Įsikūrė Lietuvos saugomų teritorijų naikinimo organizacija

Nuotraukoje – žemiau pateikiamo straipsnio autorius Dalius Stancikas.

„Ačiū aplinkos ministrui už tai, kad jis nenori griauti nelegalių statybų"

 

N.P.: sunku patikėti, bet 2008 01 10 d. faktiškai įsteigta „Visos Lietuvos taryba saugomų teritorijų politikai keisti" – iš tikrųjų tai saugomoms teritorijoms naikinti.

Joje susibūrė buvę gamtosaugininkai ir paminklosaugininkai, kuriuos pinigų godulys perskraidino  į priešingą barikadų pusę.

NKVD-istai (Sovietų Rusijos saugumas) pagavę į nelaisvę kai kuriuos pokario partizanus grasindami mirtimi juos užverbuodavo Iš tokių gaudavosi labai profesionalūs smogikai (išdavikai – mankurtai), nes jie puikiai pažinojo partizanų gyvenimą, todėl lengvai įsiskverbdavo pas buvusius bendražygius ir juo išžudydavo

Dabar grasinimus mirtimi pakeitė dideli pinigai, o NKVD-istų vaidmenį atlieka godulys ir socialiai neatsakingi oligarchiukai (oligarchai – tai tie , kurie vagia milijardais – LEO LT ir pan), trokštantys okupuoti ir prichvatizuoti gražiausias Lietuvos pakrantes ir kitas vietoves.

Tarp tokių perbėgėlių pagaliau atsiskleidė buvęs paminklosaugos profesorius Jurgis Bučas, kuris už pinigus parašys Jums kokią tik norite pažymą taip, kad galėsite Gedimino pilyje statyti aukštybinius stikloidinius betonoidus.

Panašų popiergalį - neva tai ekspertizę, jis yra pasirašęs ir Klaipėdoje. Tos rekomendacijos primygtinai siūlo mirtinai neapžvelgiamai užstatyti Klaipėdos piliavietę 7-ių aukštų baisuokliais.

Pateikiu nenuilstamo kovotojo už paminklo/gamtosaugą Daliaus Stanciko, kaip tikro partizanų kontržvalgybininko parašytą išsamų raportą apie minėtos organizacijos saugomoms teritorijoms naikinti steigimą, kurioje pateikiami ir mankurtų-išdavikų dosje:

 

Dalius Stancikas. Įstatymų laužytojai vėl kyla į kovą Bernardinai.lt 2009-01-12

 

Tokia jau susiklostė graži tradicija: kai tik ateina naujas aplinkos ministras, savo darbais ar žodžiais suteikdamas vilčių nelegalių statybų savininkams ir įstatymų laužytojams, tuojau buriasi jo palaikymo komanda – kovoti prieš įstatymus, o tiksliau – už asmeninius interesus. Įdomu tai, kad tokiose palaikymo komandose pirmose gretose rikiuojasi valstybės pareigūnai – tie, kurie, regis, turėtų kitiems piliečiams būti pavyzdys įgyvendinant europinės civilizacijos vieną iš pamatinių taisyklių, išsakytą dar senovės romėnų – geras ar taisytinas įstatymas – yra įstatymas ir jo būtina laikytis.

Taip buvo, kai aplinkos ministru tapo socialliberalas Artūras Paulauskas – jo dešinioji ranka, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Gediminas Jakavonis iškart pradėjo organizuoti Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės nuvertimą ir visos saugomų teritorijų sistemos išardymą. Bandyta tai daryti Dzūkijos nacionaliniame parke, kur A. Paulauskas, G. Jakavonis ir A. Skardžius ar jų giminės turėjo ypatingų asmeninių interesų – mėgino įsiteisinti žemgrobystę – neteisėtai suformuotus sklypus aplink laikinus pastatus – buvusias grybines. Tik tam paprieštaravo aplinkosaugininkai. Dzūkijoje nepavykus, pasitelktos naujos pajėgos – buvęs išvogto laivyno „Jūra" likvidatorius ir nelegalaus vagonėlio Juodkrantėje savininkas R. Zujevas bei už valstybinio turto grobstymą teistas V. Valceris, kiti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje savininkai ir kelios dešimtys apmulkintų (neva piketas ir renkami parašai dėl kelio gerinimo, kurio neva neleidžia parko direkcija) vietos gyventojų.

Atsirado naujas ministras – iš statybų verslo netikėtai ištrauktas Gediminas Kazlauskas, ir praėjusį šeštadienį Krekenavoje jau susibūrė nauja jo palaikymo komanda – skambiu pavadinimu Visos Lietuvos taryba saugomų teritorijų politikai keisti. Pagal tradiciją ir vėl pasitelkti valstybės pareigūnai, keikę ir kvietę nesilaikyti įstatymų. Ypač didelio palaikymo susilaukė naujojo ministro anksčiau žiniasklaidai išsakyta, o vėliau neigta mintis, kad nelegalių statinių griauti nereikia.

 Į kovą! (organizatoriai)

„Lietuvoje įsigali globalistinė, netgi sionistinė valdžia. Turime prieš ją kilti be jokių kompromisų, nes tai Lietuvos išlikimo klausimas. Visa Lietuva dėkoja aplinkos ministrui G. Kazlauskui už tą sakinį, dėl kurio jis bus kviečiamas aiškintis į Seimą (kalbama apie sausio 6 dieną aplinkos ministro frazę žiniasklaidai: „Nežinau, ar nelegalius statinius reikia griauti, nelegalus statinys iš esmės gali likti kur jis yra", – Bernardinai.lt). Kur pasaulyje dar griaunami pastatai? Būtume barbarų barbarais, jei taip darytume. Per 3 tūkstančius piliečių patiria persekiojimų. Ir jų visų priežastis – saugomos teritorijos",- strategines kovos gaires nuo pat pradžių nurodė vienas iš suvažiavimo iniciatorių  ir renginio vedėjas Jonas Rimantas Klimas. Paradoksas: jis, beje, yra ir vienas iš pagrindinių saugomų teritorijų sistemos Lietuvoje kūrėjų. 

Trumpas dosjė. Jonas Rimantas Klimas. 1978-1990 m.Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo generalinis direktorius. 1990-1991 m. Miškų ūkio ministerijos Nacionalinių parkų skyriaus viršininkas. 1992-1993 m. miškų ūkio ministras. 1993-1994 m. Lietuvos banko Socialinių reikalų departamento direktorius. 1995-1996 m. Susisiekimo ministerijos skyriaus viršininkas. Nuo 1995 m. Tautininkų sąjungos narys. Kovą prieš paties kurtas saugomas teritorijas pradėjo, kai jam nebuvo leista privatizuoti kelių ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke, kai negavo leidimo statytis namo ant Pakaso ežero pakrantės, kai buvo liepta nugriauti neleistinai aptvertą mišką nacionaliniame parke.

„Nebus šiandien jokio dialogo, nenorime jokių dialogų ir demagogijų. Mūsų tikslas vienas – panaikinti saugomas teritorijas. Užteks. Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus, erkes ir pasiutusius žvėris? Mes nesutinkame gyventi rezervate, kur negalima nei žolės nupjauti, nei pirties ar garažo pasistatyti", – kelių šimtų pilnutėlę salę žūtbūtinei kovai nuteikinėjo ir antroji renginio vedėja Aldona Juozapaitienė.

Trumpas dosjė. Aldona Juozapaitienė. Krekenavos regioninio parko naikinimo iniciatyvinės grupės pirmininkė. Buvusi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytoja. 2008 m. gruodžio 9 d. už savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ir aukštos įtampos elektros laidų vedimą statybų inspekcijos nuteista 5 tūkst. litų bauda.

„Saugomų teritorijų tarnyba jau virto UAB-u, o mes gyvename kaip indėnai rezervate", – laukiniu jautėsi dar vienas iš iniciatyvinės grupės narių Romas Kiltinavičius.

Trumpas dosjė. Romas Kiltinavičius gimė Kaliningrado srityje.  Nuo 1992 m. – agronomas Panevėžio rajone. 1992 m. reorganizavus kolūkius įkūrė žemės ūkio bendrovę "Papalčiai", kuriai ir vadovauja. Nuo 2003 m. yra Liberalų demokratų Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas. Panevėžio apskrities Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Susipyko su parko direkcija, kai R. Kiltinavičius nusprendė be leidimų pastatyti valčių elingą valstybinėje žemėje, prie gamtos paminklo ir dar kartą nesilaikyti įstatymo  – be leidimų R.Kiltinavičius svetimame sklype pasistatė automobilinę priekabą, prisijungė elektrą ir prekiavo kebabais. Pareigūnams perspėjus, prisuko numerius, ir bandė, panašiai kaip ir R. Zujevas Juodkrantėje, įtikinti juos, kad tai esą transporto priemonė. Statybų inspekcija pernai įpareigojo R. Kiltinavičiaus savavalinį pastatą jau jo paties kieme nugriauti.

Ketvirtasis narys iniciatyvinės grupės narys saugomų teritorijų naikinimui Albinas Strelčiūnas susirinkime nekalbėjo: jis šefavo į sambūrį atvykusį aplinkos ministrą G. Kazlauską – atvyko ir išvyko kartu su juo. Tačiau A. Strielčiūnas jau yra seniai pagarsėjęs savo vieša nuostata: „Visi draustiniai sukurti tik tam, kad biurokratai turėtų iš ko gyventi".

Trumpas dosjė. Albinas Strelčiūnas, verslininkas, aktyvus socialliberalų partijos narys. 2000 ir 2003 metais pastatė dvi (150 ir 60 kilovatų galingumo) hidroelektrines. Viena jų – ant Siesarties upės Valtūnuose, Siesartės kraštovaizdžio draustinyje. Siesartės hidroelektrinė buvo pastatyta ne pagal projektą, su aukštesne užtvanka, neįrengtas žuvitakis. Dėl to nuseko upė, buvo sudarkytas kraštovaizdis,  apsemtas miškas, išnyko žuvys - Siesartės upė yra viena iš penkių Lietuvos upių, kur veisiasi lašišos. Nepasitenkinimą pareiškė aplinkiniai gyventojai. A.Strelčiūnas yra neteisėtai pradėjęs dar vienos hidroelektrinės ant Siesartės upės statybą, kurią, palaiminus Antano Boso ir G. Jakavonio vadovaujamam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, vėliau sustabdė Aplinkos ministerija. A. Strelčiūnas yra nubaustas 8 tūkstančių litų bauda ir už neteisėtą 253 ktm medienos pasisavinimą – savavališką vertingo miško iškirtimą Siesartės kraštovaizdžio draustinyje.

Šalin genocidą! (aptarnaujantis personalas – valstybės tarnautojai)

Kokia revoliucija be ideologinio pagrindimo? Jau per kelerius metus susiklosčiusi tradicija, kad revoliucijose prieš saugomas teritorijas ideologinį verslininkų aptarnaujantį vaidmenį atlieka valstybinių institucijų atstovai, ir šįkart buvo nepažeista.

„Europos kontekste mes pagal saugomus miškus esame apie vidurį. Visgi dėl saugomų teritorijų mes prarandame 120 tūkst kubų medienos kasmet. Draudimais mes varome žmones iš saugomų teritorijų ir kitaip kaip genocidu tai sunku pavadinti", – tai valstybinės institucijos – Lietuvos miškų instituto Senato pirmininkas Stasio Karazijos mintys liaudžiai šviesti.

Trumpa instituto dosjė:

Institutas vykdo iš valstybės biudžeto finansuojamus tyrimus pagal 4 pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis: miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai; miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos; miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai; miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

„Kokią naudą žmonėms duoda saugomos teritorijos? Jokios. Ar kyla žemės kaina saugomoje teritorijoje? Nekyla. Ar kyla gyventojams atlyginimai saugomose teritorijose? Nekyla. Apskaičiavau pagal Turkijos pavyzdį, kaip ten saugomose teritorijose skriaudžiami žmonės. Išvada: kol nebus suokalbio tarp gyventojų ir saugomų teritorijų, tol vyks karas. Jei gamtosaugininkai susitars su vietos gyventojais. – tai gal ir visai nereikės tų saugomų struktūrų", – tai Jurgio Bučo, Aplinkos ministerijos kolegijos nario samprotavimai.

Trumpas dosjė. Jurgis Bučas, profesorius, Aplinkos ministerijos kolegijos narys, Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius. Prisistatantis UNESCO ekspertu, bet UNESCO tai neigia. Vienas iš saugomų teritorijų kūrėjų sovietmečiu. Vienas iš 1994 m. Kuršių nerijos generalinio plano bendraautorių, išleidęs knygą „Kuršių nerijos nacionalinis planas". Vienas iš autorių pernai paruošto naujo Neringos bendrojo plano, kuriuo įteisinamos neteisėtos statybos, prieštaraujančios ankstesniam J. Bučo rengtam planui. Kaip ekspertas yra pritaręs prekybos centro „Akropolis" ir triaukščio garažo prie pat Karmelitų bažnyčios statybos Kaune. Už šią ir panašias ekspertizes buvo svarstomas Architektų sąjungos etikos komisijoje.

„Aplinkosauga yra valstybė virš valstybės. Taip negali būti. Būtinai grįšim prie saugomų teritorijų įstatymo", – kažkada sakytas G. Jakavonio ir R. Zujevo mintis laikraštyje "Karštas komentaras" kartojo pažodžiui ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, TS-LKD prezidiumo narys Edmundas Pupinis. [N.P.: - kokia gėda TS-LKD partijai ???](Vėliau "Bernardinų.lt" paklaustas, ar Kioto protokolas dėl Žemės atšilimo grėsmės, kuriame ekologija įvardinta kaip viso pasaulio problema numeris 1, Tėvynės sąjungos rinkimų programos nuostatos nesikerta su jo išsakytom mintim, atšovė: yra ir kitokių nuostatų.)

„Nors esu runkelis ir durnas, bet sakau jums: valdininkija paėmė valdžią. Ar galime šiandien pakilti į kovą su valdininkija? Sakau jums: jeigu nepakilsim šiandien, rytoj Lietuvos nebebus. Jei netikite, duokite peilį ir perpjaukite man venas", – vis arčiau kraujo linko kitas Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, liberaldemokratas Jonas Ramonas.

Visi laikini

Iniciatorių netikėtumui salė nepakilo į kviečiamą revoliuciją, o sprendžiant iš plojimų ir replikų, buvo pasidalijusi į dvi dalis: į vadinamąjį „visos Lietuvos suvažiavimą" buvo atvykę daug kitaip nusiteikusių piliečių, Žalieji prieš suvažiavimą net surengė piketą su garsiuoju savo būgnu bei plakatais – „Apsaugokime saugomas teritorijas", „Šalin nešvarias rankas nuo Rūtos Baškytės" ir pan.

Net aplinkos ministras G. Kazlauskas, regis, nebuvo labai patenkintas taip atvirai jam reiškiama parama dėl nelegalių statybų išsaugojimo, tad trumpoje diplomatinėje kalboje apie „daugiaspalvį pasaulį" visgi pareiškė, kad saugomos teritorijos reikalingos.

Salės nevienalytiškumas privertė sueigos iniciatorius suteikti pabaigoje žodį ir „opozicijai". „Panaikinkit parką ir rytoj jau nebeprieisite prie Nevėžio, ten stovės „tulpinių" tvoros,– kalbėjo Žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. „Štai Daugų ežeras valstybinis, bet prie jo neprasibrausite – vien tvoros ir šlagbaumai. Jei panaikinsite parko statusą, turėsite ne vieną kiaulių fermą kaip dabar, o dešimtis daniškų – kaip yra Pakruojo rajone, dūstančiame nuo nesibaigiančios smarvės. Nekurkite jokių frontų, nes tikrai atsiras dar gausesnis kitas frontas, mes galime surinkti tūkstančius parašų ir taip bus amžinas karas", –  perspėjo R. Braziulis.

„Saugomų teritorijų tarnyba politikos neformuoja ir įstatymų bei reglamentų nepriima. Tikrai keistai nuskamba mintys, kad problema kyla dėl to, kad tarnyba per daug uoliai laikosi teisės aktų. Tai jau panašu į teisinį nihilizmą", – kalbėjo labiausiai tądien linksniuotas žmogus, VSTT direktorė Rūta Baškytė. „Galime sėsti prie derybų stalo, galime peržiūrėti reglamentus, ką, beje, pirmieji jums ir pasiūlėme, bet svarbiausia, kad nepasiklystume materializmo labirintuose ir nepainiotume, kokioms institucijoms kas priklauso: daugelis čia nuskambėjusių problemų yra žemėtvarkininkų, savivaldybės, o ne parko direkcijos kompetencija. Na, o šiaip jau niekas mums šioje žemėje nepriklauso, ir visi mes čia laikini. Žemė, vanduo, augalai ir gyvūnai turi tokias pačias teises kaip žmogus. Jų teisėms užtikrinti ir yra įkurtos saugomos teritorijos. Prisiminkime, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas net labai buvo sąlygotas aplinkosauginio pakilimo", – sakė Rūta Baškytė.

Žmonės skirstėsi jau temstant. „Tuščiai praleistas gražus šeštadienis, be reikalo ėjome ir rašėmės, – apgailestavo pro šalį nupėdinusių apyjaunių krekenaviškių pulkelis. „Seniai bebuvau tokiame košmare. Naciai turėjo du priešus: žydus ir gėjus. Šitie taip pat du: žydus ir aplinkosaugininkus", – savo nemaloniais įspūdžiais dalijosi bendrijos „Atgaja" narys Linas Vainius. „Kaip toliau reikės dirbti?– nuogąstavo Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė. – Žmonės apgaudinėjami, kad, panaikinus parko statusą, neliks jokių įstatymų, jie galės daryti, ką nori, kirsti medžius prie Nevėžio, statytis, kur nori. Dėl to ir pasirašinėja. Bet juk taip nebus."

Vienintelis pernai parko statuso naikinimui nepritaręs Panevėžio rajono tarybos narys, J.Tumo- Vaižganto ir Knygnešių muziejaus direktorius Audrius Daukša sakė, kad rajono valdžiai labai patogu dangstyti savo neveiklumą, nustatant žmones prieš parko statusą ir parko direkciją. Per trylika metų parko gražinimui savivaldybė skyrė tik 20 tūkst. litų, o Anykščių savivaldybė – beveik pusę milijono. "Yra dar viena interesų grupė – stambūs ūkininkai, kurie nori bet kokia kaina kuo daugiau pelnų", – kalbėjo A. Daukša.

Kai išvažiavome iš Krekenavos, šalo, mėnulis ryškiai švietė virš gražių bažnyčios bokštų. Kadaise čia klebonavo Maironis: "Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, jo gilią mintį težino Dievas".

Trumpa parko dosjė. [N.P.;   - praleidžiu, apie parką skaitykite čia – straipsnio pabaigoje].

Ar gavo pokalėdinę premiją teismo nuo pareigų nušalintas ir kyšininkavimu įtariamas Klaipėdos valdininkas?

Nuotraukoje: darbuotojo iš biudžeto taupymo organizacijos sandalai.

Ar A.Šimkus gavo pokalėdinę premiją?

Paprastai cirkai būna keliaujantys. Atvažiuoja į kokį miestą, palapinę didelę pastato, surengia keletą vaidinimų, pasirodymų ir išvažiuoja.

Kai kur, tiesa, retai, yra stacionarūs cirkai. Jei jie ir išvažiuoja į gastroles, tai tik trumpam. Tokiuose miestuose vaikai laimingesni, nes bet kada gali nueiti ir pažiūrėti cirką.

Iki vakar galvojau, kad į Klaipėdą užsuka tik keliaujantys cirkai, todėl mūsų vaikai liūdnesni. Bet atrodo, kad klydau. Panašu, kad turime kuo tikriausią stacionarų cirką, kuris ne tik vaikus, bet ir suaugusius gali pradžiuginti.

Štai vakar žiniasklaida, kuri kiša savo nosį kur reikia ir kur nereikia, pranešė, kad Klaipėdos m. savivaldybės vadovai nors ir žadėjo taupyti ir pokalėdinių premijų nemokėti, bet apsigalvojo ir jas džiugiai išmokėjo.

Atkreipkite dėmesį – džiugiai išmokėjo. Linksmai. Kaip cirke.

Iš viso 130 tūkst. Lt, 100-ui valdininkų vidutiniškai po 1300 Lt. Padarė kaip ir daugelis valdiškų kontorų, kurios kitus ragina taupyti, o patys švaisto pinigus kiek tik beįstengia.

Tiesa, šį žingsnį paaiškino išradingiau, nei kiti: „A.Každailevičiaus teigimu, nesurenkamas miesto biudžetas jau tapo kasdieniu galvos skausmu, tačiau taupymo priemonių plano valdininkų galvose nėra. „Mes esame biudžeto vykdymo, o ne taupymo organizacija", – priminė jis".

Aha. Vadinasi Klaipėdos m. savivaldybės administracija ir valdininkai yra išmokų, premijų, priemokų dalinimo organizacijos, o mes, paprasti mirtingieji, esame taupymo organizacijos. Sutikite, tikrai kaip cirke.

Įdomu, ar gavo pokalėdinę premiją STT sulaikytas, teismo nušalintas įtariant kyšininkavimu buvęs Miesto ūkio departamento direktorius A.Šimkus?

Juk neteistas, dirba perkeltas į Turto skyrių (kur dar kitus perkelsi, jei ne prie turto, juk toks patyręs specialistas). Nuobaudų per pastaruosius metus neturėjo. Tiesa, dabar serga, bet juk tai ne pagrindas neduoti premijos, atsiprašau neskirti priemokos už pavadavimą ir  papildomus darbus.

Kas jau kas, o A.Šimkus tikrai turėjo daug papildomų darbų – kas bandys ginčytis?

Taigi, visi įstatymo reikalavimai sakyte sako, kad buvęs Miesto ūkio departamento direktorius tikrai turėjo gauti išmoką.

Nes jei negaus, tai tikrai ateis jo garsus advokatas ir pareikš ieškinį savivaldybei už diskriminaciją.

Nes A.Šimkaus kaltė – neįrodyta. Atvirkščiai  - per pastaruosius metus ne kartą skatintas ir premijuotas už gerą darbą.

Panašu, kad Klaipėdos m. savivaldybės vadovai šį kartą lengvai neišsisuks. Papuolė tarp dviejų ugnių: jei davė premiją A.Šimkui, tai gaus velnių nuo miestiečių, vėl bus piketų, demonstracijų prieš neva tai korupciją.

Jei nedavė A.Šimkui premijos – tada garantuotas ieškinys dėl teisėtų lūkesčių gauti premiją netesėjimas, kurį nedelsiant įteiks visų laikų geriausias Klaipėdos valdininkų, turinčių rūpesčių su teisėsauga, advokatas.

Taigi bet kuriuo atveju bus cirkų.

Ir kam turėtume už tuos cirkus būti dėkingi?

Ar kartais Klaipėdos administracijos direktorius A.Každailevičius anksčiau nėra dirbęs cirke, nes yra gerai įsisavinęs įvairius triukus ir išsiugdęs šiai profesijai būtinas savybes:

1. Akrobatika: Kai STT pagauna už rankos ir teismas už kyšininkavimą nuo pareigų nušalina Ūkio departamento direktorių A.Šimkų, A.Každailevičius jį perkelia į kitas  - Turto skyriaus specialisto pareigas nežiūrint į tai, kad A.Šimkus turėjo ligos biuletenį ir nežiūrint į tai, kad tokį perkėlimą draudžia įstatymas..

Sutikite, kad reikėjo turėti akrobato gabumų, norint pagarsėjusios Klaipėdos prokuratūros saugomą sergantį pavaldinį slapta nuo STT ir nuo tos pačios prokuratūros atsivežti į savivaldybę, išduoti pažymą, kad A.Šimkus jau pasveiko, per 5 minutes įdarbinti, išduoti pažymą, kad jis vėl susirgo ir parvežti atgal taip, kad STT ir prokuratūra nepamatytų  ir negalėtų paimti iš A.Šimkaus parodymų. Šis virtuoziškas veiksmas A.Každailevičiui pavyko puikiai – A.Šimkui kapsi stažas, mokamos SODROS išmokos, o STT ir prokuratūra niekaip negali jo apklausti, nes jis ir toliau serga.

O gal čia ne akrobatika, o tiesiog žmogus turėjo kepuraitę, ar apsiaustą, kuris padaro žmogų nematomą?

2. Fokusai: Vietos savivaldos įstatymas draudžia vicemerams, mero patarėjams ir kitiems savivaldybėje algą gaunantiems tarybos nariams mokėti išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti, nes jie tuo aprūpinami darbo vietose. Tačiau A.Každailevičius tarybos nariams vicemerei J.Simonavičiūtei, mero patarėjai A.Daujotienei ir  tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui stebuklingu būdu kas mėnesį perveda po 1200 litų neatsiskaitytinų pinigų tušinukams, pieštukams, benzinui ir mobiliam telefonui, nors pastarieji visas tai kas mėnesį gauna nemokamai.

Įstatymas draudžia, prokuratūra kažkur mieste yra (bent jau jos iškaba tai tikrai yra), o pinigai srūva nenutrūkstamu srautu į minėtų valdininkų kišenes ir nors tu ką. Tikri stebuklingi fokusai ir cirkai. Ar vėl kokia nematoma kepuraitė?

3. Begalinė narsa:

Nors įstatymai draudžia administracijos direktoriams pasirašinėti sutartis dėl sumų, kurios nėra numatytos savivaldybės tarybos patvirtintame biudžete, tačiau A.Každailevičius 2008 m. drąsiai dėjo tokius parašus ant įsipareigojimų arenos projektavimui, lypkiečių iškeldinimui, krantinių rekonstrukcijai, parkomatų pirkimui ir pan. Ir kiekvieną kartą nuo kelių iki keliolikos milijonų Lt, kurie jokiame biudžete nei šiais, nei kitais metasi nenumatyti ir niekas jų nežadėjo nei duoti, nei paskolinti. O merui apie tai nieko nesakė.

Kai meras sužinos, ant kiek milijonų jo direktorius prasiskolino, tai pražils, prapliks ir plaukai po statybininko šalmu piestu pasistos. Tai bus cirkas.

Tiesa, A.Každailevičius nebijo ir kitų viršininkų. Štai nors Vyriausybė ir nutarė, kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš valstybės ar savivaldybių institucijų sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos, tačiau A.Každailevičius į šį Vyriausybės sprendimą tiesiog nusispjovė ir jau minėtas „sutaupytąsias pokalėdines išmokas" drąsiai išdalino labiausiai nusipelniusiems gyventi geriau.

Ir kaip taip A.Každailevičius nebijo spjaudyti Vyriausybei į barzdą? Gal tikrai labai narsus?

Bet kodėl viską slapta nuo šefo daro? Gal čia toks fokusininko darbas viską nuo savo cirko direktoriaus slėpti, kad tas jo triukų neišmoktų.

Mūsų meras kiekvieną kartą labai nustemba, kai A.Každailevičius jam kokį triuką parodo. Štai jis nieko nežinojo, nei apie A.Šimkaus gelbėjimo nuo STT operaciją, nei apie išmokas vicemerei, nei apie išmokėtas kalėdines premijas.

Bet taip galima ir prisicirkinti.

Meras R.Taraškevičius ką tik buvo pas naująjį premjerą truputį prašyti trūkstamų pinigų: sporto arenai  - 110, Danės krantinėms – 18, Lypkių gyventojams – 17, regatai 5 ir parkomatams 4,  iš viso 154 milijonų Lt.

Premjeras merui nurodė įvertinti padėtį ir vėl atvažiuoti pas jį už poros savaičių. Ir ką turėtų  pranešti R.Taraškevičius Vyriausybei už tų kelių savaičių?

Kad uostamiestin atvažiavo keliaujantis cirkas, bet užmiršo išvažiuoti ir tapo nuolatiniu?e O to cirko fokusininkai krečia įvairius triukus, kurių populiariausias – pinigų pradanginimas įvairiomis kryptimis merui nežinant? Ir dar pažeidžiant visus įmanomus įstatymus? Todėl tų pinigų nuolat trūksta? Ir todėl vyriausybė Klaipėdos fokusininkams tų pinigų turi duoti dar daugiau?

 

P.S.: dirbantiems taupymo, o ne  biudžeto vykdymo institucijose, pridedame rekomendacinę videoinstrukciją, kaip pasigaminti sandalus iš senos padangos.

Klaipėdos TS-LKD – prieš žurnalistų suvaržymus

Fotografijoje: Seimo narys Evaldas Jurkevičius

Konservatoriams nusibodo kariauti su žurnalistais?

www.balsas.lt Autorius: Tomas Čyvas 2009.01.09 15:48

 

Penktadienį Seimo valdyba atšaukė kvotas žurnalistų akreditacijai, nors ilgą laiką dėl to nebuvo sutariama didžiausioje – konservatorių frakcijoje.

Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikai pareiškimais tarsi ragino Seimo valdybą atšaukti žiniasklaidos darbui parlamente sutrikdyti priimtus sprendimus, realių žingsnių nesiėmė nei TS-LKD frakcija, nei jos deleguoti valdybos nariai. Dar daugiau – „Balsas.lt" žiniomis, frakcija balsuodama atmetė iniciatyvą panaikinti kai kuriuos apribojimus.

Oficialiai dar gruodžio pabaigoje ir valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ir opoziciniai socialdemokratai ragino atšaukti Seimo valdybos sprendimą, „kuriuo nepagrįstai apsunkinamos žurnalistų darbo sąlygos Seime" ir suvaržomos jų teisės informuojant visuomenę apie parlamento darbą.

TS-LKD atstovaujantys Seimo nariai Evaldas Jurkevičius, Gintaras Songaila, Rasa Juknevičienė ir dar keli parlamentarai dar prieš Naujuosius metus net raštu kreipėsi į frakciją siūlydami atšaukti draudimus, bet dauguma konservatorių balsavo už tolesnę kovą. Seimo valdyboje gausiausiai atstovaujama didžiausia parlamento frakcija ir ten nepalaikė siūlymų sušvelninti nustatytą tvarką, nors net partijos lyderis Andrius Kubilius pripažino, kad valdyba persistengė.

Evaldas Jurkevičius: jei bijote žurnalistų – duokite jiems mano telefoną

Vienas iš Seimo narių, raginusių atsisakyti kovos su žurnalistais, Evaldas Jurkevičius portalui „Balsas.lt" penktadienį sakė nematąs jokios prasmės slapstytis nuo žiniasklaidos, jei nedaroma jokių nusikalstamų ar nepadorių veikų. „Visi tie filmavimo vietų nustatymai, apribojimai, kvotos yra kvailystė. Joks žurnalistas nei į tualetą, nei kam į burną nelenda, nieko nepersekioja. Nebent parlamentaras pats atkreiptų į save dėmesį kokiu nors keistu ar amoraliu elgesiu", – teigė mažumoje konservatorius.

E. Jurkevičius apgailestavo, kad frakcija jo ir kolegų švelninančių pasiūlymų nepalaikė. „Ką darysi, demokratija yra demokratija – balsų dauguma yra dauguma. Tačiau mūsų Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis vakar vėl atviru laišku kreipėsi į frakcijos narius, ir mėginsime šį klausimą spręsti dar kartą. Kolegoms sakau paprastai: jei jūs bijote žurnalistų – duokite jiems mano telefoną. Mane tegul filmuoja nors visą parą – nieko nebijau ir nekompleksuoju", – tvirtino parlamento narys.

..........

Seimo valdyba praėjusių metų pabaigoje patvirtino Viešosios informacijos rengėjų atstovų akreditavimo tvarkos aprašo pakeitimus, kurie numato, kad darbui Seime kiekvienas viešosios informacijos rengėjas savo nuožiūra akredituoti galės po 3 reporterius, operatorius, fotografus, kurių skaičius iki šiol nebuvo ribojamas. Šis skaičius taip pat neribojamas nei Vyriausybėje, nei prezidentūroje.

Buvo nustatytos ir vietos, kur jie galės kalbinti parlamentarus. Nenurodytose vietose kalbinti, filmuoti ir fotografuoti būtų galima tik gavus Seimo nario sutikimą.

Numatyta, kad žurnalistai, kurie nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, akreditavimo tvarkos, Seimo rūmų vidaus tvarkos reglamento, Seimo kanceliarijos leidimų sistemos funkcionavimo tvarkos, gali būti įspėti, jų akreditacija gali būti mėnesiui sustabdyta, nutraukta metams, vienos dienos leidimas atšauktas, pusei metų arba metams apribotas jo išdavimas.

Lapkričio viduryje darbą pradėjusio naujos kadencijos Seimo valdyba nutarė patvirtinti patalpų, į kurias draudžiama įsinešti filmavimo kameras, fotoaparatus, garso įrašymo techniką, rengti interviu, filmuoti, fotografuoti, sąrašą. Valdyba taip pat pavedė Seimo kanceliarijai pažymėti nustatytas patalpas specialiuoju ženklu.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Lietuvos žurnalistų draugija šiuos sprendimus vadino antikonstituciniais ir nedemokratiškais. LŽS net apskundė juos teismui. Valdančiųjų sprendimą sukritikavo ir prezidentas Valdas Adamkus, raginantis abi puses susitarti. Už apribojimus pasisakantys parlamento vadovybės nariai, tarp jų ir Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, aiškina, kad taip tautos išrinktieji tiesiog ginasi nuo juos esą visur persekiojančių paparacų ir bulvarinių laidų rengėjų.

Antenos Klaipėdos rajone: „...norime ištraukti dantį pro užpakalinį praėjimą“

Nuotraukoje: Egidijui Jonušui, kuris kovoja, kad mobiliojo ryšio operatoriai ir rajono tarybos nariai laikytųsi įststymo, tarybos sprendimas geros nuotaikos nepridėjo.

Politikai neišsprendžia antenų klausimo

„Klaipėdos savaitė" 2009 01 09 Reda Baltinaitė

 

Politikai niekaip neišnarplioja dėl mobiliojo ryšio antenų kilusio galvosūkio. Arba nenori jo išnarplioti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos posėdis vyko prieš beveik tris savaites, apsvarstyti net 86 klausimai.

Posėdžio dalyviams iki šiol ramybės neduoda vis daugiau abejonių ir svarstymų keliantis Tarybos narių nenoras nukabinti neteisėtai pakabintų mobiliojo ryšio antenų ant įvairių rajono vandenviečių bokštų. Šis klausimas Kūčių dieną buvo svarstytas paskiausiai, galbūt todėl politikai negailėjo stiprių išsireiškimų, nevengė išsakyti nesurepetuotų pozicijų.

Tačiau po posėdžio Klaipėdos rajono Triušelių kaimo gyventojas Egidijus Jonušas, kuris rūpinasi, kad politikai pagaliau nukabintų antenas nuo vandens bokšto Triušeliuose, buvo nusivylęs.

Pristatydamas šį klausimą politikams Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas sakė:

„Kadangi aš esu per menkas specialistas, o kiti specialistai man sako, kad nėra jokios įstatyminės bazės, kuri draustų ant bokštų kabinti antenas, draudžiama tik bakteriologinė ir cheminė tarša, siūlau tarybos nariams sugriežtinti vandenviečių sanitarinių zonų reglamentavimą",  sakė specialistas.

Siūlė numauti kelnes

Tarybos narys Vaidas Molotokas oponavo A.Kampui.

„Jūs galite politikuoti, kiek tik norite, tačiau atsakykite man į paprastą klausimą, kodėl nevykdomas Administracijos direktoriaus įsakymas, parašytas prieš kelis mėnesius. Į mano paklausimą jūs rašote, kad neturite pagrindo nutraukti sutarčių su mobiliojo ryšio tiekėjais, tačiau įstatyme labai aiškiai yra parašyta, kad sutartį galima vienašališkai nutraukti, jei įranga neatitinka higienos normų. O tiekėjai antenoms neturi jokių higienos pasų,  sakė jis.  Tiems, kurie tą žmogų kelis mėnesius po kabinetus tampo, liaudiškai sakant, reikėtų kelnes numauti".

Tarybos narys Jonas Dromantas, spręsdamas Klaipėdos rajono gyventojo rūpestį, menkai domėjosi jo interesais ir teise, užtat ėmė ginti Klaipėdos rajono kraštovaizdį.

„Jei nuimsim tas antenas, mobiliojo ryšio tiekėjai turės strypus statyti. Jie nelabai kaip atrodys",  teigė jis.

Tarybos narys Rimantas Martinkus politikams priminė, kad ir prieš tarybos posėdį vykusiuose komitetų posėdžiuose, niekas jam negalėjo atsakyti, kodėl administracija taip gina mobiliojo ryšio tiekėjų interesus.

„Ar savivaldybės įmonė gauna labai daug pinigų už tas antenas, ar kas čia vyksta? O antenas ant aukštų bokštų mobiliojo ryšio bendrovės tegu stato. Pastatys atokiau nuo žmonių, niekam jos netrukdys. Bendrovės yra pakankamai turtingos, kad investuotų, o ne žaistų mūsų žmonių sveikata ir nervais",  siūlė jis.

Tarybos narė Voldemara Jasmontaitė apskritai apstulbo:

„Ar aš teisingai supratau, kad jau keletą metų tos antenos stovi be leidimo? Teisingai? Tai ką mes čia turime uždrausti, jei jos nelegalios?"  retoriškai klausė ji.

Vengia teorinių išlaidų

Administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad administracija negina mobiliojo ryšio bendrovių interesų, o tiesiog mėgina išspręsti problemą galbūt ir ilgiau užtrunkančiu, tačiau teisiniu keliu. Neva tokiu būdu siekiama išvengti išlaidų, kurių galėtų atsirasti, jei bendrovės paduotų Savivaldybę į teismą.

Sveiko proto piliečiui tokie teiginiai skamba paradoksaliai: bijoma teisėtai nukelti neteisėtai pastatytas antenas dėl neva dėl to kilsiančių teisinių rūpesčių.

E.Jonušas Tarybos nariams nevyniodamas į vatą klausė:

„Jūsų sprendimai ir parodys, kas jums rūpi labiau  žmonės, ar mobiliojo ryšio bendrovės. Tai ne tik mano šeimos rūpestis. Viso kaimo. Noriu Tarybos paklausti: jūs už antenas, ar už žmones?"

E.Jonušas politikų taip pat klausė, kodėl vandenvietėje vykdoma kita veikla, jei įstatyme parašyta, kad ji draudžiama ir ar „Klaipėdos rajono vandenų" direktorius turėjo teisę pasirašyti sutartis su bendrovėmis.

Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bogačiovas pasiūlė palaukti teismo sprendimo, nes bendrovė „Klaipėdos rajono vandenys" perdavė teismui visą medžiagą, reikalingą sutartims su mobiliojo ryšio bendrovėmis nutraukti.

Čia darsyk įsikišo J.Dromantas:

„Man atrodo, kad mes norime ištraukti dantį pro užpakalinį praėjimą. Svarstome sanitarinių zonų sugriežtinimą, o kalbam apie antenų nukėlimą. Palaukim teismo sprendimo, arba tegu administracija paruošia Tarybai sprendimą, nubalsuosim ir nuimsim visas tas antenas „kibinimat",  nesidrovėjo stipraus išsireiškimo jis.

Ar galima filmuoti seimūną, jei jis krapšto nosį, arba miega posėdžių salėje?

Nuotraukoje - politikos viešumo kaina: čia aš (kuris už grotų), prisidirbęs ir pakliuvęs į Klaipėdos 4-o policijos komisariato areštinę prieš pat 2007 m. rinkimus. Straipsniai ir TV reportažai buvo visokie, bet net tie, kuriuose teisybės buvo mažiau nei pusė, įvykio esmės nepakeitė –prisidirbau, žiniasklaida tai parodė, man tai buvo žiauri, bet ... pamoka.

Ar galima filmuoti seimūną, jei jis krapšto nosį, arba miega posėdžių salėje?

Galima ir būtina, nes:

1. Krapštyti nosį nemandagu, bet tegu visi mato, kad tas seimūnas neišauklėtas – gal pamatęs save per TV sumandagės. Iš kitos pusės bent jau nevagia. O ar jau visi mes labai mandagūs? Kas iš mūsų nėra krapštęs nosies?

2. Jei seimūnas snaudžia posėdžių salėje darbo metu, tai jau beveik vagia, nes jis nedirba, o alga tai jam sukasi. Labiau viršininkesniems dar ir neatsiskaitytinos reprezentacinės su smarkiai sulysusiu jau atsiskaitytinu vokeliu už kiekvieną pramiegotą valandą vis tiek kapsi.

Iš kitos pusės gal tas seimūnas visą naktį naudingus tautai įstatymų projektus rašė, pvz. apie LEO LT užsigrobtų valstybinių akcijų ir dividendų susigrąžinimą, kitų monopolininkų sutramdymą, perteklinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, prabangių mersedesų ir lambordžinių papildomą apmokestinimą, akcizo viskiui ir brendžiui papildomą padidinimą ir pan. Tegu po to tas seimūnas mums pasiaiškina, kodėl miega darbo metu, gal mes jį net pagirsim, jei naktimis tautos labui pluša. Tada per konvencijos su FYROM (ankstesnė buvusios Jugoslavijos respublika „Makedonija") svarstymą dėl įkliuvusių kišenvagių tarpusavio perdavimo tegu pailsi pasnaudžia. Jei koks vištą pavogęs lietuvaitis ir pasislėps toje buvusioje Jugoslavijoje nuo visagalės Lietuvos teisėsaugos, tai tam seimūnui-snaudaliui už tokios spragos pramiegojimą atleisime.

O gal tas seimūnas neišsimiegojo todėl, kad visą naktį su VP marketistų advokatais viskį gurkšnojo? Ir bedegustuodami svarstė, kaip čia Miškų įstatymą geriau pataisius, kad Laurų kvartalo kėvišai su staskevičiais galėtų dar daugiau (dar 10 ha) valstybinio miško užsigrobti ir prichvatizuoti?

Pabaigai dvi citatos:

Pirmoji -  iš Aukščiausio Teismo nagrinėtos bylos dėl Rūtos Grinevičiūtės neva tai vykdyto prokuroro apšmeižimo, sprendimo, kuriuo ji visiškai išteisinta: „Valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, todėl saviraiškos laisvės įgyvendinimas taikytinas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios priimamos palankiai, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo, nes be to nebūtų demokratinės visuomenės."

Antroji – kaip pati Rūta įvertino aukščiau minėtą AT sprendimą: „Dabar, kai žurnalistų laisvę riboja Seimas, mėginama grubiai žaisti tuo, kas yra demokratijos pagrindas, šis AT teismo sprendimas yra kaip laisvės orlaidė žurnalistui. Aukščiausiasis Teismas mums, žurnalistams, įjungė žalią šviesą", smulkiau apie šią bylą.čia - Po penkerių metų bylinėjimosi Grinevičiūtė įrodė tiesą.

Todėl tegu Seime (ir policijos areštinėse) kino ir videokameros sukasi laisvai – mūsų išrinktieji turės progą dažniau atsiskaityti už nuveiktus darbus:

 

Seimo valdybos nariams, TS-LKD frakcijos seime vadovams

Irenai Degutienei, Česlovui Stankevičiui,

Jurgiui Razmai, Valentinui Stundžiui, Arvydui Vidžiūnui

Irena.Degutiene@lrs.lt; Ceslovas.Stankevicius@lrs.lt;

jurazm@lrs.lt; Valentinas.Stundys@lrs.lt; Arvydas.Vidziunas@lrs.lt;

2009 01 08

DĖL ŽURNALISTŲ DARBO SEIME APRIBOJIMŲ KUO GREITESNIO ATŠAUKIMO

Gerbiami kolegos, vakar perskaičiau politikos apžvalgininko Tomo Čyvo straipsnį „Kakadu Respublika ir jos apsauginiai", kuriame jis aprašo, kaip Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai tikrino, ar jis tikrai žurnalistas ir kaip jam buvo anuliuotas įėjimo į Seimą leidimas.

Esu įsitikinęs, kad šis itin skandalingas atvejis rodo, kad tolesnis žurnalistų darbo Seime ribojimas pradeda smarkiai riboti demokratiją Lietuvoje apskritai.

Tegu pramoginių laidų žurnalistai filmuoja, kaip Seimo nariai žiovauja, ar valgydami čepsi, bet tegu nevyksta tokie politikos apžvalgininkų persekiojimai, diskriminavimai ir pan., kaip kad atsitiko su T.Čyvu.

Visi žmonės yra žmonės, nesvarbu kuo dirba ir kaip elgiasi.

Tegul nuo žurnalistų slapstosi tie, kas elgiasi blogai ar nesąžiningai.

Juk Jūs ten Seime blogų darbų nedarote, todėl tegu sau filmuoja į sveikatą.

Jei koks žurnalistas peržengs kokias nors sveiko proto ribas ką nors Seime bedarydamas, visada bus galima jį kelis kartus perspėti, o jei neklausys, tai apriboti leidimą į Seimą.

Todėl prašau ir siūlau kuo greičiau atšaukti neseniai Seimo valdybos įvestus ribojimus žurnalistų darbui seime.

Jei kiti Seimo valdybos nariai nesutiks tai padaryti, siūlau reikalauti vardinio balsavimo šiuo klausimu ir jo rezultatus kuo greičiau paskelbti visuomenei, kad ji žinotų, kas iš Seimo narių ir partijų bijo viešumo.

Naglis Puteikis

Toliau tyčiojamasi iš gyventojų ir politikų, kurie reikalauja, kad mobilaus ryšio operatoriai laikytųsi įstatymų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului Antanas.Matulas@lrs.lt

Nuorašas – šio komiteto patarėjui Egidijui Jankauskui egidijus.jankauskas@lrs.lt

DĖL MOBILIOJO RYŠIO ANTENŲ ĮRENGIMO ANT ŠVIETIMO IR SVEIKATOS APSAUGOS ĮSTAIGŲ STOGŲ, BEI PRIE PAT GYVENTOJŲ MIEGAMŲJŲ SVARSTYMO

2009 01 07

Gerb. Komiteto pirmininke, kreipiuosi į Jus su prašymu surengti Jūsų vadovaujamame komitete mobiliojo ryšio antenų įrengimo ant švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų stogų, bei prie pat gyventojų miegamųjų svarstymą.

Kai mobiliojo ryšio operatoriai tik žengė pirmuosius žingsnius Lietuvoje, tai jie skyrė didelį dėmesį paprastam žmogui ir nekišo jam prie pat miegamųjų savo antenų. Apie tokių antenų pastatymą ant mokyklų stogų negalėjo būti net kalbos – manau, kad privengė gyventojų pykčio, nenorėjo būti sutikti priešiškai, norėjo susikurti teigiamą įvaizdį ir pan.

Kai mobiliojo ryšio operatoriai tapo galingais ir įtakingais, praktiškai - monopolininkais, tada nusprendė pelną didintis nekreipdami dėmesio į paprastus žmones: nebeinvestuoja į antenų stovų statybą, o pigiai perka galimybę eksploatuoti anteną ant dviaukštės mokyklos, pvz. 250 Lt per mėnesį Panevėžio raj., Berčiūnuose.

Kai rinka buvo užkariauta pelno troškimas užgožė padorumo jausmą – mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo brautis visur kur įmanoma ir neįmanoma – ant mokyklų stogų (Panevėžio raj., Berčiūnuose), prie mokyklos kiemų (Kretingos m. ant Kretingos bžn. pastatų komplekso), ant vandentiekio bokštų keliasdešimt metrų atstumu nuo vaikų miegamojo (Klaipėdos raj. ant Triušelių vandens bokšto), ant dviaukščio namo stogo kotedžų gyvenamajame kvartale - Klaipėdos m., Verpėjų g. 46) ir t.t.

Akivaizdu, kad visi trys mobilaus ryšio operatoriai savo šiuos veiksmus tarpusavyje derina.

Deja, valstybės institucijos tradiciškai stoja monopolininkų, turtingųjų ir galingųjų pusėn – visuomenės sveikatos centrai per pastaruosius metus surengė net kelis seminarus, kuriuose mobiliojo ryšio operatorių pinigais nusamdyti „lektoriai" pasakojo, kad minėtos antenos padeda sveikatai, o sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių organizacijų darbuotojai instruktuodavo visuomenės sveikatos centrų vadovus, kaip gintis nuo gyventojų protestų.

Manau, kad kol mobiliojo ryšio operatorių išlaidos mokyklų, vandens įmonių, kotedžų savininkų direktoriams bei viešiesiems ryšiams bus mažesnės, nei antenų stovų kaina, tol visi trys mobilaus ryšio operatoriai talkinami nesąžiningų valdininkų ir neveiksnios prokuratūros toliau tyčia klaidins žmones aiškindami, kad antenos nekenkia.

Nors patys tokių dalykų aiškintojai nei ant savo, nei ant kaimyno stogų tų antenų neturi. Paprašyti atsiųsti mano aukščiau minėtų pavyzdžių Lietuvoje analogijas (jų fotografijas) iš Senosios Europos valstybių, tai pažada (pvz. Tele 2 viešųjų ryšių vadovas), bet nieko neatsiunčia. Spėju nesiunčia todėl, kad tokių pavyzdžių jie užsienyje neranda.

Maža to, tiek mobilaus ryšio operatoriai, tiek atsakingi už visuomenės sveikatą valstybės tarnautojai ir prokurorai apsimeta, kad neegzistuoja Lietuvos higienos norma HN 81:2005 "Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys", o jos reikalavimas dėl higienos paso („7.Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis,turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.11]") taikomas nežinia kam ir nežinia kur.

Tuo tarpu visais aukščiau paminėtais atvejais tų higienos pasų nėra, visuomenės sveikatos centrai, pažeisdami įstatymus, leidžia eksploatuoti tas antenas be šių pasų, o prokurorai pažeisdami įstatymus nesiima priemonių tokiai neteisėtai veiklai nutraukti.

Politikai, kurie bando gint gyventojus nuo tokių neteisėtų ir amoralių veiksmų, yra išjuokiami spaudoje, o iš gyventojų yra tyčiojamasi (žemiau pridedu pavyzdį iš „Lietuvos žinių" laikraščio: Panevėžio rajono vicemeras, pagal išsilavinimą agronomas, aiškina, kad paprasto radijo aparato antenų poveikis yra toks pats kaip mobilaus ryšio bazinės stoties, nors pats ant savo namo ar tvarto stogo tokių antenų neturi). Apie minėtą higienos normą ir įstatymų nesilaikymą bei sveiką protą minėtame straipsnyje neužsimenama nė vienu žodžiu.

Neturiu galimybės patikrinti po šiuo straipsniu pateiktą komentaro tikslumą: ŠAUNUOLĖS MOTERYS.Norvegijoje NE TIK antenos draudžiamos šalia tokių vietų,BET DRAUDŽIAMA į mokyklas{ar darželius}nešiotis mobilius telefonus IR DARBUOTOJAMS{nekalbant apie vaikus-jei kas nors atsinešė,tas telef.IŠJUNGIAMAS}. Pritariu-tokias antenas KELTI būtent ant"pritariančių propagandistų"trobesių.

Manau, kad Jūsų vadovaujamo komiteto darbuotojai, sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai nesunkai gali parengti tokias palyginamąsias analizes apie mobilaus ryšio antenų įrengimo apribojimus Lietuvoje ir užsienyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašyčiau surengti Jūsų vadovaujamame komitete mobiliojo ryšio antenų įrengimo ant švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų stogų, bei prie pat gyventojų miegamųjų svarstymą, kuriam būtų aptarta analogiška praktika užsienyje, bei Lietuvos teritorijoje veikiančių mobilaus ryšio operatorių antiįstatymiškos bei priešžmonių sveikatą nukreiptos jų veiklos sustabdymas.

Prašyčiau į tokį svarstymą pakviesti mane ir aukščiau minėtų higienos normos pažeidimų dalyvius (kontaktus perduočiau papildomai).

Priedas: aukščiau minėtas straipsnis.

Klaipėdos m. tarybos narys, TS-LKD frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Panevėžio rajonas atsisako antenų

Bernardinai.lt 2008-12-29 Daiva Baronienė

Panevėžio rajono politikai, esą siekdami apsaugoti žmones nuo vėžio, nemigos ar impotencijos, uždraudė mobiliojo ryšio antenas montuoti ant sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų stogų.

Panevėžio rajone mobiliojo ryšio antenas uždrausta kelti ant vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir ambulatorijų stogų. Vieni tokį draudimą priėmusios rajono tarybos nariai kalba apie jo absurdiškumą, kiti tvirtina, kad jis - pagrįstas.

Įtikino moterėles

Draudimą montuoti mobiliojo skaitmeninio ryšio antenas ant savivaldybei priklausančių švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, pasak Panevėžio rajono mero pavaduotojo Vytauto Rapolo Gritėno, įkvėpė rajono gyventojų, o tiksliau - kelių moterėlių, skundai. "Iki šiol tokia antena stovėjo ant vienintelės mūsų rajone Berčiūnų pagrindinės mokyklos stogo. Mokymo įstaiga iš mobiliojo ryšio tiekėjų kas mėnesį gaudavo po 250 litų ir tuo džiaugėsi", - sakė V.R.Gritėnas.

Tačiau kelios Berčiūnų gyventojos pradėjo triukšmauti, esą antena - pagrindinė kaimo žmones puolančių ligų priežastis, ir pareikalavo ją demontuoti. "Kadangi opozicijoje esantys tarybos nariai ėmė pataikauti negalavimais besiskundžiančioms moterims, bendru sutarimu teko priimti sprendimą, kad Berčiūnų antena bus nuimta. Negana to, ateityje uždrausta tokias antenas kelti ne tik ant bet kurios savivaldybei priklausančios švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir jų teritorijoje", - pasakojo mero pavaduotojas.

Mąstymas nepasikeitė

Berčiūnų gyventojų kova V.R.Gritėnui siejasi su jo kraštiečio Broniaus Urbono atsiminimų knygoje aprašytu analogišku atveju. "Knygoje radau pasakojimą, kaip beveik prieš 70 metų vienas kaimo vyras įsigijo radijo aparatą. Kad radijas geriau veiktų, žmogelis prie karties pritvirtino savadarbę anteną ir įkėlė ją į artimiausią beržą. Moterėlės, "supratusios", jog ta antena pritraukia lietaus debesis, suagitavo kaimo vyrus nukirsti beržą. Nuo to laiko užaugo jau keturios kartos, žmonės baigė aukštuosius mokslus, tačiau jų sąmonė nepakito", - apgailestavo mero pavaduotojas. Netoli Berčiūnų gyvenantis V.R.Gritėnas jokio neigiamo antenos poveikio nejaučia, o nerimauja tik dėl to, kad ją demontavus bus sunkiau susikalbėti mobiliuoju telefonu.

Oligarchams ir monopolistams lengviau valdyti neišsilavinusius ir neišmanančius žmones

 

Lietuvoje – daugiausia žmogžudysčių 100 tūkst. gyventojų iš visų ES

 

N.P.: Lietuvoje net daugiau žmogžudysčių 100 tūkst. gyventojų , nei Baltarusijoje ar JAV. Sunku susigaudyti, kodėl pas mus ir pas estus, latvius bei baltarusius tas rodiklis panašus, o Lenkijoje, Rumunijoje – 7-8 kartus mažesnis. Kai neskelbiami Rusijos duomenys, tai sunku pasakyti,ar čia TSRS palikimas, ar paskutinių 20 metų kažkokių socialinių procesų pasekmė.

Kur gauti analitinių straipsnių šia tema?

Kur gauti palyginamųjų straipsnių šia ir kita kriminalinės statistikos tema?

Kur lengvai gauti palyginamųjų analitinių straipsnių pvz. nekilnojamojo turto mokesčio, prabangos mokesčių, apskritai mokesčių tema?

Kur lengvai gauti palyginamųjų analitinių straipsnių aktualiausiomis viešo gyvenimo temomis?

Kur lietuvių kalba galima būtų perskaityti, kaip pvz. Lenkija kovoja su korupcija, kokiomis priemonėmis, kas jiems šioje srityje sekasi, kas nesiseka?

Atsakymų nėra, nes nėra informacijos. Nėra informacijos, nėra ir veiksmingų žingsnių.

Oligarchams ir monopolistams lengviau valdyti neišsilavinusius žmones.

 

Lietuvoje žudoma dažniau nei kitur ES, Vilniuje – rečiau nei Rygoje

Eglė Digrytė, www.DELFI.lt 2009 sausio mėn. 2 d. 16:50

 

Lietuva lyderiauja Europos Sąjungoje (ES) pagal žmogžudysčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, rodo Jungtinių Tautų (JT) tyrimas. Ji lenkia ne tik kitas Senojo žemyno šalis, bet ir Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos valstybes, kur nusikalstamumas tradiciškai yra didesnis. Tiesa, Vilniuje šiuo požiūriu situacija geresnė nei Rygoje ir panaši į situaciją Taline.

JT surinkti duomenys rodo, kad 2006 m. mūsų šalyje 100 tūkst gyventojų teko 8,13 tyčinės žmogžudytės (kalbant absoliučiais skaičiais, buvo nužudyti 277 žmonės). Metais anksčiau situacija buvo dar prastesnė – 10,77 tyčinės žmogžudytės 100 tūkst. gyventojų (369 nužudymai).

Estijoje šis rodiklis 2006 m. siekė 6,79 tyčinės žmogžudystės, Latvijoje – 6,47. Kaip rodo prieš kelias dienas paskelbti duomenys, šiuo požiūriu Baltijos valstybės yra pačiame ES dugne.

Mūsų šalis pagal nužudymų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičių aplenkė ne tik kaimynines Baltarusiją (7,53) ir Lenkiją (1,28), bet ir Portugaliją (2,15), Suomiją ir Škotiją (po 2,13), Rumuniją (2,03), Kiprą (1,66), Airiją (1,59), Angliją ir Velsą (1,41), Čekiją (1,33), Švediją (1,27), Slovakiją (1,21), Italiją (1,06).

Keliose ES šalyse 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei viena tyčinė žmogžudystė: Graikijoje – 0,98, Nyderlanduose – 0,97, Vokietijoje – 0,88, Ispanijoje – 0,77, Austrijoje – 0,73, Slovėnijoje – 0,60, Danijoje – 0,53.

Šveicarijoje šis rodiklis buvo 0,80, Norvegijoje – 0,71. Bene geriausia situacija šiuo požiūriu – Lichtenšteine ir Maltoje, kur 2006 m. neužfiksuota nė viena žmogžudystė.

Nyderlanduose, kur gyvena beveik penkiskart daugiau žmonių nei Lietuvoje (16,5 mln.), buvo nužudyti 159 žmonės, Austrijoje (apie 8 mln. gyventojų) – 61 žmogus.

Prasčiausia situacija iš tirtų šalių yra Lotynų Amerikos valstybėse Salvadore (58,07 nužudymo 100 tūkst. gyventojų) ir Belize (32,67). Jungtinėse Valstijose 100 tūkst. gyventojų teko 5,62 žmogžudystės.

Iš ES šalių didžiausių miestų bene prasčiausia statistika – Rygos (100 tūkst. gyventojų teko 7,56 žmogžudystės). Vilniuje šis rodiklis siekė 5,78 arba 32 nužudymai (2005-aisiais – 7,77 arba 43 nužudymai), Taline – 5,30, Varšuvoje – 2,11, Dubline – 3,02, Londone – 2,25. Niujorke situacija šiuo požiūriu – gerokai prastesnė nei Vilniuje (7,30 žmogžudystės).

Mažiausiai žmogžudysčių 100 tūkst. gyventojų įvykdoma Romoje (0.96), Prahoje (1,69), Madride (1,18) ir Berlyne (1,47).

Šie skaičiai praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbti JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuro tyrime, kuriame buvo apibendrinta 2005-2006 m. statistika, tiesa, gauta ne iš visų pasaulio šalių ir regionų. „Tyčine žmogžudyste" ataskaitoje vadinamas žmogaus mirtis, sukelta kito asmens tyčinių neteisėtų veiksmų.

Statistika rodo, kad šiuo požiūriu situacija prasčiausia Pietryčių Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Tuo metu Europoje ir Rytų Azijoje užfiksuojama kur kas mažiau nužudymų.

S.Spurga: Apie krizę, alų ir Seimo narių atlyginimus

 

Saulius Spurga: Apie krizę, alų ir Seimo narių atlyginimus

BALSAS.LT 2008.12.30 05:03

 [N.P.: nesusilaikau neįdėjęs šio straipsnio, nes labai jau, mano manymu, taiklūs retai rašančio apžvalgininko pastebėjimai]:

 Apie autorių: Saulius Spurga (g. 1961 m.), baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, dirbo Vilniaus universitete, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sekretoriate, savaitraštyje "Atgimimas", "Laisvosios Europos radijuje", LR Seime. Šiuo metu dėsto M. Romerio universitete; mokslinių tyrinėjimų sritis – Europos Sąjungos politika ir valdymas. Paskelbęs daug publicistikos straipsnių. Kūrybą periodikoje pradėjo spausdinti 1985 m., o 2000 m. pasirodė pirmasis romanas "Pasaulio vidurys".

 

Dauguma Lietuvos žmonių supranta, kad krizė nėra vien dabartinės vyriausybės fantazijos produktas. Griežtas antikrizinis planas yra būtinas. Bėda, kad ir buvusios, ir dabartinės vyriausybės, rodos, stengiasi nepastebėti vieno paprasto dalyko: labiau nei vieno kito lito piniginėje Lietuvos žmonės pasigenda teisingumo, skaidrumo, aiškaus ir įtikinančio vyriausybės darbo. Įvykdžius šias sąlygas tauta pakeltų ir kur kas griežtesnes antikrizines priemones.

Alus gerti sveika

Deja, vertinant šiuo požiūriu ir dabartinės Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės veiksmai nėra be priekaištų. Kokie motyvai lėmė sprendimą dėl vieno ar kito mokesčio - dažnai lieka neaišku. Suprantama, neretai apsisprendžiama po koalicijos partnerių derybų darant kompromisus, todėl nuoseklios strategijos įgyvendinti neįmanoma. Tačiau kažin, ar verta tikėtis, kad nudrėbus bet ką be jokio paaiškinimo visuomenė dėl to džiūgaus.

Pačios antikrizinio plano rengimo prielaidos buvo miglotos, netgi kiek absurdiškos, todėl abejotinas rezultatas buvo beveik užprogramuotas. Andrius Kubilius iš pat pradžių turėjo atskleisti mokesčių didinimo strategiją ir filosofiją, nurodyti, kam teks pakelti didesnę, kam mažesnę mokesčių naštą, kokie išlieka vyriausybės prioritetai net ir krizės akivaizdoje, ir kokia Lietuva išeis iš krizės. Vietoj to buvo pateikta beprasmė skaičių ekvilibristika: esą antikrizinio plano esmė yra suvienodinti gyventojų pajamų, pelno mokestį ir PVM, nes tokia paprasta schema esą pritrauks užsienio investuotojus. Kadangi galų gale patvirtinti skirtingi šių mokesčių tarifai, neaiški lieka ir plano esmė.

Keista matyti premjerą traukantį pečiais, kai jo klausiama, kodėl alui rasta galimybių nustatyti mažesnį akcizą, nei stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Neužtenka pasakyti, kad gerti alų lyg ir geriau, nei degtinę. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad sveika valgyti daržoves – jų lietuviai taip pat suvalgo mažiau nei kiti europiečiai, tačiau PVM lengvata šiuo atveju panaikinta. Galima klausti ir klausti – o ar nevertingas dalykas vaikų maitinimas, kultūros leidiniai ir daugelis kitų dalykų, kur lengvatos panaikintos. Kodėl paliktos mokesčių lengvatos advokatams, o panaikintos profesionaliems sportininkams? Tokių dalykų neturėtų būti, arba juos reikia įtikinamai paaiškinti.

Andriaus Kubiliaus išsišokimas dėl esą įvedamo mokesčio už lengvuosius automobilius privatiems asmenims – tai tikras klouno ekscentriko savižudiškas numeris, alkanos tautos tampymas už ūsų. Tarsi nepatenkintas dėl to, kad visuomenė neįtikėtinai ramiai priėmė valdžios siūlomas drastiškas apkarpymo priemones, A. Kubilius nutarė smogti į skaudžiausią vietą – prabilo apie mokestį už automobilį. Tas mokestis, pagal pirmą versiją, lyg ir turėjęs siekti 150 litų per mėnesį. Atrodo, ministras pirmininkas visiškai nesupranta, ką jis daro, ką kalba. Nejaučia atsakomybės už save, už partiją, už vyriausybę. Yra šimtas būdų pradėti kalbą apie tokį mokestį, o pasirinktas pats blogiausias, drastiškas ir nekonkretus – tiesiog bauginantis, juo labiau, kad joks sprendimas dar net iš tolo nebuvo priimtas. Dabar išeis taip, kad to mokesčio gal išvis nebus (prezidentas vetavo net ir atitinkamą įstatymą, apmokestinantį juridinių asmenų automobilius), o žmonės tiesiog sukiršinti be jokio reikalo, be prasmės.

Konstitucija draudžia sveiką protą?

Nepasitenkinimo jausmą lemia neteisingumas. Norėčiau sugrįžti prie jau plačiai nuskambėjusios, o pastaruoju metu, rodos, aprimusios Seimo narių atlyginimo istorijos. Žinoma, Seimo narių atlyginimai tesudaro menką valstybės išlaidų dalį ir neturi įtakos kitų gyventojų pajamoms. Manau, kad Seimo narių atlyginimas turi būti pakankamai aukštas, tačiau juk dabartinė padėtis ypatinga: šiam Seimui teko užduotis įgyvendinti drakonišką išlaidų apkarpymo programą. Seimo narių atlyginimo didinimas krizės akivaizdoje turi simbolinę reikšmę: rodo, kokia yra mūsų valstybė, kokie prioritetai, kam ji tarnauja. Seimo nariai išsisukinėja, esą dabar negali susimažinti atlyginimų, nes tai prieštarautų Konstitucijai: Seimo nariai negalintys nusistatyti atlyginimų sau patiems.

Tai yra tipiškas atvejis, kai formalus įstatymų ir Konstitucijos interpretavimas tampa priedanga savanaudiškiems veiksmams, kai žiūrima tik į įstatymo raidę, o ne esmę. Taip, įstatymas draudžia Seimo nariams patiems sau nusistatyti atlyginimą, tačiau galima suprasti, kad taip siekiama užkirsti kelią besaikiam jo didinimui. Pastarasis Seimo narių atlyginimo keitimas buvo atliktas jau po Seimo rinkimų, tik naujam Seimui dar nepradėjus darbo, todėl daugybė Seimo narių balsavo žinodami, jog balsuoja nustatydami savo paties atlyginimą, ir įstatymo dvasia čia yra pažeista. Galų gale mes nežinom, ar susimažindami atlyginimą sau patiems Seimo nariai pažeistų Konstituciją, nes tai gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas (nejaugi net šalį ištikus didžiausiam kataklizmui parlamentarai negalėtų susimažinti atlyginimų nepažeisdami Konstitucijos?!). O kad Konstitucinis Teismas konstatuotų pažeidimą, į jį turi kreiptis – tie patys Seimo nariai, nepatenkinti priimtu įstatymu. Jei nesikreips, įstatymas galios. Tačiau paskleidus abejonę dėl atitinkamo įstatymo projekto teisėtumo, jis padėtas į dūlėti į stalčių. Teisiniai argumentai išsakyti, čia galima ginčytis iki begalybės. Tačiau yra ir visuomenė, kuri tiesiog ėmė ir padarė savo išvadas, geriau suprasdama įstatymo dvasią nei pati valdžia.

Apmaudu, kad dėl tokių sprendimų, dėl visuomenės nuomonės ignoravimo, dėl nejautrumo ir aklumo kenčia ne tik Seimo, ne tik vyriausybės autoritetas – prarandamas pasitikėjimas visa valstybe.