Teikdamas Seime pataisas, draudžiančias teršti toksiškomis atliekomis aplinką, dar nežinojau tokių sukrečiančių užterštumo sunkiaisiais metalais duomenų, kokie pateikiami žemiau esančioje publikacijoje - užterštumas ftalatais 700 kartų viršija normas, gyvsidabrio - 37 kartus, švino koncentracija 14 kartų. Ačiū dviems drąsiems mokslininkams - Jūrų muziejaus biologui, žvejui Remigijui Dailidei ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos darbuotojui, ichtiologui Antanui Kontautui už tai, kad rado jėgų ir laiko perskaityti kelių šimtų puslapių ataskaitą, o svarbiausia - rado drąsos demaskuoti valdiškų aplinkosaugininkų melus, neva mariose ir jūroje užterštumas "atitinka normas".
2020 01 28 d. siūliau Seimui „klaipėdietišką" aplinkosaugos įstatymo paketą papildyti esmine pataisa: „Ūkinė veikla draudžiama, jeigu jos metu toksiškos medžiagos patenka į nuotekas arba į atmosferą". Pastarajai pataisai pasipriešino Seimo aplinkos komitetas ir Aplinkos ministerijos vadovai, aiškindami, kad tai busianti „labai didelė žala verslui". Be šių papildymų neeilinėje Seimo sesijoje priimamas aplinkosauginių įstatymų paketas lieka „bedantis", nes taršioms įmonėms leidžiama į nuotekas leisti švinu, gyvsidabriu ir kitomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis užterštą vandenį. Valymo įrengimai sunkiųjų metalų, plastiko likučių ir panašios taršos nepašalina, todėl ji išleidžiama į aplinką ir nuodija žmones bei gamtą. Todėl šią pataisą kovo mėnesį teiksiu iš naujo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą