Istorikai panikoje: naujas klerkų įnašas į rasinės segregacijos ir genocido teorijas griauna jų monopolį
Nuotraukoje: savivaldybės administracija pradėjo tokių perspėjamųjų užrašų įrenginėjimą prie įvažiavimų į Klaipėdą. Užrašas ant šio stendo skelbia, kad įeiti ar įvažiuoti gali tik baltasis Tikras Mokytojas iš Didžiosios Raidės. Ką reiškia juodas perbrauktas siluetas suprasite perskaitę žemiau pateikiamą tekstą. Beje, mieste tokie nepageidaujami ne tik dėl netinkamos spalvos, bet ir todėl, kad pasirodo sužlugdė klaipėdiečių dalyvavimą moksleivių teisinių žinių konkurse „Temidė“). Tokių ~1950 metų pavyzdžio stendų įrengimo konkursą be konkurso ir jo dar nepaskelbus laimėjo UAB "Kons'Oil" iš Pietų Afrikos Respublikos.
Esu baigęs istorijos mokslus Vilniaus Universitete, tiksliau - archeologiją. Todėl laikau save šių senovinių cechų mokytiniu ir laikau pareigą ginti jų monopolines teisę vieninteliams aiškinti, kaip ir kas iš tikrųjų praeityje buvo. Todėl negaliu nereaguoti į grėsmingą tendenciją: istorikai gali likti be darbo, nes jiems konkurenciją paskutiniu metu kelia Klaipėdos savivaldybės tarnautojai.
Kaip jau įprasta inovacijos eina iš Klaipėdos. Jau aprašiau pradedančios istorikės Virginijos Kazakauskienės įnašą į istorijos analus: 2007 03 05 d. ji ištyrė, suklasifikavo ir per vietinę TV paskelbė naująją rasinę teoriją: kas gi yra Tikrasis, grynakraujis baltaodis Mokytojas ir kuris iš jų gali nešioti šį vardą iš didžiosios raidės, o kuris yra tik menkas nesusipratėlis, laisvalaikiu nuo prabangių salonų lankymo bandantis vaizduoti streikuojantį pedagogą mišrūnas, spalvotasis.
Kairėje - naujas užrašas Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje (pasiskolintas iš P.Rodezijos praeito amžiaus vidurinės mokyklos mokytojų kambario): į dešinę - kabinetas skirtas netikriems mokytojams, tiems , kurie streikuoja, o į kairę - Tiems, Tikriesiems Mokytojams , iš Didžiosios raidės.
Šis drąsus Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos išpuolis į iki tol neliestus monopolinius bumblauskų ir aleksandravičių būtovės slėpinius, modernus įnašas į rasinės segregacijos teoriją, bei virtuoziškai žaižaruojantis apartheido teorijos ir, kas svarbiausia, praktikos papildymas įkvėpė ne vieną iki tol ramiai tūnojusį iki tol visuomenei nepažintą talentą.
Be jokios abejonės šio V.Kazakauskienės pavyzdžio įkvėptas į istorijos dirvonus savo arklą drįso giliai įkišti ir kitas savivaldybės darbuotojas - Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjas Andrius Juškevičius.
Matyt, per TV pamatęs V.Kazakauskienės naująsias idėjas apie rasinę mokytojų segregaciją , A.Juškevičius už dviejų dienų - 2008 05 07 d. paskelbė savo naująją teoriją, tiesa ne apie mokytojų rasinę diskriminaciją, bet panašiai : apie valstybės tarnautojų įnašą į subalansuotą genocido plėtrą.
Iki tol mokslininkais save laikę knygų graužikai manė, kad per paskutinius 100 metų genocidas buvo aptinkamas tik Hitlerio Vokietijos, gal bebyrančios Jugoslavijos, ir spėtinai Ruandos laikais ir jų okupuotose teritorijose.
Andrius Juškevičius kaip meteoras, o gal kaip kylanti, ne krintanti žvaigždė, veržte įsiveržė į, pasirodo, suplėkusias iki tol nevėdintas nukvakusių ir senai savo sultyse bebaigiančių išvirti istorikų palėpes.
Eureka! Pasak Andriaus Juškevičiaus prie šių genocido vietų ir chronologijos dar reikia pripliusuoti ir dabartinę Lietuvą, ypač Kuršių Nerijos nacionalinį parką.
Pasak inovatyvaus šios idėjos autoriaus, Neringos gyventojų genocidą vykdo ... Saugomų teritorijų tarnybos ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko administracijos darbuotojai.
Nuotraukoje - sužvėrėję direktorės Aurelijos Stancikienės vadovaujamo Kuršių nerijos nac. parko administracijos inspektoriai - smogikai (liaudyje vadinami "stribais") su kulkosvaidžiais ir liepsnosvaidžiais išvaro iš savo žemių Neringos kuršį-autochtoną. Beveik visi KNNP darbuotojai - arba krikščionių demokratų, arba tautininkų partijos nariai, o smogikams - stribams vadovauja konservatoriai (nuotraukoje tas, kuris pakėlęs koją - ypač aršus konservatorius).
Iš kitos pusės, kaip istorikas, negalėčiau nutylėti ir apie šios Naujosios Vadybos (sutrumpintai -Chamizmo ir begalinės Arogancijos) mokyklos mokytojus-steigėjus. Nes, kaip suprantame, tokie aukščiau aprašytieji naujieji talentai be „gerų“ ir „įkvepiančių“ pavyzdžių, be autoritetų neatsiranda:
Prieš 3 metus įvyko pirmasis besiorganizuojančių senamiesčio senamiesčio verslininkų susitikimas su Klaipėdos m. meru R.Taraškevičiumi ir jo komanda - jo pavaduotoju Vidmantu Plečkaičiu ir administracijos direktore Judita Simonavičiūte.
Šiame susitikime senamiesčio verslininkai negailėjo mero komandai karčių priekaištų dėl senamiesčiui neskiriamo nei dėmesio, nei rimtesnės biudžetinės investicijos per pastaruosius 10 metų.
R.Taraškevičius pasijuto nekaip: atsiminkime, tai buvo jo nekritikavimo niekur ir jokiomis aplinkybėmis laikai. Mero kritika 2005 metais buvo neregėtas negirdėtas reiškinys, nes iš visur jam liejosi tik liaupsės.
Todėl užuot mandagiai aptarę senamiesčio tvarkymo, tiksliau – netvarkymo problemas, aukštieji valdininkai rungėsi, kuris iš jų daugiau prichamavos ir labiau įžeis susirinkusiuosius senamiesčio tvarkymo iniciatorius. Iš pradžių pirmavo V.Plečkaitis, liepdamas verslininkams nepilti šiukšlių į gyventojų konteinerius, po to iniciatyvą perėmė J.Simonavičiūtė.
Bet „banką susižėrė“ ne jie: lemiamoje finišo atkarpoje šioje įžeidinėjimų olimpiadoje nepralenkiamas buvo meras R.Taraškevičius: jis pasiūlė „verslininkams nesielgti kaip darželinukams, kurie, sėdėdami ant puodukų, sugalvojo pakariauti savo išmatomis“.
Iš tikrųjų buvo pasakyta dar riebiau. Straipsnio autorius smarkai pagailėjo mero, taip sumandagindamas jo pasisakymo esmę.
Šių eilučių autorius tuo metu tyliai sėdėjo galustalėje ir savo ausimis girdėjo, kaip gimė aukščiau aptartų genocidininkų ir pedagogų skirstymo į tikruosius ir netikruosius mokykla: senamiesčio verslininkams buvo garsiai ir tvirtai pasakyta, kad užuot čia šūdais į valdžią svaidę [N.P.: būtent taip ir buvo pabrėžta – keliolika liudininkų], imtų šluotas į rankas ir eitų prišnerkštų senamiesčio pakampių, gatvių ir šaligatvių šluoti.
Man tada liko neaišku, o ką tokiu atveju šluotų iš biudžeto išlaikomi kiemsargiai ir miesto valymo mašinos, jei visą jiems priklausantį darbą nudirbtų mezginių salono bendrasavininkė, ar dėl turistų stygiaus bebankrutuojanti suvenyrų pardavinėtoja.
Tiesa, tuometinį savo naivumą šiek tiek galiu pateisinti, nes tada:
1. Dar nežinojau, kad kiemsargiai turi sočiai darbo, kai UAB „Klaipėdos monolitas“, statydamas eilinį stikloidiškai betoninį monstrą ant paveldo griuvėsių, drabsto žemes ir purvus ne tik ant gatvių, kuriomis riedėdami Kl.monolito sunkvežimiai trupinėlis po trupinėlio neša dividentinį aruodą TIKRIESIEMS ŪKININKAUTOJAMS;
2. Dar nežinojau, kad „nusipelniusiems gyventi geriau“yra paskirta saugoma teritorija prie jūros - Skautų aptvarėlis. Ir nors tame aptavrėlyje rezervatinis režimas, bet ten jokia direkcija, nei Aurelijos Stancikienės, nei Rūtos Baškytės vadovaujama genocido nevykdo.
O gal derėtų kokį švelnų pavykdyti, bent jau mandagumo pradžiamokslio. O gal ir nešvelnų. Ir ne tik mandagumo. Nes šis ypatingai aršaus paprastų žmonių niekinimo ir žeminimo virusas, mutavęs 2003 metais ir pavojingai užkrečiantis kasdien vis daugiau savivaldybės tarnautojų, gresia visiška tiek vietinės , tiek centrinės valdžios degradacija.
Kairėje fotonuotraukoje: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės R.Baškytės vadovaujamas ginkluotas specialiųjų pajėgų inspektorius, neapsikentęs nuolatinio rezervato režimo pažeidinėjimo (nuolat praviri varteliai pėstiesiems) šturmuoja Skautų aptvarėlį. Už jo nugaros matosi jam į talką atėję Žalgirio draugijos socialiai remtini beisbolininkai iš Žvejų kultūros namų bendrabučio: jiems reikia naujo ploto daugiabučiam-aukštybiniam bendrabučiui, nes sename 13aukštyje jie nebetelpa, todėl pasiėmė darbo, atsiprašau, sporto įrankius - badmintono rakečių rankenas).
Teks pasinaudoti mero 2005 metų patarimu ir eiti prišnerkštų pakampių šluoti.
Kad daugiau valdžia minėtais dalykais nebesisvaidytų.
Esu baigęs istorijos mokslus Vilniaus Universitete, tiksliau - archeologiją. Todėl laikau save šių senovinių cechų mokytiniu ir laikau pareigą ginti jų monopolines teisę vieninteliams aiškinti, kaip ir kas iš tikrųjų praeityje buvo. Todėl negaliu nereaguoti į grėsmingą tendenciją: istorikai gali likti be darbo, nes jiems konkurenciją paskutiniu metu kelia Klaipėdos savivaldybės tarnautojai.
Kaip jau įprasta inovacijos eina iš Klaipėdos. Jau aprašiau pradedančios istorikės Virginijos Kazakauskienės įnašą į istorijos analus: 2007 03 05 d. ji ištyrė, suklasifikavo ir per vietinę TV paskelbė naująją rasinę teoriją: kas gi yra Tikrasis, grynakraujis baltaodis Mokytojas ir kuris iš jų gali nešioti šį vardą iš didžiosios raidės, o kuris yra tik menkas nesusipratėlis, laisvalaikiu nuo prabangių salonų lankymo bandantis vaizduoti streikuojantį pedagogą mišrūnas, spalvotasis.
Kairėje - naujas užrašas Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje (pasiskolintas iš P.Rodezijos praeito amžiaus vidurinės mokyklos mokytojų kambario): į dešinę - kabinetas skirtas netikriems mokytojams, tiems , kurie streikuoja, o į kairę - Tiems, Tikriesiems Mokytojams , iš Didžiosios raidės.
Šis drąsus Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos išpuolis į iki tol neliestus monopolinius bumblauskų ir aleksandravičių būtovės slėpinius, modernus įnašas į rasinės segregacijos teoriją, bei virtuoziškai žaižaruojantis apartheido teorijos ir, kas svarbiausia, praktikos papildymas įkvėpė ne vieną iki tol ramiai tūnojusį iki tol visuomenei nepažintą talentą.
Be jokios abejonės šio V.Kazakauskienės pavyzdžio įkvėptas į istorijos dirvonus savo arklą drįso giliai įkišti ir kitas savivaldybės darbuotojas - Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjas Andrius Juškevičius.
Matyt, per TV pamatęs V.Kazakauskienės naująsias idėjas apie rasinę mokytojų segregaciją , A.Juškevičius už dviejų dienų - 2008 05 07 d. paskelbė savo naująją teoriją, tiesa ne apie mokytojų rasinę diskriminaciją, bet panašiai : apie valstybės tarnautojų įnašą į subalansuotą genocido plėtrą.
Iki tol mokslininkais save laikę knygų graužikai manė, kad per paskutinius 100 metų genocidas buvo aptinkamas tik Hitlerio Vokietijos, gal bebyrančios Jugoslavijos, ir spėtinai Ruandos laikais ir jų okupuotose teritorijose.
Andrius Juškevičius kaip meteoras, o gal kaip kylanti, ne krintanti žvaigždė, veržte įsiveržė į, pasirodo, suplėkusias iki tol nevėdintas nukvakusių ir senai savo sultyse bebaigiančių išvirti istorikų palėpes.
Eureka! Pasak Andriaus Juškevičiaus prie šių genocido vietų ir chronologijos dar reikia pripliusuoti ir dabartinę Lietuvą, ypač Kuršių Nerijos nacionalinį parką.
Pasak inovatyvaus šios idėjos autoriaus, Neringos gyventojų genocidą vykdo ... Saugomų teritorijų tarnybos ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko administracijos darbuotojai.
Nuotraukoje - sužvėrėję direktorės Aurelijos Stancikienės vadovaujamo Kuršių nerijos nac. parko administracijos inspektoriai - smogikai (liaudyje vadinami "stribais") su kulkosvaidžiais ir liepsnosvaidžiais išvaro iš savo žemių Neringos kuršį-autochtoną. Beveik visi KNNP darbuotojai - arba krikščionių demokratų, arba tautininkų partijos nariai, o smogikams - stribams vadovauja konservatoriai (nuotraukoje tas, kuris pakėlęs koją - ypač aršus konservatorius).
Iš kitos pusės, kaip istorikas, negalėčiau nutylėti ir apie šios Naujosios Vadybos (sutrumpintai -Chamizmo ir begalinės Arogancijos) mokyklos mokytojus-steigėjus. Nes, kaip suprantame, tokie aukščiau aprašytieji naujieji talentai be „gerų“ ir „įkvepiančių“ pavyzdžių, be autoritetų neatsiranda:
Prieš 3 metus įvyko pirmasis besiorganizuojančių senamiesčio senamiesčio verslininkų susitikimas su Klaipėdos m. meru R.Taraškevičiumi ir jo komanda - jo pavaduotoju Vidmantu Plečkaičiu ir administracijos direktore Judita Simonavičiūte.
Šiame susitikime senamiesčio verslininkai negailėjo mero komandai karčių priekaištų dėl senamiesčiui neskiriamo nei dėmesio, nei rimtesnės biudžetinės investicijos per pastaruosius 10 metų.
R.Taraškevičius pasijuto nekaip: atsiminkime, tai buvo jo nekritikavimo niekur ir jokiomis aplinkybėmis laikai. Mero kritika 2005 metais buvo neregėtas negirdėtas reiškinys, nes iš visur jam liejosi tik liaupsės.
Todėl užuot mandagiai aptarę senamiesčio tvarkymo, tiksliau – netvarkymo problemas, aukštieji valdininkai rungėsi, kuris iš jų daugiau prichamavos ir labiau įžeis susirinkusiuosius senamiesčio tvarkymo iniciatorius. Iš pradžių pirmavo V.Plečkaitis, liepdamas verslininkams nepilti šiukšlių į gyventojų konteinerius, po to iniciatyvą perėmė J.Simonavičiūtė.
Bet „banką susižėrė“ ne jie: lemiamoje finišo atkarpoje šioje įžeidinėjimų olimpiadoje nepralenkiamas buvo meras R.Taraškevičius: jis pasiūlė „verslininkams nesielgti kaip darželinukams, kurie, sėdėdami ant puodukų, sugalvojo pakariauti savo išmatomis“.
Iš tikrųjų buvo pasakyta dar riebiau. Straipsnio autorius smarkai pagailėjo mero, taip sumandagindamas jo pasisakymo esmę.
Šių eilučių autorius tuo metu tyliai sėdėjo galustalėje ir savo ausimis girdėjo, kaip gimė aukščiau aptartų genocidininkų ir pedagogų skirstymo į tikruosius ir netikruosius mokykla: senamiesčio verslininkams buvo garsiai ir tvirtai pasakyta, kad užuot čia šūdais į valdžią svaidę [N.P.: būtent taip ir buvo pabrėžta – keliolika liudininkų], imtų šluotas į rankas ir eitų prišnerkštų senamiesčio pakampių, gatvių ir šaligatvių šluoti.
Man tada liko neaišku, o ką tokiu atveju šluotų iš biudžeto išlaikomi kiemsargiai ir miesto valymo mašinos, jei visą jiems priklausantį darbą nudirbtų mezginių salono bendrasavininkė, ar dėl turistų stygiaus bebankrutuojanti suvenyrų pardavinėtoja.
Tiesa, tuometinį savo naivumą šiek tiek galiu pateisinti, nes tada:
1. Dar nežinojau, kad kiemsargiai turi sočiai darbo, kai UAB „Klaipėdos monolitas“, statydamas eilinį stikloidiškai betoninį monstrą ant paveldo griuvėsių, drabsto žemes ir purvus ne tik ant gatvių, kuriomis riedėdami Kl.monolito sunkvežimiai trupinėlis po trupinėlio neša dividentinį aruodą TIKRIESIEMS ŪKININKAUTOJAMS;
2. Dar nežinojau, kad „nusipelniusiems gyventi geriau“yra paskirta saugoma teritorija prie jūros - Skautų aptvarėlis. Ir nors tame aptavrėlyje rezervatinis režimas, bet ten jokia direkcija, nei Aurelijos Stancikienės, nei Rūtos Baškytės vadovaujama genocido nevykdo.
O gal derėtų kokį švelnų pavykdyti, bent jau mandagumo pradžiamokslio. O gal ir nešvelnų. Ir ne tik mandagumo. Nes šis ypatingai aršaus paprastų žmonių niekinimo ir žeminimo virusas, mutavęs 2003 metais ir pavojingai užkrečiantis kasdien vis daugiau savivaldybės tarnautojų, gresia visiška tiek vietinės , tiek centrinės valdžios degradacija.
Kairėje fotonuotraukoje: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės R.Baškytės vadovaujamas ginkluotas specialiųjų pajėgų inspektorius, neapsikentęs nuolatinio rezervato režimo pažeidinėjimo (nuolat praviri varteliai pėstiesiems) šturmuoja Skautų aptvarėlį. Už jo nugaros matosi jam į talką atėję Žalgirio draugijos socialiai remtini beisbolininkai iš Žvejų kultūros namų bendrabučio: jiems reikia naujo ploto daugiabučiam-aukštybiniam bendrabučiui, nes sename 13aukštyje jie nebetelpa, todėl pasiėmė darbo, atsiprašau, sporto įrankius - badmintono rakečių rankenas).
Teks pasinaudoti mero 2005 metų patarimu ir eiti prišnerkštų pakampių šluoti.
Kad daugiau valdžia minėtais dalykais nebesisvaidytų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą