Informacija apie 2007-11-22 VTEK posėdyje priimtus sprendimus
http://www.vtek.lt/?pageid=6642&id=6647
I. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2007 m. lapkričio 22 d. posėdyje vienbalsiai priėmė šiuos sprendimus:
Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius, turėdamas apie 70 proc. UAB „Klaipėdos monolitas“ akcinio kapitalo ir dalyvaudamas Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose bei pirmininkaudamas savivaldybės tarybai svarstant ir tvirtinant detaliuosius žemės sklypų planus, kuriuose ši bendrovė vykdo statybos darbus, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalies (pareiga nusišalinti) reikalavimus.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnis:
3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.
http://www.vtek.lt/?pageid=6642&id=6647
I. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2007 m. lapkričio 22 d. posėdyje vienbalsiai priėmė šiuos sprendimus:
Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius, turėdamas apie 70 proc. UAB „Klaipėdos monolitas“ akcinio kapitalo ir dalyvaudamas Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose bei pirmininkaudamas savivaldybės tarybai svarstant ir tvirtinant detaliuosius žemės sklypų planus, kuriuose ši bendrovė vykdo statybos darbus, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalies (pareiga nusišalinti) reikalavimus.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnis:
3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.
Fotografijoje: UAB „Klaipėdos monolitas“, Klai-pet gamyklos statyba, vandens rezervuaro g/b darbai -
11 straipsnis. Pareiga nusišalinti
1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.
P.S.: NUSTEBIMŲ MARATONAS (keletas įdomesnių detalių).
Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas - turėjo ar neturėjo R.Taraškevičius nusišalinti, komplikavosi užmiršimais, nustebimais ir nusistebėjimais.
Iš pradžių meras neatsiminė savo 70 proc. kontroliuojamos UAB "Klaipėdos monolitas" apyvartos (visiškai neatsiminė, sakė, kad reikia klausti įmonės direktoriaus - http://www.whoiswho.lt/ltu/biography.aspx?id=e0f312c8-a932-4ae5-a70a-c26403cf83f6), užsakymų iš UAB "Kleta" apimčių (lyg ir 19 milijonų 2007 metams), "Klaipėdos monolito" (http://www.statybininkai.lt/?id=235) akcijų skaičiaus (neatsiminė), 1-os akcijos nominalo kainos (atrodo, kad 9 ,00 Lt, bet abejojo), dar vėliau - kodėl tas nominalas tiek metų neindeksuojamas, ar gali tokias (kokias?) apimtis pasiekusi įmonė tekainuoti tik 90 tūkst. Lt (?) ir pan.
Komisijos narius smarkiai nustebino tai, kad vardinio balsavimo biuletenis Klaipėdos m. taryboje pradedamas R.Taraškevičiaus pavarde, o ne pirmo tarybos nario pavarde pagal abėcėlę (juo, beje, turėtų būti Alfonsas Bargaila, o R.Taraškevičius būtų tik 26-as). Komisijos nariai sakė, kad kiek matė tokių kitų savivaldybių dokumentų, tai visur tarybos nariai tik pagal abėcelę, o vienas meras, kurio pavardė gavosi pirma, lyg ir paprašė būti įrašytas paskutiniuoju, kad nedarytų poveikio kitiems. Šiuo savanorišku kažkurio mero nusistūmimu į vardinio balsavimo lapo pabaigą labai stebėjosi R.Taraškevičius.
1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.
P.S.: NUSTEBIMŲ MARATONAS (keletas įdomesnių detalių).
Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas - turėjo ar neturėjo R.Taraškevičius nusišalinti, komplikavosi užmiršimais, nustebimais ir nusistebėjimais.
Iš pradžių meras neatsiminė savo 70 proc. kontroliuojamos UAB "Klaipėdos monolitas" apyvartos (visiškai neatsiminė, sakė, kad reikia klausti įmonės direktoriaus - http://www.whoiswho.lt/ltu/biography.aspx?id=e0f312c8-a932-4ae5-a70a-c26403cf83f6), užsakymų iš UAB "Kleta" apimčių (lyg ir 19 milijonų 2007 metams), "Klaipėdos monolito" (http://www.statybininkai.lt/?id=235) akcijų skaičiaus (neatsiminė), 1-os akcijos nominalo kainos (atrodo, kad 9 ,00 Lt, bet abejojo), dar vėliau - kodėl tas nominalas tiek metų neindeksuojamas, ar gali tokias (kokias?) apimtis pasiekusi įmonė tekainuoti tik 90 tūkst. Lt (?) ir pan.
Komisijos narius smarkiai nustebino tai, kad vardinio balsavimo biuletenis Klaipėdos m. taryboje pradedamas R.Taraškevičiaus pavarde, o ne pirmo tarybos nario pavarde pagal abėcėlę (juo, beje, turėtų būti Alfonsas Bargaila, o R.Taraškevičius būtų tik 26-as). Komisijos nariai sakė, kad kiek matė tokių kitų savivaldybių dokumentų, tai visur tarybos nariai tik pagal abėcelę, o vienas meras, kurio pavardė gavosi pirma, lyg ir paprašė būti įrašytas paskutiniuoju, kad nedarytų poveikio kitiems. Šiuo savanorišku kažkurio mero nusistūmimu į vardinio balsavimo lapo pabaigą labai stebėjosi R.Taraškevičius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą