Nuotraukoje: 2011 m. savivaldos rinkimų reklama: 'O tu ar žinai, ką jie pirmą kartą darys vasario 27 dieną' (teisingas atsakymas – jaunuoliai, kuriems sukako 18-a metų – balsuos).
Partijos valdiškus pinigus turi naudoti tik skaidriai, viešai ir tik pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Jokiu būdu negalima partijoms daryti išimties, nes tai būtų eilinis dvigubų standartų pasireiškimas: kas negalima paprastiems žmonėms, tas galima pseudoelitui. Visi partijų aktyvistų argumentai , kad kažkas kažko negalės nupirkti , lengvai atremiami, nes tam ir yra Viešųjų pirkimų procedūros, kad niekas nevogtų valdiškų pinigų. Dešimtys tūkstančių iš biudžeto išlaikomų tarnautojų kasdien taiko Viešųjų pirkimų įstatymą ir nė viena iš tų organizacijų savo veiklos dėl to nesustabdė. Kodėl partijų vadovai nenori to paties pritaikyti sau?
Vienmandatėse kandidatai negali išleisti daugiau nei 70 000 lt, o mažos vertės pirkimai, pvz. paslaugų pirkimai iki 100 000 Lt yra paprasti ir greiti, tad problemos kaip ir nėra, nes skaidru – rinkėjai matys, kam ir kiek ir kokiu būdu kandidatas išleido.
Tačiau jei kokie nors partaigenozės (partijų vadybininkai) sumanytu 20 tūkst. Lt kainuojantį rinkiminį tinklapį nupirkti už pusę milijono Lt valdiškų pinigų (VEKS-o tipo - Vilniaus Europos kultūros sostinės stiliaus vagystės, kurių niekaip "nepamato" prokurorai), tai Viešųjų pirkimų įstatymas jau būtų užtvara tokiems veikėjams.
Taigi vienmadatėje problemų nėra. O centrinėms partijų būstinėms nėra reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų milijonų konsultacinėms bendrovėms, nes dažniausiai taip plaunami pinigai: išleidžiama niekam tikusių plakatų, glamūrinių užsakomųjų straipsniukų, kuriuose meluojama - tipo jei išrinksit, tai padarysim tą ar aną, o kai išrenka, tai aiškina, kad koalicijos partneriai trukdo įgyvendinti, ar panašaus agitacinio šlamšto, kuris rinkėją tik piktina ir tokiu būdu pačios partijos kompromituoja save ir Seimą.
1 komentaras:
Jokiu būdu negalima partijoms daryti išimties, nes tai būtų eilinis dvigubų standartų pasireiškimas: kas negalima paprastiems žmonėms, tas galima pseudoelitui. Visi partijų aktyvistų argumentai , kad kažkas kažko negalės nupirkti , lengvai atremiami, nes tam ir yra Viešųjų pirkimų procedūros, kad niekas nevogtų valdiškų pinigų. Dešimtys tūkstančių iš biudžeto išlaikomų tarnautojų kasdien taiko Viešųjų pirkimų įstatymą. Kodėl partijų vadovai nenori to paties pritaikyti sau?
Šiaip tai mažos vertės pirkimams paslaugoms nuo 100 000 Lt, o vienmandatėse kandidatai negali išleisti daugiau nei 70 000 lt, tad problemos kaip ir nėra.
Jei koks partaigenozė sumanytu 20 tūkst. Lt kainuojantį rinkiminį tinklapį nupirkti už pusę milijono Lt valdiškų pinigų (VEKS-o tipo - Vilniaus Europos kultūros sostinės stiliaus vagystės, kurių niekaip "nepamato" prokurorai), tai čia jau būtų užtvara tokiems veikėjams.
Rašyti komentarą