Nuotraukoje – žemiau pateikiamo straipsnio autorius Dalius Stancikas.
„Ačiū aplinkos ministrui už tai, kad jis nenori griauti nelegalių statybų"
N.P.: sunku patikėti, bet 2008 01 10 d. faktiškai įsteigta „Visos Lietuvos taryba saugomų teritorijų politikai keisti" – iš tikrųjų tai saugomoms teritorijoms naikinti.
Joje susibūrė buvę gamtosaugininkai ir paminklosaugininkai, kuriuos pinigų godulys perskraidino į priešingą barikadų pusę.
NKVD-istai (Sovietų Rusijos saugumas) pagavę į nelaisvę kai kuriuos pokario partizanus grasindami mirtimi juos užverbuodavo Iš tokių gaudavosi labai profesionalūs smogikai (išdavikai – mankurtai), nes jie puikiai pažinojo partizanų gyvenimą, todėl lengvai įsiskverbdavo pas buvusius bendražygius ir juo išžudydavo
Dabar grasinimus mirtimi pakeitė dideli pinigai, o NKVD-istų vaidmenį atlieka godulys ir socialiai neatsakingi oligarchiukai (oligarchai – tai tie , kurie vagia milijardais – LEO LT ir pan), trokštantys okupuoti ir prichvatizuoti gražiausias Lietuvos pakrantes ir kitas vietoves.
Tarp tokių perbėgėlių pagaliau atsiskleidė buvęs paminklosaugos profesorius Jurgis Bučas, kuris už pinigus parašys Jums kokią tik norite pažymą taip, kad galėsite Gedimino pilyje statyti aukštybinius stikloidinius betonoidus.
Panašų popiergalį - neva tai ekspertizę, jis yra pasirašęs ir Klaipėdoje. Tos rekomendacijos primygtinai siūlo mirtinai neapžvelgiamai užstatyti Klaipėdos piliavietę 7-ių aukštų baisuokliais.
Pateikiu nenuilstamo kovotojo už paminklo/gamtosaugą Daliaus Stanciko, kaip tikro partizanų kontržvalgybininko parašytą išsamų raportą apie minėtos organizacijos saugomoms teritorijoms naikinti steigimą, kurioje pateikiami ir mankurtų-išdavikų dosje:
Dalius Stancikas. Įstatymų laužytojai vėl kyla į kovą Bernardinai.lt 2009-01-12
Tokia jau susiklostė graži tradicija: kai tik ateina naujas aplinkos ministras, savo darbais ar žodžiais suteikdamas vilčių nelegalių statybų savininkams ir įstatymų laužytojams, tuojau buriasi jo palaikymo komanda – kovoti prieš įstatymus, o tiksliau – už asmeninius interesus. Įdomu tai, kad tokiose palaikymo komandose pirmose gretose rikiuojasi valstybės pareigūnai – tie, kurie, regis, turėtų kitiems piliečiams būti pavyzdys įgyvendinant europinės civilizacijos vieną iš pamatinių taisyklių, išsakytą dar senovės romėnų – geras ar taisytinas įstatymas – yra įstatymas ir jo būtina laikytis.
Taip buvo, kai aplinkos ministru tapo socialliberalas Artūras Paulauskas – jo dešinioji ranka, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Gediminas Jakavonis iškart pradėjo organizuoti Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės nuvertimą ir visos saugomų teritorijų sistemos išardymą. Bandyta tai daryti Dzūkijos nacionaliniame parke, kur A. Paulauskas, G. Jakavonis ir A. Skardžius ar jų giminės turėjo ypatingų asmeninių interesų – mėgino įsiteisinti žemgrobystę – neteisėtai suformuotus sklypus aplink laikinus pastatus – buvusias grybines. Tik tam paprieštaravo aplinkosaugininkai. Dzūkijoje nepavykus, pasitelktos naujos pajėgos – buvęs išvogto laivyno „Jūra" likvidatorius ir nelegalaus vagonėlio Juodkrantėje savininkas R. Zujevas bei už valstybinio turto grobstymą teistas V. Valceris, kiti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje savininkai ir kelios dešimtys apmulkintų (neva piketas ir renkami parašai dėl kelio gerinimo, kurio neva neleidžia parko direkcija) vietos gyventojų.
Atsirado naujas ministras – iš statybų verslo netikėtai ištrauktas Gediminas Kazlauskas, ir praėjusį šeštadienį Krekenavoje jau susibūrė nauja jo palaikymo komanda – skambiu pavadinimu Visos Lietuvos taryba saugomų teritorijų politikai keisti. Pagal tradiciją ir vėl pasitelkti valstybės pareigūnai, keikę ir kvietę nesilaikyti įstatymų. Ypač didelio palaikymo susilaukė naujojo ministro anksčiau žiniasklaidai išsakyta, o vėliau neigta mintis, kad nelegalių statinių griauti nereikia.
Į kovą! (organizatoriai)
„Lietuvoje įsigali globalistinė, netgi sionistinė valdžia. Turime prieš ją kilti be jokių kompromisų, nes tai Lietuvos išlikimo klausimas. Visa Lietuva dėkoja aplinkos ministrui G. Kazlauskui už tą sakinį, dėl kurio jis bus kviečiamas aiškintis į Seimą (kalbama apie sausio 6 dieną aplinkos ministro frazę žiniasklaidai: „Nežinau, ar nelegalius statinius reikia griauti, nelegalus statinys iš esmės gali likti kur jis yra", – Bernardinai.lt). Kur pasaulyje dar griaunami pastatai? Būtume barbarų barbarais, jei taip darytume. Per 3 tūkstančius piliečių patiria persekiojimų. Ir jų visų priežastis – saugomos teritorijos",- strategines kovos gaires nuo pat pradžių nurodė vienas iš suvažiavimo iniciatorių ir renginio vedėjas Jonas Rimantas Klimas. Paradoksas: jis, beje, yra ir vienas iš pagrindinių saugomų teritorijų sistemos Lietuvoje kūrėjų.
Trumpas dosjė. Jonas Rimantas Klimas. 1978-1990 m.Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo generalinis direktorius. 1990-1991 m. Miškų ūkio ministerijos Nacionalinių parkų skyriaus viršininkas. 1992-1993 m. miškų ūkio ministras. 1993-1994 m. Lietuvos banko Socialinių reikalų departamento direktorius. 1995-1996 m. Susisiekimo ministerijos skyriaus viršininkas. Nuo 1995 m. Tautininkų sąjungos narys. Kovą prieš paties kurtas saugomas teritorijas pradėjo, kai jam nebuvo leista privatizuoti kelių ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke, kai negavo leidimo statytis namo ant Pakaso ežero pakrantės, kai buvo liepta nugriauti neleistinai aptvertą mišką nacionaliniame parke.
„Nebus šiandien jokio dialogo, nenorime jokių dialogų ir demagogijų. Mūsų tikslas vienas – panaikinti saugomas teritorijas. Užteks. Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus, erkes ir pasiutusius žvėris? Mes nesutinkame gyventi rezervate, kur negalima nei žolės nupjauti, nei pirties ar garažo pasistatyti", – kelių šimtų pilnutėlę salę žūtbūtinei kovai nuteikinėjo ir antroji renginio vedėja Aldona Juozapaitienė.
Trumpas dosjė. Aldona Juozapaitienė. Krekenavos regioninio parko naikinimo iniciatyvinės grupės pirmininkė. Buvusi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytoja. 2008 m. gruodžio 9 d. už savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ir aukštos įtampos elektros laidų vedimą statybų inspekcijos nuteista 5 tūkst. litų bauda.
„Saugomų teritorijų tarnyba jau virto UAB-u, o mes gyvename kaip indėnai rezervate", – laukiniu jautėsi dar vienas iš iniciatyvinės grupės narių Romas Kiltinavičius.
Trumpas dosjė. Romas Kiltinavičius gimė Kaliningrado srityje. Nuo 1992 m. – agronomas Panevėžio rajone. 1992 m. reorganizavus kolūkius įkūrė žemės ūkio bendrovę "Papalčiai", kuriai ir vadovauja. Nuo 2003 m. yra Liberalų demokratų Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas. Panevėžio apskrities Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Susipyko su parko direkcija, kai R. Kiltinavičius nusprendė be leidimų pastatyti valčių elingą valstybinėje žemėje, prie gamtos paminklo ir dar kartą nesilaikyti įstatymo – be leidimų R.Kiltinavičius svetimame sklype pasistatė automobilinę priekabą, prisijungė elektrą ir prekiavo kebabais. Pareigūnams perspėjus, prisuko numerius, ir bandė, panašiai kaip ir R. Zujevas Juodkrantėje, įtikinti juos, kad tai esą transporto priemonė. Statybų inspekcija pernai įpareigojo R. Kiltinavičiaus savavalinį pastatą jau jo paties kieme nugriauti.
Ketvirtasis narys iniciatyvinės grupės narys saugomų teritorijų naikinimui Albinas Strelčiūnas susirinkime nekalbėjo: jis šefavo į sambūrį atvykusį aplinkos ministrą G. Kazlauską – atvyko ir išvyko kartu su juo. Tačiau A. Strielčiūnas jau yra seniai pagarsėjęs savo vieša nuostata: „Visi draustiniai sukurti tik tam, kad biurokratai turėtų iš ko gyventi".
Trumpas dosjė. Albinas Strelčiūnas, verslininkas, aktyvus socialliberalų partijos narys. 2000 ir 2003 metais pastatė dvi (150 ir 60 kilovatų galingumo) hidroelektrines. Viena jų – ant Siesarties upės Valtūnuose, Siesartės kraštovaizdžio draustinyje. Siesartės hidroelektrinė buvo pastatyta ne pagal projektą, su aukštesne užtvanka, neįrengtas žuvitakis. Dėl to nuseko upė, buvo sudarkytas kraštovaizdis, apsemtas miškas, išnyko žuvys - Siesartės upė yra viena iš penkių Lietuvos upių, kur veisiasi lašišos. Nepasitenkinimą pareiškė aplinkiniai gyventojai. A.Strelčiūnas yra neteisėtai pradėjęs dar vienos hidroelektrinės ant Siesartės upės statybą, kurią, palaiminus Antano Boso ir G. Jakavonio vadovaujamam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, vėliau sustabdė Aplinkos ministerija. A. Strelčiūnas yra nubaustas 8 tūkstančių litų bauda ir už neteisėtą 253 ktm medienos pasisavinimą – savavališką vertingo miško iškirtimą Siesartės kraštovaizdžio draustinyje.
Šalin genocidą! (aptarnaujantis personalas – valstybės tarnautojai)
Kokia revoliucija be ideologinio pagrindimo? Jau per kelerius metus susiklosčiusi tradicija, kad revoliucijose prieš saugomas teritorijas ideologinį verslininkų aptarnaujantį vaidmenį atlieka valstybinių institucijų atstovai, ir šįkart buvo nepažeista.
„Europos kontekste mes pagal saugomus miškus esame apie vidurį. Visgi dėl saugomų teritorijų mes prarandame 120 tūkst kubų medienos kasmet. Draudimais mes varome žmones iš saugomų teritorijų ir kitaip kaip genocidu tai sunku pavadinti", – tai valstybinės institucijos – Lietuvos miškų instituto Senato pirmininkas Stasio Karazijos mintys liaudžiai šviesti.
Trumpa instituto dosjė:
Institutas vykdo iš valstybės biudžeto finansuojamus tyrimus pagal 4 pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis: miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai; miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos; miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai; miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.
„Kokią naudą žmonėms duoda saugomos teritorijos? Jokios. Ar kyla žemės kaina saugomoje teritorijoje? Nekyla. Ar kyla gyventojams atlyginimai saugomose teritorijose? Nekyla. Apskaičiavau pagal Turkijos pavyzdį, kaip ten saugomose teritorijose skriaudžiami žmonės. Išvada: kol nebus suokalbio tarp gyventojų ir saugomų teritorijų, tol vyks karas. Jei gamtosaugininkai susitars su vietos gyventojais. – tai gal ir visai nereikės tų saugomų struktūrų", – tai Jurgio Bučo, Aplinkos ministerijos kolegijos nario samprotavimai.
Trumpas dosjė. Jurgis Bučas, profesorius, Aplinkos ministerijos kolegijos narys, Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius. Prisistatantis UNESCO ekspertu, bet UNESCO tai neigia. Vienas iš saugomų teritorijų kūrėjų sovietmečiu. Vienas iš 1994 m. Kuršių nerijos generalinio plano bendraautorių, išleidęs knygą „Kuršių nerijos nacionalinis planas". Vienas iš autorių pernai paruošto naujo Neringos bendrojo plano, kuriuo įteisinamos neteisėtos statybos, prieštaraujančios ankstesniam J. Bučo rengtam planui. Kaip ekspertas yra pritaręs prekybos centro „Akropolis" ir triaukščio garažo prie pat Karmelitų bažnyčios statybos Kaune. Už šią ir panašias ekspertizes buvo svarstomas Architektų sąjungos etikos komisijoje.
„Aplinkosauga yra valstybė virš valstybės. Taip negali būti. Būtinai grįšim prie saugomų teritorijų įstatymo", – kažkada sakytas G. Jakavonio ir R. Zujevo mintis laikraštyje "Karštas komentaras" kartojo pažodžiui ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, TS-LKD prezidiumo narys Edmundas Pupinis. [N.P.: - kokia gėda TS-LKD partijai ???](Vėliau "Bernardinų.lt" paklaustas, ar Kioto protokolas dėl Žemės atšilimo grėsmės, kuriame ekologija įvardinta kaip viso pasaulio problema numeris 1, Tėvynės sąjungos rinkimų programos nuostatos nesikerta su jo išsakytom mintim, atšovė: yra ir kitokių nuostatų.)
„Nors esu runkelis ir durnas, bet sakau jums: valdininkija paėmė valdžią. Ar galime šiandien pakilti į kovą su valdininkija? Sakau jums: jeigu nepakilsim šiandien, rytoj Lietuvos nebebus. Jei netikite, duokite peilį ir perpjaukite man venas", – vis arčiau kraujo linko kitas Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, liberaldemokratas Jonas Ramonas.
Visi laikini
Iniciatorių netikėtumui salė nepakilo į kviečiamą revoliuciją, o sprendžiant iš plojimų ir replikų, buvo pasidalijusi į dvi dalis: į vadinamąjį „visos Lietuvos suvažiavimą" buvo atvykę daug kitaip nusiteikusių piliečių, Žalieji prieš suvažiavimą net surengė piketą su garsiuoju savo būgnu bei plakatais – „Apsaugokime saugomas teritorijas", „Šalin nešvarias rankas nuo Rūtos Baškytės" ir pan.
Net aplinkos ministras G. Kazlauskas, regis, nebuvo labai patenkintas taip atvirai jam reiškiama parama dėl nelegalių statybų išsaugojimo, tad trumpoje diplomatinėje kalboje apie „daugiaspalvį pasaulį" visgi pareiškė, kad saugomos teritorijos reikalingos.
Salės nevienalytiškumas privertė sueigos iniciatorius suteikti pabaigoje žodį ir „opozicijai". „Panaikinkit parką ir rytoj jau nebeprieisite prie Nevėžio, ten stovės „tulpinių" tvoros,– kalbėjo Žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. „Štai Daugų ežeras valstybinis, bet prie jo neprasibrausite – vien tvoros ir šlagbaumai. Jei panaikinsite parko statusą, turėsite ne vieną kiaulių fermą kaip dabar, o dešimtis daniškų – kaip yra Pakruojo rajone, dūstančiame nuo nesibaigiančios smarvės. Nekurkite jokių frontų, nes tikrai atsiras dar gausesnis kitas frontas, mes galime surinkti tūkstančius parašų ir taip bus amžinas karas", – perspėjo R. Braziulis.
„Saugomų teritorijų tarnyba politikos neformuoja ir įstatymų bei reglamentų nepriima. Tikrai keistai nuskamba mintys, kad problema kyla dėl to, kad tarnyba per daug uoliai laikosi teisės aktų. Tai jau panašu į teisinį nihilizmą", – kalbėjo labiausiai tądien linksniuotas žmogus, VSTT direktorė Rūta Baškytė. „Galime sėsti prie derybų stalo, galime peržiūrėti reglamentus, ką, beje, pirmieji jums ir pasiūlėme, bet svarbiausia, kad nepasiklystume materializmo labirintuose ir nepainiotume, kokioms institucijoms kas priklauso: daugelis čia nuskambėjusių problemų yra žemėtvarkininkų, savivaldybės, o ne parko direkcijos kompetencija. Na, o šiaip jau niekas mums šioje žemėje nepriklauso, ir visi mes čia laikini. Žemė, vanduo, augalai ir gyvūnai turi tokias pačias teises kaip žmogus. Jų teisėms užtikrinti ir yra įkurtos saugomos teritorijos. Prisiminkime, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas net labai buvo sąlygotas aplinkosauginio pakilimo", – sakė Rūta Baškytė.
Žmonės skirstėsi jau temstant. „Tuščiai praleistas gražus šeštadienis, be reikalo ėjome ir rašėmės, – apgailestavo pro šalį nupėdinusių apyjaunių krekenaviškių pulkelis. „Seniai bebuvau tokiame košmare. Naciai turėjo du priešus: žydus ir gėjus. Šitie taip pat du: žydus ir aplinkosaugininkus", – savo nemaloniais įspūdžiais dalijosi bendrijos „Atgaja" narys Linas Vainius. „Kaip toliau reikės dirbti?– nuogąstavo Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė. – Žmonės apgaudinėjami, kad, panaikinus parko statusą, neliks jokių įstatymų, jie galės daryti, ką nori, kirsti medžius prie Nevėžio, statytis, kur nori. Dėl to ir pasirašinėja. Bet juk taip nebus."
Vienintelis pernai parko statuso naikinimui nepritaręs Panevėžio rajono tarybos narys, J.Tumo- Vaižganto ir Knygnešių muziejaus direktorius Audrius Daukša sakė, kad rajono valdžiai labai patogu dangstyti savo neveiklumą, nustatant žmones prieš parko statusą ir parko direkciją. Per trylika metų parko gražinimui savivaldybė skyrė tik 20 tūkst. litų, o Anykščių savivaldybė – beveik pusę milijono. "Yra dar viena interesų grupė – stambūs ūkininkai, kurie nori bet kokia kaina kuo daugiau pelnų", – kalbėjo A. Daukša.
Kai išvažiavome iš Krekenavos, šalo, mėnulis ryškiai švietė virš gražių bažnyčios bokštų. Kadaise čia klebonavo Maironis: "Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, jo gilią mintį težino Dievas".
Trumpa parko dosjė. [N.P.; - praleidžiu, apie parką skaitykite čia – straipsnio pabaigoje].
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą