Kokie galėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai

N.P.: seimas nesutiko tai pataisyti Konstituciją, kad žmonės galėtų rinkti merus tiesiogiai artimiausių savivaldos rinkimų metu 2011 m.. Pritrūko tik 6 balsų. Tikėkimės, kad dar kitiems  - 2015 metams tokią galimybę suteiks.

Valdžia neskuba atiduoti merų žmonėms

Ve.lt 2010 04 13 d. Denisas NIKITENKA

Vis garsiau kalbama, kad apie tiesioginius merų rinkimus 2011-aisiais Lietuvos gyventojai gali tik pasvajoti: esą jais nesuinteresuoti dabar valdžioje esantys politikai.

Maža to, iki šiol neaišku, kokios Vietos savivaldos įstatyme bus įtvirtintos tiesiogiai rinkto mero galios, jo santykiai su taryba, ar žmonių rinktas meras bus vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios politikas.

Savo ruožtu "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kas galėtų balotiruotis į tiesiogiai renkamus Klaipėdos merus ir ką apie valdžios pasidalijimą mano galimi kandidatai.

Už ir prieš

Tie, kurie pasisako už tiesioginius merų rinkimus, teigia, kad tokiam merui teks didesnė atsakomybė už priimamus sprendimus, jis taps dar labiau matoma ir politiškai atsakinga figūra, nes dabar atsakomybę dalijasi kelios dešimtys tarybos narių, todėl atsakingų kaip ir nebelieka.

Kitas argumentas "už" - didėjant atsakomybei, auga ir gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia, pačių gyventojų išrinktu meru, todėl per vietos valdžios rinkimus esą būtų didesnis rinkėjų aktyvumas.

Mažėtų ir biurokratizmo, nes pats meras galėtų priimti įvairius sprendimus. Kitas dalykas - prastai dirbęs meras antrą kartą nebūtų išrinktas, o dabar taip gali būti, nes merą renka tarybos dauguma.

Manantys, kad tiesiogiai merą rinkti nėra gera praktika, tvirtina, jog savivaldybės vadovu gali tapti populistas, nesugebėsiantis vykdyti pažadų, nekompetentingas asmuo. Dar padidėtų korupcijos galimybė, nes vieną žmogų lengviau papirkti nei didžiąją dalį tarybos.

Rinkimų neįteisins?

Nesutariama, ar tiesiogiai rinktas meras būtų ir tarybos pirmininkas, ar atliktų vykdytojo funkcijas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas "Vakarų ekspresui" teigė, kad buvo siūloma merui suteikti vykdomosios valdžios galias, tačiau idėja atmesta. "Mūsų nuomone, toks politikas turėtų ruošti sprendimo projektus, formuoti biudžetą. Tačiau pasiūlymas grąžintas tobulinti į Vyriausybę. Pavyzdžiui, idėja, kad meras būtų ir vykdomosios valdžios atstovas, ir tarybos pirmininkas, kertasi su Konstitucijoje įtvirtintu valdžių pasidalijimo principu. Dabar, tiesą sakant, vėl viskas rašoma "šakėmis ant vandens", - teigė parlamentaras.

Buvęs ilgametis Pagėgių meras Kęstas Komskis apskritai linkęs manyti, kad iki kitų savivaldos rinkimų tiesioginių merų rinkimų sistema nebus patvirtinta: "Tiesiog tai būtų neparanku dabartinei valdančiajai daugumai, jų atstovai pralaimėtų rinkimus."

Daugiau nei dešimtmetį už tiesioginius merų rinkimus pasisako Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kurios direktorė Roma Žakaitienė mūsų dienraščiui teigė, kad nauja tvarka turi būti evoliucinė, o ne revoliucinė. "Tiesiogiai rinktas meras turėtų būti atstovaujamoji valdžia, tik turėti daugiau galių. Meras privalėtų pateikti savo programą, tad kaip jis galėtų ją įgyvendinti, jei būtų tik vykdytojas, vykdomosios valdžios atstovas? O galios didesnės turėtų būti suteiktos vadinamajai paprastajai kompetencijai įgyvendinti: meras galėtų skirti viešųjų įstaigų vadovus, užsiimti kontrole, biudžeto vykdymu, pasirašyti kai kuriuos dokumentus, kur dabar reikia visos tarybos pritarimo", - pasakojo R. Žakaitienė.

Ji taip pat svarstė, kad 2011 m. tiesiogiai merų nerinksime. "Reikia balsuoti antrą kartą už Konstitucijos pataisą, tačiau gali būti, kad ta pataisa bus ne tokia, už kurią balsuota pirmąjį kartą, o tuomet reikės ir trečio balsavimo. Taip procesas vėl bus nukeltas", - sakė ji.

"Politiku nebebūsiu"

Eugenijus GENTVILAS, buvęs miesto meras

Mano manymu, tiesiogiai išrinkto mero santykis su taryba turėtų būt toks pat, kaip Seimo ir Vyriausybės. Meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas. Nes išeitų neteisybė: Tarybos nariai rinkti pagal sąrašą, o meras - tiesiogiai, tad jam turėtų būti suteiktos didesnės galios. Tačiau esu įsitikinęs, kad dėl tiesioginių mero rinkimų šis Seimas nesusitars. Klausiate, ar pats dalyvaučiau tiesioginiuose mero rinkimuose? Galiu atvirai pasakyti, kad ne. Nei tiesioginiuose rinkimuose, nei kitokiuose. Į Tarybą balotiruosiuosi. Tačiau pats sau esu pasakęs, kad politika nebeužsiimsiu. Esu Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos vadovas, kiek juo būsiu - nežinau. Ką aš galėčiau duoti naujo, būdamas trečią kartą meru? Atidaviau 20 metų politikai, bet daugiau tuo neužsiimsiu. Negaliu sau kelti mažesnius reikalavimus nei kėliau tuomet, kai buvau Klaipėdos meru. Keista, kad mane iki šiol vis vertina kaip politiką. Į savo asmeninius planus nespjausiu.

"Balotiruočiausi, jeigu..."

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, uostamiesčio meras

Balotiruočiausi į merus atsižvelgdamas į tai, kokios būtų įstatymo pataisos. Kokios būtų galios, suteiktos tiesiogiai išrinktam merui. Nes tiesiogiai renkamas meras turi prižadėti miestiečiams tai, ką jis gali įgyvendinti. Dabar akivaizdžiai neužtenka merams suteikiamų galių, nors visada lieka kalti merai. Žinoma, nesame bejėgiai, viskas priklauso nuo bendravimo su savivaldybės administracija. Tačiau tiesiogiai renkamas meras privalo duoti pažadus rinkėjams ir juos vykdyti, todėl ir galių privalo turėtų daugiau. Dabar žiūri žmonės į statomą sporto areną, ir baksnoja į merą. Dėl miesto tvarkymo - taip pat. Nors daugeliu atvejų atsakomybė krenta ant administracijos darbuotojų pečių. Tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti ir tarybos narys, ir jos pirmininkas. Ir tikrai nepritariu minčiai, kad tiesiogiai išrinkti merai taptų kunigaikštukais.

"Rinkimuose dalyvaučiau"

Artūras ŠULCAS, Liberalų sąjūdžio Klaipėdoje lyderis

Svarbiausia dabar ne kalbėti, o daryti. Būtų gėda visiems, jei per kitus savivaldos rinkimus negalėtume rinkti merų tiesiogiai. Man atrodo, meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas ir renkamas ilgesniam laikotarpiui nei taryba. Dabar meras tėra tarybos pirmininkas ir už viską atsako, nors realiai neturi tiek galių. Dėl savo galimybių dalyvauti rinkimuose galiu pasakyti tiek, kad esu komandos žaidėjas, tad daug kas priklausys ir nuo partijos mūsų skyriaus sprendimo. Tačiau neatmetu galimybės dalyvauti rinkimuose.

"Administracijos vadovas"

Naglis PUTEIKIS, Tarybos narys

Jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, kandidatuočiau, tačiau reikėtų pereiti dar ir atranką partijos skyriuje. Meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas. Išsirinkai žmogų, tai pas jį ir eini, nes dabar daug kas baksnoja į merą, o atsakinga yra savivaldybės administracija. Meras turėtų gauti daugiau galių sprendžiant ūkinius, buitinius klausimus, jis valdytų administraciją.

 

Informacija

Apie naują merų rinkimo modelį kalbama jau kone dešimtmetį, tačiau realiai politikai vis neapsisprendžia, kokią tvarką įteisinti.

Galima būtų remtis užsienio pavyzdžiais: merai tiesiogiai renkami Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, 12-oje Anglijos sričių, tarp jų - ir Londone. Sistemos veikimą gali pademonstruoti pastarojo pavyzdys, kur tiesioginiai mero rinkimai įteisinti 1999 m.

2000-aisiais Londono meru buvo išrinktas jokiai politinei partijai nepriklausantis Kenas Livingstounas, nes visuomenė, kaip ir pas mus, politinėmis jėgomis buvo nusivylusi ir tikėjosi, kad nepartinis žmogus bus mažiau priklausomas nuo politikų ir verslininkų.

Tvarką, kai gali kandidatuoti į merus jokiai politinei organizacijai nepriklausantis žmogus, ketinama įteisinti ir mūsų valstybėje. Tačiau tokia sistema gali būti ir ydinga, mat kelias į valdžią atsivertų nekompetetingam, bet populiariam žmogui.

Taip buvo nutikę Anglijos mieste Hartlepute, kur mero rinkimus laimėjo vyras, vilkėjęs beždžionės kostiumą ir žadėjęs mokyklas aprūpinti nemokamais bananais.

Prastų pavyzdžių yra, tačiau Airija jau kitais metais tikisi per tiesioginius merų rinkimus išrinkti sostinės Dublino merą. Jis būtų atsakingas už žemės naudojimo, planavimo, atliekų tvarkymo, vandens paslaugų, transporto ir būsto klausimus.