buvo užrašyta, kad įmonėje daug paveldo objektų, kuriuos būsimas pirkėjas įsipareigoja restauruoti už savo pinigus.

Klaipėdoje verda aistros dėl mažo pasukamojo tiltelio per Pilies užutekį

Klaipėdoje valdininkai jau kelintas mėnuo nenusprendžia, kam priklauso 150 metų senumo pasukamas tiltelis, ir kas turės sumokėti apie ketvirtį milijono litų už jo remontą. Dėl neaiškios situacijos kenčiančiam verslui kol kas gerų naujienų nežadama – iki vasaros tiltelis nebus sutvarkytas.

Valdžia pasukamą tiltelį nukėlė kaip avarinį ir žadėjo jį suremontuoti, tačiau tiltelis iki šiol nesutvarkytas. Savivaldybės atstovai teigia, kad buvo bebaigę rengti rekonstrukcijos dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad šeimininkaujama ne savo kieme – tiltelis esą priklauso „Klaipėdos laivų remontui". Tačiau tokių įrodymų nėra.

Plačiau apie tai – LNK žiniose: 2009 02 28: Problemos su tilteliu Klaipėdoje

http://www.balsas.lt/video/240844

 

Daugiau infomacijos  - „15 minučių. Klaipėda" čia:

Tiltelio įkaitai: Pasukamasis tiltelis šiuo metu guli piliavietėje

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/43/30229/

2009 vasario 27d. 06:04 Autorius: Jurgita Andriejauskaitė Laikraštis „15 minučių"

Danės krantinėje, prie unikalaus pasukamojo tiltelio įsikūrę verslininkai nekantriai laukia šio įrenginio sugrįžimo.

Viešbučio, kavinių ir kitų čia įsikūrusių įstaigų atstovai jaučiasi tarsi įkaitais – nuėmus tiltelį patekti į Kruizinių laivų terminalą, Danės krantinėje esantį Ryžių malūną bei jachtklubą galima tik vykstant per gamybinę bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" teritoriją.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius A.Butkus neslėpė apmaudo, kad tiltelis jau kelis mėnesius tiesiog riogso piliavietėje.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio, tiltelio remontas pajudės vos jo vadovaujamą padalinį pasieks tilto restauravimo projektas. „Visa veiksmų seka buvo tokia: savivaldybė pateikė prašymą nukelti tiltą, mes paprašėme projekto. Jie žaibiškai jį padarė, mes žaibiškai pritarėme. Galvojome, kad taip pat žaibiškai tiltelis bus restauruotas, tačiau tam reikia restauravimo projekto. Pačią restauraciją kvalifikuoti darbininkai gali atlikti labai greit, per gerą mėnesį jis būtų kaip naujas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kaip buvęs bendrovės „Klaipėdos laivų remonto" vadovas N.Puteikis teigė, kad tokį projektą turėtų rengti ši bendrovė, nes jos turto balanse yra šis tiltelis. „Tačiau norima permesti darbus savivaldybei. Savivaldybė irgi nerodo iniciatyvos. Buvo galima prašyti valstybės pagalbos, kreiptis į Europos Sąjungos fondus, surinkti po 15-20 proc. lėšų ir tiltelis spindėtų nakties šviesoje", – sakė N.Puteikis.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus „15min" patikino, kad šis tiltelis nėra jų nuosavybė. „Bendrovė neturi nuosavybės dokumentų. Juk tiltas yra viena iš miesto infrastruktūros dalių, tarnauja pėstiesiems. Kas būtų, jei tiltai taptų privatūs", – sakė A.Butkus.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius A.Butkus neslėpė apmaudo, kad tiltelis jau kelis mėnesius tiesiog riogso piliavietėje. A.Butkus jį kasdien mato per darbovietės langą. „Mums priklausančiuose pastatuose turime nuomininkų, jie praranda klientus. Jachtklubo pastate įsikūrę verslininkai prašė sumažinti nuomos kainas. Neturėjome kito kelio – sumažinome jas 10 procentų. Juk ateina ir kruizinis sezonas, kaip turistai eis per teritoriją, kurioje net nėra šaligatvių", – retoriškai klausė direktorius.

Teko atleisti darbuotojus

„Mūsų viešbutis yra sudarytas iš dviejų korpusų, vienas yra prieš pasukamąjį tiltelį, kitas už jo. Šiuo metu korpusas, esantis už tiltelio, beveik uždarytas, vykdome tik restorano veiklą, viešbutis neveikia. Nuo spalio vidurio, kai buvo nuimtas tiltelis, restorano apyvarta nukrito penkis kartus, o viešbučio veiklą vystyti sunku, nes reikia apvažiuoti aplink. Žinoma, žmogus gali atvažiuoti taksi, tačiau, jam panorus eiti į miesto centrą, aplankyti kokį barą ar kitą restoraną, kyla sunkumų. Jeigu į konferenciją atvyksta 40 asmenų, juos turime išskaidyti į du viešbučio korpusus, o kaip jiems susieiti? Niekas tokių sunkumų nenori. Savaitgalį miestiečiai traukia pasivaikščioti naujomis krantinėmis, ateina iki tiltelio apsisuka ir keliauja atgal", – pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją nupasakojo viešbučio „Old port hotel" direktorius Edmundas Narvilas.

Sumažinus už pasukamojo tiltelio esančio viešbučio pajėgumus ir sumažėjus darbo restorane, buvo atleista 20 darbuotojų.

„Vos pastatys tiltelį, priimsime žmones atgal, nes viešbučio, restorano funkcionavimui reikės virėjų, padavėjų, registratūros darbuotojų, kambarinių. Pyktis ima, kad kažkas aiškinasi santykius, o tiltelis guli prie piliavietės kalno", – vardijo direktorius.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius patikino, kad savivaldybės iniciatyva šiuo metu rengiamas tiltelio rekonstrukcijos projektas.

Su sunkumais susidūrė ir jachtklubo pastate įsikūręs restoranas „Pilies uostas". Jį valdančios bendrovės komercijos vadovas Gediminas Juška teigė, kad lankytojų srautas tikrai sumažėjo. „Vieta pasakiška, o dėl įvairių sprendimų tapo uždara. Žinoma, čia galima atvykti važiuojant aplink, tačiau žmonės, kurie apie mus tik girdėję, tačiau nebuvę, sunkiai mus randa, o jei dar tai svečiai iš kitų miestų", – sakė G.Juška.

Darbai vėluos

Pasak N. Puteikio, šis tiltelis – unikalus. Jis buvo įrengtas dar 1889 metais. Gali būti, kad pasukamasis tiltelis yra vienintelis toks likęs Europoje. Avarinės būklės pasukamasis tiltelis dar prieš jį nuimant jau nebebuvo sukiojamas, nes surūdijo jo posūkio žiedas. Tiltelis bus valomas, smėliuojamas, sprendžiama, kurias dalis pakeisti. Kadangi tai paveldo objektas, jis nebus elektrifikuotas, o pastačius ir toliau bus sukiojamas mechaniniu būdu. Planuota, kad bendrovė „Hidrostatyba", kuri vykdė Danės krantinės rekonstrukciją, tiltelį sutvarkys iki gegužės 1 dienos. Pasak šios bendrovės darbų vadovo Arvydo Čėsnos, iki šio termino darbų atlikti jau veikiausiai nebebus spėta.

Restauruos iki birželio galo

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius patikino, kad savivaldybės iniciatyva šiuo metu rengiamas tiltelio rekonstrukcijos projektas. Jis artimiausiu metu bus užbaigtas. Projektas rengiamas pagal Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio paruoštas sąlygas. „Pasukamasis tiltelis – unikalus paveldo objektas, tad jį rekonstruoti nėra taip paprasta. Tačiau jis turi būti atnaujintas ir paruoštas iki birželio pabaigos. Dabar laukiame projektuotojų sprendimo", – sakė meras.

2009-02-27

Visuomenės pergalė prieš pelnagaudžius – smėlio karjero Baičių miške nebus

Klaipėdos rajono gyventojus suvienijo kova prieš planus įrengti karjerus sunaikinant Baičių mišką. Nuotraukoje – taiklus šūkis „ Pjaukit iš čia, karjeristai"

 [N.P.: retas atvejis, bet pelnytas kruopščiu, bei atkaliu pasipriešinimo tokiam miško suniokojimui darbu: bendruomenė susivienijo prieš gobšuolius ir laimėjo. Ypatingai gerus sugebėjimus tinkamoj vietoj, tinkamu metu tinkamai pasinaudoti visais demokratijos instrumentais bei nenugalima ironijos bei sarkazmo jėga parodė Linga ir Vytautas Švaniai].

Baičiai apgynė mišką K 2009 02 27

Klaipėdos rajono taryba nutarė, kad smėlio karjerų Baičių miške nebus. Trijų įmonių ketinimus iškirsti Baičių miško dalį ir 9 hektarų plote iškasti smėlio karjerus galutinai sustabdė politikų apsisprendimas.

„Džiaugiuosi, kad gyventojai sugebėjo taip sutelkti jėgas. Tai pavyzdys visoms bendruomenėms. Patarimas kitiems – reikia aktyviai sekti ir domėtis bendruomenės gyvenimu bei aplinkinių ketinimais, tuomet belieka susiburti ir kovoti už gamtos išsaugojimą", – džiaugėsi Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Pernai paaiškėjus, kad į valstybiniame miške esančius smėlio klodus pretenduoja net trys įmonės – "Baltijos projektai", "Alvetos karjerai" ir "Hidrostatyba", gyventojai stojo ginti šalia Baičių esantį valstybinį mišką.

Gyvenvietės žmonėms į pagalbą atėjo greta esanti Dovilų bendruomenė, Ketvergių gyventojai, ekologinis klubas "Žvejonė".

Netylančios diskusijos atkreipė ne tik rajono politikų, bet ir apskrities vadovų dėmesį.

Labiausiai gyventojus papiktino įmonių brovimasis ne į privačias, o į valstybines teritorijas.

Sovietmečiu išžvalgyta teritorija pasirodė gardus kąsnis ir dėl to, kad Kretingos urėdija šios vietos miškus pripažino tinkamus kirsti. Gyventojai tebekovoja, kad Baičių miškui būtų palikta parko tipo miško kategorija.

Vakar vykusį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį gyventojai paįvairino plakatais. Politikai beveik vienbalsiai nusprendė neleisti Baičių miške plėtoti ūkinės veiklos.

„Jei būtume nelaimėję čia, būtų iškirsta ne tik 9, bet visi 40 hektarų miško", – tikino Dovilų seniūnė N.Ilginienė.


2009-02-25

Algų mažinimas, ar sovietinė „pokazūcha“?

Visų trijų monopolistinių Klaipėdos m. savivaldybės įmonių vadovai prie darbo biržos durų.Karikatūra skelbiama autoriui Ryčiui Daukantui leidus www.daukantas.com.

Kada sulauksime aiškios ir skaidrios algų sistemos

„Leo LT" valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, kalbėdamas apie tai, kad jei pavaldiniams mažinami atlyginimai, tai pavyzdį turi rodyti LEO LT vadovai ir taip pat susimažinti savo algas, pareiškė:

"Leo LT" valdyba priėmė sprendimą ir savo noru susimažino atlyginimus...Vadovai negali likti nuošalyje, kai darbuotojams mažinami atlyginimai. Jie turi rodyti pavyzdį. Jei vyksta mūšis, o tu esi karo vadas, privalai pirmas šokti į priešo apkasą".

Ir šoko: eiliniams darbuotojams sumažino algą taip, kad jie iš viso tegautų 1700 lt per mėnesį, o vadovai sau susimažino 15 proc. ir jiems liko „tik" ...35 tūkst. Lt.per mėnesį. Neblogas „šuolis į priešo apkasą", svarbu, kad šonkaulių nesusilaužytų taip bešuoliuodami. Sovietinėje kariuomenėje ir visame tarybiniame gyvenime tokie dalykai buvo vadinami „pokazūcha". Gimusiems po Kovo 11 paaiškinu: „pokazūcha", tai parodomieji, vaidybiniai , netikri dalykai, skirti žmonėms mulkinti.

Procentiniai didinimai ar mažinimai kaskart didina socialinę diferenciaciją. Deja, kol kas nėra Lietuvoje politinės jėgos ir ypač valios, kuri sustabdytų šį ydingą suktuką. Jau rašiau, kad pvz. kai Klaipėdos m. savivaldybės taryba patvirtino 5 proc. priedus prie algų direktoriams ir mokytojams, tai direktoriams gavosi padidėjimas 232 lt, o mokytojams dusu pusę karto mažiau – 89 Lt per mėnesį.

Ir tokios nesąmonės tęsiasi jau antrą dešimtmetį.

Tas pats ir Klaipėdos miesto savivaldybėje, bei jai pavaldžiose įmonėse. Mastelis gal ir kitoks, bet principai – tokie patys. Užuot atsisakę „vokelių“ neva kanceliarinėms išlaidoms tarybos nariams kompensuoti, valdančioji dauguma siūlo juos tik sumažinti keliolika procentų. Juokinga ir graudu, kad savivaldybės tarybos Biudžeto komitetas vieningai nusprendė net ir šiai mažai „pokazūchai“ nepritarti ir kovoti „iki galo“, kad tik nebūtų jokio šių neapskaitomų, neatsiskaitytinų ir neapmokestinamų vokelių 1200 Lt per mėnesį sumažinimo. Pasipriešinimas šiam kosmetiniam sumažinimui buvo grindžiamas itin dviveidiškais pareiškimais: „kilusi krizė sumažino pajamas“, todėl „bendraudami su rinkėjais patiriame didelių nuostolių“, tarybos nario „džipui važiuoti pas rinkėją yra labai brangu, nes jis ryja daug benzino“ ir t.t.

Dvigubai ciniška, kad valdančioji Klaipėdos savivaldybės dauguma nesiūlo naikinti šių vokelių net tiems tarybos nariams, kurie gauna algą savivaldybėje - vicemerams, tarybos sekretoriui ir mero padėjėjai. O juk jie turi kabinetus ir pilną telefoninį, kanceliarinį ir automobilinį aptarnavimą.

Pagrindinės Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamos įmonės AB „Klaipėdos vanduo", AB „Klaipėdos energija" ir AB „Klaipėdos autobusų parkas" beveik visas pajamas ir visą pelną gauna iš gyventojų ir tai daro būdami praktiškai absoliučiais monopolistais. Gyventojai neturi galimybės rinktis kitų paslaugų teikėjų, o šių paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba.

Deja, jos paskirti šių įmonių valdymo organai - stebėtojų tarybos ir valdybos, slepia savo skiriamų direktorių algas. O kur dar pavaduotojai? Pvz. „Klaipėdos vandenyse" tokių direktoriaus pavaduotojų–departamentų direktorių „tik" 7, kai vandens kontrolierių „net" 13-a.

Ir ne tik slepia, bet net nesiruošia tų keliolika tūkstančių siekiančių algų mažinti, arba dumia akis su kažkokio vargano tūkstantėlio atsisakymu. O apie priedus, priemokas, reprezentacines išmokas, valdiškus automobilius – nė šnypšt.

Savivaldybę valdanti koalicija apie šitų kasdien vis labiau pampstančių Klaipėdos monopolistų diržų susiveržimą – nė garso. Tarsi jų nė nebūtų.

O Skandinavijoje ministrai dar pernai vasarą atsisakė valdiškų automobilių, nes pareiškė, kad artėja krizė, reikia taupyti, žmonėms parodyti susilaikymo, asketizmo pavyzdį.

Be to Skandinavijos šalyse yra 7, 9 ar 11 laiptelių, į kuriuos suskirstyti visi valstybės darbuotojų tiek biudžetinėse įstaigose, tiek valstybės valdomose įmonėse darbuotojų atlyginimai („Leo LT" – valstybės valdoma ir kontroliuojama įmonė, nes turi daugiau nei pusę jos akcijų). Žemiausiame skandinaviškų įmonių darbuotojų ir tarnautojų algų laiptelyje - eilinis, ką tik pradėjęs dirbti specialistas, aukščiausiame – premjeras.

Ir visi viską žino, kas kiek uždirba, tiek rinkėjai, tiek patys darbuotojai. Nori uždirbti dar daugiau – pereini į privatų verslą, nori dirbti visuomenei – pereini į valdišką darbą. Visi laimingi. O pas mus apie tokią aiškią ir skaidrią algų sistemą net šnekėti niekas nenori. Tikiuosi, kad krizė padės šiai algų sistemai prasiskinti kelią ne tik į Klaipėdą, bet ir į visą Lietuvą.

Informacija apie "Leo LT" algas: valdybos pirmininko, vyriausiojo vykdomojo pareigūno mėnesio atlyginimas - 40 tūkst. litų, valdybos narių, kurie kartu yra ir funkciniai direktoriai - 35 tūkst. litų.

AB "Lietuvos energija" valdybos pirmininko, generalinio direktoriaus mėnesio atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos narių, generalinio direktoriaus pavaduotojų mėnesio darbo užmokestis - 25 tūkst. litų.

Akcinės bendrovės "VST" vadovo mėnesinis atlyginimas yra 35 tūkst. litų. Valdybos narių mėnesinis atlyginimas yra 25 tūkst. litų. RST generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko mėnesinis atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos nario - generalinio direktoriaus pavaduotojo - 30 tūkst. litų. Valdybos narių: Elektros tiekimo direktoriaus ir Elektros tinklo direktoriaus - generalinio direktoriaus pavaduotojo atlyginimai - po 25 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamų įmonių AB „Klaipėdos vanduo", AB „Klaipėdos energija" ir AB „Klaipėdos autobusų parkas" vadovų algos labai kruopščiai slepiamos, tačiau į spaudą buvo prasiskverbusi informaciją, kad jos siekia ik 20 tūkst. Lt per mėnesį ir šios informacijos niekas nepaneigė.

Leo LT karo menas Tarybinės kariuomenės proga

Nuotraukoje: VP Market kovoja su dideliais savo atlyginimais Rembo stiliumi

Warning: Šis tekstas skirtas tarnavusiems Sovietinėje armijoje

N.P.: dėl saldofoniškos specifikos ir terminijos kitiems skaityti nerekomenduoju, nes galite nesuprasti niuansų:

Kasmet vasario 23 dieną nuo SSRS laikų švenčiama Tarybinės kariuomenės diena. Rusijoje ji sėkmingai prisitaikė prie šių dienų poreikio ir švenčiama toliau.

O mes, sovietinių laikų auklėtiniai, ir ypač tarnavę Sovietinėj armijoje, prisimename, kad tomis dienomis visi tarybiniai piliečiai, ypač vyrai, masiškai ją  švęsdavo, o liaudyje ji buvo vadinama „vyrų diena".

Ta proga maloniai nudžiugino, kad vienas iš oligarchinės sistemos Lietuvoje stulpų - „Leo LT" valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, atsakinėdamas į „LŽ" klausimus, šią dieną taip pat paminėjo pasidalindamas su mumis auksinėmis mintimis apie karybos meną (G.Mažeika: dalijamės briedį, kuris dar laksto po girią):

Kalbėdamas apie tai, kad jei pavaldiniams mažinami atlyginimai, tai pavyzdį turi rodyti ir LEO LT vadovai ir taip pat susimažinti, valdybos pirmininkas pareiškė.

„Jei vyksta mūšis, o tu esi karo vadas, privalai pirmas šokti į priešo apkasą"

N.P.: stengiuosi  įsivaizduoju Ramsfeldą, Švarckopfą, Pauelą ar kitą JAV generolą su Rembo stiliaus kulkosvaidžiu šokanti iš desantinio malūnsparnio į Irako vadovo Huseino rūmus juosiančius apkasus, o tuo metu kareiviai su seržantais palinkę prie malūnsparnių iliuminatorių džiaugsmingais šūksniais tą savo generolą drąsina.

Toli eis su tokiu taktiniu „mąstymu" Leo Lt vadovai.

Nebent tikslas – didelių algų gavimas, o ne atominės elektrinės statyba.

Tada vadai, be abejo, pirmieji šoka prie ... algų išdavimo langelių.

Tiesa, prieš tai susimažina solidarizuodamiesi su pavaldiniais 15 proc. nuo 36 000 Lt iki 30 000 Lt per mėnesį.

Tokie Leo LT „karo vadų" poelgiai be abejonės padaro nepamirštamą solidarumo įspūdį pavaldiniui, kuris po antikrizinio susimažinimo lieka  su 1700 Lt per mėnesį.

2009-02-23

Mažosios Lietuvos reikalų tarybai – sėkmės puoselėjant lietuvybę

Nuotraukose: Pirmas iš kairės - naujasis Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas tapytojas Linas Julijonas Jankus.

Kalba Seimo narys Evaldas Jurkevičius, antras iš kairės - Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas V.Šilas.

Vasario 21-ąją dalyvavau Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus narių ataskaitiniame susirinkime.

Tai visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – saugoti ir puoselėti lietuviškumą Karaliaučiaus krašte, Lietuvoje gyvuoja jau 20 metų, Klaipėdoje skyrius buvo sukurtas tik prieš metus. Draugijos nariai – senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų palikuonys, istorikai, Lietuvos kultūros bei meno veikėjai.

20-metį peržengusi Mažosios Lietuvos reikalų taryba nuo šiol daugiau dėmesio žada skirti lietuviškai Mažosios Lietuvos daliai, t.y. Klaipėdos kraštui, užmegzti tampresnius ryšius su lietuvininkų bendruomene, žmonėmis, tyrinėjančiais šios Lietuvos dalies istorinę, kultūrinę raidą. Neketinama apleisti veiklos ir į Rusijos teritoriją patenkančiose Mažosios Lietuvos žemėse. Kaip vienas iš svarbiausių tikslų minimas nuolat veikiančios lietuviškos mokyklos įsteigimas.

Tarybos pirmininkas V. Šilas sakė esąs labai susirūpinęs, jog Lietuvoje slūgsta susidomėjimas Karaliaučiaus kraštu. Akivaizdus to įrodymas – smarkiai sumažėjęs ekskursijų skaičius į Lietuvos praeičiai šventą vietą – poeto K. Donelaičio muziejų Tolminkiemyje. Anot jo, Lietuvos mokytojai turėtų kuo dažniau organizuoti moksleivių ekskursijas į Karaliaučiaus kraštą (juolab vaikams vizos – nemokamos), lankytis lietuviškas šaknis turinčiose vietovėse ir taip skiepyti žinias apie šio regiono praeitį, jo svarbą Lietuvai.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Seimo narys Evaldas Jurkevičius palinkėjo ir toliau energingai veikti puoselėjant lietuvybę Mažojoje Lietuvoje, gaivinant lietuviškos kultūros palikimą.

Nauju Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininku ataskaitinio susirinkimo nariai išrinko menininką Liną Julijoną Jankų.

2009-02-20

"Skurstantys" Klaipėdos m. tarybos nariai vokelinių išmokų laikosi dantimis ir nagais

Nepagydoma valdžiažmogių liga  – imti jiems nepriklausančius pinigus

http://lt.wikipedia.org/wiki/Godumas: godumas - emocijų kompleksas, pasireiškiantis dideliu materialinių vertybių, sveikatos, jėgos, galios troškimu, norėjimu ją išlaikyti ir dar padidinti. Katalikybėje godumas laikomas mirtina nuodėme.

N.P.: mano iniciatyva visi 5-i TS-LKD frakcijos nariai Klaipėdos m. savivaldybės taryboje atsisakėme šitų gėdingų vokelinių išmokų neva už kanceliarines ir ūkines išlaidas dar pernai, kai tik taryba, nekreipdama dėmesio į mūsų protestus bei mitingus, jas pasididino nuo 400 iki 1200 Lt per mėnesį.

Per pusmetį peticijomis ir mitingais privertėme dar keturis kitų frakcijų narius šių gėdingų vokelių atsisakyti, tačiau likusieji įsistatė kiaulės akis ir ima.

Kiauliškiausi paršai ir kiaulės miesto taryboje (vargšai gyvūnai, aišku niekuo dėti) yra tie, kurie gauna algą iš savivaldybės, bei kartu dar gauna ir pilną trintukinį, telefoninį ir automobilinį aptarnavimą, tačiau vis tiek ima, ima ir ima.

Liga, matyt, tokia – imti jiems nepriklausančius pinigus.

Juos šiandien ir „apdainuoja" spauda:

 

"Vokelių" atimti niekaip nesiryžta

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/-vokeliu-atimti-niekaip-nesiryzta-201366

Asta Aleksėjūnaitė „Klaipėda" 2009-02-20

Neatsisako: vicemerė J.Simonavičiūtė, mero patarėja A.Daujotienė ir tarybos sekretorius V.Plečkaitis tebegauna išmokas už kanceliarines išlaidas, nors jų kolega Benas Šimkus šių pinigų atsisakė.

Savivaldybės kontrolės komitetas neišdrįso svarstyti vadinamųjų vokelių kanceliarinėms išlaidoms klausimo. Jis atidėtas dviem savaitėms.

Išvadino vokelininkais

Kontrolės komitetas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus paaiškinimą, turėjo parengti atsakymą prokuratūrai dėl kanceliarinių išmokų trims tarybos nariams, kurie dirba savivaldybėje: Juditai Simonavičiūtei, Audrai Daujotienei ir Vidmantui Plečkaičiui.

Tarybos narys, Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas pasiūlė atidėti svarstymą dviem savaitėms.

Tyrimą prokuratūroje inicijavęs konservatorius Naglis Puteikis komiteto nariams pareiškė, kad šie esą vilkina kanceliarinių išlaidų svarstymą dėl to, kad kitą savaitę bus priimtas miesto biudžetas.

"Patvirtins biudžetą su vokeliais. Kolegos, jūs man ne kolegos, bet vokelininkai" – išeidamas pareiškė N.Puteikis.

Įstatyme painiava

Tėvynės sąjungos frakcijos kreipimęsi prokuratūrai buvo minima, kad mero pavaduotojai, patarėjai ir tarybos sekretoriui kiekvieną mėnesį mokama papildoma suma nuo 1000 iki 1200 litų kanceliarinėms išlaidoms. O tai prieštarauja Vietos savivaldos naujos redakcijos įstatymui.

Pasak savivaldybės kontrolierės Rimutės Juditos Drazdauskienės, įstatymas dviprasmiškai aiškina kanceliarinių išmokų skyrimą.

"Vienas straipsnis numato, kad tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama. Kitas straipsnis numato, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos išlaidoms, kiek neapmoka savivaldybė, skiriama išmoka. Juk galima buvo parašyti, kad jei gauni atlyginimą, savivaldybė nupirko pieštukų ir kompiuterių, išmokos nepriklauso. Aš netikiu, kad žmogus, nuėjęs dirbti į vieną ar kitą komitetą, perka savo pieštukus. Turėsiu aiškintis su juristais", – piktinosi savivaldybės kontrolierė.

Kontrolierė, gavusi administracijos direktoriaus atsakymą, kad mero pavaduotojams nesikirta lėšų transporto išlaidoms, gūžčiojo pečiais.

"Aiškina, kad lėšų neskirta, o mašina mero pavaduotojams yra skirta", – stebėjosi kontrolierė.

Teks grąžinti į biudžetą

Prokuratūra jau kreipėsi į teismą prašydama iš Klaipėdos miesto tarybos narių išieškoti 56,5 tūkst. litų. Ieškinyje nurodoma, kad ši suma turi būti grąžinta į biudžetą, kaip nepagrįstai išmokėti atlyginimai. Nuo 2006 m. miesto tarybos nariams buvo mokama nuo 100 iki 2000 litų atlyginimas, kai įstatymas to nenumatė. Prokurorai nustatė, kad tarybos nariai gaudavo atlygį savo tiesioginėse darbovietėse, taip pat tuo pačiu metu jiems buvo mokami atlyginimai ir už darbą taryboje. Iš kiekvieno tarybos nario atskirai teismo prašoma priteisti jo nepagrįstai gautą atlyginimo dalį.

KOMENTARAI:

MOKYTOJA 2009 02 20 16:48

O kodel mes mokytoji perkame ir rasiklius ,ir piestuku ,ir testus mokinams

svieciame uz savo pinigus ir nesames savo popieriu

R. DAUGUVIETIS 2009 02 20 13:52

Manau, kad savivaldybėje yra susikūrusi šutvė, kuri nieko nebijo ir elgiasi kaip savo namuose su savo pinigais. O meras vėl nieko nežino . Tai kyšius, tai antras algas imdavo, tai kalėdines premijas išsidalino per visuotinę krizę. Dabar, vietoj to ,kad algas susimažintų, dar nepaleidžia tūkstančių už "pieštukus". Jei man leistų išsilavinimas, pavadinčiau juos visus kiaulėmis prie pinigų lovio. Ir tuos ,kurie atidėjo, ir tuos, kurie tylėjo. Ypač tą, jau susikrovusį milijonus, bet norintį dar . Kuo ne premijos vokeliuose? Anksčiau p. Šulcas buvo už teisingumą. Kur jo žodis dabar?

Gaila2009 02 20 13:48

Viešpatie, kaip "dantimis, ragais ir nagais" laikosi ponai valdininkai "mizernų" pinigų. Nei sąžinės, nei gėdos, matyt, nė su žiburiu neberasi tuose "aukštuomenės' sluoksniuose. Labai gaila, kad tos vertybės numirė...

 

Kanceliarinės išmokos: politinė gudrybė

http://www.ve.lt/?data=2009-02-20&rub=1065924810&id=1235069662

Denisas NIKITENKA VE 2009-02-20

Vakar Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komitetas dviem savaitėms atidėjo kanceliarinių išmokų kai kuriems Tarybos nariams klausimo svarstymą. Iš šalies žvelgiant tokia situacija atrodytų nekalta, tačiau yra manančiųjų, kad taip tiesiog žaidžiami gudrūs politiniai žaidimai.

Savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba aiškinasi, ar mero pavaduotojams Juditai Simonavičiūtei ir Benui Šimkui, patarėjai Audrai Daujotienei bei Tarybos sekretoriui Vidmantui Plečkaičiui priklauso vadinamosios kanceliarinės išmokos.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, šiuos politinius pareigūnus ir taip aptarnauja savivaldybės administracija. Visgi kai kurie iš jų ėmė arba ima pinigus "trintukams".

Tad klausimo svarstymo atidėjimas dviem savaitėms gali reikšti, kad nebus jokio Tarybos sprendimo projekto dėl "vokelių" nebeskyrimo tvirtinant šių metų biudžetą vasario 26 dieną.

Beje, klausimą atidėti prašė valdančiajai daugumai priklausantis Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas Benediktas Petrauskas. Motyvas - esą politikai nespės išnarplioti kolizijos.

Pasak Tarybos opozicijos atstovo Naglio Puteikio, tokiu būdu biudžete bus numatyti pinigai ir tiems, kuriems jie galbūt nepriklauso.

"Kad šuo nelotų, valdantieji, matyt, numes "dešrigalį" - tvirtinant biudžetą sumažins kokiais 15-20 proc. tas išmokas. Ir paliks viską savieigai: prasidės teismai, ilgas bylinėjimasis, o jie kaip ėmė "vokelius", taip ir ims", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.

B. Šimkus iškart po kanceliarinių išmokų padidinimo iki 1,2 tūkst. litų per mėnesį jų atsisakė. Trumpam, ir tik prieš Seimo rinkimus, analogiškai pasielgė V. Plečkaitis, tačiau nepatekęs į parlamentą, vėl pradėjo imti išmokas. J. Simonavičiūtė atsisakė tik nuo šių metų pradžios, o A. Daujotienė tvirtino, kad jai "vokeliai" priklauso.

Visa bėda ta, kad minėtas pareigas užimantys Tarybos nariai gali traktuoti, jog pagal vieną įstatymo punktą jiems kanceliarinės išmokos priklauso kaip Tarybos komitetų, komisijų nariams, tačiau pagal kitą - jos negali būti mokamos, nes dirbdami administracijoje, jie yra viskuo aprūpinami.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Kambaraitė "Vakarų ekspresui" sakė, kad šiais metais Tarybos narių kanceliarinėms išmokoms planuojama skirti 290 tūkst. litų.

"Ir ši suma nėra tokia, kokios reikėtų, jei būtų numatyta skirti šimtu procentų visiems. Jau yra atsisakiusiųjų, tikimės, kad dar atsisakys arba susimažins sumas", - sakė ji.

Nesunku apskaičiuoti, kad dviem mero pavaduotojams, patarėjai ir Tarybos sekretoriui atsisakius "vokelių", per metus pavyktų sutaupyti 57,6 tūkst. litų, jei jiems kanceliarinėms išmokoms ir toliau būtų skiriama po 1,2 tūkst. litų.

Miesto meras Rimantas Taraškevičius išmokos yra atsisakęs, nors ir jo atveju galima būtų įrodinėti, kad "vokelis" priklauso, nes jis yra Tarybos Kolegijos pirmininkas.

Tęsiasi Baičių miško naikinimo afera

Aplinkos ministerijai

A.Jakšto 4/9, LT-01105 Faks.852663665

VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui

Pramonės per.11a, Kaunas LR-51327 faks. 83749 0233

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriui A.Každailevičiui

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui, faksas: 852396379

DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMO ORGANIZUOJANT KLAIPĖDOS APSKRITIES

MIŠKŲ TVARKYMO SCHEMOS PROJEKTO SVARSTYMĄ

2008 12 19 Nr.

Aplinkos ministerijos tinklapyje paskelbta ši informacija

(http://www.am.lt/VI/index.php#a/8353) :

„Visuomenė kviečiama dalyvauti svarstant Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą

Aplinkos ministerijos užsakymu parengta Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, su kuria nuo 2009 m. sausio 26 d. iki kovo 23 d. galima susipažinti:

<...>Klaipėdos miesto savivaldybėje adresu: Klaipėda, Liepų g. 11. <...>

Pasiūlymus dėl šių teritorijų planavimo dokumentų galima teikti arba siųsti paštu ar faksu planavimo organizatoriui – Aplinkos ministerijai (A.Jakšto g.4/9, LT–01105, Vilnius; tel. (8–5) 272 3251, faks. (8–5) 266 3665, el. paštas kanceliarija@am.lt bei schemų rengėjui – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (Pramonės pr.11a, LR–51327; tel. (8–37) 49 02 22, faks. (8–37) 49 02 33, el. paštas sek@mp.is.lt).

Viešas miškų tvarkymo schemos svarstymas įvyks:

<...>Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėda, Liepų g. 11, 2009 m. kovo 25 d. 15 val. <...>

Baigiamasis susirinkimas – konferencija įvyks 2009 m. kovo 27 d. 10 val. adresu: Klaipėda, Danės g.17 apskrities posėdžių salėje.

Kviečiame visus suinteresuotus asmenis ir organizacijas dalyvauti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos viešame svarstyme."

Norėjau atsiliepti į šį kvietimą ir dalyvauti svarstyme, nes kelia nerimą mėginimas sunaikinti Baičių mišką (Klaipėdos raj.) paverčiant jį atviru smėlio karjeru: socialiai neatsakingi verslininkai siekdami pelno bet kokia sąskaitą, bando apeiti teisės aktus ir pasinaudoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento neprincipingumu, bei urėdijos galimu piktnaudžiavimu.

Tačiau šioje Baičių miško sunaikinimo galimoje aferoje dalyvauja ir daugiau valstybės įstaigų, nes pažeidžiant įstatymo reikalavimus Klaipėdos m. savivaldybei iki šiol neperduotas minėtas miškotvarkos projektas. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos darbuotojai tikina, kad pirmą kartą apie tokią schemą jie išgirdo tik šiandien. Tokiu būdu užkertama galimybė visuomenei pareikšti savo nuomonę dėl Baičių miško nenaikinimo ir dėl kitų miškų išsaugojimo.

Prašome užkirsti kelią Baičių miško naikinimui, sustabdyti neteisėtą minėtos miškų tvarkymo schemos svarstymą, pateikti visuomenei šį projektą įstatymų nustatyta tvarka ir skaičiuoti svarstymo su visuomene terminą nuo minėtos schemos pateikimo Klaipėdos m. savivaldybei.

Pagarbiai

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Tapau Šaulių sąjungos nariu

Nuotraukoje: Jaunasis šaulys lavina taiklumą

Netiesiogiai dalyvavau Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ios rinktinės perversme

Šių metų Vasario 16 d. proga daviau šaulio priesaiką, tapau rikiuotės šauliu (tokiu galiu būti iki 45 metų) ir paskambinęs tėvui pasitikslinau, ar tikrai mano senelis buvo šaulys. Pasirodo tikrai ir ne tik iš tėvo pusės, bet ir iš mamos, ką patikslino mano teta, priėjusi prie manęs tą pačią vasario 16 -ą dieną.

Šios istorijos priešistorė: pernai Kariuomenės dieną 2008 11 22 d. stebėjau karinį paradą Klaipėdos gatvėje. Šalia stovėjo žmogus su šaulio uniforma. Žiūriu parado gale eina keliolikos vaikų ir jaunuolių kolona (žr.video:

http://www.ve.lt/?data=2008-11-22&rub=1190113119&id=1227360180&gem=video, 1 min 28 sekundės kadre matosi tas būrelis ).

Klausiu šalia stovinčio šaulio, kiek Klaipėdoje šaulių, sako 950 popierinių. Tai ko tiek mažai ir tik vaikai bei paaugliai parade? Tas su šaulio uniforma sako, kad čia ne klaipėdiečiai, o kretingiškiai žygiuoja, nes Klaipėdoje šaulių neprisišauksi.

Sakau jam, kad to negali būti. Bet po to prisiminiau, kad nė karto nemačiau Klaipėdos šaulių vado jokioje valstybinėje šventėje, kaip ir jokio jų renginio per paskutinius metus.

Pradėjau gėdinti, o tas ir sako – tai darykit ką nors. Sakau galiu skundą parašyti ant to vado.

O kretingiškis šaulys sako – tai pats stok.

Sakau stosiu, jei tą Klaipėdos vadą nuversi. Tas: neversiu, jei nestosi. Sukirtom rankom, užpildžiau anketą, 3 mėnesiai bandomasis laikotarpis, va ir prisiekiau. O tas kretingiškis tą nelemtąjį nevykėlį Klaipėdos šaulių vadą nuvertė (rinktinių vadai yra Šaulių sąjungos vado skiriami ir gauna valdišką algą). Tiesa antspaudo niekaip neatgauna. Bet būstinę užėmėme. Ir buhalterę su sąskaita taip pat. Pasijaučiau kaip beveik tikras šaulys Klaipėdos 1923 metų vadavime.

Juokauju, aišku, aš čia.

Nors kai pagalvoji, tai vadinasi ligšiolinė Klaipėdos šaulių sąjungos veikla kelerius metus buvo parodijų parodija, tik kad niekas nesijuokė. Ir kažkaip buvo tylu tylu.

Palyginimui: teta sake, kad gerai atsimena, kaip 1938 metų naktį (tetai 8-i metai), kai Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą (kad užmegztų diplomatinius santykius, kitaip jų armija puls), pas jos tėvą, mano senelį, atėjo kurjeris, liepė rengtis uniformą, susidėti šovinius, pasitikrinti šautuvą.

NETEISĖTOS IŠMOKOS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS M. VADOVAMS

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius.

Tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317,

el. paštas info@prokuraturos.lt 

2009 02 04 Nr.

DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMO SUSTABDYMO NETEISĖTAI PERVEDANT IŠMOKAS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS MIESTO VICEMEREI, TARYBOS SEKRETORIUI IR MERO PATARĖJAI

 

Pirmiausia Jūsų institucijai norėčiau padėkoti už tai, kad Klaipėdos m. prokuratūra ėmėsi priemonių sugrąžinti į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą šio miesto savivaldybės tarybos narių neteisėtai gautus atlyginimus (nes nebuvo pateikę pažymų apie savo darbovietėse negautą atlyginimą už savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžių laiką, o imti dvigubą atlyginimą už tą patį laiką ir darbovietėje ir savivaldybės taryboje įstatymai draudžia). Gaila tik, kad iki šios dienos Klaipėdos m. savivaldybės administracija niekaip neišsiunčia savivaldybės tarybos nariams jokio prašymo sugrąžinti į savivaldybės biudžetą jiems neteisėtai pervestas lėšas.

Tačiau turiu nusistebėti, kad ta pati Jūsų institucija  - Klaipėdos m. prokuratūra – analogiškoje situacijoje nesiima jokių priemonių sustabdyti kitą besitęsiantį įstatymo pažeidimą:

2008 10 01 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymų redakcija. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas" pasakyta, kad : ... 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka."

Tačiau Klaipėdos m. savivaldybės administracija pažeidžia šį reikalavimą ir po šio įstatymo įsigaliojimo nuolat išmoka tūkstantines minėtas išmokas Klaipėdos miesto vicemerei J.Simonavičiūtei , tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui ir mero patarėjai A.Daujotienei.

Tai padaryti administracija neturėjo teisės, nes visi trys aukščiau paminėtieji gauna iš savivaldybės administracijos atlyginimus, jiems yra skirti valdiški kabinetai, valdiški telefonai, jie naudojasi savivaldybės automobiliais, yra aprūpinti valdiškais kompiuteriais, interneto ryšiu, popieriumi, pieštukais, trintukais, sąvaržėlėmis ir pan.

Kreipiausi raštu (kopija pridedama) į Klaipėdos m. prokuratūrą prašydamas sustabdyti šį neteisėtą veikimą, tačiau užuot sustabdę šiuos neteisėtus veiksmus, pareigūnai tyrimą perdavė savivaldybės kontrolieriaus tarnybai. Pastaroji tyrimo nepradeda, nes savivaldybė jiems neperduoda duomenų, o tuo metu minėti išmokėjimai tęsiasi. Klaipėdos m. prokuratūra apie tai žino, tačiau nestabdo neteisėto biudžeto lėšų panaudojimo.

Maža to, savivaldybės buhalterijos darbuotojai, vykdydami įstatymo reikalavimus, atsisakė vykdyti neteisėtus veiksmus, tačiau administracijos direktorius A.Každailevičius davė raštišką nurodymą tęsti neteisėtus pervedimus į aukščiau paminėtų tarybos narių asmenines sąskaitas.

Taigi, dėl Klaipėdos m. prokuratūros neveiklumo toliau tyčiojamasi iš įstatymo, žeminami įstatymus gerbiantys savivaldybės darbuotojai.

Prašau sustabdyti minėtas neteisėtas veikas, inicijuoti aukščiau paminėtų neteisėtai išmokėtų išmokų sugrąžinimą į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą, imtis priemonių pažeidėjams nubausti ir, kas svarbiausia, užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nesikartotų.

Priedas: minėto rašto kopija, 1 lapas.

 

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

2009-02-19

Klaipėdos taryba didina socialinę atskirtį tarp vadovo ir mokytojo

Nuotraukoje: publikacijos autorė 'Klaipėdos' dienraščio reporterė Milda Skiriutė

Dėl priedų – aistros „Klaipėda" 2009 02 18

Miesto tarybai dar teks sugrįžti prie mokytojų priedų dydžio nustatymo.Įtampa dėl miesto tarybos patvirtintų priedų pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams neslūgsta. Ketinama vėl svarstyti šį vis labiau įvairiomis nuomonėmis apaugantį klausimą.

Mažesni pustrečio karto

Klaipėdos savivaldybės taryba patvirtino 5 proc. priedus švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams. Direktoriams priemokos dydis siekia nuo 217 iki 232 litų, pedagogams – 89 litus.

Šis sprendimas papiktino miesto tarybos opozicijos lyderį Naglį Puteikį. Pasak tarybos nario, tokiu būdu didinamas socialinis atotrūkis tarp paprastų pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų.

"Mokytojams reikėtų algas didinti daugiau nei vadovams, bet yra priešingai. Priedai tvirtinami procentais. Gaunantys didesnę algą, gauna ir didesnį priedą. Taip skirtumas tarp daug ir mažai uždirbančių nuolat didėja. Kadangi mokytojams priedai skaičiuojami tik nuo pamokų skaičiaus, jiems iš tikrųjų priedas yra 2,5 karto mažesnis nei vadovams. O pastarieji dar pasididinti algą gali vesdami pamokas", – aiškino politikas.

Artėjančio miestą valdančiųjų posėdžio, kuris vyks vasario 26 d., metu N.Puteikis tarybai siūlys grįžti prie priedų nustatymo pedagogams. Planuojama siūlyti mokytojams nustatyti 10 proc. dydžio priedą. Šio klausimo projektas paruoštas, tačiau dar nepateiktas.

Pasak N.Puteikio, tokį siūlymą palaiko ir valdančiajai daugumai priklausanti tarybos narė Irina Rozova.

Anksčiau vykusio posėdžio metu buvo siūloma paprastiems pedagogams nustatyti 10 proc. dydžio priedą, tačiau tam nebuvo pritarta.

"Patvirtinus mokytojams 10 proc. priedą, tarp jų ir vadovų diferenciacija sumažėtų. Eilinių pedagogų priedas siektų ne 89, o 178 litus", – dėstė politikas.

Įtvirtina valdininkų armiją

Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Laimos Juknienės nuomone, kai kurie tarybos nariai yra neįsigilinę į švietimo sistemą.

"Mokytojui priedas taikomas ne nuo viso atlyginimo, o nuo pamokų skaičiaus. Pedagogui nustatytasis būtų 10 proc. mažesnis nei dabar patvirtintas švietimo įstaigų vadovams. Klaipėdos taryba didina socialinę atskirtį tarp vadovo ir mokytojo. Tokiu sprendimu įtvirtinama valdininkų armija", – pabrėžė pirmininkė.

L.Juknienė aiškino, jog toks tarybos sprendimas būtų suprantamas, jei nebūtų lėšų didesniems pedagogų priedams, tačiau, kaip esą patvirtino Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, jų pakanka. Pasak pirmininkės, dėl tokio tarybos sprendimo kai kuriose švietimo įstaigose gali įsitvirtinti autokratizmas.

"Viskas priklauso nuo vadovo pozicijos, žmogiškų jo savybių. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje direktorius yra viešpačių viešpats. Socialinio dialogo su pavaldiniais nėra", – kalbėjo L.Juknienė.

Didinti nėra iš ko

Klaipėdos mero patarėja, miesto tarybos narė Audra Daujotienė neslėpė, jog mokytojams patvirtinti priedai galbūt yra per maži. Tačiau, anot jos, šiais laikais, kai išmokos tik mažinamos ir mąstoma, iš ko apskritai reikės mokėti algas, apie priedus reikėtų kalbėti atsargiai.

"Mokytojai turi suprasti, kad dabar sunkus metas. Naują sprendimo projektą galima paruošti, bet mes – ne vaikai. Sprendimą priėmėme ne vedami kaprizų, o bėdos. Neturime iš ko daugiau pridėti. Dabar krizė, reikia susiimti ir iš jos išbristi. Po metų, kai sunkmetis baigsis, vėl galėsime didinti priedus", – aiškino patarėja.

Tarybos narė priminė, jog dabar miesto biudžetas yra išbalansuotas.

Anot N.Puteikio, jei Švietimo skyriaus vedėja tvirtina, kad pinigų užteks, vadinasi, taip ir yra.

"Neturiu teisės abejoti specialistais, kurie geriausiai žino situaciją. Manau, kad čia yra kiti dalykai – nenoras pripažinti, jog padaryta didelė klaida", – tvirtino politikas.

2009-02-18

Pelnagaudžiai niokoja miškus prisidengdami pseudomokslininkais

Gobšumas įsisuko ne tik į senamiesčius, bet ir į miškus

N.P.: ir tam padeda visokio plauko valdininkėliai. Ir be abejo - samdomi pseudomokslininkai iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto.

Idėja paprasta: 1956 metais buvo surastas ir ištirtas smėlio karjeras Baičių miške, šalia Baičių gyvenvietės, šalia kelio Priekulė-Dovilai, ir „jo ištekliai buvo patvirtinti Teritorinėje išteklių vertinimo komisijoje Minske 1958 metais" (citata iš žemiau cituojamų dabartinių pseudomokslininkų dokumentų).

Kaip matome, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas vadovaujasi Stalino laikų normatyviniais dokumentais (Stalinas buvo miręs tik prieš 5 metus).

Pelnagaudžiai sumanė mišką iškirsti, o smėlį parduoti. Bus dar tų miškų, ar ne?

Štai ką šio instituto (instituto?) atstovai rašo Dovilų II smėlio telkinio sklype planuojamo smėlio karjero „Poveikio aplinkai vertinimo programoje":

„Laikinas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui bus tik eksploatuojant karjerą, vėliau atkuriamas analogiškas kraštovaizdis". Leiskit šioj vietoj pasijuokti iš perkamo „mokslo" – iškirtus mišką, išrovus kelmus, išvežus dirvožemį ir nukasus 4 metrus bus atkuriamas analogiškas kraštovaizdis?

Ir dar: „jei darbai vykdomi pagal parengtus telkinio išteklių naudojimo projektus ir nepažeidžiant darbų ir eismo saugos normų bei reikalavimų", tai „nagrinėjamas objektas savaime nekelia jokios grėsmės aplinkai..."

Neblogas tas perkamas –parduodamas „mokslas".

Ir duona turbūt saldi?

Beje, šiose gamtinėse istorijose jau pradeda kartotis pavardės – cituojamo opuso ar paskvilio (kaip čia mandagiau pavadinti minėtą Poveikio aplinkai vertinimo programą?) projekto vadovas – žymusis leidimo išpilti į jūrą sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis užterštą dumblą iš po "Vakarų laivų gamyklos" dokų autorius daktaras (!) Saulius Gulbinskas.

 

Dėl Baičių miško Klaipėdos rajone neniokojimo žvyro karjerais

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos vyriausybei

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimui

Aplinkos ministerijai

Klaipėdos apskrities viršininkui

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai

Kretingos urėdijai

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui

PRAŠYMAS                                                                                                                                        2009 02 11

Prašome jus atsižvelgti į grupės visuomeninių organizacijų pilietinę iniciatyvą, išnagrinėti mūsų prašymą ir kuo skubiau sustabdyti, mūsų nuomone, itin žalingą visuomenei veiklą – planuojamą ir pradedamą vykdyti masinį miškų sunaikinimą Lietuvoje.

Informuojame jus, kad šiuo metu grupė įmonių ketina valstybiniame Baičių miške, esančiame Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijoje įrengti smėlio karjerą.

Lietuvos miškų įstatymo ( 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671) paskirtis yra užtikrinti, kad „visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms". To paties įstatymo 9 straipsnis numato, kad „Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto", o „miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo  „ mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų". 11 straipsnis sako, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus". Manome, jog visi šie įstatymo punktai bus neišvengiamai pažeisti sunaikinus miško paklotę ir įrengus miške karjerą, nebus užtikrintas nė nepertraukiamo medienos tiekimo, nei miškų produktyvumo didinimo, nei bioįvairovės apsaugos, nei kraštovaizdžio stabilumo užtikrinimo principai.

Informuojame, kad Baičių miškas yra pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą patenka į gamtinio karkaso zoną ir yra vienas geoekosistemų stabilumą užtikrinančių esminių faktorių. Šioje teritorijoje Klaipėdos rajono bendrajame plane nėra numatytas jokių karjerų steigimas, o valstybei priklausančio sklypo žemės paskirtis yra numatyta „Miško paskirties žemė". Tačiau šiuo metu, mūsų nuomone be pakankamo teisinio pagrindo, nepatvirtintomis žiniomis, bent keturios įmonės pretenduoja sunaikinti 9 ha. valstybinio miško ir jame įrengti smėlio karjerą. Tas pats planuojama padaryti ir greta esančiame Šernų miške. Kol kas valstybinės institucijos abejingai stebi šį procesą ir geriausiu atveju liepia atlikti PAV. Mūsų nuomone, gamtos išteklių eksploatavimui būtina pakeisti žemės paskirtį į „Kitos paskirties", o komercinė veikla, kaip naudingų išteklių eksploatavimas negali būti vykdoma miško paskirties žemėje. Miškų įstatyme numatyta galimybe įrengti miškų valdytojų poreikiams nedidelius smėlio, žvyro karjerus visiškai nėra ta veikla, kurią šiuo atveju planuoja privačios įmonės komerciniais tikslais valstybinėje žemėje. Mūsų nuomone, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prieš leisdamas komercinę, ne miškų ūkio veiklą valstybinėje miško žemėje privalo pareikalauti įrodymų, jog žemės paskirtis yra „kitos paskirties", o ketinant keisti paskirtį pareikalauti parengti atitinkamus planavimo dokumentus, leidžiančius atlikti žemės paskirties keitimą, o prieš rengiant paskirties keitimą atlikti SPAV (Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą), kurio metu būtų atlikta detali studija ar tikrai Miško žemės paskirties keitimas atitinka visuomenės interesą ir ar tikrai yra susidaręs Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatytas „Ypatingas atvejis" t.y ar tikrai daugiau niekur Klaipėdos regione nėra smėlio išteklių ne miško žemėje. Taip pat nėra jokio pagrindimo, kad tai atitinka visuomenės poreikius, priešingai, ši veikla kelia didžiules neigiamas pasekmes Dovilų seniūnijos gyventojams, nes jie praras rekreaciniais tikslais naudojamą mišką, o niekas kol kas jiems neįrodė būtinybės smėlį kasti būtent valstybinėje miško žemėje vietoj to, jog būtų supirktos smėlio išteklių turinčios gyventojų žemės ūkio paskirties žemės, pavyzdžiui Agluonėnų regione. Mūsų žiniomis smėlio ištekliai paskutiniojo ledynmečio yra suformuoti kur kas plačiau negu užima nedideli Baičių ar Šernų miškeliai.

Informuojame, kad iškasus 9 ha karjerą IV grupės miške – neišvengiamai nutrūks Miškų įstatyme numatytas „nenutrūkstamas miško išteklių atkūrimas", nes bus visiškai ir negrįžtamas sunaikintas esminis, šimtmečius besiformuojantis miško elementas, sąlygojantis nenutrūkstamą miško atkūrimą – miško paklotė. Tokioje vietoje miško atkūrimas jau nebus tikras miško atkūrimas, o praktiškai visiškai naujo tipo miško pasodinimas nederlingose žemėse. Tokiu atveju miškui augti reikės žymiai daugiau laiko ir šalies ūkis praras daug medienos vertės. Taip pat informuojame, kad šalia miško, kuriame planuojama įrengti smėlio duobę, ribojasi su III grupės mišku, kurių  tiesioginė funkcija užtikrinti ekosistemų stabilumą. Tačiau iškasus šalia 

9 ha duobę pakinta daugybė fizinių faktorių, tame tarpe hidrogeologiniai (pvz. gruntinio vandens lygis) neigiamai įtakojančių kaimynines teritorijas. Todėl prognozuojame, jog karjerų eksploatuotojų pasamdytos PAV rengimo firmos privalės ciniškai meluoti jog „neigiamo poveikio aplinkai nebus". Lietuvoje įtvirtinta PAV įstatymo nuostata, kad PAV užsako pats galimo poveikio darytojas – neužtikrina proceso skaidrumo ir patikimumo, todėl mes iš esmės nepasitikime PAV rengėjais apmokamais pačių žalos darytojų, galinčių daryti įtaką PAV rengėjams. Kol nebus užtikrintas PAV proceso skaidrumas (galimas žalos darytojas gali pervesti lėšas PAV rengimui į atsakingos valstybinės institucijos sąskaitą, kuri ir turėtų skaidraus konkurso būdu pravesti konkursą) mes, suinteresuoti piliečiai, negalėsime pasitikėti PAV išvadomis. Baičių miško atveju, PAV išvada jog nebus žalos aplinkai sunaikinus mišką ir ten iškasus duobę,  tolygią atsirandančiai  po didžiulės bombos sprogimo, skambės kaip ciniškas pasityčiojimas iš visos valstybės, teisinių jos principų ir demokratijos idealų. O tikimybė, kad PAV išvada bus pateikta pagrįsta – labai maža, Lietuvoje daugybė atvejų kai PAV išvados leidžia sugadinti žmonių gyvenimus.

Sunku išvardinti visus visuomenės poreikius (socialiniai, ekonominiai, rekreaciniai, estetiniai, etiniai) kurie neabejotinai nukentės miškuose išrausiant milžiniškas duobes, aplinkui gyvenantys socialiai pažeidžiamiausi žmonės, miške galintys pasirinkti grybų, uogų, nebrangiai įsigyti malkų – patirs ekonominį smūgį. Todėl prašome jus išsamiai išnagrinėti (dalinai buvusios vyriausybės suformuotas) teisinę aplinką, kuri numato tokią galimybę įrengti (menkaverčių, ne strateginės reikšmės išteklių) karjerus būtent valstybinėje miško paskirties žemėje. Mūsų nuomone, Baičių miškelyje nėra aukštos vertės išteklių – naftos, aukso, urano rūdos, kurie lyg ir sudarytų teisinę galimybę paaukoti mišką vardan aukštesnės visuomeninės reikmės. Mūsų žiniomis šiuo metu vyksta ciniškos žiurkių lenktynės, kurių tikslas bet kokia kaina užgrobti kuo daugiau visuomeninio turto, nes norint gauti smėlio išteklių visai nesunku rasti tinkamą karjerui vietą privačioje žemės ūkio paskirties žemėje ir ją iš savininko įsigyti mokant rinkos kaina. Visiškai nematome priežasčių, kodėl išteklius eksploatuojančioms bendrovėms valstybė turėtų suteikti nemokamai žemes.  Smėlis ir žvyras nėra tas išteklius, vardan kurio būtina aukoti kitus svarbius visuomenės poreikius. Manome ši problema pranoksta regioninį lygį ir yra svarbi visos šalies mastu, todėl prašome šiai problemai skirti reikiamą dėmesį.

Prašome jus inicijuoti tyrimą ar teisėtai ketinama leisti privačioms įmonėms įrengti smėlio karjerą  9 ha miško plote Baičių miške, miško paskirties žemėje be jokių planavimo dokumentų, leidžiančių keisti miško žemės paskirtį. Taip pat prašome jus išanalizuoti situaciją, visus Lietuvos smėlio ir žvyro telkinius ir nustatyti ar tikrai yra pagrįsta Miškų įstatymo 11 str. nurodyta ypatinga situacija bei tikrai pagrįstas visuomenės poreikius atitinkantis valstybinis interesas leidžiantis paaukoti privačių bendrovių labui Lietuvos miškus. Mūsų žiniomis smėlio telkinių Klaipėdos apskrityje bei kitose Lietuvos vietovėse yra pakankamai ir ne miško žemėje. Klaipėdos apskrityje yra ir veikiančių karjerų iš kurių galima žvyrą, smėlį pirkti.

Taip pat pabrėžiame, jog Lietuvos respublikoje galioja ir Teritorijų planavimo įstatymas, kurio tikslas „formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas" tuo tarpu drastiškas miško pavertimas smėlio karjeru Klaipėdos rajono bendrajame plane nenumatytas ir visa didžiulį poveikį aplinkiniams gyventojams turėsianti veikla bandoma prastumti nerengiant jokių planavimo dokumentų. Taip pat primename, kad visas šis procesas yra vyriausybės rankose ir tik nuo vyriausybės sprendimo priklauso ar klestės Lietuvoje barbarizmas ir neracionalus žemės turtų eksploatavimas.

Prašome atsižvelgti į Dovilų seniūnijos gyventojų poreikius, mūsų bendruomenių išreikštą valingą nepritarimą tokiai veiklai ir skubiai sustabdyti Baičių miško, o taip pat ir visų Lietuvos miškų naikinimą vardan savanaudiškų, trumparegiškų interesų. Mes nepritariame ir reikalaujame sustabdyti vandališkus ketinimus  Lietuvos miškus paversti karjerais visoje Lietuvoje. _______