2009-01-29

Socialinė nelygybė: po lygiai, ar broliškai?

Visuomenė niekaip nesupras, kodėl visi turi susiveržti „po lygiai"

V.Rubavičius: Mūsiškiams Barackas Obama – ne pavyzdys

N.P.: Aišku, kad ne pavyzdys. Nes jei toks būtų, tai valdžios politikai būtų paterėjų algas pirmiausia įšaldęs (toks pirmasis JAV prezidento žingsnis)

...Visuomenė gali suprasti ir būtinumą „susiveržti diržus". Tačiau niekaip nesupras, kodėl visi turi susiveržti „po lygiai". Ta susiveržimo lygybė yra gryniausia demagogija. Juk jei, pavyzdžiui, 20 procentų mažinamas 1000 ir 10 000 litų uždirbančių atlygis, tai mažiau uždirbančių gyvenimas pablogėja kur kas labiau nei daugiau uždirbančių. Mūsų politikams jau seniai derėjo suvokti, jog procentinė „lygybė" socialiniame gyvenime virsta didžiausia nelygybe ir žmonės šitai jaučia. Propaguodama tokią „lygybę" Vyriausybė niekaip negali atsisakyti prigimtinės nuostatos – kad ir kokios krizės ištiktų, nebloginti turtingųjų padėties.

Gali būti, jog nedaug prasmės kalbėti apie būtinumą sutelkti visuomenę, kad ji paremtų reformatoriškus veiksmus. Neseniai paskelbti sociologinės apklausos duomenys teigia, jog Lietuvos politikais pasitiki tik 1 procentas žmonių. Toks tad mūsų politinės korupcinės sistemos ir demokratijos įvertinimas. Nėra ir negali būti jokios veiksmingos demokratijos tokioje visuomeninėje terpėje, kur visiškai nepasitikima politikais, kur vyrauja visiška politikų sluoksnio ir visuomenės atskirtis. Vadinasi, lygiai taip pat nepasitikima ir politine sistema. Juk naivu būtų manyti, kad Lietuvoje gera demokratinė politinė sistema veikia pati savaime – be politikų ir be jais nepasitikinčios visuomenės. Ir ne tik veikia savaime, bet ir teikia nieko nenutuokiančiai visuomenei demokratijos „gėrybes". Tačiau mūsų politikai taip ir mano – reformos vykdomos Seime, kuriam po rinkimų visuomenė visiškai nereikalinga...

Komentarų nėra: