Stumdamas savavalių statybų įteisinimą Seimas pats pažeidė du įstatymus

Beveik visas Seimas draugiškai įkišo į daugiabučių namų renovacijos paketą su tuo paketu niekaip nesusijusią savavalių statybų įteisinimo pataisą. Ilgamečio Seimo pirmininko, tokių triukų specialisto Česlovo Juršėno mokykla?

Tačiau visi Seimo nariai (išskyrus TS-LKD frakcijos narį klaipėdietį Evaldą Jurkevičių) taip draugiškai stumdami šią statybų oligarchams naudingą pataisą pažeidė du įstatymus:

1. Šią pataisą prastūmė ypatingos skubos tvarka - tai yra be svarstymo su visuomene. O tai grubus JTO EEK Konvencijos (sutrumpintai - Orhuso konvencija) dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais pažeidimas. Lietuvoje Orhuso konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip tarptautinė sutartis, o nuo 2005 m. vasario 17 d., kai Konvencijos šalimi tapo Bendrija, – kaip neatsiejama ES teisės dalis.

2 .Seimas , taip grubiai stumdamas minimą pataisą, pažeidėte dar vieną įstatymą – Seimo statutą, nes kažkodėl balsavimui nebuvo pateikta E.Jurkevičiaus siūloma šios pataisos redakcija, kuri kaip tik ir būtų pasiekusi tą tikslą, apie kurį kalbėjo Šimėnas – kad reikia padėti paprastiems žmonėms įteisinti sodų namelius pastatytus dar sovietiniais laikais.

Rezultatas - prastumta atvirkštinė pataisa - tik statybų oligarchams naudingi savavalių statybų įteisinimai.

Gerai kad Prezidentė šią pataisą vetavo.

 

Spaudos publikacijos šia tema:

Seimūno J.Šimėno tėviškėje — nelegalios statybos

Ekstra, 2009 08 24 Aldona KVEDARIENĖ

 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas neigia nelegalias statybas Lietuvoje įteisinti norėjęs ir dėl savo sūnų. „Ne, gink Dieve, ne dėl jų", — dievagojosi jis. J.Šimėno sūnūs Liutauras ir Jonas kuriasi Seimo nario tėviškėje — Papilių ir Skudų (Viešintų sen., Anykščių r.) kaimuose. „Mano vaikams problemų čia nėra", — „Ekstrą" tikino 56 metų Seimo narys. „Ekstros" žurnalisto tyrimas atskleidė kitokių faktų.

 Baigiantis Seimo pavasario kadencijai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys J.Šimėnas įregistravo Statybos įstatymo pataisą, leidžiančią įteisinti kai kurias nelegalias statybas.

 Ji buvo netikėta ne tik paskiriems Seimo, bet ir jo Aplinkos apsaugos komiteto nariams — pataisa įregistruota jiems už akių.

 Kaip netikėtai pataisa buvo įregistruota, taip netikėtai Seime ir prastumta. Ją J.Šimėnas įbruko į būsto atnaujinimo įstatymų pataisų paketą. Atostogų nuotaikomis jau gyvenantys seimūnai pakėlė rankas.

 Seimo priimtas Statybos įstatymo pataisas šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo. Prezidentės pasirinkimą sveikino Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žimantas Pacevičius, kai kas šiose pataisose suspėjo įžvelgti ir korupcijos apraiškų.

 Kokių?

 „Užsukite į įstatymo pataisas teikusio J.Šimėno tėviškę ir pamatysite", — „Ekstrai" pašnibždėjo geri žmonės anykštėnai.

 Įtartinos statybos Skuduose

 „Viešintose sukite į kairę — Surdegio keliu. Už kokių trijų kilometrų žiūrėkite į dešinę ir pamatysite pro medžius iškilusius tokius karkasinius statinius", — Viešintų seniūnė Janė Každailienė vaizdžiai papasakojo, kaip Skuduose rasti J.Šimėno sūnų Liutaurą Šimėną.

 Skudai — nedidelis kaimelis pakeliui į Kovo 11-osios Akto signataro J.Šimėno tėviškę Papilius.

 Papiliuose gyveno ir ūkininkavo J.Šimėno tėvai ir seneliai. Tėvas Jonas Šimėnas sulaukęs 78 metų mirė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje. Garbaus amžiaus — 94 metų motina Stasė Šimėnienė gyvena pas dukterį Danutę Panevėžyje.

 Papiliuose ūkininkauja vidurinis J.Šimėno sūnus Liutauras. Jam padeda vyresnysis brolis Jonas, užsuka ir dar mokslus kremtantis jaunėlis Paulius. Vasaras tėviškėje leidžia ir Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys J.Šimėnas.

 Ūkininkaujančiam sūnui Liutaurui tėvas padovanojo 6 ha savo tėvų žemės, 4 ha Liutauras nusipirko pats.

 Dalį J.Šimėno senelių žemės sūnus Liutauras persikėlė prie sostinės — į Gailiūnų kaimą (Mickūnų kadastrinė vietovė). L.Šimėnui buvo suformuoti du sklypai: 10,5 ir 2 ha. Kaip L.Šimėnui pavyko iš Papilių perkelti žemes prie Vilniaus, kurio žemių savininkai po šiai dienai dar nesusigrąžinę nuosavybės, — kita tema, tad čia jos nepradėsime. Pasakysime tik tiek, jog atsikeltąją žemę L.Šimėnas pardavė pasilikdamas sau tik jos dalį.

 Bet 27 metų Liutauras išties rimtai galvoja apie ūkininkavimą: Skuduose iš vietinio ūkininko Antano Valikonio jis nupirko seną karvidę, siurblinę, vandentiekio bokštą, iš A.Valikonio sūnaus Alekso — 2,5 ha žemės.

 Tačiau gyvulių L.Šimėnas neaugina. Sėja šiek tiek rugių, šiek tiek rapsų.

 Ateityje savo gyvenimą L.Šimėnas, matyt, skirs biokuro gamybai. Paseks tėvo (prieš tapdamas šios kadencijos Seimo nariu J.Šimėnas dirbo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA direktoriumi) pėdomis — Liutauras Žemės ūkio universitete įgijo bioinžinieriaus specialybę.

 „Ten jie gamins biokurą", — dėl karkasinių statinių Skudų kaime paskirties spėjo Viešintų seniūnė.

 Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kada iškilo šie statiniai, tačiau, sakė, ne šiandien ir ne vakar. „Jau senokai. Kurį laiką stovėjo tušti. Šįmet atrodo jau pradėjo gaminti biokurą", — neslėpė Viešintų seniūnė.

 Senose Skudų fermose kvepėjo šieno miltais. Į neužrištus polietileno maišus buvo ką tik supilstytos šiaudų granulės. „Tai — bandomoji partija", — aiškino mums Liutauras.

 Šiaudų granulės yra viena atsinaujinančio kuro rūšių, skirtų deginti šildymo katiluose. Šiaudų granulės ne tokios kaitrios nei malkos, tačiau patogesnės. „Pripildei bunkerį ir į katilinę gali neiti visą savaitę", — šiaudų granulių pranašumus dėstė L.Šimėnas.

 Kada jas pradėjo gaminti? „Idėja kilo prieš kokius dvejus metus, bet tik pernai sumontavome granuliavimo liniją, o pradėjome šįmet kovą", — neslėpė vaikinas.

 Iš kokių šiaudų pavasarį gamino granules? „Iš pernykščių", — Liutaurą tikriausiai nustebino toks neūkiškas mūsų klausimas.

 Šiaudų granulėms reikia nemažai. Pagal technologiją šiaudų apimtis juos perdirbus į granules sumažėja 7 kartus. „Perkame šiaudus ir iš aplinkinių ūkininkų", — sakė Liutauras.

 Fermos kieme stovi ir karkasinė šiaudų daržinė. Pastatyta ji ant į žemę tvirtai įkastų cemento polių, su stogu — tai ir yra tas statinys, apie kurį vaizdžiai mums pasakojo seniūnė. Kada jį pastatė? „Šįmet", — netikėtai tarė Liutauras. „Jeigu kovą gamino granules..." — staiga sumetėme ir jau nepatikėjome Liutauru. Toliau mudviejų pokalbis skambėjo tarsi kirviu į akmenį:

 — O statybos projektas yra?

 — Taip, yra projektas.

 — Statybos leidimus turite?

 — Taip.

 — Galite pasakyti, kada projektą parengėte?

 — Šiais metais.

 — Kada iš tikrųjų pradėjote statyti?

 — Nežinau, reikia žiūrėti popierius.

 — Tai pažiūrėkime.

 — Aš neturiu teisės jums jų rodyti.

 — Neturite teisės? Nerodysite?

 — Aš net nežinau, kur jie dabar yra.

 — Jeigu nerodysite, aš taip ir parašysiu, kaip man buvo sakyta: jūs statote be leidimo. O tėvas teikia nelegalias statybas įteisinančias pataisas, — pagaliau tiesiai šviesiai išpyškinau.

 L.Šimėnas sutiko surasti projektą, statybų leidimą ir juos mums atsiųsti faksu. Liutauras sutiko aprodyti ir rekonstruojamą J.Šimėno tėviškę.

 Papiliuose — perkastas upelis

 Papiliuose mus sutiko pats Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys J.Šimėnas. Eina jis basomis per dobilieną: „Čia mano tėviškė", — didžiuodamasis sako.

 Didžiuotis yra dėl ko. Šimėnų sodyba — išskirtinė vertybė. Pastatyta ji, kaip sakė pats J.Šimėnas, tuoj po baudžiavos panaikinimo — apie 1870 metus. Pastatyta tik kirviu, be nė vienos vinies. Tokia autentiška ir išlikusi. Dviejų galų aukštaitiška troba, daržinė, dviejų galų klėtis. „Kai mano seneliai apsigyveno, pristatė dar vieną klėtį, nes neužteko vienos grūdams pilti", — pasakojo J.Šimėnas. Dabar ant klėties puikuojasi užrašas: „Liutauro Šimėno bioūkis".

 J.Šimėnas neslėpė džiaugsmo, kad į tėviškę grįžta jo sūnūs. „Liutauras kuriasi čia, Jonas turi už močiutės pajus gautą buvusį mokyklos, kurią ir aš baigiau, pastatą. Tai jis kuriasi ten. Jaunėlis studijuoja kraštovaizdžio architektūrą, labai čia reikiamą", — tėvas tikisi, kad ir trečiasis sūnus čia grįš. Tad visomis išgalėmis stengiasi savo sūnums padėti. Jis pasiryžo sutvarkyti tėviškę taip, kad joje sūnums būtų ne tik gražu, bet ir patogu gyventi. „Mano tikslas yra namus sutvarkyti, o sūnų — verslą daryti",— atskleidė planus J.Šimėnas.

 Į sodybą dabar vedamas vandentiekis, elektros kabelis, buvusi dūminė pirtelė baigiama apkalti šviežiu medžiu ir jau su kaminu. Pirtelė stovi prie pat tyvuliuojančio vandens. Iš pradžių net nesupratau, iš kur tas vanduo. „Ar jis čia buvo?" — paklausiau Liutauro. „Ne, čia tekėjo tik nedidelis upelis — Pelyšėlis. Tvenkinį prieš ketverius metus išsikasėme mes", — neslėpdamas atsakė Liutauras. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau: iš tiesų kokių 50 arų tvenkinys iškastas upelio viduryje, tiesiog jo vagoje iškabintos žemės. Niekada neteko to matyti. „Buvo atvažiavę iš regiono agentūros, jokių pretenzijų gamtosaugininkai neturėjo", — pastebėjęs mano žvilgsnį skubėjo paaiškinti Liutauras.

 Žinojau, kad aplinkosaugininkai labai griežti dėl vandens telkinių. Norėdamas įrengti užtvanką prie melioracijos griovio nueisi kryžiaus kelius. O čia perkasta upelio vaga. Bet nesu specialistė, o prieš mane stovėjo pats Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas.

 „Tikrai yra visi leidimai, jokių pažeidimų", — šventai garantavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

 Ar ir Skuduose visi leidimai yra, dar perklausėme Seimo nario. „Ir Skuduose. Jis ten nusipirko fermą, atliko visus žemės geodezinius matavimus, gavo visus leidimus", — ir už sūnų garantavo Seimo narys.

 Prisipažinsiu: buvau jau įtikėjusi. Ką tie kaimiečiai: pamatė statybas, o ar jos su leidimais ar be jų, iš kur jiems žinoti? O Seimo narys štai stovi prieš mane ir mušasi į krūtinę: kai teikė Statybos įstatymo pataisas, apie savo vaikus negalvojo: „Ne, gink Dieve. Mano vaikams problemų čia nėra". Kaip netikėsi dobiliena basomis braidančio Seimo nario šventu žodžiu?

 Buvo pažeistos procedūros

 Na, bet kaip liaudies išmintis moko: tikėk, bet dar akyliau žiūrėk. L.Šimėnas leidimų faksu mums neatsiuntė. Bet ir neprašėme jo. Yra leidimus išduodančios institucijos.

 Leidimą įrengti tvenkinį turėjo išduoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (URAAD).

 „Iš pradžių projekto nepasirašėme", — prasitarė URAAD direktorius Ričardas Vygantas. Kodėl? „Todėl, kad nesilaikyta procedūros. Kai gavome Aplinkos apsaugos agentūros atsakymą, nebuvo pagrindo jo nederinti", — trumpai paaiškino direktorius.

 Projektas buvo pateiktas Nuolatinei rajono statybos komisijai, nors pirma turėjo būti išnagrinėtas aplinkosaugininkų.

 „Kai gauname projektą, siunčiame Aplinkos apsaugos agentūrai, o šiuo atveju projektas buvo pateiktas tiesiai Nuolatinei komisijai. Gal projektuotojai suklydo", — svarstė projekto nederinęs URAAD poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Urbonas.

 Kas ir kaip paskui projektą išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai, jis negalėjo pasakyti. Tik gavo jos pasiūlymus derinti projektą.

 URAAD buvo tik tarpininkas, viską sprendė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). URAAD direktorius persiuntė mums visus jos raštus.

 Iš jų matyti, kad AAA, išnagrinėjusi „pateik-tą kūdros J.Šimėno ir L.Šimėno žemėje techninį projektą" ir davusi nurodymą URAAD jį derinti, pati į jį nesigilino.

 Kūdros projektavimo sąlygose bei tos pačios Aplinkos apsaugos agentūros siūlymuose derinti projektą nurodyta, kad „tvenkinys gali būti įrengtas tik p. Jonui Šimėnui ir p. Liutaurui Šimėnui priklausančiame žemės sklype". Tačiau J.Šimėnas Papiliuose turi tik 3,8 ha ūkinio miško.

 Kai AAA laimino J.Šimėno ir L.Šimėno kūdros techninį projektą — 2006 metų rugsėjo 18 dieną, Seimo narys žemę padovanojo savo sūnui.

 Bet svarbiau, ar tvenkinys įrengtas taip, kaip reikalaujama projekte. „Statybų priežiūros mes nevykdome", — atsakė URAAD specialistas S.Urbonas. Tvenkinių statybas, kaip ir kitas, turėtų kontroliuoti apskričių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai.

 Utenos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Jonas Spietinis sako, kad J.Šimėno ir L.Šimėno tvenkinio statybą tikrins tada, kai savininkai panorės jį atiduoti nuolatiniam naudojimui. Neatiduoti tvenkinio galima tol, kol galioja statybų leidimas. Šimėnams tvenkinio statybų leidimas duotas dešimčiai metų.

 Daržinei leidimo neturi

 Ilgai laukėme Anykščių savivaldybės administracijos atsakymo, ar išduotas L.Šimėnui statybų Skudų kaime leidimas. Netekę kantrybės paskambinome administratoriaus pavaduotojui Valentinui Patumsiui. „Jeigu negausime atsakymo, parašysime, kad L.Šimėnas stato be leidimo", — pagrasinome. „Teisybę ir parašysite", — sukikeno V.Patumsis. Ką, iš tiesų L.Šimėnas stato be leidimo? Kur Seimo nario garbės žodis?

 Netrukus gavome ir oficialų Anykščių savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus atsakymą: „2009 04 29 Liutaurui Šimėnui buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr.PI-103 (leidimas rengti techninį projektą) „Pagalbinio ūkio pastato (daržinės) statyba". Statybos leidimas šiam statiniui nebuvo išduotas, techninis projektas Nuolatinei statybų komisijai svarstyti nebuvo pateiktas".

 Kas dabar bus, paklausėme Utenos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus J.Spietinio.

 „Tai, pagal dabar galiojantį Statybos įstatymą, statinį tektų griauti. Bet dabar, tikriausiai girdėjote, svarstomos Statybos įstatymo pataisos. Neaišku, Seimas rudenį jas priims ar ne," — svarstė J.Spietinis. Jis dar nebuvo sumojęs, kad daržinė, kurią reikės ar nereikės griauti, priklausomai nuo įstatymo pataisos priėmimo, yra įstatymo pataisą teikusio Seimo nario J.Šimėno sūnaus.

 Tvenkiniai ant upių — išskirtiniai atvejai

 Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Buja ilgai ir kantriai mums aiškino, kokios poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros gresia norint išsikasti paprastą tvenkinį: iš pradžių atliekamos PAV atrankos, paskui taikomos PAV programos, paskui priimami PAV sprendimai. Ir tik tada išduodamos sąlygos rengti techninį projektą.

 Dažniau jos išduodamos dėl tvenkinių ant melioracijos griovių. „Tik pavieniais atvejais išduodame sąlygas dėl upių tvenkimo — tvenkinių įrengimo", — „Ekstrai" atsakė Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.

 AAA PAV skyriaus duomenimis, pernai buvo išduota projektavimo sąlygų 15 projektų, iš jų 7 ant nedidelių upių. Parengti ir suderinti — tik du projektai. Šįmet išduotos sąlygos 10 projektų, iš jų 4 tvenkinių ant upių statybai. Parengtas ir suderintas vienas.

 Seimas įstatymą svarstys iš naujo

 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, 2002 metais buvo įregistruota 849 savavališkos statybos atvejai, iš jų buvo įteisinta 68 procentai statybų, 2003 metais — iš 718 užregistruotų savavališkos statybos atvejų įteisinta 73,8 procento, 2004 metais įteisinta apie 80 procentų užregistruotų savavališkų statybų.

 Aplinkos ministerija inicijavo, o Seimas 2006 10 17 priėmė atitinkamus Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kurie nepaliko galimybės įteisinti nelegalias statybas.

 Šįmet Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno iniciatyva Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, leidžiančias nelegalias statybas iki 2006 metų lapkričio 1 dienos įteisinti.

 Grąžinusi Seimui pakartotinai svarstyti Statybos įstatymą, prezidentė D.Grybauskaitė sudarė darbo grupę šiam įstatymui tobulinti. Iš naujo jis bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.