Gobšumas įsisuko ne tik į senamiesčius, bet ir į miškus
N.P.: ir tam padeda visokio plauko valdininkėliai. Ir be abejo - samdomi pseudomokslininkai iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto.
Idėja paprasta: 1956 metais buvo surastas ir ištirtas smėlio karjeras Baičių miške, šalia Baičių gyvenvietės, šalia kelio Priekulė-Dovilai, ir „jo ištekliai buvo patvirtinti Teritorinėje išteklių vertinimo komisijoje Minske 1958 metais" (citata iš žemiau cituojamų dabartinių pseudomokslininkų dokumentų).
Kaip matome, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas vadovaujasi Stalino laikų normatyviniais dokumentais (Stalinas buvo miręs tik prieš 5 metus).
Pelnagaudžiai sumanė mišką iškirsti, o smėlį parduoti. Bus dar tų miškų, ar ne?
Štai ką šio instituto (instituto?) atstovai rašo Dovilų II smėlio telkinio sklype planuojamo smėlio karjero „Poveikio aplinkai vertinimo programoje":
„Laikinas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui bus tik eksploatuojant karjerą, vėliau atkuriamas analogiškas kraštovaizdis". Leiskit šioj vietoj pasijuokti iš perkamo „mokslo" – iškirtus mišką, išrovus kelmus, išvežus dirvožemį ir nukasus 4 metrus bus atkuriamas analogiškas kraštovaizdis?
Ir dar: „jei darbai vykdomi pagal parengtus telkinio išteklių naudojimo projektus ir nepažeidžiant darbų ir eismo saugos normų bei reikalavimų", tai „nagrinėjamas objektas savaime nekelia jokios grėsmės aplinkai..."
Neblogas tas perkamas –parduodamas „mokslas".
Ir duona turbūt saldi?
Beje, šiose gamtinėse istorijose jau pradeda kartotis pavardės – cituojamo opuso ar paskvilio (kaip čia mandagiau pavadinti minėtą Poveikio aplinkai vertinimo programą?) projekto vadovas – žymusis leidimo išpilti į jūrą sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis užterštą dumblą iš po "Vakarų laivų gamyklos" dokų autorius daktaras (!) Saulius Gulbinskas.
Dėl Baičių miško Klaipėdos rajone neniokojimo žvyro karjerais
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komitetui
Lietuvos Respublikos Seimui
Aplinkos ministerijai
Klaipėdos apskrities viršininkui
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
Kretingos urėdijai
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
PRAŠYMAS 2009 02 11
Prašome jus atsižvelgti į grupės visuomeninių organizacijų pilietinę iniciatyvą, išnagrinėti mūsų prašymą ir kuo skubiau sustabdyti, mūsų nuomone, itin žalingą visuomenei veiklą – planuojamą ir pradedamą vykdyti masinį miškų sunaikinimą Lietuvoje.
Informuojame jus, kad šiuo metu grupė įmonių ketina valstybiniame Baičių miške, esančiame Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijoje įrengti smėlio karjerą.
Lietuvos miškų įstatymo ( 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671) paskirtis yra užtikrinti, kad „visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms". To paties įstatymo 9 straipsnis numato, kad „Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto", o „miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo „ mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų". 11 straipsnis sako, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus". Manome, jog visi šie įstatymo punktai bus neišvengiamai pažeisti sunaikinus miško paklotę ir įrengus miške karjerą, nebus užtikrintas nė nepertraukiamo medienos tiekimo, nei miškų produktyvumo didinimo, nei bioįvairovės apsaugos, nei kraštovaizdžio stabilumo užtikrinimo principai.
Informuojame, kad Baičių miškas yra pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą patenka į gamtinio karkaso zoną ir yra vienas geoekosistemų stabilumą užtikrinančių esminių faktorių. Šioje teritorijoje Klaipėdos rajono bendrajame plane nėra numatytas jokių karjerų steigimas, o valstybei priklausančio sklypo žemės paskirtis yra numatyta „Miško paskirties žemė". Tačiau šiuo metu, mūsų nuomone be pakankamo teisinio pagrindo, nepatvirtintomis žiniomis, bent keturios įmonės pretenduoja sunaikinti 9 ha. valstybinio miško ir jame įrengti smėlio karjerą. Tas pats planuojama padaryti ir greta esančiame Šernų miške. Kol kas valstybinės institucijos abejingai stebi šį procesą ir geriausiu atveju liepia atlikti PAV. Mūsų nuomone, gamtos išteklių eksploatavimui būtina pakeisti žemės paskirtį į „Kitos paskirties", o komercinė veikla, kaip naudingų išteklių eksploatavimas negali būti vykdoma miško paskirties žemėje. Miškų įstatyme numatyta galimybe įrengti miškų valdytojų poreikiams nedidelius smėlio, žvyro karjerus visiškai nėra ta veikla, kurią šiuo atveju planuoja privačios įmonės komerciniais tikslais valstybinėje žemėje. Mūsų nuomone, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prieš leisdamas komercinę, ne miškų ūkio veiklą valstybinėje miško žemėje privalo pareikalauti įrodymų, jog žemės paskirtis yra „kitos paskirties", o ketinant keisti paskirtį pareikalauti parengti atitinkamus planavimo dokumentus, leidžiančius atlikti žemės paskirties keitimą, o prieš rengiant paskirties keitimą atlikti SPAV (Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą), kurio metu būtų atlikta detali studija ar tikrai Miško žemės paskirties keitimas atitinka visuomenės interesą ir ar tikrai yra susidaręs Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatytas „Ypatingas atvejis" t.y ar tikrai daugiau niekur Klaipėdos regione nėra smėlio išteklių ne miško žemėje. Taip pat nėra jokio pagrindimo, kad tai atitinka visuomenės poreikius, priešingai, ši veikla kelia didžiules neigiamas pasekmes Dovilų seniūnijos gyventojams, nes jie praras rekreaciniais tikslais naudojamą mišką, o niekas kol kas jiems neįrodė būtinybės smėlį kasti būtent valstybinėje miško žemėje vietoj to, jog būtų supirktos smėlio išteklių turinčios gyventojų žemės ūkio paskirties žemės, pavyzdžiui Agluonėnų regione. Mūsų žiniomis smėlio ištekliai paskutiniojo ledynmečio yra suformuoti kur kas plačiau negu užima nedideli Baičių ar Šernų miškeliai.
Informuojame, kad iškasus 9 ha karjerą IV grupės miške – neišvengiamai nutrūks Miškų įstatyme numatytas „nenutrūkstamas miško išteklių atkūrimas", nes bus visiškai ir negrįžtamas sunaikintas esminis, šimtmečius besiformuojantis miško elementas, sąlygojantis nenutrūkstamą miško atkūrimą – miško paklotė. Tokioje vietoje miško atkūrimas jau nebus tikras miško atkūrimas, o praktiškai visiškai naujo tipo miško pasodinimas nederlingose žemėse. Tokiu atveju miškui augti reikės žymiai daugiau laiko ir šalies ūkis praras daug medienos vertės. Taip pat informuojame, kad šalia miško, kuriame planuojama įrengti smėlio duobę, ribojasi su III grupės mišku, kurių tiesioginė funkcija užtikrinti ekosistemų stabilumą. Tačiau iškasus šalia
9 ha duobę pakinta daugybė fizinių faktorių, tame tarpe hidrogeologiniai (pvz. gruntinio vandens lygis) neigiamai įtakojančių kaimynines teritorijas. Todėl prognozuojame, jog karjerų eksploatuotojų pasamdytos PAV rengimo firmos privalės ciniškai meluoti jog „neigiamo poveikio aplinkai nebus". Lietuvoje įtvirtinta PAV įstatymo nuostata, kad PAV užsako pats galimo poveikio darytojas – neužtikrina proceso skaidrumo ir patikimumo, todėl mes iš esmės nepasitikime PAV rengėjais apmokamais pačių žalos darytojų, galinčių daryti įtaką PAV rengėjams. Kol nebus užtikrintas PAV proceso skaidrumas (galimas žalos darytojas gali pervesti lėšas PAV rengimui į atsakingos valstybinės institucijos sąskaitą, kuri ir turėtų skaidraus konkurso būdu pravesti konkursą) mes, suinteresuoti piliečiai, negalėsime pasitikėti PAV išvadomis. Baičių miško atveju, PAV išvada jog nebus žalos aplinkai sunaikinus mišką ir ten iškasus duobę, tolygią atsirandančiai po didžiulės bombos sprogimo, skambės kaip ciniškas pasityčiojimas iš visos valstybės, teisinių jos principų ir demokratijos idealų. O tikimybė, kad PAV išvada bus pateikta pagrįsta – labai maža, Lietuvoje daugybė atvejų kai PAV išvados leidžia sugadinti žmonių gyvenimus.
Sunku išvardinti visus visuomenės poreikius (socialiniai, ekonominiai, rekreaciniai, estetiniai, etiniai) kurie neabejotinai nukentės miškuose išrausiant milžiniškas duobes, aplinkui gyvenantys socialiai pažeidžiamiausi žmonės, miške galintys pasirinkti grybų, uogų, nebrangiai įsigyti malkų – patirs ekonominį smūgį. Todėl prašome jus išsamiai išnagrinėti (dalinai buvusios vyriausybės suformuotas) teisinę aplinką, kuri numato tokią galimybę įrengti (menkaverčių, ne strateginės reikšmės išteklių) karjerus būtent valstybinėje miško paskirties žemėje. Mūsų nuomone, Baičių miškelyje nėra aukštos vertės išteklių – naftos, aukso, urano rūdos, kurie lyg ir sudarytų teisinę galimybę paaukoti mišką vardan aukštesnės visuomeninės reikmės. Mūsų žiniomis šiuo metu vyksta ciniškos žiurkių lenktynės, kurių tikslas bet kokia kaina užgrobti kuo daugiau visuomeninio turto, nes norint gauti smėlio išteklių visai nesunku rasti tinkamą karjerui vietą privačioje žemės ūkio paskirties žemėje ir ją iš savininko įsigyti mokant rinkos kaina. Visiškai nematome priežasčių, kodėl išteklius eksploatuojančioms bendrovėms valstybė turėtų suteikti nemokamai žemes. Smėlis ir žvyras nėra tas išteklius, vardan kurio būtina aukoti kitus svarbius visuomenės poreikius. Manome ši problema pranoksta regioninį lygį ir yra svarbi visos šalies mastu, todėl prašome šiai problemai skirti reikiamą dėmesį.
Prašome jus inicijuoti tyrimą ar teisėtai ketinama leisti privačioms įmonėms įrengti smėlio karjerą 9 ha miško plote Baičių miške, miško paskirties žemėje be jokių planavimo dokumentų, leidžiančių keisti miško žemės paskirtį. Taip pat prašome jus išanalizuoti situaciją, visus Lietuvos smėlio ir žvyro telkinius ir nustatyti ar tikrai yra pagrįsta Miškų įstatymo 11 str. nurodyta ypatinga situacija bei tikrai pagrįstas visuomenės poreikius atitinkantis valstybinis interesas leidžiantis paaukoti privačių bendrovių labui Lietuvos miškus. Mūsų žiniomis smėlio telkinių Klaipėdos apskrityje bei kitose Lietuvos vietovėse yra pakankamai ir ne miško žemėje. Klaipėdos apskrityje yra ir veikiančių karjerų iš kurių galima žvyrą, smėlį pirkti.
Taip pat pabrėžiame, jog Lietuvos respublikoje galioja ir Teritorijų planavimo įstatymas, kurio tikslas „formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas" tuo tarpu drastiškas miško pavertimas smėlio karjeru Klaipėdos rajono bendrajame plane nenumatytas ir visa didžiulį poveikį aplinkiniams gyventojams turėsianti veikla bandoma prastumti nerengiant jokių planavimo dokumentų. Taip pat primename, kad visas šis procesas yra vyriausybės rankose ir tik nuo vyriausybės sprendimo priklauso ar klestės Lietuvoje barbarizmas ir neracionalus žemės turtų eksploatavimas.
Prašome atsižvelgti į Dovilų seniūnijos gyventojų poreikius, mūsų bendruomenių išreikštą valingą nepritarimą tokiai veiklai ir skubiai sustabdyti Baičių miško, o taip pat ir visų Lietuvos miškų naikinimą vardan savanaudiškų, trumparegiškų interesų. Mes nepritariame ir reikalaujame sustabdyti vandališkus ketinimus Lietuvos miškus paversti karjerais visoje Lietuvoje. _______
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą