Rytoj, t.y. 2009 01 16 d. Jūrinių tyrimo centro direktorius Algirdas Stankevičius yra iškviestas „ant kilimo" į Aplinkos ministeriją.
Pabandykime atspėti , apie ką eis kalba.
Nuomonė. Ar sieksime geros Baltijos jūros ekologinės būklės? Delfi.lt
Vytautas Ašmontas 2009 sausio mėn. 13 d. 12:28
Netyla aistros dėl užteršto grunto iš AB Vakarų laivų remonto įmonės doko duobės iškasimo ir laidojimo Baltijos jūros tolimojo dampingo (sąvartyno) rajone. Skaitant pranešimus spaudoje, girdint įvairių įstaigų atstovų pasisakymus, galima numanyti, kad tyčia daromos sisteminės klaidos ieškant šioje istorijoje kaltųjų ir taip atitolinant susikaupusių problemų sprendimą.
Klaipėdiečiai, ypač jūrininkai, žino, kad iki 2003 metų visų okeaninių laivų korpusai buvo dažomi ypač kenksmingais „neapaugančiais" dažais, kurių sudėtyje buvo organinių alavo junginių. Klaipėdos uosto laivų remonto įmonių dokuose remontuojamų laivų korpusai nuo senų dažų buvo šveičiami smėlio ir vandens mišiniu.
Prie įmonių dokų yra susikaupę dideli kiekiai dumblo (šlamo), kurio sudėtyje matuojamos ypač aukštos organinio alavo junginių koncentracijos. Jūrinių tyrimų centro iniciatyva 1999-2008 m. buvo imami mėginiai ir siunčiami į Prancūziją bei Vokietiją atlikti šiuos tyrimus (Lietuvoje jie neatliekami). Gauti rezultatai rodo, kad Malkų įlankoje alavo junginių reikšmės tūkstančius kartų viršija natūralias gamtinės aplinkos fonines reikšmes.
Esant tokiems dideliems alavo ir kitų nuodingų medžiagų kiekiams, aplinkoje gali vykti gyvųjų organizmų mutacijos reiškiniai. Aiškinant paprastai – gamtos istorijos perspektyvoje gali įvykti tai, kad ne lydekos gaudys ir ris varles, o atvirkščiai. Tam įtakos gali turėti ir laivų remonto įmonių akvatorijų grunto nuosėdose susikaupę nemaži sunkiųjų metalų kiekiai.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai iš Vakarų laivų remonto įmonės akvatorijos paėmė mėginius ir pateikė Aplinkos tyrimų departamentui tyrimams atlikti. Gauti rezultatai leidžia priskirti gruntus prie antros užterštumo klasės, o tai sudaro galimybę tokį gruntą kasti, vežti ir laidoti jūroje. Tyrimų rezultatai abejonių kelti neturėtų. Diskutuotinos mėginių ėmimo vietų pasirinkimo, atsakingų pareigūnų dalyvavimo imant mėginius, mėginių gabenimo ir pristatymo į laboratorijas procedūros. Be to, nebuvo keliami reikalavimai atlikti organinių alavo junginių tyrimus.
Einant tokiu „pigumo" keliu, greitai atsiras norinčių laidoti ir atominės elektrinės radioaktyvias atliekas jūroje, nes saugyklų įrengimas kainuoja dešimtis milijonų litų. Gali pasikartoti istorijos, kai Baltijos ir kitos jūros po II Pasaulinio karo tapo cheminio ginklo sąvartynu.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, kaip sąžiningas ir nuovokus pareigūnas, remdamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo duomenimis, žinodamas apie įvairių žinybų anksčiau atliktus tyrimus, praėjusių metų lapkričio mėnesį inicijavo pakartotinius gruntų tyrimus prie Vakarų laivų remonto įmonės doko. Mėginiai buvo paimti dalyvaujant Aplinkos apsaugos agentūros ir Jūrinių tyrimo centro darbuotojams, laikantis visų reikalingų procedūrų.
Sunkiųjų metalų tyrimai atlikti Jūrinių tyrimų centro laboratorijoje. Gautos kiek didesnės reikšmės nei tyrimų, atliktų gegužės mėnesį. Išsiskyrę arseno kiekiai nežymiai viršijo normas, kurių laikantis gruntai gali būti laidojami jūroje. Atliktų tyrimų pagrindu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas leidimą grunto kasimui ir laidojimui jūroje sustabdė, o vėliau visai panaikino.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovai suinteresuoti pigiausiu (kaip teigiama, 5-10 kartų pigiau nei sandėliuoti krante) ir patogiausiu jiems būdu gilinti uostą ir versti gruntą į jūrą. Galbūt todėl atidėliojamas užteršto grunto saugojimo ir utilizavimo aikštelės įrengimas sausumoje. Einant tokiu „pigumo" keliu, greitai atsiras norinčių laidoti ir atominės elektrinės radioaktyvias atliekas jūroje, nes saugyklų įrengimas kainuoja dešimtis milijonų litų. Gali pasikartoti istorijos, kai Baltijos ir kitos jūros po II Pasaulinio karo tapo cheminio ginklo sąvartynu. Alavo, arseno ir kitų sunkiųjų metalų junginiai ypač nuodingi. Todėl saugomos užteršto grunto aikštelės įrengimas sausumoje yra valstybinės reikšmės reikalas. Teisus politikas Naglis Puteikis, kuris yra vadovavęs Klaipėdos laivų remonto įmonei ir be išsamesnio tyrimo žino, kas buvo daroma tuose dokuose, teigdamas kad laidoti grunto, iškasto iš laivų remonto įmonių doko duobių, jūroje negalima ir tokia veikla gali būti traktuojama kaip nusikaltimas jūrinei aplinkai.
Diskusijos keliamos ir dėl Aplinkos ministerijos praėjusių metų lapkričio 26 d. pakeisto normatyvinio dokumento „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės" . Valstybinio jūrų uosto, krovos ir laivų remonto įmonių vadovų netenkina šiame dokumente sugriežtintos gruntų tvarkymo taisyklės bei įtraukti normatyvai organinio alavo junginiams. Šio dokumento ruošimui buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtraukti Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai, suinteresuotų organizacijų atstovai. Dokumentas ruoštas atsižvelgiant į naujas Baltijos šalių konvencijos (HELCOM) rekomendacijas, patvirtintą Baltijos jūros veiksmų planą, priimtą Europos jūrų strategiją. Visų šių rekomendacijų ir planų tikslai:
- gyvoji gamta, neveikiama pavojingų medžiagų;
- palankios sąlygos bioįvairovės išsaugojimui jūroje;
- gera ekologinė būklė;
- aplinką tausojanti žmogaus veikla.
- Siekiant geriau reguliuoti kasamo grunto, dažnai užteršto pavojingomis medžiagomis, laidojimą jūroje bei vertinti poveikį aplinkai, gimė šių taisyklių pakeitimas, kurių reikalavimai bus aktualūs artimiausioje perspektyvoje, kol bus atkurta gera ekologinė Baltijos jūros būklė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą