Konservatoriai rodo stulbinamą pakantumą valdininkų klaidoms ir nekompetencijai

Nuotraukoje  - Kęstutis Girnius, politikos apžvalgininkas

„Savųjų" protegavimas ne tik niekais paverčia kalbas apie „diržų suveržimą", bet ir atsiduoda veidmainyste

 

N.P.: Ištrauka iš K.Girniaus str. „Ar riaušės Lietuvai buvo naudingos?" Alfa.lt

...Draugiškai nusiteikę žurnalistai ne kartą įspėjo konservatorius–krikščionis demokratus, kad jie turi daugiau dėmesio skirti savo veiksmų aiškinimui, santykiams su rinkėjais. Įspėjimų nebuvo paisoma. Viešieji ryšiai visada buvo konservatorių silpnybė. Stengdamiesi pasirodyti esantys ryžtingi ir principingi, jie dažnai sudaro įspūdį, kad yra dogmatiški, arogantiški ir abejingi paprastų žmonių likimui. Jau ir taip sudėtingą padėtį aštrina irzlaus ir pasipūtusio Seimo pirmininko A.Valinsko veiksmai, pavyzdžiui, visiškai nereikalinga konfrontacija su žiniasklaida dėl darbo Seime sąlygų.

Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad Vyriausybė nesugebėjo tinkamai paaiškinti savo nepopuliarių sprendimų. Atvirai kalbant, ji nelabai ir stengėsi to daryti, nežinia kodėl manydama, kad viskas susitvarkys savaime. Laikas Vyriausybei suprasti, kad reikia mažiau grasinti griežtomis priemonėmis, o daugiau aiškinti, kodėl jos taikomos ir būtinos, nors suprantamas noras kuo greičiau atsiriboti nuo Gedimino Kirkilo pasakėlių, kad viskas puiku.

Yra didesnių problemų, kurių neišspręs net ir geriausias „piaras". Kalbėdamas apie krizės įveikimo planą, premjeras nurodė, kad „vaistus" išgerti turime visi. Deja, daugelis mano, kad „vaistai" taikomi ne visiems arba bent jau ne tokia pačia doze. Seniai paplitusį įsitikinimą, kad valdžia gina turtingųjų ir savųjų interesus, pro pirštus žiūri į jų korupciją ir nekompetentingumą, smarkiai sustiprino G.Kirkilo Vyriausybė, paskutinėmis savo dienomis dosniai dalydama valdžios lėšas pateptiesiems ir draugams. Krašto apsaugos ministerija 20 mln. litų skyrė premijoms, o pastarosiomis dienomis pranešta, kad K.Prunskienė savo pavaldiniams slapta išdalijo pusę milijonų išmokų.

Konservatoriai nėra atsakingi už šiuos veiksmus, bet jie rodo stulbinamą pakantumą valdininkų klaidoms ir nekompetencijai. Manytum, kad buvęs Vyriausybės kancleris V.Sarapinas, gruodžio pradžioje grupei savo darbuotojų skyręs tūkstantines premijas, būtų nubaustas, mažų mažiausiai sulauktų griežto papeikimo. Nieko panašaus. Prezidentas V.Sarapinui suteikė įgaliotojo ministro diplomatinį rangą, o A.Kubilius jį paskyrė Užsienio reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju.

Šitoks „savųjų" protegavimas ne tik niekais paverčia kalbas apie „diržų suveržimą", bet ir atsiduoda veidmainyste. Kiekvienas šitoks atvejis turi gilią simbolinę reikšmę, įsirėžia į kolektyvinę atmintį ir pakerta Vyriausybės patikimumą.

Vyriausybė turi įsisąmoninti, kad kinta visuomenės nuostatos. Vis dažniau atsisakoma ankstesnio pasyvumo, įsitikinimo, kad negalima paveikti valdžios. Mokytojų streikas parodė, kad galima išsikovoti savo, ir ši pamoka ilgai nebus užmiršta. Didėjant nedarbui, dažnės gyventojų bruzdėjimai, mitingai ir protestai...