2007-12-30

Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus naujametinis sveikinimas

video

Galima pažiūrėti taip pat ir čia: http://www.youtube.com/watch?v=FKDVL2MOmnM.

O čia galima ir pažiūrėti ir atsisiųsti: http://video.google.com/videoplay?docid=2899803482379268619.

Keturi reportažai iš C2H5OH reklamos mūšio


Visuomeninės TV delfinai vaikams degtinės padaže iš ankstaus ryto

1. Kaip kitur?
Prancūzijoje ne tik visiškai draudžiama alkoholio reklama televizijoje, bet alkoholio gamintojams draudžiama remti sportą ir kultūrą tam, kad ta parama vėliau nebūtų galima manipuliuoti, naudojant ją kaip įrankį įstatymų leidėjams šantažuoti - iš tinklapio (http://blaivus.blogspot.com/2007/12/kas-krepin-pavert-prostitute.html) .
Dešinėje - absento klestėjimo XIX a. pabaigoje laikais kaip matome tik šis gėrimas užtikrino jaunystę ir enegiją.

2. Kas teisėjai (įstatymo aiškintojai)?
A.Matulo puolėjų stipriausias ginklas - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarybos vadovo Felikso Petrausko nuomonė, kad REIKIA IR BŪTINA bausti MAKSIMALIOMIS baudomis net už alkoholio gamintojų logotipų ant marškinėlių rodymą sporto transliacijų metu. Absoliučiai priešingai įstatymą traktuoja pataisų autorius A.Matulas. Jis, lyginant su jo oponentu, matyt , yra mažiau patyręs: iš F.Petrausko biografijos: „1991 – 1993 m. vadovaujantis darbas ... Kauno spirito gamyklos „Stumbras“ sistemoje“ (http://www.vartotojoteises.lt/index.php?898080260).
Kaip kukliai ir paslaptingai – „vadovaujantis darbas...“.

1910-1915 metais nuomonės pradėjo keistis: palakato kairėje - degradavęs absento gėrikas , o dešinėje - klestintis, sveikata trykštantį kolos aperityvoo vartotojas. Kaip matome, kitų alkoholio rūšių gamintojai nesnaudė. Įdomu, ar tais laikais buvo viešųjų ryšių agentūros?

3. Alkoholio reklamos šalininkų peticiją pasirašys 3 milijonai.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos - 33 straipsnio 3 dalis: „Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas“.
Čia anos , 1992 m. spalio 25 d. referendumo Lietuvos peticija.
O štai dabartinės Lietuvos „peticija“: citata iš informacinių pranešimų: "susivieniję krepšinio aistruoliai greitai sukūrė peticiją (http://www.peticija.lt/visos/192 ), po kuria surinko daugiau nei 50 tūkst. parašų." (Čia 2007 12 29 vakaro duomenys, per dieną „pasirašančiųjų“ padaugėja 10 tūkstančių).
O čia citata iš tos peticijos (padidintos raidės – peticijos autorių): „MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį.“
Iškalbinga,ar ne?
Ar greitai pasirašys šią peticiją 3 milijonai? Pakankamai. Pabandykite patys ir įsitikinsite, kad tą peticiją vienas žmogus gali pasirašyti kiek tik nori kartų, nes tereikia tik vieną kartą pasirašius www langą uždaryti ir vėl iš naujo atsidaryti su ta pačia nuoroda. Ir vėl galima rašytis. Ir taip kiek tik nori kartų. Ir el.paštą galim nurodyti kokį tik norit. Ir apskritai visas eilutes galima užpildyti įrašant po vieną raidę.

4. Visuomeninė televizija: delfinai degtinės padaže.
Dar vienas minėtų įstatymų aiškinimo variantas: „LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis tuo metu pabrėžė labiau pasigendantis ne milijonų, o aiškumo. „Mums nereikia papildomų milijonų. Man, kaip vadovui, norėtųsi, kad valdžioje sėdėtų profesionalesni žmonės, kurie pasistengtų, jog priimtame įstatyme būtų aiškiai įrašyta, kad reklama draudžiama, bet nedraudžiamas rėmimas, reklaminiai skydai, užrašai. Nebūtų buvusios tokios sumaišties, nebūtų patys politikai susimovę, užlipę ant grėblio. Šiuo atveju padaryta klaida, todėl vietoj išvedžiojimų, kad paslėpta reklama galima (kas yra raginimas grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas), reiktų klaidą pripažinti ir greičiau ją taisyti“, – teigė K. Petrauskis (http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4237372) .
TV3 klipo kūėjai gali pavydėti Prancūzijos absento šalininkams 1915 metais parodyto išradingumo: jų plakato kairėj viršuje iš debesų žiūri šveicarų "žiauriai" (referendume) nužudyta Žalioji absento deivė. Iš kitos pusės seimo nariai, inicijavę alkoholio reklamos suvaržymo pataisas gali atsidusti, nes istorija kartojasi: užrašai šiame plakate smerkia deputatus už bandymą žudyti Prancūzijos absento deivę. Panašūs plakatai buvo klijuojami prieš rinkimus.
Apibūdinimai labai griežti: „susimovę“, „užlipę ant grėblio“, „raginimas grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas“. Įdomu kokias direktyvas? Paprastai kai reikia pagrįsti ką nors tokio, ko nedaro Senoji Europa,l abai madinga aiškinti, kad neva tai ES direktyvos taip liepia.
Nors tie, kas kontroliuoja LRT, yra tos pat nuomonės , kaip ir A.Matulas: „Mūsų nuomone, varžybų rodymo perkelti nereikia, nes įstatymas riboja reklamą per televiziją – kai ji leidžiama sukurta specialiai ekranui, bet ne reklamą stenduose ar kitur“, – lrt.lt sakė radijo ir televizijos transliuotojų veiklą kontroliuojančios Radijo ir televizijos komisijos (RTK) administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius“ (http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4237372).
Iš kitos pusės ko čia labai stebėtis , juk ta pati LTV rytines laidas, kurias kartu su tėvais žiūri ir mažamečiai vaikai, pagardina degtinės reklama, gražiai įpakuota į delfinus: http://www.lrt.lt/tavokampas.php?strid=2909826&id=4220029 .
Ar padėtų nuo tokių dalykų abonentinis mokestis už visuomeninę televiziją ir radiją?

„Tėveli, du seimo nariai išprotėjo - jie uždraudė krepšinį“


Lietuva demokratinė ir parlamentinė, ar oligarchinė ir klaninė?
Dešinėje - labai stipraus akoholinio gėrimo absento (detaliau- šio straipsnio apačioje) reklaminis plakatas, ~1900 m., Prancūzija-Šveicarija.
TV3 gerokai pagadino Kalėdas. „Tėveli, du seimo nariai išprotėjo - jie uždraudė krepšinį“, - taip sureagavo mano 7 metų dukra Augustė, pamačiusi per TV transliuojamą klipą, kuriuo prie kryžiaus kalami du seimo nariai už bandymą apriboti nesulaikomai besiplečiančią alkoholio reklamą (http://krepsinis.net/news.php?news_id=75176 ).
Ji pirmoji pamatė šį klipą ir atėjusi traukė mane už rankovės eiti prie TV pažiūrėti į tuos du „išprotėjusius“. O jau kokio dramatizmo kupini klipą įgarsinusių tembrai ir intonacijos! Tiesiog Levitanai-2. Jurij Levitan - pagrindinis 1941 06 22- 1945 05 09 m. per SSRS radiją pranešinėjusio iš pradžių apie RA atsitraukimus, o po to jau perėjus į puolimą - apie laimėjimus diktorius. Garsėjo itin puikiu tokiems atvejams tembru, artistiškumu ir t.t., sklandė kalbos, kad Stalinas jo balso poveikį prilygino vienos karių divizijos stiprumui.
1910 m.plakatas, smerkiantis absento uždraudėjus (vaizduojami su sutana, mėlynas emaliuotas kryžius ant kaklo - judėjimo prieš absentą šalininkų ženklas, apačioje guli mirtinai nusmeigta Žalioji Fėja - absento simbolis).

Panašu, kad šio klipo ne tik garsinis, bet vaizdinis stiprumas turbūt didesnis, nei mūsų geriausių krepšininkų rinktinės.
Dukros, kuri krepšiniu visiškai nesidomi, bet labai domisi visų rūšių reklama per TV, reakcija rodo, kad klipo kūrėjai savo darbą išmano.
Žiniasklaidoje ir komentaruose pilna nuomonių, kad žmonės protingi ir atsirinks kas tiesa, kas melas.Manau, kad labai naivu taip manyti.
Tiek klipo kūrėjai, tiek transliuotojai, tiek visi pelno iš alkoholio gavėjai orientuojasi į dabartinius vaikus – būsimus alkoholio vartotojus.

O tai, kaip jie tai daro ir ką jie daro su tuo pačiu A.Matulu ir su kitais bandančiais kovoti su kvaišalais, kelia klausimą ar mes vis dar Europoje.

A.Matulas gali didžiuotis, nes 1915 metų plakate pavaizduotas Prancūzijos prezidentas R.Puankare, laikantis rankoje absento uždraudimo aktą. Videoklipų ir TV3 tuo metu nebuvo, todėl absento mėgėjai bent jau tokiu būdu protestavo prieš mėgiamo gėrimo uždraudimą: plakato apačioje ant gedulo juostų tuščiame plote buvo įrašoma besisolidarizuojančios su absento gėrimo šalininkais kavinės pavadinimas ir šis plakatas pakabinamas šalia įėjimo.
Todėl būtina kovoti. Kokiais būdais? Kad ir taip , kaip siūlo vienas iš jaunų jų konservatorių. Gavau jų nario Valiaus elektroninį laišką, kviečiantį palaikyti Antaną Matulą. Kadangi pasirašau po kiekvienu tokio raginimo žodžiu, tai visą jį Jums ir pateikiu.

„Sveiki!
Kviečiu visus palaikyti savo laiškais Seimo narį Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą. Būtent jis inicijavo įstatymą draudžiantį reklamuoti alkoholį nuo 6-23 val. Aludariai sukėlė didžiulę sumaištį dėl to, teigdami kad dabar mes nematysime krepšinio (atseit jie negalės sporto
finansuoti). Tai melas. Finansuoti sportą niekas niekam nedraudė, o reklamuotis galima po 23 val.
Nusiųskite palaikymo laišką šiam žmogui; daugelis laikraščių TV kanalų dabar spaudžia šį žmogų ir visą Sveikatos komitetą. O mums (visuomenei) reikalingi žmonės valdžioje, kurie galvoja ne tik apie savo pelną, bet ir apie augančios kartos sveikatą.
Štai Seimo nario Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą e-mailas:
antanas.matulas@lrs.lt
Pagarbiai,
Valius Šopa“

Savo palaikomąjį laišką A.Matului jau nusiunčiau ir kviečiu Jus padaryti tą patį.
Kodėl tik A.Matulą? Todėl, kad panašu, jog kita seimo narė jau pasidavė: „Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo leisti televizijų sporto varžybų transliacijų ir retransliacijų metu nuo 6 val. iki 23 val. rodyti tik natūralios fermentacijos, nestipresnių kaip 15 proc., alkoholinių gėrimų reklamą „(http://www.balsas.lt/naujiena/178283 ).

Palaikykime Antaną Matulą, nes kaip jam sunku, galite pabandyti įsivaizduoti, perskaitę kokiais metodais veikia alkoholio gamintojai prieš Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos prezidentą Aurelijų Verygą:
Straipsnis 2007 07 04 d. „Ką galima „nusipirkti“ Lietuvoje? (“...naudodamas kalėjimo žargoną [Seime] viešai išvadino mane „gaidžiu“....“) http://www.prevencija.lt/index.php/naujienos .



Daugiau nuorodų į įdomesnius straipsnius apie kvaišalų vartojimą Lietuvoje:

Aurelijus Veryga: Ar atsispirsime alkoholio gamintojų šantažui? http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/64150

Alkoholio gamintojai nori, kad lietuviai daugiau gertų http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=275

http://www.vartotojai.eu/lt/
Nacionalinė vartotojų konfederacija

http://www.blaivus.blogspot.com/
Aurelijaus Verygos blogas. A.V. - gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, KMU dėstytojas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Vysk.M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas.
Absentas (pranc. absinthe – pelynas) – stiprus, daug eterinių aliejų (1-20%) turintis alkoholinis gėrimas. Karčiojo pelyno trauktinė yra žalios spalvos, turi anyžių prieskonį, jai būdingas kartus skonis. Gėrimas labai stiprus (60-80%), nes tik tokia alkoholio koncentracija gali surišti didžiulį eterinių medžiagų kiekį. Absentas yra žalsvos spalvos, literatūroje prancūziškai kartais vadinamas La Fee Verte – „Žalioji Fėja“.
Dėl didelio eterinių aliejų kiekio, ypač tujono, absentui buvo priskiriamas svaiginantis ir haliucinogeninis poveikis. Šiuo metu manoma, kad absento poveikis nesiskiria nuo kitų to paties stiprumo alkoholinių gėrimų.
Sparčiai plisdamas visuomenėje, absentas žiniasklaidoje buvo siejamas su keletu žiaurių nusikaltimų, kurie esą buvo padaryti dėl absento įtakos. Vyno pramonei smukus dėl filokseros epidemijos ir didėjant stipriųjų gėrimų suvartojimui, į kovą kilo tiek blaivybės šalininkai, tiek ir vyndarių asociacijos – visos jos kartu XIX 9 ir 10 dešimtmečiais paskelbė absentą grėsme visuomenei. Absento kritikai teigė, kad šis gėrimas paverčia žmones išprotėjusiais nusikaltėliais, sukelia epilepsiją ir tuberkuliozę, ir kaltas dėl tūkstančių Prancūzijos žmonių mirčių "[1]. Dailininkai (Edgar Degas) ir rašytojai (Émile Zola) absento gėrėjus vaizdavo kaip nuo jo priklausomus ir degradavusius alkoholikus. Po Šveicarijoje 1905 m. įvykusios tragedijos, kai girtas, alkoholizmu sergantis Jean Lanfray išžudė savo šeimą (tarp gertų gėrimų buvo ir absentas), kaltė dėl šio įvykio buvo suversta absentui, ir 82000 Šveicarijos piliečių pasirašė peticiją, reikalaujančią absentą uždrausti. 1907 m. absento draudimas įrašytas į Šveicarijos konstituciją, šis draudimas išbrauktas 2000 metais (
http://lt.wikipedia.org/wiki/Absentas) .

2007-12-23

"...kol mūsų širdyse tvyro ramybė…“


„…Na, štai, ir vėl pasiekėme kalno viršūnę, ir po mumis plyti lygumos, miškai ir slėniai. Mes negalime čia pasilikti labai ilgam, nes tolumoje matosi aukštesnė viršūnė, kurią mes turime pasiekti iki saulėlydžio. Tačiau neturime palikti šios vietos, kol esame laimingi, neturime žengti nei vieno žingsnio pirmyn, kol mūsų širdyse tvyro ramybė…“
Kalilis Džibranas

Jaukaus ir šilto Jums Kūčių vakaro, šviesios Šv. Kalėdų šventės ir laimingų Naujųjų metų!

Naglis Puteikis

2007-12-22

Jaunojo politiko konkursas - galimybė naujos kartos lyderiams

Noriu pasidžiaugti, kad užbaigiame metus lopydami vieną labai iki šiol Tėvynės sąjungos Klaipėdoje apleistą politikos spragą:
Nuotraukoje: Jaunojo politiko konkurso Klaipėdoje laimėtojai: 1-os vietos laimėtoja Neringa Navickaitė (trečia iš dešinės), 2-os vietos laimėtojas Bronislavas Razgus (ketvirtas iš kairės).
video
Video reportažas: "Balticum-TV" žinios apie Jaunojo politiko konkursą Klaipėdoje.
Nuoroda į Google video (iš šio puslapio galima ir parsisiųsti šį failą (10 MB): http://video.google.com/videoplay?docid=455306111923997544

Nuoroda į Yuotube video:
http://www.youtube.com/watch?v=xmQZd0VedB0
Gruodžio 14 d. Klaipėdos mieste pirmą kartą įvyko Jaunojo politiko konkursas. Šis konkursas vyksta trimis etapais 11-oje Vakarų Lietuvos savivaldybių: Klaipėdos ir Palangos m., Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Rietavo, Skuodo, Mažeikių, Šilalės, Šilutės ir Telšių raj. Politika besidominčiam jaunimui, mokyklų lyderiams tai buvo puiki galimybė išbandyti savo jėgas. Planuojama, kad kitais metais toks konkursas vyks visoje Lietuvoje.
Tėvynės sąjungos Vakarų Lietuvos regiono vadybininkė, konkurso sumanytoja Agnė Bilotaitė sakė, kad šiuo konkursu norima paskatinti jaunimo domėjimąsi politika, šalies ir užsienio politiniu gyvenimu, jaunimo organizacijų veikla.
Organizatoriai mano, kad Jaunojo politiko konkursas paskatins jaunimą nebūti abejingu savo šalies, miesto ir bendruomenės ateičiai, tikisi, kad konkurse sužibės deimančiukai - gabūs, protingi, perspektyvūs jaunieji lyderiai, iš kurių išaugs nauja politikų karta, nes politikoje labai trūksta jaunų žmonių. Atsakydama į abejonę, kad konkursas galbūt yra Tėvynės sąjungos politinis renginys, A. Bilotaitė tikino, kad dalyvavimas konkurse bus jaunimo pilietinis žingsnis, atskleisiantis mokinių politologijos žinias, gebėjimą savarankiškai mąstyti, pristatyti savo mintis.
Klaipėdoje vykusiame konkurse dalyvavo po vieną moksleivį iš Klaipėdos m. gimnazijų ir vidurinių mokyklų.
Konkurso dalyvius vertino Seimo narys dr. Egidijus Vareikis, Klaipėdos universiteto politologijos katedros vedėjas dr. Saulius Šiliauskas, TS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis, KU politologų klubo, Klaipėdos Jaunųjų konservatorių lygos atstovai.
Konkurse mokiniams reikėjo atsakyti į politologų parengtų testų klausimus apie Lietuvos Respublikos Konstituciją, šalies vidaus ir užsienio politiką, Europos Sąjungą, NATO, viešąjį administravimą. Antroji užduotis - politinės problemos analizė, jaunojo politiko siūlomi jos sprendimo būdai. Čia dalyviai demonstravo ne tik savo žinias, išprusimą, analitinį mąstymą, bet ir iškalbą, idėjų originalumą.
Siekiant užtikrinti konkurso kokybę, sudarant užduotis buvo konsultuojamasi su Klaipėdos universiteto Politologijos katedros dėstytojais bei politologų klubu.
Komisijos narius nustebino moksleivių puikios žinios ir iškalba bei puiki orientacija šiandienos politikos aktualijose, gebėjimas analizuoti ir vertinti problemas, - pačius geriausius išrinkti iš tiesų buvo nelengva.
Pirmąją vietą laimėjo S.Dacho mokyklos vienuoliktokė (mokytoja Loreta Vaivadienė). Nuo jos nedaug atsiliko Vytauto Didžiojo gimnazistas Bronislavas Razgus (mokytojas Vaidas Pamparas), o trečioji vieta atiteko Vydūno mokyklos moksleiviui Mantui Drukteiniui (mokytoja Maja Petrovienė).
Visi pusfinalio dalyviai buvo apdovanoti konkurso organizatorių atminimo dovanomis. Konkurso pusfinalio laimėtoja kartu su mokytoja gruodžio 28 dieną vyks į finalinį konkurso turą Palangoje, kur varžysis 11 Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovų.
Kaip palaikymo komanda pakviesti vykti ir visi pusfinalio dalyviai.
Trys Vakarų Lietuvos jaunojo politiko konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai bus apdovanoti konkurso globėjo europarlamentaro Vytauto Landsbergio organizuojama kelione į Europos Parlamentą Strasbūre bei Briuselyje, kitų finalininkų laukia rėmėjų prizai.
Paklausti, kaip vertina idėją rengti tokį konkursą, mokytojai ir mokiniai buvo vienos nuomonės: jis naudingas, įdomus, padėsiantis jaunimui atsiskleisti ir rasti gyvenimo kelią.

Pasiūlymo merui atsistatydinti iš Teritorijų planavimo komiteto atgarsiai

VTEK paskelbė visą savo sprendimo dėl R.Taraškevičiaus ir jo valdomo UAB "Klaipėdos monolitas" tekstą: http://www.vtek.lt/sprendimai/wordfile.php?id=638 .

Atgarsiai žiniasklaidoje:

Klaipėdos konservatoriai kaltina uostamiesčio merą interesų painiojimu 2007-12-21 11:06 BNS
http://www.alfa.lt/straipsnis/162196
http://www.balsas.lt/naujiena/177666
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/71525

Konservatorai toliau kandžioja merą VE 2007 12 21
http://www.ve.lt/?data=2007-12-21&id=1198172155
Denisas NIKITENKA

Merą vijo iš komiteto K 2007 12 21
http://www.klaipeda.daily.lt/dialog.print.php?id=1198180018
Vigantas Danilavičius

2007-12-21

Geriečiai - indėnai ir sovietų kareiviai. Blogiečiai - baltieji ir fricai

Iš kur kilę barbarai ir vandalai

Alternatyviniai paveldininkai siuntinėja raginimus pasirašyti po peticija, ginančią Vilniaus Šeškinės ozą nuo nenumaldomai artėjančių statybų: http://www.peticija.lt/visos/169/ .

Iš Vikipedijos: “Ozas – ilga (iki 30-40 km), siaura (nuo kelių metrų iki 2-3 km) kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidaro iš nuogulų, kurios klostosi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose.“

Iš peticijos: „Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias.“

Tą peticiją dėl AKUMULIACINIO RELJEFO ELEMENTO (koks puikus terminas) - ozo išsaugojimo pasirašiau. 570 numeriu. Ir dar su prierašu: „Senai laikas užversti galutinai apkurstančią ir apankančią valdžią žadinančiomis peticijomis, nes rinkimai artėja ir kad ir kaip jie vaizduotų , kad negirdi, iš tikrųjų jie iš baimės dreba ir tirta“.

Nors dabar gyvenu Klaipėdoje, šiaip esu gimęs ir augęs Vilniuje, Žvėryne, o tai visai šalia, tai kažkaip nostalgija grybštelėjo dėl ozo, į kurį vidurinės mokyklos laikais rengdavo ekskursijas, ir šiaip dėl Vilniaus bei Klaipėdos niokojimo.

Mano gimtasis Vilniaus Žvėrynas, kuris yra šalia to ozo – ar ne seniausia istorinė Vilniaus vietovė po senamiesčio? Kažkada buvo Didžiųjų kunigaikščių medžioklės plotai (aptverti), Barboros Radvilaitės rezidencija.

Dabar labai simboliška:
- ten, kur buvo Radvilų rūmai – dabar Rusijos ambasada,
- ten kur buvo rūmų lapių ferma (ten gimiau) – Kinijos rezidencija,
- o ten kur buvo senovinio parko prieigos – sovietiniais laikais Ministrų tarybos nomenklatūra pasistatė ištaigingus namus (7 kambarių). Į patį buvusį parką lįsti neišdrįso. Užtat dabar ta pati nomenklatūra, tik kitu -‚upgreidintu‘ pavadinimu – tvarios ir subalansuotos plėtros apologetai išdrįso: namai stovi ten, kur mano vaikystėje buvo išlikę senovinių rūšių kėniai ir kiti man nežinomų rūšių egzotiški spygliuočiai. Jų, aišku, nebeliko.

Taip pat kaip kad ruošiamasi pasielgti su dar išlikusio ozo fragmentais.

Ant to ozo vaikystėje žaisdavome pasiskirstę į geriečius (indėnus arba sovietų kareivius) ir blogiečius (baltuosius arba fricus-fašistus).
Iš kur atkeliavo į vaikiškus žaidimus būtent toks skirstymasis į geriečius ir blogiečius? Gal iš Lizelotės Velskopf-Henrich (jei atmintis nešlubuoja dėl rašytojos pavardės) romanų "Drąsiųjų kelių" serijoje (indėnai Haris ir Topas-Matotaupa, dakotų vadas), sovietinių kinofilmų (rašosi kaip vienas žodis) "17 pavasario akimirkų", "Tadas Blinda", "Idiot vojna narodnaja"- čia iš filmo dainos, pavadinimo neatsimenu - kažkoks ilgas serialas apie Didįjį Tėvynės karą (tada taip vadinos 2 PK) ir tik truputį "Herkus Mantas".

Fotonuotraukoje MES:
tuo metu l.populiarus tuomet jugoslavas (dabar - serbas, beje vis dar 3 kart per savaitę vaidina Vinetu kažkokiam Vokietijos teatralizuotam realybės šiuo rezervate) aktorius Gojko Mitičius filme apie apačų vadą Vinetų.

Dabar kaip ir tada „žaidžiame“, tik pasekmės rimtesnės: mes, vietiniai, kuriems gaila niokoti tiek gimtinę, tiek tą vietą, kurion atsikeliame gyventi. Mes – kaip vaikystės žaidimų indėnai. Mes ginamės ir giname.

O jie – blogiečiai, ateiviai, imigrantai be kultūrinės savimonės, viską griaunantys, ar namie, ar svetur. Jie kaip mūsų vaikystės Matotaupos baltieji, fricai iš sovietinių filmų. Jie svetimi, ateina, puola, griauna ir niokoja.

O šioje foto - JIE: fricai važiuoja griauti, o po to betonuos kažką neva tai praturtinančiai (ką?) naujo ir pritrenkiančio.

P.S.: pažiūrėjau paveldo „veikėjų“ ir išbalansuotos plėtros tvarių apologetų, aptarnaujančiųjų politikų bei eikų, monolitų, inredų (pastaroji specializuojasi statybiniais eksperimentais - ant bažnyčių pamatų ir buvusių kapinių stato daugiabučius) ir pan. biografijas. Jų gimtinės ir vaikystės vietos: Kupiškis, Marijampolė, Rokiškis, Širvintos, Mažeikiai, Raseiniai ir Vilkaviškis.
Ir dar kas krito į akis: visi ne valdininkai sovietiniais laikais pradėjo savo karjeras statybose darbų vykdytojais. VISI.

Tai štai kokie „baltieji“ „modernizuoja“ senąjį ir „formuoja“ naująjį Vilniaus ir Klaipėdos „veidus“.

Dėl "Klaipėdos monolito" pasiūlėme merui pereiti į kitą tarybos komitetą

Nuotraukoje: 2007 m.: šalia Taikos prospekto ir Agluonos gatvės sankryžos statomas 16 aukštų pastatas "Neapolis" bus pirmasis A klasės biurų centras, jo konstrukcinę dalį stato bendrovė "Klaipėdos monolitas".

Iš mūsų frakcijos pareiškimo, perskaityto šįryt miesto tarybos posėdžio pradžioje:

TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA PRAŠO KLAIPĖDOS M. MERO PASITRAUKTI IŠ TERITORIJŲ PLANAVIMO KOMITETO

...VTEK praeitą savaitę paskelbė visą savo sprendimo [dėl R.Taraškevičiaus ir "UAB "Klaipėdos monolito"] tekstą savo internetinėje svetainėje: http://www.vtek.lt/sprendimai/wordfile.php?id=638.
Jame VTEK atkreipia dėmesį, kad meras R.Taraškevičius Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažeidė ne tik tarybos posėdžio metu, bet ir dalyvaudamas savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose, kai juose buvo svarstomas minėto detalaus plano projektas.

UAB „Klaipėdos monolitas“ aktyviai dalyvauja statybos darbų konkursuose, vykstančiuose Klaipėdos mieste, todėl verslininkams gali kilti pagrįstos baimės, kad neužsisakius minėtos bendrovės teikiamų paslaugų, miesto savivaldybėje gali pradėti strigti jų rengiami plėtros projektai.

Atsižvelgdama į VTEK spendimą, bei į tai, kad Klaipėdai, kuri kuria atviro, demokratiško ir vakarietiško miesto įvaizdį, tokia situacija nedaro garbės, Tėvynės sąjungos frakcija Klaipėdos miesto taryboje šiandien vykusiame miesto tarybos posėdyje paprašė miesto mero R.Taraškevičiaus pasitraukti iš Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto narių.

2007-12-19

Kaip politikai vykdo savo programas?


TS Klaipėdos skyriaus 2007 m. rinkimų bei „Permainų koalicijos“ programos

Ar gali vienas žmogus keisti aplinką į gerąją pusę? Manau, kad ir vienas tai gali, bet stipriau tai galima daryti kartu su bendraminčiais ir bendražygiais.
Siūlau užmesti akį į keletą galimybių tai daryti.
Partijos – vienas iš būdų tai daryti.
Aišku, su sąlyga, kad jos parengia ir kas svarbiausia vykdo normalias programas.
Kai kurie politikai kaltina rinkėjus, kad jie neišprusę, ne taip pasirenka, ne už tas partijas balsuoja. Bet gal reikia pradėti nuo savęs ir nuo paprasčiausių ataskaitų, ką žadėjome rinkėjams, ką padarėme.

Skaitytojų teismui „atiduodu“ Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus rinkimų į savivaldybes 2007 m. programą:

Tėvynės sąjungos Klaipėdos m. skyriaus rinkimų programa 2007 m. savivaldos rinkimuose

http://www.tsklaipeda.lt/?lt=1167316186

TVIRTA KOMANDA: jaunimui, šeimai ir miestui!

Tardamiesi su miestiečiais, dirbdami vieningoje komandoje, siekiame maksimalaus Jūsų pasitikėjimo.

1. Gyvenimo kokybė - mažesni mokesčiai, patogus būstas, tvarka mieste:

1.1. Įvesime vieningą atsiskaitymo knygutę
1.2. Vykdysime komunalinių paslaugų tiekėjų kontrolę;
1.3. Neleisime įvesti abonento mokesčio už vandenį ir šildymą;
1.4. Garantuosime mažiausią šilumos kainą Lietuvoje;
1.5. Įkursime pagalbos fondą namų avarinės būklės likvidavimui;
1.6. Padvigubinsime lėšas naujų knygų, periodikos ir kitų spaudinių įsigijimui savivaldybės bibliotekoms;
1.7. Padvigubinsime automobilių stovėjimo aikštelių skaičių miegamuosiuose rajonuose.
1.8. Uždrausime lombardams dirbti naktį.

2. Šeimos miestas, kuriame būtų rūpinamasi vaikų sveikata, saugumu ir gerove:

2.1. Visuose darbuose vadovausimės krikščioniška morale ir tradicine šeimos samprata;

2.2. Saugi mokykla:
2.2.1. apsaugosime vaikus nuo nusikaltimų mokykloje ir pakeliui į ją;
2.2.2. priversime vaikus lankyti mokyklą;
2.2.3. aptversime mokyklų teritorijas ir įvesime stebėjimo kameras;

2.3. Sveika mokykla:
2.3.1. organizuosime metinę sveikatos apžiūrą mokyklose;
2.3.2. pakeisime senus suolus į naujus ir patogius;

2.4. Remsime studentų siekį studijuoti ir gyventi studentų miestelyje;

2.5. Sutvarkysime parkus ir pritaikysime žmonių lankymui:
2.5.1. Danės krantines;
2.5.2. Skulptūrų parką;
2.5.3. Ąžuolyną;
2.5.4. Trinyčių;
2.5.5. Šeimos parką;
2.5.6. Baltijos.
2.5.7. Įsteigsime naują parką buvusiame Žvejybos uosto rajone.

2.6. Įrengsime šimtą vienetų vaikų žaidimų aikštelių;

2.7. Įkursime fondą jaunimo projektams remti.

2.8. Atnaujinsime miesto stadionus irsporto aikštynus, jais galės naudotis kiekvienas klaipėdietis.


3. Rūpestinga valdžia, kuri išklausytų kiekvieną žmogų ir spręstų kasdienines problemas:


3.1. Spręsime kasdienes miestiečių problemas;
3.2. Įvesime nemokamą telefono liniją miestiečių nusiskundimams;
3.3. Įvesime kiekvieno savivaldybės tarnautojo asmeninę atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą;
3.4. Švarą, tvarką mieste kontroliuos mobili miesto priežiūros komanda;
3.5. Mažindami nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, grąžinsime verslą senamiesčiui. Įvesime privalomus reikalavimus pastatų išvaizdai ir būklei;
3.6. Įtrauksime pagyvenusius žmones į aktyvų visuomenės gyvenimą ir rūpinsimės jų laisvalaikiu.
3.7. Rūpinsimės dantų protezavimu, kad sumažintume laukiančiųjų eiles.


*****

Taip pat vertėtų atsiskaityti rinkėjams ir už

„Permainų koalicijos“ programą:
http://www.klaipedosliberalai.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO,
TĖVYNĖS SĄJUNGOS,
LIBERALŲ DEMOKRATŲ,
LIETUVOS RUSŲ SĄJUNGOS
partijų nariai, išrinkti į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą,

susitaria

SIEKTI PERMAINŲ KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS DARBE IR VISAME MIESTE

Mus vienija šios, prieš rinkimus į miesto savivaldybės Tarybą paskelbtos, programinės nuostatos:

1. Savivaldybės darbo viešumas, atviras dialogas su visais, visuotinės gyventojų apklausos svarbiausiais klausimais, savalaikiai sprendimai, kokybiška jų įgyvendinimo kontrolė, nepakantumas korupcijai.
2. Nuolatinis dialogas, konsultacijos su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomeninių tarybų prie Savivaldybės plėtra.
3. Griežta savivaldybės įmonių, kitų institucijų, rangovinių įmonių kontrolė, siekiant viešųjų paslaugų kokybės, tvarkos mieste. Netarnauti atskiroms interesų grupėms, o tarnauti žmogui,- visiems vienodai teisingai.
4. Jautrus požiūris į švietimo sistemos reformą, atsižvelgiant į pagrįstus švietimo įstaigų bendruomenių, tautinių bendrijų lūkesčius. .
5. Pedagogų, medikų, socialinių darbuotojų išlaisvinimas nuo bereikalingo popierizmo ir biurokratizmo, Socialinių paslaugų prieinamumo plėtra.
6. Kokybiškiausios ir realiomis sąnaudomis pagrįstos mažiausių kainų komunalinės paslaugos. Atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka, atitinkanti klaipėdiečių lūkesčius – vieninga atsiskaitymo tvarka (knygelė).
7. Gyvenamosios aplinkos kokybė,- sparti socialinio būsto plėtra, automobilių parkavimo sistemos įdiegimas, daugiabučių namų kiemų racionalus suplanavimas ir kokybiškas tvarkymas. Ypatingas dėmesys ir viešumas – teritorijų planavimo, gatvių rekonstrukcijos projektams, senamiesčio, daugiabučių namų atnaujinimui.
8. Glaudus bendradarbiavimas su Pramonininkų asociacija, Prekybos, pramonės ir amatų Rūmais bei kitomis verslo struktūromis siekiant Klaipėdos ekonominio potencialo maksimalaus išnaudojimo, kuriant naujas darbo vietas ir siekiant ne tik sumažinti emigraciją, bet grąžinant iš miesto išvykusius žmones.
9. PRIEŠ – uosto, kitų industrinių teritorijų plėtrą gyvenamosios aplinkos kokybės sąskaita. Prieš – giliavandenio uosto įrengimą jūroje ties Melnrage.
10. UŽ – pramonės, karinių objektų išsikėlimą iš miesto centro, pajūrio, Kuršių marių ir Danės pakrančių atlaisvinimą žmonėms gyventi ir pramogauti, pajūrio ir kitų rekreacinių zonų infrastruktūros plėtrą.
11. Siekti realios savivaldos: didžioji dalis sprendimų, reikalingų žmonėms, turi būti priimama mieste, o ne šalies sostinėje. Klaipėdos biudžetas turi būti adekvatus miesto žmonių ir įmonių indėliui į nacionalinį biudžetą.
12. Vykdyti tik tas valstybės deleguotas ir priskirtąsias funkcijas, kurios yra padengtos finansiniais resursais.
13. Harmoninga nacionalinių kalbų, kultūrų ir papročių raida – neatsiejamas demokratijos, Klaipėdos bendruomenės bruožas.
14. Tikslas – darni, subalansuota miesto plėtra, saugus gyventi miestas, patrauklus verslui, įdomus turistui.

Susitariančios šalys pažymi, kad ir kitos, prieš rinkimus jų paskelbtos programinės nuostatos yra vertingos; šalys netrukdys, o padės viena kitai šias nuostatas įgyvendinti.

Susitariančios šalys kviečia kitas, klaipėdiečių pasitikėjimą pelniusias politines partijas, prisijungti prie šio susitarimo.

1. Eugenijus Gentvilas
2. Vytautas Grubliauskas
3. Artūras Šulcas
4. Alina Velykienė
5. Gintautas Antanas Murauskas
6. Marius Usonis
7. Naglis Puteikis
8. Pranciškus Vytautas Mickus
9. Kęstutis Gabšys
10. Eugenija Odebrecht
11. Valerijonas Bernotas
12. Benas Šimkus
13. Egidijus Sabataitis
14. Lilija Skovronskienė
15. Viačeslav Titov
16. Jurij Šeršniov.

Tėvynės sąjunga atnaujino internetinį puslapį

Siūlau žvilgtelėti į atnaujintą Tėvynės sąjungos tinklapį http://www.tsajunga.lt/. Jis pasidarė ne tik šviesesnis, modernesnis ar greičiau atsidarantis. Jame rengėjai žada pateikti ne tik tekstinę ir foto medžiagą, bet ir garsinius bei video įrašus.

Galite užmesti akį taip pat ir į "Naujos darbotvarkės Lietuvai" tinklalapį http://www.naujadarbotvarke.lt/.
Jo rengėjai mums žada, kad šis „tinklalapis bus vieta – darbo stalas konkretiems politikams kartu su piliečiais ir pilietinėmis organizacijomis, turinčiomis idėjų ir pasiūlymų, formuoti tą naująją darbotvarkę. Yra sukurti moduliai, kad piliečiai galėtų teikti pasiūlymus darbo grupėms. Politikai ir darbo grupės dokumentus galės kurti nuotoliniu būdu. Tai bus vieta, kur gims naujos idėjos".

2007-12-18

Aistros politinėse jungtuvėse – siūlyta iš varžytinių parduoti krikdemų partijos vėliavą


Lietuvos krikščionių demokratų partija kurs jungtinę partiją su Tėvynės sąjunga

Jungiamės su Lietuvos krikščionių demokratų partija. Savo konferencijoje praeitą šeštadienį už tai balsavo truputį daugiau nei 2/3 konferencijos dalyvių.

Ką tik į TS įsiliejo Tautininkų sąjunga (2007 11 24 Lietuvių tautininkų sąjunga nutarė prisijungti prie Tėvynės sąjungos - http://www.lts.lt/).
O dabar, atrodo, jau pavasarį jau turėsime jungtinę partiją – TS/KD.
Džiaugiuosi.

Tikiuosi, kad jungtinis Klaipėdos TS skyrius „praturtės“ energingais, gabiais, veikliais žmonėmis iš šių partijų.
Vienybėje – stiprybė.

LKD www svetainės informacija:
...Šiandien buvo pristatyti LKD derybinės grupės su TS parengti ir LKD Valdybos aprobuoti dokumentai. Pagal juos Tėvynės sąjunga ir Lietuvos Krikščionys Demokratai galės savo veiklą tęsti jungtinėje partijoje Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Krikščionys Demokratai. Ši partija bus juridinė šių dviejų susivienijusių partijų veiklos paveldėtoja ir tęsėja. Partija vadovausis programa, kurios pagrindą sudaro krikščioniškųjų vertybių siekis ir morali, socialiai orientuota politika. Jungtinėje partijoje Lietuvos Krikščionys Demokratai išsaugo savo tapatybę, turėdami joje savo Lietuvos Krikščionių Demokratų bendriją.
Detaliau straipsnyje „LKD kurs jungtinę partiją su Tėvynės sąjunga“ (http://www.lkdp.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=453&Itemid=1 ).

TS pirmininkas A. Kubilius:

Gruodžio 15 d. Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) pritarė susijungimui su Tėvynės sąjunga (TS). LKD konferencijos sprendimas, priimtas dviem trečdaliais balsų, pasak TS pirmininko A. Kubiliaus, yra istorinės svarbos sprendimas.
“Nors iki juridinių TS ir LKD susijungimo sprendimų dar prabėgs keli mėnesiai, tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje gimsta vieninga ir stipri centro dešinė. Europoje tokią centro dešinę vienija Europos liaudies partija. Pavyzdžiu galime laikyti Vokietijos krikščionis demokratus, kurie savo programoje įvardija savo kilmę: Vokietijos konservatyviąją, krikščioniškąją ir liberaliąją politinę mintį. Mes einame labai panašiu keliu”,- šiandien spaudos konferencijoje kalbėjo TS pirmininkas A. Kubilius.
Lapkričio 24 d. Tėvynės sąjunga Suvažiavime jau yra pritarusi susijungimui su Lietuvos krikščionimis demokratais, tačiau teisinis sprendimas turės būti priimtas kitame suvažiavime, o galiausiai viską vainikuos "sąjunginio" suvažiavimo sprendimas.
Detaliau straipsnyje "Gimsta vieninga ir stipri centro dešinė" (http://www.tsajunga.lt/LT/News/View/132.html).

Apžvalgininko Andriaus Navicko nuomonė:

... Diskusijoje dėl to, kokį kelią turėtų rinktis LKD, kalbėtojai rungėsi išmone ir metaforomis. Siūlyta ir neužkonservuoti gyvos krikščionybės ir, jei bus pritarta jungimuisi, giedoti “Amžiną atilsį”, iš varžytinių parduoti partijos vėliavą...Prieš balsavimą LKD pirmininkas Valentinas Stundys akivaizdžiai jaudinosi. Aštrios diskusijos ir įkaitusios emocijos salėje leido spėti, kad sprendimas (teigiamas ar neigiamas) bus priimtas labai nedidele persvara. V. Stundys dar kartą paragino visus balsuoti, gerai pasvarsčius abi alternatyvas ir labai atsakingai. Konferencijos dalyviai absoliučia balsų dauguma atmetė vieno konferencijos delegato siūlymą balsuoti slaptai. “Balsuosime atvirai, žiūrėdami vienas kitam į akis”, - sakė V. Stundys.
Paskelbus balsavimą, į viršų pakilo daugybė rankų su oranžiniais mandatais ir tapo aišku, jog trapios persvaros nuojauta buvo apgaulinga. Už LKD ir TS susijungimą balsavo 201 delegatas, prieš – 81, susilaikė – 4. Kitaip sakant, istorinis sprendimas buvo priimtas net didesne nei 2/3 balsų dauguma.
Detaliau straipsnyje „Andrius Navickas: Krikščionys demokratai politinių permainų sieks kartu su Tėvynės sąjunga“ (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/71301).

Fotografijoje: prieškario Lietuvos
krikdemu rinkiminis plakatas.

Mantas Adomėnas (TS) - "UŽ":

... Krikščionys demokratai turi talentingų politikų, kuriuos sulaikydavo pačios partijos silpnumas. Partijos nepatekimas į Seimą atėmė iš jų galimybę rimtai atsiskleisti ir tas vertybes išdėstyti nacionaliniu lygiu. Tai, kad krikščionys demokratai per pastaruosius porą rinkimų išliko tik savivaldos lygiu, nereiškia, kad ten nėra nacionalinio lygio figūrų. Aš manau, kad Tėvynės sąjungos gretos vertingai pasipildys naujais kompetentingais politikais ir užpildys silpnas mūsų pačių vietas. Krikščionys demokratai yra taip išvystę kai kurias sritis, kad mums dar reikėtų pasimokyti, pvz., susisiekimo, savivaldos, socialinėje srityse. Sujungę savo jėgas labai praturtėsime kad ir toje pačioje energetikos srityje.
Dar vienas dalykas – susijungimas būtų naudingas TS vidaus klimatui. Tiek būdamas partijos prezidiume, tiek kituose partijos organuose matau mūsų sprendimų perdėtą politinį pragmatizmą, kartais netgi politinį cinizmą. Krikščionių demokratų buvimas įvestų atmosferos korekciją. Mes patys imtume labiau galvoti apie sprendimų moralumą, moralines sprendimų pasekmes. Todėl manau, kad pačios partijos viduje galima tikėtis moralinio klimato pagerėjimo. Įsivaizduokite, kas būna, kai į šeimos vakarienę ateina svečias: ogi šeimos nariai pasitempia, pradeda mandagiau elgtis. Manau, kad Tėvynės sąjungai krikščionių demokratų atėjimas padarys tą patį poveikį.
Idėjų konkurencija
Kai kas mano, kad prasidės konkurencija, tam tikra priešprieša viduje. Bet konkurencija partijose jau dabar egzistuoja. Jau dabar, artėjant rinkimams, konkurencija pasireiškia labai aiškiai, dėl vietų pradedama kovoti kartais labai neskrupulingais metodais. Jeigu ta konkurencija atsirastų idėjų lygyje, manau, kad laimėtų visa partija. Būtų siūlomos alternatyvos. Dabartinė sutartis tarp partijų perkeltų konkurenciją iš kovos dėl vietų į kovą dėl idėjų. Bet nemanau, kad krikščionys demokratai perims mūsų idėjas ar mes tapsime krikščionims demokratais, bet bendroje diskusijoje išgryninsime abiejų pozicijas. Ir ta galutinė pozicija bus, be abejo, vertesnė už kiekvieno atskirą. Manau, kad konkurencija čia būtų tik naudinga.
Detaliau straipsnyje „Mantas Adomėnas: Santarvė yra tai, ko Lietuvai dabar labiausiai reikia“ (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70972).

Ignas Vėgelė (LKDP) - "PRIEŠ":
“Ši konferencija buvo – didžiulis farsas. Farsas panaikinti LKD, - mūsų žurnalui teigė buvęs partijos valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, pripažįstamas kaip alternatyvios nuomonės, arba, kitaip tariant, opozicijos jungimuisi su konservatoriais lyderis. - Buvo teigiama, kad sprendimai buvo priimti dviem trečdaliais delegatų balsų. To nebuvo, nes neteisėtai konferencijoje dalyvavo 28 žmonės”.
Detaliau straipsnyje „Partija “Lietuvos krikščionys demokratai” neteisėtai palaidota” (http://www.tevynesbalsas.lt/b2.html ).

2007-12-17

Majoras Monolitas ir „Solidarnošč“

Taikinamoji "Vakarų ekspreso" misija Advento metu.

2007 12 13 dieną "Vakarų ekspresas" išspausdino taikinamąjį straipsnį - dialogą - diskusiją tarp Klaipėdos pozicijos ir opozicijos miesto taryboje.
Lygiai prieš 26 metus Lenkijoje įvyko karinis perversmas.
Kas bendro tarp šių įvykių?

Fotografijoje: 1981 12 13 d. Generolas Voicechas Jaruzelskis per TV praneša apie įvedamą karinę padėtį
1980-aisiais Gdansko laivų statykloje Lenkijoje susikūrė profesinių sąjungų užuomazga, peraugusi į profesinių sąjungų susivienijimą "Solidarnošč". Šis judėjimas, kaip manoma, kartu su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir buvo pagrindiniai akmenėliai, ant kurių „blogai užmynusi“ skilo SSRS milžino molinė koja. Šie akmenėliai turi "prisiimti kaltę" dėl Berlyno sienos griuvimo, sovietų bloko žlugimo Rytų Europoje, Sovietų Sąjungos iširimo.
Iš tų mokyklinių laikų (buvau moksleivis) įstrigo keletas epizodų: 1980 m. vasarą dirbant Ukmergės rajone archeologiniuose kasinėjimuose vieną savaitę kasdien į Lenkijos pusę pakankamai žemai praskrisdavo dešimtys didžiulių karinių SSRS lėktuvų. Tai buvo niekada iki tol nematytas reginys. Tada apėmė nuojauta, kad kažkas bus blogai su tuo „Solidarumu“ – jau buvau perskaitęs vieno klasioko kažkokiu būdų iš spec.fondų gautą brošiūrą rusų kalba apie 1956 metų sukilimą Vengrijoje ir jo numalšinimą, o "Literatūra ir menas" jau buvo kad ir labai smerkančiai, bet aprašęs "solidarumo" judėjimą Lenkijoje. Brošiūrą išleido Vengrijos sovietinė valdžia ir skirta ji buvo sukilėlių kritikai, bet joje buvo tokių iškalbingų nuotraukų ir faktų, kad SSRS pareigūnai ją izoliavo į specfondus.
Virš galvos kasdien ūžiantys lėktuvai skrisdavo tik vidurdienį. Pagal jų dydį, kaip dabar suprantu, jie buvo greičiausiai krovininiai ir net jei skraidino tik orą, o ne kareivius ar karinius krovinius, spėju, kad tokiu būdu buvo daromas akivaizdus spaudimas Lenkijos valdžiai, kad ji griebtųsi ko nors prie kasdien stiprėjančią opoziciją.
Ir sovietinė Lenkijos valdžia šią užuominą suprato: tą dieną, kai generolas Jaruzelskis įvedė karinę padėtį Lenkijoje kaip tik Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje, kurioje aš mokiausi, vyko chemijos olimpiada. Jau išsprendę uždavinius ir laukdami kol mokytojai ar komisija nustatys mokyklos etapo nugalėtojus, chemijos klasėje įsijungę radiją ieškojome linksmojo Varšuvos radijo ant „ilgųjų bangų“. Linksmasis , nes transliuodavo užsienio estradines melodijas. Niekaip nesisekė jo surasti, nes toje vietoje, kur jis paprastai transliuodavo, grojo kažkokias klasikines liūdnas melodijas. Iš tėvų pasakojimų žinojome, kad tai reiškė tik vieną - arba kažkas mirė, arba kitokiu būdu keičiasi valdžia.
Lenkijoje niekas nemirė, nebent socializmas ir SSRS valdžia. Bet tai įvyko vėliau, o tuomet , generolas Jaruzelskis įvedė karinę padėtį Lenkijoje ir suėmė „Solidarumo“ ir kitus opozicinius veikėjus.
Prasidėjo represijos, demonstracijos. Kažkuriuo metu berods „Trybuna liudu“ ar kitas to meto sovietinės Lenkijos laikraštis apsiėme taikyti valdžią ir „Solidarumą“ sukviesdami jų atstovus prie bendro stalo.

Šiuos įvykius prisiminiau, nes "Vakarų ekspresas", kaip jie patys formuluoja, Advento proga ėmėsi misijos: pakvietė prie apskrito stalo skirtingose barikadų pusėse esančius Tarybos narius ir bandė išsiaiškinti, ar nebūtų įmanoma gyventi draugiškai bei bendrai dirbti Klaipėdai:
Denisas NIKITENKA "Klaipėdos politikams reikia arbitro" (2007 m. gruodžio 13 d.):
http://www.ve.lt/?data=2007-12-13&id=1197479484 :
Dabartinės Klaipėdos valdžios laivas dar niekada nebuvo taip siūbuojamas - vienas po kito seka oponentų skundai, liejasi arši kritika. Todėl Advento metu "Vakarų ekspresas" ėmėsi misijos: pakvietė prie apskrito stalo skirtingose barikadų pusėse esančius Tarybos narius ir bandė išsiaiškinti, ar nebūtų įmanoma gyventi draugiškai bei bendrai dirbti Klaipėdai.
Labiausiai norėjosi prie vieno stalo neformalioje aplinkoje susodinti miesto merą Rimantą Taraškevičių ir kone aršiausią jo oponentą Naglį Puteikį. Net ir po ilgų įkalbinėjimų miesto vadovas niekaip nesutiko akis į akį pasikalbėti apie nesutarimus, nors N. Puteikis ir pritarė šiai idėjai.
Šį kartą pakviesti "Vakarų ekspreso" redakcijoje padiskutuoti keturi Tarybos nariai: valdantiesiems priklausantys liberaldemokratas, vicemeras Benas Šimkus (B. Š.), Tarybos sekretorius, liberalcentristas Vidmantas Plečkaitis (V. P.) bei opozicijoje esantys konservatorius N. Puteikis (N. P.) ir liberalas Artūras Šulcas (A. Š.).
Visi mielai sutiko dalyvauti diskusijoje, tačiau juoda katė perbėgo vos tik į redakciją įžengus A. Šulcui: politikas demonstratyviai rankos nepaspaudė ją ištiesusiam B. Šimkui. Kodėl - skaitykite gyvoje diskusijoje.

Kad pakvietė – puiku, kad pašnekėjome – taip pat.

Į galvą braunasi analogija: UAB „Klaipėdos monolitas“ ir generolas Jaruzelskis.

Pastarasis, matydamas kasdien vis daugiau SSRS karinių lėktuvų virš galvos, imasi daryti perversmą, nes bijo, kad anksčiau ar vėliau teis rusai ir jį kartu su visais „solidarumais“ nuvers.
Beje, likimo ironija: generolo Wojcecho Jaruzelskio senelis, smulkus šlėkta, už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas į Sibirą, o generolo tėvas Vladyslavas Miečyslavas Jaruzelskis pasižymėjo 1920 metų kovose su bolševikais. Jis su šeima 1939 m. pabėgo nuo vokiečių į Lietuvą, kurioje 1940 m. buvo sovietų suimtas ir 1942 m. mirė kalėjime ar tremtyje prie Mongolijos sienos.

Taip ir Majoras Monolitas – matydamas artėjančius rinkimus į Seimą ir jausdamas, kad jie nieko gero jo armijai ir valdžiai nepranašauja, greičiau atvirkščiai, imasi perversmo Lietuvos teisėje bei savivaldybių politikų moralėje: nebesislėpdamas po genrangovais, nebesislapstydamas už uosto įmonių tvorų, drąsiai ir ryžtingai imasi statybų miesto centre ir senamiestyje. Drąsiai imasi ne tik statybų.
Kita likimo ironija: karinio perversmo Lenkijoje metu buvo įvesta labai griežta cenzūra, sustabdyta visų laikraščių ir žurnalų leidyba. Išėjo tik du laikraščiai – partijos oficiozas „Tribuna Ludu“ ir „Zolnierz Wolnosci“.
Fotografijoje: JAV kariuomenės majoras - atstovas spaudai pasakoja moksleiviams apie viešuosius ryšius ir jų įtaką JAV ekonomikai.
Iš pavydo turėtų nusprogti visi iki tol save drąsiais laikę tie majorai-verslininkai kitose savivaldybėse, kurie biznius per savo pirmininkaujamų tarybų ir komitetų posėdžius „prasukinėjo“ uošvių ir žentų vardais.

Ką gi, ar majorams pasiteisina toks drąsumas, parodys laikas .
Iki kito susitikimo redakcijoje?

2007-12-14

Skaitmeninio diktofono įnašas į demokratijos vystymą Klaipėdoje

Jei piliečiai nežino, kaip elgiasi jų valdžia, tai ta valdžia tampa nekontroliuojama. Žinių šaltinis apie valdžią – spauda, radijas, TV. Svarbiausias ir teoriškai matomiausias miesto valdžios darbas, pareigos – diskusijos ir balsavimas miesto tarybos posėdžiuose, kurie vyksta paprastai kas savaitę.
Bet žurnalistai nebūna nuo 9.00 iki 17.00 miesto tarybos posėdžių salėje, todėl paprastam piliečiui nėra lengva sužinoti, kaip elgiasi jo išrinktieji.
Kai kurios savivaldybių tarybos, kurio mano , kad esame Europoje, leidžia savo piliečiams netrukdomai gauti garso ir vaizdo (jei tokie daromi) įrašus iš tarybos posėdžių.
Šia prasme Klaipėdos m. savivaldybės valdantieji atstovauja gūdžius viduramžius.
Jie tokių įrašų neduoda net tarybos nariams: mano kolega Kęstutis Gabšys baigia praeiti visus kryžiaus kelius, bandydamas gauti vieno tarybos posėdžio įrašus, bet tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis budriai saugo valdančiųjų paslaptis ir neduoda. Suprantame, kad norintis kandidatuoti į Seimą žmogus to nedarytų, nebent viršininkas labai draudžia. Argumentus, pasak Kęstučio, tarybos sekretorius pateikia stulbinančiai paprastus – įrašų davimo nenumato tarybos statutas. Čia kaip „Klaipėdos energija“: nors įstatymas draudžia slėpti informaciją apie įmonės veiklą (šiuo atveju – apie labdarą ir paramą) , kuri neįtraukta į komercinių paslapčių sąrašą, tačiau neteikia ir viskas.

Principo „kas neleista , tas uždrausta“ laikėsi sovietai. Klaipėdoje, deja, tokie „sovietai“ tebėra užsikonservavę valdžioje ir toliau tebevaldo tais pačiais slaptumo principais.
Bet jei iš dabartinių valdančiųjų tarybos narių yra norinčių rimtai kandidatuoti į Seimą, tai niekur jie nedings ir vedami rinkėjų baimės, tuo įrašus anksčiau ar vėliau ne tik tarybos nariams, bet ir rinkėjams duos.

Ačiū Dievui, dabar skaitmeninės technikos amžius. Todėl į praeitą tarybos posėdį mūsų frakcija atsinešė 2007 metų gamybos skaitmeninį diktofoną – įrašėme diskusijas ir vardinį balsavimą dėl šilumos kainos padidinimo.
Dabar labai džiaugiuosi, nes po to, kai paskelbiau savo tinklapyje šio vardinio balsavimo rezultatus (http://puteikis.blogspot.com/2007/12/i-ms-buvo-atimta-galimyb-suinoti.html ), atsirado abejojančių mano atmintimi ir valdiškais protokolais, nes pasirodė, kad kai kas iš tarybos narių balsavo ne taip, kaip rašau, o geriau, kiečiau, principingiau gyventojų naudai.

Ir čia teisybei ir demokratijai labai padeda tas skaitmeninis įrašas. Nes kai paklausiau valdiško įrašo, tai jame iš esmės girdisi tik mero balsas, kuris skaito pavardę ir drąsesnių tarybos narių atsakymai kaip jis balsuoja dėl nelemtų šilumos kainų (tokia vardinio balsavimo procedūra). Kuklesnių kolegų atsakymų visiškai nesigirdi. Pasirodo tarybos posėdį įrašinėjanti savivaldybės aparatūra yra bendraamžė tam sovietiniam principui“kas neleista – tas uždrausta“.
Todėl tuo skaitmeniniu „džiaugsmu“ noriu pasidalinti ir su Jumis – pateikiu 2007 11 29 d. vykusio tarybos posėdžio vardinio balsavimo garso įrašą, kurį tas ‚stebuklingas skaitmeninis“ diktofonas ne tik įrašo pats, bet ir lengvai „dalinasi“ šiuos įrašu ne tik su kompiuteriu, bet ir su tinklapiu: http://www.tsklaipeda.lt/galery/_ktsajunga/vardinio_balsavimo_del_silumos_kainos_padidinimo_071129_klaipedos_miesto_taryboje_irasas.wma

Pastaba: pirmas blynas – prikepęs – nespėjau įjungti diktofono, kai meras ištarė pirmą balsuojančio pavardę A.Bargailos (jis balsavo „už“), o antrasis – V.Bernotas vietoj atsakymo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“ pradėjo argumentus vardinti, kodėl jis nori balsuoti už padidinimą, salėje kilo šurmulys, kurį Jūs girdite įraše.

Bet kuriuos atveju išlošė rinkėjai:
- Tarybos sekretoriui Vidmantui Plečkaičiui gėda dėl „šeimininko“ neteisėto noro neduoti įrašų, todėl ieško būdų, kaip paleisti tuso įrašus piratišku būdu – vadinasi gausime juos visi;
- Tėvynės sąjunga išmoko naudotis skaitmeniniu diktofonu ir kaip šiuos įrašus patalpinti tinklapyje;
- Galime skelbti ne tik vardini balsavimo protokolą, bet ir šio balsavimo įrašą,
- Ir, KAS SVARBIAUSIA, atsiranda besidominčių, kaip kas balsavo.

O tai jau yra labai aiškus požymis, kad Klaipėdos mieste prasideda „sovietinės“ eros pabaigos pradžia. Su kuo , kaip sako mano kolega Kęstutis, Jus visus ir sveikinu.

2007-12-13

19 milijonų Lt kontraktas ir 73 % Klaipėdos monolito“ akcijų


Rimantas Taraškevičius : tęsiam darbus

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo tinklapyje http://www.vtek.lt/ paskelbė 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. KS-82 sprendimą dėl Klaipėdos m. mero R.Taraškevičiaus veiksmų, susijusių su jo valdoma statybų bendrove „Klaipėdos monolitas“ - http://www.vtek.lt/sprendimai/wordfile.php?id=638:




VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 22 d. Nr. KS-82
Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - Komisija): pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Vytautas Andriulis, Rytis Juozapavičius, Antanas Marcijonas ir Stasys Vėlyvis, išnagrinėjusi Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus nario Justino Antanaičio ir Klaipėdos miesto savivaldybėm tarybos narių Artūro Šulco, Naglio Puteikio bei Viačeslavo Titovo prašymą įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero Rimanto Taraškevičiaus veiksmų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatoms,
nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-282 buvo patvirtintas žemės sklypų Naujojoje Uosto g. 7, M. Šerniaus g. 3 ir M. Šerniaus g. 12, Klaipėdoje, detalusis planas.
Pareiškėjo J. Antanaičio kreipimesi nurodoma, kad šiame tarybos posėdyje, pirmininkaujant merui R. Taraškevičiui, buvo svarstomas klausimas dėl užstatymo aukščio padidinimo statybos objekte, kuriame darbus vykdo sklypų naudotoja UAB „Kleta", sudariusi generalinės rangos sutartį su rangove „Klaipėdos monolitas", kurios dalis akcijų priklauso merui R. Taraškevičiui. Sklypo naudotoja ir pastatų statytoja UAB „Kleta" tarybai priėmus sprendimą, pareiškėjo teigimu, gautų keliskart didesnį pelną nei statydama pagal galiojusį detalųjį planą. Pareiškėjas prašo ištirti, ar svarstant minėtą klausimą tarybos posėdyje jau buvo sudaryta generalinė rangos sutartis su UAB „Kleta" ir ar meras R. Taraškevičius, dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimą, nepažeidė Įstatymo nuostatų. Analogišką prašymą Komisijai pateikė ir savivaldybės tarybos nariai A. Šulcas, N. Puteikis ir V. Titovas.
Atsakydamas į Komisijos paklausimą meras R. Taraškevičius pateikė prašomus dokumentus ir paaiškino, kad jis esąs bendrovės „Klaipėdos monolitas" akcininkas, ši bendrovė jau yra pradėjusi statybos darbus pagal sutartį su UAB „Kleta" remiantis anksčiau išduotais statybos darbų leidimais. Pareiškėjo įtarimas apie galimą didesnį pelną, mero teigimu, neatitinka tikrovės. Nors detaliajame plane numatyta fragmentinio aukštingumo padidinimo galimybė, tačiau bendra komercinio ploto apimtis sumažėja 1363 kv. m. Visi sprendimai, mero teigimu, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės normomis.

Fotografijoje - „Klasco“ 100 tūkst. tonų talpos sandėlis, jo statybos generalinis rangovas "Klaipėdos monolitas" 1994 m. atliko monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus.

Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konfliktų (3 straipsnio 2 dalis) ir draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis), kuris apibūdinamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas privalo priimti susijusį ir su jo privačiais interesais sprendimą ar dalyvauti jį priimant (2 straipsnio 4 dalis). Privatūs valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesai yra bet koks jo ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos jo priimamiems sprendimams (2 straipsnio 2 dalis). Toks asmuo, patekęs į interesų konflikto situaciją, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apie tai informuoti kartu šio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje dalyvaujančius asmenis ir aktyviais bei aiškiais veiksmais nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.


Fotografijoje - 2006 m. pradėjęs veikti koncerno “Achemos grupė” naftos ir chemijos produktų terminalas „Krovinių terminalas“ (vadovas- Audrius Pauža). Terminalas buvo statomas 18 mėnesių. Generalinis projektuotojas – AB „Pramprojektas“, generalinis rangovas – UAB „Klaipėdos monolitas“. Prie giliavandenės 250 metrų ilgio, 14 metrų gylio uosto krantinės įrengtą terminalą sudaro geležinkelio cisternų išpylimo estakada, kelios atskiros laivų krovos linijos, 182 tūkst. kubinių metrų talpos rezervuarų parkas ir kiti statiniai.


Meras R. Taraškevičius yra bendrovės „Klaipėdos monolitas" akcininkas. Tai nurodyta ir jo Privačių interesų deklaracijoje. R. Taraškevičiui priklauso 5 700 akcijų, kas sudaro 73,68 proc. bendrovės akcinio kapitalo. Administracinės paskirties pastato su prekybos, paslaugų ir viešojo maitinimo patalpomis statybą Naujojoje Uosto g. 7 ir M. Šerniaus g. 3 ir 12, Klaipėdoje, vykdo rangovas - bendrovė „Klaipėdos monolitas" - pagal 2007 m. kovo 30 d. su užsakovu UAB „Kieta" sudarytą statybos rangos sutartį. Statybos darbų kaina su PVM - 19 100 000,00 Lt. Leidimai statybos darbams vykdyti išduoti 2007 m. gegužės 18 d.
Iš Komisijai pateiktų posėdžių protokolų matyti, kad svarstant minėtų sklypų detaliojo plano koncepcijos klausimą savivaldybės Teritorijų planavimo komitete meras R. Taraškevičius dalyvavo ir jam pritarė 2006 m. balandžio 4 d. ir spalio 24 d., 2007 m. liepos 17 ir 24 d. posėdžiuose, pats pirmininkavo ir balsavo savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. posėdyje, kuriame priimtu sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypų Naujojoje Uosto g. 7, M. Šerniaus g. 3 ir 12, Klaipėdoje, detalusis planas.
Mero R. Taraškevičiaus, valdančio daugiau nei 73 proc. bendrovės „Klaipėdos monolitas" akcinio kapitalo, dalyvavimas Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose svarstant detaliojo plano projektą žemės sklypų, kuriuose statybos darbus vykdo ši bendrovė, ir jo pirmininkavimas savivaldybės tarybai priimant detalųjį planą patvirtinusį sprendimą būtent sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Meras R. Taraškevičius neinformavo tarybos narių apie turimas akcijas ir nenusišalino nuo minėto detalaus plano svarstymo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 23 straipsnio 6 dalimi, vienbalsiai
nusprendė:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius, turėdamas UAB „Klaipėdos monolitas" 73,68 proc. akcinio kapitalo ir dalyvaudamas savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose bei pirmininkaudamas savivaldybės tarybai svarstant ir tvirtinant Naujojoje Uosto g. 7 bei M. Šerniaus g. 3 ir 12, Klaipėdoje, esančių žemės sklypų, kuriuose ši bendrovė vykdo statybos darbus, detalųjį planą, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies (pareiga nusišalinti) nuostatas.
2. Sprendimo kopijas išsiųsti Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus nariui Justinui Antanaičiui, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams Artūrui Šulcui, Nagliui Puteikiui ir Viačeslavui Titovui, merui Rimantui Taraškevičiui ir savivaldybės Etikos komisijai.
4. Sprendimą paskelbti Komisijos interneto tinklalapyje http://www.vtek.lt/ .
5. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė

2007-12-08

Galime keistis ir galime keisti, svarbiausia - nelikti abejingiems


Dainius Elertas ir Dionyzas Varkalis išrinkti atitinkamai Metų šviesuoliu ir Garbės klaipėdiečiu

Sveikiname juos ir kitų „Metų klaipėdiečio“ nominacijų laimėtojus:

http://www.ve.lt/?data=2007-12-07&rub=1065924810&id=1196971582

Sveikinkime ir vieni kitus, nes internetu ir SMS balsų skaičius, kurį už šiuos kandidatus skyrė ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvoje, užsienyje gyvenantys jų rėmėjai - pats didžiausias šiame konkurse iš visų 15 dalyvavusiu kandidatu 5 nominacijose.
Ačiū visiems, kurie prisidėjote kaip galėjote prie šio pasiekimo.
Drįstu teigti, kad kartu laimėjo ir sąžiningumas, atsidavimas, tarnavimas visuomenei ir teisingumas. O šių dalykų mūsų gyvenime pastaraisiais metais labai trūksta.
Kartu noriu pastebėti, kad taip atsitiko todėl, kad kiekvienas, jautęs pareigą palaikyti minėtus žmones ir kartu palaikyti jų atstovaujamas idėjas, skyrė tam dalykui laiko, savo pinigų (SMS juk kainavo 1 Lt, o už D.Varkalį išsiųsta 1225 žinutės, o už D.Elertą - neįtikėtinai daug lyginant su visais dalyviais – net 4877 SMS žinutės) ir kas svarbiausią – savo dėmesį, tokiu būdu neliko nuošalyje.
Tai kaip gaires tolesniems mūsų visu veikimams - vadinasi galime keistis mes ir galime keisti aplink mus esančią situaciją į i gerą puse.
Svarbu nelikti abejingiems, svarbu nebijoti, negailėti ir paaukoti bendriems visuomenės reikalams dalį savęs.

2007-12-03

Iš mūsų buvo atimta galimybė sužinoti

..kas slepiasi po 26 procentų šilumos kainų padidinimu.

Pavadinimą „pasiskolinau“ iš Natalijos Mogučajos 2002 12 03 d. straipsnio „Vakarų eksprese“ „Monopolininkai irgi verkia“(http://www.ve.lt/?data=2007-12-03&rub=1065924810&id=1196620782 ) :
„Iš mūsų buvo atimta galimybė patvirtinti arba paneigti mieste sklandančius gandus apie pasakišką įmonės generalinio direktoriaus atlyginimo dydį, tūkstančiais darbuotojams išmokamas premijas bei kitas materialines sąnaudas.“

Straipsnis intriguoja kaip koks detektyvas, laukiu tęsinių. Siūlau ir Jums susipažinti, jei dar neperskaitėte.

Dešinėje - Klaipėdos šiluminė elektrinė 1930 m.

O mano trumpas komentaras šia tema būtų toks: kad šiluma brangs, žinom visi, nes dujos brangsta visur. Kad „Klaipėdos energija“ ir su ja susiję politikai pasinaudoję situacija užsideda antkainį – nujaučiame. Kažkodėl visi paprasti piliečiai yra raginami veržtis diržus artėjančio brangymečio akivaizdoje, bet ima ir atsiranda tarp lygių lygesni, kurie ta proga pasinaudoja ne visuomenės, o savo korporaciniam reikalam "tvarkyti".
O štai kokio dydžio tas antkainis ir kokiom reikmėm jis planuojamas naudoti - tas paslepiama monolitiniame valdančiosios daugumos balsavime, uždengiama pseudokomercinkių paslapčių sąrašu, kuris prieštarauja įstatymui, ir dar papildomai paskandinama generalinio direktoriaus 60-mečio proga surengtų baliukuose, kuriuose dalyvauja (kokia talpi frazė – DALYVAUTI) stebėtojų tarybos ir kartu miesto tarybos nariai.

Įdomu, o kas po tokio džiaugsmingai pergalingo furšeto namo parvežė Klaipėdos energijos stebėtojų tarybos pirmininkę Juditą Simonavičiūtę:
ar „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus vairuotojas?
ar „Klaipėdos energijoje“ vairuotoju dirbantis Juditos Simonavičiūtės vyras?
ar „Klaipėdos energijos“ stebėtojų tarybos narys Rolandas Bražinskas?

Užtat vieną dalyką rinkėjams galima pateikti, nes jo dar kol kas valdančioji dauguma nepaskelbė komercine paslaptimi – kaip ir kas balsavo šilumos padidinimo klausimu: (ar kartais ne pirmą kartą dalyvavo visi 31 tarybos narys?):

Vardinis balsavimas dėl šilumos kainos padidinimo
Klaipėdos m.tarybos posėdis 2007 11 29

TS - Tėvynės sąjunga – visi 5 PRIEŠ;
LRS - Lietuvos rusų sąjunga – 1 PRIEŠ, 1 SUSILAIKĖ;
LLRS - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 3 UŽ, 2 SUSILAIKĖ
;

DP - Darbo partija – abu (2) UŽ;
LICS – Liberalcentristai – visi 7 UŽ;
LSDP - Lietuvos socialdemokratų partija – visi 3 UŽ;
NF – Nepriklausoma frakcija – abu (2) UŽ
PPRA - Politinė partija Rusų aljansas – visi 3 UŽ;
PTT - Partija "Tvarka ir teisingumas" – abu (2) UŽ;


Eil. Nr. PAVARDĖ VARDAS FRAKCIJA UŽ PRIEŠ SUSILAIKĖ

1. BARGAILA Alfonsas (DP) UŽ
2. BERNOTAS Valerijonas (PTT) UŽ
3. BRAŽINSKAS Rolandas (LRLS) UŽ
4. CHOROMANSKYTĖ Jurgita (LRLS) UŽ
5. CIBAUSKAS Rimantas (LSDP) UŽ
6. DAUJOTIENĖ Audra (LICS) UŽ
7. DOBILINSKAS Sigitas LSDP UŽ
8. GABŠYS Kęstutis (TS) PRIEŠ
9. GREIČIŪNAS Valentinas LSDP UŽ
10. KUČINSKAS Edmundas (LICS) UŽ
11. LOCHANKINA Tamara (PPRA) UŽ
12. MAČIULAITIS Rimantas (PPRA) UŽ
13. MICKUS Vytautas Pranciškus (TS) PRIEŠ
14. MURAUSKAS Gintautas Antanas (LRLS) SUSILAIKĖ
15. ODEBRECHT Eugenija (TS) PRIEŠ
16. PETRAUSKAS Benediktas (LICS) UŽ
17. PLEČKAITIS Vidmantas (LICS) UŽ
18. PUTEIKIS Naglis (TS) PRIEŠ
19. ROMANOVAS Ivanas (DP) UŽ
20. SABATAITIS Egidijus (NF) UŽ
21. SIMONAVIČIŪTĖ Judita (LICS) UŽ
22. SKOVRONSKIENĖ Lilija (NF) UŽ
23. ŠERŠNIOV Jurij (LRS) SUSILAIKĖ
24. ŠIMKUS Benas LD UŽ
25. ŠULCAS Artūras (LRLS) SUSILAIKĖ
26. TARAŠKEVIČIUS Rimantas (LICS) UŽ
27. TITOV Viačeslav (LRS) PRIEŠ
28. USONIS Marius (TS) PRIEŠ
29. VAREIKIS Vygantas (LICS) UŽ
30. VELYKIENĖ Alina (LRLS) UŽ
31. VLASOV Vladimir (PPRA) UŽ