GODUMAS TAMPA ARCHITEKTŪRINE MADA? ATVIRAS DAILĖS ISTORIKŲ LAIŠKAS
2011.04.21
Vilnius vis labiau tampa panašus į architektūrinio karo lauką.
Grubus Vilniaus Senamiesčio atnaujinimas ir ištisų kvartalų „pritaikymas turizmo reikmėms" jau seniai tapo vilniečių kasdienybe. Dažnas su nerimu žvelgia į naujomis statybininkų tvoromis aptvertą seną namą ar kvartalo dalį iš patirties žinodamas, kuo tai baigsis - dar vienu anoniminiu, prie aplinkos nei formomis, nei tūriais, nei dvasia nepritampančiu naujadaru... Šį procesą seniai laikas įvardinti tikruoju vardu – meninio skonio ir istorijos pajautos niekada neturėjusių, sąžinę praradusių, pelno siekimo apakintų asmenų invazija į brangiausiai įkainotas, taigi, utilitariu ekonominiu požiūriu patraukliausias miesto teritorijas. Viešąjį interesą sutvertos ginti kultūros paveldo apsaugos institucijos akivaizdžiai neturi arba nenori turėti jokių galios svertų šią situaciją keisti.
Susirūpinę Senamiesčiu kuriam laikui nusigręžėm nuo Naujamiesčio. Atsitokėjome tik tada, kai pamatėm: Vilniaus Naujamiestis žūsta!
Baisiausia, kad jei gotikos ar baroko paveldo išsaugojimo būtinybė daugeliui eilinių Lietuvos piliečių suprantama, tai XIX–XX a. architektūrą net profesionalai dažnai suvokia kaip bevertį, nusidėvėjusį, tad šalintiną palikimą. Kai kam atrodo: „Nyksta carinių okupantų palikimas, tegul..." O juk būtent šio laikotarpio namų kvartalai sudaro antrąją Vilniaus miesto veido pusę: Gedimino prospektas, Basanavičiaus gatvė, Žvėrynas... Šių kvartalų atskiri pastatai savo verte gal ir neprilygsta Šv. Kotrynos bažnyčiai, tačiau jų visuma – fasadai, interjerai, dekoro detalės lygiai taip pat akivaizdžiai byloja apie praėjusių epochų gyvenimą, mūsų miesto, taigi ir mūsų visų istoriją.
Už miesto plėtrą atsakingų ir ją prižiūrinčių institucijų specialistai, žinoma, suvokia, kad egzistuoja saugotinas urbanistinis istorinis paveldas, bet regis nesupranta, kas tai iš tiesų yra. Kaip kitaip paaiškinti įsivyravusią XIX–XX a. pradžios pastatų pritaikymo naujiems poreikiams praktiką, kaip paliekamas vien kiautas – išorinės pastato sienos, o vidaus erdvės visiškai suardomos ir kardinaliai pertvarkomos. Prisiminkime nesenus pavyzdžius: tik fasadai teliko iš XIX a. pabaigoje statyto „Jurgio" viešbučio Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 (rekonstr. autorius arch. Algimantas Nasvytis), suniokotas buv. Vilniaus savivaldybės pastato (Gedimino pr. 9) interjeras (rekonstr. autoriai Danijos bendrovės „PLH arkitekter" atstovai Marc Wilson, Irma Kašėtaitė ir Lietuvos UAB „Archinova" atstovas architektas Antanas Gvildys).
2011 m. vasario 1 dieną prasidėję darbai J.Jasinskio gatvėje – dar vienas eilinis epizodas Vilniaus Naujamiesčio modernizavimo procese. Kol kas akivaizdžiausias jo rezultatas – statybininkų tvora aptverti griuvėsiai ir plytų krūva vietoje XIX a. pabaigos pastatų J.Jasinkio g. 10 ir 12, priklausiusio vadinamajam Ferdinando Hofmano kompleksui, kurį 1886–1891 m. suprojektavo vilnietis architektas Apolinaras Mikulskis.
Pakalnės, Geležinio Vilko ir J.Jasinskio gatvių ribojamoje teritorijoje numatytas UAB „Transmeda" priklausysiančių gyvenamųjų ir komercinių pastatų kompleksas. Projekto užsakovas „Europa City Vilnius" generalinis direktorius Juozas Pranckevičius. Pasak informacinio skydo, UAB „Architektūra, dizainas ir statyba" projektą įgyvendina – UAB „Masyvo statyba".
Pagal projektą minėtieji J.Jasinskio g. 10 ir 12 namai turėjo būti priderinti prie bendro modernaus komplekso, kurio autoriai – architektai Rolandas Palekas, Gilma Gylytė, Džiugas Karalius.
2011 m. kovo 20 d. spaudoje rašyta: „avarinės būklės pastatą nuspręsta rekonstruoti – palikti autentišką fasadą, bet pakeisti statinio perdangas. Todėl šiuo metu už statybinės tvoros stūkso tik namo karkasas. Viduje žioji kiaurymė" (Dovilė Jablonskaitė, Griuvena prisikels naujam gyvenimui, diena.lt). Taigi, pastatų rekonstrukcija buvo numatyta pagal jau ne kartą naudotą scenarijų. „Darbai vykdomi pagal projektą", – tame pat straipsnyje užtikrina savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Balandžio 16 dienos pavakare aptariamoje vietoje dar styrojo pusė autentiško fasado – vienišas sienos fragmentas griuvėsių krūvoje; balandžio 18-ą pastatų dėžučių liekanas daužė UAB „Masyvo statyba" griovikai, pratęsę darbą ir kitą dieną. „Avarinės būklės" namų sienos niekaip nenorėjo pasiduoti...
Kodėl šiuo atveju nuspręsta nepalikti net pastatų dėžutės? Ar tikimasi, kad dabartiniai mūrininkai sugebės atkurti reljefinius plytų raštus geriau negu įgudę tą darbą daryti jų pirmtakai prieš šimtą metų? O gal senąjį fasadą žadėjęs išsaugoti projektas – tik akių dūmimas? Išdaužius autentiškus likučius bus galima pasakyti, kad pastatai subyrėjo patys? Akivaizdu, kad klausimas, kas konkrečiai atsakingas už tyčinį ar netyčinį plytų stiliaus namų nugriovimą, ir vėl liks be atsako...
Dar vieno barbarybės akto akivaizdoje Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai reiškia susirūpinimą beatodairišku Vilniaus Naujamiesčio architektūros naikinimu. Manome, kad būtina atsisakyti ydingos XIX–XX a. pradžios architektūros naikinimo praktikos ir siekti, kad pritaikant istorinius pastatus naujoms reikmėms, būtų maksimaliai išsaugomos jų savybės, pradedant vidaus erdvėmis, baigiant funkciniais elementais (laiptais, balkonais, tvorelėmis, turėklais ir kt.) bei puošybos detalėmis.
Kreipiamės ir į architektų bendruomenę, ragindami gerbti miesto istorinį paveldą bei savo pirmtakų darbus.
Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai:
Prof. dr. Nijolė Lukšionytė
Dr. Dalia Vasiliūnienė
Doc. dr. Giedrė Jankevičiūtė
Doc. dr. Marija Drėmaitė
Dr. Laima Laučkaitė
Dr. Jolita Mulevičiūtė
Prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė
Doc. dr. Helmutas Šabasevičius
Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė
Laima Bialopetravičienė
Dr. Lina Balaišytė
Dr. Dalia Klajumienė
Dr. Gabija Surdokaitė
Dr. Dalia Ramonienė
Dr. Margarita Janušonienė
Dr. Rūta Janonienė
Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė
Dr. Jolanta Zabulytė
Dr. Jolita Liškevičienė
Dr. Marius Iršėnas
Doc. dr. Rasa Butvilaitė
Būdingi XX amžiaus pradžios Vilniui pastatai J.Jasinskio g. 10 ir 12 išnyko per kelias dienas, nors buvo žadėta juos rekonstruoti ir integruoti į greta statysimą kompleksą. Foto: D.Vasiliūnienė
1 komentaras:
Didziausia klaida padare Hitleris, kuris naikino zydus. Nu kuo jam uzkliuvo tie zydai? Va litovcus tai reikejo visus naikinti, kad tokiu issigimeliu ant zemes neliktu. Visus iki vieno snai pozmogius prakeiktus!
Rašyti komentarą