2012-04-19

Kodėl tik mitingai padės sugrąžinti teisingumą

Nuotraukoje – 2012 03 17 d. mitingas prie Seimo „Už teisingumą".
Todėl, kad kitos priemonės nebepadeda:
1. Gen.prokuratūra ir policija ketvirti metai TYČIA netiria juodųjų archeologų Skuodo rajone organizatoriaus, nors turi jo telefoną. Tai kaip jie ištirs kitas bylas?
2. Saugumas, STT ir kitos spec.tarnybos seka, profilaktuoja, spaudžia, grasina, šantažuoja ir kitaip persekioja žurnalistus (Dapkų, Lavastę ir pan.). Šiems persekiojimams spec.tarnybos neteisėtai naudoja biudžeto lėšas. Rimtiems uždaviniams (kovai su korupcija) nelieka nei pinigų ir noro nėra, nes prioritetai, kaip matome, kitokie.
3. Teismai svarbiose bylose nepaskiria papildomų teisėjų, todėl nusikaltėliai dažnai išvengia bausmių dėl dirbtinai sukeliamos senaties. Pagauti su 30 000 Lt kyšiu prokurorai išsukinėjami pačios gen.prokuratūros rankomis (Eriko Vaiteikūno byla).
4. Kovojančius prieš korupciją ir už teisingumą valdžia persekioja:
4.1. Genzelį, Medalinską ir Ozolą policija padavė į teismą dėl  mitingo „Už teisingumą" prie Seimo kaip neva ne vietoje, nors Darbo partija mitingą rengė ten pat, tačiau jos nedavė į teismą.
4.2. Lryto žurnalistė L.Lavastė prieš metus rašė apie tai, kad advokatai neša kyšius Vilniaus teisėjams. Pasipiktinęs Lietuvos Aukščiausio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J.Prapiestis (jo paskyrimui 2077 m. į šias pareigas pritarė 53 Seimo nariai, nepritarė – 13, 8 susilaikė) kreipėsi į prokuratūrą, kad teismai įpareigotų L.Lavastę išduoti šaltinį, todėl ją daug kartų tampė STT (užuot gaudžiusi kyšininkus teismuose).
5. Kai kurie teisėjai (pvz. Ryšardas Skirtunas) yra įtariami, kad už, pvz. 30 000 Lt kyšius, kuriuos jiems galimai LENGVAI nuneša advokatai (nes Seimas UŽDRAUDĖ juos sekti), bandė  išteisina PVM vagis. Kažkokiu stebuklingu būdu tokie teisėjai bando ir jiems pavyksta tapti tokių bylų nagrinėjimo kolegijų pirmininkais, nors neva tai gali padaryti tik kompiuteris. Kokia to kompiuterio pavardė? Tam „kompiuteriui" taip pat veikia 30 tūkst. Lt dėsnis? O juk vagiant PVM apvagiami visi žmonės. Tai, pagal L.Lavastės straipsnį, dažnas reiškinys, tačiau niekas net nebandė tirti jos straipsnyje minėtų kyšininkavimo atvejų.
6. Policija, kitos teisėsaugos įstaigos taiko nepagrįstą ir neteisėtą fizinį ir psichinį smurtą, kurį dangsto, pateisina arba toleruoja teisėsaugos vadovai ir politikai ir kuris dažnai baigiasi nekaltų žmonių sužalojimu (Hermano-Žaltausko byla, A.Ramanauskienės sumušimas iki komos, piketuotojų prie Kariotiškių sąvartyno sumušimai, Garliavos įvykiai ir pan.).
Seimas, deja, KOL KAS neturi JOKIŲ GALIŲ šių teisėsaugos institucijų vadovams, kad jie ištirtų minėtą ir kitas bylas, NEGĄSDINTŲ žurnalistų, skirtų papildomus teisėjus, kad būtų išvengta dirbtinių vilkinimų, nepersekiotų signatarų už mitingų rengimą, pasmerktų kyšininkus, nemuštų senukų ir t.t.
Be to, kol kas didesnė, deja, Seimo narių dalis nenori keisti dabartinės situacijos teisėsaugoje.
Todėl kaip priemonė šiems dalykams taisyti liko visuomenės mitingai.
Jei kas turite geresnių idėjų, kaip kitokiais būdais taisyti šias ydingas situacijas, siūlykite - būtinai naudosime visas priemones kuo greitesniam teisingumo atkūrimui visose srityse.
P.S.: Kodėl neša po 30 tūkst. Lt, o ne daugiau? Todėl, kad iki 30 000  - bauda arba nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo, o už didesnio nei 30 000 lt kyši paėmimą baudos nebėra, tik laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

P.S.: Kodėl neša po 30 tūkst. Lt, o ne daugiau? Todėl, kad iki 30 000 - bauda arba nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo, o už didesnio nei 30 000 lt kyši paėmimą baudos nebėra, tik laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.

Tai vertetu mazinti suma tarkim iki 5000, o jei daugiau i cype kad ir metams ir draudimas dirbti atsakingose pareigose desimciai metu

Naglis Puteikis rašė...

Teismas dar kartą išteisino N.Puteikį
(63)
www.DELFI.lt
2012 m. balandžio 19 d. 15:37

Naglis Puteikis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio apeliacinį skundą dėl Seimo nariui Nagliui Puteikiui paskelbto išteisinamojo nuosprendžio.
Teisėjų kolegija paliko galioti 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.
Prokuroras apeliaciniu skundu teismo prašė panaikinti nuosprendį ir N. Puteikį pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, t. y., kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nevykdė įsiteisėjusios 2011 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kurioje teismas įpareigojo Padalinį suderinti žemės sklypo, esančio istorinėje miesto dalyje, detalųjį planą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo. Prašė paskirti jam 80 MGL dydžio baudą.

Prokuroro nuomone, nuosprendį priėmęs teismas neteisėtai revizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir joje suformuluotas bei įsiteisėjusias išvadas. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į minėtos nutarties esmę, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad N. Puteikis suderinti žemės sklypo detalųjį planą būtų privalėjęs tik tuomet, jeigu detalusis planas būtų atitikęs padalinio planavimo sąlygas, o kadangi jis šių sąlygų neatitiko, N. Puteikiui, kaip padalinio atstovui, nekilo pareiga detalųjį planą suderinti.
Atmesdama prokuroro apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį, tačiau pagrįstai nustatė, jog N. Puteikio veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių ir pagrįstai pastarajam priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pranešė Klaipėdos apygardos teismas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, kurios nevykdymu buvo kaltinamas N. Puteikis, buvo netinkamai suprasta ir prokuratūros, pradėjusiosios ikiteisminį tyrimą, ir pirmosios instancijos teismo. Pasak teisėjų kolegijos, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis pati savaime laikoma sukelianti teisinius padarinius, nes pašalina padalinio sudarytą kliūtį nederinant detaliojo plano, ir nesvarbu, ar N. Puteikis, būdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju, atliks kokius nors veiksmus, ar ne.
Pasak teismo, tai reiškia, kad pareiškėjas detaliojo plano derinimo procedūras galėjo užbaigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį pateikdamas tiesiai Klaipėdos miesto savivaldybei.
Apygardos teismo kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad N. Puteikio veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Kolegijos nuomone, tai, jog N. Puteikis, būdamas padalinio vedėju, netinkamai suprato galutinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir manė, kad teismas įpareigojo padalinį suderinti detalųjį planą tada, kai jis atitiks planavimo sąlygas, nesiekė sąmoningai paniekinti ar pažeminti valstybės tarnautojo vardo, piktybiškai atsisakydamas vykdyti teismo sprendimą.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo. Ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.


Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/teismas-dar-karta-isteisino-nputeiki.d?id=58311644#ixzz1vtg73Khy