Tačiau R.Baškytės ir A.Stancikienės sąjungininkų gretos vis tiek auga
Seimo nariai uždraudė filmuoti viešus komisijos posėdžius, nes „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimų kampanijas“, tačiau net trys valstybės tarnautojai stojo ne verslininkų-pelnagaudžių, o visuomenės pusėn.
Seimo nariai uždraudė filmuoti viešus komisijos posėdžius, nes „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimų kampanijas“, tačiau net trys valstybės tarnautojai stojo ne verslininkų-pelnagaudžių, o visuomenės pusėn.
Perskaičiau ir nepatikėjau. 2008 metais? Negali būti.
Dar kartą perskaičiau . Ir dar kartą.
Siūlau ir Jums perskaityti šią naująją Aleksandro Diuma romano „Po 20 metų“ versiją - pateikiu sutrumpintą A.Verygos 2008-04-01 straipsnį www bernardinuose („Tendencingi sprendimai“) apie alkoholio reklamos grupės darbą.
Siūlau ir Jums perskaityti šią naująją Aleksandro Diuma romano „Po 20 metų“ versiją - pateikiu sutrumpintą A.Verygos 2008-04-01 straipsnį www bernardinuose („Tendencingi sprendimai“) apie alkoholio reklamos grupės darbą.
Šiuo atveju praleidžiu straipsnio dalis apie alkoholio reklamą. Tai, aišku, labai svarbu, bet šį kartą siūlau susikoncentruoti į du kitus dalykus – viešumą ir valstybės tarnautojus-kamikadzes:
1. Nuo paskutinių draudimų įrašinėti ir filmuoti viešus posėdžius ar renginius mano atmintyje praėjo 20 metų. Paskutinis į atmintį įstrigęs toks draudimas -LKP CK pastate A.M.Brazauskas auklėja grupę „inteliūgentų“ (B.Genzelį, M.Martinaitį, G.Jucį, V.Niunką, etc, kurie drįso 1985 (ar 86?) pasirašyti skundą į Maskvą, į TSKP CK kad Lietuvos kompartija leidžia griauti paminklus - niokoti Kernavės piliakalnio prieigas ariant, be archeologinių tyrimų rekonstruoti Pilies gatvę, nugriauti dalį autentiškos Vilniaus gynybinės sienos prie Bastėjos tam, kad pastatytų pusiau požeminę siurblinę ir t.t. ).
Beje, A.M.Brazauskas bandė kalbėti pakeltu auklėjančiu balsu, tai B.Genzelis neleido, puolė taip pat pakeltu balsu. Tada AMB išraudo, bet toną nuleido. Buvau apakęs - kaip drįso B.Genzelis
taip įžūliai šokti prieš valdžią, tuoj jam kažkas baisaus bus. Mano a.a. mama kai grįžęs namo jai papasakojau, pasakė – nelįsk, nes Genzelį išmes iš LKP , o mane – iš VU. B.Genzelio , kaip matoma dabar vis dėlto neišmetė, nes ... nepraėjus ir 20 metų, pats išėjo. Mane vis dėl to išmetė LKP, bet jau kitu pavadinimu – susispendavęs A.Zuoko partijos (LICS) veikėjas - liberalcentristas , buvęs Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius atleido mane iš to paties departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų už verslininkų -restauratorių pelno sumažinimą, nes esą rangovas UAB „Pamario restauratorius“ patyrė neigiamų pasekmių ir finansinių nuostolių; tuo būsu neva diskreditavau valstybės tarnybą ir kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimą.
Taigi 1985 (6?) metais LKP Centro komiteto posėdžių salėje (ten, kur dabar Vyriausybės rūmai) apie jokius filmavimus ar audio įrašus negalėjo būti jokios kalbos. Įdomu tai, kad vienas iš dalyvių Vladas Niunka slapčia įsinešė į tą posėdį kažkokį itin „kietą“ tiems laikams užsienietišką diktofoną ir bandė iš po stalo slapčia įrašinėti. Deja, nors baterijos buvo naujos, aparatas iš anksto išbandytas ir prietaisas veikė, tačiau garsas buvo girdėti tik keletą sekundžių, o po to paslaptingas ošimas, kažkodėl primenantis „priešiškų radijo stočių trukdymus.
Nusprendėme, kad buvo įjungti kažkokie specialūs trukdymo dažniai.
Praėjus 20 metų, europinė Lietuvos civilizacija išrado efektyvesniu kovos su visuomenės smalsumu aparatus. Šį kartą buvo „įjungti“ ne ką menkesni , dar modernesni trukdymo prietaisai – Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas, kiti seimo nariai. (Įdomumo dėlei: Virginijus Domarkas, 1960 m. gimimo, mokytojas, po to 1986-1989 m. buvo Kretingos rajono „Jaunosios gvardijos" kolūkio pirmininko pavaduotojas, po to - mokyklos direktorius, sugebėjo pereiti turbūt beveik visas partijas nuo Liberalų iki Darbo partijos.)
Tikiuosi ir labai linkiu šiems pseudo-seimo-nariams , kad per artimiausius rinkimus rinkėjai „atjungs“ šiems trukdymo prietaisams „maitinimo ar maitinimosi“ šaltinius.
2. Antras dalykas, į kurį norėjau atkreipti dėmesį - ir kodėl tikiu, kad rinkėjai „atjungs“ šiuos prietaisus, tai kad nors dalis valstybės tarnautojų buvo su verslininkais-pelnagaudžiais (čia tie, kurie daro biznį bet kokia kaina) visgi mažiausiai net trys valstybės tarnautojai stojo visuomenės pusėn. Linkiu jiems sėkmės, nes tai rodo, kad R.Baškytės ir A.Stancikienės sąjungininkų gretos auga, nežiūrint į visų pelnagaudžių investicijas į „trukdymo“ prietaisus - pseudo-seimo-narius.
Taigi, sutrumpintas straipsnis:
1. Nuo paskutinių draudimų įrašinėti ir filmuoti viešus posėdžius ar renginius mano atmintyje praėjo 20 metų. Paskutinis į atmintį įstrigęs toks draudimas -LKP CK pastate A.M.Brazauskas auklėja grupę „inteliūgentų“ (B.Genzelį, M.Martinaitį, G.Jucį, V.Niunką, etc, kurie drįso 1985 (ar 86?) pasirašyti skundą į Maskvą, į TSKP CK kad Lietuvos kompartija leidžia griauti paminklus - niokoti Kernavės piliakalnio prieigas ariant, be archeologinių tyrimų rekonstruoti Pilies gatvę, nugriauti dalį autentiškos Vilniaus gynybinės sienos prie Bastėjos tam, kad pastatytų pusiau požeminę siurblinę ir t.t. ).
Beje, A.M.Brazauskas bandė kalbėti pakeltu auklėjančiu balsu, tai B.Genzelis neleido, puolė taip pat pakeltu balsu. Tada AMB išraudo, bet toną nuleido. Buvau apakęs - kaip drįso B.Genzelis
taip įžūliai šokti prieš valdžią, tuoj jam kažkas baisaus bus. Mano a.a. mama kai grįžęs namo jai papasakojau, pasakė – nelįsk, nes Genzelį išmes iš LKP , o mane – iš VU. B.Genzelio , kaip matoma dabar vis dėlto neišmetė, nes ... nepraėjus ir 20 metų, pats išėjo. Mane vis dėl to išmetė LKP, bet jau kitu pavadinimu – susispendavęs A.Zuoko partijos (LICS) veikėjas - liberalcentristas , buvęs Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius atleido mane iš to paties departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų už verslininkų -restauratorių pelno sumažinimą, nes esą rangovas UAB „Pamario restauratorius“ patyrė neigiamų pasekmių ir finansinių nuostolių; tuo būsu neva diskreditavau valstybės tarnybą ir kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimą.Taigi 1985 (6?) metais LKP Centro komiteto posėdžių salėje (ten, kur dabar Vyriausybės rūmai) apie jokius filmavimus ar audio įrašus negalėjo būti jokios kalbos. Įdomu tai, kad vienas iš dalyvių Vladas Niunka slapčia įsinešė į tą posėdį kažkokį itin „kietą“ tiems laikams užsienietišką diktofoną ir bandė iš po stalo slapčia įrašinėti. Deja, nors baterijos buvo naujos, aparatas iš anksto išbandytas ir prietaisas veikė, tačiau garsas buvo girdėti tik keletą sekundžių, o po to paslaptingas ošimas, kažkodėl primenantis „priešiškų radijo stočių trukdymus.
Nusprendėme, kad buvo įjungti kažkokie specialūs trukdymo dažniai.
Praėjus 20 metų, europinė Lietuvos civilizacija išrado efektyvesniu kovos su visuomenės smalsumu aparatus. Šį kartą buvo „įjungti“ ne ką menkesni , dar modernesni trukdymo prietaisai – Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas, kiti seimo nariai. (Įdomumo dėlei: Virginijus Domarkas, 1960 m. gimimo, mokytojas, po to 1986-1989 m. buvo Kretingos rajono „Jaunosios gvardijos" kolūkio pirmininko pavaduotojas, po to - mokyklos direktorius, sugebėjo pereiti turbūt beveik visas partijas nuo Liberalų iki Darbo partijos.)Tikiuosi ir labai linkiu šiems pseudo-seimo-nariams , kad per artimiausius rinkimus rinkėjai „atjungs“ šiems trukdymo prietaisams „maitinimo ar maitinimosi“ šaltinius.
2. Antras dalykas, į kurį norėjau atkreipti dėmesį - ir kodėl tikiu, kad rinkėjai „atjungs“ šiuos prietaisus, tai kad nors dalis valstybės tarnautojų buvo su verslininkais-pelnagaudžiais (čia tie, kurie daro biznį bet kokia kaina) visgi mažiausiai net trys valstybės tarnautojai stojo visuomenės pusėn. Linkiu jiems sėkmės, nes tai rodo, kad R.Baškytės ir A.Stancikienės sąjungininkų gretos auga, nežiūrint į visų pelnagaudžių investicijas į „trukdymo“ prietaisus - pseudo-seimo-narius.
Taigi, sutrumpintas straipsnis:
Aurelijus Veryga: Tendencingi sprendimai
2008-04-01 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76586
Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžių žinučių apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos manymu, visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesams bus atstovaujama. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų.
Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesams atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris, būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėjęs du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti kilusią painiavą dėl alkoholinių gėrimų logotipų, matomų per sporto varžybas. Tačiau tikrasis interesas paaiškėjo jau per pirmuosius posėdžius, kai alkoholio gamintojai, pritariant Seimo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą, kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį įsigalioti reklamos apribojimams. Daugumai darbo grupės narių, tarp jų ir pirmininkui V. Domarkui nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
...
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojams. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo.
Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesams akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt.
... Po tokio balsavimo grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama, ir, žinoma, balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t. y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios grąžintų alkoholio reklamą.
Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžių žinučių apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos manymu, visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesams bus atstovaujama. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų.
Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesams atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris, būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėjęs du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti kilusią painiavą dėl alkoholinių gėrimų logotipų, matomų per sporto varžybas. Tačiau tikrasis interesas paaiškėjo jau per pirmuosius posėdžius, kai alkoholio gamintojai, pritariant Seimo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą, kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį įsigalioti reklamos apribojimams. Daugumai darbo grupės narių, tarp jų ir pirmininkui V. Domarkui nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
...
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojams. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo.
Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesams akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt.
... Po tokio balsavimo grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama, ir, žinoma, balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t. y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios grąžintų alkoholio reklamą.
Matyt, puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas V. Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V. Domarko, „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimų kampanijas.“ Tai suprantama, nes žmones, mačiusius, kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, jog jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
...
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirą nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Seimo Teisės departamento atstovas Girius Ivoška, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą