Mano nuomone, dabartiniame LR vystymosi etape Seimo nario pareiga visą likusį nuo įstatymdavystės laiką skirti ginti LR Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtintas piliečių teises, kurias masiškai pažeidinėja pati valdžia. Taip pat ginti konkrečius žmones, jiems atstovauti, padėti, juo telkti organizuojant mitingus, piketus, teismų stebėjimą.
Kadangi nei teisėsaugininkai, nei politikai neatlieka savo pareigų, todėl efektyviausia žmogaus teisių ir konkrečių žmonių gynyba dabartinėje Lietuvoje yra valdžios nusikaltimų prieš žmones bei žmogaus teisių pažeidimų viešinimas.
Generalinis prokuroras ir valstybės vadovai, kiti vadovaujantys, galią bei didesnę įtaką turintys Lietuvos politikai, mano galva, šioje srityje ne tik kad neatlieka savo pareigų, nes į tokius įstatymų pažeidimus nereaguoja, o net atvirkščiai – demonstratyviu tylėjimu skatina pareigūnų bei valdininkų smurtavimą bei žmogaus teisių pažeidinėjimą. Kaip rodo pavyzdžiai, aukščiausios valdžios atstovai smurtavusius pareigūnus ir valdininkus globoja, pastarieji, nežiūrint jų žiauraus elgesio, tebedirba.
Pavyzdžiui:
1. valdžia ir kai kurie teisėjai baudžia už taikius mitingus, nors ši teisė yra absoliuti ir gali būti varžoma tik tokiu atveju, jei mitingas pažeidžia kieno nors saugumą;
2. policininkai sumuša žmogų sudaužydami jam inkstą (Jurbarkas);
3. teisėsaugininkai neteisėtai – be kratos orderio ir nesant nusikaltimui – braunasi į žmonių namus, išvelka iš ten žmones ir sumuštus palieka gulėti komos būsenos kieme (Kaunas),
4. prokurorai, policininkai ir kai kurie teisėjai atlieka parodomąsias kratas, per kurias smurtu ir pasityčiojimais terorizuodami siekia paveikti turtingiems ir galingiems kaimynams neįtikusią šeimą (Šiauliai);
5. kreidelėmis žodį TIE-SOS piešę vaikai neteisėtai suimami ir neteisėtai (nepranešus tėvams, jiems nedalyvaujant) kvočiami (Kaunas)
6. Ir t.t., ir pan.
Todėl būtina stiprinti parlamentinę kontrolę vadovaujantis Seimo nario priesaika, ypač trečiąją jos pastraipa:
„prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei."
Taigi, pirmiausia reikia apginti LR Konstitucijoje įtvirtintas vakarietiškos europinės kultūros demokratines žmogaus teises, užtikrinti įstatymų laikymąsi, jų vykdymą, užsiimti parlamentine kontrole.
Antra, bet ne mažiau svarbu – vadovaujantis LR Konstitucijos 55 straipsniu („Seimą sudaro Tautos atstovai...") būtina tinkamai atstovauti žmonėms, tarnauti jų gerovei, t. y. vykdyti gyventojų priėmimus, organizuoti jiems pagalbą, gynybą.
Mano, kaip Seimo nario, įstatymų leidybą, pataisas ir pan. labai profesionaliai padeda organizuoti Audito komiteto, kurio narys aš esu, patarėjos. Visos mano registruotos pataisos parengtos joms padėjus. Bet pataisos kol kas, deja, nėra efektyvu – tai ypač gerai rodo liūdna A.Bilotaitės patirtis: iš jos parengtų kelių šimtų antikorupcinių pataisų absoliuti dauguma arba vilkinamos, t.y. neteikiamos svarstyti, arba sugadinamos – sušvelninamos, net atmetamos. Seimo nariai nesigėdija ginti korupcinių mechanizmų, nes nebijo nei rinkėjų, nei viešumo, nes pastarojo yra tiesiog per mažai, o žmonių aktyvumo – beveik visai nėra.
Todėl savo laiką ir energiją, kuris lieka po įstatymdavinės veiklos, skiriu konkretiems žmonėms ginti, žmonių pilietinei galiai stiprinti, konkretiems atvejams bei byloms viešinti, mitingams, piketams organizuoti, teismams stebėti.
Šiuo metu man talkina aštuoni etatiniai ir keliolika
neetatinių padėjėjų (pastarųjų skaičius kinta). Ateityje etatinių gal bus 9–10,
o gal ir sumažės – viskas priklauso nuo to, kaip kis situacija aukščiau
aprašytose srityse. Algos jie vidutiniškai gauna apie 400–700 Lt į rankas,
priklausomai nuo etato dalies.
Jų sąrašas:
Aurelija Babenskienė – korespondencija, ūkinės išlaidos, darbo laiko apskaita;
Elena Danutė Bendikienė – kontaktai su NVO, senjorų bendruomenėmis, gyventojų priėmimas Klaipėdoje;
Ramutė Bingelienė – žiniasklaidos monitoringas, viešinimas, teismų stebėjimo organizavimas;
Kęstutis Kupšys – gyventojų aptarnavimas Vilniuje;
Saulė Matulevičienė – ryšiai su piliečiais ir pilietinėmis organizacijomis;
Danguolė Norvilienė – gyventojų priėmimas ir gyventojų aptarnavimas mano vienmandatėje Danės apygardoje (Klaipėda), kur esu išrinktas;
Vytautas Vakrina – tinklapių monitoringas, internetinių debesijų priežiūra, kontaktai su tinklaraštininkais;
Rūta Zabielienė – gyventojų priėmimas ir gyventojų aptarnavimas Kaune, kontaktai su visos Lietuvos NVO.
Ar etatiniai mano padėjėjai yra man giminės, klasiokai, kursiokai? Ne, nieko panašaus. Visi jie, kaip ir neetatiniai padėjėjai, kuriuos paskelbsiu kiek vėliau, pasirinkti pagal gebėjimus, patirtį bei turimus kontaktus tose srityse, kurios išvardytos. Visi jie yra brandaus amžiaus, visi su aukštuoju išsilavinimu, viena iš jų – mokslų daktarė. Daugiau informacijos apie juos bus galima paskelbti vėliau, tik reikės su jais tai suderinti.
Visi jie pirmiausia buvo patikrinti kaip savanoriai tose srityse, kuriose dabar jiems patikėtos, bei kovose už žmogaus teises, ir tik po to priimti į tas etatų dalis. Beje, tie keli šimtai litų, kuriuos jie gauna kas mėnesį, iš esmės tėra tik ūkinių išlaidų, kurias jie patiria atlikdami pareigas, kompensacija, nes iš esmės jie liko savanoriais, dirba neskaičiuodami darbo valandų.
Jų kontaktai – Seimo tinklapyje:
Šiandien dar ne visi telefonai sudėti, nes Seimo kanceliarija neleidžia patiems Seimo nariams administruoti šio tinklapio – reikia laukti jų darbuotojų, kurie kartais teigia, kad negalima skelbti asmeninių telefonų, nesvarbu, kad padėjėjai su tuo sutinka. Tokiai jų nuostatai pakeisti reikia laiko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą