Visuomeninė akcija "Vilties laivas", nukreipta prieš nelegalias statybas Lietuvoje
Trečiadienį Klaipėdoje, 2008 03 19 d. 16.30 Danės krantinėje, tarp Žvejo paminklo ir Biržos tilto, vyks visuomeninė akcija "Vilties laivas", nukreipta prieš nelegalias statybas Lietuvoje.
Nenorėtume įteisinus statybas ant seniausių bažnyčių, kapų, valstybės saugomose teritorijose virsti svetimšaliais savo namuose.
Nenorėtume įteisinus statybas ant seniausių bažnyčių, kapų, valstybės saugomose teritorijose virsti svetimšaliais savo namuose.
Šiuo renginiu norima palaikyti tą pačią dieną Vilniuje, prie Aplinkos ministerijos, vyksiančią pilietinę akciją "Už Kuršių neriją". Pastarojoje ketinama ministrui Artūrui Paulauskui įteikti žmonių, pasirašiusių interneto puslapyje www.culture.lt/uz-nerija, parašus, žadama aptverti ministerijos pastatą statybine juosta su užrašu "Privati valda".
PIRMIEJI EUROPOJE PRIVATŪS GYVENAMIEJI NAMAI ANT KAPŲ IR ANT BAŽNYČIOS PAMATŲ PER PASTARUOSIUS 200 METŲ
Nuotraukoje - pirmas per 200 metų Europoje privatus daugiabutis gyvenamas namas (jo maketas), specialiai, žinant iš anksto ir tai reklamuojant statomas ant seniausios Klaipėdos šv.Jono bažnyčios pamatų ir projektuotuojams, statybininkams, bei užsakovams iš anksto žinant, kad čia kapinės statomas ant buvusių kapų žmonių, palaidotų bažnyčios viduje.
Statytojas - UAB "Inred" tai reklamuoja , kaip privalumą: "Pirmojo aukšto holo grindyse matysis Šv.Jono bažnyčios pamatų fragmentai bei atkasti istorinės reikšmės radiniai".
Tiesa, UAB "Inred" vadovas Valdas Šeporaitis kažkodėl nutyli tą svarbiausią "privalumą", kad namas statomas buvusių palaidojimų vietoje. Matyt, po fraze "istorinės reikšmės radiniai" slepiasi karstų rankenos, kapuose aptikti daiktai, kitos įkapės. Betrūksta tik reklamos, kad apartamentų-butų pirkėjai praktiškai galės įsigyti ir palaidojimo vietą po holu, rūsyje, kriptoje po pirmo aukšto grindimis.
Tiesa, UAB "Inred" vadovas Valdas Šeporaitis kažkodėl nutyli tą svarbiausią "privalumą", kad namas statomas buvusių palaidojimų vietoje. Matyt, po fraze "istorinės reikšmės radiniai" slepiasi karstų rankenos, kapuose aptikti daiktai, kitos įkapės. Betrūksta tik reklamos, kad apartamentų-butų pirkėjai praktiškai galės įsigyti ir palaidojimo vietą po holu, rūsyje, kriptoje po pirmo aukšto grindimis.
Užsakovo ir statytojo atstovas - V.Šeporaitis - anksčiau 4 metus vadovavęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonei "Regseda". Vėliau - "Invalda Real Estate" Klaipėdos atstovybės vadovas; dabar - UAB "Inred" Klaipėdos atstovybės vadovas, kartu ir UAB "DOMMO Nerija" bei UAB "Nerijos būstas" direktorius. Tai "Invaldos" grupės įmonės.
Projektuotoja - Klaipėdos m. savivaldybės vyr. architekto Almanto Mureikos žmona Vida Mureikienė, kurios projektavimo firma "ARCHBALT" išgarsėjo "Iki" krautuvininkų filialo Klaipėdos universitete statybų istorijomis, generalinės prokuratūros ieškiniais ir teismų sprendimais, kuriuos lydėjo įtarimai ir skandalai.
Kokia kūrybos dvasia, koks šeimyninis-komandinis veiksmas!!! Kaip suprantu disharmoniškai sinchronizuojančioje subalansuotoje ir tvarioje dermėje tokiai kūrybinės minties simbiozei (juk reikėjo mirtį sujungti su gyvenimu) būtina buvo nemenkai sukaupti ne tik meninio-architektūrinio žmonos talento, bet ir vyro biurokratinio-portfelinio veiksmo virtuoziškumo.
Tokio užstatymo-palaidotųjų užlaidojimo prabangiais apartamentais koncepcijai buvo pritarta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų tarybos posėdžio 2006-01-26 d. protokolu. Ši data - nenuplaunama juodoji dėmė šios organizacijos ir tą dieną posėdyje dalyvavusių biografijoje. Neišliko ir tos dienos protokolo, tik labai lakoniškas išrašas.
Suprantama kodėl slapstosi tos dienos posėdžio dalyviai, kodėl jie slepia savo balsavimus ir motyvus. Juk "genialiesiems" šios idėjos sumanytojams ir įgyvendintojams tenka nelengvas uždavinys: Vladas Šeporaitis, Almantas Mureika, Vida Mureikienė ir suderinęs šias makabriškas statybas Kultūros paveldo depratamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Vitalijus Juška bei kiti naujieji martirologijos (mokslas apie laidojimo ir mirties kultūrą) specialistai turi susigalvoti būdą, kaip patiems išvengti tokios pačios lemties - kad jų amžinojo poilsio vietos kada nors tokių pačių "specialistų" nebūtų paverstos daugiabučių statybos aikštelėmis, o jų antkapių tvirtinimo elementai neatsidurtų po kokio nors XXI amžiaus pabaigos nuvorišo-ekstremalo holo stiklinėmis durimis.
Beje, dabartinį pavadinimą "Jono namai" statytojai rinko vaidindami neva tai demokratišką rinkimų cirką, o toks pavadinimas kaip tik ir sustiprina mirties kultūros dvelksmą, nes vėlyvosios Žečpospolitos kapinėse buvo labai populiaru šeimos kapavietės vadinti “namais”. Tuo labiau, kad tinklapis vadinasi: "Jono namai - NUOSTABŪS KITAIP". Kur gi ne.
Persiunciu Alternatyvines paminklosaugos komisijos kvietima i menine akcija Klaipedoje, kuria bus solidarizuojamasi su Kursiu nerijos nac.parko, Saugomu teritoriju tarnybos vadovemis A.Stancikiene, R.Baskyte, bus protestuojama PRIES NELEGALIAS STATYBAS LIETUVOJE.
Kvieciu klaipediecius aktyviai dalyvauti, o kas busite sostineje – ir Vilniuje prie Aplinkos ministerijos, ypac del Vilniaus akcijos prasau perduoti si e-maila draugams, pazistamiems , bendrazygiams Vilniuje ir gyvenentiems netoli jo.
Informacija susijusi su šai akcija
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/75591
http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4400499
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16346970
http://www.lrytas.lt/-12057035651204081876-p1-Komentarai-Var%C5%A1kini%C5%B3-fig%C5%ABr%C5%B3-muziejus-2-video.htm
Antradieni si tema bus nagrinejama Rutos Grineviciutes laidoje "Paskutine instancija".
Kvieciu klaipediecius aktyviai dalyvauti, o kas busite sostineje – ir Vilniuje prie Aplinkos ministerijos, ypac del Vilniaus akcijos prasau perduoti si e-maila draugams, pazistamiems , bendrazygiams Vilniuje ir gyvenentiems netoli jo.
Informacija susijusi su šai akcija
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/75591
http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4400499
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16346970
http://www.lrytas.lt/-12057035651204081876-p1-Komentarai-Var%C5%A1kini%C5%B3-fig%C5%ABr%C5%B3-muziejus-2-video.htm
Antradieni si tema bus nagrinejama Rutos Grineviciutes laidoje "Paskutine instancija".
Kad ir kaip zujevai/valceriai/jakavoniai organizuotusi, jiems iseina ir visada iseis BLOGIAU. Ir kuo toliau, tuo blogiau. Tam kam prasete ta teliafo nr. jau nusiunciau, sakiau, kad skambintu pac. Labai norejau dalyvauti Vilniuje, bet negaliu isvaziuoti, tai dalyvausiu savavaliu statybu simboliniame svilinime su zvakutemis ir isplukdyme tu zvakuciu Dange. Linkiu Jums visiems Vilniuje prasiilginti ne tik laidus, bet ir balsus, kaklus, zvilgsnius. Svarbiausia - rustus/ironiski/linksmi veidai. Tokie, kokie siandien buvo streikuojanciu pedagogu palaikymo mitinge Klaipedoje.
Naglis
P.S.: visais savo turimais emailais ir kanalais jau isisuntinejau kvietimai 3-dienio akcija - kad kuo daugiau susirinktu Vilniuje.
N.
N.
Alternatyvinė kultūros paveldo komisija kviečia į pilietinę akciją „Už Kuršių neriją!“
Ji vyks šį trečiadienį, kovo 19 dieną, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Vilniuje - 12.30 val. prie Aplinkos ministerijos A. Jakšto g. 4/9.
Susirinkę į akciją:
- įteiksime ministrui A. Paulauskui žmonių, pasirašiusių www.culture.lt/uz-nerija , parašus
- aptversime ministeriją statybine juosta su užrašu „Privati valda“
- paklausysime muzikos, kuria išsaugoti Kuršių neriją paragins Judita Leitaitė, Aušra Liutkutė, Indrė Stakvilevičiūtė, Gediminas Storpirštis ir kiti.
Plakatais ir kita atributika akcijos dalyviai prašomi pasirūpinti patys.
- įteiksime ministrui A. Paulauskui žmonių, pasirašiusių www.culture.lt/uz-nerija , parašus
- aptversime ministeriją statybine juosta su užrašu „Privati valda“
- paklausysime muzikos, kuria išsaugoti Kuršių neriją paragins Judita Leitaitė, Aušra Liutkutė, Indrė Stakvilevičiūtė, Gediminas Storpirštis ir kiti.
Plakatais ir kita atributika akcijos dalyviai prašomi pasirūpinti patys.
4 komentarai:
Martirologas
Šnipiškėse atliekamą geofizinį tyrimą prižiūrės rabinai
ELTA
2008 birželio mėn. 25 d. 16:38 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=17511558
Trečiadienį daug ginčų dėl tariamų buvusių žydų kapinių sukėlusiose Šnipiškėse, kur iškilęs prabangių Karaliaus Mindaugo apartamentų kompleksas, pradėti geofiziniai tyrimai.
Izraelio kompanijos "Geotec" žemės radaru (GPR) atliekamą geofizinį tyrimą prižiūrės rabinai, kad būtų užtikrinta, jog jokia žala nebus padaryta galimoms kapinėms. Tyrimui vadovaus geotechninių tyrimų konsultantas iš Izraelio Ariehas Kleinas ir archeologas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela.
Martirologui
Ar tavo cituojami zydu zydai zino, kad buves perspektyvus archeologas Gintautas Zabiela senai virto paprastu kapu plesiku: pernai sudalyvavo UAB "InRed" (veliau – UAB „Inreal“) surengtoje rusisko stiliaus pijar-kompanijoje, kurioje irodinejo , kad salia Jono kalnelio Klaipedoje, ten kur buvo saldainiu fabrikas, ant seniausios baznycios Lietuvos teritorijoje pamatu (sv.Jono) galim ir BUTINA statsyti daugiabuti, nes seniausios baznycios vietoje buve palaidojimai NERA KAPINES, o tik siaip smulkmena, del kurios investicijos neturi sustoti.
Nors aplink pilna vietos ir buvo galima statyti salia tos seniausio baznycios liekanu, bet buves archeologas G.Zabiela liko istikimas normalaus dydzio honorarui ir atidirbo statybu investuotojams su meile ir su dvigubu entuziazmu.
Neveltui Anyksciu ar Utenos kurioj ten mokykloje buvo peneketukinkas ar net aukso medalininkas. Vargsai zydai - gaus isvadas, kad statyti butina, nes vsio zakonno. Tiesa, G.Zabiela turi viena nedidele problema - nezino kur deti zmoniu palaikus, kuriuos iskase is po seniausios Jono baznycios Klaipedoje.
Bet nieko tokio, sako, kad vietiniai bambizai-liuteronai papigiaja superka savo proteviu kaulus. gales po to daugiaaukscio, kuri UAB „Inred“ vadina "Jono namai - NUOSTABŪS KITAIP" http://www.jononamai.lt/ , po paradinemis durimis pakasti.
Vilnius: kapų ir ekskavatorių akistata
http://www.alfa.lt/straipsnis/c68045
2008-06-29 07:42
Ivona Kucharevič | „Savaitė“
Gatvės, namai, verslo centrai — daug jų Vilniuje stovi ant protėvių kapaviečių, nes kai kurių kapinių vietos nėra tiksliai žinomos. Apie tai, kur ir kaip ilsisi iškeliavusieji Anapilin, kalbamės su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu daktaru Gintautu Zabiela.
Kaulų randama visur
Reklama
— Pradedant statybas Vilniaus mieste kartkartėmis randama naujų kapaviečių. Ar dažnai namai statomi ant buvusių kapinių?
— Kapinės — kiekvieno miesto istorijos dalis. Dažnai net nežinome, kad vienoje ar kitoje vietoje būta kapų, juos randame tik pradėję naujas statybas.
Sakykim, penkių aukštų gyvenamasis namas A. Rotundo gatvėje taip pat statomas ant buvusių kapinių, tačiau tai paaiškėjo tik pradėjus statybas. Archeologai čia aptiko net 56 kapus. Spėjama, kad tai XIX amžiaus Rusijos kareivių palaikai.
— „Šaltinių namų“ kvartalo statybos taip pat sustabdytos dėl atkastų kapinių?
— Taip, čia rastos XVI amžiaus kapinės. Archeologai šioje vietoje suskaičiavo 109 kapus, tačiau tikrasis jų skaičius gali būti gerokai didesnis, mat palaikai sumesti netvarkingai. Manoma, kad čia palaidotos maro arba choleros epidemijos aukos.
— Buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taip pat stūkso ant kapinių?
— Taip. Kai vyko Mindaugo tilto statybos, buvo tvarkomos aplinkinės gatvės, čia rasta keli šimtai žydų laidojimų vietų. Vėliau rasti palaikai buvo perlaidoti Saltoniškių kapinėse.
Napoleono pėdsakai
— Kur pastaraisiais metais Vilniuje aptikta masiškiausia kapavietė?
— Daugiausia kapų rasta Šiaurės miestelyje. Tame rajone palaidota apie keli tūkstančiai Napoleono kareivių.
1812 metais prancūzų kariuomenė pralaimėjo mūšį ne tik prieš svetimą kariuomenę, bet ir prieš žiemą. Didelė dalis karių žuvo, čia pat buvo ir laidojami — keliomis eilėmis guldomi į griovius, kitus gynybinius įtvirtinimus.
— Ar kas nors gali garantuoti, kad iškasti ir perlaidoti visi kūnai?
— Tose vietose, kur tirta, manau, kūnų nebėra. Tiesa, visos teritorijos niekas netyrė, tad tikimybė, jog žmonių kaulų liko, yra.
Išugdytas abejingumas
— Kokie reikšmingesni pastatai dar stovi buvusių kapinių vietoje?
— Liuteronų kapinių vietoje ant Tauro kalno stūkso Santuokų rūmai. Sovietų laikais dažnai buvo juokaujama, kad būtent dėl šios priežasties tiek daug porų išsiskiria.
— Kada buvo uždarytos Tauro kalno kapinės?
— Pokario metais. Tiesa, buvo nurinkti tik antkapiai, palaikai liko.
— Tai reiškia, kad liko žmonių kaulai?
— Taip, jie toje vietoje guli iki šiol. Yra jų ir kitur. Sovietų valdžia pernelyg nesirūpino palaikų saugojimu, nepasižymėjo pagarbiu elgesiu mirusiesiems. Per ilgą laiką tai išugdė tikrą abejingumą protėvių kapams. Jei valdžia leidžia, vadinasi, taip ir turi būti. Vos vienas kitas ekskavatorininkas yra atsisakęs dalyvauti naikinant kapines, kiti itin prietaringi nebuvo.
— O archeologai ar prietaringi?
— Greičiausiai ne, kitaip nedirbtume tokio darbo. Tačiau esu įsitikinęs, kad su senolių palaikais reikia elgtis pagarbiai. Pastebėjau, kad tos vietos, kur sunaikinami kapai, drastiškai išmėtomi žmonių kaulai, nėra laimingos. O pagaliau ir mintis, kad gyveni išniekintų kapų teritorijoje, nėra maloni.
Seniausios kapinės
— Dar vienas itin senas kapines archeologai aptiko Bokšto gatvėje?
— Taip, spėjama, kad šios kapinės gali būti seniausios Vilniuje. Pirmieji tyrimai buvo atlikti 1981 metais, Latako gatvėje, ten, kur dabar stovi Dailės akademijos bendrabutis. Tuo metu rasta daug įkapių, datuojamų maždaug XIV amžiaus pabaiga.
— Kokią teritoriją užima šios kapinės?
— Sunku pasakyti. Nuo Dailės akademijos bendrabučio šios kapinės driekiasi iki pat buvusio Odos ir venerinių ligų dispanserio Bokšto gatvėje, tačiau pasakyti tiksliai negalime, nes nėra atlikti tyrimai.
— Kuo Vilniui svarbios šios kapinės?
— Čia palaidoti seniausi mūsų miestelėnai. Lieka neaišku, kokiai konfesijai jie priklausė, greičiausiai stačiatikiams, mat čia pat buvo kelios cerkvės, o tikinčiuosius laidodavo netoliese.
Vietos paieškos
— Kaip buvo ieškoma vietos kapinėms?
— Kilminguosius laidodavo netoli bažnyčios, visus kitus — už miesto, bet ne itin toli. Svarbu, kad gruntas būtų lengvesnis, aukštesnė vieta.
— Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Trakų gatvėse esančios kapinės atitiko reikalavimus?
— Taip, ir tuo metu žinota, kad toje vietoje yra kapinės. Tačiau pamažu miestas plėtėsi, kapinės nyko, tad ir dabar lieka neaišku, kiek dar kapinių prestižiniuose Vilniaus rajonuose nerasta.
— Tad belieka laukti statybų?
— Kartais ir patys žmonės atranda senąsias laidojimo vietas. Sakykime, praėjusiais metais Užupyje butą įsigijęs naujakurys nutarė jį rekonstruoti ir išplėšė grindis. Čia pat jis aptiko kapavietę. Žinoma, statybininkai, kloję grindis prieš 50 metų tai taip pat matė, tačiau kapų nejudino.
— Iš kur tiek daug kapaviečių Vilniuje?
— Nuo XIV iki XVII amžiaus Vilniuje gyveno apie 100 tūkst. gyventojų. Per Rusijos karus miestas itin sunyko, o žmones kažkur reikėjo laidoti. Tam, kad miestas atsigautų, prireikė dviejų šimtų metų. Tad galime tik įsivaizduoti, kiek žmonių netekome tuo sunkiuoju metu.
Byloja radiniai
— Kokių radinių randate drauge su protėvių kaulais?
— Viskas priklauso nuo to, kada palaidotas žmogus. Seniausias Lietuvoje kapas rastas Telšių rajone. Jis datuojamas apie 5 tūkst. metų iki Kristaus. Įkapių, kaip ir kituose to meto kapuose, beveik nerasta. Gal jos ir buvo, tačiau iki mūsų laikų neišliko. Su geležies amžiumi atsirado geležinių įkapių.
— Apie ką galima spręsti iš rastų įkapių?
— Jos mums itin daug pasako: ar žmogus buvo turtingas, kokiam luomui jis priklausė, kokiu amatu vertėsi, ką veikė. Galiausiai — kokia buvo bendruomenė, kurioje jis gyveno.
— Kokiais būdais laidoti senovės lietuviai?
— Senovės lietuviai laidoti trejopai: medžiuose, žemėje ir degindami. V-VI amžius — tai riba, kuri skiria laidojimo papročius. Iš griautinių kapų pereinama prie kūnų deginamo.
Kūno deginimas išplito apie XI amžių vakarinėje Lietuvos dalyje, o XII-XIII amžiuje tapo vienintele laidojimo forma. Tuo metu buvo tikima, kad sudeginant kūną išvaduojama siela. Manyta, kad deginimas — lengvesnis sielos išsilaisvinimas iš kūno.
Drauge su kūnu degindavo ir tam tikrus žmogaus reikmenis. Žinoma, didžioji dalis sudegdavo ar išsilydydavo, tačiau geležiniai įrankiai puikiai išsilaikė iki mūsų dienų.
Beje, deginimas anuomet buvo kilmingųjų privilegija. Būtinai degindavo didikus, kunigaikščius. Sudeginti buvo Mindaugo, Gedimino, kitų kunigaikščių kūnai. Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas 1377 metais buvo iškilmingai sudegintas su daugybę daiktų ir aštuoniolika kovos žirgų. Taip pat iškilmingai 1383 metais buvo sudegintas kunigaikštis Kęstutis.
— Tačiau deginimo banga praėjo?
— Po Lietuvos krikšto 1387 metais paprotys deginti palaikus ėmė silpti. Palaikus vėl imta laidoti į žemę. Iš pradžių į kapą būdavo dedamos įkapės, apie XVI amžių — dedamos monetos, o jau nuo XVII amžiaus vidurio kapuose, be pačių palaikų, nebūdavo nieko.
— Ar dažnai vandalai kapuose ieško brangenybių?
— Kartais ieško. Brangenybių, apdovanojimų, aukso dirbinių. Tačiau dažnai tokie žmonės klausosi legendų, o nesivadovauja istorijos žiniomis. Jeigu jie nors truputį išmanytų istoriją, kapų nedarkytų.
Kita vertus, kapų vandalai nėra naujas reiškinys. Užkariautojai niekada nesaugojo užkariautos tautos kapų. Ir dabar Kaliningrado srityje darkomi kapai viliantis ką nors naudingo sau juose atrasti. O valdžia ne itin ir kovoja su šiuo reiškiniu.
Kapinių niekas nesaugo
— Sovietmečiu kapines naikino, o kaip yra šiais laikais?
— Šiandien taip pat yra rimtų problemų. Jeigu kapinės nebeveikia, o istorinės vertės neturi, jos nyksta, ir įstatymai jų nesaugo.
— Koks likimas jų laukia?
— Viskas palikta mūsų sąžinei. Kai kurias kapines saugo seniūnijos, tačiau tai visai nėra jų pareiga.
Vieną dieną gali atsirasti žemės savininkas ar verslininkas, kuris norės įsigyti nykstančių kapinių teritoriją. O kas bus toliau? Vėl naujos statybos?
— Ar yra taip buvę?
— Rytų Lietuvoje vienas verslininkas įsigijo žemės sklypą. Žemėlapyje čia nebuvo pažymėta jokių kapinių, o pradėjus statybas, paaiškėjo, kad toje vietoje buvo kapinės. Tačiau, žinoma, viskas buvo palikta jo sąžinei.
Papildysiu: taip, Jus teisus, sis buves perspektyvus archeologas, ir buves mokslu daktaras, docentas Gintautas Zabiela virto paprastu kapu plesiku: pernai sudalyvavo UAB "„Inreal“" (tai anksciau ji vadinosi UAB "InRed" ) surengtoje rusisko stiliaus pijar-kompanijoje, kurioje irodinejo , kad salia Jono kalnelio Klaipedoje, ten kur buvo saldainiu fabrikas, ant seniausios baznycios Lietuvos teritorijoje pamatu (sv.Jono) galima ir butina statyti gyvenmaji nama (o ne viesbuti kaip tu rasai), nes seniausios Lietuvos teritorijoje baznycios vietoje buve palaidojimai nera kapines, o tik siaip smulkmena, del kurios investicijos neturi sustoti.
Nors aplink pilna vietos ir buvo galima statyti salia tos seniausios baznycios liekanu, bet buves archeologas G.Zabiela lgavo silidzia ismoka ir atidirbo statybu investuotojams su meile ir su dvigubu entuziazmu.
Neveltui Leliunu mokykla Utenos rajone baige aukso medalininku. Tai, tiesa, G.Zabiela turi problema - nezino kur deti zmoniu palaikus, kuriuos iskase is po seniausios Jono baznycios Klaipedoje.
Bet nieko tokio, sako, kad vietiniai liuteronai superka savo proteviu kaulus. Gales tuos kaulus po to daugiaaukscio, kuri UAB "Invalda" vadina "Jono namai - NUOSTABŪS KITAIP" http://www.jononamai.lt/ , po paradinemis durimis pakasti.
Rašyti komentarą