2008-06-16

Politinės publicistikos pavyzdys: su meile ir pašaipa apie JAV ir ES

Fotografijoje - Giedrius Kiaulakis.

Kaip rašyti apie rimtus dalykus ... lengvai

 

Perskaičiau ir nesusilaikau neįdėjęs pavyzdžio, kaip rašyti pusiau juokais apie labai rimtus dalykus. Į autorių anksčiau dėmesio nebuvau atkreipęs, www panaršiau, nieko ypatingo neradau, CV nėra (matyt, kol kas, apie 10 metų už mane jaunesnis).  Ir aš taip noriu išmokti rašyti – turėsiu iš ko mokytis.

Įdedu keletą ištraukų.

 

Neišvengiama JAV ir Europos vienybė

Giedrius Kiaulakis, "Lietuvos žinios" ir Delfi.lt

2008 birželio mėn. 16 d. 08:56

 

Bejėgė Europa

Dar per šaltąjį karą tapo aišku, kad Europa yra nuo ilgo ir palaido gyvenimo pervargusi senutė, kuri turi jėgų nebent suptis verandoje ir laidyti pastabas jaunam amerikietiškam žaliūkui, kuris su "ragatke" vaiko iš jos daržo įkyrius valkataujančius šunis, pasidabinusius raudonomis žvaigždėmis.

Šiuo metu senutė jau visiškai sukriošo, tai liudija daugybę metų trunkanti beprasmė terlionė su įvairiomis ES Konstitucijų atmainomis. Akivaizdu, kad be jaunojo sūnėno ji net nepajėgi vaikštinėti už savo darželio ribų.

Tik bėda, kad pastaruoju metu jaunuolis piktybiškai nepaisydavo senutės patarimų nesivelti į bereikalingas muštynes, todėl pastaroji šiuo metu įsižeidusi ir pasipūtusi. Abu supranta, kad yra vienas kitam reikalingi - Europa be JAV negali apginti savo išpuoselėto gėlių darželio, o JAV pradeda suprasti, kad vis dėlto nėra pakankamai galinga tvarkyti reikalus be sąjungininkų pagalbos, o vieninteliai sąjungininkai, kuriais realiai galima kliautis, nepaisant jų neveiklumo ir aikštingumo, yra europiečiai, nes su Vladimiru Putinu ar kinais geriau neiti obuoliauti.

 

Antiamerikanizmo žavesys

<...>

Žodžiu, besitraukiantis JAV prezidentas snobiškai Europai įkūnijo anekdotinius amerikiečio stereotipus: agresyvus, kategoriškas ir netašytas, bet labai patenkintas savimi. Antiamerikanizmas Europoje buvo madingas dar nuo tų laikų, kai sovietinė žvalgyba dosniai finansuodavo kairiųjų "intelektualų" grupuotes ir "taikos šalininkų" sambrūzdžius. G.W.Busho valdymo laikais jis tapo ne šiaip madingas, o kone privalomas gero tono požymis bet kurioje save gerbiančioje kompanijoje.

<...>

Vis tiek teks draugauti

<...>

Net nesulaukusios naujojo JAV prezidento, abi Atlanto pusės siunčia viena kitai akivaizdžius prielankumo ženklus. Aukštiems JAV valdininkams ir karininkams leidžiama išsakyti kritiką Irako avantiūros atžvilgiu, o europiečiai siunčia bent jau simbolinius pastiprinimus į Afganistaną. Aršiausios JAV oponentės Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy linksmai meškerioja G.W.Busho valtelėje - visiškai neįsivaizduoju buvusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco šioje pozicijoje.

Tikėtina, kad pakliuvęs į vieną valtį su G.W.Bushu jis tik spėtų prisidengti nosį iškvėpinta servetėle ir nedelsiant mirtų su pasišlykštėjimo ir siaubo išraiška veide, nepraleidęs progos patylėti.

<...>

Komentarų nėra: