Ko bijo Klaipėdos valdžia?

 

Nuotraukose: Laborantė demonstruoja 2008 07 29 d. seminaro dalyviams musmušio naudojimo instrukciją. Studentai išbando musių mušeklį lauko sąlygomis 2008 09 25 d.

Sąjūdžio laikais (apie 1988-89 m.) buvo populiarus posakis, kad biurokratas ir musė yra panašūs, nes abu buvo galima pritvoti su laikraščiu. Taip buvo sakoma, nes valdžia jau buvo pradėjusi bijoti viešumo, kritinių straipsnių spaudoje, žmonių.

Po 20 metų joks biurokratas nieko nebebijo. Nebijo žmonių, nebijo jokio viešumo ir jokių straipsnių spaudoje. Netgi atvirkščiai - dabar paprastas žmogus bijo valdžios. Kaip bijojo jos iki 1988 metų.

Panagrinėkime keletą kasdieniškų pavyzdžių iš Klaipėdos gyvenimo.

Pvz. Klaipėdos m. valdžios genialusis išradimas - šiukšlių apmokestinimas pagal buto plotą - kvadratinius metrus.

Europoje nieko nėra panašaus, tačiau aplinkos ministerijos sekretorius randa laiko ir noro tą Klaipėdos valdžią ginti - net užspringdamas spaudoje aiškina, kad yra priešingai. Tiesa, apdairiai pavyzdžių nemini. Nes bus tuoj pat pagautas meluojant.

Jam antrina Klaipėdos savivaldybės valdininkė: esą Šiauliuose valdžia labai gailisi, kad pasidavė populistams ir mokesčius už šiukšlių išvežimą skaičiuoja pagal bute gyvenančių skaičių, o ne pagal buto plotą. Ir kad Šiaulių šiukšlių įmonė bankrutuoja. Ir kad šiauliečiai yra sukčiai, nes tik 40 proc. jų temoka už tas šiukšles. Ir kad ta valdžia jau įregistravo tos tvarkos pakeitimo projektą. Ir kad tuoj bus taip pat kaip ir Klaipėdoje.

Ir tas sekretorius zuikio siela ir ta begalvienė valdininkė mus mulkina. Nes nėra jokio sprendimo projekto Šiauliuose, įmonė nebankrutuoja, šiauliečiai kaip ir visi paprasti Lietuvos žmonės nėra sukčiai, nes už šiukšles moka 85 procentai miestiečių ir tas procentas kas mėnesį auga.

Ir abu biurokratai kuo puikiausiai žino, kad mums meluoja. Bet vis tiek jie rašo netiesą

Arba kitas pavyzdys – Tele2 užuot pastatę anteną ant stiebo, jie ją įrengė ant namo stogo.

Jei tas namas būtų aukštybinis, tai gal ir nieko. Bet Klaipėdos valdžios genialumo pavyzdžiai su šiukšlėmis įkvėpė ir verslininkus: kadangi įstatyme ir normatyvuose neparašytas žodis „aukštybinis", tai Tele2 savo anteną užrioglino ant vienaaukščio namo Verpėjų gatvėje Klaipėdoje, vienaaukščių namų kvartalo viduryje.

Suprantamas šventas Tele2 akcininkų noras kuo daugiau pinigų susitaupyti pensijai, nes matyt labai jau varganas jų atlyginimas. O gal tie vargšai akcininkai gyvena tik iš dividendų? Nereikėjo statyti aukšto stiebo, todėl sutaupė kelis šimtus tūkstančių Lt.

Ir ką į aplinkinių gyventojų vaitojimus dėl tos mobiliojo ryšio antenos atsako valdžia? O gi kaip visada  siunčia kuo toliau. Bet malonu, kad tai daro išradingai. Į klausimą kaip galima buvo leisti statyti anteną be normatyvuose numatyto privalomo higienos paso, vienas darganoto mąstymo valdininkėlis atsako itin išradingai: niekur neparašyta, per kiek laiko tas pasas turi būti padarytas.

Supergenialu. Gal kas turite Zujevo, kurį su vagonėliu kankina kriaugerė, nekilnojamo turto magnatė, savavalių statybų pradininkė ir jų lyderė Neringoje, elektroninio pašto adresą? Nusiųsčiau apsigynimo nuo tos negailestingos ponios formuluotę, pvz. niekur neparašyta, per kiek laiko turi būti padarytas leidimas vagonėliui.

Ir vėl ta pati istorija: darganotasis valdininkėlis kuo puikiausiai žino, kad pudrina mums smegenis. Bet vis tiek rašo netiesą.

Kodėl ta Klaipėdos valdžia taip įžūliai mums kabina makaronus?

Kodėl jie nebebijo sulyginimo su muse?

Kodėl nebijo laikraščio?

Nes jie žino, tiksliau tariant, jie galvoja,  kad gyventojai neturi musmušio ar musgaudžio.

Bet ar tikrai neturime musmušio?

Ar mes kartais tik nepamiršome per tuos 20 metų nuo Sąjūdžio vieno svarbaus dalyko? Ar tik laikraščio bijojo tie biurokratai prieš 20 metų?

Ne, ne tik laikraščių. Turime musmušį valdžiai. Ir juo naudojomės tais Atgimimo laikais labai veiksmingai, kaip kad juo nuo XVIII amžiaus iki dabar beveik kasdieną naudojasi visos Europos  tautos ir demokratijos.

To musmušio pavadinimas – mitingas, demonstracija, piketas.

Manote nebeveikia? Ir dar kaip veikia. Tiesa kiek parūdijęs, ar sutręšęs. Nenuostabu, juk 20 metų gulėjo sandėliuke. Bet rezultatai yra: pvz. trys mitingai prieš vokelines išmokas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nariams ir po kiekvieno iš jų (40, 180 ir 400 dalyvių) vis nauji ir nauji tarybos nariai pasijusdavo nepatogiai ir atsisakydavo to neva tai trintukams skirto 1000-1200 litų per mėnesį „vokelio". Tas iš nekaltų mokesčių mokėtojų atimtas daiktas vadintinas vokeliu, nes mokesčiai nuo jo jokie nemokami ir nereikia atsiskaityti, kur tie pinigai išleisti.

Po paskutiniojo – pačio didžiausio mitingo, kuris baigėsi eisena pro savivaldybę ir skandavimais „gėda, gėda", jau dešimtasis Klaipėdos m. savivaldybės narys atsisakė tų „trintukinių" delną ir milijonierių sąžinę (beje, o ar tokia yra?) deginančių pinigų.

Klaipėdos valdžia po pirmo mitingo pasišaipė. Po antro susinervino. O po trečio įsiuto, nes posėdžių salėje tarybos pirmininkui pasivaideno, kad kažkas lyg ir špygą jam parodė. Tarybos pirmininko jautruma suaudrino ir trapią direktoriaus sielą: pastarajam taip pat pradėjo rodytis, kad kažkas kombinaciją iš dviejų rankų jam po nosimi suka.

Įsivaizduokite – viešai tokius dalykus valdžiai parodyti?!?

Abu garbūs ponai yra baigę maloningųjų gailestingųjų mergelių gimnazijas, harvardus, bei oksfordus. O mitingų dalyviai - tik gatvės muštynių proftechninę, buvusią dabartinio Skautų gatvės rezervato vietoje.

Todėl tarybos pirmininkas ir jo direktorius labai įsižeidė ir kreipėsi į policiją.

Deja, jokiuose kodeksuose pirštų ir rankų lankstymas valdžios ponų akivaizdoje niekaip nekodifikuotas. Bent jau kol kas.

Todėl inteligentiškieji valdžios ponai nieko nepešė. Bet įsiūtis ant mitingų dalyvių, įsiūtis, peraugantis į baimę, liko.

Kaip ir kvapas, kurį iššaukė baimė. Reikia apsivalyti. Oksforfdams juk ne lygis taip vaikščioti. Ponai patys rankų teptis nenorėjo, todėl išsikvietė atitinkamus „laisvai samdomus" specialistus.

Labai charakteringas „tikriems" Lietuvos vyrams įprastas poelgis, kada valdžią, jėgą, patirtį, pinigus, įtaką ir monopolines galimybes turintys galingieji triuškina negalinčius apsiginti. Bepigu su tokiu arsenalu pulti mitingų ir piketų žanas d'ark, kurių vienintelis skydas  - mažas plakatas prieš vokelius.

Ką gi, dėkojame už parodytas kelio gaires.

Reikėtų ta pačia proga padėkoti ir Klaipėdos valdžiai už tai, kad pamėginusi 4 kartus kilstelėti savo vokelines menkutes pajamas, ištraukė degtuką iš po didžiulių rąstų rietuvės ir sukėlė informacijos apie valdžios algas, reprezentacines, kanceliarines ir kitokias išmokas laviną visoje Lietuvoje.

Juk jei ne vokelių skandalas Klaipėdoje, iššaukęs didelį spaudos dėmesį ponų kišenėms, tai kažin, ar Lietuva būtų sužinojusi, kad Seimo nariai, gaudami 3500 litų kas mėnesį atlyginimo tuo pačiu pavedimu į savo sąskaitas gauna ir kuklutį nuo 6700 iki 22 000 Lt per mėnesį vokelį pieštukams .

Nuo 2009 01 01 d. šis vokelis seimūnams stipriai didėja, nes surištas su vidutine alga ir sieks nuo 10500 iki 31500 Lt kas mėnesį.

Bet šiam vakarui užteks. Reikia eiti remontuoti Sąjūdžio laikų musmušio, nes labai jau tos musės per 20 metų išpampo.

Reikia gležno antikvarinio sąjūdinio mušeklio kotą labiau sutvirtinti.

Kad atsimušęs į storą kanceliarinių išmokų voką nesulūžtų.