Į Tėvynės sąjungą įstojau 1996 m., paakintas savo tėvo Vytauto Puteikio, kuris 8 metus atsėdėjo lageriuose už Stalino karikatūrų platinimą 1946 m. Pasvalyje. Taip pat sužavėtas kalinio Algirdo Petrusevičiaus pasakojimų ir1995 m. važiuojant agituoti už TS į Ignalinos rajoną, kai jis viena ranka vairuodamas (kitos neteko Stalino lageriuose) pasakojo kaip kelsi kartus bėgo iš sovietinių kalėjimų Sibire. taip pat įkvėptas generolo Kronkaičio straipsnių. Dabar tokius žmones jau keleri metai keičia-išstuminėja buvusio Vilniaus mero Viliaus Navicko, Šiaulių miesto administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus tipo žmonės, tačiau bendrąją gerovę ginančių TS-LKD narių vis dar lieka dauguma. Dėl tos sąžiningų, viešą interesą ginančių, prieš policijos smurtą ir korupciją kovojančių TS-LKD eilinių narių daugumos ir esu TS-LKD ir nesiruošiu jos palikti.
Visą gyvenimą nuo tada, kai tapau politiku (apie 2002 m.) bendrauju su visuomenininkais, viešojo intereso gynėjais ir padedu jiems kaip galiu. Galite apie tai paklausti bet kurios NVO Klaipėdoje nuo 2006 ir dalies NVO Kaune nuo 2009 m.
Jaučiu nevyriausybininkams skolą, ypač Dariui Kuoliui nuo to laiko, kai jie ir pirmiausia Darius Kuolys ėmėsi ginti 2006 m. policijos nukankinto eseisto Gintaro Beresnevičiaus garbę ir jo našlę, o aš, būdamas Klaipėdoje, neprisidėjau, nors norėjau. Vis guodžiausi, kad per didelis atstumas iki Vilniaus ir kad vilniečiai patys savarankiškai suras teisybę G. Beresnevičiaus nužudymo byloje. Darius Kuolys vienas iš pirmųjų organizavo peticijų rašymą, kad policininkams sadistams būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Deja, gyvenimas parodė, kad teisėsaugininkai savų teisingumui neatiduoda ir valdžia visas peticijas išmetė į šiukšlių dėžę. Tada visuomenininkai ir vėlgi Darius Kuolys dėl kitos bylos ėmėsi kitokių priemonių - piketais, koncertais, mitingais , beje Daukanto aikštėje 2006 ir vėlesniais metais ėmėsi ginti kito labai įtartinomis aplinkybėmis nužudyto žmogaus - pareigūno Vytauto Pociūno garbę ir jo našlę. Ir vėl norėjau dalyvauti, ir vėl iš Klaipėdos pasirodė tarsi per toli, ir vėl galvojau, kad vilniečiai patys pasieks teisingumą. Deja, gyvenimas irgi parodė, kad nei peticijos, nei piketai valdžios nė kiek nejaudina ir valdžios smurto nestabdo. Todėl visiškai suprantu Darių Kuolį, kuris įsitikinęs, kad kitos priemonės nepadeda, ėmėsi steigti partiją ir siekti deleguoti kiek įmanoma daugiau sąžiningų žmonių į Seimą.
Nedalyvavęs anksčiau minėtose Dariaus Kuolio organizuotose akcijose už teisingumą, jaučiuosi tiems kovotojams įsiskolinęs, todėl jiems visokeriopai padedu.
2011 m. po susidūrimo su dviem policininkais sadistais dėl prekybos vaistažolėmis prie turgelio Kaune neva be leidimo 73 metų vaikų darželio auklėtoja Agota Ramanauskienė atsidūrė komoje. Tąsyk aš jau išmėginau lietuviškąjį teisingumą bandydamas kaip Seimo narys padėti surasti nukentėjusiosios giminaičiams teisybę. Deja, valdžios smurtas ir uždarumas pasirodė esą stipresni. Visi anksčiau minėti policininkai sadistai tebedirba, juos kruopščiai globoja aukščiausi teisėsaugininkai, aukščiausi politikai apsimeta, kad nieko nežino ir žinot nenori. Todėl smurtas Garliavos šturmo metu yra logiškas tokios politikos tęsinys.
Nematydamas kito būdo, kaip padaryti Lietuvos teisėsaugą ir politiką europietiškomis, pradėjau skirti dar daugiau dėmesio visuomenininkams, viešojo intereso gynėjams.
Pažiūrėsime, kaip čia viskas vystysis TS-LKD partijoje, juk įstojau 1995 m. tai į normalią partiją, kurioje nebuvo leksikos su "subinėmis, gaidžiais, besisukančiomis greitai svastikomis". Visi šie keikūnai ir kovotojai su viešu interesu bei Laisvosios rinkos instituto mokytiniai kažkokiais stebuklingais būdais (dalis jų apsimesdami neva jaunaisiais) įsistojo į TS-LKD per pastaruosius 4-5 metus ir baigia ją visai užkariauti.
Įdomu tai, kad užuot diskutavę, ar tinka TS-LKD partijai prie jos vertybių patyčios iš vyresnių, psichologinis smurtas prieš teisybės ieškančius, ar tinka "pabezdėjimai prie kūčių stalo", iš mažos mergaitės, agituojančios už konservatorius lūpų sklindantys žodžiai "gaidys, subinės", rusiški nešvankūs keiksmažodžiai, Jaunųjų konservatorių lygos atstovai Adomas Bužinskas, Deividas Misevičius, Algirdas Kazlauskas, Vytautas Budreika, Dominykas Noruišis, Justas Šireika, Kristijonas Leipus, Emilis Kazlauskas rūpinasi, kaip sunaikint diskusiją atimant kontaktus ir apskritai išmetant (žr. www.tiny.lt/bs9vu7h ; www.tiny.lt/9r6gdwt ir www.tiny.lt/avsh8fs . Ką tai turi bendro su vakarietiška europine kultūra.
Bet nežiūrint į tai, iki šiol šioje partijoje daugiau nei pusė tebėra sąžiningi, geri, dėl bendrojo gėrio, o ne dėl asmeninių pajamų ar asmeninės karjeros susirinkę žmonės, todėl niekur nesiruošiu iš jos eiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą