Lietuvos policija saugo ir gina nusikaltėlius, o iš jų aukų - šaiposi

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/studentai-is-azerbaidzano-suzalojo-seimo-nario-n-puteikio-zmona-ir-dukteri.htm

2013 m. vasario 22-ąją, penktadienį, apie 23.05 iš kambario, esančio Vilniaus viešbučio „Green“ (Pilaitės prospektas Nr. 20) devintame aukšte, kaip vėliau paaiškėjo, jame gyvena Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos studentai iš Azerbaidžano, per langą buvo išmesta stiklinė ant įėjimo stiklinio stogelio – šis sudužo ir užkrito ant mano žmonos bei dukros galvų. Krentančios šukės mano žmonai, kuri atvyko į Vilnių kaip Klaipėdos Jūrų muziejaus stendo Knygų mugėje koordinatorė, sukruvino galvą ir kojos kelį (chirurgams teko siūti), supjaustė drabužius, dukrai sutrenkė galvą.

Viešbučio budintis 23.07 iškvietė greitąją ir policiją, aš atlėkiau 23.24.

Vaizdas: mano žmona – jau subintuota galva, subintuotu keliu ir kruvinu veidu – prašo policininkų pakilti į devintą aukštą (tą aukštą nurodė portjė, sakydamas, kad stiklinę, jo manymu, išmetė iš ten –spėjo pagal gyventojus) ir patikrinti, kas metė, tačiau policininkai aiškina, kad negalima drumsti galimai nekaltų žmonių privatumo, ir todėl jie nesutinka eiti ir tikrinti.

Aš bandau paprašyti to paties – į tai policijos patrulis pašaipiai atsako, kad galioja nekaltumo prezumpcija, o be to, niekas nematė, kad išmetė būtent iš ten. Mano pasakymą, kad tai matė viešbučio portjė, policininkas nuleidžia negirdomis.

Tada paprašau apsaugoti stiklinę, kuri guli stiklinio stogelio duženų viduryje, tiesiai priešais įėjimą, ir ant kurios bando užlipti arba ją paimti trys azerbaidžaniečiai – viešbučio gyventojai, išėję vien su megztiniais.

Į šį prašymą vėl sulaukiu pašaipių policijos patrulio išvedžiojimų, kad esą ne jų reikalas saugoti tą stiklinę.

Tada, surinkęs Pagalbos telefoną 112, vienu metu bandau šaukti ir į ragelį, ir ant patrulių, kad kai reikėjo Garliavoje žmonių tapatybę patikrinti, jokių klausimų dėl privatumo nekilo, kai reikia 400 gimdyvių apklausti ir 40 kratų po 8 policininkus paryčiais atlikti, tai jokių teisinių subtilybių nepaisoma, o čia akivaizdus nusikaltimas – galėjo baigtis ir sunkiu kūno sužalojimu, bet policija nieko nedaro, nieko netikrina, nieko neapklausia ir nesaugo stiklinės – nusikaltimo įrankio ir pagrindinio įrodymo.

Po šių mano šauksmų policija lyg ir prabunda, pašaipos baigiasi, tuo labiau, kad policininkai patys pagaliau praregi, kad trys azerbaidžaniečiai nuolat suka ratus aplink tą stiklinę ir bando bet kokia kaina ją pagriebti (viešbučio video kamerų įraše matyti keturi tokie jų mėginimai). Pagaliau vienas iš patrulių stveria už rankovės įžūliausią, bandantį užlipti ant stiklinės, ir patraukia jį į šalį. Po ketvirto azerbaidžaniečių mėginimo paimti stiklinę ir nuolatinio mano rėkimo pagaliau policininkas atsineša polietileninį maišelį ir paima tą stiklinę.

Paprašau patrulių, kad sulaikytų į šalį bėgančius azerbaidžaniečius, bet patruliai pasityčiodami sako, kad negali, nes anie nemoka lietuviškai, o jie neturi vertėjo. Sakau, kad pabūsiu vertėju, nes vienas jų, bandydamas užminti ant stiklinės, klausė rusiškai „Kas atsitiko?“. Tada patrulis atsako, kad vis tiek negali, nes tik vienas kalba rusiškai. Vėl pradedu šaukti, kad kai reikėjo sulaikyti vaikus, piešiančius ant Nemuno krantinės kreidutėmis žodį „Tie-SOS!“, tokių skrupulų niekas nejautė: juos suėmė, tardė be tėvų, nors niekas nieko nebuvo užpuolęs. Tik tada abu patruliai eina tikrinti viešbučio registracijoje, kas tame devintame aukšte gyvena, bet į numerį vis tiek nedrįsta eiti, delsia, aiškina, kad gal atvažiuos operatyvinė brigada. Pastaroji po kiek laiko atvažiuoja. Beveik viską filmuoja LNK operatorius, atrodo, iš laidos „Farai“, greičiausiai atvažiavęs iškart su policija.

Išvažiuojame į ligoninę siūti žaizdų. Kai grįžome iš ligoninės į viešbutį, kaip tik vienas iš tų azerbaidžaniečių vaikščiojo aplink viešbutį ir šūkavo. Policijos nebebuvo. Šį kartą nutariau skambinti ne pats, nes matau, kad tai neveikia, o paprašiau, kad viešbučio direktorius dar kartą iškviestų policiją ir pareikalautų juos sulaikyti, nes dar kam nors ant galvos išmes, tik jau ne stiklinę, o kėdę ar stalą. Policija jį išsiveža. Po kiek laiko, berods 03.15, skambina neprisistačiusi tyrėja ir aiškina, kad ji negalinti apklausti policijos pristatyto azerbaidžaniečio, nes jis užsienietis, o ir sunkaus kūno sužalojimo nėra („Keletas įdrėskimų jūsų žmonai, nedidelis guzas galvoje dukrai, viskas praeis, atsigausite nuo šoko“), pretenzijas esą galėsime pareikšti civiline tvarka privačiu ieškiniu (kur mes jį gaudysime, Azerbaidžane?). Azerbaidžanietis jai papasakojęs, kad jo draugas gėrė degtinę, jam pasidarė bloga, tai jis atidaręs langą. O ant palangės stovėjo stiklinė, jų naudota kaip peleninė, bevemdamas alkūne užkliudęs tą stiklinę ir ji netyčia nukrito, todėl čia nėra jokio nusikaltimo, tik nelaimingas atsitikimas.

Tyrėja ima aiškinti, kad nėra dviejų būtinų, įstatyme numatytų sąlygų ikiteisminiam tyrimui pradėti: viešbutis nėra vieša vieta (Lietuvos teisėsaugos manymu, vieša vieta – tai šaligatvis, gatvė ir aikštė), o aplinkiniams nepadaryta jokia žala, todėl ji ikiteisminio tyrimo nepradės ir azerbaidžaniečio neapklaus.

Į tai atsakiau, kad galiu atvežti dviejų viešbučio darbuotojų raštiškus pareiškimus, kad jie patyrė žalą stebėdami mano žmonos sukruvintą galvą ir verkiančią dukrą, bei policijos patrulio atsisakymą patikrinti, kas metė stiklinę, ir paimti stiklinę – pagrindinį įkaltį. Tai išgirdusi tyrėja teištarė: „O-o-o“. Tada vėl kalbu apie vaikų, piešusių Kaune ant Nemuno krantinės kreidutėmis žodį „Tie-SOS!“, suėmimą, tardymą be tėvų ir pan.

Tas tarsi padeda – tyrėja pažada pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti sulaikytąjį, dieną paskambinti ir pakviesti žmoną į apklausą.

Bet spėju, kad apgavo (gal azerbaidžaniečiai sutvarkė reikalus rytietiškais būdais?), nes neskambino, o penktadienio vakaro – šeštadienio nakties policijos suvestinėse apie šį įvykį nėra nė žodžio: http://www.policija.lt/index.php?id=216&date=20130222&dayevent_id=4066

Iš ryto viešbučio darbuotojai sakė girdėję, kad tie azerbaidžaniečiai lyg ir ruošiasi išvažiuoti.

Taigi viskas lietuviška: policija aukų negina – policija gina agresorius. Todėl gerai gyvena vagys, sukčiai, kyšininkai, agresyvūs chuliganai – valstybės teisėsauga jų bijo, stena kažką apie jų teises ir prezumpcijas, galų gale išsukinėja ir globoja tuos agresyvius, turtingus ir įtakingus (tie azerbaidžaniečiai – turtingų tėvų atžalos, nes studijuodami gyvena viešbutyje), o iš jų aukų – eilinių žmogelių – šaiposi (kad esu Seimo narys, neprisistačiau).

P.S. Nuvažiavus į Lazdynų ligoninę susiūti žmonos žaizdų, priimamojo medikai atsisakė duoti dukrai raminamųjų lašų ir ledo sumuštai vietai atšaldyti – mat neturintys licenzijos gydyti vaikus.