...Konservatoriaus Naglio Puteikio teigimu, opozicija neneigia, kad toks centras Klaipėdai reikalingas, tačiau kartu negali sutikti su tuo, kad jis būtų išlaikomas iš miesto biudžeto pinigų. Jie esą reikalingi kur kas svarbesniems darbams. Be to, sakė politikas, itin patrauklioje vietoje esantis pastatas turėtų būti skirtas viešam naudojimui, o ne tam tikrai visai mažai miesto gyventojų grupei....“
VISAS STRAIPSNIS:
Buvusioje vyninėje šeimininkaus tautinių bendrijų centras
Vilija ŠILINIENĖ VE 2007 m. lapkričio 2 d.
Miesto Tarybos sprendimas gaisro suniokotus "Metų laikus" atiduoti ką tik įsteigtai biudžetinei įstaigai Tautinių mažumų kultūros centrui gali tik dar labiau įkaitinti dėl šio itin patrauklioje vietoje esančio pastato verdančias aistras.Miesto politikai pagaliau apsisprendė dėl tolesnio balandžio pradžioje sudegusios kavinės "Metų laikai" likimo - čia nutarta įkurdinti trečiadienį įsteigtą biudžetinę įstaigą Tautinių bendrijų kultūros centrą.
Šiam sprendimui priimti prireikė daugiau nei valandą trukusių diskusijų, kelių pertraukų pasitarti ir galiausiai - konservatorių reikalavimu - vardinio balsavimo.
Galimybė Klaipėdoje kurti tautinių bendrijų kultūros centrą buvo pradėta svarstyti dar 2003-iaisiais. Tų metų birželį miesto Taryba priėmė sprendimą tokį centrą kurti kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID).
Vykdant minėtą sprendimą buvo parengta įstaigos steigimo sutartis. Vadovaujantis ja, Savivaldybė įsipareigojo suteikti pastatą, o TMID - lėšų jam suremontuoti. Įstaigos išlaikymo išlaidas ketinta dalys perpus.
Departamentui neapsisprendus dėl lėšų skyrimo, sutartis taip ir liko nepasirašyta, o įstaiga nebuvo įsteigta.
Siekiant įvykdyti sykį jau priimtą miesto Tarybos sprendimą, tautinių mažumų kultūros centrą pasiūlyta įsteigti pačiai Klaipėdos miesto savivaldybei - kaip dar vieną biudžetinę įstaigą.
Pasak sprendimo projektą politikams pristačiusios Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, šiandien Klaipėdoje veikia apie 20 tautinių mažumų bendrijų. Tik keturios iš jų naudojasi Savivaldybės pagal panaudos sutartį suteiktomis patalpomis, tačiau jos esančios labai mažos, tinkamos tik administracinei veiklai.
Dar dvi bendruomenės - žydų ir vokiečių - turi nuosavas patalpas.
Pasak G. Giedraitytės, centro steigimo tikslas - sudaryti vienodas sąlygas visų mieste gyvenančių tautinių mažumų atstovų nacionalinei saviraiškai, tautinio identiteto ugdymui. Centre, Kultūros skyriaus vedėjos įsivaizdavimu, turėtų būti įvairiems ekspoziciniams projektams bei renginiams pritaikomos universalios patalpos, veikti biblioteka, informacinis centras, vadinamosios sekmadieninės mokyklėlės.
G. Giedraitytės įsitikinimu, ateityje neišvengiamai aktyvėjant migracijos procesams toks centras padėtų spręsti ir kultūrinės adaptacijos problemas.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, rengiant sprendimą vadovautasi Kauno patirtimi. Ten analogiškame centre dirba 5 etatiniai darbuotojai, kurių atlyginimams mokėti bei pačiai įstaigai išlaikyti kasmet skiriama apie 180 tūkst. litų. Išlaidas perpus dalijasi Kauno savivaldybė ir TMID.
G. Giedraitytės nuomone, pagal panašų modelį galėtų veikti ir centras Klaipėdoje. Vyriausybė esą nuolat skiria lėšų tautinių mažumų kultūros centrų veiklos palaikymui, todėl, esant patvirtintam Savivaldybės tarybos sprendimui dėl tokios įstaigos steigimo, būsią galima tikėtis Vyriausybės paramos remontuojant bei įrengiant pastatą bei išlaikant pačią įstaigą.
Opozicijos atstovų nuomone, tai tesą žodžiai. Nesant raštiško įsipareigojimo tikėtis finansinės valstybės paramos būtų pernelyg naivu.
Konservatoriaus Naglio Puteikio teigimu, opozicija neneigia, kad toks centras Klaipėdai reikalingas, tačiau kartu negali sutikti su tuo, kad jis būtų išlaikomas iš miesto biudžeto pinigų. Jie esą reikalingi kur kas svarbesniems darbams.
Be to, sakė politikas, itin patrauklioje vietoje esantis pastatas turėtų būti skirtas viešam naudojimui, o ne tam tikrai visai mažai miesto gyventojų grupei.
Preliminariais apskaičiavimais, pastatui suremontuoti prireiks apie 800 tūkst. litų, o pačiai įstaigai išlaikyti - apie 200 tūkst. litų kasmet.
Kad sprendimas nepakibtų ore, Taryba pavedė Savivaldybės administracijai sudarant kitų metų biudžetą numatyti lėšas gaisro nuniokoto pastato rekonstrukcijos projektui parengti, atstatymo darbams pradėti bei įstaigai išlaikyti.
Tautinių mažumų kultūros centrai jau kuris laikas veikia Vilniuje, Kaune, Visagine ir Alytuje.
Šiam sprendimui priimti prireikė daugiau nei valandą trukusių diskusijų, kelių pertraukų pasitarti ir galiausiai - konservatorių reikalavimu - vardinio balsavimo.
Galimybė Klaipėdoje kurti tautinių bendrijų kultūros centrą buvo pradėta svarstyti dar 2003-iaisiais. Tų metų birželį miesto Taryba priėmė sprendimą tokį centrą kurti kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID).
Vykdant minėtą sprendimą buvo parengta įstaigos steigimo sutartis. Vadovaujantis ja, Savivaldybė įsipareigojo suteikti pastatą, o TMID - lėšų jam suremontuoti. Įstaigos išlaikymo išlaidas ketinta dalys perpus.
Departamentui neapsisprendus dėl lėšų skyrimo, sutartis taip ir liko nepasirašyta, o įstaiga nebuvo įsteigta.
Siekiant įvykdyti sykį jau priimtą miesto Tarybos sprendimą, tautinių mažumų kultūros centrą pasiūlyta įsteigti pačiai Klaipėdos miesto savivaldybei - kaip dar vieną biudžetinę įstaigą.
Pasak sprendimo projektą politikams pristačiusios Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, šiandien Klaipėdoje veikia apie 20 tautinių mažumų bendrijų. Tik keturios iš jų naudojasi Savivaldybės pagal panaudos sutartį suteiktomis patalpomis, tačiau jos esančios labai mažos, tinkamos tik administracinei veiklai.
Dar dvi bendruomenės - žydų ir vokiečių - turi nuosavas patalpas.
Pasak G. Giedraitytės, centro steigimo tikslas - sudaryti vienodas sąlygas visų mieste gyvenančių tautinių mažumų atstovų nacionalinei saviraiškai, tautinio identiteto ugdymui. Centre, Kultūros skyriaus vedėjos įsivaizdavimu, turėtų būti įvairiems ekspoziciniams projektams bei renginiams pritaikomos universalios patalpos, veikti biblioteka, informacinis centras, vadinamosios sekmadieninės mokyklėlės.
G. Giedraitytės įsitikinimu, ateityje neišvengiamai aktyvėjant migracijos procesams toks centras padėtų spręsti ir kultūrinės adaptacijos problemas.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, rengiant sprendimą vadovautasi Kauno patirtimi. Ten analogiškame centre dirba 5 etatiniai darbuotojai, kurių atlyginimams mokėti bei pačiai įstaigai išlaikyti kasmet skiriama apie 180 tūkst. litų. Išlaidas perpus dalijasi Kauno savivaldybė ir TMID.
G. Giedraitytės nuomone, pagal panašų modelį galėtų veikti ir centras Klaipėdoje. Vyriausybė esą nuolat skiria lėšų tautinių mažumų kultūros centrų veiklos palaikymui, todėl, esant patvirtintam Savivaldybės tarybos sprendimui dėl tokios įstaigos steigimo, būsią galima tikėtis Vyriausybės paramos remontuojant bei įrengiant pastatą bei išlaikant pačią įstaigą.
Opozicijos atstovų nuomone, tai tesą žodžiai. Nesant raštiško įsipareigojimo tikėtis finansinės valstybės paramos būtų pernelyg naivu.
Konservatoriaus Naglio Puteikio teigimu, opozicija neneigia, kad toks centras Klaipėdai reikalingas, tačiau kartu negali sutikti su tuo, kad jis būtų išlaikomas iš miesto biudžeto pinigų. Jie esą reikalingi kur kas svarbesniems darbams.
Be to, sakė politikas, itin patrauklioje vietoje esantis pastatas turėtų būti skirtas viešam naudojimui, o ne tam tikrai visai mažai miesto gyventojų grupei.
Preliminariais apskaičiavimais, pastatui suremontuoti prireiks apie 800 tūkst. litų, o pačiai įstaigai išlaikyti - apie 200 tūkst. litų kasmet.
Kad sprendimas nepakibtų ore, Taryba pavedė Savivaldybės administracijai sudarant kitų metų biudžetą numatyti lėšas gaisro nuniokoto pastato rekonstrukcijos projektui parengti, atstatymo darbams pradėti bei įstaigai išlaikyti.
Tautinių mažumų kultūros centrai jau kuris laikas veikia Vilniuje, Kaune, Visagine ir Alytuje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą